Tɔ́rilɔ Sɛbɛ wè
Tɔ́rilɔ
Sɛbɛ wi tìɛdiʔɛ gè
Tɔ́rilɔ Sɛbɛ wè, pe wi ye tuɔbuuro nī dè Nɔmbiri. Míʔɛ gáà ki taadiʔɛ gè, ki ’kɔ́n tɔ́rigɔlɔ siin gálì mɛ́ Misa yé kpíʔile nɛ̀ Isirayɛli siɛnnɛ tɔ́ri bèle baa waama kùlo nī lè (wéli baa nyùyɔ 1–3; 26).
Yiʔɛlɛ togosiin sunʔɔmɔ nī bè, Isirayɛliyé pe ’puu nɛ nyaari waama kùlo nī lè, nɛ̀ ki séli Sinayii nyagurugo táanni gè nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Kanaa kùlo nɛ̄ lè, lire náà ni ’puu nyakungɛngɛ woli lè.
Sɛbɛ ŋáà wire wi ’taʔa Yirile nɛ́ Suɔlɔ Sɛbɛ nɛ̄ wè nɛ́ Leviiyé Kacuɔnrirɔ Sɛbɛ ní wè. Wiī nɛ ki tìí weli nɛ̄ kɛnmɛ bíì nɛ̄ Isirayɛliyé pe yé faʔa Kulocɛliɛ kodanʔara nī dè, nɛ̀ ki yaʔa Kulocɛliɛ wi yé sín nɛ́ pe ní. Misa wire wi yé puu kàsuluwo, Kulocɛliɛ nɛ́ Isirayɛliyé sunʔɔmɔ nī bè.
Bà Isirayɛliyé pe yé fànʔa kajuʔulo taa gèle nɛ̀ kúɔ Sinayii nyagurugo nɛ̄ gè, a pe ’yɛ̀ nɛ gbòborí bè kɛ́ Kanaa kùlo mɛ́ lè. A Misa ’pe tɔ́ri, nɛ́ Leviiyé tɛ́ngɛ bèle nɛ́ pe baara tìɛ dè pe nɛ̄. A kàsadibagɛ ki ’tìgi Yewe Kòridiʔɛ nɛ̄ gè nɛ̀ ki tɔ́n; a ki yé kɛ́nì yɛ̀ nɛ waa gè, Isirayɛliyé míɛni pe nɛ̂ yɛ̀ nɛ waa ki kúrugu (wéli baa 9.15-23; 10.11-12).
Misa yé tundunminɔ tórigo pe- sa Kanaa kùlo saanri lè bé wéli. A peli pɛ́nì fíɛrɛ wáa Isirayɛliyé nɛ̄ bèle, a pe ’cíi nɛ́ jo peli sǐ jíin baa kùlo nī lèʔ. A Yewe sí jo pe béri fáala de mári waama kùlo nī lè fúɔ bè taa siɛnnɛ pe mìɛni bálì pe yé tɔ́ri bèle, pe ba kùu baa (wéli baa nyùyɔ 13–14).
Bà pe ’tánʔa yiʔɛlɛ togosiin sunʔɔmɔ nī bè, a pe kɛ́nì nɔ̀ Mowabi kùlo nɛ̄ lè. Kire tiʔɛ nī gè, a Mowabi kùlofɔli wi sɛ́nì Balaami kɔ́ri nɛ̀ jo wi- pa dɛ́ngɛ siɛnrɛ juu dè bè wáa pe nɛ̄, a Kulocɛliɛ wi ’ti yiʔɛ a ti ’kò diba siɛnrɛ nɛ́ kacɛ̀ngɛ Isirayɛliyé kɔli mɛ́ gè (wéli baa nyùyɔ 22–24).
Sɛbɛ ŋáà wè, wiī nɛ Isirayɛli siɛnnɛ pe cíimɛ kele nɛ́ pe kapiʔile nyu gèle (wéli baa nyùyɔ 12–14; 16–18; 20; 25), nɛ ki tìí weli nɛ̄ kɛnmɛ bíì nɛ̄ Yewe ’puu nɛ pe nári nɛ pe wuʔɔ, nɛ wi baara kúu dè pe nī súuri. Yewe wi ’wi nyakungɛngɛ fori gè.
Sɛbɛ wi nyùgboliyo yē
Yewe ’kele cuɔnrigɛnmɛ tìɛ bè Misa nɛ̄, Sinayii waama kùlo nī lè (1.1–10.10)
Fùrɔgɔ lɛ̀lɛ siɛnrɛ, waama kùlo nɛ́ Mowabi kùlo nī lè (10.11–25.18)
Kasɛngɛlɛ gèle sɛ́ni pe ’jíin Kanaa kùlo nī lè (26.1–36.13)
1YEWE ’KELE CUƆNRIGƐNMƐ TIƐ BE MISA NƐ SINAYII WAAMA KULO NI LE
Misa wi ’saaya tùluyo tɔ́rilɔ kpíʔile lè
(1.1–4.34)
Pe ’Isirayɛli siɛnnɛ tɔ́ri bèle
1Yiɛlɛ nigbe tórilo kàduʔumɛ gè, bà pe yé yiri Ezipiti kùlo nī lè, yiɛziinwoli ni yeye siinwuʔu nɛ̄ gè ki cɛnbelige nɛ̄ gè1.1 Ki yeye kiɛ nɛ́ nigbewuʔu nɛ̄, ki ’puu lɛ̀lɛ líì nī Isirayɛli siɛnnɛ pe sɛ́nì nɔ̀ Sinayii waama kùlo nī lè (wéli baa Yir 19.1), yege nigbe kàduʔumɛ bà Kòridiʔɛ ki yé kpíʔile nɛ́ kúɔ gè (wéli baa Yir 40.17)., a Yewe ’juu nɛ́ Misa ní wè baa Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè, Sinayii waama kùlo nī lè.
2,3A wi ’wi yɛ: «Muɔ nɛ́ Arawɔn, yeli bé nàguɔlɔ pe mìɛni tɔ́ri, nàguɔ ó nàguɔ wi ’yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, bàli bīɛlɛ Isirayɛliyé nī bèle pe bé gbɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè, baa pe kapiɛngbuɔn tòyo nī yè. Yeli ’yɛli bè nàguɔlɔ pe mìɛni nigbe nigbe nyuɔ cɛ́n pe míɛyɛ nɛ̄ yè, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè nɛ́ pe tuufɔlilɔ kpáaya ní yè.
4«Saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo1.4 Saaya tùluyo yi ’taanni nɛ̀ yɛli nɛ́ Yakuba cɛlilɛ pe líɛgɛnmɛ ní bè: 1- Leya jaala bèle (Leviiyé sì puu pe nīʔ, wéli baa 1.47), 2- Arasɛli jaala bèle, 3- Zilipa nɛ́ Biliya jaala bèle. Bɛ̀ ki yē míɛni nyùyɔ 2, 7 nɛ́ 10 ní wè. nī, yeli bé nàguɔlɔ pálì nyíɛnɛ gɔ̀n bè fàri yìye nɛ̄, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wi yē wi tobilo kpáaya yi kàfɔli wè. 5Nàguɔlɔ pe míɛyɛ yire yī nyàa yè, bàli pe bé yeli sáʔa bèle: Wurubɛni wuulo nī bèle Elizuri, Sedewuri jaa wè; 6Simɛyɔ wuulo nī bèle Selumiyɛli, Zurisadayi jaa wè; 7Zuda wuulo nī bèle Nasɔn, Aminadabi jaa wè; 8Izakari wuulo nī bèle Nɛtanɛyɛli, Zuwari jaa wè; 9Zabulɔn wuulo nī bèle Ɛliyabi, Elɔn jaa wè; 10nɛ́ Yusufu jaala wuulo bèle: Ɛfirayimi wuulo nī bèle Elisama, Amikudi jaa wè; Manase wuulo nī bèle Gamaliyɛli, Pedazuri jaa wè; 11Bɛnzamɛ wuulo nī bèle Abidan, Gidewɔni jaa wè; 12Dan wuulo nī bèle Akiyɛzɛri, Amisadayi jaa wè; 13Azɛri wuulo nī bèle Pagiyɛli, Wokiran jaa wè; 14Gadi wuulo nī bèle Eliyasafi, Dewuyɛli jaa wè; 15nɛ́ Nafitali wuulo nī bèle Akira, Ɛnan jaa wè.»
16Bàli bèle, peli yē nàguɔlɔ bálì pe ’nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n Isirayɛli tògo siɛnnɛ nī bèle. Peli pe yé puu pe saaya tùluyo kàfɔlilɔ bèle; pe ’puu míɛni Isirayɛli kapiɛngbuɔn tòyo nyùyɔ nɛ̄ yè.
17A Misa nɛ́ Arawɔn pe ’nàguɔlɔ bálì fàri bèle pìye nɛ̄, bàli Yewe yé nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n pe míɛyɛ nɛ̄ yè. 18Kire cɛnbelige nɛ̄ gè, yeye siinwuʔu nɛ̄ gè, a pe ’Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni yeri bèle nɛ̀ gbuʔulo nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. A pe ’nàguɔlɔ pe mìɛni nigbe nigbe míɛyɛ sɛbɛ yè, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wī yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè. 19A pe ’pe sɔ́migɔ nɛ̀ pe tɔ́ri baa Sinayii waama kùlo nī lè, nɛ̀ yɛli nɛ́ gàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.
20A pe ’nàguɔlɔ pe mìɛni tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ pe saaya tùluyo ní yè nɛ́ pe nariyɛ ní yè nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. A pe ’míɛyɛ yi mìɛni sɛbɛ yè, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wi ’yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, bàli bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè1.20 Siɛnrɛ ti juugɛnnɛ nī lè náʔa gè, ti ’juu nɛ̀ taʔala. Siɛnnɛ tɔ́rigɛnmɛ piī nubo kɛnnɛ náà nɛ̄ lè, saaya tùluyo yi mìɛni nī: A pe nàguɔlɔ pe mìɛni tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ pe saaya tùluyo ní yè nɛ́ pe nariyɛ ní yè nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. A pe ’míɛyɛ yi mìɛni sɛbɛ yè, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wi ’yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, bàli bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè. Bè ki yaʔa siɛnrɛ ti wéligɛnmɛ pi- puu fáari wè, kire nɛ̄ weli sì siɛnrɛ dáà juu dè nɛ̀ taʔalaʔ fúɔ bè taa tɔliyɔ kiɛ nɛ́ nigbe (1.22-43 nī yè)..
A pe ’ki séli Wurubɛni saʔa tùlugo nɛ̄ gè, Wurubɛni ŋáà wi ’puu Isirayɛli jaapeliwe wè, a peli nyuɔ ki ’nyaa 21nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe, sirakiɛ nɛ́ siin nɛ́ siɛnnɛ dabataan (46 500).
22,23Simɛyɔ saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sicɛri, sirakiɛ nɛ́ kɔlini nɛ́ siɛnnɛ dabataan (59 300).
24,25Gadi saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe, sirakataanri nɛ́ siɛnnɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (45 650).
26,27Zuda saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kataanri, nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ taanri (74 600).
28,29Izakari saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ siin (54 400).
30,31Zabulɔn saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sicɛri nɛ́ siɛnnɛ sirakɔlisiin (57 400).
32,33Yusufu jaala nī bèle: Ɛfirayimi saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ siɛnnɛ sirasiin dabataan (40 500); 34,35Manase saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kataanri nɛ́ siɛnnɛ sirakeli (32 200).
36,37Bɛnzamɛ saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kataanri, sirakiɛ nɛ́ siɛnnɛ kɔlisiin (35 400).
38,39Dan saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kogunɔ, sirakiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ dabataan (62 700).
40,41Azɛri saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ, sirakɔlisiin nɛ́ siɛnnɛ dabataan (41 500).
42,43Nafitali saʔa tùlugo nī gè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ sirakɔlisiin (53 400).
44Bàli bèle, peli yē nàguɔlɔ pe mìɛni bìnɛ wè, bàli pe yé tɔ́ri bèle, Misa nɛ́ Arawɔn ní wè nɛ̀ fàri nàguɔlɔ kiɛ nɛ́ siin nɛ̄ bèle bàli pe yé pe sáʔa bèle; pe mìɛni ’puu pe tobilo kpáaya yi kàfɔlilɔ Isirayɛliyé saaya tùluyo nī yè.
45Nàguɔ ó nàguɔ wi ’yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, bàli bīɛlɛ Isirayɛliyé nī bèle pe bé gbɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè, a pe ’pe míɛyɛ sɛbɛ yè nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè, 46a nàguɔlɔ bálì pe mìɛni bìnɛ wi ’nyaa siɛnnɛ siramuʔɔyɔ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ, sirakiɛ nɛ́ kɔlisiin, nɛ́ siɛnnɛ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ (603 550).
47Nɛ̀ ki yaʔa piyè cé Levii saʔa tùlugo wuulo tɔ́ri bèle nɛ́ pe níʔ. 48Nɛ́ ki cɛ́n Yewe cé ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 49«Muɔ sì yɛli bè Levii saʔa tùlugo le gè baa tɔ́rilɔ nī lèʔ1.49 Pe yé kɛ́nì Leviiyé tɔ́ri bèle piyeyɛ (wéli baa 3.14-39; 4.34-49)., muɔ sì yɛli bè pe tɔ́ri nɛ́ Isirayɛli siɛnsɛnminɛ ní bèleʔ. 50Muɔ ’yɛli bè Leviiyé tɛ́ngɛ bèle peri Kòridiʔɛ wéli gè, gáa gī nyakungɛngɛ siɛnrɛ kàdɛnitɛnyɛ yi tɛ́ngɛdiʔɛ gè, nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè, nɛ́ ki yɛrɛ ti mìɛni ní dè. Pe ’yɛli bèri Koridiʔɛ nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni turu dè, béri ti wéli. Pe béri pe bùguro kpúɔn dè bèri Koridiʔɛ màʔa gè. 51Lɛ̀lɛ líì nī yeli bé bùguro yɛ̀gɛ dè, Leviiyé pe bé Kòridiʔɛ kɔ́ligi gè. Peli sí bīɛlɛ pe bé ki kpúɔn a yeli sɛ́nì je tɛ́ni tiʔɛ káà nī gè. A siɛn wáà wiiyɛ ’sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni Kòridiʔɛ nɛ̄ gè, ki ’yɛli pe- kire siɛn kpúu wè.
52«Isirayɛli siɛnnɛ nī bèle, siɛn ó siɛn bé wi fɛ̀ni saʔa kóri gè bùguro nī dè tiʔɛ gíì pe bé tìɛ wi nɛ̄ gè, wi káfali láara wè, baa wi kapiɛngbuɔn tògo nī gè. 53Nɛ̀ ki yaʔa Leviiyé bèle, peli bé tɛ́ni bè nyakungɛngɛ siɛnrɛ Kòridiʔɛ màʔa gè, kire ga buu Yewe funyɛrigbuʔɔ ki fǎga Isirayɛli tògo siɛnnɛ kpúɔn bèle. Leviiyé bèle, peli pe ’yɛli bèri Kòridiʔɛ wéli gè.»
54A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’ti mìɛni kúɔ nɛ̀ yɛli nɛ́ gàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. Kire gī gàa pe ’kpíʔile gè.
2Yewe wi ’kapiɛngbuɔn gbuʔulo kòridiɛyɛ tìɛ yè bùguro nī dè
1A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa nɛ́ Arawɔn mɛ́ nɛ́ pe yɛ: 2«Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni nigbe nigbe bé tɛ́ni bùguro nī dè pe káfalilɛ láara bèle, pe tobilo kpáaya fìɛlɛ láara bèle. Pe ’bùguro ti bé líili bè yɛli, bè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa màʔa gè bè suʔu.
3«Gàa sí gī baa gè, bàli bīɛlɛ Zuda gboli wuulo bèle, pe bé pe bùguro kpúɔn dè gboli ni káfali láara wè, Kòridiʔɛ lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. Siɛn ó siɛn ’yɛli wi- puu wi kapiɛngbuɔn tògo nī gè. Nasɔn, Aminadabi jaa wè, wire wī Zudayé kàfɔli wè. 4Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kataanri, nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ taanri (74 600).
5«Peli táanni bèle, Izakari saʔa tùlugo ki bé puu bile. Nɛtanɛyɛli, Zuwari jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 6Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri, nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ siin (54 400).
7«Peli táanni bèle, Zabulɔn saʔa tùlugo ki bé puu bile. Ɛliyabi wè, Elɔn jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 8Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sicɛri nɛ́ siɛnnɛ sirakɔlisiin (57 400)
9«Kire saaya tùluyo nyáà taanri yè, yi bé puu Zuda gboli nī lè. Pe kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni bìnɛ wi yē nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ togosiin nɛ́ kɔlini nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ siin (186 400). Kári lɛ̀lɛ nī lè, peli pe béri tári de waa Isirayɛli siɛnnɛ pe yiʔɛ mɛ́ gè.
10«Bàli bīɛlɛ Wurubɛni gboli wuulo bèle, pe bé pe bùguro kpúɔn dè gboli ni káfali láara wè, Kòridiʔɛ lìʔɛlɛ cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè. Siɛn ó siɛn ’yɛli wi- puu wi kapiɛngbuɔn tògo nī gè. Elizuri wè, Sedewuri jaa wè, wire wī Wurubɛniyé kàfɔli wè. 11Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe, sirakiɛ nɛ́ siin nɛ́ siɛnnɛ dabataan (46 500).
12«Peli táanni bèle, Simɛyɔ saʔa tùlugo ki bé puu bile. Selumiyɛli wè, Zurisadayi jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 13Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sicɛri, sirakiɛ nɛ́ kɔlini nɛ́ siɛnnɛ dabataan (59 300).
14«Peli táanni bèle, Gadi saʔa tùlugo ki bé puu bile. Eliyasafi, Dewuyɛli jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 15Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe, sirakataanri nɛ́ siɛnnɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (45 650).
16«Kire saaya tùluyo nyáà taanri yè, yi bé puu Wurubɛni gboli nī lè. Pe kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni bìnɛ wi ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ togo nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ kɔlisiin, sirakiɛ nɛ́ kɔlisiin nɛ́ siɛnnɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (151 450). Peli bé puu gboli ni siinwoli lè béri tári de waa.
17«Kire kàduʔumɛ gè Leviiyé pe béri waa pe kúrugu nɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa ní gè. Leviiyé pe bé puu gbuʔulo sunʔɔmɔ nī bè. Pe mìɛni bé yiri bùguro nī dè bè taʔala pìye nɛ̄, siɛn ó siɛn wi tùlugo nī gè, wi káfali láara wè.
18«Bàli bīɛlɛ Ɛfirayimi gboli wuulo bèle, pe bé pe bùguro kpúɔn dè gboli ni káfali láara wè, Kòridiʔɛ lìʔɛlɛ cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè. Siɛn ó siɛn ’yɛli wi- puu wi kapiɛngbuɔn tògo nī gè. Elisama wè, Amikudi jaa wè, wire wī Ɛfirayimiyé kàfɔli wè. 19Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ siɛnnɛ sirasiin dabataan (40 500).
20«Peli táanni bèle, Manase saʔa tùlugo ki bé puu bile. Gamaliyɛli wè, Pedazuri jaa wè, wire wī ki kàfɔli. 21Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kataanri nɛ́ siɛnnɛ sirakeli (32 200).
22«Peli táanni bèle, Bɛnzamɛ saʔa tùlugo ki bé puu bile. Abidan, Gidewɔni jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 23Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kataanri, sirakiɛ nɛ́ siɛnnɛ kɔlisiin (35 400).
24«Yire saaya tùluyo nyáà taanri yè, yi bé puu Ɛfirayimi gboli nī lè. Pe kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni bìnɛ wi ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ togo nɛ́ kɔlisiin nɛ́ siɛnnɛ dabataan (108 100). Peli bé puu gboli taanriwoli lè bèri tári de waa Leviiyé kàduʔumɛ gè.
25«Bàli bīɛlɛ Dan gboli wuulo bèle, pe bé pe bùguro kpúɔn dè gboli ni káfali láara wè, Kòridiʔɛ lìʔɛlɛ cɛngɛnyɛnijiinmɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè. Siɛn ó siɛn ’yɛli wi- puu wi kapiɛngbuɔn tògo nī gè. Akiyɛzɛri wè, Amisadayi jaa wè, wire wī Danyé kàfɔli wè. 26Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kogunɔ, sirakiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ dabataan (62 700).
27«Peli táanni bèle, Azɛri saʔa tùlugo ki bé puu bile. Pagiyɛli wè, Wokiran jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 28Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ, sirakɔlisiin nɛ́ siɛnnɛ dabataan (41 500).
29«Peli táanni bèle, Nafitali saʔa tùlugo ki bé puu bile. Akira, Ɛnan jaa wè, wire wī ki kàfɔli wè. 30Wi kapiɛngbuɔnnɔ pe ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ sirakɔlisiin (53 400).
31«Yire saaya tùluyo nyáà taanri yè, yi bé puu Dan gboli nī lè. Pe kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni bìnɛ wi ’puu siramuʔɔyɔ togo nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ kacɛri, nɛ́ siɛnnɛ sirakataanri (157 600). Peli pe bé kàduʔu tɔ́n gè béri tári de waa gbuʔulo sɛngɛlɛ kúrugu gèle, pe káfalilɛ láara bèle.»
32Isirayɛli siɛnnɛ nyuɔ kire gī gàa gè, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. Bàli pe mìɛni pe ’puu gbuʔulo nī gèle, kapiɛngbuɔn tògo ó tògo nī gè, pe mìɛni bìnɛ wi ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ, sirakiɛ nɛ́ kɔlisiin, nɛ́ siɛnnɛ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ (603 550). 33Nɛ̀ ki yaʔa piyè cé Leviiyé tɔ́ri bèle nɛ̀ le baa Isirayɛli siɛnnɛ nī bèleʔ, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.
34A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’ti sɔ́migɔ nɛ̀ kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. Pe ’puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè pe káfalilɛ láara bèle, níɛ yɛ̀gí nɛ waa taʔalimɛ taʔalimɛ pìye kúrugu nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ nɛ́ pe tobilo kpáaya kɛnmɛ ní bè.
3Arawɔn jaala bèle, kacuɔnrilɔ bīɛlɛ
1Arawɔn nɛ́ Misa wè, peli pìile tùlugo siɛnrɛ dī dàa dè, lɛ̀lɛ líì nī Yewe juu nɛ́ Misa ní wè Sinayii nyagurugo nɛ̄ gè.
2Arawɔn jaala míɛyɛ yire yī nyàa yè: wi jaapeliwe wè Nadabi; sɛnminɛ bèle: Abiyu, nɛ́ Eleyazari, nɛ́ Itamari. 3Pe cé siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ wo bè pe nɛ̄ nɛ̀ pe wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ kire ga buu peri kacuɔnrilɔ baara kúu dè. 4Nɛ̀ ki yaʔa Nadabi nɛ́ Abiyu ní wè, peli cé kùu Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, lɛ̀lɛ líì nī pe cé jíin Yewe yiʔɛ mɛ́ gè nɛ́ kàsun káà kiiyɛ ní gàa nɛ̄ wiì cé fɔ̀li gèʔ, baa Sinayii waama kùlo nī lè3.4 Wéli baa Lev 10.1-7.. Bɛ̀ Nadabi nɛ́ Abiyu ní wè, jaafɔlilɔ sì puu peli mɛ́ʔ, pe cɔninɔ Eleyazari nɛ́ Itamari ní wè peli pe yé kò nɛ kacuɔnrilɔ baara kúu dè lɛ̀lɛ líì nī pe tuu Arawɔn wi ’puu nɛ tíin sìi nɛ̄ wè.
Leviiyé peli béri baara kacuɔnrilɔ mɛ́ bèle
5A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 6«Ma Levii saʔa tùlugo sìʔɛrɛ gè ma kpɔni, ma pe tɛ́ngɛ kacuɔnriwɔArawɔn yiʔɛ mɛ́ gè kire ga buu peri baara wi mɛ́. 7Peli béri baara Arawɔn mɛ́ nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ní Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè, bèri Kòridiʔɛ baara kúu dè. 8Pe béri Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa ki yakpiʔilide ti mìɛni wéli dè, béri baara Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle bèri Kòridiʔɛ baara kúu dè.
9«Muɔ Misa wè, muɔ bé Leviiyé kɛn bèle Arawɔn mɛ́ wè, wire nɛ́ wi jaala ní bèle. Muɔ bé pe kɛn bè láʔa péwu wi mɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. 10Muɔ bé Arawɔn nɛ́ wi jaala tɛ́ngɛ bèle peri kacuɔnrilɔ baara kúu dè. A siɛn wáà wiiyɛ sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni saawalidɛngɛgɛ nɛ̄ gè, ki ’yɛli pe- kire siɛn kpúu wè.»
11A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 12«-Ki wéli, mi tíimɛ mi nyɛ́nì Leviiyé nyíɛnɛ bèle nɛ̀ kɔ̀n Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Leviiyé peli yē mi wuulo. 13Nɛ́ ki cɛ́n, pìpelile bálì bīɛlɛ nàgabigele gèle, pe mìɛni yē mi wuulo. Cɛngɛ gíì mi ’pìpelile kpúu bèle Ezipiti kùlo nī lè, mi yé Isirayɛli pìpelile pe mìɛni wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ mi wuulo, siɛnnɛ wuulo bèle nɛ́ yajuuro wuulo ní bèle. Pe mìɛni yē mi wuulo. Mi yē Yewe3.13 Wéli baa Yir 13.1-16..»
Pe ’Leviiyé tɔ́ri bèle
14Baa Sinayii waama kùlo nī lè, a Yewe ’juu nɛ́ Misa ní nɛ́ jo: 15«Ma Leviiyé tɔ́ri bèle pe tobilo kpáaya nī yè nɛ́ pe nariyɛ nī yè. Muɔ bé Leviiyé pe mìɛni tɔ́ri bàli bīɛlɛ nàguɔlɔ nɛ́ nàgabigele gèle, bàli pe ’liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè.»
16A Misa sí pe tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
17Levii jaala peli bīɛlɛ bàli bèle: Gerisɔn, Keyati nɛ́ Mɛrarii. 18Gerisɔn jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Libinii nɛ́ Simɛyii. 19Keyati jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Amirami, Yisekari, Eburɔn nɛ́ Uziyɛli. 20Mɛrarii jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Makilii nɛ́ Musiyi. Leviiyé nariyɛ yire yī nyàa yè nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè.
21Gerisɔn wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà siin yè: Libiniiyé bèle nɛ́ Simɛyiiyé ní bèle. 22Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Gerisɔnyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ kɔlisiin dabataan (7 500). 23Gerisɔnyé nariyɛ yire ’puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ kàduʔu mɛ́ gè, cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè. 24Eliyasafi wè, Layɛli jaa wè, wire wi ’puu Gerisɔnyé tobilo kpáaya yi kàfɔli wè.
25Gerisɔnyé baara dè, nɛ̀ yɛli nɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa kɛnmɛ ní bè, tire ti ’puu bèri Kòridiʔɛ wéli gè, nɛ́ ki kpátaʔa ní gè, nɛ́ ki yatɔngɔ ní gè, nɛ́ ki wìile ni fɛ̀ni ní wè, 26nɛ́ dàligɛ sùlufɛninɛ ní bèle, dàligɛ gáà nɛ̄ Kòridiʔɛ nɛ́ Yewe gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ki yē gè, nɛ́ ki nàkpanʔa wìile tɔ́nfɛni ní wè, nɛ́ fɛ̀ninɛ pe màʔagɛlɛ ní gèle, béri tire dáà ti mìɛni baara kúu dè.
27Keyati wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà sicɛri yè: Amiramiyé bèle, nɛ́ Yisekariyé bèle, nɛ́ Eburɔnyé bèle nɛ́ Uziyɛliyé bèle. 28Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Keyatiyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ siin nɛ́ siɛnnɛ sirataanri (8 600). Peli pe ’puu nɛ saawalidɛngɛgɛ wéli gè. 29Keyatiyé nariyɛ yire ’puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ ki lìʔɛlɛ nī lè, cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè. 30Elizafani wè, Uziyɛli jaa wè, wire wi ’puu Keyatiyé nariyɛ yi tobilo kpáaya yi kàfɔli wè.
31Keyatiyé pe ’puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: nyakungɛngɛ finʔɛgɛ gè, nɛ́ tabali wè, nɛ́ fètindaʔagɛlɛ tiige gè, nɛ́ Yewe gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ní gè nɛ́ wusuna sórigodiʔɛ ní gè, nɛ́ saawalidɛngɛgɛ yakpiʔilide ti mìɛni ní dè dàa pe líi nɛ ki baara kúu dè, nɛ́ gunbɔli fɛ̀ni ní wè. Pe ’puu nɛ yɛrɛ dáà ti mìɛni wéli dè níɛ ti gbòborí.
32Eleyazari wè, kacuɔnriwɔArawɔn jaa wè, wire wi ’puu Leviiyé kàfɔlilɔ pe mìɛni kàfɔli wè. Wire wi ’puu nɛ siɛnnɛ wéli bèle, bàli pe ’puu nɛ baara saawalidɛngɛgɛ nī gè.
33Mɛrarii wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà siin yè: Makilii narigɛ nɛ́ Musiyi narigɛ ní gè. 34Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Mɛrariiyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔ nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ nigbe (6 200). 35Suriyeli wè, Abiyali jaa wè, wire wi ’puu Mɛrariiyé nariyɛ yi tobilo kpáaya yi kàfɔli. Pe ’puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ ki lìʔɛlɛ nī lè, cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè.
36Mɛrariiyé pe ’puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: Kòridiʔɛ ki tingele gèle, nɛ́ ki kàgbiiparigɛlɛ ní gèle, nɛ́ ki tiindugugolo nɛ́ ke táanmɛ nyùyɔ ní yè, nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè. Pe ’puu nɛ yɛrɛ dáà ti mìɛni wéli dè níɛ ti gbòborí. 37Nɛ̀ fàri tire nɛ̄ dè, pe ’puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: tiindugugolo gálì ke ’Kòridiʔɛ dàligɛ sùlu gè nɛ́ ke táanmɛ nyùyɔ ní yè, nɛ́ ke tínganʔana nɛ́ ke màʔagɛlɛ ní gèle.
38Misa nɛ́ Arawɔn ní wè, nɛ́ Arawɔn jaala ní bèle, peli ’puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ yiʔɛ mɛ́ gè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, kire ’jo Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè. Peli pe ’puu nɛ saawalidɛngɛgɛ wéli gè Isirayɛliyé míʔɛ nɛ̄ gè. A siɛn wáà wiiyɛ ’sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni kire tiʔɛ nɛ̄ gè, pe yé yɛli bè kire siɛn kpúu wè wī.
39Leviiyé bálì Misa nɛ́ Arawɔn yé tɔ́ri bèle pe nariyɛ nī yè, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ pe mɛ́ wè nɛ́ jo pe- ti kpíʔile dè, nàguɔlɔ bálì pe ’liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè, pe mìɛni bìnɛ wi ’puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kogunɔ nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ (22 000).
Yewe wi ’Leviiyé nyíɛnɛ bèle nɛ̀ kɔ̀n wi wuulo
40A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Muɔ bé Isirayɛli pìpelile pe mìɛni tɔ́ri bàli bīɛlɛ nàguɔlɔ nɛ́ nàgabigele ní gèle, bàli pe ’liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè. Ma pe míɛyɛ sɛbɛ yè. 41Muɔ bé Leviiyé líɛ bèle m’mɛ́, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Mi yē Yewe. Muɔ bé Leviiyé yajuuro líɛ dè míɛni Isirayɛli siɛnnɛ yajuuro pìpelile sìndiʔɛ nī gè.»
42A Misa sí Isirayɛliyé pìpelile tɔ́ri bèle majo bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ gè. 43Jaafɔpelile bálì pe ’liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe míɛyɛ sɛbɛgɛnnɛ ní lè, pe mìɛni bìnɛ wi ’puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kogunɔ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ nigbe nɛ́ siɛnnɛ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ taanri (22 273).
44A Yewe sí ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 45«Muɔ bé Leviiyé líɛ bèle mi Yewe mɛ́, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè, bé Leviiyé yajuuro líɛ dè Isirayɛli siɛnnɛ yajuuro pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Leviiyé peli yē mi wuulo. Mi yē Yewe. 46Bà sí ki nyaa Isirayɛli jaafɔpelile pe cé niʔɛ nɛ̀ tóri Leviiyé nɛ̄ bèle, bìli pe ’taʔa bèle pe ’puu nàguɔlɔ sirakeli nɛ́ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ siɛnnɛ taanri (273), gàa muɔ bé kpíʔile bé ní pe fùgu zuɔ bèle, 47muɔ bé walifiiwe walikpegele kogunɔ suɔ siɛn ó siɛn mɛ́ wi nyùgo lɔri dè, bè yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki wali tɔ́rigɛnmɛ ní bè, ŋàa wiī gera3.47 Gera wori dáà ti ’juu náʔa gè, kire yé puu nɛ wali wi lúbugogɛnnɛ tìí lè wī. Wéli baa Tɔ́nminɔgɛnnɛ Tìɛdiʔɛ nī gè. kpègele togo gèle. 48Isirayɛliyé jaafɔpelile bálì pe ’niʔɛ nɛ̀ tóri Leviiyé nɛ̄ bèle, ma ki wali sìndiʔɛ kɛn gè Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle pe fùgu suɔ lɔri nyuɔ gè.»
49A Misa wi ’fùgusuɔlɔ wali líɛ wè bàli mɛ́ pe yé niʔɛ nɛ̀ tóri bìli nyuɔ nɛ̄ Leviiyé pe yé fùgu nɛ̀ suɔ nɛ̀ kúɔ bèle. 50Isirayɛliyé jaafɔpelile bálì bèle, a pe ’wali kɛn wè Misa mɛ́. Wali wi nyuɔ ki ’puu walifiiwe walikpegele sirakɔlini nɛ́ tekataanri nɛ́ kogunɔ (1 365), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki wali tɔ́rigɛnmɛ ní bè. 51A Misa ’pe fùgu suɔ wali kɛn wè Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ wè.
4Yewe wi ’Keyatiyé baara tìɛ dè
1A Yewe ’juu nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn ní wè nɛ́ pe yɛ: 2«Píra ŋáà nī wè, ye- Keyatiyé tɔ́ri bèle Leviiyé sunʔɔmɔ nī bè. Ye- pe tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè.
3«Ye- ki séli bàli nɛ̄ pe yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ taa wè bè sa nɔ̀ yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ̄ wè, bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ baara kúɔ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè.
4«Baara ti n’dɛ dàa Keyatiyé pe béri kúu Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè: peli bīɛlɛ pe béri yacɛ̀njɛnrɛ wàlidɛngɛrɛ wéli dè. 5Lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī, a kári lɛ̀lɛ ni kɛ́nì nɔ̀ a pe je bùguro yɛ̀gɛ dè, Arawɔn nɛ́ wi jaala peli pe bé pa kíni tugoro suʔulo dè. Pe bé gunbɔli fɛ̀ni tìrige wè bè wi tíʔɛ bè nyakungɛngɛ finʔɛgɛ tɔ́n gè, 6bé sí ki tɔ́n nɛ́ sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí ní ki tɔ́n nɛ́ fɛ̀nikpuɔwɔ wáà ní ŋàa wī gàri céri dè, bé sí finʔɛgɛ ki kàgbiʔile le gèle ki nɛ̄ bèri ki turu4.6 Koliyo 5-6 wuʔu nī gè, wéli baa Yir 26.1-14; 27.9-16..
7«Pe bé ní gàri céri fɛ̀nikpuɔwɔ wáà tíʔɛ bè búrutaʔa tabali tɔ́n wè4.7 Wéli baa Lev 24.5-9., bé sí tasaala taʔa bèle tabali nɛ̄ wè, nɛ́ tàkuuwori ní dè, nɛ́ lakuucɛngɛlɛ ní gèle, nɛ́ kakuɔrɔ diviɛn kàjuʔɔlɔ ní gèle. Búru ŋáà pe tɛ́ngi mi yiʔɛ mɛ́ gè, wire bé kò baa súuri tabali nɛ̄ wè. 8Pe bé ti mìɛni pínɛ dɔ́n nɛ́ fɛ̀nikpuɔwɔ nyìɛwɛ kpólokpolo wáà ní, bé sí ní ti tɔ́n nɛ́ sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí tabali wi kàgbiʔile le gèle wi nɛ̄ bèri wi líi.
9«Kire kàduʔumɛ pe bé ní gàri céri fɛ̀nikpuɔwɔ wáà tíʔɛ bè fètindaʔagɛlɛ tiige tɔ́n gè gàa ki kpìɛnmɛ cáanri bè, nɛ́ ki fètingele ní gèle, nɛ́ ke fígiyɛgɛlɛ ní gèle nɛ́ cúnʔɔ yalegele ní gèle, nɛ́ ki sùnmɔ yalegele ní gèle gàli pe tíʔi nɛ fètingele baara kúu dè. 10Pe bé fètindaʔagɛlɛ tiige nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni pínɛ bè le sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí ti mìɛni puɔ bè tùɔn tugodugo kàgbiile nɛ̄ lè.
11«Pe bé ní gàri céri fɛ̀nikpuɔwɔ wáà tíʔɛ bè wusuna sórigodiʔɛ tɔ́n gè, gàa gī tiɛ cɛ̀nwɛ wuʔu gè, bé sí ní ki tɔ́n nɛ́ sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí ki kàgbiʔile le gèle ki nɛ̄ bèri ki turu. 12Pe bé yakpiʔilide ti mìɛni líɛ dàa ní pe baara kúu dè saawalidɛngɛgɛ nī gè, bé ti le gàri céri fɛ̀nikpuɔwɔ wáà nī, bé sí ní ti tɔ́n nɛ́ sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí ti mìɛni puɔ bè tùɔn tugodugo kàgbiile nɛ̄ lè.
13«Pe bé gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa cúnʔɔ kɔ̀n gè, bé sí kábebe céri fɛ̀nikpuɔwɔ yáligɛ wè gbùʔɔrɔdiʔɛ nɛ̄ gè. 14Pe bé gbùʔɔrɔdiʔɛ ki yakpiʔilide ti mìɛni líɛ dàa ní pe ki baara kúu dè bè ti taʔa fɛ̀nikpuɔwɔ nɛ̄ wè: ki tingbopigele gèle, nɛ́ ki gànʔana dɛ̀ngɛlɛ ní gèle, kaara wuʔulo gèle, nɛ́ ki yakɔnyɔ ní yè, nɛ́ ki sìsiɛn nyɛri tasaadurulo ní bèle, kire ’jo nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè. Pe bé sí ti mìɛni tɔ́n nɛ́ sɛ̀nguʔu káà ní, bé sí gbùʔɔrɔdiʔɛ ki kàgbiʔile le gèle ki nɛ̄ bèri ki turu.
15«A Arawɔn nɛ́ wi jaala pe kɛ́nì saawalidɛngɛgɛ yɛrɛ ti mìɛni suʔulo nɛ̀ ti puɔ nɛ̀ kúɔ dè nɛ́ saawalidɛngɛgɛ yakpiʔilide ní dè, kári lɛ̀lɛ nī lè bùguro yɛ̀gɛ lɛ̀lɛ nī lè, kire lɛ̀lɛ lire yákuɔ nī Keyatiyé pe bé pɛn bè pa yɛrɛ tugo dè. Piyè cɛ́nì yɛli wīʔ bága cò daa yawalidɛngɛgɛ káà nigbe nɛ̄ʔ, á kire ’laa pe bé kùu wī. Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yɛrɛ dáà tire ti bé puu Keyatiyé tugoro dè.
16«Gàa ki ’Eleyazari kúɔ wè, kacuɔnriwɔ Arawɔn jaa wè, wire wi béri yɛrɛ dáà wéli dè: sùnmɔ báà pe béri nii fètingele nī gèle, nɛ́ nùdaanna wusuna ní wè, nɛ́ cɛngɛ ó cɛngɛ yaliire yakɛnrɛ ní dè nɛ́ siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ ní bè. Wi béri Kòridiʔɛ wéli gè nɛ́ yɛrɛ dáà ti mìɛni ní dè baa ki laamɛ nī bè, nɛ́ saawalidɛngɛgɛ ní gè nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè.»
17A Yewe ’juu nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn ní wè nɛ́ pe yɛ: 18«Yeri ki ciʔige kire ga buu Keyatiyé nariyɛ yi fǎga cúʔɔ bè yiri Leviiyé nī bèleʔ. 19Ye- gàa kire kpíʔile pe mɛ́ kire ga buu pe- kò sìi nɛ̄ pe fǎga kùuʔ a pe kɛ́nì sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni yacɛ̀njɛnrɛ wàlidɛngɛrɛ nɛ̄ dèʔ: Arawɔn nɛ́ wi jaala peli pe bé pa siɛn ó siɛn yérige wi yéridiʔɛ nī gè, bé sí ki tìɛ wi nɛ̄ gàa wi ’yɛli bè kpíʔile gè nɛ́ tugoro díì wi ’yɛli bè tugo dè. 20Keyatiyé piyè yɛli bè jíin saawalidɛngɛgɛ nī gè bè sa yacɛ̀nrɛ wàlidɛngɛrɛ dáà nyaa dèʔ, piyè cɛ́nì yɛli bè ti nyaa púlo wīʔ, a kire ’laa gè, pe bé kùu wī !»
Yewe ’Gerisɔnyé baara tìɛ dè
21A Yewe sí ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 22«Ma koli ma Gerisɔnyé tɔ́ri bèle narigɛ ó narigɛ nī, nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. 23Ye- ki séli bàli nɛ̄ pe yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ taa wè bè sa nɔ̀ yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ̄ wè, bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ baara kúɔ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè.
24«Baara ti n’dɛ dàa Gerisɔnyé nariyɛ yi béri kúu dè nɛ́ tugoro dáà ní pe ’yɛli bèri turu dè: 25Kòridiʔɛ ki fɛ̀niwɛyɛ yè nɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa ki yatɔngɔ ní gè, nɛ́ yatɔngɔ gáà pe ’kpíʔile nɛ́ sɛ̀nguʔu ní gè, kire gáà ki ’ki mìɛni tɔ́n gè, nɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile ni fɛ̀ni ní wè. 26Dàligɛ gáà nɛ̄ Kòridiʔɛ ki yē gè nɛ́ Yewe gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ní gè, pe béri ki dàligɛ sùlufɛninɛ turu bèle, nɛ́ ki nàkpanʔa wìile tɔ́nfɛni ní wè, nɛ́ fɛ̀ninɛ pe màʔagɛlɛ ní gèle, nɛ́ Kòridiʔɛ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè. Gerisɔnyé peli bīɛlɛ pe béri yɛrɛ dáà ti mìɛni wéli dè béri ti baara kúu dè. 27Arawɔn nɛ́ wi jaala ní bèle, peli pe béri Gerisɔnyé baara dáà ti yiʔɛ kínigi gè, kire ’jo tugoro dáà pe ’yɛli bèri turu dè nɛ́ baara dáà pe ’yɛli bèri kúu dè. Tire baara dè, Arawɔn nɛ́ wi jaala peli pe ’yɛli bèri ti wéli.
28«Dàa tire dī Gerisɔnyé nariyɛ baara dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. Itamari wè, kacuɔnriwɔ Arawɔn jaa wè, wire wi béri Gerisɔnyé baara dáà ti yiʔɛ kínigi gè.»
Yewe ’Mɛrariiyé baara tìɛ dè
29«Ma koli ma Mɛrariiyé tɔ́ri bèle narigɛ ó narigɛ nī, nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè. 30Ye- ki séli bàli nɛ̄ pe yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ taa wè bè sa nɔ̀ yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ̄ wè, bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ baara kúɔ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè.
31«Ti n’dɛ tugoro dáà pe ’yɛli bèri turu dè pe baara nī dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè: Kòridiʔɛ ki tingele gèle, nɛ́ ki kàgbiiparigɛlɛ ní gèle, nɛ́ ki tiindugugolo ní gèle, nɛ́ ki táanmɛ nyùyɔ ní yè, 32nɛ́ tiindugugolo gálì ke ’Kòridiʔɛ dàligɛ sùlu gè nɛ́ ke táanmɛ nyùyɔ ní yè, ke tínganʔana gèle nɛ́ ke màʔagɛlɛ ní gèle, nɛ́ ki baakuɔyɛrɛ ní dè. Yeli bé ki tìɛ siɛn ó siɛn nɛ̄ yɛrɛ dáà wi ’yɛli bèri turu dè. 33Dàa tire dī Mɛrariiyé nariyɛ baara dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. Itamari wè, kacuɔnriwɔArawɔn jaa wè, wi béri pe wéli pe sí de baara dáà kúu dè.»
Leviiyé pe mìɛni nyuɔ gè
34A Misa nɛ́ Arawɔn nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe kàfɔlilɔ ní bèle, a pe ’Keyatiyé tɔ́ri bèle narigɛ ó narigɛ nī, nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè, 35nɛ̀ ki séli bàli nɛ̄ pe ’yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ taa wè bè sa nɔ̀ yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ̄, bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ baara kúɔ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. 36Pe mìɛni bìnɛ wi ’puu pe nariyɛ nī yè nàguɔlɔ sirakiɛ nɛ́ taanri nɛ́ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ (2 750). 37Keyatiyé pe nyuɔ kire ki ’puu gàa gè, pe nariyɛ nī yè, bìli pe ’puu nɛ baara Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. Misa nɛ́ Arawɔn yé pe tɔ́ri, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ti juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
38-41A Misa nɛ́ Arawɔn pe ’Gerisɔnyé tɔ́ri bèle kanumɔ nɛ̄ bè, bìli pe ’puu nɛ baara Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè; pe nyuɔ ki ’puu nàguɔlɔ sirakiɛ nɛ́ taanri nɛ́ togo nɛ́ kpɔrigɔ (2 630). 42-45A pe ’Mɛrariiyé tɔ́ri bèle kanumɔ nɛ̄ bè; pe nyuɔ ki ’puu nàguɔlɔ sirakiɛ nɛ́ kɔlini (3 200). Misa nɛ́ Arawɔn yé pe tɔ́ri, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ti juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
46A Misa nɛ́ Arawɔn nɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ pe kàfɔlilɔ ní bèle, a pe ’Leviiyé tɔ́ri bèle narigɛ ó narigɛ nī, nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè, 47nɛ̀ ki séli bàli nɛ̄ pe ’yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ taa wè bè sa nɔ̀ yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ̄ wè, bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ baara kúɔ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè, béri ki tugoro turu dè. 48Pe nyuɔ ki ’puu nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ siin, sirasiin nɛ́ tekacɛri (8 580).
49A pe ’siɛnnɛ tɔ́ri bèle nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ti juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè, nɛ́ siɛn ó siɛn baara tìɛ dè wi nɛ̄ nɛ́ tugoro dáà wi ’yɛli bèri turu dè, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.
5Siɛnnɛ nàʔagoligo wori dè
(5.1–6.27)
Siɛnnuʔɔnɔ wori dè
1A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Muɔ bé ki juu bè gbɛ̀ngɛ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, pe ’yɛli bè césɛngɛ yaabiimɛfɔlilɔ yige bèle bùguro nī dè, nɛ́ siɛn ó siɛn ní ŋàa wī luʔɔ nɛ yigi wi mɛ́ wi fìɛrɛ tiɛyɛ nī yè, nɛ́ a siɛn ó siɛn ’cò nɛ̀ taa kpúu wáà nɛ̄ wè nɛ̀ wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. 3Nàguɔ wī yo, cɛliwɛ wī yo, yeli bé pe yige bùguro kàduʔu mɛ́ gè kire ga buu pe fǎga bùguro núʔɔ dèʔ, dàa sunʔɔmɔ nī mi yē wè5.3 Wéli baa Lev 13.46..»
4Bà sí ki ’puu a Isirayɛli siɛnnɛ pe ’ki kpíʔile. A pe ’pe yige bùguro nī dè majo bɛ̀ Yewe cé ki juu Misa mɛ́ wè. Bɛ̀ sí pe ’ki kpíʔile.
Kacuʔɔlɔ cuɔnrigɛnmɛ bè
5A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo5.5 Koliyo 5-8 wuʔu nī gè, wéli baa Lev 5.20-26.: 6«Ma siɛnrɛ dáà juu dè Isirayɛliyé mɛ́ bèle:
«A ki ’nyaa nàguɔ kire ga laa cɛliwɛ wi ’kakolilo kpíʔile siɛn wáà nɛ̄ wè, a wiì sín wè Yewe yiʔɛ mɛ́ gèʔ, kire siɛn wi bè wìi kpíʔile kolimɔfɔli. 7Wi ’yɛli bè yéri ki kapiile nɛ̄ lè, bé sí ki felige núgo gè bè kɛn gàa wi ’cúʔɔ gè, bé ni ki felige tílaya tiɛyɛ kogunɔwuʔu taʔa ki nɛ̄. Wi bé ti mìɛni pínɛ bè kɛn siɛn mɛ́ wè ŋàa mɛ́ wi ’koli wè.
8«A ki sí nyaa majo siɛn wi ’kùu wè, a siɛn ŋáà wi narigɛ wuu wáà ní wè baaʔ bè ki yɛrɛ líɛ dè, kolimɔfɔli wi bé pɛn nɛ́ ti ní bè pa ti kɛn Yewe mɛ́ wè, kire ’jo kacuɔnriwɔ mɛ́ wè. Nɛ̀ taʔa ki nɛ̄ wi ’yɛli bè sìnbapɔli caa bè kɛn kacuɔnriwɔ mɛ́ wè, ŋàa ní wi bé kàsulugosuɔ kakuɔrɔ kúɔ dè bè kapiile láʔa kolimɔfɔli nɛ̄ wè.
9«Kpuʔɔrɔ ó kpuʔɔrɔ dáà Isirayɛli siɛnnɛ pe yé kɔ̀n nɛ̀ kɛn dè, dàa dī wàlidɛngɛrɛ Yewe mɛ́ wè, tire yē kacuɔnriwɔ wire wori, ŋàa mɛ́ pe ’ti kɛn dè. 10Kacuɔnriwɔ ó kacuɔnriwɔ mɛ́ pe ’yawalidɛngɛrɛ dáà kɛn dè, tire bé puu wi wori.»
A nàguɔ nɛ káala wi cuɔ nɛ̄ wè
11A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 12«Ma fànʔa kajuulo náà tìɛ lè Isirayɛliyé nɛ̄ bèle:
«Ki n’gɛ gàa yeli bé kpíʔile cɛliwɛ nɛ̄ wè ŋàa wiì sín wi pɔli mɛ́ wèʔ nɛ́ kolimɔ kpíʔile bè, 13nɛ̀ ki yaʔa siɛn sì wi nyaa wèʔ.
«A ki sí nyaa nàguɔ wáà pɛ́nì cɛliwɛ ŋáà yùu wè nɛ̀ taa nɛ̀ ki yaʔa wi pɔli wiì ki cɛ́n gèʔ, á cɛliwɛ wi ’wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ làrimɛ nī bè, nɛ́ míɛni kinyaafɔli wè baa wèʔ bà pe míɛni sì wi còʔ ki kpíʔilediʔɛ nī gèʔ, 14a yejaʔa kɛ́nì wi pɔli cò wè, á wiī nɛ káala kpuʔɔ wi cuɔ wi tánʔagɛnmɛ nɛ̄ bè, a ki pɛ́nì nyaa kányiʔɛ gī wi ’wìi núʔɔ wè, a ki sí nyaa kányiʔɛ bɛ̀ʔ, wiì ’wìi núʔɔ wèʔ, 15nàguɔ ŋáà wi bé wi cuɔ kɔ́ri wè bè pɛn kacuɔnriwɔ kúrugu wè, bé sí pɛn nɛ́ kpuʔɔrɔ ní dè, dàa ti yē ɔrizi míige juubaanyɛni tílaga gè. Wiì yɛli bè sùnmɔ wo ti nɛ̄ʔ, nɛ́ míɛni wiì yɛli bè wusuna cìiliwe le ti nīʔ, nɛ́ ki cɛ́n yejaʔa yakɔngɔ gī, dìgire yakɛngɛ gī, bè kolimɔ sɔ̀ngirɔ tìrige dè.
