EL SANTO EVANGELIO SEGÚN
SAN LUCAS
1San Lucas ĩ gotisʉore gaye
1Ñati mʉ yʉ baba Teófilo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Adi rʉmʉri Jesure rẽtagore oca ucari masa jãjarã ñama ĩna ĩja. 2Mani robo bajiroti cajero Jesús rãca riasotigoana ĩna gotija, tʉogoanati ñama ĩna cʉni. Ito bajiri ĩna ucarise ticõri, “Jesús rãca riasotigoana ĩna gotiro bajiroti ucama ĩna cʉni”, yi tʉoĩa mani. 3Ito bajiro yi masibojagʉti jeyaro Jesure rẽtare oca queno riasoticõri, “Yʉ baba Teófilore yiari, yʉmasiti itire ucacʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. 4Ito bajiro tʉoĩacõri, “Jeyaro yʉ tʉogore bajiroti bajiyija Jesure cʉni”, mʉ yi tʉo masitoni adi mʉre uca yʉ.
Juan ĩ rujearoto riojʉa ángel ĩ goti yure gaye
5Herodes, Judea sita ʉjʉ ĩ ñaroca, sĩgʉ̃ ñayijʉ pai Zacarías wame cʉtigʉ. Pai Abías gãna rãca gagʉ ñayijʉ Zacarías. Ĩ manojo Elisabet wame cʉtigo ñayijo iso. Pai Aarón ñajacʉ janeño ñayijo iso. 6Dios ĩ tija queno yirã ñayijarã ĩna jʉ̃arã, Zacarías ĩ manojo rãca. Ito yicõri Dios ĩ rotirise queno cʉdirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yi masibisijarã gãjerã. 7Ito bajibojarocati rĩa mañijarã ĩna. No yicõri rĩa cʉti masibisijo Elisabet. Ĩna jʉ̃arã bʉcʉrã riti ñayijarã ĩja.
8-9Co rʉmʉ Zacarías rãca gãnare pai ye moare ñayijʉ Dios ya wijʉ. Paia ĩna yisotire yicõri Zacaríasre bese masiyijarã gãjerã paia. “Mʉti ña Dios ya sõa sãjarocʉ, Diore queno sʉtirise soe ĩsirocʉ”, yi ti masiyijarã ĩna Zacaríasre. 10Ito ĩna yija tʉocõri, Diore queno sʉti quenarise soe ĩsirocʉ, Dios ya sõa sãjayijʉ Zacarías. Ito ĩ soe ñaroca riti macʉ̃jʉa Diore bʉsi ñayijarã masa jeyaro. 11Iti ĩ soeroca riti Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Zacaríasre. Diore soe ĩsirajʉ riojocadʉjajʉa goa rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. 12Ángelre ti bʉjacõri, no yi masibisijʉ Zacarías. Bʉto güiyijʉ ĩ. 13Ito bajiro ĩ güija ticõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ángel:
—Güibesa Zacarías mʉ. Mʉ bʉsirisere tʉoami Dios. Ito bajiri mʉ manojo Elisabet macʉ cʉtigo yigõji. Ito yicõri Juan ĩre wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ. 14-15Mʉ macʉ Dios ĩ tiro riojo queno yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri queno wanʉgʉ̃ yigʉja mʉ. Ito yicõri ĩ rujeaja tʉocõri, masa jãjarã wanʉrã yirãji ĩna. Mʉ macʉ ʉyé ide idibiquĩji, sibiore cʉni. Ito yicõri ĩ rujearoto riojʉa Espíritu Santo quedi sãjagʉ̃ yiguĩji ĩre. 16Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna. 17Jane mejejʉ Elías wame cʉtigʉ, Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Ĩre bajiro queno oca sẽoro masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ĩ ejaroto riojʉa, Dios oca queno masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Ito bajiri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena jacʉsabatia ĩna rĩa rãca corocõ ʉsi cʉtiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri Diore cʉdimena ĩna cʉdiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ, Cristore masa ĩna boca ãmi ñacãroca yigʉ yiguĩji mʉ macʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
18Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijʉ Zacarías:
—¿Mʉ yirise rẽtaro yiroja, no bajiro yi tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉjada yʉ? Bʉcʉgʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ manojo cʉni bʉco ñamo, yiyijʉ Zacarías.
19Ito ĩ yija ĩre cʉdiyijʉ ángel:
—Gabriel ña yʉ. Ito yicõri Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Mʉre iti oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cõami Dios. 20Ito bajibojarocati yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbejare bʉsi masibiticõri, bʉsibicʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ito bajiri mʉ macʉ ĩ rujearoto riojʉa bʉsibicʉ riti ñagʉ̃ yigʉja mʉ maji. Ito bajiroti rẽtaro yiroja, Dios ĩ ãmori rʉmʉjʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
21Ito ĩ yiroca macʉ̃jʉ ñarã ruje tʉoĩayijarã masa Zacaríasre yurã. ¿No yija Dios ya wijʉ yoari sejati Zacarías? yi tʉoĩayijarã ĩna. 22Ĩ budija bero no yi bʉsi masia mañijʉ Zacaríasre. Ĩ ito bajija ticõri, “Dios ya sõajʉ ñasarise tiñi ĩ”, yiyijarã masa. Ĩjʉa bʉsibicʉ ñacõri no bajiro yi bʉsi masibisijʉ ĩnare. Ito bajiri bʉsigʉõcʉ̃ti ĩ ya ãmona sõju quesoĩayijʉ ĩ.
23Dios ya wijʉ ĩ moa tĩoja bero ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ Zacarías. 24Ĩ ya wijʉ ĩ tʉdi ejaja bero ĩ manojo Elisabet macʉ sãñagõ ñayijo iso ĩja. Ito yicõri wijʉ ñagõ, budibisijo iso co dʉjamocõ ũmacañicõ. 25Ado bajiro tʉoĩayijo iso. “Ito bajiro yʉ macʉ sãñaroca yiñi Dios yʉre. Gãjerã yʉre ĩna ti tudibe yigʉ, ito bajiro queno yiñi Dios yʉre”, yi tʉoĩayijo iso.
Jesús ĩ rujearoto riojʉa ángel ĩ goti yure gaye
26Co ãmojeno ũmacañi macʉ sãña tʉjago Elisabet iso ñaroca, Dios ñaro gagʉ ángel Gabriel wame cʉtigʉre cõayijʉ Dios, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ. Galilea sitajʉ ñayijʉ iti cʉto. 27Itojʉ sĩgõ María wame cʉtigore oca gotirocʉre cõayijʉ Dios Gabrielre. Manʉjʉ maco ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco ñayijo iso. Ito yicõri José manojo ñaroco ñayijo iso. Masa ʉjʉ ñayorʉ janami macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñicʉjʉ David wame cʉtiyoyijʉ, jane mejejʉ masa ʉjʉ ñayorʉ. 28María tʉjʉ ejacõri ado bajiro isore gotiyijʉ ángel:
—¿Ñati mʉ? Mʉre oca gotigʉ wadibʉ yʉ. Dios ĩ tija, queno ʉsi cʉtigo ñayijʉ mʉ. Ito bajiri mʉ rãca ñami Dios. Gãjerã romia rẽto bʉsaro queno yiñi Dios mʉre, yiyijʉ ángel Maríare.
29Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa jaiyijo iso ĩja. “¿No yija ito bajiro yʉre seniĩati ĩ?” yi tʉoĩayijo iso. 30Ito yija mʉcana isore bʉsiyijʉ ángel:
—Güibesa María mʉ. Mʉre wanʉami Dios. Ito bajiri mʉre queno yiñi ĩ. 31Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre. 32Masa rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ”, wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ Macʉ ñari ito bajiro wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ñicʉjʉ David ñayorʉ robo bajiro Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. 33Israel sita gãna jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ macʉ. Ito yicõri ĩ rotirise sʉsabeto yiroja ĩja, yiyijʉ ángel Maríare.
34Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijo María:
—¿Ʉ̃mʉgʉ̃ rãca yʉ ñabitibojarocati yʉre macʉ rujeagʉ yiguĩjida? yiyijo iso ĩre.
35Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ:
—Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ. 36Mʉ gajego Elisabet bʉco ñabojagoti macʉ cʉtigo yigõji iso. “Rĩa cʉtiado mamo iso”, yibojacã masa. Ito ĩna yibojarocati co ãmojeno ũmacañi tʉja iso macʉ sãñaja bero. 37“Diore disejʉa bʉto josarise manoja”, yiyijʉ ĩ Maríare.
38Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso:
—Dios ĩ rotirise moa ĩsiri maso ña yʉ. Ito bajiri mʉ yiro bajiroti yire ãmoa yʉ, yiyijo María.
Iso ito yija tʉocõri, ũmacʉ̃jʉ tʉdi mʉjacoayijʉ ángel mʉcana.
Elisabetre María iso tigo ware gaye
39Ito bajiro ĩ yira rʉmʉri bero ʉsirio wayijo María, Judea sitajʉ gʉ̃ta yucʉri ñari cʉtojʉ Elisabetre tigo waco. 40Ito ejacõri Zacarías ya wijʉ sãjayijo iso. Ito sãja ejacõri, “¿Ñati mʉ?” yi seniĩayijo iso Elisabetre. 41María iso seniĩaja tʉocõri, Elisabet jeraga totijʉ macʉ sãñagʉ̃ wãreyijʉ. Ito yicõri Espíritu Santo isore quedi sãjayijʉ. 42Ito bajicõri oca sẽoro ado bajiro yi gotiyijo Elisabet Maríare:
—Gãjerã romia rẽtoro queno yiñi Dios mʉre. Ito yicõri mʉ macʉ rʉcorocʉre cʉni queno yiñi Dios. 43¿Ñasari maso meje yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ jaco ñaroco yʉre tigo wadiri mʉ? 44Yʉre mʉ seniĩaja tʉocõri, yʉ ya jeraga totijʉ sãñagʉ̃, yʉ macʉ wanʉgʉ̃ wãremi ĩ. 45“Dios ĩ bʉsiado bajiroti itire yicõgʉ̃ yiguĩji”, yiroco bʉto wanʉa mʉ, yiyijo Elisabet Maríare.
46Ito yija ado bajiro yiyijo María:
Yʉ ya ʉsina mani Ʉjʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
47Dios ñami yʉre masorʉ. Ito bajiri ĩre queno wanʉa yʉ.
48Ĩre moa ĩsiri maso ñasago meje yʉ ñabojarocati yʉre ãcabojabiticõri queno yiquĩ Dios yʉre. Ito bajiri ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ado bajiro bʉsirã yirãji yʉ bero gãna. “Isore queno yiñi Dios”, yirã yirãji ĩna.
49Ito bajiro tʉoĩarã yirãji ĩna, rẽtoro masigʉ̃ Dios yʉre queno ĩ yija ticõri. Queno yigʉ ñami Dios. Ñeñarise yiĩabicʉ ñami ĩ.
50Ĩre rʉ̃cʉbʉorãre ĩnare ti maitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
51Bʉto sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri jaje tiyamani ĩocãyijʉ ĩ. Ito yicõri, “Rẽtoro masirã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãre, rẽtocũyijʉ Dios.
52Ʉjarã ñasabojarã ĩna ñasabitiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri, “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩamenare ĩna ñasarã ñaroca yiyijʉ Dios.
53Ñio jogarãre quenarise ecayijʉ Dios. Ito yicõri gajeoni jairã ñabojarãre cʉni ñe manoti ĩnare bucõayijʉ Dios.
54-55Mani ñicʉsabatia Abraham ñayorʉ mesare ado bajiro gotiyijʉ Dios. “Mʉare cʉni, mʉa janerãbatiare cʉni ti maicõri queno yi ñacʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Itire ãcabojabeami Dios. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti, mani Israel sita gãna ĩ rĩa mani ñajare, queno yi ñami Dios manire. Ito bajiri ĩ Macʉ yʉ rʉcoroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijo María Elisabetre.
56Ito yi, Elisabet ya wijʉ ʉdiarã ũmacañi ñacõayijo María ĩja. Ito iso ñaja bero tʉdi wayijo mʉcana iso ya wijʉa ĩja.
Juan idé guri masʉ ĩ rujeare gaye
57Elisabet iso macʉ rʉcori rʉmʉ ejaroca macʉ rʉcoyijo iso ĩja. 58Dios isore queno yija, tʉoyijarã iso ñarã ito yicõri iso tʉ ñarã cʉni. Ito bajiri isore wanʉrã ejayijarã ĩna, iso tʉjʉ. 59Macʉacã ĩ joeaja bero ʉdia ãmojeno rʉmʉri tʉjaroca ejayijarã ĩna mʉcana. Macʉacãre ĩna yisotire bajiro ĩre wiro tarona ejayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ jacʉ Zacarías wamere wõ ãmobojayijarã ĩna. 60Ito yibojarocati ĩ jaco ãmobisijo:
—Juan wame cʉtigʉ yiguĩji, yiyijo iso.
61Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijarã ĩna isore:
—¿No yija ito bajiro ĩre wame wõ ãmoati mʉ? Mani ñarã sĩgʉ̃ ito bajiro wame cʉtirã mama, yiyijarã ĩna isore.
62Ito yicõri macʉacã jacʉre seniĩarona ãmona ĩre sõju quesoĩayijarã ĩna, “¿Dise wame ãmoati mʉ?” yirona. 63Ito bajiro ĩna yija ticõri, macʉacã wame uca wõrocʉ ucara jãi ĩnare seniyijʉ Zacarías. Ito yija, “Juan wame cʉtigʉ yiguĩji”, yi uca wõyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “¿Ito bajiro wame ãmoati ĩ?” yirã, ruje tʉoĩayijarã ĩna. 64Ito bajiro ĩna yiroca riti bʉsi masibitirʉ ñabojagʉti bʉsisʉoyijʉ Zacarías mʉcana. “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, yi bʉsisʉoyijʉ Zacarías Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. 65Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ tʉjʉ ñarã ti ʉcayijarã ĩna. Ito Judea sitajʉ, gʉ̃ta yucʉrijʉ ñarã cʉni iti oca rẽtagore tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri iti oca goti batoyijarã ĩna. 66Masa iti oca tʉocõri ruje tʉoĩayijarã ĩna. Ito yicõri gãmeri seniĩayijarã ĩna: “¿Ñimʉ ñasagʉ yiguĩjida ĩ bʉcʉaja? Mani Ʉjʉ Dios queno yiyijʉ ĩre”, yi masi jediyijarã ĩna ĩja.
Zacarías Diore ĩ basare gaye
67Ito bajiro ĩna yi ñaroca Espíritu Santo quedi sãjayijʉ macʉacã jacʉ, Zacaríasre. Ĩre Espíritu Santo quedi sãjaja ticõri, ado bajiro Dios oca gotiyijʉ Zacarías:
68Mani Israel gãna, mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Mani ñari tutijʉ ejacõri manire masorʉ ñami Dios.
69Manire masorocʉ, sĩgʉ̃ rẽtoro masigʉ̃re cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Mani ñicʉ David ñayorʉ Diore queno cʉdigʉ janami ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
70Jane mejejʉ ĩre goti ĩsiri masana sʉoriti ado bajiro goticãñi Dios manire:
71“Mʉa wajanare rẽtocũcʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ti terãre cʉni camotacʉja yʉ.
72Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
73Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre ado bajiro goticãyijʉ Dios:
74“Mʉare masocʉja yʉ, mʉa wajana ĩna mʉare ruyuriobe yirocʉ. Ito bajiro yicʉja yʉ, güimenati yʉre mʉa cʉditoni.
75Mʉa catirocõ mʉa queno yi ñatoni, ito yicõri yiro robo yʉre mʉa cʉdi ñatoni, ito bajiro mʉare masocʉja yʉ”, yiñi Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
76-77Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Zacarías macʉacãre gotigʉ: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre masa ĩre boca ãmi ñacãtoni Dios oca ĩnare gotigʉ yigʉja mʉ. ‘Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãja bero, itire ãcabojocõri mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yi gotigʉ yigʉja mʉ masare. Ito bajiro mʉ gotija tʉocõri, ‘Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre goti ĩsiri masʉ ñami’, yirã yirãji masa mʉre”, yiyijʉ Zacarías, ĩ macʉacãre gotigʉ.
78Manire ti maicõri sẽoro yibeami Dios. Ito bajiri manire masorocʉ, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios mani ñari sitajʉ.
79Ado ejacõri Diore masimenare ĩ oca gotigʉ yiguĩji jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabe yirocʉ. Ito yicõri ĩ rãca mani queno ʉsi cʉtitoni, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Zacarías masare gotigʉ.
80Bʉcʉa mʉja wacʉti bʉto Diore tʉorʉ̃nʉ mʉja wayijʉ Zacarías macʉ, Juan wame cʉtigʉ. Dios gayere queno tʉoĩacõri ĩre bajiro ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ Juan. Jai tujacõri yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios oca ĩ goti ucuroto riojʉa, itojʉ riti ña ucuyijʉ Juan maji.
2Jesucristo ĩ rujeare gaye
1Iti rʉmʉriti masa ʉjʉ Augusto wame cʉtigʉ, “Adocõ ñama yʉ ya masa”, yirocʉ ĩna wame wõ jeo ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa jeyarore wadi rotiyijʉ ĩ. 2Siria sitajʉ Cirenio ĩ ʉjʉ ñaroca ito bajiro bajiyijʉ iti cajero masare cõĩare gaye. 3Ito bajicõri masa jeyaro ĩna rujeara cʉtojʉ wame ucarona wayijarã ĩna. 4Ito bajiri iti oca tʉocõri wayijʉ José cʉni. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñacõri Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ José ĩ wame wõrocʉ. Jane mejejʉ Belénjʉ rujeayijʉ David, masa ʉjʉ ñayorʉ. David ñayorʉ janerãbatia macʉ ñari Belénjʉ wayijʉ José. 5Itojʉ wayijʉ José ĩ manojo ñaroco María rãca. Ĩ rãca ajebitibojagoti macʉ sãñagõ ñayijo iso. 6Belénjʉ ĩna ejaja bero macʉ iso rʉcoroti rʉmʉ ejayijʉ isore. 7Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
Oveja coderi masare ángel ĩ gotire gaye
8Belén tʉ bʉsa ñayijarã oveja coderi masa. Ta wesejʉ ñami rẽta wayijarã oveja coderã. 9Ñajasaroti Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩnare. Ito yicõri Dios ĩ sĩatirise busuĩoyijʉ ĩna wato. Itire ticõri bʉto güiyijarã ĩna. 10Ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Güibesa mʉa. Oca quenarise mʉare gotigʉ wadibʉ yʉ. Iti oca tʉocõri masa jeyaro wanʉrã yirãji ĩna. 11Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ. 12Ĩre mʉa ti bʉjaja ado bajiro bajigʉ bʉjarã yirãji mʉa. Saya werorina gũmarʉre bʉjarã yirãji mʉa macʉacãre. Ito yicõri ecana ĩna baricorojʉ cani sãñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel oveja coderi masare.
13Ito bajiro ĩ yija beroti ĩre bajiro bajirã ángel mesa jãjarã goayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
14Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
15Ito yicõri tʉdi mʉjacoayijarã ĩna. Ito ĩna mʉjagoja bero oveja coderi masa gãmeri bʉsiyijarã ĩja:
—Ita, Belénjʉ wato mani. Iti rẽtagore tiĩato mani. Ito yicõri mani Ʉjʉ Dios ĩ gotirise tito mani, yiyijarã ĩna.
16Ito yicõri ʉsirio wayijarã ĩna. Belénjʉ ejacõri María, Josére cʉni ti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri macʉacãre ecana ĩna baricorojʉ sãñagʉ̃re ti bʉjayijarã ĩja. 17Ĩre ti bʉjacõri, “Ado bajiro bajigʉ macʉacãre ti bʉjarã yirãji mʉa”, yi ángel ĩ gotigorere goti jeoyijarã ĩna, itijʉ ñarãre. 18Itire tʉo wanʉcõri, “¿No yireoni ñati iti?” yi tʉoĩa jediyijarã itijʉ ñarã. 19Ito bajibojarocati Maríajʉama iti oca tʉocõri iso ya ʉsijʉ tʉoĩa wanʉ ñayijo iso. 20Ito bajiro iso tʉoĩa ñaroca ĩna cʉtojʉ tʉdi wayijarã oveja coderi masa. Warãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna. Ángel ĩ gotigore ñaro bajiroti iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna.
Dios ya wijʉ Jesure ĩna ãmi ejare gaye
21Ʉdia ãmojeno rʉmʉri Jesús ĩ tʉjaroca judio masa ĩna yisotiado robo bajiro ĩre wiro tayijarã ĩna. Macʉacãre wiro ĩna taja bero Jesús ĩre wame wõyijarã ĩna. “Ito bajiro wame wõma”, yiyijʉ ángel, María iso macʉ sãñaroto riojʉa.
22-24Jane mejejʉ ado bajiro rotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Romio iso rʉcoja bero jʉ̃arã masacõ rʉmʉri bero iso ñarise cʉtirise coerona Diore oveja macʉ soe ĩsima. Oveja ĩ manija, buja robo bajirã jʉ̃arã ĩre soe ĩsima. Ito yicõri buja rĩa cʉni quena ñarãji”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. Ito bajiri ĩ rotigore cʉdirona Dios ya wi Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia. Gaje ucare ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Macʉ ñasʉogʉ Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩre moa ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca. Ito bajiri, “Ãni macʉacã mʉre riti ĩ moa ĩsitoni mʉre ĩsia gʉa”, yi Diore bʉsirona Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia.
25Iti rʉmʉri Simeón wame cʉtigʉ Jerusalénjʉ ñayijʉ. Queno Diore cʉdigʉ ñayijʉ ĩ. Israel sita gãnare masorocʉre bocati ñayijʉ Simeón. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãjacãrʉ ñayijʉ ĩ. 26Espíritu Santo ado bajiro goticãyijʉ Simeónre: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre tigʉ yigʉja mʉ, mʉ godaroto riojʉa”, yiyijʉ Espíritu Santo Simeónre. 27-28José, María rãca ĩna wari rʉmʉti Simeónre cʉni Dios ya wijʉ wa rotiyijʉ Espíritu Santo. Judio masa ĩna yisotiado bajiro yirona Dios ya wijʉ Jesure ãmi sãja wayijarã ĩna. Ĩna iti wijʉ sãjaroca ĩna tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Simeón. “Dios Macʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩacõri Jesure ãmi gajayijʉ ĩ. Jesure ãmi gajacõri, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Simeón Diore wanʉgʉ̃. Ado bajiro yiyijʉ Simeón, Diore:
29Yʉ Ʉjʉ mʉ goticato bajiroti yʉre iti rẽtaja tia yʉ. Cristore ti bʉja yʉ, mʉ cõarʉre. Ito bajiri wanʉ quenare rãca godagʉ yigʉja yʉ.
30-31Yʉmasiti tia yʉ, masa ĩna ñeñaro yirise coerocʉre. Jesús gʉare cõayija mʉ masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise coerocʉre.
32Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
33Ĩna macʉ jaibecʉacãre ĩ ito bajiro bʉsija tʉo ʉcayijarã ĩna José, María cʉni. 34Ito yija ĩnare yiari Diore bʉsiyijʉ Simeón ĩna queno ñatoni. Ado bajiro yi gotiyijʉ Simeón, ĩnare. “Quenaro ñarã yirãji mʉa”, yiyijʉ Simeón, Maríare, Josére cʉni. Ito yicõri Jesús jaco Maríare ado bajiro gotiyijʉ ĩ:
—Ãni macʉacã Dios ĩ beserʉ ñami. Ĩ bʉcʉacõri Israel sita gãna jãjarã Dios oca cʉdimenare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ĩre cʉdirãre ñeñaro ĩna yirisere ãcabojogʉ yiguĩji. “Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji”, yi masibojarãti jãjarã ĩre bʉsiturã yirãji. 35Masa jeyaro ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉoĩabojarisere ti masicõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mʉ macʉre ĩna rʉ̃cʉbʉobeja ticõri, bojori bʉjago yigoja mʉ, mʉ ya ʉsijʉ, yiyijʉ Simeón macʉacã jaco Maríare.
36-37Ito bajiro ĩna bʉsi ñaroca, sĩgõ Ana wame cʉtigo Dios ya wijʉ ñayijo iso cʉni. Iso ñayijo Diore goti ĩsiri maso. Ito yicõri Fanuel maco ñari, Aser masa butu gago ñayijo iso. Bʉco ñayijo iso ĩja wajeago. Ochenta y cuatro rodori tʉjayijʉ iso manʉjʉ ĩ godagoja bero. Ado bajiro bajiyijʉ. Ĩna ãmo siaja bero jʉa ãmojeno rodori ñabojayijʉ iso manʉjʉ maji. Ito bero godacoayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiri ĩ godagoja bero Dios ya wijʉ riti ñasotiyijo iso. Iti wijʉ ñagõ ʉ̃mʉa cʉni, ñami cʉni Diore moa ĩsisotiyijo iso. Gajereama ba yujibecoti Diore rʉ̃cʉbʉosago babeco riti ĩre bʉsiyijo iso. 38Jesús jacʉsabatia rãca Simeón ĩ bʉsi rʉ̃gõroca, Ana cʉni Diore bʉsiroco eja rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito bajiro Simeón ĩ bʉsija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijo iso. Ito bajiro Diore, “Queno ya mʉ”, yi tĩocõri, ado bajiro yi gotiyijo iso Jerusalén gãnare: “Ãni ñami mani bocaticacʉ ñeñaro mani yirisere coerocʉ”, yiyijo iso masare.
Nazaretjʉ ĩna tʉdi ware gaye
39José, María rãca Dios rotirise ñarocõti cʉdirã ejagoana, Galilea sitajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana, ĩna cʉto Nazaretjʉ warã. 40Ito bajicõri ĩna cʉtojʉ macʉacã Jesús sẽoro bʉcʉa mʉjayijʉ. Queno tʉoĩare rãca bʉcʉayijʉ ĩ. Dios ĩ Jacʉ queno ejabʉayijʉ ĩre.
Dios ya wijʉ Jesús ĩ tujare gaye
41Co rodo rʉyabeto Jerusalénjʉ Pascua basa ĩna menija tirã wasotiyijarã ĩ jacʉsabatia. 42Jesús jʉa gʉbojeno rodori ĩ tʉjaroca Jerusalénjʉ Pascua basa tirã wayijarã ĩna. Co rodo rʉyabeto basa rʉmʉ ĩna tisotiado bajiro iti Pascua basa tirã wayijarã ĩna mʉcana. 43Ito ejacõri, iti basare tiyijarã ĩna. Ito bajiri iti jedija ticõri, tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna tʉdi waroca Jesuama tujacoayijʉ Dios ya wijʉ ĩja. Ĩ jacʉsabatia, “Tujacoaguĩji”, yi tʉoĩabisijarã ĩna. 44“Ado mani rãca warã wato ñaguĩji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiro tʉoĩa warã riti, co rʉmʉ ʉ̃mʉasaro wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna wajasaroti ĩre ãmabojayijarã ĩna, ĩja. “Mani rãca warã wato ñaguĩji”, yirona ãmabojayijarã ĩna. 45Ito bajibojarocati ĩre bʉjabisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre bʉjarona Jerusalénjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna mʉcana.
46Ʉdia rʉmʉ bero Jesure bʉjayijarã ĩna, Dios ya wijʉ ĩ ñaroca. Judio masa rotirise riasori masa wato ĩre bʉjayijarã ĩna. Riasori masa ĩna bʉsirisere tʉocõri ĩnare seniĩayijʉ Jesús. Ĩnajʉa cʉni seniĩayijarã ĩre. 47Queno masigʉ̃ ñari, queno ĩ cʉdi masija ticõri, tʉo ʉcayijarã ĩna jeyaro. 48Ito bajiroca ĩ jacʉsabatia ĩre ti bʉjacõri, tʉo ʉcayijarã, ito ĩ yija tʉocõri. Ito bajiri ĩ jaco ado bajiro yiyijo ĩre:
—¿No yija gʉa waroca gʉare gotibicʉti, tujacati macʉ mʉ? Mʉ manija ticõri, bʉto tʉoĩa oca jaicʉ yʉ, mʉ jacʉ cʉni, yiyijo ĩ jaco ĩre.
49Iso ito bajiro yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ Jesús:
—¿No yija yʉre ãmacati mʉa? “Ĩ Jacʉ ya wijʉ ñaguĩji”, ¿yi masibiticati mʉa? yi cʉdiyijʉ Jesús, ĩ jacʉsabatiare.
50Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩ bʉsirisere queno tʉo masibisijarã ĩ jacʉsabatia.
51Ito ĩna yija bero ĩna rãca tʉdicoayijʉ ĩ ĩja, Nazaretjʉ. Nazaretjʉ tʉdi ejacõri ĩ jacʉsabatia rotiro bajiroti cʉdisotiyijʉ ĩ. Ito yicõri iso macʉ Jerusalénjʉ ĩ yigorere tʉoĩa ñasotiyijo Jesús jaco. 52Ĩ tʉoĩarise rãcati bʉcʉa mʉja wayijʉ Jesús. Dios cʉni, masa cʉni ĩre ti mai rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna ĩja.
3Yucʉ manojʉ Juan idé guri masʉ ĩ ña ucure gaye
1Tiberio wame cʉtigʉ ʉjʉ ĩ sãjaja bero, quince rodori ĩ ña tujaroca Poncio Pilato wame cʉtigʉ Judea sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ. Gãji Galilea sita gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito yicõri ĩ ocabaji Felipe wame cʉtigʉ jʉa sita ʉjʉ ñayijʉ. Iti ĩ sita rʉcorise wame cʉtiyijʉ Iturea, ito yicõri Traconite. Ito bero gãji Lisanias wame cʉtigʉ Abilinia sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ. 2Masa ito bajiro sita ĩna rʉco ñaroca Anás ito yicõri Caifás wame cʉtirã, ĩna ñayijarã paia ʉjarã. Ito bajiro ʉjarã ĩna ñaroca, Zacarías macʉ Juan wame cʉtigʉ yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ. Ito ĩ ñaroca oca goti rotiyijʉ Dios ĩre. 3Ito bajiro Dios ĩ gotija tʉocõri, riaca Jordán wame cʉtirisa tʉjʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Juan. Ado bajiro yi goti ucuyijʉ ĩ:
—Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri quenarise mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa wasoaya ĩja. Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉa ñeñaro yirise ãcabojagʉ yiguĩji Dios. Dios oca yʉ gotirise mʉa tʉorʉ̃nʉja, idé gu roti masirãji mʉa, yiyijʉ Juan masare gotigʉ.
4Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ uca yuyijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ:
Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ ado bajiro yi sẽria gotigʉ yiguĩji: “Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩa ñaña mʉa, mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni.
5Mʉare ñeñaro tʉoĩare gaye ñaja itire jidicãña. Mʉa ñeñaro yirise iti rʉyaja, itire jidicãcõri, quenarisejʉare tʉoĩaña. Mʉa tʉoĩarise rocati iti wisaja quenarisejʉare tʉoĩa ñaña. Ito yicõri jeyaro mʉa ñeñaro tʉoĩarisere jidicãña.
6Ito bajiro mʉa yija bero masare masorocʉ, Dios ĩ cõarʉre ti jedirã yirãji masa jeyaro”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ, yi ucayijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ.
7Jãjarã masa Juanre ĩna idé gu rotirã ejaja, ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare:
—Ãña rima iti juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios ĩ waja seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Mani ñeñaro yirã ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa, yiyijʉ Juan masare.
8’Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉama. Ito bajiri Dios ĩ beseana ña gʉa cʉni”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
9Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan:
—Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti. Masa ĩna ñeñaro yirise waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirisere jidicãbeja ticõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare, yiyijʉ Juan masare.
10Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, masajʉa ĩre ado bajiro seniĩayijarã:
—¿No bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
11Ĩna ito bajiro yija cʉdiyijʉ Juan:
—No camisa jʉaro rʉcogʉ, gãji rʉcobicʉre coro ĩsija quena. Ito yicõri no bare rʉcogʉ, bojoro bʉjarãre ĩsija quena, yiyijʉ Juan ĩnare.
12Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, Juanre idé gu rotirã ejayijarã. Ĩre ado bajiro seniĩayijarã ĩna:
—Gʉare riasogʉ, ¿no bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
13—Baʉ, ʉjarã mʉare niyeru ãmi rotirocõti ãmiña. Ito yicõri, ʉjarã ĩna rotiro rẽto bʉsaro ãmibesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
14Surara cʉni ado bajiro ĩre seniĩayijarã:
—¿No bajiro gʉa yire ãmoguĩjida Dios? yiyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija:
—Baʉ, masare ĩna rʉcorise ẽmabesa. Ĩnare rʉocõri ĩna rʉcorisere jeyaro ẽmabesa. Ĩnare sẽoro yicõri ĩna rʉcorisere ẽmabesa. Ito yicõri, mʉa moare waja, ʉjarã mʉare ĩna waja yirocõti boca ãmiña. Mʉcana tʉdi ĩnare seni ʉyabesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
15Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩa ʉsirioyijarã ĩna: “Cristo, ¿Dios ĩ cõarʉti ñati ãni?” yi tʉoĩayijarã ĩna. 16Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare:
—Cristo meje ña yʉ. Idenati masare idé gua yʉama. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉjama Espíritu Santo mʉare queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare Espíritu Santo queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan ĩnare.
17Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare:
—Yʉ bero ejagʉ trigo ajeri besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Jedirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama ĩ cũrojʉ seo cũgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo ajeri beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
18Ito bajiro ĩ gotiro watoti Dios oca quenarise masare gotiyijʉ Juan, Diore ĩna cʉditoni. 19Gajerea, Herodes ʉjʉre goti tudiyijʉ Juan. Ĩ ocabaji Felipe manojo Herodías wame cʉtigore Herodes ĩ manojo cʉtija, ito bajiro ĩre goti tudiyijʉ Juan. Gaje ĩ ñeñaro yirise masicõri ĩre goti tudiyijʉ Juan. 20Ito bajiro ĩ bʉsija tʉobojagʉti ĩre tʉorʉ̃nʉbisijʉ Herodes. Ito yicõri bʉto bʉsa ñeñaro yi ʉyagʉ Juanre tubia rotiyijʉ ĩ.
Jesure idé gure gaye
21-22Co rʉmʉ tubiara wijʉ ĩre ĩna tubiaroto riojʉa, jãjarã masare idé guyijʉ Juan. Ito yicõri Jesure cʉni idé guyijʉ Juan. Ĩ idé guja bero Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi rʉ̃gõroca ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ janayijʉ. Ito yicõri bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ:
—Yʉ macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Mʉre bʉto wanʉa yʉ, yi bʉsiyijʉ Dios, Jesure bʉsigʉ.