16«Kacuɔnriwɔ wi bé cɛliwɛ kɔ́ri wè bè yérige Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, 17bé lawalidɛngɛgɛ kúu kàjɔli nī lè, bé sí tárigɛ koli dàala nɛ̄ lè Kòridiʔɛ laamɛ nī bè, bè le luʔɔ nī gè. 18Bà wi kɛ́nì cɛliwɛ yérige wè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, kacuɔnriwɔ wi bé nzìire sáʔala dè cɛliwɛ nɛ̄ wè, bé sí dìgire yakɔngɔ le gè wi mɛ́ kadaʔala nī gèle; tire yē yejaʔa yakɛngɛ. Kacuɔnriwɔ wè, wire bé luʔɔ sìsorigo líɛ gè, kire gáà gī dɛ́ngɛ juudaʔa luʔɔ gè.
19«Bà kacuɔnriwɔ wire bé cɛliwɛ ŋàʔana wè, bè jo wi- ki kàli: ‹A ki ’nyaa nàguɔ wáà wiiyɛ sì muɔ yùu nɛ́ cò muɔ nɛ̄ wèʔ, nɛ́ míɛni muɔ sì mìɛ núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gèʔ nɛ̀ kolimɔ kpíʔile muɔ pɔli mɛ́ wèʔ, ma suɔ dɛ́ngɛ ŋáà mɛ́ wè ŋàa luʔɔ sìsorigo ki tari gè. 20A ki sí tɔ̀ni nɛ̀ nyaa muɔ nyɛ́nì koli muɔ pɔli mɛ́ wè nɛ̀ kɛ́ nàguɔ wáà wiiyɛ kúrugu wè, nɛ̀ sɛ́nì mìɛ núʔɔ baa wè, nɛ́ ki cɛ́n kire nàguɔ ŋáà wi wè muɔ pɔliʔ nɛ́ sí muɔ yùu wè...›
21«Kire tiʔɛ nī gè kacuɔnriwɔ wi bé séli bè dɛ́ngɛ juu wè bè taʔa cɛliwɛ nɛ̄ wè bé jo: ‹Yewe wi- ki yaʔa muɔ- puu fìɛ ŋáà siɛnnɛ pe béri nyu wè lɛ̀lɛ líì nī pe béri dɛ́ngɛ siɛnrɛ nyu dè béri kàlí de tari siɛnnɛ nɛ̄ bèle ! Yewe wi- ki kpíʔile muɔ siimɛdɛngɛ ki cúʔɔ muɔ nī, bé sí muɔ liyɛ fiɛ yè ! 22Luʔɔ gáà ki dɛ́ngɛ tari wè, ki- jíin muɔ liyɛ nī yè bè muɔ liyɛ fiɛ yè bé sí muɔ siimɛdɛngɛ cúʔɔ gè !›
«Bà cɛliwɛ wi bé ki juu bé jo: ‹Ki- taa ki puu bɛ̀ ! Ki‑ taa ki puu bɛ̀ !›
23«Kacuɔnriwɔ wi bé dɛ́ngɛ siɛnrɛ dáà sɛbɛ dè sɛ̀ngɛ kaliwɛgɛ nɛ̄ gè, bé sí ti jíge láʔa lasorigo ní gè, 24bé sí ki kɛn cɛliwɛ mɛ́ wè wi- lasorigo gbuɔ gè gàa ki dɛ́ngɛ tari wè. Dɛ́ngɛ juudaʔa luʔɔ gè, kire bé jíin wi nī bè funbiɛnrɛ kɛn wi mɛ́. 25Bà kacuɔnriwɔ wi bé yejaʔa yaliire yakɛnrɛ suɔ dè cɛliwɛ wi kiyɛ nī yè, bé sí ti mìɛni yɛ̀gɛ naamɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè bé kɛ́ nɛ́ ti ní gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa mɛ́ gè.
26«Kacuɔnriwɔ wi bé kagbuunyiʔɛ nigbe kɔ̀n míige yakɛnrɛ nī dè ki- puu sɔ̀ngidaa wuʔu bé ki sórigo gbùʔɔrɔdiʔɛ nɛ̄ gè. Kire kàduʔumɛ, wi bé luʔɔ kɛn gè cɛliwɛ mɛ́ wè wi- ki gbuɔ.
27«Bà wi ’luʔɔ kɛn gè wi- ki gbuɔ gè, kire bé ki yaʔa a ki yē wi nyɛ́nì wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè nɛ̀ koli wi pɔli mɛ́ wè, dɛ́ngɛ juudaʔa luʔɔ ki bé jíin wi nī bè funbiɛnrɛ kɛn dè wi mɛ́: wi liyɛ yi bé fiɛ, wi siimɛdɛngɛ ki bé cúʔɔ. Bà cɛliwɛ ŋáà wi bé kò fìɛ ŋáà wori siɛnnɛ pe béri nyu dè lɛ̀lɛ líì nī pe dɛ́ngɛ tari wè.
28«A ki sí nyaa cɛliwɛ wiì wìi núʔɔ wèʔ, wiī cìiliwe wè, cɛliwɛ ŋáà wi bé suɔ dɛ́ngɛ mɛ́ wè, bà wi béri pìile taʔa.
29«Dàa tire dī fànʔa kajuulo lè yejaʔa wuʔu nɛ̄ gè, cɛliwɛ kɔli mɛ́ gè ŋàa wi ’wi pɔli yaʔa nɛ́ kanuʔɔrɔ kpíʔile nɛ́ nàguɔ wáà wiiyɛ ní wè, 30kire ga laa nàguɔ kɔli mɛ́ gè ŋàa wī yejaʔa ki ’wi cò gè a wiī nɛ káala wi cuɔ nɛ̄ wè. Wi bé wi kɔ́ri bè yérige Yewe yiʔɛ mɛ́ gè dí kacuɔnriwɔ wi sí kele gálì kpíʔile gèle wi nɛ̄, gàli fànʔa kajuʔulo gálì ke ’juu gèle. 31A kire ’kpíʔile gè, cɛliwɛ wi pɔli wiǐ kolimɔ taaʔ, nɛ̀ sí ki yaʔa cɛliwɛ ŋáà wi ’koli wè, wire bé wi kapiile tɔ̀ni taa wè.»
6Naziiri kàlilɛ wori dè
1A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Ma fànʔa kajuulo náà tìɛ lè Isirayɛliyé nɛ̄ bèle:
«Lɛ̀lɛ líì nī nàguɔ wáà kire ga laa cɛliwɛ wáà ’nyuɔ kún nɛ̀ kɛn nɛ̀ jo wi bé wìi wàli dɛ́ngɛ Yewe mɛ́ wè, gàa gī Naziiri nyakungɛngɛ gè, 3wi bè láʔa yɛrɛ dáà nɛ̄ dè: wiì yɛli bè diviɛn gbuɔʔ6.3 Wéli baa Am 2.12; Luk 1.15. nɛ́ míɛni bè sungbɛnmɛ gbuɔ bèʔ, wiǐ gbɛ̀ diviɛn luʔɔ gbuɔʔ gàa ki ’tanʔana gèʔ, nɛ́ míɛni sunmɔ páà ní bàa pi bé gbɛ̀ siɛn cáan wèʔ, a ki cɛ́nì nyaa bè ɛrɛzɛn luʔɔ gbuɔʔ. Wiì sí yɛli míɛni bè ɛrɛzɛn yasɛnrɛ káaʔ, dàa dī sìpiride dèʔ nɛ́ dàa ti ’waʔa dèʔ. 4Wi Naziiri nyakungɛngɛ lɛ̀lɛ ni mìɛni nī lè, wiì cɛ́nì yɛli bè yafiɛn káaʔ gàa ki ’kɔ́n ɛrɛzɛn fétire nī dèʔ, bè ki séli baa ɛrɛzɛn cìʔile nɛ̄ gèle fúɔ bè pa nɔ̀ wi forido nɛ̄ dèʔ.
5«Lɛ̀lɛ ni mìɛni nī nàa nɛ̄ wi bé puu wàlidɛngɛwɛ Yewe mɛ́ wè wi kàlilɛ nɛ̄ lè, gbàrifiɛ sì yɛli bè tóri wi nyùgo nɛ̄ gèʔ. Fúɔ bè taa wi kàlilɛ lɛ̀lɛ ni pa kúɔ nàa wi ’kpíʔile Yewe mɛ́ wè, wi bé puu wàlidɛngɛwɛ Yewe mɛ́ wè wī, kire nɛ̄ wi bé wi nzìire yaʔa dè ti de liʔi tìimɛ. 6Lɛ̀lɛ náà ni mìɛni nī wi bé puu wàlidɛngɛwɛ Yewe mɛ́ wè, wiì cɛ́nì yɛli bè sìʔɛrɛ kpɔni kpúu nɛ̄ʔ; 7wiì yɛli bè wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gèʔ a ki cɛ́nì nyaa wi tuu wi ’kùu wèʔ, á kire bɛ̀ʔ wi yàa, kire ga laa wi siinyɛni nàguɔ, kire ga laa wi siinyɛni cɛliwɛ, a pe wàa ’kùu wèʔ. Nɛ́ ki cɛ́n wi nyùgo nzìire tiī nɛ ki tìí wiī wàlidɛngɛwɛ Kulocɛliɛ mɛ́. 8Wi Naziiri lɛ̀lɛ ni mìɛni nī lè, wi bé kò wàlidɛngɛwɛ Yewe mɛ́.
9«A siɛn wáà ’fuu nɛ̀ kùu wi táanni wè6.9 Isirayɛliyé mɛ́ bèle, a siɛn yé cò kpúu nɛ̄ wè, wi nɛ̂ kò siɛnnuʔɔwɔ. Wéli baa 19.14-16., wi nyùgo nzìire dáà ti ’ki tìɛ wiī wàlidɛngɛwɛ wè, tire bé núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, kire cɛngɛ gè wi bé wìi cìile; wi bé wi nzìire kùnu dè. 10Cɛnyɛ kataanriwuʔu nɛ̄ gè, wi bé pɛn nɛ́ gòtogolo siin ní á kire ga laa gòriwuʔɔpigele siin ní, bè pa ke kɛn kacuɔnriwɔ mɛ́ wè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile mɛ́ lè. 11Bà kacuɔnriwɔ wi bé làa nigbe kpúu kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ, bé nìi kpúu lè kakuɔrɔ kaasuʔuro, bè kàsulugosuɔ baara kúɔ dè núʔɔmɔ wori nɛ̄ dè dàa ti ’wi taa dè kpúu tiʔɛ nī gè.
«Kire cɛnnugo gè, siɛn wi bé ní koli bè Naziirikàlilɛ fùgu lè bè kpíʔile bè wi nyùgo nzìire wàli dè bè tɛ́ngɛ. 12Wi bé ní koli bè wìi wàli dɛ́ngɛ Yewe mɛ́ nɛ̀ yɛli nɛ́ wàlidɛngɛlɛ lɛ̀lɛ náà ní lè wi yé nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n lè. Wi bé yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ cò bè kolimɔ kakuɔrɔ kúɔ dè. Cɛnyɛ nyáà yi ’tóri nɛ̀ kúɔ yè, piyě ní de tɔ́ri nɛ̀ yire níʔ, nɛ́ ki cɛ́n kire cɛnwalidɛngɛyɛ nyáà yi cé núʔɔ nɛ̀ kúɔ.
13«Ki n’gɛ fànʔa kajuulo náà nī Naziiri siɛn wori dè cɛngɛ gíì wi bé kúɔ wi cɛnwalidɛngɛyɛ nɛ̄ yè. Kire cɛngɛ gè pe bé wi kɔ́ri bè pɛn Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile mɛ́ lè. 14Wi bé pɛn bè pa wi kpuʔɔrɔ kɛn dè Yewe mɛ́ wè. Wi bé pɛn nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ ní nàa nī kpɔlidiɛlɛ fùn wè, kakuɔrɔ kaasuʔuro woli lè; nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapori ní ŋàa wī kpɔlidiɛlɛ fùn wè, kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ wuu wè; nɛ́ sìnbapɔli wáà ní ŋàa wī kpɔlidiɛlɛ fùn wè, wire wī yanyige yakɔnrɔ wuu wè; 15nɛ́ míɛni yaliire yakɛnrɛ ní dè, nɛ́ kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ́ danʔa káà ní gàa nī wi bé sìnvarifun búru le wè, nɛ́ míifuɔnibɔ búru kpɔbilɔ bálì pe ’kpúɔn nɛ́ sùnmɔ ní bè, nɛ́ sìnvarifun ŋɔ̀minɔ ní bèle bàli nɛ̄ pe ’sùnmɔ wo bè.
16«Bà kacuɔnriwɔ wi bé ti líɛ bè pɛn Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, bè ti kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kaara nɛ́ míɛni kakuɔrɔ kaasuʔuro, Naziiri siɛn mɛ́ wè. 17Kire kàduʔumɛ gè wi bé sìnvarifun búru líɛ wè, ŋàa wī danʔa nī gè, bè wi kɛn Yewe mɛ́ wè, bé sí sìnbapɔli kpúu wè yanyige kaara bè fàri yaliire yakɛnrɛ nɛ̄ dè nɛ́ kakuɔrɔ diviɛn ní wè. 18Naziiri siɛn wi bé kɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile yiʔɛ mɛ́ gè bé sí wi nzìire kùnu dè dàa ti ’ki tìɛ wi ’wìi wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ wè, bé sí kire nzìire líɛ dè dàa wi ’wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ dè, bè ti le kàsun nī gè gàa ki nyí yanyige kaara láara dè.
19«Bà kacuɔnriwɔ wi bé sìnbapɔli wi fíkanʔa líɛ gè gàa ki ’pe gè, nɛ́ sìnvarifun búru kpɔbiwɔ nigbe ní ŋàa wī danʔa nī gè, nɛ́ sìnvarifun ŋɔ̀mi nigbe ní, bè ti mìɛni pínɛ bè le Naziiri siɛn wi kadaʔala nī gèle, lɛ̀lɛ líì nī wi kɛ́nì wi nyùgo wàlidɛngɛgɛ kùnu gè nɛ̀ kúɔ gè. 20Bà kacuɔnriwɔ wi bé ti mìɛni yɛ̀gɛ naamɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Tire yē yaliire táà dàa ti ’wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ dè; kacuɔnriwɔ wire liɛlɛ nī, nɛ́ sìnbapɔli wi dìribuu ní wè ŋàa pe ’yɛ̀gɛ naamɛ gè, nɛ́ ciile ní lè nàa pe ’kɔ̀n nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè. Kire kàduʔumɛ gè, Naziiri siɛn wi bé gbɛ̀ jáa bè diviɛn gbuɔ.
21«Dàa tire yē fànʔa kajuulo Naziiri siɛn wori dè, ŋàa wi ’nyuɔ kún nɛ̀ kɛn wè. Dàa tire yē kpuʔɔrɔ dáà wi ’yɛli bè kɛn Yewe mɛ́ wè wi wàlidɛngɛlɛ wuʔu nɛ̄ gè. A ki sí nyaa majo wi cé yakaa nyuɔ kún nɛ̀ kɛn wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ wi taagɛnmɛ ní bè gàa wi ’puu nɛ caa bè kpíʔile wi kàlilɛ lɛ̀lɛ nī lè, kire wi ’yɛli bè kɔ̀n.»
Kacuɔnrilɔ diba kpíʔiligɛnmɛ bè
22A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 23«Ma siɛnrɛ dáà juu dè Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle:
«Kɛnmɛ báà pire nɛ̄ yeli béri diba kpínʔini wè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle6.23 Kacuɔnrilɔ pe ’puu nɛ diba kpínʔini wè Isirayɛliyé mɛ́ Yewe míʔɛ nɛ̄ gè kɛnmɛ báà nɛ̄ bè. Wéli baa Lev 9.22-23; Fàn 10.8; 21.5.. Yeli bé ki juu pe mɛ́ bé jo:
24‹Yewe wi- diba taʔa wè yeli nɛ̄ wiri yeli wéli !
25Yewe wi- yeli wéli nɛ́ fundaanra yiʔɛ ní gè bé kpuʔɔrɔ taʔa dè yeli nɛ̄ !
26Yewe wi- wi yiʔɛ yiʔɛ gè yeli kɔli mɛ́ bé sí yanyige kɛn gè yeli mɛ́ !›
27«Kɛnmɛ báà pire nɛ̄ pe béri diba kpínʔini wè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ mi míʔɛ ní gè; bà ki bé puu m’bé diba taʔa wè pe nɛ̄.»
7Pe ’Yewe Kòridiʔɛ múgu gè nɛ́ ki baara séli dè
Kòridiʔɛ ki múgulo kpuʔɔrɔ dè
1Bà Misa ’kúɔ Kòridiʔɛ ki kpíʔilige nɛ̄ gè, a wi ’siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ líɛ bè nɛ̀ pi nyɛri nyɛri ki nɛ̄, nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè, nɛ́ gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ki yakpiʔilide ti mìɛni ní. A wi ’ti mìɛni nyɛri nyɛri nɛ́ siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ ní bè nɛ̀ ti wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ.
2A Isirayɛli siɛnnɛ pe kàfɔlilɔ bèle, bàli pe ’puu pe tobilo kpáaya yi kàfɔlilɔ bèle nɛ́ pe saaya tùluyo nyùgo nɛ̄ gè, bàli pe yé pe sáʔa a pe ’tɔ́rilɔ kpíʔile lè, 3a peli ’pɛn nɛ́ pe kpuʔɔrɔ yɛrɛ ní dè nɛ̀ pɛ́nì kɛn Yewe mɛ́: wotorilo kɔlini bálì pe ’puu yatɔnyɔ ní yè, nɛ́ nìɛyɛ kiɛ nɛ́ siin. Kire ’jo saʔa tùlugo kàfɔlilɔ siin ’wúɔ wotori nigbe nɛ̄, a saʔa tùlugo kàfɔli ó kàfɔli ’nùɔ nigbe kɛn. A pe ’pɛn nɛ́ ti mìɛni ní Kòridiʔɛ yiʔɛ mɛ́ gè.
4A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 5«-Yɛrɛ suɔ dè pe mɛ́, dàa ní pe ’pɛn dè. Leviiyé pe bága de baara nɛ́ ti ní Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. Muɔ bé ti liɛlɛ Leviiyé gbuʔulo gálì ke taanri nɛ̄ gèle, gboli ó gboli nɛ̀ yɛli nɛ́ ni baara ti kúɔgɛnmɛ ní bè.»
6A Misa sí wotorilo líɛ bèle nɛ́ nìɛyɛ ní yè nɛ̀ ti liɛlɛ Leviiyé gbuʔulo nɛ̄ gèle. 7A wi ’wotorilo siin nɛ́ nìɛyɛ sicɛri kɛn Gerisɔnyé mɛ́ bèle nɛ̀ yɛli nɛ́ pe baara ti kúɔgɛnmɛ ní bè. 8A wi ń’nɛ̀ wotorilo bílì sicɛri kɛn bèle nɛ́ nìɛyɛ kataanri ní yè Mɛrariiyé mɛ́ bèle nɛ̀ yɛli nɛ́ pe baara ti kúɔgɛnmɛ ní bè, dàa pe ’puu nɛ kúu nɛ́ Itamari ní wè, pe yiɛginiwɛ wè, ŋàa wi ’puu kacuɔnriwɔArawɔn jaa wè. 9Nɛ̀ ki yaʔa wiì cé tàa kɛn Keyatiyé mɛ́ bèleʔ, nɛ́ ki cɛ́n peli baara tire ti yé puu bèri yawalidɛngɛrɛ turu dè pe fíkɛnyɛ yire yákuɔ nɛ̄ yè.
Saaya tùluyo kàfɔlilɔ pe ’kpuʔɔrɔ kɛn
10Gbùʔɔrɔdiʔɛ múgu cɛngɛ gè, bà Misa yé gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nyɛri nyɛri gè nɛ́ siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ ní bè, bè ti wàli dɛ́ngɛ, a saaya tùluyo kàfɔlilɔ pe ’pɛn nɛ́ kpuʔɔrɔ yɛrɛ ní dè nɛ̀ pɛ́nì ti tɛ́ngɛ gbùʔɔrɔdiʔɛ yiʔɛ mɛ́ gè. 11Nɛ́ ki cɛ́n Yewe cé ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Cɛngɛ ó cɛngɛ saʔa tùlugo kàfɔli wáà nigbe bé pɛn bè pa wi kpuʔɔrɔ kɛn dè, gbùʔɔrɔdiʔɛ múgu wori dè.»
12Cɛnbelige nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Nasɔn, Aminadabi jaa wè, Zuda saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
13Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 14A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
15A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 16nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 17nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Nasɔn kpuʔɔrɔ dè, Aminadabi jaa wè.
18Cɛnyɛ siinwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Nɛtanɛyɛli, Zuwari jaa wè, Izakari saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
19Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 20A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
21A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 22nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 23nɛ́ yanyige kaara wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Nɛtanɛyɛli kpuʔɔrɔ dè, Zuwari jaa wè.
24Cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Ɛliyabi, Elɔn jaa wè, Zabulɔn saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
25Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 26A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
27A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 28nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 29nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Ɛliyabi kpuʔɔrɔ dè, Elɔn jaa wè.
30Cɛnyɛ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Elizuri, Sedewuri jaa wè, Wurubɛni saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
31Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 32A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
33A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 34nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 35nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Elizuri kpuʔɔrɔ dè, Sedewuri jaa wè.
36Cɛnyɛ kogunɔwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Selumiyɛli, Zurisadayi jaa wè, Simɛyɔ saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
37Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 38A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ nɛ́ wusuna ní.
39A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 40nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 41nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Selumiyɛli kpuʔɔrɔ dè, Zurisadayi jaa wè.
42Cɛnyɛ kɔliniwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Eliyasafi, Dewuyɛli jaa wè, Gadi saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
43Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 44A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄. 45A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 46nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 47nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Eliyasafi kpuʔɔrɔ dè, Dewuyɛli jaa wè.
48Cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Elisama, Amikudi jaa wè, Ɛfirayimi saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
49Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 50A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
51A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 52nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 53nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Elisama kpuʔɔrɔ dè, Amikudi jaa wè.
54Cɛnyɛ kataanriwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Gamaliyɛli, Pedazuri jaa wè, Manase saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
55Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 56A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
57A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 58nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 59nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Gamaliyɛli kpuʔɔrɔ dè, Pedazuri jaa wè.
60Cɛnyɛ kacɛriwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Abidan, Gidewɔni jaa wè, Bɛnzamɛ saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
61Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 62A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
63A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 64nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 65nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Abidan kpuʔɔrɔ dè, Gidewɔni jaa wè.
66Cɛnyɛ kiɛwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Akiyɛzɛri, Amisadayi jaa wè, Dan saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
67Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 68A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
69A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 70nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 71nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Akiyɛzɛri kpuʔɔrɔ dè, Amisadayi jaa wè.
72Cɛnyɛ kiɛ nɛ́ nigbewuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Pagiyɛli, Wokiran jaa wè, Azɛri saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
73Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 74A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
75A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 76nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 77nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Pagiyɛli kpuʔɔrɔ dè, Wokiran jaa wè.
78Cɛnyɛ kiɛ nɛ́ siinwuʔu nɛ̄ gè, ŋàa wi pɛ́nì wi kpuʔɔrɔ yɛrɛ kɛn dè, wire wi ’puu Akira, Ɛnan jaa wè, Nafitali saʔa tùlugo ki kàfɔli wè.
79Wire kpuʔɔrɔ tire ti ’puu dàa dè: walifiiwe tasaa nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga, nɛ́ walifiiwe tasaaduru nigbe, ŋàa wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. Tasaala bálì pe mìɛni siin cé puu nyìminɛ nɛ́ míifuɔnibɔ ní bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, yaliire yakɛnrɛ wori dè. 80A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ tiɛ tàkuuyalele nigbe ní nàa ni lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110); ni ’puu nyìnɛ wusuna nɛ̄.
81A wi ń’nɛ̀ pɛn nɛ́ kakuɔrɔ kaasuʔuro wori ní dè: nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛnnɛ, 82nɛ́ kapiʔile kàsulugo síkapɛnnɛ nigbe ní lè, 83nɛ́ yanyige yakɔnrɔ wori ní dè: nìɛyɛ siin, sìnbapɔlilɔ kogunɔ, síkapɛngɛlɛ kogunɔ, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kogunɔ ní gèle. Dàa tire yé puu Akira kpuʔɔrɔ dè, Ɛnan jaa wè.
84Dàa tire ti ’puu Isirayɛliyé kàfɔlilɔ kpuʔɔrɔ dè, gbùʔɔrɔdiʔɛ múgu cɛngɛ wori dè, lɛ̀lɛ líì nī Misa yé gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nyɛri nyɛri gè nɛ́ siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ ní bè.
Pe yé kɛn walifiiwe tasaala kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ walifiiwe tasaadurulo kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ tiɛ tàkuuyalegele kiɛ nɛ́ siin. 85Walifiiwe tasaala bèle, tasaa nigbe lúbugogɛnnɛ ni ’puu culo nigbe nɛ́ tílaga. Walifiiwe tasaadurulo bèle, tasaaduru nigbe lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ sirasicɛri (800). Yɛrɛ dáà ti mìɛni lúbugogɛnnɛ ni ’puu walifiiwe culolo togo nɛ́ kɔlisiin nɛ́ tílaga nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki culolo tɔ́rigɛnmɛ ní bè. 86Tiɛ tàkuuyalegele gèle, yalele nigbe lúbugogɛnnɛ ni ’puu giraminɛ dabataan nɛ́ kpɔrigɔ (110). Ke mìɛni bìnɛ wi ’puu tiɛ giraminɛ sirakɔlini nɛ́ dabataan (1 300).
87Yajuuro dáà ti mìɛni bìnɛ pe yé kɛn dè kakuɔrɔ kaasuʔuro wori dè, tire ’puu nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ sìnbapɔlilɔ kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ míɛni yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ yaliire yakɛnrɛ ní dè dàa pe yé fàri baa dè. A pe ’kàpɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ siin kɛn míɛni, kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ wuʔulo gèle.
88Yanyige yakɔnrɔ wori dè, a pe ’yajuuro dáà kɛn dè: nɛ̀piʔɛlɛ togo nɛ́ sicɛri, sìnbapɔlilɔ togotaanri, síkapɛngɛlɛ togotaanri, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ togotaanri ní.
Dàa tire ti ’puu kpuʔɔrɔ dè dàa ní kàfɔlilɔ pe yé pɛn dè gbùʔɔrɔdiʔɛ múgu cɛngɛ gè, lɛ̀lɛ líì nī Misa yé gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nyɛri nyɛri gè nɛ́ siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ ní bè.
89Bà Misa ’puu nɛ jiin Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè bèri nyu nɛ́ Yewe ní wè, wi ’puu nɛ yékpoli lúru lè nàa ni ’puu nɛ nyu nɛ́ wi ní wè; ni ’puu nɛ kɔ́ngi seribɛnnɛ siin sunʔɔmɔ nī bè, kàsulugo suɔdiʔɛ naamɛ gè, gàa ki yé puu nyakungɛngɛ finʔɛgɛ yatɔngɔ gè. Kire kɛnmɛ báà pire nɛ̄ Yewe wi ’puu nɛ nyu nɛ́ Misa ní wè.
8Fètingele tɛ́ngɛdiʔɛ wori dè
1A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«-Ti juu Arawɔn mɛ́ wè ma jo: A muɔ kɛ́nì je fètingele kɔlisiin taʔa gèle fètindaʔagɛlɛ tiige nɛ̄ gè, ma ke taʔa kire ga buu keri kpìɛnmɛ cáanri bè pi de waa yiʔɛ mɛ́ gè.»
3Kire sí Arawɔn wi ’kpíʔile. A wi ’fètingele taʔa gèle kire ga buu keri kpìɛnmɛ cáanri bè fètindaʔagɛlɛ tiige yiʔɛ mɛ́ gè, majo bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. 4Fètindaʔagɛlɛ tiige ki yé kpíʔile nɛ́ tiɛ ní wè ŋàa pe ’kpúɔn wè. Fúɔ nɛ̀ ki séli táanmɛ nyùgo nɛ̄ gè nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ ki fiɛnrɛ nɛ̀joyo nɛ̄ yè, ki yé puu nɛ́ tiɛ ní wè ŋàa pe ’kpúɔn wè. Misa yé fètindaʔagɛlɛ tiige kpíʔile gè nɛ̀ yɛli nɛ́ kɛnmɛ báà ní Yewe wi yé tìɛ wi nɛ̄ wè8.4 Koliyo 1-4 tiʔɛ nī gè, wéli baa Yir 25.31-40; 37.17-24..
Pe ’Leviiyé wàli bèle nɛ̀ tɛ́ngɛ
5A Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 6«Ma Leviiyé líɛ bèle Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè, ma pe cìile.
7«Ki n’gɛ gàa muɔ bé kpíʔile gè bè pe cìile wè: muɔ bé jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ8.7 jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ: Wéli baa 19.2-9. líɛ gè bè ki nyɛri nyɛri pe nɛ̄; pe- sí céri tiɛyɛ yi mìɛni kùnu pé sí pe burudo ti mìɛni jíge. Bà ki bé kpíʔile pe bé kò cìilile. 8Pe bé nɛ̀piɛyɛlilɛ láà cò, bé sí yaliire yakɛnrɛ dáà fàri dè ti nɛ̄, dàa dī míifuɔnibɔ bàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Muɔ bé sí ní nɛ̀piɛyɛlilɛ siinwoli cò lè kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ woli lè.
9«Muɔ bé Leviiyé yérige bèle Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè, bé sí Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni yeri bè gbuʔulo. 10A muɔ kɛ́nì Leviiyé sìʔɛrɛ bèle nɛ̀ kpɔni Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, bà Isirayɛli siɛnnɛ pe bé kiyɛ taʔala yē pe nɛ̄. 11Bà Arawɔn wi bé Leviiyé tìɛ bèle Yewe nɛ̄ wè Isirayɛliyé sìndiʔɛ nī gè. Pe bé puu bɛ̀ yakɔnrɔ tíɛlɛ dàa muɔ yɛ̀gɛ naamɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, bà ki bé puu pe bé kò wàlidɛngɛlɛ Yewe mɛ́ wè, bèri wi baara kúu dè.
12«Bà Leviiyé pe kɛ́nì pe kiyɛ taʔala yè nɛ̀piɛyɛligɛlɛ ke nyùyɔ nɛ̄ yè, muɔ bé làa nigbe líɛ bè lire kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ, bé ní siinwoli kɔ̀n lè kakuɔrɔ kaasuʔuro Yewe mɛ́, bè kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Leviiyé peli tíimɛ wuʔu gè8.12 Kapiʔile kàsulugo kaara ti ’puu bè Kòridiʔɛ cìile gè; kakuɔrɔ kaasuʔuro, tire puu bè Leviiyé kapiʔile láʔa gèle..
13«Muɔ bé Leviiyé yérige bèle Arawɔn nɛ́ wi jaala yiʔɛ mɛ́ gè bé sí pe tìɛ Yewe nɛ̄ bɛ̀ yakɔnrɔ tíɛlɛ dàa pe ’yɛ̀gɛ naamɛ gè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. 14A muɔ ’kire kpíʔile mmɛ gè, muɔ bé Leviiyé wàli bèle Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè; kire bé ki yaʔa pe bé kò mi wuulo. 15Kire kàduʔumɛ gè Leviiyé pe bé pari mi baara kúu dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè.
«Muɔ bé sí pe cìile bè pe tìɛ Yewe nɛ̄ bɛ̀ yakɔnrɔ tíɛlɛ dàa pe ’yɛ̀gɛ naamɛ gè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, 16nɛ́ ki cɛ́n pe nyɛ́nì kò mi wuulo nɛ̀ láʔa péwu Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè, Isirayɛli siɛnnɛ pe pìpelile sìndiʔɛ nī gè; mi nyɛ́nì pe líɛ mi wuulo. 17Nɛ́ ki cɛ́n Isirayɛliyé jaafɔpelile pe mìɛni yē mi wuulo, a ki yē siɛn yo, kire ga laa yajuʔu yo. Cɛngɛ gíì mi ’Ezipiti siɛnnɛ jaafɔpelile kpúu bèle, mi yé peli wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ mi wuulo8.17 Wéli baa Yir 13.2.. 18A mi sí Leviiyé líɛ bèle Isirayɛliyé pìpelile pe mìɛni sìndiʔɛ nī gè.
19«A mi ’pe kɛn kpuʔɔrɔ Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle peri baara kúu dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, pe síri kàsulugosuɔ baara kúu dè pe mɛ́ kire ga buu wuʔɔgbuʔɔ fǎga tuu pe nɛ̄ʔ a pe wàa kɛ́nì sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni saawalidɛngɛgɛ nɛ̄ gè8.19 Wéli baa 1.53..»
20Bà sí ki ’kpíʔile a Misa ’kele gálì ke mìɛni kpíʔile Leviiyé kɔli mɛ́ gè, wire nɛ́ Arawɔn nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ ní bèle. A Isirayɛliyé pe ’ti mìɛni gbòbori nɛ̀ kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ gàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. 21A Leviiyé pe ’pìye cìile nɛ́ pe burudo ti mìɛni jíge. A Arawɔn ’pe tìɛ Yewe nɛ̄ wè bɛ̀ yakɔnrɔ tíɛlɛ dàa pe ’yɛ̀gɛ naamɛ gè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ kàsulugosuɔ baara kúɔ dè pe kɔli mɛ́ gè bè pe cìile.
22Kire kàduʔumɛ gè, a Leviiyé pe ’jíin baara gboli nī lè bèri pe baara kúu dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè; Arawɔn nɛ́ wi jaala peli pe yé pe yiʔɛ kíni gè. A pe ’ki kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ti mìɛni ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè Leviiyé kɔli mɛ́ gè.
23A Yewe wi ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ wi yɛ: 24«Ki n’gɛ gàa ki ’Leviiyé kúɔ bèle: Leviiyé bálì pe ’liɛ nɛ̀ yiʔɛlɛ togo nɛ́ kogunɔ taa nɛ́ kàa taʔa gè, pe bé jíin Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa baakuɔlɔ gboli nī lè. 25A pe wàa pɛ́nì yiʔɛlɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ taa wè, wi bé ŋɔ́ baara nɛ̄ dè; wiǐ ní de baara kúu dèʔ. 26Wi bé gbɛ̀ri wi siinyɛninɛ sári bèle pe baara nɛ̄ dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè, nɛ̀ ki yaʔa wiǐ ní de baara kúu dè bɛ̀ faʔa tíɛlɛ gèʔ. Gàa ki ’Leviiyé pe baara wuʔu kúɔ gè, muɔ bé ki cò kɛnmɛ báà pire nɛ̄ pe kɔli mɛ́ gè.»
9Pe ’Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè
1Yiɛlɛ nigbe tórilo kàduʔumɛ gè bà pe yé yiri Ezipiti kùlo nī lè, yiɛziinwoli ni yebelige nɛ̄ gè9.1 Kele gálì ke ’juu náʔa gè Torimakiyaʔa Fundaanra wuʔu nɛ̄ gè (wéli baa 9.1-4), ke yé kpíʔile nɛ̀ kúɔ yege nigbe sɛ́ni pe nɛ siɛnnɛ tɔ́rilɔ kpíʔile lè nyùgo 1 tiʔɛ nī gè (wéli baa 1.1-2). bè pe ’yaʔa baa Sinayii waama kùlo nī lè, a Yewe ń’nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yɛli bè Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè lɛ̀lɛ náà mi ’tìɛ lè. 3Fundaanra ti bé séli yege ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè, cɛnguɔwuɔmɔ lɛ̀lɛ nī lè, lɛ̀lɛ náà mi ’tìɛ lè. Yeli bé wi kpíʔile bè yɛli nɛ́ fànʔa kele nɛ́ kàyuʔujuu siɛnrɛ ti mìɛni ní dàa mi ’juu Torimakiyaʔa wori nɛ̄ dè.»
4A Misa ’ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ jo pe- Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè. 5A pe sí Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè baa Sinayii waama kùlo nī lè, yebelige ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè, nɛ̀ ki séli cɛnguɔwuɔmɔ lɛ̀lɛ nī lè. A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’ki kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè9.5 Wéli baa Yir 12.1-13..
6Nɛ̀ sí ki taa nàguɔlɔ pálì cé puu núʔɔnɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ ki cɛ́n pe yé cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄, kire nɛ̄ piyè cî gbɛ̀ Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile kire cɛngɛ gèʔ. A pe sí pɛ́nì ki juu Misa nɛ́ Arawɔn mɛ́ ki cɛnnugo gè 7nɛ́ jo: «Weli yē núʔɔnɔ nɛ́ ki cɛ́n weli nyɛ́nì cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄. Gáa nɛ̄ weli bé kò weli sǐ gbɛ̀ kpuʔɔrɔ kɛn Yewe mɛ́ wè fundaanra cɛngɛ gèʔ majo bɛ̀ Isirayɛli siɛnsɛnminɛ pe ki kpínʔini gè ?»
8A Misa ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «Ye- mi sige náʔa gè; m’bé sa Yewe siɛnrɛ lúʔu dè dàa wi bé juu m’mɛ́ dè, yeli núʔɔmɔ wori nɛ̄ dè.»
9A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 10«Ma kele gálì tìɛ gèle Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle:
«A siɛn wáà, kire ga laa yeli siimɛ wuu wáà, wi pɛ́nì nyaa yeli sunʔɔmɔ nī bè, ŋàa wi cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄ nɛ̀ wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, á kire bɛ̀ʔ gè a ki ’nyaa wiī tánʔana nɛ̄ tiɛliilige nī gè, wi bága gbɛ̀ Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè bè Yewe gbùʔɔrɔ wè9.10 A siɛn yé cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄ nɛ̀ núʔɔ wè, bè wìi cìile wè, wi yé yɛli bè cɛnyɛ kɔlisiin kpíʔile ki baara nɛ̄ dè (wéli baa 19.11).. 11Nɛ̀ ki yaʔa kire siɛn wi bé gbɛ̀ ti kpíʔile yeziinwuʔu nɛ̄ gè, ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè, bé ki séli cɛnguɔwuɔmɔ lɛ̀lɛ nī lè. Pe bé Torimakiyaʔa kaara káa dè nɛ́ sìnvarifun búru ní wè, nɛ́ wazorido ní dè. 12Piyě ga tíi tàa yaʔa ti- suɔnʔ; pe sì yɛli bè kaara ti kácege káà kpúɔn gaaʔ9.12 Wéli baa Yir 12.46; Zan 19.36.. Peli bé ki kpíʔile bè yɛli nɛ́ Torimakiyaʔa fànʔa kele ke mìɛni ní.
13«A ki sí nyaa wàa yē cìiliwe wè, wi sì kɛ́ tánʔana nɛ̄ lèʔ, nɛ́ cíi, wiì Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dèʔ, kire siɛn wi bé yige péwu Isirayɛli siɛnnɛ nī bèle, nɛ́ ki cɛ́n wiì fɔ̀li nɛ̀ wi kpuʔɔrɔ kɛn dè Yewe mɛ́ lɛ̀lɛ nī lè nàa mi ’tìɛ lèʔ. Kire siɛn ŋáà wi bé wi kapiile sàri taa wè.
14«Nɛ́ míɛni a nabɔnwɔ wáà sí yē tɛ́niwɛ yeli sunʔɔmɔ nī bè níɛ caa bè Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè Yewe mɛ́ wè, wi bé wi kpíʔile bè yɛli nɛ́ fànʔa kele nɛ́ Torimakiyaʔa Fundaanra ti tìɛgɛnmɛ pi mìɛni ní bè. Fànʔa kaala nigbe ni bé puu ye mìɛni mɛ́, nabɔnwɔ yo, kùlo pùɔ yo.»
Kàsadibagɛ kiī nɛ Isirayɛliyé yiʔɛ kínigi gè
15Cɛngɛ gíì pe yé Yewe Kòridiʔɛ yérige gè, kire kpáʔata gáà kire ki ’puu nyakungɛngɛ siɛnrɛ kàdɛnitɛnyɛ siin tɛ́ngɛdiʔɛ gè, a kàsadibagɛ9.15 kàsadibagɛ: Wéli baa Yir 13.21. ki ’tìgi nɛ̀ ki tɔ́n. Pìlige nī gè, kàsadibagɛ gáà ki nɛ̂ puu nɛ nyí kàsun nɛ̀ pɛ́nì kpìɛnmɛ tuu bè. 16Bà sí ki ’puu nɛ kpínʔini lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī. Kire kàsadibagɛ ki nɛ̂ Kòridiʔɛ tɔ́n gè; pìlige nī gè, ki nɛ̂ puu nɛ nyí kàsun. 17Lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī kàsadibagɛ ki cé yɛ̀ Kpátaʔa naamɛ gè, Isirayɛli siɛnnɛ pe nɛ̂ bùguro yɛ̀gɛ dè. A ki yé sɛ́nì yéri tiʔɛ gíì nī gè, pe nɛ̂ bùguro kpúɔn dè baa kire tiʔɛ nī gè.
18Bɛ̀ sí ki ’puu, Yewe nyasiɛnrɛ tire nɛ̄ Isirayɛli siɛnnɛ pe nɛ̂ cé bùguro yɛ̀gɛ dè nɛ waa, Yewe nyasiɛnrɛ tire míɛni nɛ̄ pe nɛ̂ cé bùguro kpúɔn dè. Pe nɛ̂ cé kò baa lɛ̀lɛ líì nī kàsadibagɛ kiì cé puu nɛ waa gèʔ.
19A ki yé cɛ́nì nyaa kàsadibagɛ ki yé kò yérige nɛ̀ mɔgɔ Yewe Kòridiʔɛ nyùgo nī gè, Isirayɛli siɛnnɛ pe nɛ̂ cé Yewe kajuugbɛngɛlɛ cò gèle; pe nɛ̌ de waaʔ. 20Lɛ̀lɛ láà nī kàsadibagɛ ki nɛ̂ yéri cɛnyɛ cɛ̀ri Kòridiʔɛ nyùgo nī gè. Kire nɛ́ ki mìɛni Yewe nyasiɛnrɛ tire nɛ̄ pe ’puu nɛ bùguro kpúɔn dè, nɛ́ míɛni nɛ ti kɔ́ligi nɛ yɛligi nɛ́ Yewe nyasiɛnrɛ ní dè.
21Lɛ̀lɛ láà nī, kàsadibagɛ ki nɛ̂ yéri cɛnguʔɔ táanni gè bè pa nɔ̀ sínbinimɛ táanni bè. A ki kɛ́nì yɛ̀ gè sínbinimɛ táanni bè, pe nìɛ waa. Ki nɛ̂ cé gbɛ̀ni yéri pìlige nī gè bè pa cɛngɛ kúɔ gè, a pìlige cé gbɛ̀ni wúɔ á kpìɛnmɛ ’tuu bè, sínbinimɛ táanni bè a ki ’yɛ̀ gè, pe nìɛ waa.
22A kàsadibagɛ ki yé yéri Kòridiʔɛ nyùgo nī gè cɛnyɛ siin yo, kire ga laa yege sìnbogo yo, kire ga laa a ki yéri nɛ̀ mɔgɔ yo, Isirayɛli siɛnnɛ pe nɛ̂ cé kò baa, pe nɛ̌ de waaʔ. Pe ’puu nɛ yɛ̀gí nɛ waa yákuɔ wī a kàsadibagɛ ki cé yɛ̀ gè.
23Yewe nyasiɛnrɛ tire nɛ̄ pe nɛ̂ cé bùguro kpúɔn dè, Yewe nyasiɛnrɛ tire míɛni nɛ̄ pe nɛ̂ cé bùguro yɛ̀gɛ dè nɛ̀ kɛ́. Bà pe ’puu nɛ Yewe kajuugbɛngɛlɛ cògí gèle, dàa Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ti juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
10Kàkpaanya siin wori dè
1A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«-Kàkpaanya siin kpíʔile nɛ́ walifiiwe ní ŋàa pe ’kpúɔn wè; yire ní muɔ béri Isirayɛli tògo siɛnnɛ yeri bèle de gbunʔuni, bèri kári lɛ̀lɛ tìí lè bùguro tiɛyɛ nī yè10.2 Isirayɛli siɛnnɛ pe yé pe bùguro kpúɔn dè nɛ̀ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa màʔa gè nɛ̀ suʔu. Nariyɛ yi mìɛni yé tɛ́ni tùluyo tùluyo nɛ̀ taʔala yìi nɛ̄. A pe yé je kɛ́ wè, gbuʔulo ke níɛ yɛ̀gí nɛ waa nɛ̀ yɛli nɛ́ ke kári lɛ̀lɛ ní lè (wéli baa Tɔ́r 2; 10.5-6)..
3«A pe kɛ́nì kàkpaanya siin pínɛ yè nɛ́ wíi yè nɛ̀ mɔgɔ yè, Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni yɛli pe- pìye gbuʔulo muɔ táanni, Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile nɛ̄ lè.
4«A ki sí nyaa kàkpanʔa nigbe pe ’wíi gè, Isirayɛli siɛnnɛ sirakogunɔ kàfɔlilɔ peli bīɛlɛ pe ’yɛli pe- pa gbuʔulo muɔ táanni. 5A pe kɛ́nì kàkpanʔa wíi gè kpuʔɔ nɛ̀ taʔala gè, tògo gáà gī tɛ́nigɛ cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, peli pe bé yɛ̀ bèri waa. 6A pe ń’nɛ̀ kàkpanʔa wíi gè kpuʔɔ nɛ̀ taʔala gè taziinwuʔu nɛ̄ gè, tògo gáà gī kàliige kɔli mɛ́ gè, peli míɛni bé yɛ̀ bè taʔa bìli nɛ̄ bèle. Bà ki bé puu kàkpanʔa gáà pe wíi nɛ̀ taʔala gè, kire bé puu fìɛ bè ki tìɛ kári lɛ̀gɛlɛ ke ’nɔ̀. 7A ki sí nyaa pe je Isirayɛli tògo siɛnnɛ yeri bèle bè gbuʔulo bèle, yeli bé ki wíi bè mɔgɔ; kiì yɛli ki wíi kpuʔɔ bè taʔalaʔ.
8«Arawɔn jaala, bàli bīɛlɛ kacuɔnrilɔ bèle, peli yákuɔlɔ pe bé kàkpaanya wíi yè. Kire bé puu fànʔa kaala kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni mɛ́.
9«A yeli yē yeli kùlo nī lè, a ki pɛ́nì nyaa yeli ’kɛ́ bàa kapiɛnnɛ kpúɔn lè nɛ́ yeli leguulo ní bèle bàli pe ’tuu yeli nɛ̄ bèle, yeli bé kàkpaanya wíi yè kpuʔɔ bè taʔala. Bà ki bé kpíʔile Yewe yeli Kulocɛliɛ wi bé sɔ̀ngi bè taa nɛ́ yeli wuʔu ní gè, bè yeli suɔ yeli leguulo mɛ́ bèle.
10«Yeli fundaanra cɛnyɛ ní yè, nɛ́ Yewe kpàli lɛ̀gɛlɛ ní gèle nɛ́ yeye yi sélimɛ nɛ̄ bè, yeli béri kàkpaanya wíi yè bèri kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ́ yanyige kaara kanʔa dè Yewe mɛ́ wè. Tire bé kò sɔ̀ngidaa lɛ̀gɛlɛ yeli mɛ́ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Mi wī Yewe yeli Kulocɛliɛ wè.»
FURƆGƆ LƐLƐ LE WAAMA KULO NƐ MOWABI KULO NI LE
Isirayɛliyé pe ’kɛ́ Mowabi kùlo mɛ́ lè
Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yiri Sinayii waama kùlo tiʔɛ nī gè
11Yiɛziinwoli nɛ̄ lè, bà pe ’yiri Ezipiti kùlo nī lè, yeziinwuʔu ki cɛnyɛ togowuʔu nɛ̄ gè, a kàsadibagɛ ki ’yɛ̀ Kòridiʔɛ nɛ̄ gè baa nyakungɛngɛ siɛnrɛ kàdɛnitɛnyɛ yi ’puu yè. 12A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yɛ̀ nɛ̀ yiri Sinayii waama kùlo tiʔɛ nī gè nɛ sìʔɛrɛ nɛ waa cɛ̀cɛ. A kàsadibagɛ ki sɛ́nì yéri Paran waama kùlo tiʔɛ nī gè.
13Tabelige nɛ̄ gè bà pe ’tɛ́ni nɛ̀ mɔgɔ Sinayii waama kùlo nī lè, a Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yɛ̀ nɛ waa nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ti juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
14Zuda gboli wuulo bèle, kapiɛngbuɔn tòyo taanri yi ’puu nɛ waa wi káfali láara wè. Nasɔn, Aminadabi jaa wè, wire wi ’puu Zudayé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè10.14 Koliyo 14-28 tiʔɛ nī gè, wéli baa 2.3-31.. 15Nɛtanɛyɛli, Zuwari jaa wè, wire wi ’puu Izakariyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 16Ɛliyabi, Elɔn jaa wè, wire wi ’puu Zabulɔnyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè.
17Kire kàduʔumɛ gè a pe ’fali nɛ Kòridiʔɛ warigi gè, a Gerisɔnyé nɛ́ Mɛrariiyé pe pɛ́nì Kòridiʔɛ tugo gè nɛ waa.
18Wurubɛni gboli wuulo bèle, kapiɛngbuɔn tòyo taanri yi ’puu nɛ waa wi káfali láara wè. Elizuri, Sedewuri jaa wè, wire wi ’puu Wurubɛniyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 19Selumiyɛli, Zurisadayi jaa wè, wire wi ’puu Simɛyɔyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 20Eliyasafi, Dewuyɛli jaa wè, wire wi ’puu Gadiyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè.
21Kire kàduʔumɛ a Keyatiyé pe ’yɛ̀ nɛ̀ yawalidɛngɛrɛ tugo dè nɛ̀ taʔa pe nɛ̄; bìli pe yé kíni bèle a pe sɛ́nì Kòridiʔɛ yérige gè sɛ́ni Keyatiyé pe ’nɔ̀ baa wè.
22Ɛfirayimi gboli wuulo bèle, kapiɛngbuɔn tòyo taanri yi ’puu nɛ waa wi káfali láara wè. Elisama, Amikudi jaa wè, wire wi ’puu Ɛfirayimiyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 23Gamaliyɛli, Pedazuri jaa wè, wire wi ’puu Manaseyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 24Abidan, Gidewɔni jaa wè, wire wi ’puu Bɛnzamɛyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè.
25Dan gboli wuulo bèle, kapiɛngbuɔn tòyo taanri yi ’puu nɛ waa wi káfali láara wè, nɛ̀ pe mìɛni kàduʔu tɔ́n gè pe kapiɛngbuɔn tòyo nī yè. Akiyɛzɛri, Amisadayi jaa wè, wire wi ’puu Danyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli. 26Pagiyɛli, Wokiran jaa wè, wire wi ’puu Azɛriyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè. 27Akira, Ɛnan jaa wè, wire wi ’puu Nafitaliyé kapiɛngbuɔn tògo ki kàfɔli wè.