Jesucristo rujearoto riojʉajʉ gãna
23Sĩgʉ̃ masʉcõ gãji ye jʉa dʉjamocõ rodori tʉjagʉ, masare riasosʉoyijʉ Jesús. “José macʉ ñami Jesús”, yi tʉoĩayijarã masa. Iti riojʉa ado bajiro wame cʉtirã ñasʉoyijarã masa. José jacʉ ñayijʉ Elí. 24Elí jacʉ ñayijʉ Matat. Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Jana. Jana jacʉ ñayijʉ José. 25José jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Amós. Amós jacʉ ñayijʉ Nahúm. Nahúm jacʉ ñayijʉ Esli. Esli jacʉ ñayijʉ Nagai. 26Nagai jacʉ ñayijʉ Maat. Maat jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Semei. Semei jacʉ ñayijʉ Josec. Josec jacʉ ñayijʉ Judá. 27Judá jacʉ ñayijʉ Joanán. Joanán jacʉ ñayijʉ Resa. Resa jacʉ ñayijʉ Zorobabel. Zorobabel jacʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel jacʉ ñayijʉ Neri. 28Neri jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Adi. Adi jacʉ ñayijʉ Cosam. Cosam jacʉ ñayijʉ Elmadam. Elmadam jacʉ ñayijʉ Er. 29Er jacʉ ñayijʉ Josué. Josué jacʉ ñayijʉ Eliezer. Eliezer jacʉ ñayijʉ Jorim. Jorim jacʉ ñayijʉ Matat. 30Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Simeón. Simeón jacʉ ñayijʉ Judá. Judá jacʉ ñayijʉ José. José jacʉ ñayijʉ Jonam. Jonam jacʉ ñayijʉ Eliaquim. 31Eliaquim jacʉ ñayijʉ Melea. Melea jacʉ ñayijʉ Mena. Mena jacʉ ñayijʉ Matata. Matata jacʉ ñayijʉ Natán. 32Natán jacʉ ñayijʉ David. David jacʉ ñayijʉ Isaí. Isaí jacʉ ñayijʉ Obed. Obed jacʉ ñayijʉ Booz. Booz jacʉ ñayijʉ Salmón. Salmón jacʉ ñayijʉ Naasón. 33Naasón jacʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab jacʉ ñayijʉ Admin. Admin jacʉ ñayijʉ Arni. Arni jacʉ ñayijʉ Esrom. Esrom jacʉ ñayijʉ Fares. Fares jacʉ ñayijʉ Judá. 34Judá jacʉ ñayijʉ Jacob. Jacob jacʉ ñayijʉ Isaac. Isaac jacʉ ñayijʉ Abraham. Abraham jacʉ ñayijʉ Taré. Taré jacʉ ñayijʉ Nacor. 35Nacor jacʉ ñayijʉ Serug. Serug jacʉ ñayijʉ Ragau. Ragau jacʉ ñayijʉ Peleg. Peleg jacʉ ñayijʉ Heber. Heber jacʉ ñayijʉ Sala. 36Sala jacʉ ñayijʉ Cainán. Cainán jacʉ ñayijʉ Arfaxad. Arfaxad jacʉ ñayijʉ Sem. Sem jacʉ ñayijʉ Noé. Noé jacʉ ñayijʉ Lamec. 37Lamec jacʉ ñayijʉ Matusalén. Matusalén jacʉ ñayijʉ Enoc. Enoc jacʉ ñayijʉ Jared. Jared jacʉ ñayijʉ Mahalaleel. Mahalaleel jacʉ ñayijʉ Cainán. 38Cainán jacʉ ñayijʉ Enós. Enós jacʉ ñayijʉ Set. Set jacʉ ñayijʉ Adán. Adánti ñayijʉ ĩja Dios rujeorʉ. Ito bajiri Dios macʉ ñayijʉ Adán.
4Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure ĩ ʉsirio codere gaye
1Jesús ĩ idé gu ecoja bero Espíritu Santo ĩ rãca bʉto ñayijʉ. Ito yicõri riaca Jordán wame cʉtirisa tʉ ĩ ñaroca, yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo. 2Yucʉ manojʉ ejacõri jʉ̃arã masacõ rʉmʉri ñayijʉ Jesús itojʉ. Itojʉ ĩ ñari rʉmʉri cõti, bare babicʉti ñayijʉ Jesús. Itocõ bero ñiocõyijʉ mʉcana. Ĩ ito bajiro ñiocõ ñaroca, ñeñaro ĩ yitoni ʉsirioro yi codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. 3Ado bajiro rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre:
—Riti Dios Macʉ mʉ ñaja, adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
4Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati:
—Yibea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana sʉoriti queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
5Ito bero cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri yoari mejeti adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ñari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. 6-7Ado bajiro goti rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ itigʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñacõri:
—Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yʉ riojo rijomunigãna mʉ ñini rũjũja adocõ mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarise, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarã masa ñarocõti mʉre ĩsicʉja yʉ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ, yʉre mʉ rʉ̃cʉbʉoja, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure rʉogʉ.
8Ito bajiro ĩ gotibojarocati:
—Wasa Satanás mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
9-11Ĩ ito yibojaroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ mʉcana. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉa ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́. Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ:
—Tʉoya Jesús. Ado bajiro gotia Dios oca tuti:
Ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji, yi gotia Dios oca tuti.Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
12Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajirojʉa yiyijʉ Jesús ĩre:
—Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
13Ito ĩ yija bero ʉsirioro yire oca bʉjabisijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri Jesure jabeto cʉnígoyijʉ rʉ̃mʉ́.
Galilea sitajʉ Jesús ĩ riasosʉore gaye
14Galileajʉ tʉdi wayijʉ Jesús mʉcana, yucʉ manojʉ ña ucugorʉ. Ito yicõri Espíritu Santo Jesús rãca ĩ ñajare bʉto ĩ tʉoĩa masirise ñayijʉ Jesure ĩja. Galilea ĩ tʉdi ejaroca masa jeyaro ĩ rẽtagorere bʉsiyijarã ĩna. 15Ito bajiro wa ucu ĩ tʉdi ejaja bero judio masa ĩna minijuari wirijʉre riaso ucuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ goti ucuja tʉocõri, “Queno gotiami ãni”, yi rʉ̃cʉbʉoyijarã masa jeyaro.
Nazaretjʉ Jesús ĩ ware gaye
16-17Ito yicõri ĩ bʉcʉara cʉto Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús. Ito ejacõri judio masa ĩna tujacãri rʉmʉ ñaroca ĩna minijuari wirijʉ sãja ucuyijʉ Jesús, ĩ yisotiado bajiroti. Ito ĩ sãja ejaroca Isaías ĩ ucagora jũ ĩsiyijarã gãjerã ĩre, ĩ ti gotitoni. Iti jũ boca ãmicõri ĩ gotiroti ãmayijʉ Jesús. Ito bajiro ãmacõri bʉjayijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti:
18Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
19Ito yicõri, “No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re queno yirocʉ ñacãmi Dios”, yʉ yi gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo, yi gotia iti oca, yi gotiyijʉ Jesús ĩna minijuari wijʉ.
20Ito bajiro goti tĩocõri papera tutire biayijʉ ĩ. Ito yicõri iti wi ejabʉari masʉre iti tutire jʉdacõayijʉ Jesús. Ito yicõri eja rũjũyijʉ. Ito bajiro ĩ yirise ticõri bʉto tiju wa rũjũcoayijarã ĩna. 21Ito bajiro ĩna ti rujiroca mʉcana ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús:
—Jane mejejʉ Isaías ĩ yʉre uca yure, adi rʉmʉ mʉa tiro riojo rẽta yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
22Ito bajiro Jesús oca quenarise ĩ gotija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri masa jeyaro quenarise oca ĩre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna:
—¿José macʉ meje ñati ãni? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.
23Ito bajiro ĩna yija tʉo masicõri ado bajiro yi cʉdiyijʉ Jesús:
—Masa oca gotire robo bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “Sĩgʉ̃ ʉco masʉ ĩ ñaja, ĩmasiti yisio masiguĩji”, yirã yirãji mʉa yʉre. Ito yicõri gaje ado bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “ ‘Capernaumjʉ tiyamani ĩoyijʉ Jesús’, yire oca tʉocʉ gʉa. Ito bajiri ado mʉ cʉtojʉ cʉni ito bajiroti mʉ ĩore ti ãmoa gʉa”, yʉre yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
24Ito bajiro yicõri ado bajirojʉa yiyijʉ mʉcana:
—Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ cʉtoti ĩ gotija ĩ ñarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri adi cʉto gagʉ yʉ ñajare yʉre queno tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. 25-26Jane mejejʉ gãna Diore ĩna tʉorʉ̃nʉbitiado bajiroti queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa cʉni. Tite. Sĩgʉ̃ Elías wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ ide quedibisijʉ. Ito bajiri iti cʉtorijʉ bare mañijʉ. Ito bajicõri bʉto ñiojogayijarã masa. Ito bajiro iti baji ñaroca Israel sitajʉ manʉjʉ godagoana romia jãjarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare ejabʉatoni wa rotibisijʉ Dios Elíasre. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sidón wame cʉtiri cʉto tʉ Sarepta gago ĩre tʉorʉ̃nʉgõre ejabʉatoni wa rotiyijʉ Dios Elíasre, yiyijʉ Jesús. 27Ito bero Eliseo wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca Israel sita gãna jãjarã cami jogarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare yisio rotibisijʉ Dios Eliseore. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sĩgʉ̃ Siria sita gagʉ Naamán wame cʉtigʉre, yisio rotiyijʉ Dios, Eliseore, yi gotiyijʉ Jesús iti wi minijua ñarãre.
28Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, iti wi minijua ñarã bʉto junisiniyijarã ĩna. 29Tʉria gʉdareco ñayijʉ iti cʉto. Ito bajiro ĩre junisinicõri tʉria joejʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre tumicã queorona yibojayijarã ĩna. 30Ito yibojaroca riti ĩna wato ñabojagʉti wa godacoayijʉ ĩ.
Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re rʉ̃mʉ́re Jesús ĩ bucõare gaye
31Ito bajiro ĩnare rudigocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ñayijʉ Capernaum wame cʉtiri cʉto. Itojʉ ejacõri tujacãra rʉmʉ ñaroca masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasoyijʉ ĩ. 32Dios cũrʉ ñari, queno masare riaso masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ bʉsija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã masa.
33Ito bajiro ĩ bʉsi ñaroca, iti wijʉ sĩgʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Ado bajiro Jesure sẽoro sẽria bʉsiyijʉ ĩ:
34—Wasa, Jesús Nazaret gagʉ mʉ. ¿No yija gʉare ʉsirioro yati mʉ? Gʉare ruyuriorocʉ eja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure. Mʉre ti masia yʉ. Dios Macʉ quenagʉ̃guti ñacõa mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
35Ito ĩ yija ado bajiro yi tudiyijʉ Jesús ĩre:
—Bʉsibesa ĩja, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri, Ãni ya ʉsijʉ sãñagʉ̃, budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
Ito bajiro ĩ yirocati, masa jãjarã tiro riojo ĩre tumicãcũ, budicoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ĩ ito bajiro budigoja bero queno cati quenagʉ̃ tujayijʉ masʉ ĩja. 36Jesús ĩ ito bajiro rʉ̃mʉ́re ĩ budi rotija ticõri, mano ti ʉcayijarã ito ñarã. Iti ticõri ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna ĩja:
—¿Ñe gaye ñarojada ĩ ito bajiro bʉsija? Bʉto ĩ tʉo masirisena rʉ̃mʉ́re budi rotiami ãni. Rʉ̃mʉ́are ĩ budi rotija cojisiti budicoama, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
37Ito bajiro Jesús ĩ yirere tʉocõri iti cʉto tʉ ñarã ĩna ñarocõti itire gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
Pedro mañicõre Jesús ĩ yisiore gaye
38Jesús judio masa ĩna minijuari wijʉ ñarʉ budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Simón Pedro wame cʉtigʉ ya wijʉ wayijʉ. Ĩ ya wi sãja ejacõri Simón mañicõ rujʉ yarise iso cõja tiyijʉ Jesús. Iso ito bajija ticõri, ito gãna isore yisioroti ãmorã josayijarã Jesure. 39Iso tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri rujʉ yarise rẽta rotiyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati rujʉ yarise rẽtacoayijʉ isore ĩja. Ito bajiro iti rẽtarocati masare eca bocasʉoyijo iso.
Jãjarã ñarise cʉtirãre Jesús ĩ yisiore gaye
40Ito bajiro ĩ rẽtaja tʉocõri, ũmacañi ĩ quedi sãgʉ̃ wagʉ yiroca cõrãre ãmi minijuayijarã ĩna Jesús tʉjʉ ĩnare ĩ yisiotoni. Ricati riti cõrã ñayijarã ĩna. Ĩna ito bajija ticõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati rẽtacoayijʉ. 41Ito yicõri jãjarã rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati budirãti awasãyijarã rʉ̃mʉ́a ĩja.
—Dios Macʉguti ña mʉ, yi awasãyijarã rʉ̃mʉ́a, budi warã. “Cristo Dios ĩ cõarʉ ñami”, ĩna yija ti masicõri, “Bʉsibesa”, yi tudiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are.
Minijuara wijʉ Jesús ĩ riasore gaye
42Gaje rʉmʉ busuri cʉto tʉnima sõjʉajʉ wayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ wagoja bero ĩre ãmayijarã masa ĩja. Ito bajiro ĩre ãmarã riti ĩ ñarojʉ ĩre bʉjacõyijarã ĩna. Ĩre bʉjacõri gaje cʉtojʉ ĩre wa rotibitibojayijarã ĩna. 43Ito bajiro ĩna wa rotibitibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Gaje cʉtori gãnare cʉni, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucurʉja yʉre. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
44Ito ĩ yija bero Galilea sitajʉ judio masa ĩna minijuari wirijʉ Dios oca goti ucuyijʉ Jesús ĩja.
5Wai jãjarã ĩna sĩaroca Jesús ĩ yire gaye
1Co rʉmʉ Genesaret wame cʉtirita tʉnima Jesús ĩ ñaroca jãjarã masa ejayijarã. Dios oca ĩ gotija bʉto tʉo ãmocõri ĩ tʉjʉ ejayijarã ĩna. Jãjarã ñacõri bʉto bidiro ñayijarã. Ito bajiri rʉ̃gõrajʉ mañijʉ Jesure. 2Ito bajiro ĩre rʉ̃gõrajʉ maniroca itajura tʉnima jʉaga cuma iti jayaja tiyijʉ Jesús. Iti cuma ʉjarã wai jori masa ñayijarã. Ito tʉ ĩna ya yori yucʉri coerã yiyijarã ĩna. 3Iti cuma jayaja ticõri, itiga cumajʉ sãjayijʉ Jesús. Ito yicõri ñuro rotiyijʉ Jesús itiga cumare. Itiga cuma Simón yaga ñayijʉ. Iti cumajʉ rujicõri masare Dios oca riasoyijʉ Jesús. 4Riaso tĩocõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús Simónre:
—Ʉ̃carojʉ wija wato mani. Itojʉ mʉa ya yori yucʉrina wai ñuma mʉa, yiyijʉ Jesús Simónre.
5Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ:
—Gʉare riasogʉ, ñamiasaro wai jobojabʉ gʉa, sĩabijʉ. Ito bajibojarocati mʉ rotiro bajiroti, yorigʉ ñucʉja yʉ, yiyijʉ Simón Jesure.
6Ito yicõri ĩna yorigʉ ñuroca, jãjarã wai sãjayijarã ĩja. Ito bajiri ĩna ya yorigʉ cudusʉoyijʉ ĩja. 7Ito bajiro ĩna wai ñaja ticõri, gaje cuma ĩna baba mesa ñari cumare ãmo bʉye ñucayijarã, ĩna ejabʉatoni. Ito bajiro ĩna jija ticõri, ejayijarã ĩna. Ito ejacõri jãjarã wai bʉjayijarã ĩna. Iti cuma jʉa cumari cʉrisere dajocõyijarã. Jabeto rʉyabojayijʉ iti rujaroto. 8Ito bajiro wai jãjarã bʉjacõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Simón Pedro. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ bʉto ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ. Queno yigʉ ña mʉáma. Ito bajiri yʉ tʉ mʉ ñaja quenbetoja, yiyijʉ Simón Jesure.
9Simón ito yicõri ĩ rãca gãna cʉni wai jãjarã ĩna ñaja ticõri, ti ʉcayijarã ĩna. 10Gaje cuma ñarã cʉni ti ʉcacoayijarã ĩna. Ĩna ñayijarã Zebedeo rĩa. Santiago, Juan wame cʉtirã ñayijarã ĩna. Ĩna ti ʉcaja ticõri, Simónre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Güibesa. Wai joreti ña mʉa ya moare. Ito bajibojarocati jane gaje mʉare moare cũa yʉ. Masa Diore ĩna masitoni oca riaso ucuri masa mʉare cũa yʉ adocãta, yiyijʉ Jesús, Simón mesare.
11Ito ĩ yija bero tʉnimajʉ jãja wayijarã mʉcana. Ito yicõri jeyaro ĩna moabojarisere jidicãcõri Jesús rãca wayijarã ĩna ĩja.
Rujʉ cami jogagʉre Jesús ĩ yisiore gaye
12Co rʉmʉ Jesús gaje cʉto ĩ ña ucuroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ ñayijʉ. Jesure ti bʉjacõri ĩ riojo ñini rũjũcõri ĩre josayijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ, yʉre mʉ yisio ãmoja, yisiogʉja mʉ, yiyijʉ cami jogagʉ Jesure.
13Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre:
—Ãmoa yʉ. Mʉre yisioa yʉ, yiyijʉ Jesús.