28Kɛnmɛ báà pire nɛ̄ Isirayɛli siɛnnɛ pe ’puu nɛ waa, kapiɛngbuɔn tòyo nyáà yi gbuʔulo nī gèle. Bà pe ’puu nɛ ki kpínʔini a pe ’yɛ̀ nɛ waa wè.
29Nàguɔ wáà ’puu baa, ŋàa pe ’ye Wobabi wè, Erewuyɛli10.29 Erewuyɛli wè, wire yē siɛnnuwɔ nɛ́ Zeturo ní wè (wéli baa Yir 2.18). jaa wè, wire ŋàa wi ’puu Madiyanyé kùlo wuu wè nɛ́ ní Misa cuɔ tuu wè.
A Misa ’ki juu Wobabi mɛ́ nɛ́ jo: «Weli nɛ waa tiʔɛ gáà nī Yewe ’jo wi bé kɛn weli mɛ́ gè. Te báan nɛ́ weli ní. Weli bé kacɛ̀ngɛ kpíʔile muɔ mɛ́ a Yewe kɛ́nì kacɛ̀ngɛ kpíʔile weli mɛ́ bèle gàa wi ’juu gè.»
30A Wobabi ’ki juu nɛ́ jo: «ʔéʔe, miǐ kɛ́ baaʔ. Mi kùlo lire mɛ́ mi nɛ caa bè kɛ́, mi wuulo sunʔɔmɔ nī bè.»
31A Misa sí jo: «Mi nɛ muɔ náari wī, fǎga láʔa weli nɛ̄ʔ ! Muɔ nyɛ́nì waama kùlo tiɛyɛ cɛ́n yè, tiɛyɛ yíì nī weli nɛ waa bàa bùguro kpúɔn dè. Muɔ bé puu weli yiɛginiwɛ. 32A muɔ ’fɔ̀li nɛ̀ pínɛ nɛ́ weli ní wè, ki bé puu a Yewe pɛ́nì kacɛ̀ngɛlɛ gílì kpíʔile weli mɛ́ gèle, weli bé muɔ kɛn míɛni.»
33A pe ’yɛ̀ Yewe nyagurugo10.33 Yewe nyagurugo gè, kire gī nugo nɛ́ Sinayii nyagurugo ní gè. Wéli baa Yir 3.1. tiʔɛ nī gè nɛ tári nɛ waa cɛ̀cɛ nɛ̀ cɛnyɛ taanri tánʔana tánʔa, a Yewe nyakungɛngɛ finʔɛgɛ ki ’kíni pe yiʔɛ mɛ́ gè cɛnyɛ taanri nyáà yi tánʔana nɛ̄ lè, bè tiɛŋɔdaʔa taa pe mɛ́. 34Lɛ̀lɛ líì nī pe bùguro yɛ̀gɛ dè nɛ waa dè, Yewe kàsadibagɛ ki nɛ̂ cé pe tɔ́n cɛngɛ lɛ̀lɛ nī lè. 35A nyakungɛngɛ finʔɛgɛ ki gbɛ̀ni waa pe yiʔɛ mɛ́ gè, Misa nɛ̂ cé náarigɛ gáà kpíʔile gè níɛ jo:
«Yewe yo ! Yɛ̀ mari waa,
kire ga buu muɔ leguulo
pe- fɛ̀ pe cɛrigɛ !
Bàli bīɛlɛ ’muɔ biɛn bèle,
pe mìɛni de fé
muɔ yiʔɛ mɛ́ gè10.35 Wéli baa Ŋún 68.2. !»
36A pe gbɛ̀ni finʔɛgɛ tìrige gè nɛ̀ tɛ́ngɛ gè, Misa nɛ̂ ń’nɛ̀ jo:
«Yewe yo ! Koli mari báan
Isirayɛli siɛnniʔɛmɛ sunʔɔmɔ
nī bè,
bàa piǐ gbɛ̀ tɔ́ri bèʔ !»
11Isirayɛliyé pe ’yɛ̀ nɛ kúnʔɔri Yewe nɛ̄
1A siɛnnɛ pe ’yɛ̀ nɛ kúnʔɔri Yewe nɛ̄ wè, pe wuʔɔgɔ wuʔu nɛ̄ gè. Bà Yewe ’ti lúʔu dè, a wi fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ pe kúrugu, a Yewe kàsun ki ’cò pe sunʔɔmɔ nī bè. A kire kàsun ki ’bùguro tiɛyɛ yáà sórigo. 2A siɛnnɛ pe ’kòkuʔulo wáa Misa kúrugu wè, a Misa sɛ́nì Yewe sùlu wè, a kàsun ki ’fígi. 3A pe sí kire tiʔɛ ki míʔɛ le gè nɛ ki ye Tabɛra (ki kɔri wire wī: kàsun ki ’cò), nɛ́ ki cɛ́n Yewe kàsun ki yé cò pe sunʔɔmɔ nī bè.
4Kùlogolo kálì nabɔnminɔ11.4 Wéli baa Yir 12.38. ’puu Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. A yaliire láa pɛ́nì pe taa, a Isirayɛli siɛnnɛ míɛni peli yɛ̀ nɛ nyɛni cígini nɛ́ jo: «ʔé ! A ki yē weli cî gbɛ̀ kaara taa bè káa wè o ! 5ʔé, weli sipiʔɛlɛ gèle, Ezipiti kùlo nī lè, weli nɛ sɔ̀ngí nɛ taʔa nɛ́ ke ní: fúɔlɔ pe ’puu waʔanɛ, nɛ́ míɛni kɔnkɔnmirɔ dè, wɔ̀ligɔ gè, nɛ́ jɛbɛ wɛrɛ ní dè, nɛ́ jɛbɛ ní wè, nɛ́ layi ní wè. 6Píra ŋáà nī wè, weli céri ti nyɛ́nì waʔa náʔa gè. Weli ní wè yafiɛn taʔa náʔa gèʔ. Weli nyapigele ke ’kò nɛ mana yaliire yákuɔ nyaʔa !»
7Ki ’nyaa mana yaliire ti ’puu bɛ̀ suɔlɔ tíɛlɛ níɛ fíligi11.7 suɔlɔ: Eburu siɛnrɛ tiī nɛ jo: koriyanidiri. Ki yé buu yaliire táà dàa tiī nɛ fíin baa pe tiʔɛ nī gè. Ti yē fìire, nɛ́ ní yìride bɛ̀ suɔlɔ tíɛlɛ (wéli baa Yir 16.15,31). Nɛ́ míɛni, eburu siɛnrɛ ti nɛ̂ jo: ki ’puu bɛ̀ bidɛliyɔmi tiige luʔɔ tíɛlɛ, gàa nī muɔ bé gbɛ̀ wéli súuri.. 8,9A kámɛgɛ ki gbɛ̀nɛ tìgi bùguro nī dè pìlige nī gè, mana míɛni wi nɛ̂ tìgi nɛ́ kámɛgɛ ní gè. Sínbinimɛ táanni bè, siɛnnɛ pe nɛ̂ cɛrigɛ nɛ ti jún nɛ mári, nɛ sɛ́ni ti tire tírɛyɛ nɛ̄ yè; bìli nɛ̂ pe wori súu dè súyo nī. Pe nɛ̂ ki míige píri gè yaleye nī yè níɛ ki kpúɔn ŋɔ̀mi. Mana wi tàanma pi ’puu bɛ̀ ŋɔ̀mi tíɛlɛ ŋàa pe ’káli sùnmɔ nī bè11.8-9 Wéli baa Yir 16.13-15..
Misa ’jo wire ’fùrɔ nɛ́ Isirayɛliyé ní bèle
10A Misa ’Isirayɛli siɛnnɛ pe kɔnwaara lúʔu dè, bà pe ’puu nɛ nyɛni nariyɛ nariyɛ pe fɛ̀ni saaya wìʔile táanni gèle. A Yewe fungo ki ’yɛ̀ pe kúrugu kpuʔɔ.
A Misa fungo míɛni ki ’nyaʔami, 11a wi ’ki juu Yewe mɛ́ nɛ́ jo: «Gáa nɛ̄ muɔ nɛ mi wuʔɔ mmɛ gè, mi ŋáà wī muɔ baakuɔwɔ wè ? Gáa nɛ̄ mi sì kpuʔɔrɔ taa muɔ yiʔɛ mɛ́ gèʔ, á muɔ ’siɛnnɛ bálì taʔa bèle mi nɛ̄ tugoro mmɛ gè ? 12Mi wī lé mi ’siɛnnɛ bálì sii bèle, á muɔ ’mi yɛ mi- pe líɛ mi taʔa mi sìndinge nɛ̄ gè, majo bɛ̀ tuufɔli cî wi pìfinʔɛ líɛ gè, fúɔ bè sa nɔ̀ kùlo nɛ̄ lè nàa nyuɔ muɔ ’kún nɛ̀ kɛn pe tobilo mɛ́ bèle ? 13Sé m’bé kaara taa dè bè kɛn siɛnnɛ bálì mɛ́ bèle ? Piyē nɛ nyɛni mi táanni wè nɛ́ jo: ‹-Kaara kɛn weli mɛ́ weli- káa wè !›
14«Miǐ ní gbɛ̀ jáa bè siɛnnɛ bálì tugoro tugo dè mi nigbeʔ; pe tugoro ti ’lúbugo mi nɛ̄. 15A ki yē mi ’kpuʔɔrɔ taa muɔ yiʔɛ mɛ́ gè, náʔanɛ muɔ de mi wuʔɔ mmɛ gè, ma mi kpúu sɛni. Bà miǐ ní ń’de mi wuʔɔgɔ nyaʔa gè cíginiʔ !»
Yewe wi ’siɛnnugoro kɛn Misa mɛ́
16A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «-Nàguɔlɔ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nyíɛnɛ ma kɔ̀n Isirayɛli liɛlɛ nī bèle, bàli nɛ̄ muɔ ’tɛ́ngɛ pe bé gbɛ̀ jáa bè siɛnnɛ yiʔɛ kíni gè. Mari báan nɛ́ pe ní Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa mɛ́ gè pe- pa yéri baa nɛ́ muɔ ní. 17Bà m’bé tìgi bè pa juu nɛ́ muɔ ní bé sí kàa yige Kulocɛliɛ Pìle nī lè muɔ nī, bè kɛn pe mɛ́, kire ga buu pe- gbɛ̀ siɛnnɛ pe tugoro tugo dè nɛ́ muɔ ní. Kire bé ki yaʔa muɔ sì ní ti tugo muɔ nigbeʔ. 18Muɔ bé kele gálì tìɛ gèle siɛnnɛ nɛ̄ bèle:
«Ye- yìye gbòbori ye yaʔa, ye yìye wàli ye tɛ́ngɛ Yewe mɛ́ mbànʔa gè. Yeli bé kaara káa dè, nɛ́ ki cɛ́n yeli nɛ nyɛni nɛ nii Yewe ngbúʔulo nī gèle nɛ́ ki juu nɛ́ jo: ‹A ki yé puu weli bé gbɛ̀ kaara taa bè káa dè ! Ki yé tɔ̀ni nɛ̀ puu weli mɛ́ tànʔa bà weli ’puu Ezipiti kùlo nī lè.›
«ʔaan, bɛ̀ sí ki yē, Yewe bé yeli kɛn nɛ́ kaara ní dè yeli káa. 19Yeli sì je ti káa cɛngɛ nigbe díɛʔ, tiǐ sì káa míɛni cɛnyɛ siin díɛʔ, ti míɛni tiǐ sì ní káa cɛnyɛ kogunɔ nī díɛʔ, tiǐ ní cɛ káa cɛnyɛ kiɛ nī díɛʔ, tiǐ sì ní káa míɛni cɛnyɛ togo nī díɛʔ, 20fúɔ yeli bé ti káa yege sìnbogo, fúɔ bè taa ti pari yigi yeli mɛ́ fínaʔana nī gèle, fúɔ ti béri laamɛ yɛ̀gí yeli nī. Kire gáà ki mìɛni bé kpíʔile bɛ̀ yeli ’Yewe cíi wè, wire ŋáà wī yeli sunʔɔmɔ nī bè, nɛ́ ki cɛ́n yeli nyɛ́nì nàʔa taa nɛ́ jo: ‹Gáa nɛ̄ weli kɛ́nì yiri Ezipiti kùlo nī lè ?› »
21A Misa sí Yewe yɛ wè: «Siɛnnɛ bálì bīɛlɛ mi táanni bèle níɛ tári nɛ́ mi ní bèle, pe nyuɔ ki yē siɛnnɛ siramuʔɔyɔ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ (600 000). Á muɔ sí jo muɔ bé kaara kɛn pe mɛ́ pe- káa yege sìnbogo nī lè ! 22A we cɛ́nì sìnbaala nɛ́ síkaala nɛ́ nìɛyɛ yi mìɛni pínɛ nɛ̀ kpúu yo, ti bé pe yɛli lé ? A ki cɛ́nì nyaa we ’kuʔɔjii fúɔlɔ pe mìɛni cò nɛ̀ kɛn pe mɛ́ wè, kire bé gbɛ̀ pe yɛli lé ?»
23A Yewe sí Misa yɛ wè: «Muɔ nɛ sɔ̀ngí mi kɔli ki ’weri wī lè ? Muɔ tíimɛ bé ki nyaa píra ŋáà nī wè dàa mi ’juu dè, a ki yē ki bé kpíʔile, a ki yē kiǐ kpíʔileʔ !»
24A Misa sí fali nɛ̀ yiri Kpátaʔa nī gè nɛ̀ pɛ́nì Yewe siɛnrɛ ti mìɛni juu nɛ̀ tìɛ siɛnnɛ nɛ̄ bèle. A wi ’nàguɔlɔ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n liɛlɛ nī bèle, nɛ̀ pe gbuʔulo pìye nɛ̄ nɛ́ pe yérige nɛ̀ Kpátaʔa màʔa gè.
25A Yewe ’tìgi kàsadibagɛ nī gè11.25 Wéli baa Yir 13.21. nɛ̀ pɛ́nì juu nɛ́ Misa ní wè. A wi ’kàa yige Kulocɛliɛ Pìle nī lè Misa nī wè nɛ̀ kɛn liɛlɛ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ mɛ́ bèle. Bà Kulocɛliɛ Pìle ni ’tìgi pe nɛ̄ bèle, a pe ’fali nɛ siɛnrɛ táà nyu dàa Kulocɛliɛ Pìle ni yé kɛn pe mɛ́ dè, bɛ̀ Kulocɛliɛ siɛnjuulo tíɛlɛ bèle. Nɛ̀ ki yaʔa ki yé kpíʔile tɔligɔ nigbe yákuɔ wī.
26Nàguɔlɔ pálì siin yé kò baa bùguro nī dè, a Kulocɛliɛ Pìle ni sɛ́nì tìgi peli míɛni nɛ̄ bèle. Pe ’puu nɛ wàa ye Elidadi, níɛ ŋìi ye wè Mɛdadi. Peli míɛni bèle, a peli ’siɛnrɛ táà juu dàa Kulocɛliɛ Pìle ni yé kɛn pe mɛ́ dè, bɛ̀ Kulocɛliɛ siɛnjuulo tíɛlɛ. Nɛ́ ki cɛ́n peli míɛni yé puu nɛ́ bàli ní pe yé nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n bèle, nɛ̀ ki yaʔa piyè cé yiri baa Kpátaʔa mɛ́ gèʔ, a pe ’fali nɛ Kulocɛliɛ siɛnrɛ nyaʔa dè nɛ nyu baa bùguro nī dè.
27A nàgapunwɔ wáà ’fɛ̀ nɛ̀ pɛ́nì ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Elidadi nɛ́ Mɛdadi yē baa bùguro nī dè, a Kulocɛliɛ Pìle ni ’pe yɛ̀gɛ pe- nyu.»
28Kire nɛ̄ Nuni jaa wè, Yesuwe wè11.28 Wéli baa Yir 17.9; 24.13; 33.11., wire ŋáà wi ’puu Misa baakuɔwɔ wè nɛ̀ líɛ wi nàgapunmɔ lɛ̀lɛ nī lè, a wire ’ki juu nɛ́ jo: «Mi kàfɔli Misa yo, sa pe yɛ pe- pìiri díɛʔ !»
29A Misa sí ki juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Muɔ yē nɛ́ yejaʔa ní wī lé, mi wuʔu nɛ̄ gè ? Gàa ki ’mi kúɔ gè, ki bé mi dɛ́ni a Yewe cɛ́nì wi Pìle tìrige lè Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni nɛ̄ bèle, á pe mìɛni kò wi siɛnjuulo bèle !»
30A Misa ’koli nɛ̀ kɛ́, wire nɛ́ Isirayɛli liɛlɛ ní bèle bùguro mɛ́ dè.
Yewe ’tingbɛniserire kɛn dè
31A Yewe ’káfaligbuʔɔ káà yɛ̀gɛ, a ki ’pɛn nɛ́ tingbɛniserire ní nɛ̀ kɔ́n kuʔɔjii nɛ̄ wè, a ti pɛ́nì tuu nɛ̀ bùguro màʔa dè. Cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ kàliige kɔli mɛ́ gè, nɛ́ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè, siɛn cî gbɛ̀ cɛnguɔmɔ tánʔana tánʔa ti nī. Ti yé gbuʔulo dàala nɛ̄ lè fúɔ nɛ̀ kpàʔala kabuunyiʔɛnɛ siin. 32A siɛnnɛ pe ’kò sìnŋɔni nī cɛnvugo nɛ̄ gè nɛ́ pìlige ki mìɛni ní, nɛ́ míɛni ki kpìɛnduu gè cɛnguɔmɔ, nɛ tingbɛniserire jún dè. Kire ’jo ŋàa wiì yé jó nìʔɛgɛ gèʔ, wire wi yé taa gbɔngbonyiɛyɛ kiɛ. A pe ’ti cɛri nɛ̀ bùguro màʔa dè.
33Kaara ti ’puu nɛ tíin pe gànʔana nɛ̄ gèle, piyè cé fìɛ ti sànʔa nɛ̀ júɔʔ, a Yewe fungo ki ’yɛ̀ siɛnnɛ kúrugu bèle kpuʔɔ, a wi ’siɛnnɛ kpúɔn bèle nɛ́ wuʔɔgbuʔɔ ní gè. 34A pe ’ki tiʔɛ ki míʔɛ le gè nɛ ki yeri Kibirɔti Taawa (ki kɔri wire wī: kaara kúbilo nyagbaa), nɛ́ ki cɛ́n baa pe ’kúbilo tɔ́n bèle bàli nɛ̄ kaara káa láa ki ’puu gè11.34 Pɔli nɛ nyu tiʔɛ gáà siɛnrɛ nɛ̄ dè baa Kor1 10.6..
35A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yiri Kibirɔti Taawa tiʔɛ nī gè nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Katisɛrɔti tiʔɛ nɛ̄ gè. A pe ’mɔgɔ baa kire tiʔɛ nī gè.
12Miriyami nɛ́ Arawɔn pe ’Misa sànʔa wè
1Ki ’nyaa, Misa cé Kusi kùlo cuɔ12.1 Kusi siɛnnɛ pe yé puu Kami siimɛ wuulo (wéli baa Sél 10.6). Kusi kùlo lè, ni ’puu náʔa weli Siɛnnɛwuɔlɔ kùlo nī. Ni ’puu baa Ezipiti kùlo lìʔɛlɛ nī lè, kàliige kɔli mɛ́ gè. Kire tiʔɛ kire míɛni pe ’yeri pàngɛ gè Sudan kùlo lè. Faʔa gè pe ’puu nɛ ki ye Nubi kùlo. wáà líɛ. A Miriyami ’wi sànʔa, a Arawɔn míɛni ’wúɔ nɛ́ wi ní, a pe ’wi sànʔa kire kɛnmɛ nɛ̄ bè. 2A pe ’ki juu nɛ́ jo: «Ki ’nyaa lé, Yewe wire nɛ Misa yákuɔ líi wī lé kàsuluwo wè ? Wi wè nɛ tóri lé weli míɛni mɛ́, níɛ nyu míɛniʔ ?»
A Yewe sí ti lúʔu.
3Misa ’puu nàguɔ wáà ŋàa wi ’puu nɛ màama kpínʔini nɛ̀ tóri siɛnnɛ pe mìɛni nɛ̄ dàala nɛ̄ lè.
4A Yewe ’fali nɛ̀ pɛ́nì juu nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn nɛ́ Miriyami ní, nɛ́ jo: «Yeri mi kpàlí baa, yeli taanri bèle, Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa mɛ́ gè.» A pe ’fali nɛ̀ kɛ́.
5A Yewe ’tìgi kàsadibagɛ nī gáà ki ’tɔni nɛ̀ cùungu gè, nɛ̀ yéri Kpátaʔa wìile yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ Arawɔn nɛ́ Miriyami yeri wè, a pe siin pe ’sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni wi nɛ̄. 6A Yewe ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «Ye- mi siɛnrɛ lúʔu dè cɛngɛ: a siɛnjuuwo je yiri yeli nī wè, mi Yewe wè, mi nɛ̂ nìɛ tìɛ wi nɛ̄ kɛnmɛ páà nɛ̄, kire ga laa mi nɛ̂ juu nɛ́ wi ní ŋɔ́nigɔ nī. 7Nɛ̀ ki yaʔa bà bɛ̀ʔ ki yē mi baakuɔwɔ Misa12.7 Wéli baa Yir 14.31. wuʔu nɛ̄ gè díɛʔ. Wire wè, mi ’tɛ́ngɛ wire nɛ̄ mi saʔa12.7 mi saʔa: Kire nɛ nyu nɛ ki tìí, Isirayɛli siɛnnɛ, peli bīɛlɛ Yewe saʔa gè. Eb 3.2 wiī nɛ nyu tiʔɛ gáà siɛnrɛ nɛ̄ dè. ki mìɛni nī. 8Wire wè, mi nɛ nyu nɛ́ wire ní térire, kɛnmɛ páà nɛ̄ bàa pi ’fílige bè; ki nɛ̌ nyaa kàsiʔile nīʔ. Wiī nɛ mi Yewe kɛnmɛ nyaʔa bè. Gáa sí nɛ̄ yeli sì fíɛʔ nɛ́ fɔ̀li nɛ̀ mi baakuɔwɔ Misa sànʔa wè ?»
9A Yewe fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ pe kúrugu, a wi ’kɛ́.
10A kàsadibagɛ ki ’fali nɛ̀ yɛ̀ Kpátaʔa naamɛ gè. A yaanyiɛmɛ ’fali nɛ̀ Miriyami cò a wi céri ti ’yiʔɛ nɛ̀ fílige pérepere.
A Arawɔn ’yiʔɛ nɛ̀ Miriyami wéli wè, a wi ’ki nyaa: yaanyiɛmɛ ’wi cò. 11A wi ’fali nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Mi kàfɔli, mi nɛ muɔ fiɛn wī, fǎga weli kapiile fùrɔgɔ yaʔa gè ki- tuu weli nɛ̄ʔ, nàa weli ’kpíʔile lèʔ, ki ’nyaa ledomɔ pi ’weli kɛn a weli ni kpíʔile. 12Cí ! Kiì yɛli wi céri ti- kò bɛ̀ pìfinʔɛ tíɛlɛʔ gàa ki cî kùu ki yàa liyɛ nī yèʔ, dí céri tiʔɛ káà nɛ̂ fúnʔɔ gè !»
13A Misa sí fali nɛ̀ yékpoli wáa Yewe kúrugu wè nɛ́ jo: «Kulocɛliɛ, mi nɛ muɔ fiɛn wī, -wi puʔɔ !»
14A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «A ki ’nyaa wi tuu wi cé tíɛnrɛ wáa wi yiʔɛ nɛ̄ gè o, fìɛrɛ sì cî tɔ́nʔ wi nɛ̄ lé cɛnyɛ kɔlisiin sunʔɔmɔ nī bè ? Kire nɛ̄ ki ’yɛli pe- wi yige bùguro nī dè cɛnyɛ kɔlisiin. Kire kàduʔumɛ gè wi bé ní koli bè jíin bùguro nī dè.»
15A pe ’fali nɛ̀ Miriyami yige wè bùguro nī dè a wi sɛ́nì cɛnyɛ kɔlisiin kúɔ kpànʔanɛ. Kire nɛ̄ a siɛnnɛ pe ’yéri, piyè cé ń’nɛ puu nɛ waa tánʔana nɛ̄ lèʔ fúɔ nɛ̀ taa a wi ’koli nɛ̀ pɛn bùguro nī dè. 16Kire kàduʔumɛ gè, a siɛnnɛ pe ’yiri Katisɛrɔti tiʔɛ nī gè nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì bùguro kpúɔn dè baa Paran waama kùlo tiʔɛ nī gè.
13Misa ’tundunminɔ tun pe- sa Kanaa kùlo saanri lè
1A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«-Nàguɔlɔ pálì tun pe- sa Kanaa kùlo saanri lè bè wéli, nàa m’bé kɛn Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle. Muɔ bé siɛn nigbe nyíɛnɛ gɔ̀n wi- puu saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo nī bàli bīɛlɛ yiɛgininɛ bèle, bè pe tun.»
3A Misa ’pe tun nɛ̀ ki yaʔa pe ní baa Paran waama kùlo tiʔɛ nī gè, bà Yewe cé ki juu gè. Pe mìɛni yé puu Isirayɛli siɛnnɛ kàfɔlilɔ.
4Pe míɛyɛ yire yī nyàa yè:
Samuwa, Zakuri jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Wurubɛni
saʔa tùlugo nī gè;
5Safati, Wori jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Simɛyɔ saʔa tùlugo nī gè;
6Kalɛbi, Yefunɛ jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Zuda saʔa tùlugo nī gè;
7Yigali, Yusufu jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Izakari saʔa tùlugo nī gè;
8Wosuwe, Nuni jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Ɛfirayimi
saʔa tùlugo nī gè;
9Paliti, Arafuu jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Bɛnzamɛ saʔa tùlugo nī gè;
10Gadiyɛli, Sodi jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Zabulɔn saʔa tùlugo nī gè;
11Gadiri, Susi jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Yusufu saʔa tùlugo nī gè,
Manase saʔa tùlugo nī gè;
12Amiyɛli, Gemali jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Dan saʔa tùlugo nī gè;
13Seturi, Mikayɛli jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Azɛri saʔa tùlugo nī gè;
14Nabi, Vofisi jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Nafitali saʔa tùlugo nī gè;
15Gewiyɛli, Maki jaa wè,
wire ŋáà wi ’puu
Gadi saʔa tùlugo nī gè.
16Nàguɔlɔ bálì peli bīɛlɛ bàli Misa yé nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n nɛ́ pe tun pe- sa kùlo saanri lè bè wéli. A Misa ’Nuni jaa Wosuwe míʔɛ yiʔɛ gè, nɛ wi ye Yesuwe13.16 Wosuwe míʔɛ ki kɔri wire wī: «wiī nɛ siɛn suu». Yesuwe míʔɛ ki ’kàa fàri ki kɔri nɛ̄ wè, kire ’jo: «Yewe wiī nɛ siɛn suu». Wéli baa 13.8; Yir 17.8-16..
17Bà Misa yé pe tun wè pe- sa Kanaa kùlo saanri lè bè wéli lè, a wi ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «Ye- tóri Nɛgɛvi waama kùlo nɛ̄ lè, ye sùuri nyaguruyo nī yè. 18Ye- kùlo saanri lè ye wéli kɛnmɛ bíì nɛ̄ ni yē lè. Ye- ki wéli míɛni mɛni siɛnnɛ pe yē, bàli bīɛlɛ baa kùlo nī lè, a ki yē ŋɔri yē pe nī, kire ga laa piyē ŋɔri fùn dè, a ki yē piyē nìʔɛnɛ, kire ga laa a piyē cɛ̀ri wèʔ. 19Ye- ki wéli míɛni mɛni kùlo náà ni siɛnnɛ pe yē bèle, a ki yē niī cɛ̀nnɛ kire ga laa niī sìpiile. Ye- ki wéli míɛni kàaya nyáà nī pe yē bèle, a ki yē yiī vòyo, kire ga laa yiī sùluyo yè. 20Ye- ki wéli míɛni a ki yē dàala niī tàanna lè, á kire bɛ̀ʔ wè, a niī sìpiɛnnɛ lè, a ki yē tiire yē baa ni nī wè, á kire bɛ̀ʔ, a niī tiire fùn. Ye- gbɛ̀nmɛ le, yeri báan nɛ́ kùlo ni yasɛnrɛ táà ní.»
Ɛrɛzɛn pélizɛnnɛ lɛ̀lɛ nī ki yé puu.
21A pe ’fali nɛ̀ yɛ̀ nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ ki séli Zɛnɛ waama kùlo tiʔɛ nī gè, nɛ̀ kùlo saanri lè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Erewobi kàʔa nɛ̄ gè, kire gáà ki ’puu Lebo Amati kàʔa táanni gè13.21 Sɛnɛ waama kùlo nɛ́ Amati kàʔa ki sunʔɔmɔ nī bè ki yé puu culolo sirasicɛri (800) bè kɛ́ bé koli bɛn wè, cɛnyɛ togosiin sunʔɔmɔ nī bè (wéli baa 13.25).. 22A pe ’sùuri Nɛgɛvi waama kùlo nī lè nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Eburɔn kàʔa nɛ̄ gè. Kire tiʔɛ nī Anaki pìile13.22 Eburɔn kàʔa kire yé puu kàʔa káà gàa Isirayɛli siɛnnɛ tuufɔliɛyɛ yi yé sɔ́migɔ nɛ̀ cɛ́n gè (wéli baa Sél 13.14-18; 14.13; 23.2; 35.27-29). Anaki pìile peli pe ’puu nàgatɔniyɔ yè. pe yé puu: Ayima narigɛ gè, nɛ́ Sesayi narigɛ gè, nɛ́ Talimayi narigɛ gè. Ki ’nyaa, pe yé Eburɔn kàʔa tɛ́ngɛ gè ki yiʔɛlɛ kɔlisiinwoli lire ni ’puu á pe nɛ́ Zowan kàʔa tɛ́ngɛ gè, kire gáà ki ’puu Ezipiti kùlo nī lè.
23Bà pe sɛ́nì nɔ̀ Ɛsikɔli kápaligɛ tiʔɛ nɛ̄ gè, a pe ’ɛrɛzɛn kàtogo káà ceri, a siɛnnɛ siin ’ki tùɔn kàgbiile nɛ̄, nɛ́ ki tugo fíkɛnnyuyɔ nɛ̄ yè. A pe ’girenadi yasɛnrɛ míɛni cuɔ nɛ̀ fàri sàanfiidiige yasɛnrɛ nɛ̄ dè. 24A pe ’ki tiʔɛ míʔɛ le gè nɛ ki ye Ɛsikɔli (ki kɔri wire wī: kàtogo kápaligɛ), bèri sɔ̀ngí de taʔa nɛ́ ɛrɛzɛn kàtogo wuʔu ní gè gàa Isirayɛli siɛnnɛ pe yé cuɔ gè.
Tundunminɔ pe ’koli nɛ̀ pɛn
25Cɛnyɛ togosiin kúɔmɔ mɛ́ bè, a pe ’kɔ́n baa kùlo ni saanridiʔɛ nī gè nɛ̀ pɛn. 26A pe pɛ́nì yéri Misa nɛ́ Arawɔn yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ní, baa Paran waama kùlo nī lè, Kadɛsi kàʔa tiʔɛ nī gè. A pe pɛ́nì siɛnnugoro juu dè nɛ̀ tìɛ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe míɛni nɛ̄, nɛ́ kùlo ni yasɛnrɛ tìɛ dè pe nɛ̄.
27Siɛnrɛ ti n’dɛ dàa pe pɛ́nì juu nɛ̀ tìɛ Misa nɛ̄ wè. Pe ’jo: «Weli tɔ̀ni nɛ̀ jíin kùlo nī lè baa muɔ ’weli tun wè. Kányiʔɛ nɛ̄ nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu baa kùlo nī lè13.27 nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu: Wéli baa Yir 3.8 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè.. Ni yasɛnrɛ ti n’dɛ.
28«Gàa sí gī baa gè, kùlo ni siɛnnɛ pe tɔ̀ni yē nɛ́ ŋɔri ní díɛʔ ! Kàaya yi mìɛni yē kpoliyo nɛ́ ní sùluyo nɛ́ gunliriye ní wī. Weli cɛ́nì Anaki jaala nyaa bèle; pe sí tɔ̀ni yē nàgakpaʔaliyɛ sìtɔnijɛnyɛ ! 29Nɛ́ míɛni Amalɛkiyé ní bèle, peli yē baa Nɛgɛvi waama kùlo nī lè, nɛ́ Etiyé nɛ́Jebusiyé nɛ́ Amɔriyé13.29 Siɛnfeliye nyáà yi ’puu tɛ́niyɛ kùlo náà nī lè yire yé puu: Etiyé (wéli baa Sél 23.3), Jebusiyé (wéli baa Yes 15.63), Amɔriyé (wéli baa Sél 15.16; Tɔ́r 21.31). peli yē baa tɛ́ninɛ nyaguruyo tɛ́nimɛ nī bè. Kanaa siɛnnɛ, peli yē tɛ́ninɛ kuʔɔjii táanni wè, nɛ́ Zurudɛn cáʔa gògoyo nɛ̄ yè.»
30Bà siɛnnɛ pe ’séli nɛ kúnʔɔri Misa táanni wè, a Kalɛbi ’pe yɛ pe- pìiri, nɛ́ juu nɛ́ pe ní nɛ́ jo: «Yeri báan we- kɛ́ we sa kùlo líɛ lè ! Nɛ́ ki cɛ́n weli bé gbɛ̀ jáa bè ki kpíʔile !»
31Siɛnnɛ bálì pe yé kɛ́ nɛ́ wi ní wè, a peli sí jo: «Weli sǐ gbɛ̀ jáa bè tún nɛ́ siɛnnɛ bálì ní bèleʔ, nɛ́ ki cɛ́n pe ŋɔri ti nyɛ́nì niʔɛ nɛ̀ tóri weli ŋɔri nɛ̄ dè !»
32A pe ń’nɛ̀ kɛ́ yiʔɛ mɛ́ nɛ̀ kùlo faʔa lè Isirayɛli siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ jo: «Kùlo náà tíimɛ weli sɛ́nì saanri nɛ̀ wéli lè, kùlo náà ni cɛ́ni ni siɛnnɛ káa bèle wī ! Siɛnnɛ bálì bīɛlɛ weli ’nyaa bèle, pe mìɛni yē nàgakpaʔaliyɛ wī. 33Weli cɛ́nì siɛntɔniyɔ yáà nyaa baa, bàli bīɛlɛ Anaki jaala bèle, bàli bīɛlɛ siɛnfelige nàgakpaʔaliyɛ narigɛ gè13.33 Wéli baa Sél 6.4.. A weli ’yéri pe wàa táanni wè, weli nɛ̂ wìye nyaa kàbariyɛ tíɛlɛ wī, bɛ̀ peli míɛni peli nɛ weli nyaʔa.»
14Isirayɛliyé piyè sori nɛ̀ jíin nyakungɛngɛ kùlo nī lèʔ
1A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe ’pínɛ nɛ̀ yékpuʔulo wáa gèle, a siɛnnɛ pe ’nyɛni kire pìlige nī gè. 2A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni Misa nɛ́ Arawɔn sànʔa wè, nɛ́ jo: «A weli yé cɛ́nì kùu baa Ezipiti kùlo nī lè, kire ga laa waama kùlo nī lè o ! 3Gáa kɛnmɛ nɛ̄ Yewe ’weli kɔ́ri nɛ̀ pɛn náʔa kùlo náà nī lè, kire ga buu pe- pa weli kpúu nɛ́ kapiɛngbuɔn ŋuʔɔnɔ ní gèle, bé sí weli cɛlilɛ nɛ́ weli pìile líɛ bèle bè taa kapiɛnnɛ tɔ̀ni ? Kiì pɔ́riʔ lé, weli ’koli bèri waa Ezipiti kùlo mɛ́ lè ?»
4A pe ’fali nɛ ki nyu nɛ mári pìye mɛ́ nɛ́ jo: «Ye- tí we- yiɛginiwɛ wáà nyíɛnɛ we kɔ̀n, we sí koli weri waa Ezipiti kùlo mɛ́ lè !»
5A Misa nɛ́ Arawɔn ’fali nɛ̀ tuu nɛ̀ yiɛyɛ cúbulo yè dàala nɛ̄ lè, Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni yiʔɛ mɛ́ gè, bàli pe ’puu gbuʔulilo bèle.
6A Nuni jaa wè, Yesuwe wè, nɛ́ Yefunɛ jaa wè, Kalɛbi wè, peli bálì pe ’puu nɛ́ tundunminɔ ní bèle bàli Misa cé tun bèle a pe sɛ́nì kùlo saanri lè nɛ̀ wéli lè, a peli ’fali nɛ̀ pe burudo píle dè nɛ̀ cɛnminɛ14.6 Burudo cɛnminigɛ gè, kire yé puu fìɛ bè ki tìɛ kaala ni ’siɛn wi fungo wúɔ gè., 7nɛ́ fali nɛ̀ ki juu Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́, nɛ́ jo: «Kùlo náà weli sɛ́nì saanri nɛ̀ wéli lè, kùlo náà ni tɔ̀ni yē cɛ̀nnɛ. Kùlo náà ni tɔ̀ni nɛ̀ sɔ́migɔ nɛ̀ nyuɔ, weli wuulo ! 8A Yewe sí ki nyaa wi bé kacɛ̀ngɛ kpíʔile weli mɛ́ wè o, wi bé weli kɔ́ri bè kɛ́ kùlo náà mɛ́ lè bè ni kɛn weli mɛ́ lè o, kùlo náà nī nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu gè14.8 nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu gè: Wéli baa Yir 3.8 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè..
9«Gìi sí gī baa gè, kiì yɛli weli cíi Yewe nɛ̄ wèʔ. We fǎga de fìʔɛ́ kùlo náà ni siɛnnɛ nɛ̄ bèleʔ; pe cɛ́ni yē sipiɛlɛ wī weli mɛ́. Weli bé cɛ pe jáa wī. Pe kulocɛlɛlɛ nyúmɔ pi cɛ́nì láʔa pe nɛ̄; gàa sí ki weli kúɔ gè, Yewe yē nɛ́ weli ní. Ye fǎga tí weri fìʔɛ́ pe nɛ̄ʔ.»
10A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ’fali nɛ ki nyu nɛ́ jo: «Ye- tí we- pe wáa nɛ́ kàdari ní !»
A Yewe cɛ̀nmɛ nɛ́ wi kpuɔmɔ pi ’fali nɛ̀ tìgi Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nɛ̄ gè.
Misa ’Yewe náari wè wi- ki yaʔa Isirayɛliyé nɛ̄ bèle
11A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Fúɔ lɛ̀lɛ jori nī siɛnnɛ bálì pe bé cíi mi nɛ̄ wè ? Fúɔ lɛ̀lɛ jori nī pe bé cíi bè tɛ́ngɛ mi nɛ̄ wè, nɛ̀ sí ki taa mi fìɛlɛ bálì kpíʔile bèle pe sunʔɔmɔ nī bè ? 12M’bé pe kpúɔn nɛ́ káfaligɛ yaama ní bè, bè pe yérige piyě kùlo taa lè kɔrigɔʔ. M’bé sí ki kpíʔile kùpolo láà bé yiri muɔ nī nàa siɛnnɛ pe ’niʔɛ nɛ̀ tóri pe nɛ̄ bèle, nɛ́ míɛni ni ŋɔri ti ’kpúʔɔ nɛ̀ tóri pe nɛ̄ bèle.»
13A Misa ’ki juu Yewe mɛ́ nɛ́ jo: «Ezipiti siɛnnɛ pe ’ki cɛ́n muɔ nyɛ́nì siɛnnɛ bálì yige bèle peli sunʔɔmɔ nī bè nɛ́ muɔ ŋɔri ní dè14.13 Koliyo 13-19 wuʔu nī gè, wéli baa Yir 32.11-14.. 14Pe nyɛ́nì ki juu Kanaa kùlo siɛnnɛ mɛ́ bèle a pe ’ki lúʔu nɛ́ jo muɔ wè, Yewe, muɔ yē pe sunʔɔmɔ nī, nɛ́ míɛni muɔ Yewe wè, muɔ nyɛ́nì mìɛ tìɛ pe nɛ̄ a pe ’muɔ nyaa. Muɔ kàsadibagɛ ki nɛ̂ yéri pe nyùgo nī gè nɛ̀ pe yiʔɛ kíni gè, kàsadibagɛ sìtɔnigɔ nī gàa ki ’cùungu cɛngɛ nī gè, nɛ́ kàsadibagɛ kàsun sìtɔnigɔ ní pìlige nī gè.
15«Kire nɛ̄ a muɔ siɛnnɛ bálì pe mìɛni pínɛ nɛ̀ kpúu bɛ̀ siɛn nigbe tíɛlɛ wè, kùlogolo gálì ke ’muɔ wori lúʔu dè, pe bé jo: 16‹Ŋɔri sì puu Yewe mɛ́ʔ bè jáa bè pe nyɔ́gɔ kùlo nī lèʔ nàa wuʔu nɛ̄ wi yé kàli nɛ̀ kɛn pe mɛ́ wè. Kire kɛnmɛ nɛ̄ wi ’pe kɔ́ri nɛ̀ pɛn waama kùlo náà nī lè nɛ̀ pɛ́nì pe kpúu náʔa.›
17«Kire nɛ̄ mi nɛ muɔ náari mi Kàfɔli, -ki yaʔa muɔ fànʔa ki- kìi tìɛ nɛ́ muɔ ŋɔri ti mìɛni ní dè. Ma ki kpíʔile ma yɛli nɛ́ dàa ní muɔ yé juu dè: 18‹Yewe fungo kiì yɛ̀ madɛniʔ; wi bànguɔ dɛ́nigɛ ki ’kpúʔɔ nɛ̀ tóri. Wiī nɛ kolimɔ nɛ́ tuudiʔɛlɛ yɛri gèle siɛnnɛ nɛ̄ bèle, nɛ̀ ki yaʔa wi wè tànʔa kanʔa siɛn mɛ́ʔ ŋàa wī kolimɔfɔli wèʔ. Wi nɛ̂ tuufɔlilɔ pe kolimɔ tɔ́ri bè pe pìile kúrugu bèle, fúɔ bè taa kɛ̀ngɛlɛ taanriwoli nɛ́ sicɛriwoli nɛ̄ lè14.18 Wéli baa Yir 20.5-6; 34.6-7; Fàn 5.9-10; 7.9-10..› 19Kire kɛnmɛ nɛ̄ mi nɛ muɔ náari, ma siɛnnɛ bálì pe kolimɔ yaʔa bè pe nɛ̄ nɛ̀ yɛli nɛ́ muɔ bànguɔ dɛ́nigɛ kpúʔɔgɛnmɛ ní bè, majo bɛ̀ muɔ ’ki yaʔa siɛnnɛ bálì nɛ̄ bèle nɛ̀ ki séli Ezipiti kùlo nī lè fúɔ nɛ̀ pɛ́nì nɔ̀ náʔa gè.»
Bàli pe ’cíi Yewe nɛ̄ wè piyě ga tíi kùlo nyaa lèʔ
20A Yewe wi ’jo: «M’bé ki yaʔa pe nɛ̄ majo bɛ̀ muɔ ’ki náari gè. 21Kire nɛ́ ki míɛni bɛ̀ mi yē wiiwe wè, á mi kpuɔmɔ pi ’dàala nyì lè14.21 Koliyo 21-23 wuʔu nī gè, wéli baa Eb 3.18., 22bàli pe mìɛni pe yé mi kpuɔmɔ nyaa bè nɛ́ fìɛlɛ bílì mi ’kpíʔile bèle Ezipiti kùlo nī lè nɛ́ waama kùlo nī lè, a pe ’mi puu nɛ̀ wéli fúɔ nɛ̀ taa tɔliyɔ kiɛ yè nɛ́ cíi piyè mi siɛnrɛ lúʔu dèʔ, 23peli pe mìɛni bèle, wàa nigbe sǐ ga tíi jíin baa kùlo náà nī lèʔ, lire náà nɛ̄ mi ’kàli nɛ́ nyuɔ kún nɛ̀ kɛn pe tobilo mɛ́ bèle; bàli pe mìɛni bīɛlɛ pe ’cíi mi nɛ̄ wè, piyě ga tíi ni nyaaʔ.
24«Nɛ̀ yiri Kalɛbi nigbe nī, mi baakuɔwɔ wè, wire ŋáà wi ’sɔ̀ngijɛnrɛ taa dè, nɛ́ taʔa mi nɛ̄ nɛ́ sínnɛ ní lè, wire wè, m’bé wi nyɔ́gɔ kùlo nī lè nàa wi yé saanri nɛ̀ wéli lè. Wi pìile pe bé kùlo taa lè kɔrigɔ14.24 Wéli baa Yes 14.9-12; Kàyu 1.20..
25«Bà Amalɛki siɛnnɛ nɛ́Kanaa siɛnnɛ piyē baa jùlɔgɔ nī gè yeli yiʔɛ mɛ́ gè, kire nɛ̄ mbànʔa gè ye- yiʔɛ yè koli yeri waa waama kùlo mɛ́ lè Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii kɔli mɛ́ gè.»
26A Yewe sí fali nɛ̀ ki juu Misa nɛ́ Arawɔn mɛ́ nɛ́ jo: 27«ʔé ! Lɛ̀lɛ jori nī mi ’yɛli bè ní Isirayɛli tògo siɛnnɛ bálì kpàri bèle bè cò ? Siɛnpiile bálì bèle, bàli pe mi sànʔá nɛ mári bèle, siɛnpiire dáà pe ’juu mi wori dè, mi nyɛ́nì ti lúʔu.
28«-Ki juu pe mɛ́ ma pe yɛ: ‹Yewe wi ’ki juu nɛ́ jo: Mi nyɛ́nì kàli nìɛ nɛ̄, mi ŋáà wī wiiwe wè, m’bé yeli cò bè yɛli nɛ́ sànʔara dáà ní yeli juu dè, dàa mi ’lúʔu dè yeli mɛ́ dè. 29Yeli bé kùu náʔa gè waama kùlo náà nī lè; yeli kúbilo pe bé kò náʔa gè14.29 Wéli baa 14.2; Eb 3.17., siɛnnɛ bálì pe mìɛni pe yé tɔ́ri bèle nɛ̀ pe míɛyɛ sɛbɛ yè baa waama kùlo nī lè, á pe mìɛni bìnɛ ní wè nɛ yiʔɛlɛ togo taa gèle nɛ̀ liɛ nɛ̀ tóri keli nɛ̄ gèle, nɛ́ ki cɛ́n yeli nyɛ́nì mi sànʔa. 30Mi nyɛ́nì kɔli yɛ̀gɛ gè nɛ̀ kàli nɛ́ jo yeli sǐ ga tíi bé jíin kùlo náà nī lèʔ, nàa nyuɔ mi yé kún nɛ̀ kɛn yeli mɛ́ lè. Bàli yákuɔ pe bé jíin kùlo náà nī lè, peli bīɛlɛ: Yefunɛ jaa wè, Kalɛbi wè, nɛ́ Nuni jaa wè, Yesuwe wè.
31« ‹Nɛ̀ ki yaʔa, gàa ki ’yeli pìile wuʔu kúɔ gè, á yeli ’jo pìile bálì bèle pe bága pe cò bèle kapiɛnnɛ nī lè, m’bé peli yiʔɛ kíni peli bé sa jíin kùlo nī lè nàa nɛ̄ yeli ’cíi lè. 32Gàa ki ’yeli kúɔ bèle, yeli bè kùu náʔa gè waama kùlo náà nī lè14.32 Wéli baa Kor1 10.5-11; Eb 3.14-19; Zud 5.. 33Yeli jaala, peli bé kò bèri fáala de mári waama kùlo nī lè, fúɔ bè taa yiʔɛlɛ togosiin. Pe bé wuʔɔ yeli kolimɔ kɛnmɛ nɛ̄ bè, bɛ̀ yeli wè nɛ síngi wè mi kɔli mɛ́ gèʔ, fúɔ bè taa yeli bàli ye ’mi sànʔa wè, yeli kúbilo nyuɔ ki ba nyì waama kùlo nī lè14.33 Wéli baa Kakpi 7.36. ! 34Yeli nyɛ́nì kùlo saanri lè nɛ̀ wéli cɛnyɛ togosiin, kire kɛnmɛ nɛ̄ yeli míɛni bé wuʔɔgɔ taa bè yɛli nɛ́ yeli kolimɔ ní bè fúɔ bè taa yiʔɛlɛ togosiin, kire ’jo cɛngɛ ó cɛngɛ, nɛ́ ki yiɛlɛ. Bà yeli bé ki cɛ́n, a siɛn mi ’cíi wè, gàa ki bé wi taa wè.
35« ‹Mi Yewe wè, mi mi ’jo bɛ̀ ! Bà m’bé ki kpíʔile kányiʔɛ nɛ̄ siɛnpiile bálì kɔli mɛ́ gè, bàli bīɛlɛ pe ’gbuʔulo nɛ́ mi wori juu dè. Pe bé kùu bè cɛrigɛ náʔa waama kùlo náà nī lè; bile sí pe mìɛni bé kùu !› »
36Nàguɔlɔ bálì Misa cé nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n bèle nɛ́ pe tun pe sa kùlo wéli lè, a pe ’koli nɛ̀ pɛ́nì Isirayɛli tògo siɛnnɛ céri kpúu dè nɛ́ pe siɛnjuupiire ní dè, á pe ’cíi Yewe nɛ̄ wè, 37peli bèle, a Yewe ’pe kpúɔn nɛ́ wuʔɔgbuʔɔ ní, a peli pe mìɛni ’kùu, bàli pe yé pɛ́nì kùlo kɛnmɛ juu bè nɛ̀ tìɛ bèle. 38Nuni jaa wè, Yesuwe wè, nɛ́ Yefunɛ jaa wè, Kalɛbi wè, peli yákuɔ pe yé kò sìi nɛ̄ siɛnnɛ bálì pe mìɛni nī bèle, bàli pe yé kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì kùlo saanri lè nɛ̀ wéli lè.
Isirayɛliyé pe ’cíi nɛ̀ kapiɛnnɛ kpúɔn lè
39Bà Misa ’koli nɛ̀ pɛ́nì siɛnrɛ dáà juu dè Isirayɛliyé mɛ́ bèle, a ki ’kò pe mɛ́ funbiɛnrɛ kpuʔɔ. 40Ki kpìɛnduu sínbinimɛ táanni bè, a pe ’yɛ̀ nɛ̀ tánʔa nyaguruyo naamɛ yè nɛ́ jo: «Weli bálì we bé tánʔa bè kɛ́ tiʔɛ nī gè gàa Yewe wi yé tìɛ gè, kányiʔɛ gī, weli nyɛ́nì kapiile kpíʔile !»
41A Misa sí jo: «Gáa nɛ̄ yeli nɛ cìʔí Yewe siɛnrɛ nɛ̄ dè ? Kiǐ ga tíi nyuɔ yeli nɛ̄ʔ ! 42Ye fǎga tánʔa baaʔ ! Nɛ́ ki cɛ́n Yewe wi wè yeli sunʔɔmɔ nī bèʔ. A yeli kɛ́ baa yeli leguulo pe bé sa yeli jáa ! 43Amalɛkiyé bèle nɛ́Kanaa wuulo ní bèle piyē baa yeli yiʔɛ mɛ́; yeli bé tuu bè kùu pe kapiɛngbuɔn ŋuʔɔnɔ láara gèle. Nɛ́ ki cɛ́n yeli nyɛ́nì cíi nɛ̀ láʔa Yewe nɛ̄ wè; Yewe wiǐ je puu nɛ́ yeli níʔ.»