Ito ĩ yirocati ĩ ya cami yaticoayijʉ ĩja. 14Ito bajiro ĩre yisiocõri, gãjerãre goti bato rotibisijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre:
—Riojoti pai tʉjʉ wasa mʉ. Ĩ tʉjʉ ejacõri mʉ ya rujʉ cami yatirise gaye ĩoma. Ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore waibʉcʉ soe ĩsi rotiba. Ito mʉ yija ticõri, “Ĩ ya cami yati jedicoajʉ ĩja”, yi masirã yirãji masa mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
15Ito bajiro, “Goti batobeja”, ĩ yibojarocati cojisiti oca tĩjacoayijʉ cami jogagʉre Jesús ĩ yisiore gaye. Ito bajija tʉocõri, jãjarã Jesús tʉjʉ minijuayijarã, ĩ bʉsija tʉo ãmorã. Ito yicõri ĩna cõrisere yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna. 16Masa jãjarã ĩna ñajare coji meje masa manojʉ ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ wayijʉ Jesús.
Rudurʉre Jesús ĩ yisiore gaye
17Co rʉmʉ Jesús ĩ riasoroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni tʉo rujiyijarã ĩna. Ado bajiro wame cʉtiri cʉtori wadiana ñayijarã ĩna. Galilea sita gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jerusalén wame cʉtiri cʉto gãna wadiana ñayijarã ĩna. Masa tiro riojo cõrãre Jesús ĩ yisiotoni ĩ masirise jidicãyijʉ Dios. 18Ito bajiro ĩ yi ñaroca jʉariarã ʉ̃mʉa rudurʉre ãmi ejayijarã ĩna, ĩ ya camana. Ito ejacõri Jesús tʉjʉ sãja wacõri ĩre cũ ãmobojayijarã ĩna. 19Ito bajibojarocati masa jãjarã ĩna ñajare no bajiro sãja masia mañijʉ ĩnare. Ito bajija ticõri, wi tutu joejʉ rudurʉre ãmi mʉja wayijarã ĩna. Ãmi mʉja ejacõri Jesús rʉ̃gõro weca soje cudayijarã ĩna. Ito yicõri rudurʉre ĩ ya camana jidi rujioyijarã ĩna Jesús tʉ. 20Ito bajiro ĩna yija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ Jesús: “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõama ĩna”, yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito bajiro tʉoĩacõri:
—Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojocõa yʉ, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
21Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Ãni ito bajiro ĩ bʉsija, Diore ñeñaro yigʉ yami ĩ. Dios meje ñami ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ñami masa ĩna ñeñaro yirisere ãcaboja masigʉ̃”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
22Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere ĩmasiti tʉoĩa masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—¿No yija ito bajiro tʉoĩati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. 23Mʉa tija, ¿No bajiro rudurʉre yʉ yija quenati? Ito yicõri, ¿disejʉa ñati josasabiti mʉa tija? “Mʉ ñeñaro yirisere coecoajʉ”, ¿yʉ yija quena ñarojada? “Wʉmʉña, wasa”, ¿yʉ yija quena ñarojada, mʉa tʉoĩaja? ¿Disejʉa ñati josasabiti, mʉa tija? 24Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cõarʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Masa ĩna ñeñaro yirise coe masiami Jesús”, mʉa yi masitoni mʉa tiro riojo ãnire yisiogʉ ya yʉ, yiyijʉ ĩ ĩnare.
Ito yicõri rudurʉjʉare ado bajiro yiyijʉ:
—Wʉmʉña, ya yʉ mʉre. Mʉ ya cama ãmiña, ito yicõri mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
25Ito bajiro ĩ yirocati masa jãjarã ĩna tiro riojo wʉmʉyijʉ rudurʉ. Ito yi, ĩ ya cama ãmi, budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsi wayijʉ ĩ, ĩ ya wijʉ tʉdi wacʉ. 26Ito ĩ yija ticõri, ti ʉcayijarã masa. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna. Güire rãca ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Adi rʉmʉ tiyamani tia mani, yiyijarã ĩna.
Levíre Jesús ĩ jire gaye
27Ito bajiro masare ĩ yi ĩo ñaja bero budiyijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro budi wacõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉre tiyijʉ Jesús. Ĩ ñayijʉ Leví wame cʉtigʉ. Waja ĩ seni ñarijʉ rujiyijʉ ĩ. Ĩre ti bʉjacõri:
—Yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
28Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ moabojarisere jidicãyijʉ Leví, Jesús rãca wa ãmogʉ̃.
29Ito bero ĩ rãca wa, Leví ya wi ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure basa jeo bʉarocʉ basa meniyijʉ Leví. Ito bajiro ĩna basa meni ñaroca jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ñayijarã ĩna. Ito yicõri gãjerã cʉni, jãjarã ĩna rãca ba rujiyijarã ĩna. 30Ito bajiro ĩna ba rujija ticõri, judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã cʉni, Jesús rãca riasotirãre ado bajiro busituyijarã:
—¿No yija ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca, ito yicõri ñeñaro yi jairã rãca baba cʉti bati mʉa? yi bʉsituyijarã ĩna Jesús rãca riasotirãre.
31Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Ado bajirojʉa bajia. Queno cati quenarã, cõmena ʉco yiri masʉre jimenaji. Ito yicõri bʉto cõrãjʉa ʉco yiri masʉre jirãji. 32Queno yirãre yiari meje wadibʉ yʉ. Ñeñaro yi jairãjʉare yiari wadibʉ yʉ. Ito yicõri quenarise ĩna tʉoĩa wasoatoni wadibʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Bamenati Diore rʉ̃cʉbʉore gaye
33Ito ĩ yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna Jesure:
—Juan rãca riasotirã coji meje bamena riti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre senisotiama ĩna. Ito bajiroti bajiama fariseo gaye tʉoĩarã rãca riasotirã cʉni. Mʉ rãca riasotirãma ĩnare bajiro yibeama ĩna. Bʉcʉrã rotire queno cʉdibeama ĩna. Ito yicõri, “Diore bʉsiana”, yirona bare jidicãbeama ĩna, yi tudiyijarã ĩna Jesure.
34Ĩna ito yija tʉocõri, ĩnare ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃, ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ baba mesa ĩ rãca ĩna wanʉ baroca, “Babesa”, yi masimenaji gãjerã. 35Ito bajibojarocati co rʉmʉ gãjerã ĩre ñiagoja ticõri, bojori bʉjarã yirãji ĩ baba mesa. Ito bajiri ĩre tʉoĩarã bamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús masare.
36Ito yicõri gaje ado bajiro goti masiore ocana ĩnare gotiyijʉ Jesús:
—Sĩgõ saya bʉcʉro sere wõroco mamarore tabecõji. Ito bajiro mamaro tagoja mamaro cʉni ñeñacoaroja. Ito yicõri bʉcʉrore mamaro iso sere wõbojaja bʉcʉro bajiro corocõ ejabetoja. 37Ʉyé ide mani menija mama bajujʉ jiosãrã yirãji mani. Bʉcʉ baju mani jiosãjama, ñigãcoaro yiroja. Ito yicõri iti baju cʉni goda, ʉyé ide cʉni goda bajiro yiroja. 38Ito bajiri ʉyé ide menicõri mama bajuri jiosãrã yirãji mani. Ito yicõri iti baju cʉni, ʉyé ide cʉni godabetoja. 39Mani ʉyé ide bʉcʉ idiĩacõri mame idi ãmomenaji mani. “Bʉcʉjʉa queno sʉti quena”, yicõri mamere idi ãmomenaji mani. Ito bajiroti bajia mame oca yʉ riasoja cʉni. Bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉrã ñacõri mame oca yʉ riasoja tʉo ãmobea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
6Jesús rãca riasotirã trigo ajeri beja ãmicõri ĩna bare gaye
1Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ ñaroca, ĩ rãca riasotirã rãca trigo wesejʉ eja wayijʉ Jesús. Itojʉ ejacõri itire beja ãmiyijarã ĩ rãca riasotirã. Ito yicõri wirorire sĩguẽ bategocõri bayijarã ĩna. 2Ito bajiro ĩna baja tiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã coriarã. Ito bajiro ĩna baja ticõri, ĩnare seniĩayijarã fariseo gaye tʉoĩarã:
—¿No yija tujacãra rʉmʉ ñabojarocati moati mʉa? Tujacãra rʉmʉ moare ma, yiyijarã ĩna.
3Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Co rʉmʉ David ñayorʉ ĩ baba mesa rãca ñiojogacõri ĩna yigore, ¿Dios oca tutijʉ tibiticati mʉa? 4Ado bajiro yiyijʉ David ñayorʉ. Dios ya wijʉ sãjacõri, Diore paia naju ĩna cũ ĩsirere ãmicõri bayijʉ David. Ito yicõri ĩ baba mesare cʉni ecayijʉ ĩ. Paia riti ĩna baroti ñabojayijʉ iti naju. Ito bajibojarocati bʉto ñiojogacõri bayijʉ David ĩ baba mesa rãca. Itire ĩna baja tibojagʉti, “Ñeñaro yama ĩna”, yibisijʉ Dios ĩnare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
5Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ gaye yʉ rotiroti cʉni cũquĩ Dios yʉre, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Ãmo digarʉre Jesús ĩ yisiore gaye
6Gaje tujacãra rʉmʉ ñaroca judio masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito yicõri ĩnare riasoyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca sĩgʉ̃ ĩ ya ãmo riojocadʉja digarʉ ñayijʉ. 7Ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ti rujiyijarã ĩna. Jesure ticõri ado bajiro tʉoĩa rujiyijarã ĩna: “Jane tujacãra rʉmʉ ñabojarocati, ¿ãni ãmo digarʉre yisiogʉ yiguĩjida Jesús?” yi ti rujiyijarã ĩna. “Ito bajiro ĩ yija, ‘Seti ña ĩre. Ñeñaro yami’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩa rujiyijarã ĩna. 8Ito bajiro ĩnamasi ĩna tʉoĩabojarocati tʉoĩa masicõyijʉ Jesús, ĩ masirisena. Ito yicõri ãmo digarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Wʉmʉña, waya ado yʉ tʉjʉ, yiyijʉ Jesús ãmo digarʉre.
Ĩ ito yija ãmo digarʉ Jesús tʉjʉ wacõri eja rʉ̃gʉ̃yijʉ. 9Ito bajiro ĩ eja rʉ̃gʉ̃roca ado bajiro yiyijʉ Jesús, ito ñarãre:
—Mʉare seniĩagʉ̃ ya yʉ. ¿No bajiro manire cũyijari Dios tujacãra rʉmʉ mani yiroti? ¿Quenarise, ñeñarise ito yicõri cõrãre mani yisioroti, gaje mani yisiobeja, disejʉa quenati? yiyijʉ Jesús ĩnare.
10Ito bajiro bʉsi tĩogʉ̃ iti wi ñarãre ti jeocõyijʉ Jesús. Ito yicõri ãmo digarʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Mʉ ya ãmo ñu joya, yiyijʉ Jesús ĩre.
Ito bajiro Jesús ĩ yirocati, ĩ ya ãmo ñu joyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yirocati ĩ ya ãmo quenacoayijʉ ĩja. 11Ito bajiro ĩ yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉto ti junisiniyijarã ĩna Jesure. Ito yicõri ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã: “¿No bajiro yirʉjati mani Jesure?” yiyijarã ĩna.
Jʉa gʉbojeno apóstol mesare Jesús ĩ besere gaye
12Iti rʉmʉriti tʉria joejʉ maja wayijʉ Jesús, Diore bʉsirocʉ. Itojʉ ñacõri ñamiasaro Diore bʉsisotiyijʉ Jesús. 13Ito yicõri ũmacañi joejea mʉja wadiroca ĩ rãca riasotirãre jiyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ejaroca jʉa gʉbojeno ñarã ʉ̃mʉare beseyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩnare cũyijʉ Jesús. 14Ado bajiro wame cʉtirã ñayijarã ĩna: Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉa wame, wame cʉtigʉ, Simón Pedro. Ĩ ocabaji ñayijʉ Andrés wame cʉtigʉ. Ito yicõri gãjerã ñayijarã Santiago, Juan, Felipe, Bartolomé, 15Mateo, Tomás, Alfeo macʉ Santiago gãji ñayijʉ Simón celote gaye tʉoĩagorʉ. 16Ito yicõri Santiago macʉ ñayijʉ Judas wame cʉtigʉ. Gãji Judas Iscariote wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩ ñayijʉ Jesure gãjerã ĩna ñiatoni gotirocʉ. Ito bajiro wame cʉtirã ñayijarã ĩna, Jesús ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩ cũana.
Jãjarã masare Jesús ĩ riasore gaye
17Ito bajiro ĩnare bese tĩocõri ĩna rãca roja wayijʉ Jesús. Roja wa, tʉria jʉdojʉ tujayijarã ĩna. Itojʉ jãjarã ñayijarã Judea sita gãna, Jerusalén gãna, ito yicõri itajura tʉ ñari cʉtori Tiro, Sidón wame cʉtiri cʉtori gãna cʉni ñayijarã. Iti cʉtori gãna ejayijarã Jesure tʉo ãmorã. Ito yicõri jãjarã cõrã yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna. 18Rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús, ito bajiro ĩna ejaja ticõri. 19Cõrãre cʉni ĩ masirisena rẽtoyijʉ Jesús. Ito bajiro masare ĩ rẽtoja ticõri, masa jeyaro ĩre moaĩa ãmoyijarã, ĩna cõrise rẽtatoni.
Mani wanʉ quenaroca yiroti gaye
20Ito ĩna yi ñaroca, ĩ rãca riasotirãre bʉsi ãmogʉ̃ ĩnare tiyijʉ Jesús:
—Adocãta bojoro bʉjarã ña mʉa maji. Bojoro bʉjarã ñabojarãti, ija Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rʉcorise bʉjarã yirãji mʉa. Ito yicõri wanʉ quenarã yirãji mʉa.
21’Adocãta ñiojogarã ña mʉa maji. Ñiojogarã ñabojarãti ija queno yaji quenaro wanʉ ñarã yirãji mʉa.
’Adocãta bojori bʉja, oti ñarã ya mʉa. Ito bajibojarocati ija queno wanʉcõri aja quenarã ñarã yirãji mʉa.
22’Yʉ Masa Rĩjorʉre, mʉa queno cʉdija ticõri, gãjerã mʉare ti tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri mʉare cõa ãmorã yirãji ĩna. “Ñeñaro yirã ñama”, yirã yirãji mʉare bʉsiturã. Ito bajiro mʉare ĩna bʉsitubojarocati, ija wanʉ quenarã yirãji mʉa. 23Jane mejejʉ cʉni ĩna ñicʉsabatiajʉ cʉni ito bajiroti Diore goti ĩsiri masare ñeñaro yiyijarã ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna ñeñaro yibojarocati queno wanʉ quenaña mʉa. Ija ũmacʉ̃jʉ ejacõri Dios tʉjʉ quenarise bʉjarã yirãji mʉa. Ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbitiana mʉa ñajare, ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios mʉare.
24’Mʉa gajeoni jairã, ado mʉa ñajama queno wanʉ quena ñaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bojoro bʉjarã yirãji mʉa.
25’Mʉa queno yaji quenarã, ñaja wanʉ quenare rãca ñaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija ñiojogarã yirãji mʉa.
’Mʉa ajare jairã, adocãta mʉa ajaja queno wanʉ quenaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bʉto tʉoĩa bojori bʉjacõri, otirã yirãji mʉa.
26’Adocãta “Queno yirã ña mʉa”, yi masa mʉare ĩna rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, queno wanʉ quenaboja mʉa. Ito bajiroti jane mejejʉ cʉni rʉore oca riasori masare queno rʉ̃cʉbʉo bʉsibojayijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bʉto tʉoĩa bojori bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mani wajanare cʉni ti maija quena, yi Jesús ĩ riasore gaye
27Ito yicõri mʉcana ĩnare bʉsi remoyijʉ Jesús:
—Mʉa yʉre tʉorʉ̃nʉrãreama, ado bajiro gotia yʉ: Mʉa wajanare queno ti maiña. Ito yicõri mʉare ti tudirãre queno yiya. 28Mʉare bʉsiturãre cʉni, quenaro bʉsiya mʉa. Ito yicõri mʉare ñeñaro yirãre yiari Diore seni ĩsisotiya. 29Sĩgʉ̃ riojocadʉja wayugajʉ ĩ jaja, mʉcana gaje dʉja ĩ ja ãmoja rẽobeja. Ito yicõri gãji camisa jʉaro mʉa sãñaroca, joegadore ĩ ruaja, ito roca gadore ĩ rua ãmoja, cʉni rẽobeja. Ĩ seniro rẽto bʉsaro ĩsija quena. 30Ito yicõri no mʉa rʉcorise ĩna senija, ĩna seniro bajiroti ĩsima. Ito yicõri sĩgʉ̃ mʉa rʉcorise ĩ ẽmaja, “Itire jʉdacõaña”, yi josabeja. 31Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja, ito bajiroti ĩnare queno yiba mʉa cʉni.