44Kire nɛ́ ki mìɛni a pe ’cíi, piyè lúʔuʔ, a pe ’tánʔa nyaguruyo naamɛ gè, nɛ̀ ki yaʔa Yewe nyakungɛngɛ finʔɛgɛ gè nɛ́ Misa ní wè, peli sì cɛ́nì yiri bùguro nī dèʔ. 45A Amalɛkiyé nɛ́ Kanaa siɛnnɛ ní bèle, peli bálì pe ’puu tɛ́ninɛ nyaguruyo nyáà nɛ̄ yè, a peli ’tìgi pe kúrugu nɛ̀ pe jáa kapiɛnnɛ nɛ̄ lè, nɛ̀ pe kpúɔn nɛ̀ cɛrigɛ fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Worima kàʔa nɛ̄ gè14.45 Isirayɛliyé tánʔana kele gálì ke ’juu náʔa gè, ki siɛnrɛ tiī nɛ waa yiʔɛmɛ nyùyɔ 20 tiʔɛ nī gè..
15Kakuɔrɔ nɛ́ yakɔnrɔ kajuudiʔɛlɛ gèle
1A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Ma kele gálì tìɛ gèle Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle:
«A yeli kɛ́nì jíin kùlo nī lè nàa m’bé kɛn yeli mɛ́ wè bè tɛ́ni baa wè, 3a yeli nɛ caa bè kakuɔrɔ yajuuro kpúu dè tire dáà kàsun ki sórigi dè, a ki yē kakuɔrɔ kaasuʔuro dè kire ga laa kakuɔrɔ yajuuro dè bè nyakungɛngɛ fori gè Yewe mɛ́ wè, á kire bɛ̀ʔ kinɛdɛnigɛ yakɔngɔ gè, á kire bɛ̀ʔ Yewe kpàli lɛ̀gɛlɛ wori dè, kakuɔrɔ dáà nùgo ki Yewe fungo nyígi gè, a ki yē nùɔ yo kire ga laa sìnbuɔ yo nɛ́ síkpuɔ ní wè, dàa nùdaanna ni béri Yewe fungo nyígi gè, kɛnmɛ báà pire nɛ̄ yeli bé ki cò.
4,5«A siɛn wi ’pɛn nɛ́ sìnbapɛnnɛ ní, lire náà nī kakuɔrɔ kaasuʔuro woli lè kire ga laa kakuɔrɔ táà tiiyɛ woli lè, bà wi bé yaliire yakɛnrɛ fàri dè dàa ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni tílaga gè gàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ yakuunyɛni nigbe ní lè, bé sí kakuɔrɔ diviɛn yakuunyɛni nigbe fàri lè ti nɛ̄. Wi bé ki kpíʔile bɛ̀ sìnbapɛngɛlɛ ke mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ gèle.
6«A ki sí nyaa sìnbapɔli wī wè, yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni nigbe nàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ yakuunyɛni nigbe nɛ́ tílaga taanriwoli ní lè, 7nɛ́ míɛni siɛn wi bé sí kakuɔrɔ diviɛn yakuunyɛni nigbe nɛ́ tílaga taanriwoli fàri lè baa. Tire dáà ti bé puu yakɔnrɔ dáà nùdaanna ni Yewe fungo nyígi gè.
8«A ki sí nyaa nùɔ wī ŋàa siɛn wi je kɔ̀n Yewe mɛ́ wè wi- puu kakuɔrɔ kaasuʔuro dè, á kire bɛ̀ʔ kakuɔrɔ yajuʔu gè bè wi nyakungɛngɛ fori gè, kire ga laa bè yanyige kaara kɛn dè, 9yeli ’yɛli bè yaliire yakɛnrɛ fàri dè ti nɛ̄, dàa ti bé puu míifuɔnibɔ gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè, gàa pe ’nyaʔami nɛ̀ kúɔ nɛ́ sùnmɔ gbɔngbonyɛni nigbe ní lè. 10Nɛ́ míɛni siɛn wi bé sí kakuɔrɔ diviɛn gbɔngbonyɛni nigbe fàri baa; tire dáà ti bé puu yakɔnrɔ dáà kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
11«Bà sí ki bé kpíʔile nɛ̀piɛlɛ ó nɛ̀piɛlɛ nɛ̄, kire ga laa sìnbapɔli nɛ̄ wè á kire bɛ̀ʔ sìnbapɛnnɛ nɛ́ síkaporipile lè. 12A yajuuro ti cɛ́nì niʔɛ kɛnmɛ ó kɛnmɛ nɛ̄ bè dàa yeli bé kɔ̀n dè, ti mìɛni nigbe nigbe bé puu nɛ́ yakɔnrɔ ní dè dàa wuʔu mi ’juu gè. 13Isirayɛli siɛn ó siɛn bé ki kpíʔile kɛnmɛ báà nɛ̄ bè, dàa wori mi ’juu dè, lɛ̀lɛ líì nī wi bé kakuɔrɔ yajuuro kɔ̀n dè dàa kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
14«A ki sí nyaa nabɔnwɔ wáà pɛ́nì tɛ́ni yeli sunʔɔmɔ nī bè, bè lɛ̀lɛ láà kúɔ á kire bɛ̀ʔ bè kò baa súuri nɛ́ yeli ní wè, a wi je kakuɔrɔ yajuuro kɔ̀n dè dàa kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, wi ’yɛli bè ki kpíʔile kanumɔ nɛ̄ bè majo bɛ̀ yeli nɛ ki kpínʔini gè15.14 Koliyo 14-16 wuʔu nī gè, wéli baaLev 24.22..
15«Ki bé puu fànʔa kaala tiʔɛ nigbe Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́, yeli nɛ́ nabɔnwɔ ní wè ŋàa wī tɛ́niwɛ yeli sunʔɔmɔ nī bè. Ti bé puu fànʔa kaala súuri yeli mɛ́ nɛ́ yeli siimɛ ní bè; tire siɛnnuro ti bé puu yeli wori nɛ́ nabɔnminɔ ní bèle Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. 16Ki bé sí puu fànʔa kajuulo nigbe nɛ́ kàyuʔujuu siɛnrɛ nigbe ye mìɛni mɛ́, yeli nɛ́ nabɔnminɔ ní bèle bàli pe ’tɛ́ni yeli sunʔɔmɔ nī bè.»
Búrupelile yakɔnrɔ wori dè
17A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 18«Ma ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma kele gálì tìɛ gèle pe nɛ̄:
«A yeli kɛ́nì jíin kùlo nī lè nàa mɛ́ mi nɛ yeli tórigi wè, 19dí yeli sari kùlo ni yaliire líi dè, yeli bé ti táà kɔ̀n bè kɛn Yewe mɛ́ wè15.19 Tire yaliire yakɛnrɛ dáà dè, pe nɛ̂ kúɔ níɛ̀ ti tàa kɛn kacuɔnrilɔ mɛ́ bèle (wéli baa 18.12).. 20A yeli kɛ́nì yaliipelide tire dè bè búru kpúɔn wè, búru kpɔbiwɔ péliwe wè, yeli bé wi kɔ̀n bè kɛn mi mɛ́ kpuʔɔrɔ, majo bɛ̀ yeli cî yeli yaliipelide láʔa dè nɛ̀ kɛn mi mɛ́, dàa yeli ’sɛ̀n kásuɔ tiʔɛ nī gè. 21Yeli bé míipelibe búru kɔ̀n wè bè kɛn mi Yewe mɛ́ wè kɛnmɛ báà nɛ̄ bè, kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni nī.»
Kapiile náà siɛn wiì ki kɔ̀rirɔ nɛ́ ni kpíʔileʔ ni kakuɔrɔ dè
22«A yeli kɛ́nì tánʔa nɛ̀ pùunni kajuudiɛlɛ láà nī nàa Yewe wi yé juu Misa mɛ́ wè, 23làa nigbe nī gàli Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ke juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gèle, nɛ̀ ki líɛ baa cɛngɛ gíì Yewe ’tunduro juu dè yeli kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni mɛ́ gèle, 24a ki sí nyaa kaala ni ’kpíʔile wè, yeli tògo siɛnnɛ piyè ki kɔ̀rirɔ gèʔ a piyè yé ki cɛ́n wèʔ, yeli tògo siɛnnɛ pe mìɛni bé nɛ̀piɛyɛlilɛ láà kɔ̀n kakuɔrɔ kaasuʔuro, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, nɛ́ ni yaliire yakɛnrɛ ní dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè nɛ̀ yɛli nɛ́ kàyuʔujuuro ní dè, nɛ̀ fàri síkapɔli nigbe nɛ̄, kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ wuu wè. 25Kacuɔnriwɔ wi bé kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́, bà pe kapiʔile kàsulugo ki bé suɔ nɛ́ ki cɛ́n piyè ki kɔ̀rirɔ wī nɛ̀ kapiile kpíʔile lèʔ, nɛ́ míɛni pe nyɛ́nì pɛn nɛ́ pe kpuʔɔrɔ ní dè, yakɔnrɔ dáà kàsun ki sórigi dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, pe kapiile kɛnmɛ nɛ̄ bè nàa piyè ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ ni kpíʔile lèʔ.
26«Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe míɛni bé ki kàsulugo taa gè, nɛ́ nabɔnwɔ ní wè ŋàa wī tɛ́niwɛ pe sunʔɔmɔ nī bè, nɛ́ ki cɛ́n siɛnnɛ piyè ki kɔ̀rirɔ wī nɛ̀ kapiile kpíʔile lèʔ.
27«A ki sí nyaa majo siɛn nigbe wī ŋàa wiì ki kɔ̀rirɔ nɛ́ kapiile kpíʔile lèʔ, wi bé yiɛlɛ nigbe síkapori kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ15.27 Koliyo 27-28 wuʔu nī gè, wéli baa Lev 4.27-31.. 28Bà kacuɔnriwɔ wi bé kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè siɛn mɛ́ wè, ŋàa wi ’pùunni wè nɛ́ kapiile kpíʔile lè nàa nī wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ. Bà kacuɔnriwɔ wi ’kàsulugosuɔ baara kpíʔile dè nɛ̀ láʔa wi nɛ̄ wè, wi kàsulugo ki bé suɔ. 29Fànʔa kajuulo náà ni bé puu ye mìɛni woli, bàli pe ’kapiile kpíʔile, piyè ki kɔ̀rirɔ wèʔ, a ki nɛ́ nyaa Isirayɛli siɛn yo, kire ga laa nabɔnwɔ wáà yo, ŋàa wī tɛ́niwɛ yeli sunʔɔmɔ nī bè.
30«A ki sí nyaa siɛn wáà ’ki kɔ̀rirɔ nɛ́ kapiile kpíʔile lè, a wi cɛ́nì yē Isirayɛli siɛn yo kire ga laa nabɔnwɔ yo, ki bé nyaa Yewe wi nyɛ́nì tiʔɛlɛ. Kire siɛn wi bé yige péwu wi siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. 31Bɛ̀ ki ’nyaa wi nyɛ́nì Yewe siɛnrɛ faʔa dè, nɛ́ cíi wi kajuudiʔɛlɛ siɛnrɛ nɛ̄ dè, wi kolimɔ pi bé kò wi nɛ̄; wi bé yige péwu wi siɛnnɛ nī bèle.»
Cɛndɛnigɛ cɛngɛ wori dè
32Bà Isirayɛli siɛnnɛ pe ’puu baa waama kùlo nī lè, a ki pɛ́nì nyaa cɛngɛ káà a pe ’nàguɔ wáà nyaa ŋàa wi ’puu nɛ kásɛnrɛ caa dè cɛndɛnigɛ nī gè. 33Bàli pe ’wi nyaa wi kásɛnrɛ caa dè, a pe ’wi cò nɛ̀ pɛn Misa nɛ́ Arawɔn nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gè. 34A pe ’wi tɛ́ngɛ tiʔɛ káà nī níɛ wi wéli, nɛ́ ki cɛ́n kiì cé fìɛ fílige nɛ̀ cɛ́nʔ gàa pe ’yɛli bè kpíʔile wi nɛ̄ wèʔ.
35A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Nàguɔ ŋáà wi ’yɛli pe- wi kpúu wī. Isirayɛli tògo ki mìɛni bé kàdari jó bè wi wáa bùguro kàduʔu mɛ́ gè.»
36A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ’wi kɔ́ri nɛ̀ yige bùguro kàduʔu mɛ́ gè nɛ̀ sɛ́nì wi wáa nɛ́ kàdari ní dè fúɔ a wi ’kùu. Pe yé ki kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.
Yewe ’jo pe- buruyo jɔli yè nɛ́ mɛ́rɛ ní
37A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 38«-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ pe- buruyo jɔli yè nɛ́ mɛ́rɛ ní buruyo tiɛyɛ nɛ̄ yè táanmɛ gè15.38 Wéli baa Fàn 22.12.. Kire ’yɛli bèri kpínʔini kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni nī. Pe béri gàri céri màʔana tíʔi lè bè burugo mɛ́rɛ puɔ dè bè cò burugo tiɛyɛ nɛ̄ yè táanmɛ gè. 39A yeli kɛ́nì mɛ́rɛ nyaa dè, yeli béri ti wéli bèri sɔ̀ngí dè taʔa Yewe kajuudiʔɛlɛ ní gèle bèri ke kpínʔini gàli wi ’juu gèle. Bà yeli sǐ ní taʔa yeli funzɔngirɔ nɛ̄ dèʔ nɛ́ yeli wélibiimɛ nɛ̄ bèʔ bè ti yaʔa ti- yeli fáanni bè láʔa Yewe nɛ̄ wè.
40«Bà ki bé puu yeli béri sɔ̀ngí de taʔa nɛ́ mi kajuudiʔɛlɛ siɛnrɛ ní dè bèri ti kpínʔini. Bà yeli bé puu wàlidɛngɛlɛ yeli Kulocɛliɛ mɛ́ wè, tiɛlɛ fùn. 41Mi yē Yewe, yeli Kulocɛliɛ wè, ŋàa wi ’yeli yige Ezipiti kùlo nī lè bè kò yeli Kulocɛliɛ wè. Mi yē Yewe, yeli Kulocɛliɛ wè.»
16Kore cíimɛ kaala lè
1Nàguɔ wáà ’puu baa, Levii saʔa tùlugo wuu, pe ’wi ye Kore. Yisekari jaa wi ’puu; Yisekari wire ní Keyati jaa. Nàguɔlɔ pálì taanri ’puu baa Wurubɛni saʔa tùlugo nī gè: Wonɛ, wire ŋáà wi ’puu Pɛlɛti jaa wè; nɛ́ Datan nɛ́ Abirami, peli bálì pe ’puu Ɛliyabi jaala bèle. A Kore ’pe taanri bálì fáanni bèle nɛ̀ fàri wìi nɛ̄, 2a pe ’cíi Misa nɛ̄ wè, nɛ́ siɛnnɛ sirakeli togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (250) kɔ́ri nɛ̀ fàri pìye nɛ̄. Peli bálì pe ’puu Isirayɛli tògo kàfɔlilɔ bèle, nɛ́ ní yiɛgininɛ bèle nɛ́ ní míɛkpoliyo ní yè.
3A pe ’pìye gbuʔulo Misa nɛ́ Arawɔn kɛnmɛ nɛ̄16.3 Wéli baa Fàn 11.6; Ŋún 106.16-18; Zud 1.11. nɛ́ pe yɛ: «Weli kɛ́nì fùrɔ ! Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni nigbe nigbe yē wàlidɛngɛlɛ Yewe mɛ́; Yewe yē pe sunʔɔmɔ nī. Gáa nɛ̄ yeli nɛ ki sɔ̀ngí yeli nyɛ́nì kpúʔɔ nɛ̀ tóri Yewe siɛnniʔɛmɛ nɛ̄ bè ?»
4Bà Misa ’kire siɛnrɛ lúʔu dè, a wi ’fali nɛ̀ tuu nɛ̀ yiʔɛ cúbulo gè dàala nɛ̄ lè. 5A wi ’yɛ̀ nɛ́ ki juu Kore mɛ́ nɛ́ wi gboli siɛnnɛ ní bèle nɛ́ jo: «Mbànʔa sínbinimɛ táanni bè, Yewe bé wi wuulo tìɛ bèle, nɛ́ míɛni wi bé ki tìɛ ŋàa wī wàlidɛngɛwɛ wi mɛ́ wè, bè wi kpɔni wìi nɛ̄16.5 Wéli baa Tim2 2.19.. Siɛn ŋáà wi ’nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n wè, wi bé ki siɛn sìʔɛrɛ wè bè kpɔni wìi nɛ̄. 6Kore, muɔ nɛ́ muɔ gboli ní lè, ye- gàa kire kpíʔile: ye- tingbopigele16.6 Tingbopigele ke yé puu yaleye yáà pe kpíʔile nɛ́ kányiɛrɛ ní dè (wéli baa 4.14; 17.3). Pe ’puu nɛ wusuna nii wè ke nī, Yewe kacuɔnrilɔ peli pe ’puu nɛ baara nɛ́ ke ní (wéli baa Yir 30.7-8; Lev 10.1). líɛ, 7yé kàsunnɛganʔana le ke nī, ye wusuna le tingbopile nī lè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Siɛn ŋáà Yewe nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n wè, kire siɛn wire yē wàlidɛngɛwɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Yeli kɛ́nì ki líɛ nɛ̀ tórigo, Levii jaala yeli bèle !»
8A Misa ń’nɛ̀ ki juu Kore mɛ́ nɛ́ jo: «Yeri lúru cɛ̀ngɛ, yeli Levii wuulo bèle ! 9Yeli nɛ sɔ̀ngí lé kaciɛlɛ nī yeli mɛ́, bà Isirayɛliyé Kulocɛliɛ wi ’yeli wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ Isirayɛli tògo siɛnsɛnminɛ nī bèle, bè ki kpíʔile yeli gbɛ̀ri sìʔɛrɛ́ de kpɔni wi nɛ̄ wè, bèri Yewe Kòridiʔɛ baara kúu dè, bé ní de yèrí siɛnniʔɛmɛ yiʔɛ mɛ́ gè bèri pe yiʔɛ kínigi gè de kele cuɔnri gèle ? 10Wi nyɛ́nì yeli sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni wìi nɛ̄, muɔ nɛ́ muɔ wuulo ní bèle Leviiyé narigɛ nī gè. A yeli ń’nɛ̀ koli nɛ caa pe- yeli kpíʔile kacuɔnrilɔ cígini !
11«Gàa gī baa gè, Yewe ní yeli nɛ túngu, muɔ nɛ́ muɔ gboli wuulo ní bèle. Á kire bɛ̀ʔ gè o, ŋáa wī Arawɔn wè dí yeli de wi sànʔá bèri túngu nɛ́ wi ní ?»
12A Misa ’siɛnnɛ tun pe- sa Datan nɛ́ Abiramiyé yeri bèle, Ɛliyabi jaala bèle. Kire nɛ́ ki mìɛni a pe ’cíi nɛ́ jo: «Weli sǐ ga tíi kɛ́ baaʔ ! 13Muɔ nɛ sɔ̀ngí lé kaciɛlɛ nī, bà muɔ ’weli yige baa kùlo náà nī lè tiʔɛ gíì nī nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu gè16.13 Bà pe ’ki juu náʔa gè nɛ́ jo nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ gè, Ezipiti kùlo pe ’puu nɛ pun, nɛ̀ ki yaʔa ki nyasiɛnrɛ dáà ti dàli nɛ nyu nyakungɛngɛ kùlo wuʔu nɛ̄ gè, Kanaa kùlo lè, nàa wuʔu Kulocɛliɛ yé juu gè., bè pa weli kpúu náʔa waama kùlo náà nī lè ? Muɔ nɛ caa lé bè mìɛ kpíʔile kùlofɔli jaa wī náʔa gè, bè puu weli nyùgo nɛ̄ gè ? 14Nɛ́ kire liɛlɛ yige baa, muɔ sì ń’nɛ̀ cɛ́nì jáa nɛ̀ weli nyɔ́gɔ kùlo náà nī lèʔ nàa muɔ ’puu nɛ pun lè, nɛ́ jo baa nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu gè16.14 nɛ̀yirimɛ nɛ́ sárigɛ kiī nɛ fúu gè: wéli baa Yir 3.8 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè. ! Muɔ̀ ń’nɛ̀ cɛ́nì jáa nɛ̀ siiye kɛn weli mɛ́ kɔrigɔʔ, bé nɛ́ ga jo ɛrɛzɛn fétire siiyeʔ. Muɔ nɛ sɔ̀ngí lé muɔ béri siɛnnɛ fáanni bèle mmɛ gè lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ ? Weli sǐ ga tíi kɛ́ baaʔ !»
15A Misa fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ nɛ̀ nyɛ́nigɛ. A wi ’ki juu Yewe mɛ́ nɛ́ jo: «Fǎga tíi bé pe yakɔnrɔ suɔ dè pe mɛ́ʔ ! Miì cɛ́nì kɛ́nì yakaa suɔ pe mɛ́ʔ, bé nɛ́ ga jo sèfɛnnɛʔ ! Miì finɛ pe wáà mɛ́ʔ !»
16A Misa ’juu nɛ́ Kore ní wè, nɛ́ jo: «Muɔ nɛ́ muɔ gboli siɛnnɛ ní bèle, ye- yìye pínɛ mbànʔa gè nɛ́ Arawɔn ní wè, Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. 17Yeli nī bèle, siɛn ó siɛn ’yɛli wi tingbopile líɛ lè wi cò, ke bé nyaa tingbopigele sirakeli togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (250); ye- wusuna le wè ke nī, yé sa yéri Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Muɔ nɛ́ Arawɔn, yeli bé yéri, ye mìɛni siin bèle, nɛ́ yeli wuʔulo ní gèle kiyɛ nī yè.»
18A pe mìɛni nigbe nigbe ’pe tingbopigele líɛ gèle nɛ̀ kàsunnɛganʔana le baa ke nī, a pe ’wusuna le wè baa míɛni. A pe mìɛni sɛ́nì yéri Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile nɛ̄ lè, nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn míɛni ní wè. 19A Kore míɛni ’wi gboli siɛnnɛ pe mìɛni gbuʔulo pìye nɛ̄ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile yiʔɛ mɛ́ gè.
Cɛ̀ri ’sìʔɛrɛ, a Yewe cɛ̀nmɛ nɛ́ wi kpuɔmɔ pi ’fali nɛ̀ tìgi siɛnnɛ pe mìɛni nyaamɛ nɛ̄. 20A Yewe ’fali nɛ̀ juu nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn ní nɛ́ jo: 21«Ye mìɛni ye- núgo siɛnnɛ bálì táanni bèle, nɛ́ ki cɛ́n m’bé pe mìɛni cúʔɔ wī píra píra ŋáà nī wè !»
22A Misa nɛ́ Arawɔn pe ’fali nɛ̀ tuu nɛ̀ yiɛyɛ cúbulo yè dàala nɛ̄ lè, nɛ́ náari nɛ́ jo: «ʔé, Kulocɛliɛ, muɔ ŋáà kiyɛ nī siɛnnɛ sìi wi yē wè, muɔ bé muɔ fungo yɛ̀gɛ gè lé Isirayɛli siɛnniʔɛmɛ tògo gáà ki mìɛni kúrugu gè lé, nɛ̀ sí ki yaʔa siɛn nigbe wī ŋàa wi ’kapiile kpíʔile lé ?»
23A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 24«Sa juu nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ ní bèle, ma pe yɛ pe- núgo Kore kpáa táanni gè, nɛ́ Datan nɛ́ Abirami woyo táanni yè.»
25A Misa ’yɛ̀ nɛ̀ tánʔa nɛ̀ kɛ́ Datan nɛ́ Abirami tiʔɛ mɛ́ gè, a Isirayɛli liɛlɛ pe ’taʔa wi nɛ̄. 26A wi sɛ́nì ki juu Isirayɛli tògo siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ jo: «Ye- núgo siɛnpiile bálì fɛ̀ni saaya táanni yè, ye fǎga cò yakaa nɛ̄ gàa gī pe wuʔu gèʔ, kire ga buu yeli fǎga kùuʔ yeli míɛni bèle, pe kapiʔile kɛnmɛ nɛ̄ bèʔ !»
27A pe mìɛni ’fali nɛ̀ núgo Kore nɛ́ Datan nɛ́ Abiramiyé fɛ̀ni saaya táanni yè. Datan nɛ́ Abirami ní wè, pe yé yiri nɛ̀ yéri pe fɛ̀ni saaya wìʔile yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ pe cɛlilɛ ní bèle, nɛ́ pe pìilɛ ní bèle, nɛ́ pe pìyirile ní bèle.
28A Misa wi ń’nɛ̀ ki juu nɛ́ jo: «Kɛnmɛ báà pire nɛ̄ yeli bé ki cɛ́n a ki yē Yewe wi ’mi tun wè, bè pa kele gálì kpíʔile gèle, nɛ́ míɛni yeli bé ki cɛ́n mi wè nɛ ke kpínʔini mi nyɛ́ni wuʔulo wīʔ: 29a siɛnnɛ bálì pe ’kùu siɛnnɛ kùugɛnmɛ nɛ̄ wè, a pe ’kùu nɛ̀ yɛli nɛ́ gàa ní ki bé gbɛ̀ nɔ̀ siɛnnɛ pe mìɛni nɛ̄ wè, ye- ki cɛ́n Yewe bɛ̀ʔ wi ’mi tunʔ. 30A ki sí nyaa Yewe ’kanyuʔɔninɔ kpíʔile wè, a dàala ni ’nyuɔ múgu gè nɛ̀ siɛnnɛ bálì júɔ bèle, peli nɛ́ pe kɔliyɛrɛ ti mìɛni ní dè, a pe ’cùungu kusiʔi nī gè wiile bèle, yeli bé ki cɛ́n siɛnnɛ bálì bèle pe yé cíi Yewe nɛ̄ wè.»
31A ki ’fali nɛ̀ nyaa, bà Misa ’puu nɛ siɛnrɛ dáà nyu dè nɛ tíin dè, a dàala ni ’fali nɛ̀ foli nɛ̀ jaa siɛnnɛ bálì láara bèle. 32A dàala ni ’fali nɛ̀ foli nɛ̀ jaa nɛ̀ siɛnnɛ bálì júɔ bèle, nɛ́ pe cɛlilɛ nɛ́ pìile ní bèle, nɛ̀ fàri Kore nɛ́ wi siɛnnɛ pe mìɛni nɛ̄ nɛ́ pe kɔliyɛrɛ ní dè16.32 Kore jaala pálì sì yé wúɔ nɛ́ wi ní gàa wi ’kpíʔile gèʔ, a peli ’suɔ kùu ŋáà mɛ́ wè lɛ̀lɛ líì nī dàala ni ’pe júɔ bèle (wéli baa 26.11). Samiyɛli wè, nɛ́ bàli ní pe ’puu nɛ ŋú Ŋúnuyɔ Sɛbɛ nī wè, peli yé puu Kore jaala pálì (wéli baa Kaj1 6.33-38; Ŋún 84.1).. 33A pe mìɛni ’cùungu wiile kusiʔi nī gè, peli nɛ́ pe wuulo ní bèle, a dàala ni ’pe tɔ́n, a pe ’kùu nɛ̀ yiri Isirayɛli tògo siɛnnɛ nī bèle. 34Isirayɛli siɛnnɛ bálì pe ’puu pe táanni bèle, a pe mìɛni ’fali nɛ̀ fɛ̀ nɛ̀ núgo sɛni, lɛ̀lɛ líì nī pe ’pe kɔnwaara lúʔu dè, nɛ́ ki cɛ́n peli tíimɛ ’puu nɛ fìʔɛ́ wī, dàala ni fǎga peli míɛni júɔʔ.
35A Yewe ’fali nɛ̀ kàsun káà yige nɛ̀ siɛnnɛ sirakeli togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (250) sórigo bèle, bàli pe ’puu nɛ́ tingbopigele ní gèle nɛ́ wusuna ní wè pe kiyɛ nī yè.
171A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo17.1 Biibilele pálì nī, pe nɛ̌ 17.1-15 pínɛ gè nɛ́ nyùyɔ 16 tiʔɛ ní gè; ki nɛ̂ kò koliyo 36-50. Kire nɛ̄ nyùyɔ 17 nī yè, kiī nɛ séligi koliyo 16 nɛ̄, kiī nɛ nyaa koliyo 13 yákuɔ yī baa. Náʔa gè bà weli ’siɛnrɛ dáà yiʔɛ dè, weli ’tɔ́rilɔ kpíʔile lè nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ni ti ’sɛbɛ eburulo Nyakungɛngɛ Liʔɛ Siɛnrɛ nī dè, nɛ́ tuɔbuuro Biibilele pálì nī bàli pe ’yiri píra ŋáà nī wè.: 2«-Ki juu Eleyazari mɛ́ wè, wire ŋáà wī kacuɔnriwɔ Arawɔn wi jaa wè, wi- yɛ wi sa tingbopigele yige gèle cúnʔɔ nī gè, nɛ́ ki cɛ́n ke ’kò yawalidɛngɛgɛlɛ. Wi- sa kàsun súʔu gè wi wo ke nī liilige. 3Wi- siɛnnɛ bálì pe tingbopigele líɛ gèle, bàli pe ’kapiile kpíʔile lè nɛ́ ki sàri nɛ́ pe sìi ní wè, wi- sa tingbopigele kpúɔn17.3 Pe tingbopigele, pe ’ke kpínʔini nɛ́ kányiɛrɛ ní. Wéli baa koliyo 4. gèle wi kpɔbi bè gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa tɔ́n gè nɛ́ ke ní, nɛ́ ki cɛ́n pe nyɛ́nì yéri nɛ́ ke ní Yewe yiʔɛ mɛ́ gè á ke ’kò wàlidɛngɛgɛlɛ. Ke bé kò fìɛpiiwe Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle.»
4Eleyazari ŋáà wi ’puu kacuɔnriwɔ wè, a wire ’kányiɛrɛ tingbopigele líɛ gèle, gàli ke ’puu pe kiyɛ nī yè, bàli pe yé súʔu wiile bèle kàsun nī gè. A pe ’ke kpúɔn nɛ̀ kpɔbi nɛ́ gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa tɔ́n gè nɛ́ ke ní. 5Kire nɛ̀gɛvaliyɛ nyáà yi ’puu nɛ Isirayɛli siɛnnɛ sɔ̀ngí bèle nɛ taʔa kele gálì nɛ̄ gèle, majo bɛ̀ Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ki juu gè, nɛ́ jo dí a wire sì siɛn ŋíì nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n wèʔ, ŋàa wi wè Arawɔn siimɛ wuu wèʔ, kire siɛn wiì yɛli wi sìʔɛrɛ kpɔni Yewe nɛ̄ wè bèri wusuna sórigi wèʔ, kire ga buu ki siɛn wi fǎga kò bɛ̀ Kore nɛ́ wi gboli siɛnnɛ tíɛlɛ bèleʔ.
Isirayɛliyé pe ’kúnʔɔri Misa nɛ́ Arawɔn nɛ̄
6Ki kpìɛnduu gè, a Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ń’nɛ̀ gbuʔulo nɛ̀ sɛ́ni kúnʔɔri Misa nɛ́ Arawɔn yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ jo: «Yeli nyɛ́nì Yewe siɛnnɛ kpúu bèle !»
7Bà siɛnnɛ pe ’gbuʔulo nɛ kúnʔɔri Misa nɛ́ Arawɔn yiʔɛ mɛ́ gè, a pe siin pe ’yiʔɛ nɛ̀ yiʔɛ wáa gè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa mɛ́ gè, a pe ’kàsadibagɛ nyaa gè a ki ’tìgi nɛ̀ ki tɔ́n, á Yewe cɛ̀nmɛ nɛ́ wi kpuɔmɔ pi ’yiri. 8A Misa nɛ́ Arawɔn ’fali nɛ̀ kɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè.
9A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 10«Ye- núgo tògo siɛnnɛ bálì táanni bèle, bà m’bé ní pe cúʔɔ bè núgo baa píra píra ŋáà nī wè !»
A Misa nɛ́ Arawɔn ’fali nɛ̀ tuu nɛ̀ yiɛyɛ cúbulo yè dàala nɛ̄ lè. 11A Misa ’fali nɛ̀ ki juu Arawɔn mɛ́ nɛ́ jo: «Te fé ma sa muɔ tingbopile líɛ lè, má sí kàsunnɛganʔana kálì kɔ̀n gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nɛ̄ gè ma ke le n’nī, ma wusuna wo wè kàsunnɛganʔana nɛ̄ gèle, mari ŋàʔana mari waa nɛ́ ki ní tògo siɛnnɛ tiʔɛ nī gè, ma sa kàsulugosuɔ baara kúɔ dè pe mɛ́. Nɛ́ ki cɛ́n Yewe fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ; wuʔɔgbuʔɔ ki séli nɛ̀ kúɔ !»
12A Arawɔn ’fali nɛ̀ ki kpíʔile gàa Misa yé juu gè. A wi ’koli nɛ̀ tingbopile líɛ lè, nɛ̀ fɛ̀ nɛ̀ kɛ́ siɛnniʔɛmɛ sunʔɔmɔ nī bè. A wi sɛ́nì ki nyaa yaama pi yé séli nɛ̀ kúɔ nɛ siɛnnɛ kpúu bèle. A Arawɔn ’ŋàʔana nɛ̀ wusuna le wè kàsunnɛganʔana nī gèle, nɛ̀ kàsulugosuɔ baara kúɔ dè pe mɛ́. 13Wi yé yéri siɛnwiile nɛ́ bàli pe yé kùu bèle pe sunʔɔmɔ nī bè, a wuʔɔgbuʔɔ ki ’yéri.
14Siɛnnɛ bálì pe yé kùu wuʔɔgbuʔɔ kɛnmɛ nɛ̄ bè, pe mìɛni bìnɛ wi ’puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ taanri sirakiɛ nɛ́ taanri nɛ́ siɛnnɛ dabataan (14 700), nɛ̀ ki yaʔa bàli pe yé kùu Kore kele nɛ̄ gèle, peli sì yé tɔ́ri náʔa nyuɔ gáà nī gèʔ. 15Bà wuʔɔgbuʔɔ ki ’kɛ́nì yéri nɛ̀ kúɔ gè, a Arawɔn ’koli nɛ̀ kɛ́ Misa kúrugu wè, Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile mɛ́ lè.
Yewe ń’nɛ̀ Arawɔn fùgu wè nɛ̀ kɔ̀n
16A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 17«-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ:
«Saaya tùluyo yi mìɛni nigbe nigbe kàfɔlilɔ de báan nɛ́ kàgbiʔile nigbe nigbe ní bè pa kɛn muɔ mɛ́; ke mìɛni bìnɛ wi bé puu kàgbiʔile kiɛ nɛ́ siin. Muɔ bé kàfɔli ó kàfɔli míʔɛ sɛbɛ gè wi kàgbiile nɛ̄ lè. 18Bà muɔ bé Arawɔn míʔɛ sɛbɛ gè Levii saʔa tùlugo kàgbiile nɛ̄ lè. Nɛ́ ki cɛ́n saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo ki bé puu nɛ́ ki kàgbiile ní lè. 19Muɔ bé sa kàgbiʔile ke mìɛni tɛ́ngɛ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè, nyakungɛngɛ finʔɛgɛ yiʔɛ mɛ́ gè, tiʔɛ gíì nī mi nɛ yeli kpàlí wè. 20Nàguɔ ŋáà m’bé nyíɛnɛ gɔ̀n wè, wire kàgbiile ni bé fùn bè wɛrɛ yige. Bà m’bé siɛnnɛ pe kúnʔɔrimɔ kúɔ bè mi yiʔɛ mɛ́ gè, kúnʔɔrimɔ siɛnrɛ dáà Isirayɛli siɛnnɛ piyē nɛ nyu nɛ wáari lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī yeli nɛ̄ wè.»
21A Misa ’ti juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, a pe kàfɔlilɔ pe mìɛni nigbe nigbe ’pɛn nɛ́ pe kàgbiʔile ní gèle, kàgbiile nigbe saʔa tùlugo nigbe; ke mìɛni bìnɛ wi nyaa kàgbiʔile kiɛ nɛ́ siin. Arawɔn kàgbiile ni ’puu ke sunʔɔmɔ nī bè. 22A Misa ’kàgbiʔile tɛ́ngɛ gèle Yewe yiʔɛ mɛ́ gè kpátaʔa nī gè gàa nī nyakungɛngɛ finʔɛgɛ ki ’puu gè.
23Ki kpìɛnduu gè, bà Misa ’jíin kpátaʔa nī gè, a wi ’Arawɔn kàgbiile nyaa lè, nàa ni ’puu Leviiyé kpáa woli lè, a ni ’fùn nɛ̀ wɛbungolo yige, nɛ́ fiɛnrɛ ní, nɛ́ amadi yasɛnrɛ sɛn dè17.23 Koliyo 23-25 wuʔu nɛ̄ gè, Pɔli ’ti wori juu baa Eb 9.4.. 24A Misa ’kàgbiʔile líɛ gèle ke tɛ́ngɛdiʔɛ nī gè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ̀ pɛ́nì ke tìɛ Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni nɛ̄. A pe ’ke wéli, á kàfɔlilɔ pe mìɛni nigbe nigbe pe kàgbiʔile líɛ gèle.
25A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Koli ma Arawɔn kàgbiile tɛ́ngɛ lè nyakungɛngɛ finʔɛgɛ yiʔɛ mɛ́ gè; ma ni tɛ́ngɛ ni- puu fìɛ siɛnciile mɛ́ bèle. Bà ’ki bé kpíʔile dí muɔ sî pe kúnʔɔrimɔ líili bè mi nɛ̄, bà miǐ ní pe kpúuʔ.»
26A Misa ’ki kpíʔile gàa Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ wè; bɛ̀ sí wi yé ki kpíʔile.
27A Isirayɛli siɛnnɛ pe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Weli woli ni ’cúʔɔ wī, wéli bé kùu wī! Je weli bé sí kùu péwu wī ! 28Ki ’nyaa píra ŋáà nī wè, a siɛn ó siɛn sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni cɛ̀ri Yewe Kòridiʔɛ nɛ̄ gè, wire bé kùu wī ! Weli we mìɛni bé sí kùu bè kúɔ kɛnmɛ báà nɛ̄ bè lé ?»
18Kacuɔnrilɔ baara dè, saawalidɛngɛgɛ nī gè
1A Yewe ’ki juu Arawɔn mɛ́ nɛ́ jo: «Muɔ nɛ́ muɔ jaala ní bèle, nɛ́ muɔ tuu kpáa wuulo ní bèle, yeli béri kolimɔ tugoro turu dè bàa pi bága de kpínʔini saawalidɛngɛgɛ nɛ̄ gè. Muɔ nɛ́ muɔ jaala ní bèle, yeli béri kolimɔ tugoro turu dè bàa pi bága de kpínʔini kacuɔnrilɔ baara nī dè.
2«Muɔ bé muɔ siinyɛninɛ fàri bèle mìɛ nɛ̄, Levii saʔa tùlugo wuulo bèle, pe- yeli sáʔa, muɔ nɛ́ muɔ jaala ní bèle, a yeli kɛ́ni yeli baara kúu dè Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè, tiʔɛ gáà gī nyakungɛngɛ siɛnrɛ kàdɛnitɛnyɛ yi tɛ́ngɛdiʔɛ gè. 3Pe bé yeli sáʔa baara nɛ̄ dè bèri kpátaʔa baara ti mìɛni kúu, nɛ̀ ki yaʔa pe wàa sì yɛli bàga sìʔɛrɛ kpɔni saawalidɛngɛgɛ yakpiʔilide nɛ̄ dèʔ, nɛ́ ki gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ní gèʔ, kire ga buu pe wàa fǎga kùu pe nīʔ nɛ́ yeli míɛni ní bèleʔ. 4Pe bé pínɛ vàri yeli nɛ̄ bèri baara ti mìɛni kúu dè baa Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. Siɛn wáà wiiyɛ sì yɛli bè sìʔɛrɛ kpɔni yeli nɛ̄ʔ.
5«Yeli tíimɛ ye béri saawalidɛngɛgɛ baara kúu dè nɛ́ ki gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa wori ní dè, kire ga buu mi funyɛrigbuʔɔ ki fǎga tuu Isirayɛliyé nɛ̄ bèleʔ18.5 Tiʔɛ gáà kiī nɛ nyu wuʔɔgbuʔɔ wuʔu nɛ̄ gè gàa ki ’kpíʔile baa 17.11-12, nɛ́ siɛnnɛ pe fíɛrɛwuʔu nɛ̄ gè, 17.27-28..
6«Ki sí n’gɛ, mi nyɛ́nì yeli siinyɛninɛ Leviiyé líɛ bèle Isirayɛliyé sunʔɔmɔ nī bè. Pe yē wàlidɛngɛlɛ mi Yewe mɛ́; mi nyɛ́nì pe kɛn yeli mɛ́ peri Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa baara kúu dè.
7«Muɔ Arawɔn wè, muɔ nɛ́ muɔ jaala ní bèle, yeli béri kacuɔnrilɔ baara kúu dè dàa ti mìɛni dī gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa wori dè nɛ́ dàa dī baa gunbɔli fɛ̀ni kàduʔu mɛ́ gè. Mi nyɛ́nì kacuɔnrilɔ baara kɛn dè yeli mɛ́ yakɛngɛ; a siɛn wáà wiiyɛ sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni saawalidɛngɛgɛ nɛ̄ gè, pe ’yɛli pe- kire siɛn kpúu wè.»
8A Yewe ’ki juu Arawɔn mɛ́ wè nɛ́ jo: «Mi wè, kpuʔɔrɔ dáà piyē nɛ kɔ̀ngí nɛ kanʔa m’mɛ́ dè, m’bé muɔ tɛ́ngɛ muɔ de ti kàrigí. Dàa ti mìɛni Isirayɛliyé pe ’wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ mi wori dè, m’bé tire kɛn muɔ mɛ́ nɛ́ muɔ jaala ní bèle yeli liɛlɛ. Tire bé puu fànʔa kaala lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī.
9«Ti n’dɛ dàa ti bé puu muɔ wori dè kpuʔɔrɔ ti mìɛni nī dè, yacɛ̀njɛnrɛ wàlidɛngɛrɛ nī dè dàa kàsun wè nɛ sórigi dèʔ: yaliire yakɛnrɛ ti mìɛni dè, nɛ́ kapiʔile kàsulugo kaara ti mìɛni ní dè, nɛ́ kolimɔ kakuɔrɔ ti mìɛni ní dè dàa pe ’kɔ̀n m’mɛ́ dè. Tire yacɛ̀njɛnrɛ wàlidɛngɛrɛ dáà dè, ti bé puu muɔ nɛ́ muɔ jaala wori. 10Yeli béri ti yacɛ̀njɛnrɛ wàlidɛngɛrɛ dáà káa dè; nàguɔ ó nàguɔ muɔ Arawɔn narigɛ nī gè wi bé gbɛ̀ri ti káa. Yeli béri tɔ́ri nɛ́ ti ní tiī wàlidɛngɛrɛ Yewe mɛ́ wè.
11«Ki n’gɛ cígini dàa ti bé puu muɔ wori dè: kpuʔɔrɔ yɛrɛ dáà Isirayɛli siɛnnɛ piyē nɛ kɔ̀ngí nɛ kanʔa m’mɛ́ dè, m’bé muɔ liɛlɛ kɔ̀n lè ti nī, tire dáà dī yakɔnrɔ dáà pe yɛ̀gí naamɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. Ti mìɛni dè m’bé ti kɛn muɔ mɛ́ nɛ́ muɔ jaala ní bèle, nɛ́ muɔ pórilo ní bèle. Ki bé puu fànʔa kaala lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī. Muɔ saʔa wuulo pe mìɛni bèle, bàli pe bé puu cìilile bèle, pe mìɛni bé gbɛ̀ ti káa.
12«Sùnmɔ báà bī fɔnbɔ nɛ́ ní cìilibe bè, nɛ́ ɛrɛzɛn luʔɔ cɛ̀ngɛ ní gè, nɛ́ yaliifɔnrɔ ní dè dàa dī cɛ̀nrɛ dè, ti pélide dáà pe kanʔa Yewe mɛ́ wè, m’bé ti kɛn yeli mɛ́. 13Yaliipelide ti mìɛni dáà pe ’fáli dè níɛ̀ pɛ́nì Yewe liɛlɛ kɛn lè, ti mìɛni bé puu muɔ wori. Muɔ saʔa wuulo pe mìɛni bàli bīɛlɛ cìilile bèle, pe mìɛni bé gbɛ̀ ti káa.
14«Yɛrɛ dáà ti mìɛni Isirayɛli siɛnnɛ pe bé láʔa bè kɛn Yewe mɛ́ péwu18.14 Wéli baa Lev 27.28. dè, tire bé puu muɔ wori. 15Pìlaʔagɛnminɛ bálì ní Isirayɛli siɛnnɛ pe ’pɛn Yewe mɛ́ wè, a peli ’nyaa lewiiwe nàgabipeligele gèle kire ga laa yajuuro wuulo, pe mìɛni bé puu muɔ wuulo. Nɛ̀ ki yaʔa muɔ ’yɛli bè nàgabipeligele ke mìɛni fùgu bè suɔ, nɛ́ míɛni yajuuro dáà ti ’núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, ti pìpelile bèle. 16Nàgabipeligele ke mìɛni gálì ke ’yege nigbe taa gèle, muɔ bé ke fùgu bè suɔ wali nyuɔ gáà ní muɔ bé tìɛ gè, gàa gī walifiiwe walikpegele kogunɔ, bè yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki wali tɔ́rigɛnmɛ ní bè, ŋàa wi yē gera18.16 Wéli baa 3.47 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè nɛ́ Tɔ́nminɔgɛnnɛ Tìɛdiʔɛ nī gè. kpègele togo gèle.
17«Nɛ̀ ki yaʔa muɔ sǐ ga tíi bé nɛ̀nuu pìpeliwe fùgu wè bè suɔʔ, a wi cɛ́nì yē sìnbacuɔ pìpeliwe yo, nɛ́ síkacuɔ pìpeliwe yo; peli yē wàlidɛngɛlɛ nɛ̀ kúɔ Yewe mɛ́ wè. Muɔ bé tire sìsiɛn wo gè gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nɛ̄ gè, bé ti sùnmɔ tiɛyɛ sórigo yè baa. Yakɔnrɔ dī dàa kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè. 18Kaara dè, tire bé puu muɔ wori, majo bɛ̀ dìribuu wori tíɛlɛ dè dàa muɔ ’tìɛ mi nɛ̄ nɛ́ ti yɛ̀gɛ naamɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ̀ fàri kàliige ciile wori nɛ̄ dè.
19«Kpuʔɔrɔ wàlidɛngɛrɛ dáà ti mìɛni Isirayɛli siɛnnɛ piyē nɛ kɔ̀ngí nɛ kanʔa Yewe mɛ́ wè, m’bé ti kɛn muɔ mɛ́, muɔ nɛ́ muɔ jaala ní bèle nɛ́ muɔ pórilo ní bèle. Tire bé puu fànʔa kaala lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī. Kire yē nyakungɛngɛ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, muɔ mɛ́ nɛ́ muɔ siimɛ ní bè, lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī, gàa kiǐ gbɛ̀ yaʔa gèʔ18.19 Eburu siɛnrɛ tiī nɛ jo: yasuʔɔgɔ nyakungɛngɛ. Kire ’jo «nyakungɛngɛ gáà kiǐ gbɛ̀ yaʔa gèʔ.» Wéli baa Lev 2.13..»
Kiɛkiɛwuʔulo ke bé puu Leviiyé kɔrigɔ
20A Yewe ’ki juu Arawɔn mɛ́ nɛ́ jo: «Muɔ̌ ga tíi dàala taa kɔrigɔ kùlo nī lèʔ, kire ga laa bè liɛlɛ taa Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bèʔ kùlo nī lè nàa mi je kɛn Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle. Mi wī mi bé puu yeli kɔrigɔ gè Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. 21Gìi gī baa gè, Leviiyé peli mɛ́ mi nyɛ́nì Isirayɛliyé kiɛkiɛwuʔulo kɛn gèle kɔrigɔ, ke- puu pe baara ti sàri dàa piyē nɛ kúu dè, baara ti mìɛni dè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa18.21 Wéli baa Lev 27.30-33; Fàn 14.22-29. nī gè.
22«Nɛ̀ líɛ píra ŋáà nī wè, Isirayɛli siɛnsɛnminɛ bèle, pe wàa sì yɛli bè sìʔɛrɛ kpɔni Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nɛ̄ gèʔ. A pe ’kire kpíʔile gè, peli pe bé pe kapiʔile tugoro tugo dè; pe bé sí kùu wī. 23Leviiyé peli bīɛlɛ pe béri Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa baara kúu dè, peli pe béri pe kolimɔ tugoro turu dè bàa pi kpínʔini kire tiʔɛ nī gè. Tire yè fànʔa kaala kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni mɛ́ lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī. Leviiyé piyě dàala taa kɔrigɔ Isirayɛliyé sunʔɔmɔ nī bèʔ. 24Nɛ́ ki cɛ́n Isirayɛli siɛnnɛ bèle, kiɛkiɛwuʔulo gàli piyē nɛ kɔ̀ngí pe yɛrɛ ti míɛni nɛ̄ dè níɛ ke kanʔa gèle Yewe mɛ́ wè, mi nyɛ́nì ke kɛn Leviiyé mɛ́ bèle kɔrigɔ. Kire kɛnmɛ nɛ̄ mi ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo piyě kɔrigɔ yafiɛn taaʔ Isirayɛliyé sunʔɔmɔ nī bèʔ.»
Kiɛkiɛwuʔulo gálì Leviiyé pe bé kɛn Yewe mɛ́ wè
25A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 26«Ma kele gálì tìɛ gèle Leviiyé nɛ̄ bèle:
«A yeli kɛ́nì Isirayɛliyé liʔɛlɛ taa gèle, kiɛkiɛwuʔulo gálì mi ’kɛn yeli mɛ́ kɔrigɔ gè, ye- ní koli ye kiɛkiɛwuʔulo kɔ̀n gèle tire nī, yè kɛn Yewe mɛ́ wè. Keli gīɛlɛ kiɛkiɛwuʔulo ke kiɛkiɛwuʔulo gèle. 27Keli bé tɔ́ri yeli mɛ́ majo bɛ̀ kpuʔɔrɔ tíɛlɛ dàa yeli nyɛ́nì kɔ̀n nɛ̀ kɛn yaliipelide nɛ̄ dè dàa pe ’sɛ̀n kásuɔ tiʔɛ nī gè, nɛ́ míɛni ɛrɛzɛn luʔɔ nɛ̄ gè gàa ki ’yiri fórigodiʔɛ nī gè, majo bɛ̀ Isirayɛli siɛnsɛnminɛ pe ki kpínʔini gè.