32’Manire mairãre riti mani maija, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiroti ĩnare mairãre mairãji. Manire maimena ñabojarocati maniama ĩnare maija quena. 33Manire queno yirãre riti mani queno yija, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiroti ĩnare queno yirãre queno yirã yirãji. Manire queno yimena ñabojarocati maniama ĩnare queno yija quena. 34Gãjire wasoagʉ, “Ija mʉcana jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩaja, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiro tʉoĩacõri wasoarã yirãji. Manire wasoamena ñabojarocati maniama ĩnare wasoaja quena. 35Ito bajibojarocati mʉama, mʉa wajanare mairʉja. Ito yicõri ĩnare queno yiya. Ito yicõri gãjire wasoagʉ, “Ija jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabicʉti wasoaja quena. Ito bajiro mʉa queno yija, Dios tʉjʉ mʉa ejaroca mʉare queno waja yigʉ yiguĩji. Ito bajiro mʉa queno yirã ñaja, Dios rĩa ña mʉa. Dios cʉni masa jeyarore queno yigʉ ñami. “Queno ya mʉ”, yimenare cʉni, ñeñaro yi jairãre cʉni queno yigʉ ñami Dios. 36Mani Jacʉ masare ĩ ti mairo bajiroti mʉa cʉni masare ti maija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Gãjerãre seti yibesa, yi Jesús ĩ riasore gaye
37Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Gãjerãre, “Ĩna ñama ñeñarise yi jairã”, mʉa yibeja mʉare cʉni, “Ĩna ñama ñeñarise yi jairã”, yibiquĩji Dios mʉare. Ito yicõri gãjerãre, “Ĩnare seti ña. Ito bajiri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, mʉa yibeja mʉare cʉni, “Ĩnare seti ña. Ĩnare ruyuriocʉja yʉ”, yibiquĩji Dios mʉare. Gãjerã ñeñaro yirise mʉa ãcabojoja, mʉa ñeñaro yirisere cʉni ãcabojogʉ yiguĩji Dios. 38Gãjerãre mʉa ĩsija, mʉare cʉni queno ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjerãre mʉa ĩsiro bajiroti, mʉare cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gãjerãre mʉa ĩsiro bajiroti rẽto bʉsaro mʉa boca ãmi masirocõ ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
39Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús:
—¿Sĩgʉ̃ cajea macʉre ito yicõri gãji cajea macʉ mʉcana, cajea macʉre tʉ̃a wa masiguĩjida? Meje, ito bajirojʉa meje bajia. Cajea tibicʉ ñari ĩre tʉ̃a wabojagʉ rãcati gojejʉ quedi sãjacõarãji ĩna. Dios oca riojo ñasarisere mani tʉo sʉyabeja cajea mana robo bajiro bajirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
40’Ĩnare riasori masʉ rẽto bʉsaro masirã meje ñama ĩ riasorã. Ito bajibojarocati ĩna queno riasoti jeocõja, ĩnare riasori masʉ bajiroti masirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús.
41Iti oca goti tĩocõri mʉcana ado bajiro gaje oca gotiyijʉ Jesús:
—Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja, ti bʉja masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja ti bʉja masibea mʉa. 42Ado bajiro mʉa babare yiboja mʉa: “Yʉ baba mʉ ya cajeajʉ sita aje ña. Yʉ iti ajere ãmicãcʉja yʉ”, yibojarãti mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãñajama, ãmicã masibea mʉa. “Queno yirã ña gʉama”, yirã ñabojarãti, ñeñaro yirã ña mʉa cʉni. Mʉa ya cajeajʉ sãñarisere ãmicãña. Itire ãmicãcõri queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sita ajere ãmicã masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús.
’Iti yireoni ña, mani baba ĩ ñeñaro yija ti masibojarãti, manimasiti ñeñaro yirisereama ti masibea mani, yiyijʉ Jesús.
Ricana sʉori yucʉgʉre ti masia mani, yi Jesús ĩ riasore gaye
43Ito yicõri mʉcana ĩnare goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús:
—Yucʉgʉ queno wanʉricʉ, ñeñarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉgʉ ñeñaricʉ, quenarise rica cʉtibetoja. 44Iti yucʉ ricare ticõri, “Itigʉ rica ña adi”, yi ti masia mani. Jotagʉjʉ higos rica mani ãmaja bʉjamenaji mani. Ito yicõri yusigʉre ʉyé mani ãmabojaja, bʉjamenaji mani. 45Ito bajiro queno ʉsi cʉtigʉ, gãjerãre cʉni queno yiguĩji ĩ. Ito yicõri ñeñaro ʉsi cʉtigʉ, gãjerãre cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩaro bajiroti bʉsibua mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã sita bʉtirojʉ wi menirã bajiro bajirã ñama, yi Jesús ĩ riasore gaye
46Gaje ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —“Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti, yʉ rotirisere cʉdibea mʉa. 47-48No yʉ tʉjʉ ejarã yʉ rotirisere ĩna cʉdija, sĩgʉ̃ queno bʉtirojʉ wi menigʉ̃ bajiro bajirã ñama ĩna. Tite. Sĩgʉ̃ bʉtirojʉ jubejʉ ĩ botari juja, jue iti bʉto sẽoro ejaja jujabetoja iti wi. Ito bajiro bajirã ñama yʉre queno cʉdirã. Gãjerã ĩnare ñeñaro yi josabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji ĩna. 49Ito bajibojarocati, no yʉ rotirise queno cʉdimena, ĩnare bajiro bajibeama ĩna. Sĩgʉ̃ sita jidirojʉ wi menigʉ̃ bajiro bajirã ñama ĩnama. Tite. Sĩgʉ̃ sita jidirojʉ ĩ botari juja, jue iti bʉto sẽoro ejaja iti wi jujacoaro yiroja. Ito bajiri tʉdi ruyubetoja ĩ ya wi ĩja. Ito bajiro bajirã ñama yʉre queno cʉdimena. Gãjerã ĩnare ñeñaro yija ticõri, yʉre jidicãrã yirãji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
7Surara ʉjʉ ya moari masʉre Jesús ĩ yisiore gaye
1Masare ĩ riaso ãmorise riaso tĩocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús. 2Iti cʉto ñayijʉ surara ʉjʉ. Ĩre moa ĩsiri masʉ bʉto cõyijʉ. Ito bajiri ʉsi jedi warʉti ñayijʉ ĩ. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto ĩre ti maiyijʉ surara ʉjʉ. 3Ito bajiri Jesús cõrãre ĩ yisiore gaye tʉocõri, judio masa bʉcʉrãre, Jesure ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masʉre Jesús ĩ yisiore ãmoyijʉ ĩ. 4Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure jirã wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre seniĩa josayijarã:
—“Ĩre jitẽña”, gʉare yi ñucagʉ̃, queno yigʉ ñami ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ. 5Romano masʉ ñabojagʉti mani ñarãre queno rʉ̃cʉbʉoami ĩ. Ito yicõri minijuara wi gʉa meni masitoni gʉare niyeru ĩsiquĩ ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure.
6Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca sʉya wayijʉ Jesús. Ito wi ejarã wana ĩna yiroca surara ʉjʉ ĩ baba mesare Jesure oca goti boca rotiyijʉ. “Ado bajiro Jesure gotiba”, yi roticõayijʉ ĩ:
—Yʉ Ʉjʉ mʉre ʉsirioro yi remo ãmobea yʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Yʉjʉa quenagʉ̃ meje ña. Ito bajiri, yʉ ñeñaro yirisere bojogʉ, “Yʉ ya wijʉ sãja waya, yi masibea yʉ mʉre”, yi gotiba ĩre, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.
7Gaje ado bajiro yi roticõayijʉ ĩ:
—Ñeñaro yigʉ ñari, mʉ tʉjʉ wa masibea yʉ. Mʉ masirisena mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji mʉcana. 8Gãji ʉjʉ bero gagʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ berojʉa ñama gãjerã surara. Ĩnare roti masia yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija, wami. Ito yicõri gãjire, “Waya”, yʉ yija, wadiami. Ito yicõri yʉre moa ĩsiri masʉre yʉ moa rotija, moami. Ito bajiri rẽtoro queno roti masigʉ̃ mʉ ñajare, “Mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ tujacoagʉ yiguĩji mʉcana”, yi tʉoĩa yʉ, yi gotiba Jesure, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.
9Ito ĩ yi ñucare tʉocõri, tʉo ʉcayijʉ Jesús. Ito yicõri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri ĩre sʉyarãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Ĩ surara ʉjʉ yʉre queno tʉorʉ̃nʉñi. Mani masa wato ĩre bajiro tʉorʉ̃nʉrã mama, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
10Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wasʉoyijarã oca goti bocari masa. Tʉdi ejacõri ĩna tija ñarise cõbojarʉ tujarʉ ñayijʉ ĩ ĩja.
Wajeago macʉre Jesús ĩ masore gaye
11Ito bajiro ĩ yija bero Naín wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús, ĩ rãca riasotirã rãca. Ito yicõri masa jãjarã wayijarã ĩ rãca. 12Iti cʉtojʉ ĩna ejaroca sĩgʉ̃ godarʉre ĩna yujerã waja tiyijʉ Jesús. Wajeago macʉ ñayijʉ ĩ, ĩna yujerocʉ. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñabojayijʉ iso macʉ. Jãjarã iti cʉto gãna ĩre yujerona wayijarã ĩna. 13Wajeago iso bojori bʉjaja ticõri, bʉto ti maiyijʉ Jesús isore. Ito bajiro ti maicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore:
—Otibesa, yiyijʉ ĩ.
14Ito bajiro ĩ yija bero ĩ ya masari cumajʉ moaĩayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩre yujerã wabojarã tuja rʉ̃gʉ̃coayijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna tuja rʉ̃gʉ̃roca godarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Wʉmʉña mamʉ mʉ, yiyijʉ Jesús godarʉre.
15Ito bajiro ĩ yirocati, jãja rũjũyijʉ godarʉ ñabojagʉti. Ito bajiro bajirʉ ñabojagʉti bʉsiyijʉ mʉcana. Ito ĩ bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ jacore: “Ĩmo, ãni ñami mʉ macʉ”, yiyijʉ Jesús isore. 16Ito bajiro ĩ yi masoja ticõri, ti güiyijarã ĩna, ito ñarã. Ito yicõri ado bajiro Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna:
—Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ mani tʉjʉ ejami ĩja, yiyijarã ĩna.
Gaje ado bajiro bʉsiyijarã ĩna:
—Dios ñarã mani ñajare manire ejabʉarocʉ ejami adojʉ, yi wanʉrã rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna Diore.
17Ito yicõri Jesús godarʉre ĩ masore gaye tʉo jedicoayijarã Judea sita gãna. Ito yicõri iti sita tʉ gãna cʉni tʉo jedicoayijarã ĩna.
“Jesure titẽña”, Juan idé guri masʉ ĩ yi ñucare gaye
18Juan rãca riasotiri masa, Jesús ĩ yigore ticõri goti jeocõyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija tʉocõri, jʉ̃arãre jiyijʉ Juan. 19Ito bajiri ĩna jʉ̃arãre, “Ado bajiro Jesure seniĩama mʉa”, yi ñucayijʉ Juan ĩnare: “¿Riti Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiba”, yi roti ñucayijʉ Juan ĩna jʉ̃arãre. 20Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre yi gotiyijarã ĩna:
—Juan, masare idé guri masʉ, gʉare seniĩa roti ñucami mʉre. ¿Riti, Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiyijarã ĩna Jesure.
21Ito bajiro ĩna seniĩa ñaroca, jãjarã masa cõrãre yisioyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoana, cajea mana, ito yicõri gãjerã jeyaro ñarise cõrãre cʉni masoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija Juan oca ĩ seniĩa roti ñucana cʉni tiyijarã ĩna. 22Ito yicõri ado bajiro Juan ĩ cõanare gotiyijʉ Jesús:
—Wasa. Mʉa tirise ito yicõri mʉa tʉogorise cʉni Juanre gotiba. Cajea mana ĩna tiroca yʉ yirise, ruduana ĩna waroca yʉ yirise, wiro joganare yʉ yisiorise gaye, gãmo goje tʉomena ĩna tʉoroca yʉ yirise, godana ñabojarocati ĩna catiroca yʉ yirise, ito yicõri bojoro bʉjarãre Dios ĩ masoroti oca yʉ goti masiorisere cʉni, gotiba Juanre. 23Ito yicõri, no yʉre tʉorʉ̃nʉsotigʉti, queno wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús, Juan ĩ oca seniĩa roti ñucanare.
24Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna tʉdi waja bero, Juan ĩ bajigore gaye masare gotiyijʉ Jesús:
—¿Yucʉ manojʉ warã, ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? yi seniĩayijʉ Jesús masare. Yucʉgʉ cogʉ mino wẽaja wãrericʉ bajiro meje ñami Juan. Queno tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ. 25¿Ĩre mʉa ti bʉjaja yutabuju quenarise sãñagʉ̃ ñacati ĩ? Yutabuju quenarise sãñarã bajiro bajigʉ meje ñami ĩ. Yutabuju quenarise sãñarã ʉjarã ya wijʉ ñarãona ñarãji ĩna. Ĩna robo bajigʉ meje ñaguĩji Juan. 26Yucʉ manojʉ warã, ¿Diore goti ĩsiri masʉre tirã wasotiri mʉa? Itojʉ ejacõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masiyija mʉa. Riti ña, gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñasagʉ ñami Juan. 27Jane mejejʉ Juanre ado bajiro yi goti yucãyijʉ Dios oca:
Mʉ waroto riojʉa sĩgʉ̃ masʉ cõa yʉ. Masa mʉre bocati ñaroca, yirocʉre cõa yʉ, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús.
28’Sĩgʉ̃ adi tutijʉ, Juan masare idé guri masʉ rẽtoro ñasagʉ mami. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñarã Juan ĩ ñasado bajiro rẽto bʉsaro ñasarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
29Juan Dios oca ĩ gotija tʉogoana, “Riti, Dios rotirise quenarise ña. Itire cʉdi ãmoa gʉa”, yicõri, Juanre idé gu rotiyijarã ĩna. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, ito bajiroti yiyijarã ĩna. 30Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩarãma ito yicõri judio masa rotirise riasori masama, Dios rotirisere te ñayijarã. Ito bajiri Juanre idé gu rotibisijarã ĩna.
31-32Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Adi rʉmʉri gãna Juanre teama, ito yicõri yʉre cʉni teama ĩna. Rĩaca minijuacõri ĩna awasã aje cũñaro bajiro bajirã ñama ĩnaõna. Tite. Ado bajiro awasã ajeama rĩaca: “Gʉa seru juti ajeroca, mʉama juti ãmobijʉ. Ito yicõri masa godaroca ĩna otirise gʉa oti queso aje ãmoja, mʉama gʉa rãca oti queso aje ãmobijʉ”, yi awasã ajeama rĩaca. Ito bajiro bajiama Juanre terã ito yicõri yʉre terã cʉni. Tite. 33Babicʉti Diore rʉ̃cʉbʉogʉ seniquĩ Juan. Ito yicõri ʉyé ide idibitiquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñami”, yicʉ mʉa ĩre. 34Ĩ bero yʉ, Masa Rĩjorʉ, ejacʉ. Ba, idi yigʉ ña yʉama. Yʉ ito bajiro yija ticõri, ado bajiro ya mʉa yʉre: “Jairo bagʉ ña mʉ. Idire cʉgʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jairã rãca baba cʉtigʉ ña mʉ. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca baba cʉtigʉ ña mʉ”, ya mʉa yʉre. 35Sĩgʉ̃ Dios robo bajiro queno tʉoĩare cʉtigʉ ĩ ñaja, jeyaro ĩ yirisere ticõri, “Ĩ ñami Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri yʉ yirise ticõri, “Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ ñami”, yi masi ñarã yirãji mʉa yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Simón fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ya wijʉ Jesús ĩ ñare gaye
36Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jiyijʉ ĩ ya wijʉ, bagʉ watoni. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wijʉ sãjacõri bara mesa tʉjʉ eja rũjũyijʉ Jesús. 37Ito bajiro ĩ bagʉ waja tʉocõri, iti cʉto gago sĩgõ wedi maso ĩ tʉjʉ wayijo iso. Itojʉ waco queno sʉtirise ʉ́ye, coga dajaro ãmi wayijo iso. Itiga ñayijʉ gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga. 38Ito Jesús tʉjʉ sãja ejacõri ĩ ya gʉbo tʉjʉ eja rũjũyijo iso. Ito yicõri iso ya yago idena Jesús ya gʉbore coesʉoyijo iso. Ĩ ya gʉbore coe tĩocõri iso ya joanati Jesús ya gʉbore weja caroyijo iso. Ito yicõri ĩre wanʉgõ ĩ ya gʉbore usuyijo iso. Gajanoa ito bero ʉ́ye queno sʉtirise ĩ ya gʉbojʉ tuyijo iso. 39Iso ito yija ticõri, Jesure jigorʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ado bajiro tʉoĩayijʉ: “Riti Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñajama, adio ĩ ya gʉbo coegore ti masiborʉ. Ito yicõri, ‘Wedi maso ñamo’, yi masiborʉ ĩ”, yi tʉoĩayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jirʉ. 40Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ĩ tʉoĩarisere tʉo masicõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Simón, mʉre jabeto goti ãmoa yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
—Baʉ, gotiya yʉre riasogʉ mʉ, yiyijʉ Simón Jesure.
41Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩre:
—Jʉ̃arã ʉ̃mʉa ñayijarã, niyeru wasoari masʉre waja ruyuriorã. Sĩgʉ̃ quinientos niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ. Ito yicõri gãji cincuenta niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ. 42Ito bajibojarocati ĩna waja ruyuriogʉre waja yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waja ruyuriobojarocati ĩnare niyeru wasoagorʉ tʉdi seni ʉyabisijʉ ĩja, yi gotiyijʉ Jesús Simónre.
Gaje ado bajiro Simónre seniĩayijʉ Jesús:
—¿Nijʉa bʉto bʉsa ĩnare niyeru wasoagorʉre mairãjida ĩna? yi seniĩayijʉ Jesús Simónre.
43Ito bajiro ĩ seniĩaja, tʉocõri:
—Yʉ tija, jai bʉsaro waja ruyuriogʉjʉa ĩre bʉto maiguĩji, yiyijʉ Simón.
Ito ĩ yija tʉocõri:
—Riti ya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
44Ito yicõri ĩre gʉbo coegojʉare ticõri, bʉsiyijʉ Jesús Simónre:
—Adiore tiya. Mʉ ya wijʉ yʉ sãjaroca yʉre ide ĩsibijʉ mʉ, yʉ ya gʉbo coeroti. Ito bajibojarocati adiojʉama iso ya yago idenati yʉ ya gʉbore coemo iso. Ito yicõri iso ya joanati yʉre weja caromo iso. 45Yʉre wanʉgʉ̃, yʉre usubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama, yʉre wanʉgõ queno gʉbojʉ usumo iso.
46Ito yicõri yʉ ya rijogajʉ ʉ́ye tubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama ʉ́ye queno sʉtirise yʉ ya gʉbojʉ tumo iso. 47Ito bajiri ado bajiro mʉre gotia Simón yʉ: Ñeñaro yi jaigo ñabojarocati, yʉre bʉto iso maija ticõri, iso ñeñaro yirisere ãcabojoa yʉ. Sĩgʉ̃ jabetacã bʉsa ñeñaro yigʉre, ĩre yʉ ãcabojaja, jabetacã bʉsa yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bʉto ñeñaro yigʉre yʉ ĩ ñeñaro yirisere ãcabojaja bʉto bʉsa yʉre ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti tʉo masiña, yiyijʉ Jesús Simónre.
48Ito yicõri romiore ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojacõa yʉ, yiyijʉ Jesús isore.
49Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerã iti wijʉ ĩna rãca bari masa, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna:
—¿Ñimʉ ñati ãni, masa ĩna ñeñaro yirisere ãcabojagʉ? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.
50Ito bajiro ĩna yiroca, romiore ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Yʉre queno tʉorʉ̃nʉa mʉ. Ito bajiri mʉre masorocʉ mʉ ñeñaro yirisere ãcabojocõa yʉ. Ʉsirioro yibecoti wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
8Jesure romia ĩna ejabʉare gaye
1Ito yija bero gaje cʉtorijʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye goti ucugʉ wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarã rãca wayijʉ ĩ. 2Romia cʉni ĩna rãca wayijarã. Ĩna ñayijarã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare Jesús ĩ bucõagoana. Ito yicõri ñarise cõana ĩ masogoana cʉni wayijarã ĩna rãca. Sĩgõ María Magdalena wame cʉtigo ĩna rãca wayijo. Iso ñayijo jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ñarãre Jesús ĩ bucõagoro. 3Ito yicõri gajeo Juana wame cʉtigo ñayijo. Iso ñayijo Cuza manojo. Herodes ya moari masa ʉjʉ ñayijʉ Cuza. Ito yicõri gajeo Susana wame cʉtigo ñayijo. Ito yicõri gãjerã cʉni jãjarã Jesús rãca romia wayijarã ĩna. Ĩna ejabʉa masiro bajiro ejabʉayijarã ĩna.
Oteri masʉ gaye Jesús ĩ goti masiore oca
4Ito bajiro Jesús ĩ wa ucuroca co cʉto gãna meje ĩ tʉ minijuayijarã, ĩre ti ãmorã. Ito bajiro ĩna ejaja ticõri, goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
5—Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ. Wesecajʉ ejacõri, iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito bajiro quedi quearisere gãjerã itire cʉdabia rojocõyijarã. Ito yicõri minia cʉni bayijarã, iti ajerire. 6Gaje ajeri gʉ̃ta watojʉ quedi queayijʉ. Iti gʉ̃ta wato quedi queara ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ. Ito bajibojarocati yoari mejeti siniacoayijʉ sita iti ide manijare. 7Gaje ajeri jota watojʉ quedi sãja wayijʉ. Ito quedi sãjacõri, iti judi mʉja waroca jota mari dʉrea sĩacõyijʉ itire. 8Ito yicõri gaje ajeri sita quenarise joejʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri iti ajeri judi bʉcʉacõri quenarise rica cʉtiyijʉ. Ito yicõri coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ito bajiro iti goti tĩocõri mʉcana ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—No gãmo goje cʉtirã tʉoya, yiyijʉ Jesús oca sẽoro ĩnare.
¿No yija goti masiore ocana riasoati mʉ? ĩna yi seniĩare gaye
9Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩ rãca riasotiri masa:
—¿Ñe yireoni ñati iti goti masiore oca? yiyijarã ĩna.
10Ĩna ito yija:
—“No ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉo masibiti gaye mʉa tʉo masiroca yami Dios mʉareama. Gãjerãma iti oca tʉobojarãti queno tʉo masimenaji ĩna. Ito bajiroti yi gotiyijarã Diore goti ĩsiri masa. Tite mʉa. “Tʉobojarãti, tʉo masimenaji ĩna. Ito yicõri tibojarãti, ti masimenaji ĩna”, yi goticãyijarã jane mejejʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ado bajiro bajia oteri masʉ ye, yi Jesús ĩ goti quenore gaye
11Ito yicõri mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús ĩnare:
—“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ mʉare gotibʉ yʉ. Ito bajiri adocãta mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ, mʉa queno tʉo masitoni. Oteri masʉ, Dios oca goti ucuri masʉ robo bajigʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ oteri ajerioniti ña Dios oca mani tʉorise. Tite mʉa. Ado bajirojʉa bajia iti oca. 12Coriarã masa Dios ocare tʉorãji tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare masobiquĩji Dios. Dios ocare ĩna ãcabojaja, majʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. 13Gãjerãma Dios ocare tʉocõri queno wanʉ quenare rãca boca ãmirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩnare oca ñaja, ito yicõri gãjerã ĩnare ti teja, Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito yicõri nocõ mejeti ĩ oca ĩna tʉobojarere jidicãrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija, gʉ̃ta wato quedi queara ajeri bajiro queno ñe mari mana robo bajirã yirãji ĩnaõna. 14Gãjerãma Dios ocare tʉobojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gayere bʉto tʉoĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise gajeonire cʉni jidicã ãmomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna jidicã ãmobeja jota mari wato ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsimena. 15Gãjerãma Dios oca tʉocõri, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija sita quenarise joejʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ado bajiro bajia sĩabusuoraga, yi Jesús ĩ riasore gaye
16Mʉcana tʉdi goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús:
—Mujura jãi sĩacõri riri sotʉ rocajʉ mucũmenaji mani. Ito yicõri gaje mujura jãi sĩacõri canira casabo rocajʉare sĩa cũmenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Mujura jãi sĩasuara tutujʉ sĩasuarã yirãji mani. Ito bajiro mani sĩasuaja, masa sãja wadirã ti masirã yirãji ĩna. 17Ado bajirojʉa bajia iti yireoni. Masa ĩna tʉo masibitire ija tʉo masicoarã yirãji ĩna. Ito yicõri yeyoro masa ĩna tʉoĩabojarisere masa jeyaro masicõrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús.
18’Queno tʉoya mʉa, yʉ gotirisere. Sĩgʉ̃ Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉto bʉsa Dios oca ĩ tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati gãjiama Diore queno tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩ ñajare Dios oca ĩ masibojarisere ĩ ãcabojaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Jesús ĩ ñarã ado bajiro bajiama, yire gaye
19Ito ĩ yija bero ĩ jaco, ĩ ocabajirã ĩre ti ãmorã ejabojayijarã ĩna. Jãjarã masa ĩna ñajare ĩ tʉjʉ eja masia mañijʉ ĩnare. 20Ito bajiro ĩna bajija ticõri, sĩgʉ̃ ado bajiro Jesure gotiyijʉ:
—Mʉ jaco, mʉ ocabajirã mʉre tirã wadiana macʉ̃jʉ ñama, yi gotiyijʉ ĩ Jesure.
21Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús:
—No Dios oca tʉorãti, ito yicõri itire cʉdirãti, ĩna ñama yʉ jaco robo, yʉ ocabajirã robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús.
Minore, jacũrisere cʉni Jesús ĩ rẽtore gaye
22Co rʉmʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca cumajʉ sãjayijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ:
—Ita, sidʉjajʉ wea jẽa wato, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Ito ĩ yija tʉocõri, gaje dʉjajʉ jẽa wayijarã ĩna. 23Ito bajiro jẽa wacʉjʉ, canicoayijʉ Jesús. Ĩ canigoja bero bʉto mino wẽayijʉ. Ito yicõri itira itajura bʉto jacũyijʉ. Iti jacũrise cumajʉ jairo ruja sãjayijʉ. Ito bajiri jabeto rʉyabojayijʉ cuma iti rujaroto. 24Ito bajija ticõri, bʉto güiyijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri Jesure yujioyijarã ĩna. Ado bajiro yi yujioyijarã ĩna Jesure:
—Jesús, gʉare riasogʉ, yujiya mʉ. Canibesa. Rujarã ya mani, yiyijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús. Ito yicõri jacũrisere ado bajiro yiyijʉ Jesús: “Itocõti jacũña. Mino cʉni itocõti wẽaña”, ĩ yirocati, rẽtacoayijʉ ĩja. 25Mino iti rẽtaja bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ ĩja:
—¿Ñe rẽtati, yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ito bajiro iti rẽtaja, mano ti ʉcayijarã ĩna, ĩ rãca riasotiri masa. Ito yicõri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã ĩna:
—¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ãni? Ĩ bʉsirocati mino cʉni rẽtacoajʉ. Jacũrise cʉni tʉjacoajʉ, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
Gerasa gagʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ oca
26Gaje dʉja Galilea wame cʉtiri dʉjajʉ ñana jẽa wa, Gerasa wame cʉtiri sitajʉ ejayijarã ĩna. 27-29Cumana jẽa warʉ jẽa ejacõri maja wayijʉ Jesús. Ito bajiro waroca sĩgʉ̃ iti cʉto gagʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ bocayijʉ Jesure. Ĩ ʉ̃mʉgʉ̃ yoari yutabuju sãñare mejeti ña ucuyijʉ ĩ. Ito yicõri wijʉ ña masibisijʉ ĩ. Ito bajiri gʉ̃ta gojerijʉ ñayijʉ ĩ ñaro. Iti gʉ̃ta gojeri ñayijʉ masa ĩna yujerise. Itojʉ ñasotiyijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ, ĩ ñaro.
Ito ĩ ñaroca coji meje rʉ̃mʉ́a sãjayijarã ĩre. Ito yicõri gãjerã ito gãna coji meje ĩ ya ãmori ĩ ya gʉbori cʉni come mana ĩre siasotibojayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna siabojarocati, bʉto tunu ruacõsotiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya ʉsijʉ ñarã rʉ̃mʉ́a yucʉ manojʉ wa rotiyijarã ĩre. Ito bajiro yucʉ manojʉ waca yigʉjʉ Jesure bocayijʉ ĩ. Ĩre bocacõri Jesús riojo ñini rũjũyijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ. Ito yicõri bʉto awasãyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩ ya ʉsijʉ ñarã rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ĩ budi rotija tʉocõri, ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna rʉ̃mʉ́a:
—¿Mʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios Macʉ, gʉare no bajiro yigʉ yigʉjada mʉ? Bʉto ñeñaro gʉa tõbʉjaroca yibesa, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure.
30Ĩna ito bajiro josaja tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare:
—¿Ñimʉ wame cʉtiati mʉ? yiyijʉ Jesús.
Ito bajiro ĩ seniĩaja tʉocõri:
—Legión wame cʉtigʉ ña yʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́.
Jãjarã yireoni ña Legión. Ito bajiri ito bajiro wame cʉtiyijʉ ĩ rʉ̃mʉ́. Jãjarã rʉ̃mʉ́a ñayijarã ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re.
31Ĩna rʉ̃mʉ́a Jesure ado bajiro yi seniyijarã:
—“Sõjʉ wasa”, yibesa gʉare, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure.
32Ito yiroca tʉria joejʉ jãjarã ecana yesea ba rʉ̃gõ ucuyijarã. Ito bajiro bajija ticõri, Jesure bʉto seni josayijarã ĩna:
—Yeseare gʉa sãjatoni gʉare sãja rotiya mʉ, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri:
—Baʉ, yeseare sãjaña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. 33Ito ĩ yija tʉocõri, masʉ ya ʉsijʉ sãñabojana budi jedicoayijarã, yeseare sãjarona. Ito yicõri yesea rʉ̃mʉ́a sãja ecocõri bʉto sẽoro ũmaquedi wayijarã ĩna. Ito bajiro bʉto ũmaquedi jati wacõri, tʉria joejʉna bubu jati waca yirãjʉ, itajurajʉ quedi roa goda jedicoayijarã yesea.
34Iti ito bajiro rẽtaja ticõri, yeseare coderi masa ũmaquedi wayijarã cʉtorijʉ goti ucurona. Iti ito bajiro rẽtagorere jaibiti cʉto cʉni, jaja cʉto cʉni goti ucuyijarã ĩna. 35Ito bajiro ĩna gotija tʉocõri, “Ita mani cʉni. Tito”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri Jesús tʉjʉ ejacõri rʉ̃mʉ́a sãja ecogorʉre ti bʉjayijarã ĩna. Queno ʉsi cʉtigʉ rujiyijʉ ĩ ĩja, Jesús tʉjʉ. Ito yicõri yutabuju sãñarʉ ñayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiro ĩ bajija ticõri, ti ʉcacoayijarã ĩna. 36Ĩ ito bajija ticõri:
—Rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ ñabojarʉ rʉ̃mʉ́are budi rotiñi Jesús, yiyijarã ĩna. 37Itire tʉocõri Gerasa gãna, ito yicõri ito tʉ gãna cʉni bʉto güicõri Jesure wa rotiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri, cumajʉ sãjayijʉ Jesús. 38Ito bajiro cumajʉ ĩ sãjaroca rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉ, ado bajiro seni josayijʉ Jesure:
—Yʉ cʉni mʉ rãca wa ãmoa yʉ, yi seniyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
39—Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Ito yicõri ado bajiro yi gotiba, “Jesús yʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñabojanare bucõacõquĩ”, yi gotiba mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉre.
Ito ĩ yija tʉocõri, cʉtorijʉ wayijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉ. Ito yicõri jeyaro ĩre rẽtagorere goti ucuyijʉ, Jesús ĩ rotiado bajiroti.
Jairo macore Jesús ĩ yisiore gaye
40Ito bajiro ĩ yi ucuja bero, tʉdi jẽa wayijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro ĩ jẽa ejaroca wanʉ quenare rãca ĩre boca ãmiyijarã masa. 41-42Ito bajiro ĩ jẽa ejaroca, ĩna masa jãjarã wato sĩgʉ̃ judio masa ĩna minijuari wi ʉjʉ Jairo wame cʉtigʉ wadiyijʉ. Wadicõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Ĩ. Ĩ maco jʉa gʉbojeno rodori tʉjago ñayijo iso. Sĩgõti ñayijo ĩ maco, ito yicõri bʉto cõyijo iso. Goda waroti ñayijo iso. Ito bajija ticõri, Jesure ĩ ya wijʉ ĩ watoni ĩre jigʉ ejayijʉ Jairo. Ito bajiro ĩ senija tʉocõri, Jairo ya wijʉ wayijʉ Jesús.
Ito Jairo ya wi ĩ waroca masa jãjarã ñayijarã. Ito bajiri masa jãjarã gãni bia wayijarã ĩre.
43Ito yicõri ĩna masa rãca sĩgõ romia ñarise cõgõ ñayijo. Jʉa gʉbojeno rodori cõ tʉjayijo iso. Ito yicõri isore ʉco yigoanare iso rʉcorise ñarocõti waja yi jeocõyijo iso. Ĩna ito bajiro ʉco yibojarocati rẽta masibisijʉ isore. 44Ito bajiro masa jãjarã wato Jesús ya yutabuju gaja moaĩayijo iso. Iso ito bajiro ĩ ya yutabujure moaĩarocati iso ñarise cʉtibojarise rẽtacoayijʉ isore ĩja. 45Ito bajiro ĩ ya yutabujure iso moaĩaja tʉo masicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús:
—¿Noa yʉ ya yutabujure moaĩari? yi seniĩayijʉ ĩ.
Ito bajiro ĩ seniĩaja tʉocõri: “Moaĩabijʉ gʉa cʉni”, yiyijarã ĩna ñarocõti Jesure. Ito bajiro ĩnare ĩ seniĩaja bero, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro:
—Gʉare riasogʉ, mʉ tʉjʉ masa jãjarã ñama. Jãjarã mʉre gãni bia wama. Ito yicõri jãjarã mʉ ya yutabujure cʉ̃oama. No yigʉ ito yiri mʉ, “¿Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari?” yibʉ mʉ, yiyijʉ Pedro Jesure.
46Ito yija Jesús ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
—Sĩgõ yʉre moaĩamo. Ito bajiro iso moaĩaja, yʉ masirise rãca isore ñarise rẽtomʉ yʉ, yiyijʉ Jesús.
47Ĩre yutabuju moaĩare ĩ masija tʉocõri, bʉto güiyijo iso. Ito yicõri iso ya rujʉ nʉrʉogõti Jesús riojo iso ya rijomunigãna ñini rũjũyijo iso. Ito yicõri masa jãjarã ĩna tʉoroca Jesure iso moaĩagorere gotiyijo iso: “ ‘Ĩ ya yutabujure yʉ moaĩajama, yʉ cõrise rẽtacoaro yiroja’, yi tʉoĩacõri, mʉ ya yutabujure moaĩamʉ yʉ. Ito yicõri yʉ moaĩarocati yʉ rujʉ ñarise rẽtacoajʉ ĩja”, yi gotiyijo iso, masa ĩna tʉoro riojo. 48Iso ito yija tʉocõri:
—Maco, tʉoya mʉ. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉrise mʉre yisiocõa. Ito bajiri wanʉ quenagõ, cati quenagõ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
49Ito bajiro isore ĩ goti ñaroca Jairo ya wi ñarã ejayijarã Jairore gotirã:
—Mʉ maco godacoamo. Ito bajiri mʉcana tʉdi ʉsirioro yibesa ãni riasogʉre, yiyijarã ĩna Jairore.