28«Bà ki bé kpíʔile dí yeli sí kpuʔɔrɔ kɔ̀n dè bè kɛn Yewe mɛ́ wè, dàa yeli ’kɔ̀n kiɛkiɛwuʔulo yɛrɛ nɛ̄ dè dàa yeli nɛ taʔa Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle. Yeli bé kpuʔɔrɔ dáà kɛn dè kacuɔnriwɔArawɔn mɛ́, tire dáà dī Yewe liɛlɛ lè. 29Yakɛnrɛ dáà siɛnnɛ pe ’kɛn yeli mɛ́ dè, yeli bé yeli kpuʔɔrɔ ’kɔ̀n dè bè kɛn Yewe mɛ́ wè; yakɛnrɛ dáà ti ’sɔ́migɔ nɛ̀ nyuɔ dè, yeli bé tàa tiiyɛ kɔ̀n ti nɛ̄ ti- puu kpuʔɔrɔ wàlidɛngɛrɛ wori dè m’mɛ́.
30«Muɔ bé ní kele gálì tìɛ gèle pe nɛ̄ cígini:
«A yeli kɛ́nì yaliicɛ̀nrɛ kɔ̀n dè dàa ti ’sɔ́migɔ nɛ̀ nyuɔ dè, sɛnrɛ ti bé kò yeli Leviiyé mɛ́ bèle majo yaliipelide yakɛnrɛ dī dàa yeli ’sɛ̀n kásuɔ tiʔɛ nī gè, nɛ́ míɛni ɛrɛzɛn luʔɔ gáà ki ’yiri fórigodiʔɛ nī gè. 31Yeli bé gbɛ̀ ti káa nɛ́ yeli nariyɛ ní yè tiʔɛ ó tiʔɛ nī, nɛ́ ki cɛ́n tire dī yeli sàri wè, baara dáà yeli nɛ kúu Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè. 32Kire sǐ nyaa yeli mɛ́ kolimɔ tugoroʔ a yeli kɛ́nì ti wecɛ̀nrɛ táà kɔ̀n nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè; kire sǐ nyaa yeli nyɛ́nì Isirayɛli siɛnnɛ yakɔnrɔ wàlidɛngɛrɛ núʔɔ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gèʔ; yeli sǐ kùuʔ.»
19Jígemununɔ kakuɔrɔ kúɔgɛnmɛ bè
1A Yewe ’juu nɛ́ Misa nɛ́ Arawɔn ní wè nɛ́ pe yɛ: 2«Ki n’gɛ fànʔa kele gálì ke yē Fànʔa Siɛnrɛ nī dè, dàa mi Yewe ’juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ nɛ́ jo:
«-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ peri báan nɛ́ nɛ̀nuunyiɛwɛ ní, ŋàa wī cìiliwe nɛ́ ní kpɔlidiɛlɛ fùn, nɛ́ míɛni ŋàa nɛ̄ pe fìɛ zuu puɔ wèʔ. 3Yeli bé wi kɛn kacuɔnriwɔEleyazari mɛ́ wè; wire bé wi cò bè yige bùguro kàduʔu mɛ́ gè dí pe sí wi kɔni wi nyaamɛ nɛ̄ bè.
4«Bà kacuɔnriwɔ Eleyazari wi bé nɛ̀nuu sìsiɛn káà tàbi nɛ́ kabiɛlɛ ní, bè ki nyɛri nyɛri tɔliyɔ kɔlisiin Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile kɔli mɛ́ gè. 5Pe bé sí nɛ̀nuu wi mìɛni sórigo wi nyaamɛ nɛ̄ bè: sɛ̀ngɛ gè yo, nɛ́ kaara ní dè, nɛ́ sìsiɛn ní gè, nɛ́ wi fire ní dè. 6Bà kacuɔnriwɔ wi bé sɛdiri tiige lège líɛ, bé isɔpi wɛrɛ líɛ, nɛ́ jèsii ŋáà wī nyìɛwɛ kpólokpolo wè, bè ti mìɛni wáa kàsun sunʔɔmɔ nī bè gàa nī nɛ̀nuu wiī nɛ sóri wè.
7«Kire kàduʔumɛ, kacuɔnriwɔ wi bé wi burudo jíge dè bé sí gbéli. Kire kàduʔumɛ wi bé jíin bùguro nī dè, kire nɛ́ ki mìɛni wi bé kò núʔɔwɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè fúɔ bè taa bè nɔ̀ cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè. 8Ŋàa wi ’nɛ̀nuu sórigo wè, wire míɛni bé wi burudo jíge dè nɛ́ luʔɔ ní gè bé sí gbéli. Kire nɛ́ ki míɛni wi bé kò núʔɔwɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè fúɔ bè pa nɔ̀ cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè.
9«Nàguɔ wáà ŋàa wi ’cìiliwe wè, wire bé nɛ̀nuu wi cúnʔɔ kɔ̀n gè bè sa ki tɛ́ngɛ bùguro kàduʔu mɛ́ gè, tiɛciilige káà nī. Kire pe béri líi bèri jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ19.9 Ki siɛnrɛ ti ’juu baa Eb 9.13. kpínʔini gè Isirayɛli tògo siɛnnɛ mɛ́ bèle. Kire gī kapiʔile kàsulugo wuʔu gè. 10Siɛn ŋáà wi yé nɛ̀nuu cúnʔɔ koli gè, wire míɛni bé wi burudo jíge dè, kire nɛ́ ki mìɛni wi bé kò núʔɔwɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè fúɔ bè taa bè nɔ̀ cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè. Kire bé puu fànʔa kaala lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, nɛ́ míɛni nabɔnwɔ ŋáà wi yē tɛ́niwɛ pe sunʔɔmɔ nī bè.
11«Siɛn ŋáà wi ’cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄ wè, a ki cɛ́nì nyaa kpúu ó kpúu yo ŋàa wī lewiiwe wè, kire siɛn wi bé kò núʔɔwɔ cɛnyɛ kɔlisiin. 12Wi bé wìi cìile nɛ́ jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ ní gè cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè nɛ́ cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, bà wi bé kò cìiliwe. Nɛ̀ sí ki yaʔa, a wiì fɔ̀li nɛ̀ wìi cìileʔ cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè nɛ́ cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gèʔ, wi bé kò núʔɔwɔ.
13«A ŋìi sí cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄ wè, lewiiwe ŋáà wi ’kùu wè, a siɛn wiì fɔ̀li nɛ̀ wìi cìile wèʔ, wiī nɛ Yewe Kòridiʔɛ nɔ́ri gè wī; kire siɛn wi bé yige péwu Isirayɛli siɛnnɛ nī bèle. Nɛ́ ki cɛ́n wiì fɔ̀li nɛ̀ pe yaʔa pe- jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ nyɛri nyɛri gè wi nɛ̄ʔ; wi bé kò núʔɔwɔ, wi fuɔnrɔ míɛni ti bé kò wi nɛ̄.
14«Ni n’nɛ fànʔa kajuulo náà ni siɛnnɛ tánʔagɛnmɛ tìí bè, a wàa ’kùu baa fɛ̀ni saʔa laamɛ nī bè. Bàli pe mìɛni bīɛlɛ fɛ̀ni saʔa nī gè, nɛ́ bàli mìɛni pe jíin baa bèle, pe bé sí kò núʔɔnɔ cɛnyɛ kɔlisiin. 15Yalege ó yalege gáà ki bé puu múguyaʔaga gè, gàa piyè tɔ́n gèʔ, kire míɛni bé kò núʔɔgɔ.
16«A siɛn ó siɛn cò nɛ̀ taa kpúu nɛ̄ nyàʔa nī gè, ŋàa wī siɛn wáà wi ’wi kpúu wè, kire ga laa ŋàa wi ’kùu wìimɛ wè, a ki cɛ́nì nyaa siɛn kácege gī yo, kire ga laa nyɛgɛ gī yo, kire siɛn wi bé sí kò núʔɔwɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè cɛnyɛ kɔlisiin.
17«Bè siɛnnuʔɔwɔ cìile wè, yeli bé nɛ̀nuu wi cúnʔɔ líɛ gè, ŋàa pe ’sórigo kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ wuu wè, bè ki le yalege káà nī, bé pìndiɛlɛ laciilige le ki nī. 18Siɛnciiliwe wáà bé isɔpi wɛrɛ líɛ dè bè ti le luʔɔ gáà nī gè bé ki nyɛri nyɛri fɛ̀ni saʔa nɛ̄ gè, nɛ́ ki yɛrɛ ní dè nɛ́ siɛnnɛ ní bèle bàli bīɛlɛ baa ki nī bèle.
«Siɛn ŋáà wi ’cò nɛ̀ taa siɛn kácege nɛ̄ gè, kire ga laa kpúu nɛ̄ wè ŋàa siɛn ’kpúu wè kire ga laa ŋàa wi ’kùu wìimɛ wè, á kire ga laa ŋàa wi ’cò nɛ̀ taa nyɛgɛ nɛ̄ gè, siɛnciiliwe wi bé wi nyɛri nyɛri míɛni nɛ́ luʔɔ gáà ní gè. 19Siɛn ŋáà wī cìiliwe wè, wire wi bé luʔɔ gáà nyɛri nyɛri gè ŋàa nɛ̄ wi yē núʔɔwɔ wè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè nɛ́ cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, bà ki bé kpíʔile dí wí kò cìiliwe cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè. Kire tiʔɛ nī gè, siɛn wi bé wi burudo jíge dè bé sí gbéli nɛ́ luʔɔ ní gè. Cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè, wi bé yiʔɛ bè kò cìiliwe.
20«Nɛ̀ sí ki yaʔa a siɛn wáà ’kò núʔɔwɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ sí cíi, wiì fɔ̀li nɛ̀ wìi cìile wèʔ, kire siɛn wi bé yige péwu Isirayɛli tògo siɛnnɛ nī bèle, nɛ́ ki cɛ́n wi nyɛ́nì saawalidɛngɛgɛ núʔɔ gè. Bà wiì fɔ̀li nɛ̀ pe yaʔa pe- jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ nyɛri nyɛri gè wi nɛ̄ʔ, kire nɛ̄ wi ’kò núʔɔwɔ.
21«Kire bé kò fànʔa kaala pe sunʔɔmɔ nī bè lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ nī. Ŋàa sí wi nyɛ́nì jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ nyɛri nyɛri gè, wi ’yɛli bè wi burudo jíge dè. Ŋàa míɛni sí wi cò nɛ̀ taa jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ nɛ̄ gè, wire bé kò núʔɔwɔ fúɔ bè pa nɔ̀ cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè. 22Nɛ́ míɛni siɛn ŋáà wi ’wìi núʔɔ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, a wi ’cò nɛ̀ taa yɛgɛ káà nɛ̄, kire yɛgɛ ki bé kò núʔɔgɔ; a siɛn wáà pɛ́nì cò nɛ̀ taa kire yɛgɛ nɛ̄ gè, kire siɛn míɛni wi bé kò núʔɔwɔ fúɔ bè pa nɔ̀ cɛngɛnyɛnijiin lɛ̀lɛ nī lè.»
20Miriyami wi ’kùu
1Yiɛlɛ ni yebelige nī gè20.1 Bè yiɛlɛ ni yebelige gáà wuʔu cɛ́n gè náʔa gè, wéli baa Yir 12.2 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè. Yiʔɛlɛ togosiinwoli lire wuʔu kiī nɛ nyu náʔa gè. Isirayɛli siɛnnɛ bálì pe ’liɛ nɛ̀ tóri yiʔɛlɛ togo nɛ̄ gèle lɛ̀lɛ líì nī pe ’puu nɛ kúnʔɔri Kadɛsi tiʔɛ nī gè (wéli baa nyùyɔ 13–14 nɛ́ 13.26), peli sáa míɛni yé kùu nɛ̀ kúɔ. Nɛ́ ki cɛ́n pe yé yiɛniʔɛgɛlɛ gálì tánʔa gèle nɛ̀ kúɔ, a Isirayɛli siɛnnɛ pe nɛ koli nɛ pìye nyaa Kadɛsi tiʔɛ gáà nī gè, baa cúʔɔmɔ báà pi yé kpíʔile bè., a Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni sɛ́nì nɔ̀ Zɛnɛ waama kùlo nɛ̄ lè, a pe ’tɛ́ni baa Kadɛsi kàʔa táanni gè.
Kire tiʔɛ kire nī Miriyami20.1 Miriyami wire ’puu Misa nɛ́ Arawɔn juɔ (wéli baa Yir 2.4-8; 15.20-21; Tɔ́r 12.1). Miriyami kùulo kàduʔumɛ gè, a yeye sicɛri ’kúɔ, a Arawɔn ’kùu (wéli baa 33.39). Arawɔn yé yiʔɛlɛ tekɔlini nɛ́ taanri (123) taa lɛ̀lɛ líì nī wi ’kùu wè, kire ki ’tìɛ míɛni Miriyami yiʔɛlɛ ke cî gbɛ̀ puu yiʔɛlɛ tekɔlini nɛ́ kpɔrigɔ (130). wi ’kùu, a pe ’wi tɔ́n baa.
Kàsii ’yɛ̀ baa Mɛriba tiʔɛ mɛ́ gè
2A ki pɛ́nì nyaa luʔɔ sì yé ń’nɛ̀ pɛ́nì taʔa Isirayɛli siɛnniʔɛmɛ mɛ́ bèʔ. A pe ’pìye kɔ́ri nɛ̀ sɛ́nì gbuʔulo Misa nɛ́ Arawɔn yiʔɛ mɛ́ gè. 3A pe ’yɛ̀ nɛ̀ kúnʔɔri Misa nɛ̄ wè, nɛ́ jo: «A ki yé cɛ́nì nyaa a weli ’kùu nɛ́ weli wuulo ní bèle o, lɛ̀lɛ líì nī Yewe ’weli kpúɔn nɛ́ wuʔɔgbuʔɔ ní gè20.3 Wéli baa 16.28-35., kire sǐ cî pɔ́ri lé ! 4Gáa nɛ̄ muɔ ’weli kɔ́ri nɛ̀ pɛn náʔa gè waama kùlo náà nī lè, weli bálì bīɛlɛ Yewe siɛnnɛ bèle ? Muɔ ’kire kpíʔile lé, kire ga buu weli ba kùu náʔa gè, weli nɛ́ weli yajuuro ní dè ? 5Gáa nɛ̄ muɔ ’weli yige Ezipiti kùlo nī lè nɛ̀ pɛn nɛ́ weli ní náʔa tiɛpiʔi gáà nī gè ? Náʔa gè, wiyě gbɛ̀ yafiɛn tánʔaʔ ! Sàanfiidiige wè náʔa gèʔ, nɛ́ ɛrɛzɛn fétirige wè náʔa gèʔ, nɛ́ míɛni girenadi yasɛnrɛ wè náʔa gèʔ. Lapile nigbe cɛ wè bile bè gbuɔ náʔa gèʔ !»
6A Misa nɛ́ Arawɔn ’yiri pe tògo sunʔɔmɔ nī bè nɛ̀ kɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile mɛ́ lè. A pe sɛ́nì tuu nɛ̀ yiɛyɛ cúbulo yè dàala nɛ̄ lè. A Yewe cɛ̀nmɛ nɛ́ wi kpuɔmɔ pi ’fali nɛ̀ pìi tìɛ pe nɛ̄.
7A Yewe ’juu nɛ́ Misa ní nɛ́ jo: 8«-Muɔ kàgbiile líɛ lè, muɔ nɛ́ muɔ luɔ Arawɔn ní wè, ma siɛnnɛ yeri bèle ma gbuʔulo. Má sí juu nɛ́ kàdɛnigbaala ní lè siɛnnɛ nyaamɛ nɛ̄ bè, bà ki bé luʔɔ yige gè. Bà sí ki bé kpíʔile luʔɔ ki béri kɛ́ngi de yigi pe mɛ́ kàdɛnigbaala nī lè, bà muɔ bé Isirayɛli tògo siɛnnɛ kɛn bèle pe- gbuɔ, nɛ́ pe yajuuro ní dè.»
9A Misa ’fali nɛ̀ kàgbiile líɛ lè, nàa ni ’puu Yewe yiʔɛ mɛ́ gè Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa nī gè, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ dè. 10A Misa nɛ́ Arawɔn pe ’siɛnnɛ yeri bèle nɛ̀ gbuʔulo kàdɛnigbaala táanni lè, a Misa sí ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «Yeri lúru mi mɛ́, yeli siɛnluʔubiɛnnɛ bálì bèle ! Weli ’yɛli lé bè luʔɔ yige kàdɛnigbaala náà nī lè bè kɛn yeli mɛ́ ?»
11A Misa ’fali nɛ̀ wi kɔli yɛ̀gɛ gè nɛ̀ sɛ́nì kàdɛnigbaala kpúɔn lè tɔliyɔ siin nɛ́ wi kàgbiile ní lè20.11 Tiʔɛ gáà nī gè, Misa yé yɛli bè juu wī nɛ́ kàdɛnigɛ ní gè nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe nyasiɛnrɛ ní dè dàa wi yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ dè. Wiì kire kpíʔileʔ. A wi sɛ́nì juu nɛ́ siɛnnɛ ní bèle nɛ́ nɛ́ péli nɛ̀ kàdɛnigɛ kpúɔn gè tɔliyɔ siin (-ki tɔ́nminɔ nɛ́ Yir 17.6). Wéli baa Ŋún 106.32-33., a luʔɔ ki ’fali nɛ̀ yiri nìʔɛgɛ. A tògo siɛnnɛ pe ’gbuɔ, nɛ́ pe yajuuro ní dè.
12A Yewe sí ki juu Misa nɛ́ Arawɔn mɛ́ nɛ́ jo: «ʔmʔm díɛʔ ! Yeli sì tɛ́ngɛ mi siɛnrɛ nɛ̄ dèʔ ! Yeli míɛni sì ki tìɛ Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle dí mi yē tiɛlɛ fùn ! Kire kɛnmɛ nɛ̄ yeli bɛ̀ʔ ye bé siɛnniʔɛmɛ báà nyɔ́gɔ bè kùlo nī lèʔ, nàa nyuɔ mi ’kún nɛ̀ kɛn pe mɛ́ lè.»
13Tiʔɛ gáà kire gī Mɛriba20.13 Wéli baa Yir 17.7. luɔyɔ tiʔɛ gè (ki kɔri wire wī: kàsii). Kire tiʔɛ nī Isirayɛli siɛnnɛ pe ’puu nɛ kàsii caa Yewe mɛ́ wè, á wi ’ki tìɛ pe nɛ̄ dí wire ’nyuɔ nɛ́ ní tiɛlɛ fùn.
Edɔmi kùlofɔli wi ’cíi Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle
14Bà pe ’puu baa Kadɛsi tiʔɛ nī gè, a Misa ’siɛnnɛ tun Edɔmi kùlofɔli mɛ́ wè, nɛ́ jo pe- sa wi yɛ: «Muɔ siinyɛni Isirayɛli20.14 Yewe wi yé Yakuba míʔɛ yiʔɛ gè nɛ́ jo Isirayɛli. Yakuba luɔ sí wi ’puu Ezawu wè; pe ’puu nɛ Ezawu yeri wè míɛni Edɔmi. siɛnrɛ ti n’dɛ: muɔ nyɛ́nì ki cɛ́n fùrɔgɔ gáà ’weli taa gè. 15Faʔa faʔa gè, weli tobilo pe yé kɛ́ Ezipiti kùlo mɛ́ lè, baa pe ’weli sii kire tiʔɛ nī gè yiɛniʔɛgɛlɛ gálì sunʔɔmɔ nī bè. Nɛ̀ ki yaʔa Ezipiti siɛnnɛ pe ’weli tobilo wuʔɔ bèle, nɛ̀ pɛ́nì weli wuʔɔ míɛni. 16Bà weli sí kòkuʔulo wáa Yewe kúrugu wè, a wi ’ke lúʔu gèle, a wi ’tundunwɔ wáà20.16 Wéli baa Yir 14.19; 23.20. tun a wi pɛ́nì weli yige Ezipiti kùlo nī lè.
«Weli sí m’bɛlɛ náʔa Kadɛsi kàʔa nī gè, gàa gī muɔ kùlo láʔala nɛ̄ lè. 17-Weli yaʔa weli- sùuri muɔ kùlo nī lè. Weli sì je tóri siiye nī yè nɛ́ ɛrɛzɛn siiye ní yèʔ. Weli sì je luʔɔ gbuɔ kɔ̀lɔlɔ nīʔ. Weli bé tóri yákuɔ wī kùlofɔli koligo nī gè. Weli sì je wàli kàliige mɛ́ʔ nɛ́ kàmɛgɛ mɛ́ʔ, fúɔ bè taa weli sa sùuri muɔ kùlo nī lèʔ.»
18A Edɔmi kùlofɔli wi ’siɛnnugoro kɛn dè pe mɛ́ nɛ́ jo: «Yeli sǐ ga tíi tóri náʔa mi kùlo nī lèʔ ! A yeli ’kire kpíʔile, m’bé kapiɛnnɛ cáan yeli nɛ̄ wī !»
19A Isirayɛli siɛnnɛ pe sí wi yɛ: «Fànʔafɔlilɔ koligo kire yákuɔ nī weli je tóri. A weli ’muɔ luʔɔ káà gbuɔ wè, kire ga laa weli yajuʔu gè, weli bé ki sàri muɔ mɛ́. Weli wè yafiɛn caa muɔ mɛ́ʔ, nɛ̀ yiri bè tánʔa sùuri yákuɔ wī muɔ kùlo nī lèʔ.»
20A Edɔmi kùlofɔli wi ’jo: «Yeli sǐ ga tíi tóriʔ !»
A Edɔmi siɛnnɛ pe ’yiri nìʔɛnɛ nɛ́ kapiɛngbuɔn yɛrɛ ní dè Isirayɛli siɛnnɛ kúrugu bèle. 21Bà Edɔmi kùlo wuulo pe ’cíi bèle nɛ́ jo Isirayɛli siɛnnɛ pe fǎga tóri peli kùlo nī lèʔ, a Isirayɛli siɛnnɛ pe ’màʔa nɛ̀ tóri kùlo ni kàduʔu mɛ́ gè20.21 Bɛ̀ ki ’nyaa Isirayɛli siɛnnɛ piyè cî gbɛ̀ sùuri Edɔmi kùlo nī lèʔ, a ki ’nyaa fúɔ pe màʔa nyaguruyo kàduʔu mɛ́ gè bè sa nɔ̀ Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii táanni wè, bè ní sa sùuri Mowabi kùlo nī lè, nàa ni ’puu cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii kɔli mɛ́ gè, bé nɛ́ nɔ̀ Kanaa kùlo nɛ̄ lè..
Arawɔn wi ’kùu
22A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni pe ’yiri Kadɛsi tiʔɛ nī gè nɛ̀ kɛ́ Wori nyagurugo mɛ́ gè.
23A Yewe ń’nɛ̀ juu Misa nɛ́ Arawɔn ní wè baa Wori nyagurugo mɛ́ gè, Edɔmi kùlo láʔala nɛ̄ lè, nɛ́ jo: 24«Arawɔn wiǐ mɔgɔ bé kùu bè kɛ́ wi tobilo kúrugu bèleʔ. Wiǐ ga tíi jíin kùlo nī lèʔ, nàa mi je kɛn Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèleʔ, nɛ́ ki cɛ́n yeli nyɛ́nì cíi, yeli sì lúʔu m’mɛ́ʔ, Mɛriba luɔyɔ wuʔu nɛ̄ gèʔ. 25Kire nɛ̄ ma Arawɔn kɔ́ri wè nɛ́ wi jaa Eleyazari ní wè, ma tánʔa nɛ́ pe ní Wori nyagurugo nɛ̄ gè. 26Muɔ bé kacuɔnrilɔ buruyo kɔ̀n yè Arawɔn nɛ̄ wè, bè ti le wi jaa Eleyazari nɛ̄ wè. Bà Arawɔn wire bé kùu baa bè kɛ́ wi tobilo kúrugu bèle20.26 Wéli baa Yir 29.29-30..»
27A Misa ’fali nɛ̀ ki kpíʔile gàa Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gè. A pe taanri pe ’tánʔa Wori nyagurugo nɛ̄ gè, Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni nyaamɛ nɛ̄. 28A Misa wi ’Arawɔn burudo fòlilo dè nɛ̀ ti le Arawɔn jaa Eleyazari nɛ̄ wè. A Arawɔn wire ’kùu baa nyagurugo naamɛ gè. A Misa nɛ́ Eleyazari a peli ’koli nɛ̀ tìgi nyagurugo nɛ̄ gè. 29Bà tògo siɛnnɛ pe mìɛni ’ki nyaa Arawɔn yé kùu wè, a Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni pínɛ nɛ̀ kùugo kpíʔile gè fúɔ nɛ̀ taa cɛnyɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ.
21Isirayɛliyé pe ’fànʔa taa kùlofɔli Aradi nɛ̄ wè
1Fànʔafɔli wáà ’puu baa, Kanaa kùlo wuu ŋáà wi ’puu Aradi kàʔa tɛ́nimɛ21.1 Aradi kàʔa ki ’puu Kanaa kùlo lìʔɛlɛ nī lè, kàliige kɔli mɛ́ (wéli baa Kàyu 1.16; Yes 12.14); kire nɛ́ Eburɔn kàʔa ní gè, culolo togo nɛ́ kogunɔ ’puu yi sunʔɔmɔ nī bè. Náʔa kire gī ki tabelige gè a Isirayɛli siɛnnɛ pe ’fànʔa taa, nɛ̀ líɛ lɛ̀lɛ líì nī Amalɛkiyé nɛ́ Kanaayé cé fànʔa taa pe nɛ̄ wè. Míʔɛ gáà gè, Worima tiʔɛ gè, ki ’puu nɛ pe sɔ̀ngí nɛ taʔa kire tiʔɛ kire nī pe yé pe jáa wè (wéli baa 21.3; 14.41-45). kàfɔli wè, baa Nɛgɛvi waama kùlo nī lè. Bà wi ’ki lúʔu Isirayɛli siɛnnɛ piyē nɛ báan Atarimi koligo nɛ̄ gè, a wi ’yiri nɛ̀ sɛ́nì tuu pe nɛ̄ nɛ̀ pàli cò pe nī. 2A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’nyuɔ kún nɛ̀ kɛnYewe mɛ́ nɛ́ jo: «A muɔ ’ki yaʔa weli siɛnnɛ bálì jáa bèle, weli bé pe kàaya yi mìɛni cúʔɔ bè yige baa péwu.»
3A Yewe ’Isirayɛliyé náarigɛ lúʔu gè, a wi ’ki yaʔa a pe ’Kanaa siɛnnɛ jáa bèle. Kàaya nyáà yè, nɛ́ yi siɛnnɛ ní bèle, a pe sí yi mìɛni ’cúʔɔ nɛ̀ yige baa péwu nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe kàyuʔujuuro ní dè. A pe sí ki tiʔɛ míʔɛ le gè nɛ ki yeri Worima kàʔa (ki kɔri wire wī: cúʔɔmɔ tiʔɛ).
Kányiɛrɛ wɔ̀bugɔ siɛnrɛ dè
4A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yɛ̀ nɛ̀ yiri Wori nyagurugo tiʔɛ nī gè nɛ̀ tóri Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii koligo nī gè nɛ̀ màʔa Edɔmi kùlo21.4 Wéli baa Fàn 2.1. Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii koligo gáà wuʔu ki ’juu náʔa gè, ki yé puu koligo káà gàa ki ’puu tánʔabinʔɛ gè; pe nɛ̂ cé ki líɛ nɛ̀ màʔa nɛ̀ sɛ́nì yiri Edɔmi kùlo kúrugu lè (wéli baa Fàn 8.15; Ŋún 107.4-7). kúrugu lè. A siɛnnɛ pe ń’nɛ̀ pe ’funyɔ wári yè koligo nɛ̄ gè.
5A pe ń’nɛ̀ koli nɛ̀ Kulocɛliɛ nɛ́ Misa sànʔa wè cígini, a pe ’jo: «Gáa nɛ̄ yeli ’weli yige Ezipiti kùlo nī lè ? Kire ga buu weli ní ba kùu náʔa gè waama kùlo nī lé ? Nɛ́ ki cɛ́n yaliire wè náʔa gèʔ, luʔɔ míɛni wè bile we- gbuɔʔ ! Weli tɔ̀ni nɛ̀ kɛ́nì fùrɔ mana yakaara dáà nɛ̄ dè, dàa ti wè yafiɛn dèʔ21.5 Koliyo nyáà siinwuʔu 21.5-6, ki ’juu baa Kor1 10.9. !»
6A Yewe sí wɔ̀burɔ21.6 suɔnrɔ: Eburu siɛnrɛ nī dè, ti yē kàsun wɔ̀burɔ. A ki yé siɛn nɔ wè, ki nɔgɔ ki ’puu nɛ sórigi bɛ̀ kàsun tíɛlɛ. Pɔli nɛ nyu tiʔɛ gáà siɛnrɛ nɛ̄ dè Kor1 10.9. táà yige pe kúrugu dàa dī suɔnrɔ ní dè, a ti siɛnnɛ nɔgi bèle. A siɛnniʔɛmɛ ’kùu Isirayɛli siɛnnɛ nī bèle.
7A siɛnnɛ pe pɛ́nì ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Weli nyɛ́nì kapiile kpíʔile bà weli siɛnrɛ dáà juu dè nɛ̀ wáa Yewe mɛ́ wè nɛ́ muɔ tíimɛ ní wè. Píra ŋáà nī wè, -Yewe náari wè weli mɛ́, kire ga buu wi- wɔ̀burɔ dáà láʔa dè weli nɛ̄.»
A Misa sɛ́nì Yewe sùlu wè nɛ̀ pe kɛn.
8A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ wè nɛ́ jo: «Te waa ma sa kányiɛrɛ wɔ̀bugɔ kpíʔile, ma ki súu ma nɔri kàgɛnidɔnigɔ káà nɛ̄ ma ki cɔ́ri ma yérige. A ki pɛ́nì nyaa wɔ̀bugɔ káà ’siɛn nɔ wè, a kire siɛn wi sɛ́nì yiʔɛ yɛ̀gɛ gè nɛ̀ kányiɛrɛ wɔ̀bugɔ wéli gè, wiǐ ní kùuʔ.»
9A Misa ’ki kpíʔile bɛ̀ Yewe ’ki juu gè, nɛ̀ kányiɛrɛ wɔ̀bugɔ21.9 Wéli baa Kùlo2 18.4; Zan 3.14. kpíʔile gè nɛ̀ ki tùɔn kàgɛnidɔnigɔ nɛ̄ gè, nɛ́ ki cɔ́ri nɛ̀ yérige. A wɔ̀bugɔ káà cé siɛn nɔ wè, a siɛn wi ’yiʔɛ yɛ̀gɛ gè nɛ̀ kányiɛrɛ wɔ̀bugɔ wéli gè, wi nɛ̂ puʔɔ.
Isirayɛliyé pe ’nɔ̀ Kanaa kùlo láʔala nɛ̄ lè
10A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Woboti tiʔɛ21.10 Woboti tiʔɛ gè, ki yé puu Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii nɛ́ Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii sunʔɔmɔ nī bè, baa Sinayii nyagurugo waama kùlo cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè (wéli baa Tɔ́r 33.40-44). nī gè. 11A pe ń’nɛ̀ sìʔɛrɛ nɛ̀ yiri Woboti tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Iye Abarimi tiʔɛ nī gè, baa waama kùlo nī lè, Mowabi kùlo cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè.
12A pe ń’nɛ̀ yɛ̀ nɛ̀ núgo kire tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe ’bùguro kpúɔn dè Zɛrɛdi kápaligɛ tiʔɛ nī gè. 13A pe ń’nɛ̀ kɛ́nì koli nɛ̀ yɛ̀ kire tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe ’bùguro kpúɔn dè Arinɔni lakoligo kúrugu gè. Kire lakoligo gáà ki ’puu nɛ sùurí Amɔriyé kùlo nī lè, nɛ̀ sɛ́nì sùurí waama kùlo tiʔɛ nī gè; kire ki pɛ́nì kò Mowabiyé kùlo nɛ́ Amɔri kùlo láʔadiʔɛ gè. 14Kire nɛ̄ a pe ’ki sɛbɛ Yewe Kapiɛngbuɔn Sɛbɛ21.14 Sɛbɛ ŋáà wuʔu ki ’juu náʔa gè, kire sɛbɛ wi yé puu bè ki tìɛ kɛnmɛ bíì nɛ̄ Yewe ’Isirayɛliyé sáʔa bèle kapiɛnnɛ lɛ̀lɛ nī lè. Tiʔɛ gáà kire yákuɔ nī pe ’juu sɛbɛ ŋáà wuʔu nɛ̄ gè. nī wè, nɛ́ jo:
Wayɛbi ŋáà wī Sufa tiʔɛ nī gè, nɛ́ ki kápaliyɛ ní yè,
nɛ́ Arinɔni kápaligɛ ní gè; 15nɛ́ ki gòriyo ní yè
nyàa yi fúu nɛ waa Ari kàʔa tɛ́nimɛ kɔli mɛ́ gè,
nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Mowabi kùlo láʔala nɛ̄ lè.
16A pe ń’nɛ̀ yɛ̀ nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Bɛri kɔ̀lɔ tiʔɛ nɛ̄ gè, kire kɔ̀lɔ ŋáà wire tiʔɛ nī Yewe yé ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «-Siɛnnɛ gbuʔulo bèle, kire ga buu mi- luʔɔ kɛn pe mɛ́.»
17A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’pínɛ nɛ̀ ŋúnugo gáà ŋú gè nɛ́ jo:
«Ye- puu weri ŋú !
Luʔɔ, te yigi kɔ̀lɔ nī wè !
18Kɔ̀lɔ n’ŋɛ ŋàa fànʔafɔlilɔ
pe ’túgu wè,
á siɛnkpolilo pe ’wi túgu wè
nɛ́ pe fànʔa kàgbiʔile ní gèle,
nɛ́ pe kpòyo ní yè.»
A pe ń’nɛ̀ yɛ̀ waama kùlo tiʔɛ nī gè, nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Matana tiʔɛ nī gè; 19nɛ̀ ń’nɛ̀ yiri Matana tiʔɛ nī gè, nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Naʔaliyɛli tiʔɛ nī gè; nɛ̀ ń’nɛ̀ yiri Naʔaliyɛli tiʔɛ nī gè, nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Bamɔti tiʔɛ nī gè; 20nɛ̀ ń’nɛ̀ yiri Bamɔti tiʔɛ nī gè, nɛ̀ kɛ́ fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Pisiga nyagurugo ki dàlikpuʔɔ naamɛ gè, gàa ki ’puu Mowabi kùlo nī lè nɛ̀ yiʔɛ wáa gè waama kùlo mɛ́ lè.
Isirayɛliyé pe ’kùlofɔli Sikɔn jáa wè
21A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’tunduro tun Sikɔn mɛ́, Amɔriyé kùlofɔli wè, nɛ́ wi yɛ: 22«-Weli yaʔa weli sùuri muɔ kùlo nī lè. Weli sì je jíin muɔ siʔi káà nīʔ, bé nɛ́ ga jo ɛrɛzɛn siʔi káà nī wīʔ. Weli míɛni sì je muɔ kɔ̀lɔ wáà luʔɔ gbuɔʔ. Weli béri waa kùlofɔli koligo yákuɔ nī gè, fúɔ bè taa weli sa sùuri bè yiri muɔ kùlo nī lè.»
23Kire nɛ́ ki mìɛni Sikɔn sì yéri ki nɛ̄ Isirayɛli siɛnnɛ pe ’sùuri wire kùlo nī lèʔ. A wi ’wi kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni kɔ́ri, a pe ’yiri nɛ̀ sɛ́nì Isirayɛli siɛnnɛ kpàli bèle waama kùlo nī lè. Bà wi sɛ́nì pe kpàli Yaʔazi tiʔɛ nī gè, a wi ’tuu Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle. 24A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’wi jáa nɛ́ pe kapiɛngbuɔn ŋuʔɔnɔ ní gèle. A pe ’wi kùlo suɔ lè wi mɛ́, nɛ̀ ki líɛ Arinɔni lakoligo nɛ̄ gè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Yabɔki lakolibile nɛ̄ lè, nɛ́ ń’nɛ̀ màʔa nɛ̀ sɛ́nì yiri Amɔyé kùlo láʔala nɛ̄ lè, nɛ̀ ki yaʔa Amɔyé kùlo láʔala nɛ̄ lè ki fànʔa ki ’puu lìrige; pe ’puu nɛ ki wéli. 25A pe ’Amɔriyé kàaya yi mìɛni líɛ yè, nɛ́ míɛni Kɛsibɔni kàʔa ní gè nɛ́ vòyo nyáà yi ’puu ki tɛ́nimɛ nī bè. A pe ’yi líɛ a yi ’kò pe woyo.
26Ki ’nyaa Kɛsibɔni kàʔa kire yé puu Amɔriyé kàkpuʔɔ gè; Sikɔn wire sí wi ’puu Amɔriyé kùlofɔli wè. Wire wi yé kapiɛnnɛ kpúɔn lè nɛ́ Mowabi kùlofɔli ní wè, nɛ́ wi jáa nɛ̀ wi kùlo suɔ lè wi mɛ́ fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Arinɔni lakoligo nɛ̄ gè.
27Kire nɛ̄ bàli piyē nɛ ŋúnuyɔ ŋú yè21.27 Ŋúnugo gáà kire Amɔri siɛnnɛ pe ’puu nɛ ŋú gè, bè ki tìɛ peli ’fànʔa taa Mowabi kùlo nɛ̄ lè., a pe ’kò nɛ̀ ki ŋú nɛ́ jo:
«Yeri báan Kɛsibɔni kàʔa
mɛ́ gè !
Ki kàʔa ki- sí ní koli
bè faan;
Sikɔn kàʔa gè, ki- sí ní faan
yérige !
28Nɛ́ ki cɛ́n kàsun nyɛ́nì yiri
Kɛsibɔni kàʔa nī gè;
kàsunnyige nyɛ́nì yiri
kùlofɔli Sikɔn kàʔa nī gè.
Kire ki ’Ari kàʔa tɛ́nimɛ
sórigo bè Mowabi kùlo nī lè,
nɛ́ Arinɔni tiɛkpaʔaliyɛ ní yè
nɛ́ ki tiɛyɛ kàfɔlilɔ ní bèle21.28 Mowabiyé fànʔafɔli wire yé yiri Kɛsibɔni kàʔa nī gè nɛ̀ kapiɛnnɛ kpúɔn lè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Arinɔni lakoligo nɛ̄ gè, nɛ̀ Mowabi kùlo tɛ́nimɛ líɛ bè..
29Yawuʔɔ yē muɔ nɛ̄,
Mowabi kùlo !
ʔaan, muɔ nyɛ́nì cúʔɔ,
muɔ nɛ́ muɔ siɛnnɛ ní bèle
bàli bīɛlɛ
pe ’Kɛmɔsi21.29 Kɛmɔsi wire yé puu yasungo káà, gàa Mowabiyé pe ’puu nɛ sungu pe kulocɛliɛ wè. sungu wè !
Mowabi, muɔ jaala
pe nyɛ́nì fɛ̀;
Sikɔn, Amɔriyé kùlofɔli wè,
wi ’muɔ pórilo cò bèle.
30Weli nyɛ́nì muɔ siɛnnɛ
súbulo bèle
nɛ̀ fúrugi nɛ́ ŋaaya ní yè,
a pe mìɛni ’kùu,
bè ki séli Kɛsibɔni kàʔa nɛ̄
fúɔ bè sa nɔ̀ Dibɔni kàʔa nɛ̄ gè.
Ti mìɛni nyɛ́nì cúʔɔ
fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Nɔfaa kàʔa
nɛ̄ gè,
kire gáà gī túɔn
Madaba kàʔa táanni gè.»
31A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’Amɔriyé kùlo líɛ lè nɛ̀ tɛ́ni baa.
32A Misa ’siɛnnɛ tun pe- sa Yazɛri tɛ́nimɛ21.32 Yazɛri tɛ́nimɛ pi yé puu culolo togo nɛ́ kogunɔ nɛ́ Zurudɛn cáʔa ní gè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. saanri bè wéli. A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’Yazɛri vòyo nyáà yi mìɛni líɛ, nɛ̀ Amɔri siɛnnɛ cìra bèle bàli pe ’puu baa yi nī yè.
Isirayɛliyé pe ’kùlofɔli Ɔgi jáa wè
33A pe ń’nɛ̀ yiʔɛ nɛ̀ koligo líɛ gè nɛ yɛ̀gí nɛ waa Basan kùlo21.33 Basan kùlo ni ’puu baa Galile kuʔɔjii táanni wè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. mɛ́ lè. Ɔgi wè, Basan kùlofɔli wè, a wire ’yiri nɛ̀ pe kpàli nɛ́ wi kapiɛngbuɔnnɔ ní bèle baa Ɛdirɛyi kàʔa táanni gè, nɛ̀ sɛ́nì tuu pe nɛ̄.
34A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Fǎga de fìʔɛ́ wi nɛ̄ʔ, nɛ́ ki cɛ́n m’bé ki yaʔa muɔ fànʔa taa wi nɛ̄, wire nɛ́ wi kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni ní bèle, nɛ́ wi kùlo ní lè. Muɔ bé wi kpíʔile majo bɛ̀ muɔ Sikɔn, Amɔriyé kùlofɔli, kpíʔile wè, wire ŋáà wi ’puu tɛ́niwɛ Kɛsibɔni kàʔa nī gè.»
35A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’Ɔgi jáa wè, wire nɛ́ wi jaala ní bèle, nɛ́ wi kùlo siɛnnɛ ní bèle, fúɔ siɛn nigbe sì ń’nɛ̀ cɛ́nì kò sìi nɛ̄ʔ. A pe ’wi kùlo ni mìɛni líɛ21.35 Bà Isirayɛli siɛnnɛ pe ’fànʔa taa kùlogolo gálì nɛ̄ gèle, a ke mìɛni ke ’kò pe wuʔulo. A ki ’nyaa kùlogolo gálì ke ’puu Zurudɛn cáʔa cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, nɛ̀ líɛ Mowabi tɛ́nimɛ nī bè, fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Basan kùlo nyaguruyo nɛ̄ yè, nyàa yi ’puu Ɛrimɔ nyagurugo táanni gè. Fànʔa gáà pe yé taa Sikɔn nɛ́ Ɔgi kùlofɔlilɔ bálì siin nɛ̄ bèle, a ki ’kò ŋúnuyɔ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle (wéli baa Ŋún 135.10-11; 136.19-20)..
22Balaami wi ’kele nyaa nɛ̀ ke juu
Balaki ’jo Balaami wi- dɛ́ngɛ taʔa Isirayɛliyé nɛ̄ bèle
1A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yɛ̀ nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì bùguro kpúɔn dè Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè22.1 Siɛnrɛ dáà ti kíni nɛ̀ juu baa 21.20. Isirayɛli siɛnnɛ pe yé yiri baa Basan tiʔɛ nī gè nɛ báan Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii kɔli mɛ́ gè. Mowabi kùlo ni ’puu kuʔɔjii ŋáà lìʔɛlɛ nī, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. Mowabi fànʔafɔli wè, Balaki wè, wiì cé ki cɛ́n gàa Isirayɛli siɛnnɛ pe bága kpíʔile wire nɛ̄ wèʔ. Kire nɛ̄ wi ’siɛnnɛ tun a pe sɛ́nì Balaami yeri. Yesuwe sɛbɛ siɛnrɛ tiī nɛ séligi náʔa tiʔɛ gáà nī gè nɛ nyu nɛ waa..
2Balaki wè, Zipori jaa wè, a wire ’ki nyaa Isirayɛli siɛnnɛ pe yé fànʔa taa Amɔriyé nɛ̄ bèle. 3A Mowabi siɛnnɛ pe ’fíɛ kpuʔɔ Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle bɛ̀ pe ’puu nìʔɛnɛ bèle. A pe ’fali nɛ fún pe yiʔɛ mɛ́ gè.
4A pe ’fali nɛ̀ sɛ́nì juu nɛ́ Madiyan kùlo siɛnliɛlɛ22.4 Madiyanyé siɛnliɛlɛ wuʔu gáà ki ’juu náʔa gè, kire ’puu nɛ ki tìí Madiyan siɛnnɛ pálì ’puu tɛ́ninɛ gbuʔulo gbuʔulo Mowabi kùlo nī lè (wéli baa Sél 36.35). ní bèle nɛ́ jo: «Siɛnniʔɛmɛ báà pi bé yɛrɛ dáà ti mìɛni káa wī weli tɛ́nimɛ pi mìɛni nī, majo bɛ̀ nùɔ cî nyàʔa káa kɛnmɛ bíì nɛ̄ wè !»
Balaki wè, Zipori jaa wè, wire ŋáà wi ’puu Mowabi kùlofɔli wè kire lɛ̀lɛ nī lè, 5a wi ’tundunminɔ tórigo Balaami22.5 Wéli baa Piɛ2 2.15-16; Zud 11. mɛ́, Beyɔri jaa wè, wire ŋáà wi ’puu Petɔri kàʔa22.5 Petɔri kàʔa ki liiligɛnmɛ pi yé puu nɛ́ Mowabi kùlo ní lè culolo sirataanri (600) félige. Balaami wiì yé puu Kulocɛliɛ siɛnjuulo nī bèle Isirayɛli nī wèʔ. Kanyaajuuwo wi ’puu kùlo láà niiyɛ nī, ŋàa pe yé sɔ́migɔ nɛ̀ cɛ́n wè ki larigɛ gáà nī gè, fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Mowabi kùlo nɛ̄ lè. nī gè, kire gáà ki ’puu Ɛfirati cáʔa táanni gè, baa wire tíimɛ yé kɔ́n wè.
A wi ’jo pe- sa Balaami yeri wè wi- pɛn náʔa, pe- wi yɛ: «Ki n’gɛ, siɛnniʔɛmɛ páà nyɛ́nì yiri Ezipiti kùlo nī lè. Bɛ̀ pe ’niʔɛ nɛ̀ cáanri bèle, a pe ’dàala tɔ́n lè, nɛ́ pɛ́nì tɛ́ni mi táanni. 6Te báan, mi nɛ muɔ fiɛn wī, ma pa dɛ́ngɛ taʔa wè siɛnnɛ bálì nɛ̄ bèle, nɛ́ ki cɛ́n pe ŋɔri ti nyɛ́nì niʔɛ mi ŋɔri nɛ̄ dè. A muɔ ’kire kpíʔile gè, dùʔɔ m’bé jáa bè tún nɛ́ siɛnnɛ bálì ní bèle bè pe cìra yige kùlo nī lè. Nɛ́ ki cɛ́n mi nyɛ́nì ki cɛ́n, a muɔ ’diba kpíʔile wè siɛn ŋíì mɛ́, wi nɛ̂ cò; a muɔ sí dɛ́ngɛ taʔa wè, wi míɛni nɛ̂ ki siɛn cò wè.»
7Mowabi nàgaliɛlɛ nɛ́ Madiyan nàgaliɛlɛ ní bèle, a Balaki ’pe tun nɛ́ kanyaawa kpuʔɔrɔ ní dè. A pe sɛ́nì Balaki tunduro juu dè Balaami mɛ́ wè.
8A Balaami sí jo: «Ye- súɔn náʔa gè pìlige gáà nī gè. Mbànʔa sínbinimɛ táanni bè, m’bé siɛnnugoro kɛn dè yeli mɛ́ nɛ̀ yɛli nɛ́ gàa ní Yewe bé juu gè.»
A Mowabi kùlo kàfɔlilɔ pe ’súɔn baa nɛ́ Balaami ní.
9A Kulocɛliɛ pɛ́nì Balaami yúgo nɛ́ jo: «Báli bīɛlɛ bàli bèle nɛ́ muɔ ní wè ?»
10A Balaami sí siɛnnugoro kɛn dè Kulocɛliɛ mɛ́ nɛ́ jo: «Mowabi kùlofɔli Balaki wè, Zipori jaa wè, wire wi ’siɛnnɛ bálì tun bèle náʔa m’mɛ́, nɛ́ jo: 11‹Ki n’gɛ, siɛnniʔɛmɛ nyɛ́nì yiri Ezipiti kùlo nī lè, bàli pe ’dàala ni mìɛni tɔ́n lè. Te báan, ma pa pe dɛ́ngɛ mi kɛn, kire ga buu m’bé jáa bè tún nɛ́ pe ní, bé pe cìra.› »
12A Kulocɛliɛ sí ki juu Balaami mɛ́ nɛ́ jo: «Fǎga kɛ́ baa nɛ́ pe níʔ ! Muɔ míɛni sì yɛli bè dɛ́ngɛ taʔa wè siɛnnɛ bálì nɛ̄ bèleʔ, nɛ́ ki cɛ́n mi diba yē pe nɛ̄.»
13Bà Balaami ’yɛ̀ sínbinimɛ táanni bè, a wi ’ki juu Balaki tundungbolilo bálì mɛ́ bèle nɛ́ jo: «Ye- koli yeri waa yeli kùlo mɛ́ lè, nɛ́ ki cɛ́n Yewe sì yéri ki nɛ̄ mi de waa nɛ́ yeli níʔ.»
14A Mowabi kàfɔlilɔ pe ’yɛ̀ nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì ki juu Balaki mɛ́ nɛ́ jo: «Balaami nyɛ́nì cíi nɛ́ jo wiǐ pɛn nɛ́ weli níʔ.»
15Kire nɛ́ ki mìɛni a Balaki ń’nɛ̀ koli nɛ̀ tundunminɔ pálì nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n, kàfɔlilɔ bálì peli yé niʔɛ nɛ̀ tóri pélile nɛ̄ bèle, nɛ́ míɛni pe ’puu nɛ tɔ́ri nɛ́ peli ní nɛ̀ tóri bìli nɛ̄ bèle.
16A tundunminɔ pe sɛ́nì nɔ̀ Balaami tiʔɛ nɛ̄ gè, a pe ’ki juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Ti n’dɛ dàa Balaki juu dè, Zipori jaa wè: ‹Mi nɛ muɔ fiɛn wī, fǎga ki yaʔa yakaa muɔ yérige bè pɛn mi tiʔɛ nī gèʔ. 17Nɛ́ ki cɛ́n m’bé pa kpuʔɔrɔ kɛn muɔ mɛ́ nìʔɛrɛ, bé míɛni ki kpíʔile gàa ki mìɛni muɔ bé juu m’mɛ́ gè. Te báan sî, ma pa pe dɛ́ngɛ mi kɛn.› »
18Kire nɛ́ ki mìɛni a Balaami ’ki juu Balaki mɛ́ nɛ́ jo: «A ki cɛ́nì nyaa Balaki wi ’wi kùlofɔli saʔa ki mìɛni nyì nɛ́ tiɛ nɛ́ wali ní nɛ̀ kɛn m’mɛ́ wè, miǐ gbɛ̀ jáa bè Yewe mi Kulocɛliɛ siɛnrɛ cíi dèʔ, dàa wi bé juu m’mɛ́ dèʔ, bè kaciɛlɛ kpíʔile kire ga laa bè kakpuʔɔ kpíʔileʔ. 19Bɛ̀ sí ki yē gè, ye- súɔn náʔa cígini pàngɛ pìlige nī gè, bà m’bé ki wéli a ki yē yakaa yē Yewe mɛ́ bè juu m’mɛ́ cígini gè.»
20Pìlige nī gè, a Kulocɛliɛ pɛ́nì juu Balaami ní nɛ́ jo: «A ki sí nyaa siɛnnɛ bálì pe ’pɛn bè pa muɔ kɔ́ri bèle o, ma yɛ̀ mari waa nɛ́ pe ní kìɛ ! Gàa sí gī baa gè, muɔ bé sa ki kpíʔile wī gàa yákuɔ m’bé juu muɔ mɛ́ gè22.20 Bà Kulocɛliɛ ’fɔ̀li ki nɛ̄ a Balaami ’yɛ̀ nɛ̀ kɛ́ tánʔana nɛ̄ lè, kire sì ki tìɛ wi yé wi sɔ̀ngirɔ yiʔɛ dè Balaami kɔli mɛ́ gè wīʔ. Kulocɛliɛ yé Balaami fungo cɛ́n gè nɛ́ gàa wi ’puu nɛ caa gè. Kire nɛ̄ wi yé sɛ́nì wi kpàli koligo nɛ̄ gè nɛ́ kapiɛngbuɔn ŋɔnɔ ní lè (wéli baa 25.1 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè)..»
Sèfɛnnɛ ni ’juu
21Bà kpìɛnmɛ pi ’tuu bè, a Balaami ’yɛ̀ nɛ̀ suɔnkolo puɔ lè wi sèfɛnjuɔ nɛ̄ wè, nɛ́ kɛ́ nɛ́ Mowabi kàfɔlilɔ ní bèle.
22A Kulocɛliɛ fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ Balaami kúrugu bɛ̀ wi ’puu nɛ waa wè. A Yewenyìʔɛnɛ tundunwɔ wi pɛ́nì yéri koligo nɛ̄ gè nɛ̀ ki tɔ́n. Balaami wire sí puu tɛ́niwɛ wi sèfɛnjuɔ nɛ̄ wè nɛ waa koligo nɛ̄ gè, nɛ́ wi baakuɔlɔ siin ní bèle. 23A sèfɛnjuɔ wi ’Yewe tundunwɔ nyaa wè yériwe koligo nī gè nɛ́ wi kapiɛngbuɔn ŋɔsii ní wè kɔli nī gè. A ni ’wàli nɛ̀ jíin siiye nī yè. A Balaami ’ni kpúɔn bè koli ni nyɔ́gɔ koligo nī gè.
24A Yewe tundunwɔ wi sɛ́nì yéri koligo tiʔɛ káà nī gàa ki ’puu còrigo gè. Ki ’puu nɛ sùurí ɛrɛzɛn siiye siin nī yè, á pe ’ki sùlu kàliige mɛ́ gè nɛ́ kàmɛgɛ mɛ́ gè. 25Bà sèfɛnjuɔ wi ’Yewe tundunwɔ nyaa wè, a ni sɛ́nì télige gungo nɛ̄ gè nɛ̀ Balaami tɔligɔ seri gè nɛ̀ tɛ́rigɛ baa. A Balaami ’koli nɛ̀ tuu sèfɛnnɛ nɛ̄ lè nɛ ni kpúɔn.
26A Yewe tundunwɔ wi ń’nɛ̀ koli nɛ̀ láʔa nɛ̀ sɛ́nì yéri yiʔɛ mɛ́ gè, tiʔɛ káà nī baa piyè cî gbɛ̀ fínʔɛ bè tóri wèʔ, kàliige mɛ́ gè nɛ́ kàmɛgɛ mɛ́ gè. 27Bà sèfɛnjuɔ wi ń’nɛ̀ Yewe nyìʔɛnɛ tundunwɔ nyaa wè, a wi ’tìgi nɛ̀ sínɛ nɛ́ Balaami ní wè. A Balaami fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ, a wi ’koli nɛ̀ tuu sèfɛnnɛ nɛ̄ lè nɛ ní kpúɔn nɛ́ kàgbiile ní lè.
28A Yewe wi ’sèfɛnjuɔ wi nyuɔ múgu gè, a ni ’juu nɛ́ Balaami ní wè nɛ́ jo: «Gáa mi ’kpíʔile muɔ nɛ̄, a muɔ ’mi kpúɔn nɛ̀ taa tɔliyɔ taanri yè ?»
29A Balaami sí ki juu sèfɛnjuɔ mɛ́ wè nɛ́ jo: «Je muɔ nɛ mìɛ nyíɛnɛ mi nɛ̄ wī ! A ki yē kapiɛngbuɔn ŋɔsii ’puu mi kɔli nī gè, bìinɛ mi cé muɔ kpúu nɛ̀ kúɔ !»
30A sèfɛnjuɔ wi ’ki juu Balaami mɛ́ nɛ́ jo: «Mi bɛ̀ʔ lé, muɔ sèfɛnjuɔ wè ? Muɔ wè nɛ tɛ̀ní mi nɛ̄ lé lɛ̀gɛlɛ ke mìɛni nīʔ ? Mi fìɛ dàli lé nɛ̀ gàa ki káà kpíʔile muɔ nɛ̄ lé ?»
A Balaami ’jo: «ʔmʔm.»
31A Yewe ’fali nɛ̀ Balaami nyapigele múgu gèle, a wi ’Yewe tundunwɔ nyaa wè yériwe koligo nɛ̄ gè, nɛ́ wi kapiɛngbuɔn ŋɔsii ní wè kɔli nī gè. A Balaami ’fali nɛ̀ tuu nɛ̀ yiʔɛ cúbulo gè dàala nɛ̄ lè.
32A Yewe tundunwɔ wi ’ki juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Gáa nɛ̄ muɔ ’muɔ sèfɛnjuɔ kpúɔn wè nɛ̀ taa tɔliyɔ taanri yè ? Muɔ ’ki nyaa kìɛ, mi ’tìgi nɛ̀ pɛ́nì koligo tɔ́n gè muɔ mɛ́ wī. Nɛ̀ ki yaʔa muɔ ’tánʔana náà líɛ lè muɔ nyùgo kúrugu22.32 Eburu siɛnrɛ nī dè náʔa gè, siɛnrɛ dáà tiì fíligeʔ; kire nɛ siɛnrɛ ti yiʔɛgɛnmɛ míɛni piì fílige nɛ̀ juuʔ. wī. 33Sèfɛnjuɔ wi ’mi nyaa wè, a ni ’wàli nɛ̀ taa tɔliyɔ taanri. A niì cé wàli mmɛ gèʔ, mi cî muɔ kpúu wī, lire lè mi cî ni yaʔa wiile.»
34A Balaami ’ki juu Yewe tundunwɔ mɛ́ wè nɛ́ jo: «Mi nyɛ́nì kapiile kpíʔile. Miì yé ki cɛ́n muɔ wī bile yériwe náʔa mi yiʔɛ mɛ́ gè koligo nī gèʔ. Píra ŋáà nī wè, a ki yē tánʔana náà ni sì muɔ dɛ́ni lèʔ, m’bé koli wī.»
35A Yewe tundunwɔ wi sí wi yɛ: «Te waa nɛ́ siɛnnɛ bálì ní bèle. Gìi gī baa gè, siɛnrɛ dáà m’bé juu muɔ mɛ́ dè, tire yákuɔ muɔ bé sari nyu.»
A Balaami sí kɛ́ nɛ́ Balaki tundunminɔ ní bèle.
Balaki sɛ́nì Balaami kpàli wè
36Bà Balaki ’ki lúʔu Balaami nɛ báan baa wè, a wi ’yiri nɛ̀ kɛ́ bè sa wi kpàli, fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Mowabi kàʔa káà nɛ̄ gàa ki ’puu Mowabi kùlo láʔala nɛ̄ lè, láʔala náà ni ’puu Arinɔni lakoligo nɛ̄ gè.
37A Balaki ’ki juu Balaami mɛ́ wè nɛ́ jo: «Mi sì siɛnnɛ tun lé tɔliyɔ sáaʔ pe- sa muɔ yeri ma pɛn náʔa lé ? Gáa sí nɛ̄ muɔ sì fɔ̀li nɛ̀ pɛn fáari mi tiʔɛ nī gèʔ ? Muɔ ’puu nɛ ki sɔ̀ngí lé nɛ̀ jo miǐ gbɛ̀ jáa bè kpuʔɔrɔ taa bè kɛn muɔ mɛ́ wī léʔ ?»
38A Balaami sí ki juu Balaki mɛ́ wè nɛ́ jo: «Kányiʔɛ gī, mi tɔ̀ni nɛ̀ pɛn muɔ mɛ́ píra ŋáà nī wè. Gìi sí gī baa gè, ma ki cɛ́n miǐ gbɛ̀ri nyu mi nyùgo kúrugu díɛʔ ! A Kulocɛliɛ ’siɛnrɛ díì nyɔ́gɔ mi nyuɔ nī gè, tire mi ’yɛli bè juu.»
39A wi ’kɛ́ nɛ́ Balaki ní wè, a pe sɛ́nì nɔ̀ Kirija Uzoti kàʔa nɛ̄ gè. 40A Balaki ’nìɛyɛ nɛ́ sìnbaara kpúu nɛ̀ sun, nɛ́ kaara táà tórigo Balaami mɛ́ wè nɛ́ kàfɔlilɔ ní bèle bàli pe ’puu nɛ́ wi ní wè.
41Ki kpìɛnduu sínbinimɛ táanni bè, a Balaki ’pɛn nɛ̀ pɛ́nì Balaami kɔ́ri wè nɛ̀ kɛ́ nɛ́ wi ní, nɛ̀ sɛ́nì tánʔa Baali22.41 Baali yasunyɔ tiɛkpaʔaliyɛ: Siɛnnɛ pálì nɛ̂ tiʔɛ gáà siɛnrɛ yiʔɛ dè nɛ̀ jo: Bamɔti Baali. Bamɔti wè, ki bé gbɛ̀ nyaa kàʔa gàa nī Isirayɛli siɛnnɛ pe yé wàli nɛ̀ yéri gè bà pe ’puu nɛ waa Mowabi kùlo mɛ́ lè (wéli baa 21.19-20). Ki nyɛ́nì juu míɛni kire kàʔa kire pe yé kɛn Wurubɛni tùlugo wuulo mɛ́ bèle (wéli baa Yes 13.15-17). Bamɔti míʔɛ ki kɔri wire wī «tiɛkpaʔaliyɛ», nyàa yi ’puu Baali sundiɛyɛ. Baali wi ’puu yasungo gáà pe ’puu nɛ gbùʔɔrɔ́ pe kulocɛliɛ wè, kire tiʔɛ gáà tɛ́nimɛ nī bè Kanaa kùlo nī lè, fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Sirii kùlo nɛ̄ lè. Pe ’puu nɛ ki sɔ̀ngí Baali wire wi ’puu kàsaʔa kàfɔli wè, nɛ́ ní cesiʔi nɛ́ yaliire kàfɔli wè. yasunyɔ tiɛkpaʔaliyɛ nɛ̄ yè. Baa pe yé puu nɛ Isirayɛliyé bùguro tiɛyɛ láʔagɛlɛ nyaʔa gèle.
23Balaami ’diba kpíʔile wè Isirayɛliyé mɛ́ bèle
1A Balaami ’ki juu Balaki mɛ́ nɛ́ jo: «-Gbùʔɔrɔdiɛyɛ yáà kɔlisiin23.1 kɔlisiin: Ki yé puu tɔ́rilɔ láà kire tiʔɛ siɛnnɛ mɛ́ bèle nàa ni ’puu nɛ sɔ́migɔ nɛ́ nyuɔ lè. faan náʔa gè, ma sí nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin caa, nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin ní.»
2A Balaki ’ki kpíʔile gàa Balaami yé juu gè. A pe ’wúɔ nɛ̀ nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin kpúu yè nɛ̀ taʔa gbùʔɔrɔdiɛyɛ yi mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ yè.
3A Balaami ’ki juu Balaki mɛ́ wè nɛ́ jo: «Sa yéri muɔ kakuɔrɔ kaasuʔuro tiʔɛ táanni gè. Mi wè, m’bé sìʔɛrɛ cɛ̀ri. Dùʔɔ Yewe bé pɛn bè pa mi kpàli. Siɛnrɛ dáà wi bé juu m’mɛ́ dè, a ti yē kɛnmɛ ó kɛnmɛ nɛ̄, m’bé ti juu bè tìɛ muɔ nɛ̄.» A wi ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì tánʔa nyagurugo káà nɛ̄, gàa gī sédali wuʔu gèʔ.
4A Kulocɛliɛ sí wìi tìɛ Balaami nɛ̄, a Balaami sí ki juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Mi nyɛ́nì gbùʔɔrɔdiɛyɛ kɔlisiin faan nɛ̀ yérige, nɛ́ sí nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin kpúu yi mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ yè.»
5A Yewe sí siɛnrɛ nyɔ́gɔ dè Balaami nyuɔ nī gè, dàa wi ’yɛli bè juu dè, nɛ́ wi yɛ: «Koli mari waa Balaki kúrugu wè, ma sa ki juu wi mɛ́.»
6A Balaami ’koli nɛ̀ kɛ́ Balaki kúrugu wè, nɛ́ sɛ́nì wi nyaa yériwe wi kakuɔrɔ kaasuʔuro tiʔɛ nī gè, nɛ́ Mowabi kùlo kàfɔlilɔ pe mìɛni ní bèle. 7A Balaami ’fali nɛ̀ séli nɛ wi kanyaamijuʔulo23.7 kanyaamijuʔulo: Nyasiɛnkɛnigɛ gáà gè, piyè puu nɛ Kulocɛliɛ siɛnjuuliɛlɛ siɛnrɛ tìí dè nɛ́ kire níʔ. Balaami wi ’juugɛnnɛ náà líɛ lè nɛ̀ wi siɛnrɛ juu dè. Wire tíimɛ sì yé puu Kulocɛliɛ siɛnjuuwoʔ. nyu gèle nɛ́ jo:
«Balaki, wire wi ’mi kɔ́ri nɛ̀ pɛn nɛ̀ kɔ́n
Arami kùlo23.7 Arami kùlo: Mɛsopotamii kùlo míʔɛ káà ki ’puu míɛni. mɛ́ lè;
ʔaan, Mowabi kùlofɔli
wi ’mi kɔ́ri nɛ̀ kɔ́n
nyaguruyo mɛ́ yè
cɛngɛnyɛnifoligɔli
mɛ́ gè,
nɛ́ jo m’báa dɛ́ngɛ taʔa wè
Yakuba nɛ̄ wè !
‹Te báan ma pa dɛ́ngɛ taʔa wè
Isirayɛli siɛnnɛ
nɛ̄ bèle !›
8ʔé ! Mɛni sí m’bé jáa bè dɛ́ngɛ
siɛnrɛ juu dè bè taʔa
ŋàa nɛ̄ Kulocɛliɛ sì dɛ́ngɛ
siɛnrɛ juu dè
nɛ̀ taʔa dèʔ ?
Mɛni sí m’bé pe
cúʔɔmɔ wori juu dè
siɛnnɛ bálì mɛ́ Yewe sì
cúʔɔmɔ wori juu dèʔ ?
9Bè mi yaʔa kàdɛnigbaʔala
nyùyɔ nɛ̄ yè,
nɛ́ nyaguruyɛliyɛ naamɛ gè,
mi nɛ pe wéli.
M’bɛlɛ piyē siɛnfelige káà
gàa ki ’wàli nɛ̀ tɛ́ni
kiiyɛ gè.
Pe wè nɛ pìye wéli numinɔ
nɛ́ siɛnsɛnminɛ ní bèleʔ.
10Ŋáa bé gbɛ̀ Yakuba
siɛnniʔɛmɛ tɔ́ri bè,
bɛ̀ pe ’niʔɛ bɛ̀ dàrimiʔɛ
tíɛlɛ23.10 dàrimiʔɛ tíɛlɛ: Kulocɛliɛ wi cé nyakungɛngɛ kpíʔile Birama mɛ́ nɛ́ jo wi pìile pe bé pa niʔɛ bɛ̀ dàrimiʔɛ tíɛlɛ gè (wéli baa Sél 13.16). gè ?
Ŋáa bé gbɛ̀ Isirayɛliyé
tílaga sicɛriwuʔu nyuɔ
tɔ́ri gè ?
Mi tíimɛ nɛ caa bè kùu
bɛ̀ siɛnsinminɛ bálì
tíɛlɛ bèle.
Ki ’yɛli mi kúɔgɛnmɛ
pi- ba nyaa pe tíɛlɛ.»
11A Balaki wi sí ki juu Balaami mɛ́ wè nɛ́ jo: «Gáa ma kpínʔini mi nɛ̄ mmɛ gè ? Mi ’muɔ kɔ́ri nɛ̀ pɛn ma pa dɛ́ngɛ juu wè ma wáa mi leguulo nɛ̄ bèle o, á mi ń’nɛ̀ pɛ́nì ki nyaa muɔ nɛ diba kpínʔini wè pe mɛ́ !»
12A Balaami sí ki juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Mi sì yɛli lé bèri Yewe siɛnrɛ tire yákuɔ nyuʔ, dàa wi ’le mi nyuɔ nī gè lé ?»
Balaami ’diba kpíʔile wè taziinwuʔu nɛ̄ gè
13A Balaki ń’nɛ̀ wi yɛ: «Te báan we- kɛ́ tiʔɛ káà kiiyɛ nī cígini, tiʔɛ gíì nī muɔ bé siɛnnɛ bálì nyaa bèle. Kire tiʔɛ nī gè, muɔ bé sa pàli cɛ̀ri yákuɔ nyaa; muɔ sǐ ga tíi pe mìɛni nyaaʔ. Baa muɔ bé dɛ́ngɛ siɛnrɛ juu dè bè taʔa pe nɛ̄ kire tiʔɛ nī gè.»
14A Balaki ń’nɛ̀ wi kɔ́ri nɛ̀ kɛ́ kùlo ni wélifɔlilɔ tiʔɛ23.14 kùlo ni wélifɔlilɔ tiʔɛ: Ki yé puu tiʔɛ káà baa Abarimi nyaguruyo nī yè (wéli baa 27.12), pe nɛ̂ cé tánʔa nɛ̀ yéri baa níɛ nɛ wéli nɛ mári tiɛyɛ yi mìɛni nī, bè ki cɛ́n a ki yē pe leguulo piyē nɛ báan baa wè. káà nī gàa gī Pisiga nyagurugo naamɛ gè. A Balaki ń’nɛ̀ gbùʔɔrɔdiɛyɛ yáà kɔlisiin faan baa kire tiʔɛ nī gè, nɛ́ sí nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin kpúu yè nɛ̀ taʔa gbùʔɔrɔdiɛyɛ yi mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ yè.
15A Balaami ’ki juu Balaki mɛ́ wè nɛ́ jo: «Te báan ma pa yéri kakuɔrɔ kaasuʔuro tiʔɛ gáà nī gè, dí mi sí kɛ́ bàa Yewe kpàli wè.»
16A Yewe sɛ́nì Balaami kpàli wè, nɛ́ siɛnrɛ nyɔ́gɔ dè wi nyuɔ nī gè nɛ́ jo: «Te waa Balaki kúrugu wè, ma sa ki juu wi mɛ́ dàa mi ’juu muɔ mɛ́ dè.»
17A Balaami ’koli nɛ̀ pɛn Balaki kúrugu wè nɛ̀ pɛ́nì wi nyaa yériwe wi kakuɔrɔ kaasuʔuro tiʔɛ táanni gè nɛ́ Mowabi kùlo kàfɔlilɔ ní bèle. A Balaki ’fali nɛ̀ wi yúgo nɛ́ jo: «Gáa Yewe wi ’juu ?»
18A Balaami ń’nɛ̀ koli nɛ wi kanyaamijuʔulo nyu gèle nɛ́ jo:
«Yɛ̀, Balaki, mari lúru !
Zipori jaa, -muɔ ngbúʔulo
múgu gèle cɛ̀ngɛ !
19Kulocɛliɛ wi wè siɛn,
bèri finɛnɛʔ.
Wi míɛni sí wè lewiiwe
bɛ̀ weli tíɛlɛʔ, bàga jo:
‹A mi cé cɛ́n !›
Wi nɛ̂ kaala juu lé ka laa
wi nɛ̌ ni kpíʔileʔ ?
Wi ’siɛnrɛ juu lé dàa wiì kɛ́nì
fori dèʔ ?
20Ki n’gɛ mi nyɛ́nì
wi diba siɛnrɛ taa dè
bè juu yeli mɛ́.
Wi nyɛ́nì diba taʔa wè;
mi sǐ gbɛ̀ wi láʔaʔ.
21Cúʔɔmɔ wè nɛ báan baaʔ,
bàa pi bé Yakuba taa wè.
Fuunmɔ wè nɛ nyaʔaʔ,
bàa pi báan Isirayɛli
siɛnnɛ kúrugu bèleʔ23.21 Siɛnnɛ pálì nɛ̂ tiʔɛ gáà siɛnrɛ yiʔɛ dè nɛ̀ jo: Balaami sì kolimɔ nyaa Yakuba nī wèʔ, wi míɛni sì kapiile nyaa Isirayɛli siɛnnɛ nī bèleʔ..
Yewe pe Kulocɛliɛ wè,
wiī nɛ́ pe ní;
pe ’wi nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n
pe Kùlofɔli.
22Kulocɛliɛ wire tíimɛ wi nyɛ́nì
pe yige Ezipiti kùlo
nī lè.
Pe ŋɔri tiī bɛ̀ nyàʔanuɔ tíɛlɛ.
23Nɛ́ ki cɛ́n dɛ́ngɛ wè
Yakuba nɛ̄ʔ.
Kanyaajuulo sìpiile míɛni
wè Isirayɛli nɛ̄ wèʔ23.23 Siɛnnɛ pálì nɛ̂ tiʔɛ gáà siɛnrɛ yiʔɛ dè nɛ̀ jo: dìɛlɛ wè Yakuba siɛnnɛ nī bèleʔ; nɛ́ míɛni yasunzunminɔ wè Isirayɛli wuulo nī bèleʔ..
Píra ŋáà nī wè, gàa ki bé gbɛ̀
juu Yakuba wuʔu gè
nɛ́ Isirayɛli wuʔu gè:
‹Ye- ki wéli
gàa Kulocɛliɛ ’kpíʔile gè !›
24Ki n’gɛ kùlo náà siɛnnɛ
piyē bɛ̀ jàricuɔ tíɛlɛ,
wi nɛ̂ yɛ̀ nɛ̀ yéri;
piyē nɛ yɛ̀gí bɛ̀ jàri23.24 jàri: Yakuba wi yé diba siɛnrɛ juu dè nɛ̀ taʔa wi jaa Zuda nɛ̄ wè nɛ́ jo wiī bɛ̀ jàri tíɛlɛ (wéli baa Sél 49.9). tíɛlɛ,
wi nɛ̌ sínɛ ka laa
wi nɛ̂ wi kaara káa dèʔ,
ka laa wi nɛ̂ wi kaaliɛlɛ
sìsiɛn gbuɔ gèʔ.»
25A Balaki wi sí Balaami yɛ̀ wè: «A muɔ sì jáa bè dɛ́ngɛ juu wè bè wáaʔ, ma fǎga ní de diba kpínʔini wè pe mɛ́ cíginiʔ !»
26A Balaami ’siɛnnugoro kɛn dè nɛ́ jo: «Mi sì yé ki juu muɔ mɛ́ lé nɛ́ jo: ‹Gàa Yewe bé jo mi- kpíʔile gè, kire m’bé juu lé ?› »
Balaami ’diba kpíʔile wè tadaanriwuʔu nɛ̄ gè
27A Balaki ’ki juu Balaami mɛ́ nɛ́ jo: «Te báan, mi nɛ muɔ fiɛn wī, m’bé kɛ́ nɛ́ muɔ ní tiʔɛ káà kiiyɛ nī; dùʔɔ baa kire tiʔɛ nī gè Kulocɛliɛ bé yéri ki nɛ̄ muɔ dɛ́ngɛ siɛnrɛ juu dè ma wáa siɛnnɛ bálì nɛ̄ bèle.»
28A Balaki wi ń’nɛ̀ Balaami kɔ́ri wè nɛ̀ kɛ́ Peyɔri nyagurugo naamɛ gè. Kire tiʔɛ nī gè siɛn cî gbɛ̀ waama kùlo ni mìɛni wéli bè nyaa.
29A Balaami wi ń’nɛ̀ ki juu Balaki mɛ́ wè nɛ́ jo: «-Gbùʔɔrɔdiɛyɛ yáà kɔlisiin faan m’mɛ́ náʔa gè, bɛ̀ nyìi tíɛlɛ yè, ma nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin kpúu yè.»
30A Balaki ’ki kpíʔile gàa Balaami yé juu gè. A wi ’ti kɔ̀n kakuɔrɔ kaasuʔuro, nɛ́ nɛ̀piʔɛlɛ kɔlisiin nɛ́ sìnbapɛnyɛ kɔlisiin kpúu yè nɛ̀ taʔa gbùʔɔrɔdiɛyɛ yi mìɛni nigbe nigbe nɛ̄.
241Bà Balaami ’ki nyaa ki cé Yewe dɛ́ni bè diba taʔa wè Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle, wiì ń’nɛ̀ koli baa cígini, bàa kele nyaa bè juu kɛnmɛ bíì nɛ̄ wi yé dàli nɛ ki kpínʔini gèʔ. A wi sí yiʔɛ nɛ̀ yiʔɛ wáa gè waama kùlo kɔli mɛ́ gè. 2A Balaami ’yiʔɛ yɛ̀gɛ gè, a wi ’Isirayɛli siɛnnɛ nyaa bèle a pe ’bùguro kpúɔn dè gbuʔulo gbuʔulo, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe saaya tùluyo ní yè. A Kulocɛliɛ Pìle ni ’fali nɛ̀ tìgi wi nɛ̄. 3A Balaami ’fali nɛ̀ séli nɛ wi kanyaamijuʔulo nyu gèle nɛ́ jo:
«Balaami siɛnrɛ ti n’dɛ, Beyɔri
jaa wè,
wire siɛnrɛ dī,
ŋàa wī nàgalirige gè,
ŋàa wi nyaʔa cɛ̀ngɛ wè.
4Wire wi nyɛ́ni
Kulocɛliɛ siɛnrɛ lúru dè,
níɛ ki nyaʔa gàa Ŋɔri Ti Mìɛni Kulocɛliɛ wè,
wi ’tìɛ wi nɛ̄ gè.
Wi nɛ̂ tuu dàala nɛ̄ lè nyapigele
ní gèle múgugolo:
5ʔé ! Yeli bùguro tiī cɛ̀nrɛ díɛʔ, Yakuba jaala,
nɛ́ yeli súɔndiɛyɛ ní yè,
ʔé Isirayɛli siɛnnɛ !
6Yeli ’yɛ́ligɛ nɛ̀
màʔa majo kápaliyɛ yī,
bɛ̀ naaguɔlɔ tíɛlɛ bàli pe ’fáli
lakoligo táanni gè,
bɛ̀ alowɛsi tiire tíɛlɛ
dàa dī natukɔli ní wè,
á Yewe ’ti cɔ́ri dè,
bɛ̀ sɛdiri tiikpaʔaliyɛ
tíɛlɛ nyàa yī cɔ́riyɔ
luʔɔdaanni gè.
7Luʔɔ nɛ fúu nɛ yigi
pe lakuudiɛyɛ nī yè,
pe yatanʔara ti mìɛni bé fuɔn
bè tín.
Pe kùlofɔli wi ’kpúʔɔ nɛ̀ tóri
kùlofɔli Agagi24.7 Wéli baa Sam1 15.7-9. nɛ̄ wè,
wi kùlofɔligɔ ki bé bari
kpóri de waa
bè puu nɛ́ fànʔa ní.
8Kulocɛliɛ wi ’pe yige
Ezipiti kùlo nī lè;
wi sí yē ŋɔri ní pe mɛ́
bɛ̀ nyàʔanuɔ nyɛgɛlɛ tíɛlɛ.
Pe béri siɛnnɛ káa bèle, bàli
bīɛlɛ pe leguulo bèle,
béri pe kácere kabari dè,
béri pe súbulo de fúrugi
nɛ́ ŋaaya ní yè.
9Isirayɛli kùlo siɛnnɛ
pe ’sínɛ bɛ̀ jàri tíɛlɛ,
pe nyɛ́nì sínɛ majo jàricuɔ wī.
Ŋáa wi bé fɔ̀li bè pe yɛ̀gɛ ?
A ŋìi nɛ diba kpínʔini wè24.9 Wéli baa Sél 12.3.
pe mɛ́,
kire siɛn wi
bé Kulocɛliɛ diba
taa wè.
A ŋìi sí nɛ dɛ́ngɛ nyu wè
nɛ tari pe nɛ̄ wè,
kire siɛn míɛni wi
bé Kulocɛliɛ dɛ́ngɛ
taa wè.»
Balaami wi ’Isirayɛliyé mbànʔa kele juu gèle
10A Balaki fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ Balaami kúrugu wè, a wi ’kadaʔala píɛ gèle, nɛ̀ ki juu Balaami mɛ́ nɛ́ jo: «Mi cé muɔ yeri nɛ́ jo muɔ pa dɛ́ngɛ siɛnrɛ juu ma taʔa mi leguulo nɛ̄ bèle wī. Ki sí n’gɛ, muɔ pɛ́nì kò nɛ diba kpínʔini wè pe mɛ́ fúɔ nɛ̀ taa tɔliyɔ taanri ! 11Kire nɛ̄, píra ŋáà nī wè, te fé mari waa muɔ tiʔɛ mɛ́ gè ! Mi yé jo m’bé kpuʔɔrɔ kɛn muɔ mɛ́; Yewe sí nyɛ́nì cíi nɛ̀ jo muɔ fǎga ti taaʔ !»
12A Balaami sí ki juu Balaki mɛ́ nɛ́ jo: «Mi sì yé ki fílige nɛ̀ juu léʔ, muɔ tundunminɔ mɛ́ bèle, bàli muɔ yé tun m’mɛ́ bèle nɛ́ jo: 13‹A Balaki cɛ́nì wi saʔa nyì gè tiɛ nɛ́ wali ní wè, nɛ̀ kɛn m’mɛ́ wè, miǐ gbɛ̀ jáa yafiɛn juuʔ gàa ki bé Yewe siɛnrɛ cíi dèʔ, bè yakaa kpíʔile gàa ki bé puu kacɛ̀ngɛ kire ga laa kapiʔi gèʔ. M’bé ki juu yákuɔ wī gàa Yewe bé juu m’mɛ́ gè› ? 14Píra ŋáà nī wè, m’bé koli bè kɛ́ mi siɛnnɛ kúrugu bèle. Muɔ wè, ma sí de báan; m’bé pa juu nɛ́ muɔ ní gàa siɛnnɛ bálì pe bé pa kpíʔile muɔ siɛnnɛ nɛ̄ bèle, cɛnyɛ nyáà yi ’báan yè.»
15A Balaami ’fali nɛ̀ séli nɛ wi kanyaamijuʔulo nyu gèle nɛ́ jo:
«Balaami siɛnrɛ ti n’dɛ,
Beyɔri jaa wè,
wi siɛnrɛ dī,
ŋàa wī nàgalirige gè,
ŋàa wi nyaʔa cɛ̀ngɛ wè.
16Wire wi nɛ̂ Kulocɛliɛ siɛnrɛ
lúʔu dè,
níɛ̀ Kulocɛliɛ ŋáà wī Duniya wi Mìɛni Nyùgo nɛ̄ gè
wi kacɛ́nnɛ cɛ́n lè,
níɛ ki nyaʔa gàa Ŋɔri Ti Mìɛni Kulocɛliɛ
wi ’tìɛ wi nɛ̄ wè.
Wi nɛ̂ tuu dàala nɛ̄ lè
nyapigele ní gèle
múgugolo:
17Mi nɛ ki nyaʔa,
píra ŋáà nī bɛ̀ʔ.
Mi ’ki fílige nɛ̀ nyaa,
ki sí wè túɔnʔ.
Ŋɔnɔ̀24.17 Ŋɔnɔ̀: Kire lɛ̀lɛ siɛnnɛ mɛ́ bèle, ŋɔnɔ̀ ni ’puu fìɛ nɛ kùlofɔli tìí wè (wéli baa Tìɛ 22.16). Ni nyɛ́nì kùlofɔli Dawuda tìɛ wè, nɛ́ míɛni Zezi ní wè. Kiī nɛ nyu míɛni Zezi sii wuʔu nɛ̄ gè, lɛ̀lɛ líì nī kacɛ́nminɛ pe ’ŋɔnɔ̀ nyaa lè (wéli baa Mat 2.2-10). láà bé yiri
Yakuba narigɛ nī gè,
kùlofɔli kàgbiile láà bé yiri
Isirayɛliyé nī bèle.
Kùlofɔli ŋáà wi béri
Mowabiyé nyùyɔ
muʔɔrɔ yè,
bé sí de Sɛti siimɛ kpúɔn bè
de cáanri.
18Wi bé Edɔmi kùlo suɔ lè;
Seyiiri24.18 Edɔmi kùlo wuulo bèle, pe yé puu Ezawu pìile, nɛ́ sɛ́nì tɛ́ni Seyiiri nyaguruyo nɛ̄ yè (wéli baa Fàn 33.2). kùlo náà nī
wi leguulo woli lè,
lire míɛni bé kò pe kiyɛ nī yè.
Isirayɛli siɛnnɛ
peli bé puu de nàguɔmɔ kele
kpínʔini gèle de waa.
19Ŋàa wi bé yiri Yakuba nī wè
wire wi bé puu
kàfɔligɔ nɛ̄ gè.
Bàli pe bé fɛ̀ yiri kàaya nī yè,
wi bé peli kpúu.»
Balaami ’kùlogolo kálì siɛnnɛ wori juu dè
20A Balaami ’wéli Amalɛki kùlo kɔli mɛ́ gè, a wi ń’nɛ wi kanyaamijuʔulo nyu gèle nɛ́ jo:
«Amalɛki kùlo24.20 Amalɛkiyé, peli yé puu yajuunaʔana; pe ’puu tɛ́ninɛ Kanaa kùlo lìʔɛlɛ nī lè, kàliige kɔli mɛ́ (wéli baa Sél 14.7; Yir 17.8-16; Tɔ́r 13.29). Peli pe ’puu siɛnpelile bèle nɛ̀ yiri nɛ̀ tuu Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle. A kùlofɔli Sawuli nɛ́ Dawuda pɛ́nì fùrɔgɔ taa nɛ́ pe ní (wéli baa Sam1 15.32-33). ni yé puu
kùlogolo ke mìɛni
nyùgo nɛ̄,
nɛ̀ ki yaʔa cɛnyɛ nyáà sí
yi báan yè,
ni bé cúʔɔ wī.»
21A Balaami ń’nɛ̀ Kenii siɛnnɛ wéli bèle, a wi ń’nɛ wi kanyaamijuʔulo nyu gèle nɛ́ jo:
«Muɔ nɛ ki sɔ̀ngí nɛ̀ jo duʔɔ
muɔ kòridiʔɛ
kiī baa súuri wī,
bɛ̀ sínjasiɛrɛ tíɛlɛ dàa dī
nyagurupaʔaga
nɛ̄ gè.
22Nɛ̀ ki yaʔa
cɛnyɛ nyáà yi báan yè,
pe bé Kenii siɛnnɛ sórigo bèle
a Asuriyé bèle24.22 Asuri siɛnnɛ bèle, ki bé gbɛ̀ nyaa Asuri kùlo wuulo bīɛlɛ pe ’kɔ́n Mɛsopotamii kùlo lìʔɛlɛ nī lè, kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè (wéli baa Sél 10.11). Peli bīɛlɛ pe pɛ́nì Keniiyé cò bèle nɛ̀ pe kàaya sórigo yè. Ki bé gbɛ̀ nyaa míɛni Asuriyé bèle, Birayima pìile pálì pe yé puu (wéli baa Sél 25.3).
pe kɛ́nì muɔ cò nɛ̀ kɛ́
bɛ̀ kasuulebile tíɛlɛ bèle.»
23A Balaami ń’nɛ̀ wi kanyaamijuʔulo juu gèle ki tazɛnnɛ nɛ̄ lè nɛ́ jo:
«ʔé ! Ŋáa wi bága kò sìi nɛ̄
a Kulocɛliɛ kɛ́nì yɛ̀ wè ?
24Kɔ́riyɔ bága yɛ̀ Kitimi kùlo24.24 Kitimi kùlo ni ’puu Cɛngɛnyɛnijiinmɛ kuʔɔjii luʔɔ sunʔɔmɔ nī bè. Lɛ̀gɛlɛ kálì nī pe ’puu nɛ tiɛyɛ yáà yeri míɛni Kitimi, yire nyáà yi ’puu Azii kùlo gògoyo nyuɔ nɛ̄ yè nyáà yi ’puu Cɛngɛnyɛnijiinmɛ kuʔɔjii táanni wè (wéli baa Sél 10.4).
gògoyo nɛ̄ yè,
pe bé pa Asuriyé cɔ̀ri bèle,
nɛ́ míɛni Ebɛriyé ní bèle;
Ebɛriyé24.24 Ebɛri wi yé puu Birayima tuuliʔɛ káà (wéli baa Kaj1 1.25-27), nɛ́ ní siɛnfeliye yáà tuuliʔɛ míɛni nyàa yiì puu Isirayɛliyé bèleʔ (wéli baa Sél 10.25). peli míɛni bé cúʔɔ
bè yige baa.»
25A Balaami ’fali nɛ̀ yɛ̀ nɛ̀ koli nɛ waa wi tiʔɛ nī gè, a Balaki wire míɛni ’yɛ̀ nɛ̀ wi koligo líɛ gè.
25Isirayɛliyé pe ’Baali sun wè
1Bà Isirayɛli siɛnnɛ pe ’puu baa tɛ́ninɛ Sitimi tiʔɛ nī gè, a nàguɔlɔ pe ’kanuʔɔrɔ kpíʔile níɛ Mowabi cɛlilɛ caa bèle25.1 Sitimi kàʔa ki ’puu Zurudɛn cáʔa cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, Zeriko kàʔa táanni gè. Mowabi siɛnnɛ bèle, piyè yé líili kire tiʔɛ nɛ̄ gèʔ. Kire kɛnmɛ nɛ̄ pe ’puu nɛ caa bè Isirayɛli siɛnnɛ cúʔɔ bèle bè yige baa. A pe ’wúɔ nɛ́ Madiyanyé siɛnnɛ ní bèle bè ki kpíʔile (wéli baa 22.4). Nɛ̀ yɛli nɛ́ 31.8,16 (wéli baa míɛni Tìɛ 2.14), Balaami wire wi cé juu nɛ̀ tìɛ siɛnnɛ bálì nɛ̄ bèle nɛ́ jó pe- pe cɛlilɛ tíʔɛ bèle pe pɛngɛlɛ pari Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle, pe béri pe kɔ́ri de waa Baali yasungo tiʔɛ nī gè peri cecaara kpínʔini bèri sìnɛ́ nɛ́ pe ní baa ki sundiʔɛ nī gè. Yasungo gáà míɛni gè, pe ’puu nɛ ki sungu níɛ sɔ̀ngí kiī nɛ yaliire nyuʔɔ dè níɛ pìile kanʔa.. 2A cɛlilɛ bálì pe ’kò nɛ pe yeri peri pe yasunro sungu dè. A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’kò nɛ pe yasunro suro líi dè, a pe ’tuu nɛ̀ cúbulo yasunro ti yiʔɛ mɛ́ gè níɛ ti tobilo. 3A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì Baali Peyɔri25.3 Baali: Wéli baa 22.41. Baali Peyɔri: Wéli baa Fàn 4.3; Oze 9.10; Ŋún 106.28. sun wè, a Yewe fungo ki ’sɔ́migɔ nɛ̀ yɛ̀ pe kúrugu kpuʔɔ.
4A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «-Nàguɔlɔ cò bèle, bàli pe ’siɛnnɛ yiʔɛ kíni gè kapiile náà nī lè. Ma pe súbulo ma nɔrigi tiiye nɛ̄ yè, cɛngɛ nɛ̄ gè, Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, kire ga buu Yewe funyɛrigɛ ki ’tìgi Isirayɛli siɛnnɛ kúrugu bèle.»
5A Misa ’ki juu Isirayɛli kàyuʔujuufɔlilɔ25.5 kàyuʔujuufɔlilɔ: Misa cé pe tɛ́ngɛ nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa Zeturo wi yé juu wi mɛ́ dè (wéli baa Yir 18.19-26). mɛ́ bèle nɛ́ jo: «Ye mìɛni nigbe nigbe bèle, ye- yɛ̀ ye siɛnnɛ bálì cò bèle ye pe kpúu, bàli pe sɛ́nì Baali Peyɔri sun wè.»
6Bè pe ’yaʔa tire nɛ̄ dè, a Isirayɛli nàguɔ wáà ’fali nɛ̀ pɛ́nì tóri pe táanni nɛ́ Madiyanyé cuɔ wáà ní, wi siinyɛninɛ sunʔɔmɔ nī bè, nɛ́ Misa wire tíimɛ nyaamɛ nɛ̄ nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni nyaamɛ nɛ̄, bàli pe ’puu yérile nɛ nyɛni bèle Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa wìile nɛ̄ lè.
7Finɛyasi wè, Eleyazari jaa wè, kacuɔnriwɔArawɔn ní wi tuuliʔɛ gè, a wire ’pe nyaa, a wi ’fali nɛ̀ yɛ̀ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni sunʔɔmɔ nī bè, nɛ̀ sɛ́nì tàbɛ líɛ wè nɛ̀ cò wi kɔli nī gè, 8nɛ́ taʔa Isirayɛli nàguɔ nɛ̄ wè nɛ̀ sɛ́nì jíin wi fɛ̀ni saʔa laamɛ nī bè. Kire tiʔɛ nī gè, a wi ’pe mìɛni siin súu bèle nɛ̀ fùru, a tàbɛ wi ’nàguɔ kàduʔu fùru gè nɛ̀ jíin cɛliwɛ wi liyɛ nī yè. Bà wuʔɔgbuʔɔ ki yé tuu Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle, a ki ’yéri. 9Kire nɛ́ ki mìɛni siɛnnɛ bálì nyuɔ ki yé kùu wuʔɔgbuʔɔ nī gè, a ki ’nyaa siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kɔlini (24 000)25.9 Wéli baa Kor1 10.8..
10A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 11«Finɛyasi wè, Eleyazari jaa wè, kacuɔnriwɔ Arawɔn ní wi tuuliʔɛ gè, wire nyɛ́nì mi fungo nyígi gè Isirayɛli siɛnnɛ kúrugu bèle, kayaʔa gáà ki ’puu wi nī mi kɔli mɛ́ gè. A kire ’ki yaʔa mi sì Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni kpúuʔ, bà pe kpúu láa ki ’puu mi nɛ̄ gè, bà mi yé pe nyaa a pe ’yiɛlere dáà kpíʔile dè mi nɛ̄ mmɛ gè.
12«Kire kɛnmɛ nɛ̄, ma ki juu wi mɛ́ ma wi yɛ, m’bé yanyige nyakungɛngɛ25.12 yanyige nyakungɛngɛ: Kiī nɛ nyu kacuɔnrilɔ yiɛgininɛ wuʔu nɛ̄ gè (wéli baa 25.13). Nyakungɛngɛ nyasiɛnrɛ dáà ti ’juu míɛni baa Mal 2 tiʔɛ nī, nɛ̀ kacuɔnrilɔ sɔ̀mi bèle pe baara kúɔgɛnmɛ nɛ̄ bè. kpíʔile nɛ́ wi ní, 13gàa ki bé puu wire nɛ́ wi siimɛ ní bè pe wuʔu gè. Kire nyakungɛngɛ gáà kire bé puu kacuɔnrilɔ baara ti bé puu peli wori lɛ̀lɛ ó lɛ̀lɛ. Nɛ́ ki cɛ́n wire nyɛ́nì wi kayaʔa tìɛ gè wi Kulocɛliɛ kɔli mɛ́ gè. Kaala náà wi ’kpíʔile lè, wi nyɛ́nì kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle.»
14Isirayɛliyé nàguɔ ŋáà wi cé Madiyanyé cuɔ kɔ́ri wè nɛ̀ nyɔ́gɔ saʔa nī gè á pe ’wi kpúu wè, pe ’puu nɛ wi míʔɛ yeri gè Zimiri. Wi yé puu Salu jaa, wire ŋáà wi ’puu tuufɔli kpáa káà kàfɔli, Simɛyɔ saʔa tùlugo nī gè. 15Madiyanyé cuɔ ŋáà pe yé kpúu wè, pe ’puu nɛ wi míʔɛ yeri gè Kozibi. Wi yé puu Zuri póri. Zuri wire ’puu wi tuuliʔɛ káà kpáafɔli, nɛ́ Madiyan saʔa tùlugo káà kàfɔli.
16A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 17«Ye- sa tuu Madiyanyé nɛ̄ bèle ye pe kpúɔn, 18nɛ́ ki cɛ́n pe nyɛ́nì tuu yeli nɛ̄ sìnjilige nɛ̄, Peyɔri kele nɛ̄ gèle; Kozibi sí pe yé líɛ, pe kàfɔli wáà póri wè, cɛliwɛ ŋáà yeli yé kpúu wè, wuʔɔgbuʔɔ lɛ̀lɛ nī lè, wuʔɔgbuʔɔ gáà ki yé puu Baali Peyɔri kele wuʔu gè.»
26KASƐNGƐLƐ GELE SƐNI PE JIIN KANAA KULO NI LE
Tɔ́rilɔ siinwoli lè nɛ́ kele cuɔnrigɛnmɛ bè
Yewe ’jo pe- ní siɛnnɛ tɔ́ri bèle pe fùgu
1Kire wuʔɔgbuʔɔ lɛ̀lɛ kàduʔumɛ gè, a Yewe ’ki juu Misa nɛ́ Eleyazari mɛ́, kacuɔnriwɔArawɔn jaa wè, nɛ́ jo: 2«Ma nàguɔlɔ pe mìɛni tɔ́ri bàli bīɛlɛ Isirayɛli tògo nī gè, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tuufɔlilɔ kpáaya ní yè, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wī yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, bàli bīɛlɛ pe bé gbɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè26.2 Tɔ́rilɔ pélile lè, lire ’kpíʔile yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ kataanri yé tóri á pe nɛ́ nàa kpíʔile lè (wéli baa Tɔ́r 1–3)..»
3Bè pe ’yaʔa baa kire tiʔɛ nī gè, Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè, a Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Eleyazari pe ’ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ jo: 4«Weli bé nàguɔlɔ pe mìɛni tɔ́ri, nàguɔ ó nàguɔ ŋáà wi ’yiʔɛlɛ togo taa nɛ́ ŋàa wi ’kàa taʔa wè, majo bɛ̀ Yewe yé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè nɛ́ Isirayɛliyé ní bèle bàli pe ’yiri Ezipiti kùlo nī lè.»
5A pe ’ki séli Wurubɛni saʔa tùlugo nɛ̄ gè, bɛ̀ wire ’puu Isirayɛli jaapeliwe wè. Ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Anɔkiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Anɔki nī wè, Paluyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Palu nī wè, 6Ezurɔnyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Ezurɔn nī wè, a Karimiiyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Karimii nī wè26.6 Wéli baa Sél 46.9.. 7Bàli bīɛlɛ Wurubɛniyé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ kataanri nɛ́ tekɔlini nɛ́ kpɔrigɔ (43 730).
8Palu jaa wi ’puu Ɛliyabi. 9Ɛliyabi jaala peli pe ’puu bàli bèle: Nɛmuwɛli, nɛ́ Datan, nɛ́ Abirami. Kire Datan ŋáà wè nɛ́ Abirami ní wè, peli pe yé puu Isirayɛli tògo yiɛgininɛ pálì bàli pe ’cíi Misa nɛ́ Arawɔn nɛ̄ wè, nɛ́ pìye fàri Kore gboli nɛ̄ lè lɛ̀lɛ líì nī pe ’cíi Yewe nɛ̄ wè26.9 Wéli baa nyùgo 16.. 10Á dàala ni ’fali nɛ̀ nyuɔ múgu gè nɛ̀ siɛnnɛ bálì júɔ bèle, peli nɛ́ Kore ní wè, cɛngɛ gíì wi gboli ni mìɛni ’kùu a kàsun ki ’yiri nɛ́ pe nàguɔlɔ sórigo bèle, siɛnnɛ sirakeli nɛ́ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ (250). Kire siɛnnɛ bálì pe yé puu fìɛ bè ki tìɛ siɛnsɛnminɛ nɛ̄ bèle. 11Nɛ̀ sí ki yaʔa Kore jaala bèle, peli sì yé kùuʔ.
12Simɛyɔ saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Nɛmuwɛliyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Nɛmuwɛli nī wè, Yamɛyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yamɛ nī wè, Yakɛnyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yakɛn nī wè, 13Zerayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Zera nī wè, a Sawuliyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Sawuli nī wè. 14Bàli bīɛlɛ Simɛyɔyé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kogunɔ, sirakiɛ nɛ́ nigbe (22 200).
15Gadi saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Sefɔnyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sefɔn nī wè, Agiiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Agii nī wè, Suniiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sunii nī wè, 16Woziniiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Wozinii nī wè, Eriiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Erii nī wè, 17Arodiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Arodi nī wè, a Areyɛliyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Areyɛli nī wè. 18Bàli pe yé yiri Gadiyé pe nariyɛ nī yè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ sirasiin dabataan (40 500).
19Zuda wi jaala pálì ’puu Eri nɛ́ Wona. Nɛ̀ ki yaʔa Eri nɛ́ Wona pe yé kùu Kanaa kùlo nī lè. 20Zuda saʔa tùlugo ki narigboliyo yire yī nyàa yè: Selayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sela nī wè, Pereziyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Perezi nī wè, a Zerayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Zera nī wè. 21Perezi wi narijiɛyɛ yire yī nyàa yè: Ezurɔnyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Ezurɔn nī wè, a Amuliyé narijiʔɛ kire ’yiri wi jaa Amuli nī wè. 22Bàli bīɛlɛ Zudayé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kacɛri nɛ́ sirasiin dabataan (76 500).
23Izakari saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Tolayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Tola nī wè, Puwayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Puwa nī wè, 24Yasubiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yasubi nī wè, a Simurɔyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Simurɔ nī wè. 25Bàli bīɛlɛ Izakariyé pe nariyɛ yè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kɔlini sirakeli dabataan (64 300).
26Zabulɔn saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Sɛrɛdiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sɛrɛdi nī wè, Elɔnyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Elɔn nī wè, a Yaleyɛliyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Yaleyɛli nī wè. 27Bàli bīɛlɛ Zabulɔnyé pe nariyɛ yè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kogunɔ nɛ́ sirasiin dabataan (60 500).
28Manase nɛ́ Ɛfirayimi pe ’puu Yusufu jaala. Pe saaya tùluyo nariyɛ yire yi ’puu nyàa yè:
29Manase wi nariyɛ yire yī nyàa yè: Makiiriyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Makiiri nī wè. Makiiri wi ’Galaadi sii, a Galaadiyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Galaadi nī wè. 30Galaadiyé narijiɛyɛ yire yī nyàa yè: Yezɛriyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Yezɛri nī wè, Elɛkiyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Elɛki nī wè, 31Asiriyɛliyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Asiriyɛli nī wè, Sɛkɛmiyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Sɛkɛmi nī wè, 32Sɛmidayé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Sɛmida nī wè, a Efɛriyé narijiʔɛ kire ’yiri wi jaa Efɛri nī wè. 33Selofiyadi, Efɛri jaa wè, jaafɔlilɔ sì puu wire mɛ́ʔ; pórifɔlilɔ yákuɔ pe ’puu wi mɛ́. Wi pórilo peli pe ’puu bàli bèle: Mala, nɛ́ Nɔwa, nɛ́ Wogila, nɛ́ Milika, nɛ́ Tirisa26.33 Wéli baa 27.1; 36.11; Yes 17.3.. 34Bàli bīɛlɛ Manaseyé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri nɛ́ sirataanri dabataan (52 700).