50Ĩna ito yija tʉocõri, Jairore ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Güibesa. Diore mʉ rʉ̃cʉbʉoja, mʉ maco mʉcana tujacoago yigõji iso, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri Jairo ya wijʉ wayijarã ĩna.
51Ĩ ya wijʉ ejacõri Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni sãja rotiyijʉ Jesús. Ito yicõri cõgõ jacʉsabatiare cʉni sãja rotiyijʉ ĩ. Gãjerãre sãja rotibisijʉ Jesús. 52Iti wi ñarã masa, macoacã iso godaja ticõri, bʉto otiyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro otija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Otibesa, Adio macoacã cõgõ meje yamo iso. Canigõ yamo, yiyijʉ Jesús.
53Ito ĩ yija, ito oti ñarã bʉto ĩre aja tudiyijarã ĩna. “Godasacoamo iso”, yi tʉoĩayijarã ĩna. 54Ito bajiro ĩna yibojarocati godaro iso ñari sãnimʉjʉ sãjacõri iso ya ãmore ñiayijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore:
—Macoacã, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ña, yiyijʉ Jesús isore.
55Ito ĩ yirocati cojisiti tujacoayijo iso, godaro ñabojagoti. Ito yicõri godaro ñabojagoti wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito iso bajija ticõri, “Bare ecaya isore”, yiyijʉ Jesús. 56Ito bajiro iso tujaja ticõri, ti ʉcacoayijarã iso jacʉsabatia. Ito bajibojarocati iso jacʉsabatiare oca goti bato rotibisijʉ Jesús, iso tujarise gayere.
9Dios oca ĩna goti ucutoni ĩ rãca riasotirãre Jesús ĩ cõare gaye
1Co rʉmʉ ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarãre miojuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩna minijuaja ticõri, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare, rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare rʉ̃mʉ́are ĩna bucõa masitoni. Ito yicõri cõrãre cʉni ĩna maso masitoni, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare. 2Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucu rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, “Cõrãre cʉni yisiorã yirãji mʉa”, yi roti ñucayijʉ Jesús ĩnare. 3Gaje ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús:
—Iti mʉa oca goti ucurã waja gajeoni ãmimenati waja. Ito yicõri mʉa ya turigʉ cʉni ãmi wabeja. Ito yicõri tura baju, naju, niyeru cʉni ãmi wabeja. Ito yicõri yutabuju mʉa sãñarise rãca riti waja. Wasoa sãñado ãmimenati waja, yiyijʉ Jesús. 4Ito yicõri cʉto mʉa ejaja mʉa sãja ejari witi ñacõama. Iti wi ñarãti mʉcana gaje cʉtojʉ warã yirãji mʉa. 5Gaje cʉtojʉ mʉa ejaroca iti cʉto gãna mʉare ĩna boca ãmibeja riojoti rẽtacoaja. Ito yicõri iti cʉto rẽta warãti mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibijʉ mani”, yi tʉoĩarã yirãji iti cʉto gãna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
6Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, jeyaro cʉtorijʉ Dios oca goti ucurã wayijarã ĩna. Ito yicõri cõrãre cʉni maso ucurã wayijarã ĩna.
Herodes ĩ tʉoĩa oca jaire gaye
7Ito bajiro ĩna yi ucuroca, Herodes Galilea sita ʉjʉ, jeyaro Jesús ĩ yigore tʉoyijʉ ĩ. Gãjerã Herodesre ado bajiro yi gotiyijarã ĩna: “Godarʉ ñabojagʉti mʉcana catiami Juan”, yiyijarã gãjerã ĩre. Ĩna ito yija tʉocõri, no bajiro yi tʉoĩa masibisijʉ Herodes. 8Gãjerãma, Herodesre ado bajiro yiyijarã ĩna: “Elías goaĩorʉ”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri gãjerãma, “Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ godacõri mʉcana catirʉ”, yiyijarã ĩna. 9Ĩna ito bajiro gotirise tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Herodes:
—Yʉmasiti Juanre ĩna rijoga jatatoni roti ñucacʉ yʉ. ¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ito bajiro jaje oca ruyugʉ? yiyijʉ Herodes.
Ito bajiro iti bʉto oca ruyuja tʉocõri, bʉto ti ãmoyijʉ Herodes Jesure.
Cinco mil ñarãre Jesús ĩ ecare gaye
10Jesús ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩ cũana tʉdi ejarã ĩnare rẽtagore Jesure goti jeocõyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna gotija bero ricati bʉsa Betsaida wame cʉtiri cʉto tʉjʉ ĩnare ãmi wayijʉ Jesús. 11Ito bajibojarocati “Ito warãji ĩna”, yi masicõri ĩnare sʉya wayijarã masa jãjarã. Ito bajiro ĩna sʉya ejaja ticõri, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri cõrãre cʉni masoyijʉ ĩ.
12Rãiocũro ña wadiroca ĩ oca goti ucutoni ĩ cũana ĩ tʉjʉ minijuacõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre:
—Bʉto cʉto meje ña ado. Ito bajiri queno bare bʉja masiña ma ado. Ito bajiri masare cʉtojʉ wa rotiya, bare ĩna bʉja masitoni, ito yicõri ĩna cani masitoni, yiyijarã ĩna Jesure.
13Ito ĩna bajiro yibojarocati:
—Mʉati ĩnare bare ecaya, yiyijʉ Jesús.
Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna Jesure:
—Najuro co dʉjamocõ, ito yicõri wai jʉ̃arãti ñama gʉare. ¿Ĩna ñarocõti masa ĩna barotire gʉa waja yirã ware ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
14Cinco milcõ ñayijarã ĩna ʉ̃mʉa. Romia ito yicõri rĩaca cʉni ñayijarã ĩna wato. Ito bajiro jãjarã ĩna ñaja ticõri, ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Rujariaburi ruji rotiya masare. Cobu rujirãre jʉ̃arã masacõ gãji ye jʉa dʉjamocõ ruji rotiya, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
15Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ito bajiro masare ruji rotiyijarã ĩna. 16Ito bajiro ĩna rujija ticõri, co dʉjamocõ naju ñarisere, wai jʉ̃arãre cʉni ãmi rʉcoyijʉ ĩ ya ãmona. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri Diore, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Jesús. Ito yicõri iti najurore igata batoyijʉ, waire cʉni. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ, masare ĩna batotoni. 17Ito bajiro ĩna batoja boca ãmicõri masa ñarocõti jediyijarã ĩna. Ito yicõri yaji quenaro ñayijarã ĩna. Ito bero ĩna yaji rẽtagore jʉa gʉbojeno jibʉri miosã dajoyijarã ĩna.
Cristore “Dios ĩ cõarʉ ña mʉ”, yi Pedro ĩ goti quenore gaye
18Co rʉmʉ Diore bʉsirocʉ gajejʉ bʉsa wayijʉ Jesús. Ito ĩ Jacʉre bʉsi ñaroca, ĩ rãca riasotirã ejayijarã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
—¿No bajiro yi bʉsiri masa yʉre? yiyijʉ Jesús.
19Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijarã ĩna:
—Gãjerãma mʉre, “Masare idé guri masʉ, Juanti ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna mʉre. Ito yicõri gãjerãma, “Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ godacõri mʉcana catirʉ ñami”, yama ĩna mʉre, yiyijarã ĩna Jesure.
20Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús:
—Mʉama, “Ñimʉ ñaguĩji”, ¿yi tʉoĩati yʉre? yiyijʉ Jesús.
Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro:
—Cristo Dios ĩ cõarʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiyijʉ Pedro Jesure.
Yʉre sĩarã yirãji, Jesús ĩ yire gaye
21Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerãre goti bato yibesa, yiyijʉ Jesús Pedrore. 22Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ Masa Rĩjorʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni yʉre ti tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre sĩarã yirãji masa. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati yʉ godaja bero, ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23Ito bero ĩna ñajedirore ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉ robo bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ. 24No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji. 25Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojarocati ĩ godari rʉmʉ, catitĩñare ĩ bʉjabeja, ito yicõri Dios ĩre ruyurioja ñejʉa waja mano yiroja ĩre. 26Yʉ Masa Rĩjorʉ ʉjʉ ñacõri tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ mʉcana. Rẽtoro ñasarise yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsijare ito yicõri ángel mesa ĩna ñasaro bajiro yʉre ĩ jidicãjare, co rʉmʉ ñasari masʉ ʉjʉ tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. No yʉre masigʉ̃ ñabojagʉti, yʉre ĩ bojoja ito yicõri yʉ oca masibojagʉti ĩ bojoja yʉ tʉdi ejari rʉmʉ ito bajiroti ĩre bojogʉ yigʉja yʉ cʉni. 27Riti ya yʉ mʉare. Mʉa wato coriarã, ado ñarã ĩna godaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojusʉogʉ yami Dios”, yi ti masirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩna tiro riojo Jesús ĩ godo wedire gaye
28Ito bajiro ĩ yija bero, ʉdia ãmojeno rʉmʉri berocõ, gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ Jesús ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ. Ito yicõri Pedro, Santiago, Juanre cʉni ãmi wayijʉ ĩ. 29Gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ejacõri Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro Diore ĩ bʉsiroca ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ. Ito yicõri ĩ ya yutabuju cʉni bʉto boticõri yoro ñayijʉ. 30Ito ĩ yi ñaroca, ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩ rãca bʉsirã goaĩoyijarã. Ĩna jʉ̃arã ñayijarã Elías, Moisés ñayoana. 31Ito bajicõri Dios ĩ yorise watojʉ ñayijarã ĩna. Ito bajiro Jesure bʉsirã, Jerusalénjʉ ñeñaro tõbʉjacõri ĩ godaroti gayere ĩre bʉsiyijarã ĩna. 32Ito bajiro ĩna yiroca, Pedro mesa bʉto canibojarãti, ito bajijare yujiyijarã. Yujicõri Jesús ĩ yorise, ito yicõri ĩ rãca ñarã yorisere tiyijarã ĩna. 33Ĩna jʉ̃arã Jesús rãca bʉsiana, ĩna ĩre wagoja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro:
—Gʉare riasogʉ, iti rẽtaroca gʉa ti ñaja quena ña gʉare. Mʉare yiari ʉdia wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Moisésre gaje wi, ito yicõri Elíasre gaje wi, yiyijʉ Pedro Jesure.
Ito bajiro bʉsibojagʉti, ĩ bʉsirisere tʉo masibisijʉ Pedro. 34Ito bajiro ĩ bʉsiroca, ide bueri ruji wadiyijʉ. Ide bueri ĩnare quedi jea biajare güiyijarã ĩna. 35Ito yicõri ide bueri wato ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩnare:
—Ãni ñami yʉ Macʉ yʉ maigʉ̃. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉña mʉa, yi ruyuyijʉ oca ĩnare.
36Ito bajiro oca ĩna tʉoja bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaja tiyijarã ĩna. Iti rẽtaja ticõri, ito bajia yibisijarã ĩna. Ito yicõri gãjerãre cʉni goti bato yibisijarã.
Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re rʉ̃mʉ́re Jesús ĩ bucõare gaye
37Ito bajiri gaje rʉmʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñana ruji wayijarã ĩna. Ĩna ruji ejaja ticõri, masa jãjarã Jesure bocatiyijarã. 38Masa jãjarã wato sĩgʉ̃ oca seoro Jesure bʉsiyijʉ:
—Yʉre riasogʉ mʉre josa yʉ, yʉ macʉre mʉ ti maitoni. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami yʉ macʉ. 39Biyaro rʉ̃mʉ́ ĩre sãjacõri, ĩ ʉsi jediroca yami. Ĩ awasãroca ito yicõri ĩ ya rise somo budiroca yami. Ito bajiro ñeñaro ĩre yicõri ĩre budigo ãmobeami rʉ̃mʉ́. 40Mʉ rãca riasotirãre rʉ̃mʉ́ bucõa rotibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati, rʉ̃mʉ́re bucõa masibiticã ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
41Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ:
—Ba, ya yʉa. Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa. Ito yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã meje ña mʉa. Yoari mʉare yʉ riasobojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ito yi tĩocõri rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ jacʉre:
—Adojʉa mʉ macʉre ãmi wadite maji mʉ, yiyijʉ ĩ.
42Ito bajiro macʉacãre ĩ ãmi waroca mʉcana tʉdi rʉ̃mʉ́ quedi sãjayijʉ ĩre. Ito yicõri jacajʉ ĩ quedi quearoca yicõri ĩ ʉsi jediroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre. Ito bajiro ĩ yija ticõri, rʉ̃mʉ́re budi rotiyijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́re Jesús ĩ bucõaja bero queno cati quenayijʉ macʉacã mʉcana. Ito yicõri macʉacãre ĩ jacʉre jʉdacõayijʉ Jesús mʉcana. 43Dios ĩ masirisena ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, ito ñana ti ʉcayijarã masa.
Yʉre sĩarã yirãji, yi mʉcana Jesús ĩ tʉdi gotire gaye
Ito bajiro ĩ yirise masa ĩna ti wanʉroca, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
44—Ado yʉ gotirise queno tʉoya mʉa. Ito yicõri ãcabojabeja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ Dios ĩ cõarʉ. Yʉre ñiacõri gãjerãre ĩsirã yirãji ĩna, yʉre ĩna sĩatoni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
45Ito bajiro ĩ yibojarocati, ĩnare tʉo masi rotibisijʉ Dios maji. Ito bajiro ĩ yijare Jesús ĩ gotirisere tʉo masibisijarã ĩna. “Mʉ gotirisere mʉcana gʉare goti quenoña”, yi güi ñayijarã ĩna.
¿Ñimʉ ñati ñasagʉ ñarocʉ? ĩna yi seniĩare gaye
46Ito bajiro ĩna baji ñaroca:
—¿Ñimʉjʉa ñagʉ̃ yiguĩjida ñasagʉ? yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna Jesús rãca riasotiri masa.
47Ito bajiro ĩna gãmeri bʉsirisere, tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito yicõri sĩgʉ̃ macʉacãre ĩ tʉ tʉ̃ami rʉ̃gõyijʉ Jesús.
48Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—No yʉre rʉ̃cʉbʉocõri ãni macʉacãre boca ãmiro bajiro, yʉre cʉni boca ãmigʉ̃ ñami ĩocʉ̃. Ito yicõri yʉre boca ãmigʉ̃, yʉre cõarʉre boca ãmigʉ̃ ñami ĩ. No mʉa rãca gagʉ, “Gãjerã rẽto bʉsaro tʉoĩagʉ̃ ña yʉ”, yibicʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Manire tʉo tudibicʉ ĩ ñaguĩji mani baba, Jesús ĩ yire gaye
49Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Juan ĩre:
—Gʉare riasogʉ, sĩgʉ̃ mʉ wamena rʉ̃mʉ́are bucõagʉ̃ ticʉ gʉa. Gʉa rãca gagʉ meje ĩ ñajare rẽocʉ gʉa ĩre, yiyijʉ Juan Jesure.
50Ito ĩ yija tʉocõri:
—Rẽobeja mʉa. No manire tʉo tudibicʉ ĩ ñaguĩji mani baba, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Santiago, Juanre cʉni Jesús ĩ goti quenore gaye
51Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ waroto iti cõñajare, “Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati Jerusalénjʉa wasagʉ yigʉja yʉ”, yi oca sẽoyijʉ Jesús. 52Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ riojʉa queno yuronare cõayijʉ Jesús. Samaria sita cʉtojʉ canirajʉri ãmarã wayijarã ĩna. 53Jerusalénjʉ warã yama yi ti masicõri, boca ãmi ãmobisijarã Samaria sita gãna ĩnare. 54Ito bajiro ĩna yija ticõri, Jesús rãca riasotirã Santiago, Juan ado bajiro yiyijarã Jesure:
—¿Gʉa ĩnare ruyuriorona Diore jea queo rotire ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
55Ĩna ito yija tʉocõri, oca sẽoro ĩnare ticõri ado bajiro ĩnare tudiyijʉ Jesús:
—Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, rʉ̃mʉ́ bajiro tʉoĩarã ña mʉa. 56Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Masare ruyuriorocʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnare masorocʉ wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩ ito yija bero gaje cʉtojʉ wayijarã ĩna mʉcana.
Jesure tʉo sʉya ãmorã
57Ito ma ĩna waroca sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure:
—Yʉ Ʉjʉ, no mʉ waroti mʉ rãca wa ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. 58Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
—Buyairo mesa totijʉ canicã ĩna. Ito yicõri minia ĩna ya jibʉrijʉ canicã ĩna. Ito bajibojarocati yʉ Masa Rĩjorʉ, dijʉ yʉ canirijʉ ma yʉre. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
59Ito yicõri gãjire ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús.
Ito ĩ yijare:
—Yʉ Ʉjʉ, yʉ jacʉ rãca ñagʉ̃ ya maji. Ĩ godaja bero mʉ rãca wacʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
60Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Yʉre masimena moajaro itirea. Mʉáma, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucuya mʉáma, yiyijʉ Jesús ĩre.