35Ɛfirayimi wi nariyɛ yire yī nyàa yè: Sutɛlayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sutɛla nī wè, Bɛkɛriyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Bɛkɛri nī wè, a Tayanyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Tayan nī wè. 36Sutɛla wi narijiʔɛ kire gī gàa gè: Eranyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Eran nī wè. 37Bàli bīɛlɛ Ɛfirayimiyé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kataanri nɛ́ sirasiin dabataan (32 500). Bàli bīɛlɛ Yusufu jaala bèle, pe nariyɛ nī yè.
38Bɛnzamɛ saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Belayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Bela nī wè, Asibɛliyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Asibɛli nī wè, Akiramiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Akirami nī wè, 39Sufamiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Sufami nī wè, a Ufamiyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Ufami nī wè. 40Belayé pe narijiɛyɛ yire yī nyàa yè: Aridiyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Aridi nī wè, a Naamaniyé narijiʔɛ kire ’yiri wi jaa Naamani nī wè. 41Bàli bīɛlɛ Bɛnzamɛyé pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe nɛ́ sirakataanri (45 600).
42Dan saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Suyamiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Suyami nī wè. Dan narigɛ wuulo peli bīɛlɛ bàli bèle pe yé tɔ́ri nɛ̀ yige pe tuu tùlugo nī gè. 43Bàli bīɛlɛ Suyamiyé pe narijiɛyɛ yè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kɔlini nɛ́ sirasiin (64 400).
44Azɛri saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Yiminayé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yimina nī wè, Yisiwiiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yisiwii nī wè, a Beriyayé narigɛ kire ’yiri wi jaa Beriya nī wè. 45Beriya wi narijiɛyɛ yire yī nyàa yè: Ebɛriyé narijiʔɛ kire yé yiri wi jaa Ebɛri nī wè, a Malikiyɛliyé narijiʔɛ kire ’yiri wi jaa Malikiyɛli nī wè. 46Azɛri wi póri wi ’puu Sɛra. 47Bàli bīɛlɛ Azɛri pe nariyɛ yè, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ taanri nɛ́ sirakɔlisiin (53 400).
48Nafitali saʔa tùlugo ki nariyɛ yire yī nyàa yè: Yaseyɛliyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yaseyɛli nī wè, Guniiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Gunii nī wè, 49Yesɛriyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Yesɛri nī wè, a Silɛmiyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Silɛmi nī wè. 50Bàli bīɛlɛ Nafitali pe nariyɛ, a peli ’nyaa nàguɔlɔ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ nigbe nɛ́ sirakɔlisiin (45 400).
51A Isirayɛli nàguɔlɔ bálì pe mìɛni bìnɛ wi ’nyaa siɛnnɛ siramuʔɔyɔ tekɔlisiin nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ sirakataanri nɛ́ siɛnnɛ tekɔlini nɛ́ kpɔrigɔ (601 730).
52A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo26.52 Koliyo 52-56 tiʔɛ nī gè, wéli baa 33.54; 34.13; Yes 14.1-2.: 53«Kùlo ni bé tíla bè kɛn pe mɛ́, bè puu pe kɔrigɔ liɛlɛ, nɛ̀ yɛli nɛ́ siɛnnɛ nyuɔ gáà ní yeli ’sɛbɛ gè. 54A saaya tùluyo nyíì ’niʔɛ nɛ̀ tóri yè, muɔ bé yire liɛlɛ kɛn lè ni- puu kpuɔlɔ. A saaya tùluyo nyíì yē cɛ̀ri yè, muɔ bé yire liɛlɛ kɛn lè ni- puu cíɛlɛ. Muɔ bé saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo kɛn bè yɛli nɛ́ pe niʔɛgɛnmɛ ní bè. 55Kùlo ni bé liɛlɛ bè yɛli nɛ́ bìgele wáagɛnmɛ ní bè; pe bé pe tɛ́nidiɛyɛ taa yè kɔrigɔ bè yɛli nɛ́ pe saaya tùluyo míɛyɛ ní yè. 56Bìgele keli ke bé kùlo ni liɛlɛgɛnmɛ tìɛ bè, a bìli niʔɛ bèle nɛ̀ tóri bìli nɛ̄ pe cɛ̀ri bèle.»
57Levii saʔa tùlugo ki yé tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ pe narigboliyo kɛnmɛ ní bè: Gerisɔnyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Gerisɔn nī, Keyatiyé narigɛ kire yé yiri wi jaa Keyati nī, a Mɛrariiyé narigɛ kire ’yiri wi jaa Mɛrarii nī. 58Leviiyé narijiɛyɛ nyáà yire yi yé yiri pe ni: Libiniiyé, nɛ́ Eburɔnyé, nɛ́ Makiliiyé, nɛ́ Musiyiyé, nɛ́ Koreyé.
Keyati wire wi ’puu Amirami26.58 Wéli baa Yir 6.17-19,24. tuu wè. 59Yokebɛdi wi ’puu Amirami cuɔ wè; wire yé puu Levii póri wè ŋàa wi ’sii Ezipiti kùlo nī lè. A wi ’Arawɔn, nɛ́ Misa, nɛ́ pe juɔ Miriyami sii Amirami mɛ́. 60Arawɔn wi jaala peli bīɛlɛ bàli bèle: Nadabi, nɛ́ Abiyu, nɛ́ Eleyazari, nɛ́ Itamari26.60 Wéli baa Yir 6.23; Tɔ́r 3.2.. 61Nɛ̀ ki yaʔa Nadabi nɛ́ Abiyu ní wè, peli cé kùu lɛ̀lɛ líì nī pe cé pɛn Yewe yiʔɛ mɛ́ gè nɛ́ kàsun káà kiiyɛ ní gàa nɛ̄ wiì cé fɔ̀li gèʔ26.61 Wéli baa Lev 10.1-7; Tɔ́r 3.4..
62Leviiyé nàguɔlɔ nɛ́ nàgabigele gèle pe mìɛni, bàli pe cé liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kogunɔ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ kogunɔ (23 000). Nɛ̀ ki yaʔa piyè cé Leviiyé tɔ́ri bèle nɛ̀ le baa Isirayɛli siɛnnɛ nī bèleʔ, nɛ́ ki cɛ́n piyè cé yɛli bè dàala taa kɔrigɔ kùlo nī lèʔ bìli sunʔɔmɔ nī bèʔ.
63Bàli bīɛlɛ Isirayɛli siɛnnɛ bèle bàli Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Eleyazari yé tɔ́ri baa Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè. 64Isirayɛli siɛnnɛ bálì Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Arawɔn yé tɔ́ri bèle nɛ̀ pe yaʔa baa Sinayii waama kùlo nī lè, pe mìɛni yé kùu; wàa nigbe sì yé kò pe nīʔ26.64 Wéli baa nyùyɔ 1 nɛ́ 3.. 65Nɛ́ ki cɛ́n, peli kɛnmɛ nɛ̄ Yewe yé ki juu nɛ́ jo: «Pe mìɛni bé kùu náʔa waama kùlo nī lè.» Pe wàa nigbe sì yé kò pe nīʔ fúɔ Kalɛbi, Yefunɛ jaa wè, nɛ́ Yesuwe, Nuni jaa wè26.65 Wéli baa 14.26-28..
27Pe ’kɔrigɔ kɛn Selofiyadi pórilo mɛ́ bèle
1Siɛnnɛ bálì pe yé kùu bèle baa waama kùlo nī lè, nàguɔ wáà ’puu baa Manase saʔa tùlugo nī gè, pe wi ye Selofiyadi. Selofiyadi wi tuu wi ’puu Efɛri, Efɛri tuu wi ’puu Galaadi, Galaadi tuu wi ’puu Makiiri, Makiiri tuu wi ’puu Manase, Manase tuu wi ’puu Yusufu. Pórifɔlilɔ kogunɔ ’puu Selofiyadi mɛ́, Manase nariyɛ wuulo bīɛlɛ. Pe míɛyɛ yire yī nyàa yè: Mala, nɛ́ Nɔwa, nɛ́ Wogila, nɛ́ Milika, nɛ́ Tirisa27.1 Wéli baa 26.33; 36.10-11; Yes 17.3..
2Cɛngɛ káà a pe kɛ́nì yɛ̀ nɛ̀ pɛn Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa ki nàkpanʔa wìile yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ̀ pɛ́nì yéri Misa yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ kacuɔnriwɔEleyazari yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ míɛni Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni nɛ́ pe yiɛgininɛ yiʔɛ mɛ́ gè. A pórifɔlilɔ pe ’jo: 3«Weli tuu wi nyɛ́nì kùu waama kùlo nī lè, nɛ̀ ki yaʔa wiì cé puu nɛ́ bàli ní pe yé cíi Yewe nɛ̄ wèʔ, Kore27.3 Wéli baa 16.1-35. gboli nī lèʔ. Wi nyɛ́nì kùu wi tíimɛ kapiile nɛ̄ wī. Jaafɔli sí wè wi mɛ́ʔ. 4Kire kɛnmɛ nɛ̄ lé wi míʔɛ ki bé pùunni bɛ̀ ki ’nyaa jaafɔli sì puu wi mɛ́ wè léʔ ? Ye- dàala kɛn weli mɛ́ kɔrigɔ weli tuu wi narigɛ sunʔɔmɔ nī bè.»
5A Misa ’kɛ́ siɛnrɛ ní dè Yewe yiʔɛ mɛ́.
6A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 7«Tànʔa yē Selofiyadi pórilo mɛ́ bèle. -Dàala kɛn pe mɛ́ kɔrigɔ pe tuu narigɛ sunʔɔmɔ nī bè; muɔ bé pe tuu liɛlɛ kɛn lè pe mɛ́. 8Kire kàduʔumɛ gè muɔ bé kele gálì tìɛ gèle Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle:
«A nàguɔ wáà ’kùu nɛ̀ ki yaʔa jaafɔli wè wi mɛ́ wèʔ, yeli bé wi kɔrigɔ kɛn gè wi pórilo mɛ́ bèle. 9A ki ’nyaa pórifɔli wè wi mɛ́ wèʔ, yeli bé wi kɔrigɔ kɛn gè nàguɔ wi siinyɛninɛ mɛ́ bèle. 10A ki sí nyaa siinyɛni wè baa wi mɛ́ wèʔ, yeli bé kɔrigɔ kɛn gè nàguɔ wi tuu siinyɛninɛ mɛ́ bèle. 11A ki sí nyaa wi tuu siinyɛni wè baa wèʔ, yeli bé kɔrigɔ kɛn gè ŋàa wi ’kpɔni wi narigɛ nɛ̄ gè, kire siɛn ŋáà wire wi bé kɔrigɔ taa gè. Kire bé kò fànʔa kaala Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, kàyuʔujuu wori, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ti mìɛni ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.»
Yesuwe bága taʔa Misa nɛ̄ wè
12A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Sa tánʔa nyagurugo gáà nɛ̄ gè gàa gī baa Abarimi nyaguruyo27.12 Abarimi nyaguruyo: Nyaguruyo yáà yi yé puu nyàa yi ’taanni yìi nɛ̄ yè, Zurudɛn cáʔa nɛ́ Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. Nyagurukpaʔaliyɛ yáà taanri ’puu baa nyàa woli ni cé kpúʔɔ wè: Pisiga nyagurugo gè (wéli baa 21.20), Peyɔri nyagurugo gè (wéli baa 23.28) nɛ́ Nɛbo nyagurugo ní gè (wéli baa 33.47). Nɛbo nyagurugo gáà kire nɛ̄ Kulocɛliɛ ’Misa sìi kúɔ wè (wéli baa Fàn 32.49; 34.1). nī yè. Ma sí kùlo wéli lè nàa m’bé kɛn Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle27.12 Koliyo nyáà siinwuʔu 12-13, ki ’juu baa Fàn 3.23-27; 32.48-52.. 13Muɔ bé ni wéli, kire kàduʔumɛ muɔ bága kùu bè kɛ́ muɔ tobilo kúrugu bèle, bɛ̀ Arawɔn tíɛlɛ wè, ŋàa wi ’kíni muɔ yiʔɛ nɛ̄ gè. 14Kire bé kpíʔile bè yɛli nɛ́ gàa ní yeli yé kpíʔile gè lɛ̀lɛ líì nī yeli ’mi siɛnrɛ cíi dè dàa mi yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè, bà Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe ’puu nɛ kúnʔɔri Yewe nɛ̄ wè, baa Zɛnɛ waama kùlo tiʔɛ nī gè. Yeli sì yé kpuʔɔrɔ taʔa mi tiɛlɛfun kɛnmɛ nɛ̄ bè siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gèʔ, bà yeli cé luʔɔ yige gè kàdɛnigbaala nī lè. Kire yé puu gàa ki yé kpíʔile baa Mɛriba luɔyɔ tiʔɛ nī gè, baa Kadɛsi tɛ́nimɛ nī bè, baa Zɛnɛ waama kùlo tiʔɛ nī gè27.14 Wéli baa 20.2-13..»
15A Misa sí ki juu Yewe mɛ́ nɛ́ jo: 16«Yewe Kulocɛliɛ ŋáà kiyɛ nī siɛnnɛ sìi wi yē wè, ki ’yɛli ma nàguɔ wáà nyíɛnɛ ma kɔ̀n ŋàa wi bé puu Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe yiɛginiwɛ wè, 17ŋàa wi béri kínigi pe yiʔɛ mɛ́ gè péri yigi wè, bèri kínigi pe yiʔɛ mɛ́ gè péri jiin wè, ŋàa wi béri pe yigi wè béri pe nyɔ́gi wè27.17 Tiʔɛ gáà siɛnrɛ ti juugɛnmɛ pi ’ki tìɛ yiɛginiwɛ wáà wī ŋàa wi bé gbɛ̀ nyaa kapiɛngbuɔnnɔ kàfɔli wè (wéli baa Yes 14.11; Sam1 18.13-16; Kùlo1 3.7).. Bà ki bé kpíʔile Yewe gboli siɛnnɛ piyě ní kò bɛ̀ sìnbaara tíɛlɛ nàʔavɔli fùnʔ.»
18A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Sa Yesuwe27.18 Wéli baa Yir 24.13. kɔ́ri, Nuni jaa wè, ŋàa nī Kulocɛliɛ Pìle ni yē lè, má sí muɔ kɔli taʔa gè wi nɛ̄. 19Muɔ bé wi yérige kacuɔnriwɔEleyazari nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni yiʔɛ mɛ́ gè, bé tunduro kɛn dè wi mɛ́ pe mìɛni nyaamɛ nɛ̄.
20«Muɔ bé muɔ kàfɔlimɔ páà kɛn wi mɛ́, kire ga buu Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni de lúru wi mɛ́. 21A wiī nɛ caa bè mi nyɛ́ni kaala cɛ́n wè, wi bé sa yéri kacuɔnriwɔ Eleyazari yiʔɛ mɛ́ gè; wire wi bé Urimi cáan wè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, bè kàyuʔu juu gè bè ceri. Eleyazari wire siɛnrɛ nɛ̄, Yesuwe nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe béri yigi béri jiin.»
22A Misa ’ki kpíʔile gàa Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ gè. A wi ’fali nɛ̀ Yesuwe kɔ́ri wè nɛ̀ sɛ́nì wi tìɛ kacuɔnriwɔ Eleyazari nɛ̄ wè nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ ní bèle. 23A Misa sí wi kiyɛ taʔa yè wi nɛ̄ nɛ́ tunduro kɛn dè wi mɛ́, majo bɛ̀ Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ jo wi- ki kpíʔile gè27.23 Wéli baa Fàn 34.9..
28Cɛngɛ ó cɛngɛ yakɔnrɔ wori dè
1A Yewe sí ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Ma siɛnrɛ dáà juu dè ma gbɛ̀ngɛ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle:
«Ye- ki cò cɛ̀ngɛ, yeri kakuɔrɔ kpuʔɔrɔ kpínʔini dè m’mɛ́ ki lɛ̀lɛ nī, mi kakuɔrɔ yaliire28.2 kakuɔrɔ yaliire: Eburu siɛnrɛ nī dè, ki kɔri wi ’jo: «kakuɔrɔ lìile». Tire sì yé buu Kulocɛliɛ- ti líiʔ; pe nɛ̂ cé ti mìɛni sórigo wī.dáà kàsun ki ’sórigo dè á nùdaanna niī nɛ mi fungo nyígi gè.
3«Ti n’dɛ kakuɔrɔ yajuuro dáà kàsun ki sórigi dè dàa yeli béri kɔ̀ngí Yewe mɛ́ wè: yeli bé yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ siin kpúu mi mɛ́ gàli gīɛlɛ kpɔlidiɛlɛ fùn, cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ. 4Yeli bé sìnbapɛnnɛ láà nigbe kpúu sínbinimɛ táanni bè, bé sí nìi nigbe kpúu lè cɛnguɔwuɔmɔ nī bè. 5Ke mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ gèle, yeli bé yaliire yakɛnrɛ fàri dè ke nɛ̄, míifuɔnibɔ juubaanyɛni tílaga gè gàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnjiilimɛ yakuunyɛni nigbe ní lè. 6Dàa tire yē cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, dàa ti ’séli yeli mɛ́ Sinayii nyagurugo nɛ̄ gè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
7«Yeli bé ní kakuɔrɔ diviɛn kíri wè yakuunyɛni nigbe nī lè bè wo baa sìnbapɛnnɛ ó sìnbapɛnnɛ kaara nɛ̄ dè. Yeli bé ki kɛn Yewe mɛ́ baa saawalidɛngɛgɛ nī gè. 8Yeli bé ní sìnbapɛnnɛ siinwoli kpúu lè cɛnguɔwuɔmɔ nī bè, bé ní yaliire yakɛnrɛ nɛ́ kakuɔrɔ diviɛn fàri wè ti nɛ̄, kɛnmɛ bíì nɛ̄ muɔ ’ki kpíʔile sínbinimɛ táanni bè.
«Tire yē yakɔnrɔ dáà kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.»
Cɛndɛnigɛ cɛngɛ kakuɔrɔ wori dè
9«Cɛndɛnigɛ cɛngɛ nī gè, yeli bé yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ siin kpúu gàli gīɛlɛ kpɔlidiɛlɛ fùn, bé yaliire yakɛnrɛ fàri dè ti nɛ̄, míifuɔnibɔ juubaanyɛni nigbe nàa pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè. 10Cɛndɛnigɛ ó cɛndɛnigɛ nī, kire kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà ti bé fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.»
Yege ó yege cɛnbelige yakɔnrɔ wori dè
11«Yevɔngɔ ó yevɔngɔ cɛnbelige nɛ̄ gè, yeli bé kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa dī nɛ̀piɛyɛligɛlɛ siin, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin. Ti mìɛni bé puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 12Ti mìɛni yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ báà pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Nɛ̀piɛyɛlilɛ ó nɛ̀piɛyɛlilɛ nɛ̄ lè, ti bé puu juubaanyɛni nigbe. Sìnbapɔli ó sìnbapɔli nɛ̄ wè, ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni nigbe. 13Sìnbapɛnnɛ ó sìnbapɛnnɛ nɛ̄ lè, yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni tílaga. Dàa tire dī kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà kàsun ki sórigi dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
14«Yeli bé ní diviɛn kíri wè, gbɔngbonyɛni nigbe, bè wo baa nɛ̀piɛyɛlilɛ ó nɛ̀piɛyɛlilɛ kaara nɛ̄ dè. Sìnbapɔli ó sìnbapɔli kaara nɛ̄ dè, yeli bé diviɛn kíri wè yakuunyɛni nigbe nɛ́ tílaga taanriwoli, bé diviɛn kíri wè, yakuunyɛni nigbe, bé wo baa sìnbapɛnnɛ ó sìnbapɛnnɛ kaara nɛ̄ dè.
«Dàa tire dī kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà yeli béri kɔ̀ngí yege ó yege cɛnbelige nɛ̄ gè yiɛlɛ nī le. 15Yeli ’yɛli bè sí síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n Yewe mɛ́ kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.»
Torimakiyaʔa Fundaanra yakɔnrɔ wori dè
16,17«Yeli bé tánʔagbuɔlɔ kpíʔile bè Yewe gbùʔɔrɔ wè, bè Torimakiyaʔa Fundaanra kpíʔile dè, yebelige ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè28.16,17 Wéli baa Yir 12.1-13; Fàn 16.1-6. Koligo 17 nī gè, Eburu siɛnrɛ nī dè tiī nɛ jo: ki yē fundaanra tánʔagbuɔlɔ. Nyasiɛnkɛnigɛ kiī nɛ jo: hagi.. Ki kpìɛnduu gè, yebelige ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ kogunɔwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé fundaanra kpíʔile dè bè sìnvarifun búru káa wè fúɔ bè taa cɛnyɛ kɔlisiin28.16,17 Koliyo 17-25 wuʔu nī gè, wéli baa Yir 12.14-20..
18«Cɛnbelige nɛ̄ gè, yeli bé yìye pínɛ bè Yewe gbùʔɔrɔ wè; yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ. 19Yeli bé kakuɔrɔ yajuuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa kàsun ki sórigi dè, kakuɔrɔ kaasuʔuro dè: nɛ̀piɛyɛligɛlɛ siin, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn.
20«Ti mìɛni yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ báà pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Yeli bé gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri pínɛ nɛ́ nɛ̀piɛyɛlilɛ ó nɛ̀piɛyɛlilɛ kaara ní dè, bé juubaanyɛni nigbe pínɛ lè nɛ́ sìnbapɔli kaara ní dè. 21Yeli bé juubaanyɛni tílaga pínɛ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ ke mìɛni kɔlisiin kaara ní dè.
22«Yeli ’yɛli bè sí síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́; pe bè ki líɛ bè kàsulugosuɔ baara kúɔ dè yeli mɛ́.
23«Tire dáà ti mìɛni bé fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, sínbinimɛ wori dè. 24Bɛ̀ yeli béri ki kpínʔini cɛngɛ ó cɛngɛ fúɔ bè taa cɛnyɛ kɔlisiin, kakuɔrɔ yaliire28.24 Wéli baa 28.2 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè. dáà kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè. Yeli bé ti kɔ̀n bè fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dè, nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
25«Cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé yìye pínɛ bè Yewe gbùʔɔrɔ wè; yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ.»
Yaliipelide Líɛ Lɛ̀lɛ Fundaanra yakɔnrɔ wori dè
26«Yaliipelide Líɛ Lɛ̀lɛ Fundaanra lɛ̀lɛ nī lè, bà yeli bé pɛn nɛ́ yeli yakɛnrɛ ní dè, yaliifɔnrɔ wori dè, tire dáà dī Cégbuʔulo Fundaanra wori dè28.26 Wéli baa Yir 34.22 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè., yeli bé yìye pínɛ bè Yewe gbùʔɔrɔ wè; yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ28.26 Wéli baa Yir 23.16; 34.22; Lev 23.15-21; Fàn 16.9-12..
27«Yeli bé kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè: nɛ̀piɛyɛligɛlɛ siin, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin. 28Tire yaliire yakɛnrɛ tire dī dàa dè: míifuɔnibɔ bàa pe nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè, gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè nɛ̀piɛyɛlilɛ ó nɛ̀piɛyɛlilɛ kaara nɛ̄ dè, nɛ́ juubaanyɛni nigbe sìnbapɔli kaara nɛ̄ dè, 29nɛ́ juubaanyɛni tílaga sìnbapɛngɛlɛ ke mìɛni kɔlisiin kaara nɛ̄ dè.
30«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́; pe bé ti líɛ bè kàsulugosuɔ baara kúɔ dè yeli mɛ́.
31«Tire dáà ti mìɛni bé fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ ní dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn.»
29Kàkpaanya Wíijɛngɛ yakɔnrɔ wori dè
1A Yewe ń’nɛ̀ ki juu nɛ́ jo: «Yeye kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, ki cɛnbelige gè, ki bé puu Kàkpaanya Wíijɛngɛ gè. Yeli bé yeli gboli kpuɔlɔ pínɛ lè bè Yewe gbùʔɔrɔ wè; yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ. Kire cɛngɛ ki bé puu yeli mɛ́ yeli de kàkpaanya wíi yè, yiri tùngú29.1 Wéli baa 10.1-10; Lev 23.24..
2«Yeli bé kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, dàa dī nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin ní gèle. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 3Ti mìɛni yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ báà pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Nɛ̀piɛyɛlilɛ ó nɛ̀piɛyɛlilɛ nɛ̄ lè, ti bé puu gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè. Sìnbapɔli ó sìnbapɔli nɛ̄ wè, ti bé puu juubaanyɛni nigbe. 4Sìnbapɛngɛlɛ gálì ke mìɛni kɔlisiin nɛ̄ gèle, ti bé puu juubaanyɛni tílaga.
5«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́; pe bé ti líɛ bè kàsulugosuɔ kele kúɔ gèle yeli mɛ́. 6Dàa tire ti mìɛni bé fàri yevɔnyɔ ó yevɔnyɔ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ ní dè, nɛ́ míɛni cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro dáà tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ, nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè nɛ̀ yɛli nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè. Dàa tire dī kakuɔrɔ yakɔnrɔ dè dáà kàsun ki ’sórigo dè.»
Kapiʔile Kàsulugosuɔ cɛngɛ yakɔnrɔ wori dè
7«Yeye kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, ki cɛnyɛ kiɛwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé yeli gboli kpuɔlɔ pínɛ lè bè Yewe gbùʔɔrɔ wè, Kapiʔile Kàsulugosuɔ cɛngɛ gī. Yeli bé yìye cɛ́rigɛ bè kò sun le nī, yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ29.7 Koliyo 7-11 wuʔu nī gè, wéli baa Lev 16; 23.27-32..
8«Yeli bé sí kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, dàa dī nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 9Ti mìɛni yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ báà pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Nɛ̀piɛyɛlilɛ nɛ̄ lè, ti bé puu gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè. Sìnbapɔli nɛ̄ wè, ti bé puu juubaanyɛni nigbe. 10Sìnbapɛngɛlɛ gálì ke mìɛni kɔlisiin nɛ̄ gèle, ti bé puu juubaanyɛni tílaga nigbe.
11«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́. Tire kakuɔrɔ dáà ti bé fàri kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ nɛ̄ dè dàa pe bé líɛ bè kàsulugosuɔ kele kúɔ gèle, nɛ́ cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ ní dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.»
Kpátaapigele Fundaanra tánʔagbuɔlɔ yakɔnrɔ wori dè
12«Yeli bé tánʔagbuɔlɔ tánʔa lè bé yeli gboli kpuɔlɔ pínɛ lè bè Yewe gbùʔɔrɔ wè, yeye kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ kogunɔwuʔu nɛ̄ gè; Kpátaapigele Fundaanra dī. Yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ. Cɛnyɛ kɔlisiin nī yè, ki bé puu fundaanra yeli mɛ́ Yewe yiʔɛ mɛ́ gè29.12 Siɛnrɛ dáà tiī nɛ nyu Kpátaapigele Fundaanra gbuʔulo wuʔu nɛ̄ gè. Wéli baa Yir 23.16 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè, nɛ́ Yir 34.22; Lev 23.33-43; Fàn 16.13-15..
13«Yeli ’yɛli bè kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, dàa dī nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ nɛ́ taanri gèle, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri ní gèle. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 14Ti mìɛni yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ báà pe ’nyaʔami nɛ́ sùnmɔ ní bè. Nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ nɛ́ taanri nɛ̄ gèle, ke mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ gèle, ki bé puu gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè. Sìnbapɔlilɔ siin nɛ̄ bèle, pe mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ wè, ki bé puu juubaanyɛni nigbe. 15Sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri nɛ̄ gèle, ke mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ wè, ki bé puu juubaanyɛni tílaga nigbe.
16«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
17«Cɛnyɛ siinwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ nɛ́ siin, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 18Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
19«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
20«Cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ nɛ́ nigbe, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 21Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
22«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
23«Cɛnyɛ sicɛriwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kiɛ, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 24Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
25«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
26«Cɛnyɛ kogunɔwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kacɛri, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 27Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
28«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
29«Cɛnyɛ kɔliniwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kataanri, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 30Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
31«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
32«Cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé nɛ̀piɛyɛligɛlɛ kɔlisiin, nɛ́ sìnbapɔlilɔ siin nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kiɛ nɛ́ sicɛri kɔ̀n. Ti mìɛni ’yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 33Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
34«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
35«Cɛnyɛ kataanriwuʔu nɛ̄ gè, yeli bé yeli gboli kpuɔlɔ pínɛ lè bè Yewe gbùʔɔrɔ wè; yeli sǐ ga tíi yeli kele kúɔ gèleʔ. 36Yeli bé sí kakuɔrɔ kaasuʔuro kɔ̀n dè Yewe mɛ́ dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, dàa dī nɛ̀piɛyɛlilɛ nigbe, nɛ́ sìnbapɔli nigbe, nɛ́ yiɛlɛ nigbe sìnbapɛngɛlɛ kɔlisiin. Ti mìɛni yɛli bè puu kpɔlidiɛlɛ fùn. 37Yajuʔu ó yajuʔu kaara nɛ̄ dè, nɛ̀piɛyɛligɛlɛ nɛ́ sìnbapɔlilɔ nɛ́ sìnbapɛngɛlɛ kaara nɛ̄ dè, yaliire yakɛnrɛ bé puu ti mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ ti niʔɛgɛnmɛ ní bè nɛ́ ti tìɛgɛnmɛ ní bè.
38«Yeli ’yɛli bè síkapɛnnɛ nigbe kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ míɛni Yewe mɛ́, bè ti fàri cɛngɛ ó cɛngɛ kakuɔrɔ kaasuʔuro nɛ̄ dè, dàa tiǐ gbɛ̀ yaʔa dèʔ, nɛ́ ti yaliire yakɛnrɛ dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè.
39«Dàa tire ti mìɛni dī yeli béri kɔ̀ngí de kanʔa Yewe mɛ́ wè, yeli Yewe kpàli lɛ̀gɛlɛ nī gèle, nɛ̀ fàri yeli yakɔnrɔ dáà wori míɛni yeli yé nyuɔ kún nɛ̀ kɛn wè, nɛ́ yeli kinɛdɛnigɛ yakɔnrɔ ní dè, nɛ́ yeli kakuɔrɔ kaasuʔuro ní dè, nɛ́ yeli yaliire yakɛnrɛ ní dè, nɛ́ yeli kakuɔrɔ diviɛn ní wè, nɛ́ yeli yanyige kaara ní dè.»
30Nyakungɛngɛ nɛ́ kàlilɛ wori dè
1A Misa ’fali nɛ̀ ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle dàa ti mìɛni Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ dè.
2A Misa sí ki juu Isirayɛliyé saaya tùluyo kàfɔlilɔ mɛ́ bèle nɛ́ jo: «Ti n’dɛ dàa Yewe juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè:
3«A ki yē nàguɔ wáà ’nyuɔ kún nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè, kire ga laa a wi ’kàli nɛ̀ wìi puɔ kaala láà nī lè, wiì yɛli bàga kire kàlilɛ cúʔɔ lèʔ; dìi ti mìɛni ti ’yiri wi nyuɔ nī gè, wi ’yɛli bè ti kpíʔile30.3 Wéli baa Fàn 23.22-24; Mat 5.33..
4«A ki sí nyaa cɛliwɛ wáà ’nyuɔ kún nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè, kire ga laa a wi nyasiɛnrɛ ti ’wi puɔ kaala láà nī, á ki sí nyaa wiī nɛ tíin sinboriwo nɛ́ sí ní wi tuu kpáa nī gè, 5a ki yē wi tuu wi ’ti lúʔu dí wi nyɛ́nì nyuɔ kún nɛ̀ kɛn wè, kire ga laa a wi ’wìi puɔ wi nyasiɛnrɛ nī dè nɛ́ kaala láà ní lè, a tuufɔli wiì yakaa juu wèʔ, sinboriwo wi nyakungɛngɛ kiǐ gbɛ̀ yaʔaʔ; nyasiɛnrɛ dáà ti mìɛni ní wire tíimɛ wi ’wìi puɔ dè, wi bé ti kpíʔile wī. 6A ki sí nyaa tuufɔli wi ’jo ʔúnʔun cɛngɛ gíì wi ’ti lúʔu dè, nyakungɛngɛ gáà nɛ́ nyasiɛnrɛ dáà ní wi ’wìi puɔ kaala láà nī lè, tiǐ ga tíi còʔ. Yewe bé ki yaʔa wi nɛ̄, nɛ́ ki cɛ́n wi tuu wiì yéri ki nɛ̄ʔ.
7«A ki sí nyaa sinboriwo wi ’kò nàguɔ cuɔ wè, nɛ̀ ki yaʔa wi yé nyuɔ kún nɛ̀ kɛn nɛ̀ kúɔ wè, á kire ga laa wi yé siɛnrɛ táà juu nɛ̀ wìi puɔ kaala láà nī lè, 8a wi pɔli wi ’ti lúʔu dè, nɛ̀ ki yaʔa wiì yafiɛn juu wèʔ, wi nyakungɛngɛ nɛ́ wi nyasiɛnrɛ dáà ní wire tíimɛ ’wìi puɔ kaala láà nī lè, wi ’yɛli bè ti fori wī.
9«Nɛ̀ sí ki yaʔa a ki yē cɛngɛ gíì wi pɔli wi ’ti lúʔu dè, a wi ’jo ʔúnʔun kire cɛnnugo gè, labɔli wi bé nyakungɛngɛ siɛnrɛ dáà kúɔ dè dàa cɛliwɛ wire tíimɛ ’juu nɛ̀ wìi puɔ nɛ́ ti ní dè, dàa ti ’suɔ wi nyuɔ nī gè, bà Yewe bé ki yaʔa wi nɛ̄.
10«A ki sí nyaa lakicuɔ wáà wī, kire ga laa cɛliwɛ ŋáà pe ’cìra wè, a ki ’nyaa peli wáà ’nyakungɛngɛ kpíʔile nɛ̀ wìi puɔ kaala láà nī lè, wi ’yɛli bè ki fori.
11«A ki sí nyaa nàguɔ cuɔ wi ’nyakungɛngɛ kpíʔile gè, nɛ̀ ki yaʔa wi yē wi pɔli kpáa nī gè, kire ga laa a wi ’kàli nɛ̀ kɛn nɛ́ wìi puɔ ki ní, 12a ki sí nyaa wi pɔli wi ’ti lúʔu dè nɛ́ pìiri, wiì jo ʔúnʔun wèʔ, nyakungɛngɛ ki ’yɛli bè fori, nɛ́ nyasiɛnrɛ dáà ní cɛliwɛ wire tíimɛ ’wìi puɔ dè kaala láà nī lè, wi bé ti fori. 13A ki sí nyaa cɛngɛ gíì nàguɔ wi ’ti lúʔu dè a wi ’cíi wi nyakungɛngɛ nɛ̄ gè, nɛ́ wi nyasiɛnrɛ dáà ní wire tíimɛ ’wìi puɔ dè kaala láà nī lè, wi pɔli wi nyɛ́nì ki siɛnrɛ kúɔ dè, bà Yewe bé ki yaʔa cɛliwɛ nɛ̄ wè.
14«Bà ki bé puu, nyakungɛngɛ nɛ́ kàlilɛ náà ní cɛliwɛ wire tíimɛ ’wìi puɔ kaala láà nī lè, bè cíi yakaa nɛ̄ʔ, wi pɔli wi bé gbɛ̀ ti yaʔa ti- fori kire ga laa wi bé gbɛ̀ kàlilɛ kpúu lè. 15Nɛ̀ ki yaʔa a labɔli wi ’pìiri á cɛnyɛ yiī nɛ tóri yè, wiì yakaa juu wi cuɔ mɛ́ wèʔ, kire ki ’tìɛ wi ’yéri cɛliwɛ wi nyakungɛngɛ nɛ̄ gè nɛ́ nyasiɛnrɛ dáà ní cɛliwɛ wire tíimɛ ’wìi puɔ dè nɛ́ kaala láà ní. Wi yé yéri ki nɛ̄ nɛ́ ki cɛ́n cɛngɛ gíì wi ’ti lúʔu dè, wiì yakaa juuʔ. 16A ki ’nyaa labɔli wi ’ti lúʔu dè, a wi ’ki yaʔa kire cɛngɛ ki tóri gè, nɛ́ nɛ́ péli nɛ́ wi nyasiɛnrɛ kpúu dè, cɛliwɛ wi kolimɔ pi bé tuu wi pɔli nɛ̄ wè.»
17Tire yē fànʔa kele gálì Yewe ’juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè, cɛliwɛ nɛ́ wi pɔli kɔli mɛ́ gè, nɛ́ sinboriwo nɛ́ wi tuu kɔli mɛ́ gè a sinboriwo wiī nɛ tíin wi tuu kpáa nī gè.
31Madiyanyé kapiɛnnɛ wori dè
(31.1-54)
Isirayɛliyé pe ’kapiɛnnɛ cáan Madiyanyé nɛ̄ bèle
1A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«Te waa ma sa fuʔɔ tɔ́n gè Madiyanyé mɛ́ bèle, kapiile náà pe yé kpíʔile Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle. Kire kàduʔumɛ muɔ bé nɛ́ kùu bè kɛ́ muɔ tuuliɛyɛ kúrugu yè.»
3A Misa ’ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ pe yɛ: «Yeri waa ye sa nàguɔlɔ pálì nyíɛnɛ ye kɔ̀n, pe- kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè peri waa pe sa tuu Madiyan siɛnnɛ nɛ̄ bèle, bè Yewe fuʔɔ tɔ́n gè Madiyan kùlo mɛ́ lè. 4Yeli bé siɛnnɛ sirakogunɔ (1 000) nyíɛnɛ bè kɔ̀n Isirayɛli saʔa tùlugo ó tùlugo nī, bè pe tun.»
5A pe sí pe nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n Isirayɛliyé siɛnniʔɛbobo nī bè, siɛnnɛ sirakogunɔ, saʔa tùlugo ó tùlugo nī, a pe mìɛni bìnɛ wi pɛ́nì nyaa siɛnnɛ siramuʔɔyɔ taanri (12 000), bàli pe yé gbòbori nɛ̀ yaʔa wè bè kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè. 6A Misa ’pe tun pe- sa tuu pe nɛ̄, siɛnnɛ sirakogunɔ (1 000) nɛ̂ yiri saʔa tùlugo ó tùlugo nī. Kacuɔnriwɔ Eleyazari jaa Finɛyasi wè31.6 Finɛyasi: Wi baara ti yé Yewe dɛ́ni wè, gàa wi yé kpíʔile bè yasunzunro yérige dè Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè (wéli baa 25.5-11)., wi ’puu nɛ́ pe ní. Wire wi yé Yewe Kòridiʔɛ yɛrɛ31.6 Yewe Kòridiʔɛ yɛrɛ: Wéli baa Yir 28.30. tugo dè pe kúrugu, nɛ́ kàkpaanya31.6 kàkpaanya: Wéli baa Tɔ́r 10.9. ní yè nyàa pe béri wíi bèri fìɛlɛ tìí bèle.
7A pe ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì tuu Madiyan kùlo nɛ̄ lè, majo bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. A pe ’nàguɔlɔ pe mìɛni kpúu bàli pe yé puu kapiɛnnɛ tiʔɛ nī gè. 8Nɛ̀ fàri bàli nɛ̄ pe yé kpúu bèle kapiɛnnɛ nī lè, a pe ’Madiyan kùlo kàfɔlilɔ bálì kogunɔ kpúu bèle míɛni: peli pe ’puu Evi, Erekɛmi, Zuri31.8 Zuri wire wi ’puu Kozibi tuu wè, cɛliwɛ ŋáà Finɛyasi yé kpúu wè (wéli baa 25.15)., Kuri, nɛ́ Ereba. A pe ’Beyɔri jaa Balaami kpúu wè míɛni nɛ́ kapiɛngbuɔn ŋɔsii ní wè31.8 Wéli baa 25.1 kaliwɛgɛ ki táanmɛ gè..
9A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’Madiyan kùlo cɛlilɛ cò bèle nɛ́ pe pìile ní bèle, nɛ́ míɛni yajuuro tòyo yi mìɛni cò, nɛ́ pe kɔliyɛrɛ ti mìɛni koli. 10A pe ’kàaya yi mìɛni sórigo nɛ́ vòyo ní yè nyàa nī siɛnnɛ pe ’puu bèle, 11a pe ’kɛ́ nɛ́ yɛrɛ ní dè, nɛ́ yajuuro ní dè, nɛ́ siɛnnɛ ní bèle bàli pe yé cò bèle. 12Siɛnnɛ bálì pe ’cò kapiɛnnɛ tiʔɛ nī gè, nɛ́ yajuuro ní dè, nɛ́ yɛrɛ ní dè, a pe ’ti líɛ nɛ̀ kɛ́ bè sa ti kɛn Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Eleyazari nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ mɛ́ bèle, baa bùguro mɛ́ dè. Pe yé ti kpúɔn Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè, baa Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè.
Jígemununɔ kakuɔrɔ dè kapiɛnnɛ kàduʔumɛ gè
13Misa wè, nɛ́ kacuɔnriwɔEleyazari ní wè, nɛ́ Isirayɛli tògo kàfɔlilɔ ní bèle, a pe ’yiri bùguro nī dè nɛ̀ sɛ́nì pe kpàli. 14A Misa fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ kapiɛngbuɔnnɔ kàfɔlilɔ kúrugu bèle, bàli pe ’puu siɛnnɛ sirakogunɔgunɔ (1 000) kàfɔlilɔ bèle, nɛ́ siɛnnɛ dabataan (100) kàfɔlilɔ bèle, bà pe yé kɔ́n kapiɛnnɛ kpúɔndiʔɛ nī gè.
15A Misa ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «Cí ! Yeli ’fɔ̀li nɛ̀ cɛlilɛ bálì pe mìɛni yaʔa sìi nɛ̄ lé ? 16Ye- ki wéli, peli bɛ̀ʔ lé pe ’taʔa Balaami siɛnrɛ nɛ̄ dè nɛ̀ Isirayɛli siɛnnɛ fáanni bèle nɛ̀ nyɔ́gɔ á pe ’kolimɔ baara dáà kúɔ dè Yewe nɛ̄ wè, Peyɔri kele wuʔu nɛ̄ gè, fúɔ a wuʔɔgbuʔɔ pɛ́nì tuu Yewe gboli nɛ̄ lèʔ31.16 Wéli baa 25.1-5. Isirayɛli siɛnnɛ pe yé puu nɛ kulocɛliɛ wáà sungu, wire ŋáà pe ’puu nɛ yeri Baali Peyɔri tiʔɛ wuu wè. ? 17Píra ŋáà nī wè, ye- nàgabigele ke mìɛni kpúu pìile nī bèle. Ye- cɛlilɛ pe mìɛni kpúu bàli pe ’nàguɔlɔ kaala cɛ́n nɛ̀ kúɔ wè. 18Kire nɛ̄, ye- sí pìcapigele yaʔa gèle sìi nɛ̄ yeli mɛ́, gàli kiyè fìɛ nàguɔlɔ kaala cɛ́n wèʔ.
19«Yeli bálì sí bīɛlɛ, ye ’siɛn wáà kpúu nɛ̀ nyaa wè, kire ga laa nɛ̀ cò nɛ̀ taa kpúu wáà nɛ̄ wè, yeli ’yɛli bè kò cɛnyɛ kɔlisiin bùguro kàduʔu mɛ́ gè. Ye- yìye jíge yè cìile cɛnyɛ taanriwuʔu nɛ̄ gè nɛ́ cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu ní gè, yeli nɛ́ siɛnnɛ bálì ní yeli yé cò bèle. 20Yeli ’yɛli bè yeli burudo jíge dè ti cìile, nɛ́ yɛrɛ ní dè dàa dī sɛ̀ngɛ wori dè, nɛ́ fɛ̀ninɛ ní bèle bàli pe ’kpíʔile nɛ́ síkasiire ní dè, nɛ́ yakpiʔilide dáà pe ’tɛn dè.»
21A kacuɔnriwɔ Eleyazari wi ’ti juu kapiɛngbuɔnnɔ mɛ́ bèle bàli pe yé kɔ́n kapiɛnnɛ kpúɔndiʔɛ nī gè, nɛ́ jo: «Ti n’dɛ fànʔa kele gálì kiyē Fànʔa Siɛnrɛ nī dè, dàa Yewe ’juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. 22Dàa ti mìɛni dī tiɛ wè, nɛ́ walifiiwe, nɛ́ kányiɛrɛ, nɛ́ timɔri, nɛ́ káfiire, nɛ́ pilɔn, 23dàa ti mìɛni ti bé gbɛ̀ jíin kàsun nī gè, yeli ’yɛli bè ti mìɛni le kàsun nī kire ga buu ti- cìile. Kire kàduʔumɛ gè yeli bé ní ti le jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ31.23 Koliyo 22-23 wuʔu nī gè, wéli baa 19.9. nī gè bè ti cìile. Dìi sí ti wè kàsun sorigi wèʔ, yeli ’yɛli bè ti fuɔn jígemununɔ kakuɔrɔ luʔɔ nī gè. 24Yeli bé yeli burudo jíge dè cɛnyɛ kɔlisiinwuʔu nɛ̄ gè, bà yeli bé cìile. Kire kàduʔumɛ gè yeli bé nɛ́ gbɛ̀ jíin bùguro nī dè.»
Pe ’kapiɛnnɛ tɔ̀ni yɛrɛ liɛlɛ dè
25A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 26«Muɔ nɛ́ kacuɔnriwɔEleyazari ní wè, nɛ́ Isirayɛliyé tobilo kpáaya kàfɔlilɔ ní bèle, yeli bé yɛrɛ tɔ́ri dè dàa ní pe ’kɔ́n kapiɛnnɛ kpúɔndiʔɛ nī gè, siɛnnɛ bèle nɛ́ yajuuro ní dè. 27Yeli bé yɛrɛ tíla dè kapiɛngbuɔnnɔ nɛ̄ bèle, bàli pe ’kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè, nɛ́ míɛni Isirayɛli tògo siɛnnɛ ní bèle bàli pe ’kò bile wè.
28«Muɔ bé Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè kapiɛngbuɔnnɔ pe liʔɛlɛ nī gèle, bàli pe ’kɛ́ kapiɛnnɛ kpúɔndiʔɛ nī gè. Kasuulebile sirasiin dabataandaan (500) nī wè, muɔ bé siɛn nigbe kɔ̀n Yewe mɛ́. Yajuuro nī dè, nìɛyɛ yè nɛ́ sèfɛngɛlɛ ní gèle, nɛ́ sìnbaara ní dè, nɛ́ síkaala ní bèle, ti mìɛni sirasiin dabataandaan (500) nī wè, muɔ bé yajuʔu nigbe láʔa bè kɛn Yewe mɛ́. 29Yeli bé ti kɔ̀n pe liʔɛlɛ nī gèle dàa dī pe wori dè, bè ti kɛn kacuɔnriwɔ Eleyazari mɛ́ wè; tire bé puu kpuʔɔrɔ dáà pe ’kɔ̀n nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè.
30«Muɔ bé Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè míɛni Isirayɛli tògo siɛnsɛnminɛ wori nī dè. Kasuulebile togosiin nɛ́ kpɔrigɔ ó kpɔrigɔ nī bèle, muɔ bé siɛn nigbe kɔ̀n Yewe mɛ́. Yajuuro nī dè, nìɛyɛ yè nɛ́ sèfɛngɛlɛ ní gèle nɛ́ sìnbaara ní dè nɛ́ síkaala ní bèle, ti mìɛni togosiin nɛ́ kpɔrigɔ ó kpɔrigɔ nī wè, muɔ bé yajuʔu nigbe láʔa bè kɛn Yewe mɛ́. Muɔ bé ti kɛn Leviiyé mɛ́ bèle, peli bálì pe Yewe Kòridiʔɛ baara kúu dè.»
31A Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Eleyazari wè, a pe ’ti mìɛni kpíʔile dàa Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. 32Dàa ti yé kɔ̀n kapiɛnnɛ tɔ̀ni yɛrɛ nī dè, dàa ní kapiɛngbuɔnnɔ pe yé pɛn bèle, tire yé puu sìnbaala nɛ́ síkaala siramuʔɔyɔ tekataanri nɛ́ kataanri nɛ́ sirakiɛ nɛ́ kogunɔ (675 000), 33nìɛyɛ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kataanri (72 000), 34sèfɛngɛlɛ siramuʔɔyɔ kiɛ nɛ́ kogunɔ nɛ́ sirakogunɔ (61 000), 35nɛ́ sinborilo bálì piyè cɛ fìɛ nàguɔ kaala cɛ́n lèʔ, peli siramuʔɔyɔ kataanri (32 000).
36Sìnbaala nɛ̀ síkaala bèle, siramuʔɔyɔ togosicɛri nɛ́ sicɛri nɛ́ sirakɔlisiin dabataan (337 500), tire ti ’puu kapiɛngbuɔnnɔ liɛlɛ lè. 37A pe ’Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè ti nī: sìnbaala nɛ́ síkaala ní bèle, sirataanri nɛ́ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ kogunɔ (675).
38Nìɛyɛ siramuʔɔyɔ kacɛri (36 000) ’puu baa, a pe ’Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè tire nī: nìɛyɛ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ siin. 39Sèfɛngɛlɛ siramuʔɔyɔ kɔlisiin nɛ́ sirakiɛ nɛ́ siin nɛ́ dabataan (30 500) ’puu baa, a pe ’Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè tire nī: sèfɛngɛlɛ togotaanri nɛ́ nigbe.
40Siɛnnɛ siramuʔɔyɔ sicɛri (16 000) ’puu baa, a pe ’Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè peli nī: siɛnnɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ siin. 41A Misa ’Yewe liʔɛlɛ ke mìɛni kɔ̀n nɛ̀ kɛn gàli ke ’puu kpuʔɔrɔ Yewe mɛ́ wè, nɛ́ ke kɛn kacuɔnriwɔ Eleyazari mɛ́ wè, majo bɛ̀ Yewe yé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ wè.
42Isirayɛli tògo siɛnsɛnminɛ liɛlɛ lire ni ’puu nàa lè, dàa Misa yé kɔ̀n dè dàa ní kapiɛngbuɔnnɔ pe yé pɛn dè, 43ti yé puu sìnbaara nɛ́ síkaala bèle, siramuʔɔyɔ togosicɛri nɛ́ sicɛri nɛ́ sirakɔlisiin dabataan (337 500), 44nɛ́ nìɛyɛ siramuʔɔyɔ kacɛri (36 000), 45nɛ́ sèfɛngɛlɛ siramuʔɔyɔ kɔlisiin nɛ́ sirakiɛ nɛ́ siin dabataan (30 500), 46nɛ́ siɛnnɛ siramuʔɔyɔ sicɛri (16 000). 47A Misa ’Yewe liɛlɛ kɔ̀n lè ti nī: siɛnnɛ togosiin nɛ́ kpɔrigɔ ó kpɔrigɔ nī bèle, a wi ’siɛn nigbe láʔa nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́; yajuuro togosiin nɛ́ kpɔrigɔ ó kpɔrigɔ nī dè, a wi ’yajuʔu nigbe láʔa nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́. A wi ’ti mìɛni pínɛ nɛ̀ kɛn Leviiyé mɛ́ bèle bàli pe ’puu nɛ baara kúu dè Yewe Kòridiʔɛ nī gè, majo bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ gè.
Kapiɛngbuɔnnɔ pe kinɛdɛnigɛ yakɔnrɔ dè
48Kapiɛngbuɔnnɔ kàfɔlilɔ bèle, bàli pe ’puu siɛnnɛ sirakogunɔ (1 000) kàfɔlilɔ bèle nɛ́ siɛnnɛ dabataan (100) kàfɔlilɔ bèle, a peli ’pɛn nɛ̀ pɛ́nì yéri Misa yiʔɛ mɛ́ gè 49nɛ́ ti juu wi mɛ́ nɛ́ jo: «Weli nyɛ́nì kapiɛngbuɔnnɔ tɔ́ri bèle bàli pe ’puu weli fànʔa laara gè; siɛn nigbe sì cɛ́nì fɔ̀n pe nīʔ. 50Kire nɛ̄ a weli we mìɛni nigbe nigbe ’pɛn nɛ́ tiɛ yɛrɛ dáà ní dè, dàa weli ’taa baa kapiɛngbuɔndiʔɛ nī gè, tire dī kɔli gòpiige kájingele gèle nɛ́ kajigemɛ kájingele gèle, nɛ́ fìʔile, nɛ́ ngbótogolo gèle, nɛ́ sɛmidingele gèle. Tire yē kpuʔɔrɔ dáà ní weli pɛn dè bè ki yaʔa Yewe- weli kàsulugo suɔ gè wi yiʔɛ mɛ́ gè.»
51A Misa nɛ́ kacuɔnriwɔEleyazari pe ’yɛrɛ suɔ dè pe mɛ́, tire yē tiɛ yɛrɛ dáà pe yé kpúɔn dè. 52Tiɛ ŋáà ní siɛnnɛ sirakogunɔ (1 000) kàfɔlilɔ nɛ́ siɛnnɛ dabataan (100) kàfɔlilɔ pe yé pɛn wè nɛ̀ pɛ́nì kɔ̀n nɛ̀ kɛn Yewe mɛ́ wè kpuʔɔrɔ dè, wi lúbugogɛnnɛ ni ’puu culolo tekacɛri nɛ́ sicɛri (184)31.52 Eburu sɛbɛrɛ nī dè, pe ’tiɛ lúbugogɛnnɛ yeri lè «sikile», a weli ’ki tɔ́nminɔ nɛ́ «culolo» nyuɔ ní.. 53Gìi sí gī baa gè, kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni nigbe nigbe yé siɛnnɛ fùʔuro bèle.
54A Misa nɛ́ kacuɔnriwɔ Eleyazari ní wè a pe ’tiɛ yɛrɛ suɔ dè pe mɛ́ dàa ní pe kàfɔlilɔ pe yé pɛn dè, siɛnnɛ sirakogunɔ (1 000) kàfɔlilɔ bèle nɛ́ siɛnnɛ dabataan (100) kàfɔlilɔ bèle. A pe ’pɛn nɛ́ ti ní Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa mɛ́ gè kire ga buu a Yewe ti nyaa wi de sɔ̀ngí de taʔa nɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ ní bèle.
32Isirayɛliyé pe ’pìye gbòbori bè jíin Kanaa kùlo nī lè
Saaya tùluyo yáà ’jo pe- peli kɔrigɔ kɛn gè peli mɛ́
1Wurubɛni saʔa tùlugo nɛ́ Gadi saʔa tùlugo, peli bèle, yajuuniʔɛrɛ ’puu pe mɛ́. Bà pe ’Yazɛri kùlo nɛ́ Galaadi kùlo nyaa lè, a pe ’ki nyaa kire tiʔɛ gáà ki yé puu cɛ̀ngɛ peli mɛ́ peri yajuuro gbún dè.
2Kire nɛ̄ a Wurubɛniyé nɛ́ Gadiyé pe ’pɛn nɛ̀ pɛ́nì ki juu Misa mɛ́ nɛ́ kacuɔnriwɔEleyazari nɛ́ Isirayɛliyé tògo kàfɔlilɔ ní bèle, nɛ́ jo: 3«Kàaya nyáà yè, Atarɔti, Dibɔni, Yazɛri, Nimira, Kɛsibɔni, Eleyale, Sevami, Nɛbo, nɛ́ Beyɔni kàʔa ní gè32.3 Kàaya nyáà yi mìɛni yè, yi yé puu Arinɔni lakoligo nɛ́ Yabɔki lakoligo sunʔɔmɔ nī bè. Siyɔn wi yé puu kàaya nyáà yi tɛ́nimɛ kàfɔli wè., 4yire nyàa yiī baa kùlo náà nī nàa Yewe ’kpúɔn Isirayɛli tògo siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gè. Kire kàaya nyáà yi tɛ́nimɛ pi ’weli dɛ́ni; yi bé yɛli weli yajuuro nɛ̄ dè. Weli bálì sí bīɛlɛ yeli baakuɔlɔ bèle, weli yajuuro tiī nìʔɛrɛ.»
5A pe sí ki juu nɛ́ jo: «A ki sí nyaa weli nyɛ́nì kpuʔɔrɔ taa muɔ mɛ́, Misa, ma kàaya nyáà kɛn yè weli mɛ́ kɔrigɔ liɛlɛ, weli bálì bīɛlɛ muɔ baakuɔlɔ bèle. Fǎga weli kɔ́riʔ weli Zurudɛn cáʔa jeli gèʔ.»
6A Misa sí ki juu Gadiyé mɛ́ bèle nɛ́ Wurubɛniyé ní bèle nɛ́ pe yɛ: «Yeli siinyɛninɛ pe ’yɛli lé bè kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè dí yeli sí kò bile náʔa gè lé ? 7Gáa nɛ̄ yeli nɛ caa bè Isirayɛli siɛnnɛ céri kpúu dè pe nɛ̄, pe fǎ jíin kùlo nī lèʔ nàa Yewe bé kɛn pe mɛ́ lè ? 8Kanumɔ pire bī bàa yeli tobilo pe yé kpíʔile bèle lɛ̀lɛ líì nī mi cé pe tun a pe ’yiri Kadɛsi Barinɛya tiʔɛ nī gè, nɛ́ jo pe- sa Kanaa kùlo saanri lè pe wéli wè32.8 Koliyo 8-9 tiʔɛ nī gè, wéli baa 13.17-33.. 9Bà pe ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Ɛsikɔli kápaligɛ tiʔɛ nɛ̄ gè, a pe ’kùlo nyaa lè, bà pe ’koli nɛ̀ pɛn wè, a pe pɛ́nì Isirayɛli siɛnnɛ céri kpúu dè pe nɛ̄ pe fǎga kɛ́ baa kùlo mɛ́ lèʔ nàa Yewe ’kɛn pe mɛ́ lèʔ.
10«A Yewe fungo ki ’yɛ̀ pe kúrugu kpuʔɔ kire cɛngɛ gè, a wi ’kàli nɛ́ jo32.10 Koliyo 10-13 tiʔɛ nī gè, wéli baa 14.26-35.: 11‹Bɛ̀ piyè fɔ̀li nɛ̀ sín nɛ̀ taʔa mi nɛ̄ wèʔ, nàguɔlɔ bálì pe ’yiri Ezipiti kùlo nī lè nɛ́ yiʔɛlɛ togo taa nɛ̀ kàa taʔa gè, pe wàa nigbe sǐ ga tíi jíin baaʔ kùlo nī lè, kùlo náà mi yé nyuɔ kún nɛ̀ kɛnBirayima mɛ́ wè, nɛ́ Siaga ní wè, nɛ́ Yakuba ní wè, nɛ́ jo m’bé ni kɛn pe mɛ́ lè, 12nɛ̀ yiri Kalɛbi nigbe nī, Yefunɛ jaa wè, wire ŋáà wī Keniziyé32.12 Kenizi siɛnnɛ pe ’puu Ezawu siimɛ; pe ’kɔ́n Kanaa kùlo nī. wuu wè, nɛ́ Nuni jaa ní wè, Yesuwe wè, nɛ́ ki cɛ́n peli yé sín nɛ̀ taʔa mi Yewe nɛ̄.›
13«A Yewe fungo ki ’yɛ̀ kpuʔɔ Isirayɛli siɛnnɛ kúrugu bèle, a wi ’ki kpíʔile a pe ’kò nɛ nyaari nɛ mári waama kùlo nī lè fúɔ nɛ̀ taa yiʔɛlɛ togosiin, fúɔ a pe ’kɛ̀nnɛ wuulo pe mìɛni pɛ́nì kùu nɛ̀ kúɔ bàli pe yé kapiile kpíʔile lè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè.
14«Píra ŋáà nī wè, yeli yē kapiigbiʔilile gboli, yeli nyɛ́nì yeli tobilo sìndiʔɛ líɛ gè bè ní koli bè Yewe fungo yɛ̀gɛ gè bè tóri cígini, Isirayɛli siɛnnɛ kúrugu bèle ! 15Nɛ́ ki cɛ́n, a yeli ’koli nɛ̀ láʔa wi nɛ̄ wè, wi bé ní kàa fàri Isirayɛliyé wuʔɔgɔ cɛnyɛ nɛ̄ yè waama kùlo nī lè. Yeli ye bé sí ki kpíʔile dí siɛnniʔɛmɛ báà pi sí ní cúʔɔ.»
16Kire nɛ̄ a pe sí sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni Misa nɛ̄ wè nɛ́ jo: «Weli sìnbaduuyo nɛ́ weli síkaduuyo ní yè, yire weli nɛ caa bè kpúɔn náʔa gè, bé míɛni kàaya faan weli nariyɛ mɛ́ yè. 17Kire kàduʔumɛ gè, weli nàguɔlɔ bèle, weli bé weli kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè bè kíni Isirayɛli siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gè fúɔ bè sa pe nyɔ́gɔ pe tɛ́nidiɛyɛ nī yè. Weli cɛlilɛ nɛ́ weli pìile peli yákuɔlɔ pe bé kò gunzuluyo lìriye kàaya nī yè, kire ga buu kùlo siɛnnɛ pe fǎga yakaa kpíʔile pe nɛ̄ʔ. 18Weli sǐ ga tíi koli bè jíin weli saaya nī yèʔ ka laa Isirayɛli siɛnnɛ pe mìɛni sì tɛ́nidiɛyɛ taa pe kɔriyɔ nī yèʔ.
19«Kire nɛ̄ weli sǐ dàala kɔrigɔ liɛlɛ taa nɛ́ pe níʔ Zurudɛn cáʔa lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè, fúɔ bè ní kɛ́ baa ki yiʔɛ mɛ́ gèʔ, nɛ́ ki cɛ́n weli nyɛ́nì weli dàala kɔrigɔ liɛlɛ taa lè nɛ̀ kúɔ náʔa kɔli mɛ́ gè, Zurudɛn cáʔa lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè.»
20A Misa ’ki juu pe mɛ́ nɛ́ jo: «A yeli ’kire kpíʔile gè, nɛ́ yeli kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ̀ kɛ́ kapiɛnnɛ kpúɔndiʔɛ mɛ́ gè, 21a yeli kapiɛngbuɔn nàguɔlɔ pe mìɛni ’Zurudɛn cáʔa jeli gè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, fúɔ nɛ̀ taa a Yewe ’wi leguulo pe mìɛni cìra bèle nɛ̀ núgo wi yiʔɛ mɛ́ gè, 22a yeli sí koli nɛ̀ pɛn wè, lɛ̀lɛ líì nī kùlo ni ’kò Yewe kɔli nī gè, yeli sǐ ga tíi kolimɔ taa Yewe nɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gèʔ. Kùlo náà ni mìɛni bé kò yeli woli Yewe yiʔɛ mɛ́ gè.
23«Nɛ̀ ki yaʔa a yeli sì ki kpíʔileʔ gàa yeli ’juu gè, yeli nyɛ́nì kapiile kpíʔile Yewe nɛ̄. Ye- ki cɛ́n yeli kapiile ni bé tuu yeli nɛ̄ ! 24Kire nɛ̄, yeri waa ye sa kàaya faan yè yeli nariyɛ mɛ́ yè, ye sa sìnbaduuyo nɛ́ síkaduuyo kpúɔn yè. Nɛ̀ ki yaʔa ye- ki cɛ́n, siɛnrɛ dáà ti ’yiri yeli nyuɔyɔ nī yè, yeli ’yɛli bè ti kpíʔile wī !»
25A Gadiyé nɛ́ Wurubɛniyé pe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Weli yē muɔ baakuɔlɔ; weli bé ki kpíʔile gàa weli kàfɔli wi ’juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gè. 26Weli pìile bèle, nɛ́ weli cɛlilɛ ní bèle, nɛ́ weli yajuuro ti mìɛni ní dè, tire bé kò náʔa Galaadi kàaya nī yè. 27Nɛ̀ ki yaʔa weli bèle, muɔ baakuɔlɔ bèle, weli we mìɛni bálì we ’kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, weli bé kɛ́ kapiɛnnɛ mɛ́ lè, majo bɛ̀ weli kàfɔli wi ’ki juu gè.»
28A Misa sí tunduro kɛn dè pe wuʔu nɛ̄ gè kacuɔnriwɔ Eleyazari mɛ́ wè, nɛ́ Nuni jaa Yesuwe ní wè, nɛ́ Isirayɛli saaya tùluyo tobilo kpáaya kàfɔlilɔ mɛ́ bèle32.28 Koliyo 28-32 tiʔɛ nī gè, wéli baa Yes 1.12-15.. 29A Misa sí jo: «A Gadiyé nɛ́ Wurubɛniyé pe ’Zurudɛn cáʔa jeli gè nɛ́ yeli ní nɛ̀ kɛ́ nɛ́ pe kapiɛngbuɔn yɛrɛ ní dè nɛ̀ sɛ́nì kapiɛnnɛ kpúɔn lè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, a ye kɛ́nì kùlo jáa lè, yeli bé Galaadi kùlo kɛn lè pe mɛ́ pe liɛlɛ. 30A piyě sí fɔ̀li nɛ̀ ki kpíʔile gè nɛ̀ pe kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè nɛ̀ Zurudɛn cáʔa jeli gèʔ, kire tiʔɛ nī gè pe ’yɛli bè pe dàala kɔrigɔ taa gè nɛ́ yeli ní Kanaa kùlo nī lè.»
31A Gadiyé nɛ́ Wurubɛniyé pe ’ki juu nɛ́ jo: «Yeli baakuɔlɔ pe bé ki kpíʔile gàa Yewe ’juu gè. 32Weli bé weli kapiɛngbuɔn yɛrɛ líɛ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè bè jíin Kanaa kùlo nī lè. Gìi sí gī baa gè, weli dàala kɔrigɔ ki bé puu Zurudɛn cáʔa náʔa kɔli mɛ́ gè.»
33Kire nɛ̄ a Misa sí kire kùlo náà kɛn lè Gadiyé mɛ́ bèle nɛ́ Wurubɛniyé ní bèle, nɛ́ Yusufu jaa Manase wi saʔa tùlugo ki tílaga ní gè: Sikɔn kùlo tɛ́nimɛ bè, Sikɔn ŋáà wi ’puu Amɔriyé kùlofɔli wè, nɛ́ Ɔgi kùlo tɛ́nimɛ ní bè, Ɔgi ŋáà wi ’puu Basan kùlofɔli wè, kùlo lè nɛ́ ni kàaya ní yè nɛ́ ni tɛ́nimɛ ní bè. 34A Gadiyé pe ń’nɛ̀ koli nɛ̀ kàaya nyáà faan yè cígini: Dibɔni, Atarɔti, Aroweri, 35Atiroti Sofani, Yazɛri, Yogbeʔa, 36Beti Nimira nɛ́ Beti Karan. Yire yé puu kàaya nyáà pe ’faan nɛ́ yi sùlu nɛ́ gunliriye ní yè. A pe ’yi sìnbaduuyo nɛ́ síkaduuyo faan yè míɛni.
37A Wurubɛniyé pe ’koli nɛ̀ kàaya nyáà faan yè: Kɛsibɔni, Eleyale, Kiriyatayimi, 38Nɛbo, nɛ́ Baali Mɛyɔ kàʔa ní gè; a pe ’kire kàaya nyáà míɛyɛ yiʔɛ yè. A pe ń’nɛ̀ Sibima kàʔa faan gè cígini. A pe ’pe míɛyɛ le yè kàaya nyáà nɛ̄ pe yé koli nɛ̀ faan yè.
39Manase jaa Makiiri wi siimɛ bè, a peli ’kɛ́ Galaadi kùlo mɛ́ lè nɛ̀ sɛ́nì kire kùlo líɛ lè nɛ̀ Amɔri siɛnnɛ cìra bèle, bàli pe ’puu baa ni nī lè32.39 Galaadi kùlo lire yé puu cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́; ni táanmɛ kɔli gáà ki ’puu cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè, Gadiyé pe yé kire tiʔɛ líɛ gè nɛ̀ kúɔ.. 40Kire nɛ̄ a Misa ’Galaadi kùlo kɛn lè Manase jaa Makiiri mɛ́ wè, a wi ’tɛ́ni baa ni nī. 41A Manase jaa Yayiiri wire ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì pe vòyo líɛ yè nɛ̀ míɛyɛ le yi nɛ̄ nɛ yi yeri Yayiiri vòyo. 42A Nɔbaki wire ’kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì Kenati kàʔa nɛ́ ki tɛ́nimɛ vòyo líɛ yè, nɛ̀ Kenati kàʔa yeri gè Nɔbaki kàʔa; wire tíimɛ míʔɛ ki yé puu.
33Isirayɛliyé tóridiʔɛlɛ gèle
1Tóridiɛyɛ yi n’yɛ nyàa nī Isirayɛli siɛnnɛ pe ’tóri bèle, bà pe ’yiri Ezipiti kùlo nī lè nɛ́ taanni pìye nɛ̄ pe kapiɛngbuɔn tòyo nī yè, á Misa nɛ́ Arawɔn sí yé puu pe yiɛgininɛ bèle. 2Bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ, a Misa sí pe tóridiʔɛlɛ nɛ́ pe yéridiʔɛlɛ sɛbɛ gèle gbègele gbègele. Keli gīɛlɛ gàli gèle.
3Yebelige ki cɛnyɛ kiɛ nɛ́ kogunɔwuʔu nɛ̄ gè, a pe ’yiri Aramisɛsi kàʔa nī gè nɛ̀ kɛ́. Ki yé buu Torimakiyaʔa cɛngbuʔɔ kpìɛnduumɛ mɛ́ bè, a Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yiri Ezipiti kùlo siɛnnɛ pe mìɛni nyaamɛ nɛ̄ bè, yiɛyɛ ní yé yɛ̀riyɛ yè33.3 Wéli baa Yir 14.8., 4nɛ̀ ki yaʔa Ezipiti siɛnnɛ, peli ’puu nɛ pe jaapelile tɔ́ngi bèle, bàli bīɛlɛ Yewe yé kpúɔn a pe ’kùu bèle, nɛ̀ kàyuʔu juu gè Ezipiti kùlo kulocɛlɛlɛ pe mìɛni nɛ̄ bèle.
5A Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yiri Aramisɛsi kàʔa nī gè nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Sukɔti kàʔa nī gè. 6A pe ń’nɛ̀ yiri Sukɔti kàʔa nī gè nɛ̀ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Etami tiʔɛ táanni gè, kire gáà ki ’puu waama kùlo táanni lè.
7A pe ń’nɛ̀ yiri Etami tiʔɛ táanni gè nɛ̀ koli nɛ̀ pɛn Pi Kariyɔti kàʔa táanni gè, gàa ki ’puu Baali Sefɔn kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè. A pe ’pe bùguro kpúɔn dè baa Migidɔli kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè.
8A pe ń’nɛ̀ yiri Pi Kariyɔti kàʔa táanni gè, nɛ̀ kuʔɔjii luʔɔ jeli gè nɛ́ kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ waama kùlo nɛ̄ lè, a pe ’cɛnyɛ taanri tánʔana tánʔa Etami waama kùlo nī lè nɛ́ nɛ́ péli nɛ̀ pe bùguro kpúɔn dè Mara tiʔɛ nī gè.
9A pe ń’nɛ̀ yiri Mara tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Elimi tiʔɛ nɛ̄ gè, baa pìndiʔɛlɛ kiɛ nɛ́ siin yē gèle, nɛ́ támari tiiye togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ ní yè. A pe ’pe bùguro kpúɔn dè kire tiʔɛ nī gè.
10A pe ń’nɛ̀ yiri Elimi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii táanni wè. 11A pe ń’nɛ̀ yiri Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Sɛnɛ waama kùlo nī lè.
12A pe ń’nɛ̀ yiri Sɛnɛ waama kùlo nī lè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Dofika tiʔɛ nī gè. 13A pe ń’nɛ̀ yiri Dofika tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Alusi tiʔɛ nī gè.
14A pe ń’nɛ̀ yiri Alusi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Erefidimi tiʔɛ nī gè. Nɛ̀ ki yaʔa luʔɔ sì yé puu baa pe- gbuɔʔ. 15A pe ń’nɛ̀ yiri Erefidimi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Sinayii waama kùlo nī lè.
16A pe ń’nɛ̀ yiri Sinayii waama kùlo nī lè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Kibirɔti Taawa tiʔɛ nī gè. 17A pe ń’nɛ̀ yiri Kibirɔti Taawa tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Katisɛrɔti tiʔɛ nī gè.
18A pe ń’nɛ̀ yiri Katisɛrɔti tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Iritima tiʔɛ nī gè. 19A pe ń’nɛ̀ yiri Iritima Tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Irimɔ Pɛrɛzi tiʔɛ nī gè.
20A pe ń’nɛ̀ yiri Irimɔ Pɛrɛzi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Libina tiʔɛ táanni gè.
21A pe ń’nɛ̀ yiri Libina tiʔɛ táanni gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Irisa tiʔɛ nī gè. 22A pe ń’nɛ̀ yiri Irisa tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Keyelata tiʔɛ nī gè.
23A pe ń’nɛ̀ yiri Keyelata tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Sɛfɛri nyagurugo táanni gè. 24A pe ń’nɛ̀ yiri Sɛfɛri nyagurugo tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Arada tiʔɛ nī gè.
25A pe ń’nɛ̀ yiri Arada tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Makelɔti tiʔɛ nī gè. 26A pe ń’nɛ̀ yiri Makelɔti tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Taʔati tiʔɛ nī gè.
27A pe ń’nɛ̀ yiri Taʔati tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Tera tiʔɛ nī gè. 28A pe ń’nɛ̀ yiri Tera tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Mitika tiʔɛ nī gè.
29A pe ń’nɛ̀ yiri Mitika tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Kasimɔna tiʔɛ nī gè. 30A pe ń’nɛ̀ yiri Kasimɔna tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Mɔsɛra tiʔɛ nī gè.
31A pe ń’nɛ̀ yiri Mɔsɛra tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Bɛnɛ Yakan tiʔɛ nī gè. 32A pe ń’nɛ̀ yiri Bɛnɛ Yakan tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Wori Gigadi tiʔɛ nī gè.
33A pe ń’nɛ̀ yiri Wori Gigadi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Yotibata tiʔɛ nī gè. 34A pe ń’nɛ̀ yiri Yotibata tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Aburona tiʔɛ nī gè.
35A pe ń’nɛ̀ yiri Aburona tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Eziyɔn Gebɛri kàʔa táanni gè. 36A pe ń’nɛ̀ yiri Eziyɔn Gebɛri kàʔa táanni gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Kadɛsi kàʔa táanni gè, Zɛnɛ waama kùlo nī lè.
37A pe ń’nɛ̀ yiri Kadɛsi kàʔa táanni gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Wori nyagurugo táanni gè, gàa ki yē Edɔmi kùlo táanni lè.
38Kire tiʔɛ nī gè, a kacuɔnriwɔ Arawɔn wi ’tánʔa Wori nyagurugo nɛ̄ gè nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe siɛnrɛ ní dè, nɛ̀ kùu baa, yiʔɛlɛ togosiin tórilo kàduʔumɛ gè bà Isirayɛli siɛnnɛ pe ’yiri Ezipiti kùlo nī lè. Kire yé puu yeye kogunɔwuʔu ki cɛnbelige nɛ̄ gè33.38 Wéli baa 20.22-28; Fàn 10.6.. 39Arawɔn wi yé yiʔɛlɛ tekɔlini nɛ́ taanri (123) taa, a wi ’kùu Wori nyagurugo nɛ̄ gè.
40Kire lɛ̀lɛ lire nī, a Aradi kùlofɔli wi ’Isirayɛli siɛnnɛ pɛn wori lúʔu dè, wire ŋáà wi ’puu Kanaayé wuu wè, nɛ́ ní tɛ́niwɛ Nɛgɛvi waama kùlo nī lè, nàa ni ’puu Kanaa kùlo nī lè33.40 Wéli baa 21.1..
41A pe ń’nɛ̀ yiri Wori nyagurugo tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Zalimɔna tiʔɛ nī gè. 42A pe ń’nɛ̀ yiri Zalimɔna tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Punɔ tiʔɛ nī gè.
43A pe ń’nɛ̀ yiri Punɔ tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Woboti tiʔɛ nī gè. 44A pe ń’nɛ̀ yiri Woboti tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Iye Abarimi tiʔɛ nī gè, Mowabi kùlo tɛ́nimɛ nī bè.
45A pe ń’nɛ̀ yiri Iye Abarimi tiʔɛ nī gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Dibɔni Gadi kàʔa táanni gè. 46A pe ń’nɛ̀ yiri Dibɔni Gadi kàʔa táanni gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Alimɔ Dibilatayimi kàʔa táanni gè.
47A pe ń’nɛ̀ yiri Alimɔ Dibilatayimi kàʔa táanni gè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Abarimi nyaguruyo sunʔɔmɔ nī bè, Nɛbo nyagurugo yiʔɛ mɛ́ gè. 48A pe ń’nɛ̀ yiri Abarimi nyaguruyo nī yè nɛ̀ sɛ́nì pe bùguro kpúɔn dè Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè.
49Pe bùguro ti ’puu Zurudɛn cáʔa táanni gè, Beti Yesimɔti kàʔa táanni gè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Abɛli Sitimi tiʔɛ nɛ̄ gè, Mowabi waama kùlo kpàanjali nī wè.
Yewe wi ’Kanaa kùlo líɛgɛnmɛ tìɛ bè
50Bè pe ’yaʔa baa Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè, a Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 51«-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ:
«A yeli kɛ́nì Zurudɛn cáʔa jeli gè nɛ̀ jíin Kanaa kùlo nī lè, 52yeli bé Kanaa kùlo siɛnnɛ cìra bèle bé sí pe yasunro ti mìɛni cúʔɔ, dàa pe ’tɛn dè nɛ́ dàa dī timɔri wori dè, nɛ́ sundiɛyɛ nyáà yī nyaguruyo nɛ̄ yè. 53Yeli bé kùlo líɛ lè bè tɛ́ni ni nī, nɛ́ ki cɛ́n mi nyɛ́nì kùlo kɛn lè yeli mɛ́, kire ga buu ni- kò yeli woli.
54«Kùlo ni bé liɛlɛ bè yɛli nɛ́ bìgele wáagɛnmɛ ní bè; yeli bé ni taa kɔrigɔ bè yɛli nɛ́ yeli nariyɛ ní yè. Nariyɛ nyáà yī kpoliyo yè, yeli bé dàakpuɔlɔ kɛn pe mɛ́; nariyɛ nyáà yi ’cɛ̀ri yè, yeli bé dàaciɛlɛ kɛn pe mɛ́. Bìgele keli ke bé kùlo ni liɛlɛgɛnmɛ tìɛ bè; yeli bé yeli liʔɛlɛ taa gèle kɔrigɔ kùlo nī lè bè yɛli nɛ́ yeli saaya tùluyo ní yè33.54 Wéli baa 26.52-56; 34.13; Yes 14.1-2..
55«Nɛ̀ sí ki yaʔa a yeli sì kùlo náà ni siɛnnɛ cìra bèleʔ, bàli yeli bé yaʔa bèle, pe bé kò yeli mɛ́ kànyaʔara yeli nyapigele nī gèle, bé sí ní kò yeli mɛ́ wíiye yeli lìʔɛgɛlɛ nī gèle33.55 Wéli baa Yes 23.13; Ezek 28.24.. Pe bé sí kò yeli wuʔɔfɔlilɔ kùlo nī lè nàa nī yeli yē tɛ́ninɛ bèle. 56A ki yē mmɛ gè, gàa mi ’puu nɛ caa bè kpíʔile pe nɛ̄ bèle, yeli nɛ̄ m’bé koli ki taʔa.»
34Yewe wi ’Kanaa kùlo ni láʔagɛlɛ tìɛ gèle
1A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«-Ti juu ma gbɛ̀ngɛ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle:
«A yeli kɛ́nì jíin Kanaa kùlo nī lè, kùlo náà ni bé puu yeli kɔrigɔ gè, ki n’gɛ tiɛyɛ yíì nī ni bé láʔa lè34.2 Pe yé kùlo náà ni láʔagɛlɛ tiɛyɛ taa yè kùlofɔli Sulomani lɛ̀lɛ lire yákuɔ nī (wéli baa Yes 15; Ezek 47.13-20).. 3Ni bé séli Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii gògogo nyuɔ nɛ̄ gè cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige mɛ́, bèri Zɛnɛ waama kùlo sɔ́ligi lè, bè sa tóri Edɔmi kùlo táanni lè, 4bèri waa cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige mɛ́ gè bè sa tóri Akirabimi tánʔadiʔɛ nɛ̄ gè, bèri tòrí Zɛnɛ waama kùlo nī lè bè sa nɔ̀ Kadɛsi Barinɛya kàʔa lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige mɛ́ gè. Láʔala ni béri waa súuri bè sa nɔ̀ Kazari Adari kàʔa nɛ̄ gè, bè ní màʔa bè sa tóri Azimɔ tiʔɛ nɛ̄ gè. 5Láʔala ni bé ní de waa bè sa màʔa bè yiri Azimɔ tiʔɛ nī gè bèri waa fúɔ Ezipiti kápaligɛ mɛ́ gè, bè sa kúɔ Cɛngɛnyɛnijiinmɛ kuʔɔjii mɛ́ wè.
6«Kuʔɔjii lakpuʔɔ gògoyo yè, yire bé puu láʔala cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè.
7«Cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ mɛ́ gè, láʔala ni bé séli Cɛngɛnyɛnijiinmɛ kuʔɔjii mɛ́ wè bè tóri cɛngɛnyɛnifolimɛ kɔli mɛ́ gè, bè sa nɔ̀ Wori nyagurugo nɛ̄ gè34.7 Wori nyagurugo: Ki yé puu Kanaa kùlo lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè; Liban kùlo nī ki ’puu. Wori nyagurugo káà míɛni ’puu Kanaa kùlo lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè; baa kire tiʔɛ nī Arawɔn ’kùu (wéli baa 20.22; 33.37-41)., 8bè yiri Wori nyagurugo tiʔɛ nī gè bè sa tóri Amati kàʔa wìile34.8 Amati kàʔa wìile: Pàli nɛ ki yeri nɛ̀ jo: Lebo Amati. táanni lè fúɔ bè sa nɔ̀ Zedadi kàʔa nɛ̄ gè, 9bé ní ki líɛ kire tiʔɛ nī gè fúɔ bè sa nɔ̀ Zifirɔn kàʔa nɛ̄ gè, bàa yiri Kazari Ena vògo nɛ̄ gè. Kire bé puu yeli kùlo ni láʔadiɛyɛ yè, cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ mɛ́ gè.
10«Cɛngɛnyɛnifolimɛ láʔala lè ni bé séli Kazari Ena vògo nɛ̄ gè bèri waa cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè, bàa tóri Sefami tiʔɛ nɛ̄ gè, 11bèri waa bè sa nɔ̀ Iribila kàʔa nɛ̄ gè, kire gáà gī Ayini kàʔa lìʔɛlɛ cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè. Láʔala ni béri waa bè sa tóri cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè bè sa nɔ̀ Kinɛrɛti kuʔɔjii nɛ̄ wè34.11 Kinɛrɛti kuʔɔjii: Kire pe yé kɛ́nì yiʔɛ nɛ yeri «Galile kuʔɔjii gè» nɛ́ ní «Zenɛzarɛti kuʔɔjii gè». bèri ki gògogo sɔ́ligi gè de waa cɛngɛnyɛnifolimɛ kɔli mɛ́ gè, 12bè sari sɔ́ligi de tòrí Zurudɛn cáʔa táanni gè, kire ki bé puu láʔala lè, bè màʔa bè sa yiri Yasuʔɔniʔɛgɛ kuʔɔjii mɛ́ wè.
«Nàa lire bé puu yeli kùlo lè nɛ́ ni láʔagɛlɛ ní gèle, gàli mi ’tìɛ nɛ̀ màʔa gèle.»
13A Misa sí ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle nɛ́ jo: «Nàa lire nī kùlo lè nàa yeli bé taa kɔrigɔ gè, bè ni liɛlɛ nɛ́ bìgele ní gèle. Kire kùlo lire wori Yewe nyɛ́nì juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ nɛ́ jo weli- ni kɛn saaya tùluyo kacɛri nɛ́ tílaga mɛ́ gè34.13 Wéli baa 26.52-56; 33.54; Yes 14.1-2.. 14Nɛ́ ki cɛ́n Wurubɛni saʔa tùlugo gè nɛ́ Gadi saʔa tùlugo ní gè peli nyɛ́nì pe kɔrigɔ taa gè nɛ̀ kúɔ, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè; Manase saʔa tùlugo tílaga gè, peli míɛni nyɛ́nì pe kɔrigɔ taa gè nɛ̀ kúɔ. 15Kire saaya tùluyo nyáà siin yè nɛ́ saʔa tùlugo tílaga ní gè, yire nyɛ́nì yi liɛlɛ taa lè nɛ̀ kúɔ Zurudɛn cáʔa lìʔɛlɛ nī lè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè.»
Yiɛgininɛ bálì pe bé kùlo liɛlɛ lè
16A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 17«Nàguɔlɔ pe míɛyɛ yi n’yɛ, bàli pe bé kùlo liɛlɛ lè: kacuɔnriwɔEleyazari nɛ́ Nuni jaa Yesuwe. 18Yeli bé ní yiɛgininɛ pálì nyíɛnɛ gɔ̀n saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo nī, bè kùlo liɛlɛ lè.
19«Nàguɔlɔ pe míɛyɛ yire yī nyàa yè: Yefunɛ jaa Kalɛbi wè, Zuda saʔa tùlugo wuu wè; 20nɛ́ Amikudi jaa Sɛmuwɛli wè, Simɛyɔ saʔa tùlugo wuu wè; 21nɛ́ Kisilɔn jaa Elidadi wè, Bɛnzamɛ saʔa tùlugo wuu wè; 22nɛ́ Yogili jaa Buki wè, wire ŋáà wī Dan saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 23nɛ́ Efodi jaa Aniyɛli wè, wire ŋáà wī Yusufu jaa Manase saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 24nɛ́ Sifitani jaa Kemiɛli wè, wire ŋáà wī Yusufu jaa Ɛfirayimi saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 25nɛ́ Parinaki jaa Elizafani wè, wire ŋáà wī Zabulɔn saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 26nɛ́ Azan jaa Palitiyɛli wè, wire ŋáà wī Izakari saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 27nɛ́ Selomi jaa Akudi wè, wire ŋáà wī Azɛri saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè; 28nɛ́ Amikudi jaa Pedakɛli wè, wire ŋáà wī Nafitali saʔa tùlugo yiɛginiwɛ wè.»
29Bàli peli yē nàguɔlɔ bálì mɛ́ Yewe ’ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ nɛ́ jo pe- Kanaa kùlo kɔrigɔ liɛlɛ gè Isirayɛli siɛnnɛ nɛ̄ bèle.
35Leviiyé kàaya wori dè
1Bè pe ’yaʔa baa Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè, a Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 2«-Ki juu ma gbɛ̀ngɛ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ pe- tiɛyɛ yáà yaʔa pe dàala kɔrigɔ nī gè Leviiyé woyo, nyàa yi bé puu kàaya yè nyàa nī pe bé tɛ́ni yè, bé ní yajuuro nàʔadiɛyɛ kɛn pe mɛ́ kàaya táanni yè35.2 Wéli baa Lev 25.32-34; Yes 21.1-42; Kaj1 6.54-66.. 3Kàaya yire bé puu pe woyo, nyàa nī pe bé tɛ́ni yè. Kàaya tɛ́nimɛ pire bé puu yajuuro nàʔadiɛyɛ, bé ní puu pe kɔliyɛrɛ tɛ́ngɛdiɛyɛ nɛ́ yajuusɛnrɛ ní dè.
4«Yajuuro nàʔadiɛyɛ nyáà yeli bé kɛn Leviiyé mɛ́ bèle, bè ki líɛ kàʔa gungo táanni gè, yi kpúʔɔgɛnmɛ pi bé puu kabuunyiʔɛnɛ sirakogunɔ (1 000) bè kàʔa màʔa gè. 5Yeli bé yi tɔ́nminɔ kàʔa kàduʔu mɛ́ gè. Yi píɛlɛgɛnmɛ pi mìɛni pi bé puu nubo, kayɔbiyɔ yi mìɛni nɛ̄: pi bé puu kabuunyiʔɛnɛ sirakiɛ (2 000) cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, nɛ́ kabuunyiʔɛnɛ sirakiɛ (2 000) cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige mɛ́ gè, nɛ́ kabuunyiʔɛnɛ sirakiɛ (2 000) cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè, nɛ́ kabuunyiʔɛnɛ sirakiɛ (2 000) cɛngɛnyɛnijiinmɛ kàmɛgɛ mɛ́ gè. Kàʔa ki bé puu yi sunʔɔmɔ nī. Kire nàʔadiɛyɛ yi bé puu bè kàaya màʔa yè bè suʔu.
6,7«Yeli bé kàaya togosiin nɛ́ kataanri kɛn Leviiyé mɛ́ bèle; yi mìɛni bé puu nɛ́ yajuuro nàʔadiɛyɛ ní. Kàaya nyáà nī yè, yeli bé yàa kɔlini nyíɛnɛ bè kɔ̀n yi- puu líʔirejodiɛyɛ, nyàa nī siɛnkpuuwo wi bé gbɛ̀ fɛ̀ bè jíin wè. 8Kàaya nyáà yeli bé kɛn pe mɛ́ yè, yi bé kɔ̀n Isirayɛliyé dàala kɔrigɔ nī gè. Yeli bé líɛ nìʔɛgɛ bìli mɛ́ pe ’taa nìʔɛgɛ wè, bé sí líɛ cɛ̀ri bìli mɛ́ pe ’taa cɛ̀ri wè. Saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo bé sí kàaya kɛn Leviiyé mɛ́ bèle bè yɛli nɛ́ kɔrigɔ ní gè gàa pe ’taa gè.»
Líʔirejo kàaya wori dè
9A Yewe ’ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 10«-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ:
«A yeli kɛ́nì Zurudɛn cáʔa jeli gè nɛ̀ jíin Kanaa kùlo nī lè, 11yeli bé kàaya yáà nyíɛnɛ bè kɔ̀n nyàa yi bé puu líʔirejo woyo yè. A wàa ’siɛn kpúu a ki ’nyaa wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ, wi bé sa líʔire jó yi nī35.11 Wéli baa Fàn 4.41-43; 19.1-13; Yes 20.1-9.. 12Kàaya nyáà yi bé puu líʔirejodiɛyɛ bè siɛn suɔ sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli35.12 Narigɛ ki siinyɛni ŋáà wi ’kpɔni kpúu nɛ̄ wè, wire wi yé yɛli bè kpúu wi fuʔɔ tɔ́n gè ŋìi mɛ́ wè ŋàa ’wi kpúu wè. Wéli baa 35.19,24. mɛ́ wè, kire ga buu siɛn ŋáà wi ’siɛn wáà kpúu wè, pe fǎga wi kpúuʔ bè ki yaʔa wiì fìɛ nɔ̀ gboli nɛ̄ lèʔ pe- kàyuʔu juu gè wi nɛ̄ʔ.
13«Kire nɛ̄ yeli bé kàaya kɔlini nyíɛnɛ bè kɔ̀n yi- puu líʔirejo kàaya. 14Kàaya taanri bé puu Zurudɛn cáʔa lìʔɛlɛ nī lè cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ bè, nɛ́ kàaya taanri baa Kanaa kùlo nī lè. Yire bé puu líʔirejodiɛyɛ. 15Isirayɛli siɛnnɛ nī bèle, nɛ́ nabɔnminɔ ní bèle bàli pe tòrí bèle, nɛ́ nabɔnwɔ ŋáà wī tɛ́niwɛ pe sunʔɔmɔ nī bè, siɛn ó siɛn wi ’siɛn kpúu nɛ̀ ki yaʔa wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ, wi bé fɛ̀ bè sa jíin yi nī. Yire kàaya nyáà kɔlini yi bé puu líʔirejodiɛyɛ.
16«A ki sí nyaa siɛn wáà ’wàa kpúɔn nɛ́ timɔri ní dè, a ki siɛn wi ’kùu wè, kire siɛn wi nyɛ́nì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wī. Pe bé wi kpúu míɛni.
17«A ki sí nyaa siɛn wáà ’kàdɛnigɛ líɛ gàa ki bɛ̀ gbɛ̀ siɛn kpúu wè, nɛ̀ wàa kpúɔn a wi ’kúu wè, kire siɛn wi nyɛ́nì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wī. Pe bé wi kpúu míɛni.
18«A ki sí nyaa siɛn wáà ’wàa kpúɔn nɛ́ tiige yɛgɛ ní gàa ki bé gbɛ̀ siɛn kpúu wè, a ki siɛn wi ’kùu wè, kire siɛn wi nyɛ́nì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wī. Pe bé wi kpúu míɛni. 19Siɛn ŋáà wī sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli wè, kire siɛn wire wi bé wi kpúu a wi kɛ́nì wi nyaa wè. Wire wi bé wi kpúu.
20«A ki sí nyaa wi ’ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ wi siɛnnyɛni ŋɔrigɔ wè bɛ̀ wi ’wi biɛn wè, á kire bɛ̀ʔ a wi ’ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ wi wáa nɛ́ yakaa ní, a siɛn ’wi kùu wè, 21á kire bɛ̀ʔ a wi ’ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ wi kpúɔn nɛ́ wi kɔli ní gè, a ki siɛn wi ’kùu wè, kire siɛn wi nyɛ́nì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wī. Sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli, wire ŋáà wi kpɔni kpúu nɛ̄ wè, wi bé wi kpúu a wi kɛ́nì wi nyaa wè.
22«Á kire bɛ̀ʔ gè, a ki sí nyaa wi ’fuu nɛ̀ siɛn ŋɔrigɔ wè, nɛ̀ ki yaʔa wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ, kire ga laa a wi ’yakaa wáa nɛ̀ ki yaʔa wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ, 23á kire bɛ̀ʔ a wi ’kàdɛnigɛ wáa a ki sɛ́nì tuu wi nɛ̄ nɛ̀ wi kpúu wè, nɛ̀ ki yaʔa wiì wi nyaaʔ, a ki siɛn wi ’kùu wè, nɛ̀ ki yaʔa wiì puu wi leguu wèʔ, wiì puu nɛ caa bè kapiʔi kpíʔile wi nɛ̄ wèʔ, 24gboli ni bé kàyuʔu juu gè nɛ́ ŋàa ní wi ’wi kpúɔn wè nɛ́ sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli ní wè, wire ŋáà wī kpɔni kpúu nɛ̄ wè, nɛ̀ yɛli nɛ́ kàyuʔujuu kele ní gèle. 25Bà gboli ni bé wi píle bè suɔ sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli wi kɔli nī gè, bé koli wi tórigo líʔirejo kàʔa mɛ́ gè gàa mɛ́ wi yé fɛ̀ nɛ̀ kɛ́ gè. Wi bé kò baa ki nī fúɔ bè taa kacuɔnrilɔ kàfɔli ŋáà pe ’nyíɛnɛ nɛ̀ kɔ̀n nɛ́ sùnmɔ wàlidɛngɛbɛ ní bè, wire pa kùu.
26«A ki sí nyaa kire siɛn wè, ŋàa wi sì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wèʔ, a wi ’yiri nɛ̀ tóri líʔirejo kàʔa ki láʔagɛlɛ nɛ̄ gèle gàa nī wi fɛ̀ nɛ̀ jíin gè, 27á sìsiɛn fuʔɔtɔnvɔli wi ’ki nyaa a wi ’tóri líʔirejo kàʔa ki láʔagɛlɛ nɛ̄ gèle, a wi ’wi kpúɔn nɛ̀ kpúu wè, kire bè nyaa wiì kolimɔ kpíʔile nɛ̀ siɛn kpúuʔ. 28Kire nɛ̄ ŋàa wiì ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ siɛn kpúu wèʔ, wi ’yɛli bè kò líʔirejo kàʔa nī gè fúɔ bè taa kacuɔnrilɔ kàfɔli wi pa kùu. Wire kùulo lire kàduʔumɛ yákuɔ wi bé nɛ́ gbɛ̀ kɛ́ wi tiʔɛ mɛ́ gè.
29«Dàa tire dī fànʔa kele nɛ́ kàyuʔujuulo wori dè, yeli mɛ́ nɛ́ kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni ní, tiɛyɛ yi mìɛni nī baa yeli bé tɛ́ni wè.
30«Gàa ki ’siɛnkpuu wori kúɔ dè, pe bé siɛn kpúu wè yákuɔ wī ŋàa wi ’wàa kpúu wè a siɛnnɛ ’ti juu nɛ́ jo kányiʔɛ gī wè. Kiì yɛli pe- kàyuʔu juu siɛn wáà nɛ̄, bè wi kpúu siɛn nigbe siɛnjuuro nɛ̄ʔ35.30 Wéli baa Fàn 17.6; 19.5; Mat 18.16; Kor2 13.1; Tim1 5.19; Eb 10.28.. 31Yeli sǐ ga tíi fɔ̀li ki nɛ̄ʔ bè ki yaʔa siɛnkpuuwo wi ’wi sìi suɔ wè nɛ́ wali níʔ, a ki yē wi ’ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ wi kpúu wī; ki ’yɛli pe- wi kpúu wī. 32Yeli sǐ ga tíi ki yaʔa siɛn ŋáà wi ’wi siɛnnyɛni kpúu wè nɛ̀ sɛ́nì jíin líʔirejo kàʔa nī gèʔ, wi- wali sàri bè koli bè kɛ́ wi kòridiʔɛ nī gè sɛ́ni kacuɔnrilɔ kàfɔli wi ’kùu wèʔ. 33Yeli sǐ ga tíi kùlo núʔɔ lè Yewe yiʔɛ mɛ́ gèʔ nàa nī yeli yē tɛ́ninɛ bèleʔ.
«Nɛ́ ki cɛ́n sìsiɛn kiī nɛ kùlo nɔ́ri lè; kùlo niǐ gbɛ̀ cìileʔ ka laa ŋàa wi ’sìsiɛn wo gè, a piyè wi sìsiɛn wo gèʔ. 34Kire nɛ̄ yeli fǎga kùlo núʔɔ lèʔ nàa nī yeli yē tɛ́ninɛ bèleʔ, nàa nī mi tíimɛ yē tɛ́niwɛ wè, nɛ́ ki cɛ́n mi Yewe, mi yē kòriwo Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè.»
36Cɛliwɛ kɔrigɔ nɛ́ wi nàgaʔa kele wori dè
1Manase jaa Makiiri wè, wi jaa Galaadi wi siimɛ pi nariyɛ kàfɔlilɔ, peli bálì pe ’puu Yusufu tùlugo wuulo bèle, a peli ’sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni Misa nɛ̄, nɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ pe nariyɛ kàfɔlilɔ ní bèle.
2A pe ’jo: «Kàfɔli Misa, Yewe ’ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ muɔ mɛ́ nɛ́ jo ma kùlo kɛn lè kɔrigɔ Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, ma ni liɛlɛ nɛ́ bìgele ní gèle. Nɛ́ míɛni Yewe ’ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ muɔ mɛ́ nɛ́ jo ma kɔrigɔ kɛn weli siinyɛni Selofiyadi pórilo mɛ́ bèle36.2 Wéli baa Tɔ́r 27.1-11.. 3Nɛ̀ sí ki yaʔa a pe kɛ́nì kò nàguɔlɔ pálì piyeyɛ mɛ́ bèle, bàli bīɛlɛ Isirayɛli saʔa tùlugo káà kiiyɛ gè, cɛlilɛ pe kɔrigɔ ki bé yiri weli tobilo kɔrigɔ nī gè; ki bé fàri pe pɔlilɔ saʔa tùlugo wuʔu nɛ̄ gè. Bà weli kɔrigɔ gáà weli taa nɛ́ bìgele ní gèle, kàa bé yiri ki nī. 4A Kàkpaanya Wíi yiɛlɛ36.4 Wéli baa Lev 25.8-54. ni kɛ́nì nɔ̀ lè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, cɛlilɛ bálì pe dàala kɔrigɔ ki bé fàri pe pɔlilɔ saʔa tùlugo wuʔu nɛ̄ gè yire nyáà nī pe yē wè; pe kɔrigɔ ki bé yiri weli saʔa tùlugo nī gè.»
5Kire nɛ̄ a Misa sí Yewe tunduro juu dè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa Yewe ’juu wi mɛ́ dè, nɛ́ pe yɛ: «Kányiʔɛ gī dàa Yusufu saʔa tùlugo siɛnnɛ pe ’juu dè. 6Ti n’dɛ dàa Yewe ’juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Selofiyadi pórilo wori nɛ̄ dè: pe bé gbɛ̀ cepɔrigɔ kpíʔile pe nyɛ́ni nàguɔlɔ mɛ́ bàli pe ’pe dɛ́ni bèle, wi- taa puu nàguɔ wáà ŋàa wi ’kɔ́n pe tuu wi saʔa tùlugo narigɛ káà nī. 7Bà sí ki bé puu dàala kɔrigɔ káà sǐ ga tíi yiri saʔa tùlugo káà nīʔ bè jíin saʔa tùlugo káà kiiyɛ nīʔ Isirayɛliyé sunʔɔmɔ nī bèʔ, nɛ́ ki cɛ́n Isirayɛli saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo bé kò puʔɔ wi dàala kɔrigɔ nɛ̄ gè.
8«A ki sí pɛ́nì nyaa cɛliwɛ wáà ’dàala kɔrigɔ taa Isirayɛli saʔa tùlugo káà nī wè, wi ’yɛli wi- puu nàguɔ mɛ́ ŋàa wi ’kɔ́n cɛliwɛ wi saʔa tùlugo narigɛ káà nī gè. Bà ki bé kpíʔile Isirayɛli siɛn ó siɛn kɔrigɔ bé kò wi tuu kpáa nī gè. 9Kɛnmɛ báà pire nɛ̄ ki bé puu dàala kɔrigɔ kiǐ de nyaʔami de jiin saaya tùluyo yáà nī yèʔ; Isirayɛli saʔa tùlugo ó saʔa tùlugo bé kò puʔɔ ki dàala kɔrigɔ nɛ̄ gè.»
10A Selofiyadi pórilo pe ’ki kpíʔile gàa Yewe juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè. 11A Mala, nɛ́ Nɔwa, nɛ́ Wogila, nɛ́ Milika, nɛ́ Tirisa, a peli ’pɔri pe nàana jaala mɛ́ bèle. 12Pe pɔlilɔ pe ’puu Yusufu jaa Manase nariyɛ nī yè, bà ki ’kpíʔile a cɛlilɛ bálì pe kɔrigɔ ki ’kò pe tuu wi saʔa tùlugo nī gè.
13Kele gálì keli yē kajuudiʔɛlɛ nɛ́ kàyuʔujuu kele majo bɛ̀ Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè, nɛ́ ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gè Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle, baa Mowabi waama kùlo kpàanjali nɛ̄ wè Zurudɛn cáʔa táanni gè, Zeriko kàʔa yiʔɛ mɛ́ gè.