61Ito yija ado bajiro yiyijʉ gãji Jesure:
—Yʉ Ʉjʉ, mʉ rãcati wa ãmoa yʉ. Cajero maji yʉ ya wi gãnare ware gotigʉ wacʉ ya yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
62Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ yʉ rãca wasʉogʉ, iti rʉmʉjʉ ĩ yigore mʉcana tʉdi ĩ tʉoĩaja, Dios masa jeyaro ʉjʉre queno moa ĩsi masibeami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩre.
10Setenta y dos ñarãre Jesús ĩ cõare gaye
1Ito ĩ yija bero setenta y dos ñarã beseyijʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ waroti cʉtoricõti jʉ̃arã, jʉ̃arã, jʉ̃arã ĩ riojʉa wa yu rotiyijʉ.
2Ĩnare wa yu rotigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—Riti ya yʉ. Ote jaje iti bʉcʉabojarocati moari masajʉa jaibeama. Ito bajiri ote ʉjʉre ĩ ya moari masare ote ãmi rotija quena. Riti ya yʉ. Jãjarã ñama yʉ oca masimena. Ito bajibojarocati coriarã ñama yʉ oca ĩnare goti ucurona. Ito bajiri Diore seniña ĩ oca goti ucuronare ĩ cõatoni. 3Wasa mʉa. Guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Ito bajiri queno tʉoĩaña. Oveja yaia tʉ ĩna ejarã waro bajiro mʉare cõa yʉ. 4Gajeoni sãra buju ãmi wabeja. Niyeru sãra buju cʉni ãmibesa. Ito yicõri gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Ma masa mʉa bocaja yoari bʉsi rʉ̃gõ yibeja mʉa. 5Cʉto ejacõri co wi mʉa sãjaja, iti wi gãnare ado bajiro yiba: “Dios queno yijaro mʉare ito yicõri queno ñaña mʉa”, yiba mʉa. 6Ĩna mʉare queno ĩna cʉdija, quena ñaro yiroja ĩnare. Ito bajibojarocati queno mʉare ĩna cʉdibeja quenabeto yiroja ĩnare. 7Ĩna cʉdija ticõri, iti wi tujacõri, ĩna ecaro bajiroti baba mʉa. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ecarã yirãji ĩna. Gaje wi, gaje wi, sãja ucu yibeja mʉa. 8Cʉto mʉa ejaja ĩna mʉare boca ãmija ĩna ecaro bajiroti baba. 9Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba. 10Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba: 11“Mʉ ya cʉto gaye sita gʉa ya gʉboco wãrisere jacãcõa gʉa mʉa gʉare boca ãmibejare. Masiña mʉa. ‘Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉare gotirona ejaboja gʉa”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús.
12’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Cʉtori gãna riojo cʉdimena oca
13Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Bʉjato bajia ĩnare. Bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji Corazín gãna, ito yicõri Betsaida gãna cʉni. Ito bajiroti tõbʉjarã yirãji. Jaje tiyamani ĩnare ĩobojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmobiticã ĩna. Ĩnare yʉ ĩocato bajiroti Sidón, ito yicõri Tiro gãna yʉ ĩoja, ĩna ñeñaro yirise iti rʉmʉjʉ jidicãboana. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjarã, saya wanʉre gaye meje sãñaboana ĩna. Ito yicõri “Bʉto bojori bʉja gʉa”, yirona õja tuboana ĩna ya riojʉ. 14Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Tiro, Sidón gãna rẽtoro ñeñaro tõbʉjarã yirãji Betsaida gãna, Corazín gãna cʉni. 15Ito yicõri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojarãji Capernaum gãna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16’No mʉare tʉogʉti, yʉre cʉni tʉogʉ ñami. No mʉare ãmobea yirã, yʉre cʉni ãmorã meje ñama ĩna. No yʉre ãmobea yigʉ, yʉre cõarʉre cʉni ãmogʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Setenta y dos ñarã ĩna tʉdi ejare gaye
17Mʉcana ĩ tʉ tʉdi ejarã bʉto wanʉ tʉdi ejayijarã Jesús ĩ cũana setenta y dos ñarã. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Gʉa Ʉjʉ, rʉ̃mʉ́a sãja ecoana rʉ̃mʉ́are gʉa budi rotija, ñaro bajiroti gʉare cʉdicã ĩna, yiyijarã ĩna Jesure.
18Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ũmacʉ̃jʉ bʉjo ĩ jarise robo bajiro Satanás ĩ quedi wadija ticʉ yʉ. 19Cotiwãja, ãñare cʉni cʉdabojarãti mʉa cuni ecobe yirocʉ, yʉ masirise mʉare jidicãcʉ yʉ. Ito yicõri mʉa wajacʉre rẽtocũma yirocʉ, cũcʉ yʉ mʉare. Yʉ masirise mʉare yʉ jidicãjare ñejʉa mʉare junibetoja. 20“Rʉ̃mʉ́re gʉa budi rotija ñaro bajiroti cʉdiquĩ gʉare”, yi masibojarãti bʉto wanʉ quenasaroti meje ña itiama. “Ũmacʉ̃jʉ yʉ warotojʉ yʉ wame wõre ñacãroja”, mʉa yi masija, iti ña bʉto wanʉ quenare gaye, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jesús ĩ wanʉre gaye
21Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
—Cʉna mʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉ ña adi tuti gagʉ Ʉjʉ, macãrʉcʉ̃ro jeyaro Ʉjʉ. Ado gãna bʉto riasotiana, ito yicõri bʉto masirã, mʉ oca ĩna tʉo masibitire oca, ñasari masa mejejʉare mʉ oca ĩna tʉo masiroca yicʉ mʉ. Mʉ ãmoro bajiroti bajicʉ. Iti ya yʉ Cʉna mʉre, yiyijʉ Jesús Diore.
22’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
23Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre riti ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ ĩorise ticõri bʉto wanʉ quenare ña mʉare. 24Ado bajiro mʉare ya yʉ. Jane meje gãna Dios oca goti ĩsiri masa, ito yicõri ʉjarã masa cʉni adocãta mʉa tirise bʉto ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarãti itire ti bʉjabisijarã ĩna. Ito yicõri adocãta mʉa tʉorise bʉto tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarãti itire tʉobisijarã ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Samaria sita gagʉ gãjire ĩ queno yire gaye
25Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
—¿Yʉ Ʉjʉ, catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja no bajiro yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
26Ito ĩ yija tʉocõri:
—¿No bajiro wãñati ucare, Dios ĩ rotire gaye? Ito yicõri, ¿itire mʉ tija no bajiro tʉoĩati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
27Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ:
—“Mani Ʉjʉ Diore bʉto maija quena. Mani tʉoĩa oca sẽorisena, ito yicõri mani ya ʉsina cʉni bʉto Diore mani maija quena. Ito yicõri manimasi mani mairo bajiroti mani ñarãre cʉni mani maija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ ĩ Jesure.
28Ito ĩ yija tʉocõri:
—Ñaro bajiroti cʉdia mʉ. Ito bajiroti ya Dios oca. Ito bajiro mʉ yija, catitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
29—“Yʉ ñarãre queno yigʉ meje ña yʉ”, yi tʉo masicõri, “¿Noajʉa ñati yʉ ñarã?” yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
30Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩre:
—Sĩgʉ̃ Jerusalénjʉ ñagʉ̃ Jericójʉ roja wayijʉ. Ma ĩ waroca riniri masa ĩre ñiacõri jeyaro ĩ gajeoni cʉtirise ĩre ẽmayijarã. Ĩ ya yutabujuri cʉni ĩre ẽma jeocõyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉto janugã cũcõri, ĩre wagoyijarã ĩna. 31Ito ĩ baji cũñaroca pai cʉni iti mati wayijʉ. Ĩre ti bʉjabojagʉti riojoti rẽtacoayijʉ ĩ. 32Ĩ bero gãji Levita masʉ ejayijʉ ĩ tʉ. Ĩre ti bʉja wacʉti riojo rẽtacoayijʉ ĩ cʉni. 33Ito bajiro ĩre ĩna ti rẽtaja bero sĩgʉ̃ Samaria sita gagʉ iti ma wacʉjʉ ti bʉjayijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre ti maiyijʉ. 34Ito bajiri ĩ tʉ ejacõri ĩre cami ʉco yiyijʉ ĩ. Iti cami ʉco yigʉ ʉ́yena ito yicõri ʉyé idena ʉco yiyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩ ya camire wõbiayijʉ. Ito bajiro ĩre yicõri ĩ ya burro joejʉ ĩre mʉojeoyijʉ. Ito yi tĩogʉ̃, canira wijʉ ĩre ãmi wacõri ñamiasaro ĩre tirʉ̃nʉyijʉ. 35Samaria sita gagʉ busuri wacʉ canira wi ʉjʉre jʉati niyeruti ĩsiyijʉ. Iti ĩsi wacʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Ãni cõgʉ̃re tirʉ̃nʉña. Jairo waja mʉre iti godaja, tʉdi ejagʉ mʉre wa yicʉja yʉ mʉcana”, yiyijʉ ĩ canira wi ʉjʉre, yi oca gotiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre. Iti oca goti tĩogʉ̃ ado bajiro ĩre seniĩayijʉ mʉcana Jesús: 36“¿Ĩna ʉdiarã wato ñimʉjʉa ñarʉda riniri masa ĩna jasĩa cũrʉre, ti mairʉ?” Yi seniĩayijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
37Ito ĩ yija tʉocõri:
—Samaria sita gagʉ ĩre ti mairʉ. Ĩ ñarʉ ĩ yagʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Ito bajiro ĩ yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Wasa, ĩ yiado bajiroti yiba mʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩre.
Marta mesa ya wijʉ Jesús ĩ ejare gaye
38Ito ma wacʉjʉ cʉto ejayijʉ Jesús. Iti cʉto ejacõri Marta wame cʉtigo, ya wi wayijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, queno boca ãmiyijo iso ĩre. 39Iso ocabajio María wame cʉtigo ñayijo. Iso Jesús ya gʉbo tʉ rujicõri, ĩ gotirisere tʉo rujiyijo. 40Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso:
—¿Yʉ Ʉjʉ, no yibeati mʉre yʉ ocabajio yʉre ejabʉabecoti mʉ tʉ iso rujija? “Mʉ rĩjorore ejabʉaya maji”, yiya isore, yiyijo Marta Jesure.
41Ito bajiro Marta iso yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore:
—Marta mʉ moare cʉtirise ʉsirioro bajia mʉre. Ito bajiri ʉsirioro tõbʉja mʉ. 42Bʉto ñasarise gaye cojiti ña. Yʉ bʉsirise tʉocõri, mʉ ocabajio María, ñasarisere bʉjamo. Nijʉa iso tʉo ãmisãrise isore ãmicãbiquĩji yiyijʉ Jesús Martare.
11Diore mani seniroti Jesús ĩ riasore gaye
1Co rʉmʉ Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ĩ bʉsi tĩoroca ĩ rãca riasotigʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bʉsiyijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ, Juan rãca riasotiana ĩ riasoado bajiro gʉare cʉni riasoya, Diore gʉa bʉsi masitoni, yiyijʉ ĩ Jesure.
2Ito ĩ yija tʉocõri:
—Diore mʉ bʉsija ado bajiro yiba:
Gʉa Jacʉ, ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña mʉ. Mʉ wame masicõri masa jeyaro rʉ̃cʉbʉojaro ĩna. Masa jeyaro Ʉjʉ mʉ ñaroti rʉmʉ ejare ãmoa gʉa. Ũmacʉ̃jʉga tuti cʉni mʉ ãmoro bajiroti ñayija. Ito bajiri adi sitajʉ cʉni mʉ ãmoro bajiro riti ñare ãmoa gʉa.
3Co rʉmʉ rʉyabeto gʉa baroticõti gʉare naju ĩsiña.
4Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Gʉa cʉni gʉare ñeñaro yirãre ãcabojoa. “¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna?” yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Itocõ ña. Amén, yiba. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
5-7Gaje ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ mʉa baba ñami gʉdareco mʉa ya wi ejacõri ado bajiro ĩ yija, “Yʉ baba, gãji yʉ baba wa ucuri masʉ yʉ ya wijʉ ejami. Ñe ecare ma yʉre. Ito bajiri yʉre naju wasoaya mʉ”, ĩ yija, mʉa wi toti ado bajiro cʉdirã yirãji mʉa: “Ʉsirioro yibesa yʉre. Soje cʉni biado ña. Ito yicõri yʉ rĩa rãca canigʉ̃ ya yʉ. Ito bajiri ñejʉa ĩsirocʉ wagãdo ma yʉ”, yi cʉdirã yirãji mʉa. 8Ito bajiro mʉa babare mʉa ĩsi ãmobitibojaja cʉni, ĩre ĩsirã yirãji mʉa, mʉcana ĩ ʉsirioro seni ʉyabe yirona. Ito yicõri ĩ ãmorocõ ĩsirã yirãji mʉa, ya yʉ mʉare. 9Ado bajiroti yire ña Diore mani senija. Mani Diore senija manire ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji mani. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire. 10No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios.
11’Adocãta mʉa rĩa ĩna naju senija, ¿Gʉ̃tagã ĩsire ñarojada mʉaca? Ito yicõri wai ĩna senija, ¿Ãña ĩsire ñarojada mʉaca? 12Ito yicõri cara ria ĩna senija, ¿cotiwãja ĩsire ñarojada mʉaca? Ĩsimenaji mʉa, yi tʉoĩa yʉ. 13Ñeñaro yirã ñabojarãti, mʉa rĩa ĩna senija quenarise yirã yirãji mʉa. Mani rĩare quenarise riti mani ĩsija, Dioama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, ĩre mani senija, yiro bajiroti Espíritu Santo manire queo sãguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rotirise boca ãmicõri yami Jesús, ĩna yire gaye
14Sĩgʉ̃re rʉ̃mʉ́ quedi sãjacõri, ĩ bʉsibeto yiyijʉ. Ito ĩ baji ñaroca rʉ̃mʉ́re bucõayijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́re ĩ bucõaja beroti bʉsicoayijʉ ĩ bʉsibicʉ ñabojarʉ. Ito bajiro iti rẽtaja ticõri, ʉcayijarã masa. 15Ito bajibojarocati coriarã ado bajiro tʉoĩayijarã:
—Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ rʉ̃mʉ́are ĩ bucõarise, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ masirisenati bucõami, yi tʉoĩayijarã coriarã.
16Gãjerãma, “Dios cõarʉ ñami ĩ”, gʉa yi tʉoĩatoni, ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani gʉare ĩogʉ̃ yiguĩji ĩ, yi tʉoĩayijarã ĩna. 17Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare:
—Co sita gãna ñabojarãti ricati riti ĩna tʉoĩaja, ito yicõri ĩna gãmeri jaja, queno ña masimenaji ĩna. Co wi gãna ñabojarãti ricati riti ĩna tʉoĩaja queno corocõ ña masimenaji ĩna. 18Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás, ĩ ñarãre ricati riti tʉoĩaroca ĩ yija, ĩna ʉjʉ queno ña masibiquĩji. Ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami”, yiboja mʉa yʉre. 19Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ masirisena yʉ rʉ̃mʉ́are bucõaja, ¿mʉa rãca gãnama ñimʉ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõati ĩna? “Gʉa rãca gãnama rʉ̃mʉ́ masirise gayena meje rʉ̃mʉ́are bucõama ĩna”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiri itire ti masicõri, “Rʉ̃mʉ́ masirisena meje rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa masia mʉa yʉre cʉni. 20Ado robojʉa bajia. Dios ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, “Mani wato ñacãguĩji Dios. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojusʉogʉ yami Dios”, yi masirʉja mʉare.
21’Ʉ̃mʉgʉ̃ sẽogʉ̃, ito yicõri queno bisu cʉtigʉ, ĩ ya wijʉ ĩ tirʉ̃nʉja, iti wijʉ gaye quenoti ñacõaroja. 22Ito yibojarocati gãji ĩ rẽto bʉsaro sẽocõri rẽtocũgʉ̃ yiguĩji ĩre. “Adi yʉ bisu cʉtija ñimʉjʉa yʉre rẽtocũbiquĩji”, yi ĩ tʉoĩabojarocati ĩre rẽtocũgʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ gajeoni cʉtibojarise ĩre ẽmagʉ̃ yiguĩji. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa masia yʉ, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩnare.
23’No yʉ rãcajʉa ñabicʉ, yʉ rãca gagʉ meje ñami ĩocʉ̃. No yʉre ejabʉabicʉ, gãjerãre Diore masiroca yʉ yi ãmobojarocati yʉre ñeñaro yi codegʉ ñami ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Masʉre budigocõri mʉcana tʉdi rʉ̃mʉ́ ĩ sãjare gaye
24’Sĩgʉ̃ masʉre rʉ̃mʉ́ ĩ budigoja, yucʉ manojʉ wa ucuguĩji tujarajʉ ãma ucugʉ. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ: “Yʉ budigorʉre mʉcana tʉdi sãjacʉja yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. 25Mʉcana tʉdi ejagʉ ĩ budigorʉre quenora wi, ʉeri mani wi robo bajiro, ti ejagʉ yiguĩji ĩ. 26Ito bajiro ti ejacõri gãjerã rʉ̃mʉ́a jʉa ãmojeno ñarã ĩ rẽtoro ñeña bʉsarã jigʉ yiguĩji ĩ, ĩ rãca ñatoni. Ito yicõri ĩna ñarocõti ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re sãjarã yirãji. Ito bajicõri ĩ ʉ̃mʉgʉ̃, cajero ĩ bajiado rẽto bʉsaro bajigʉ yiguĩji. Ito bajiri, rʉ̃mʉ́ mʉcana tʉdi sãjame yirocʉ, Diore ĩ tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Dios oca mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ quenarã yirãji mani, Jesús ĩ yire gaye
27Ito bajiro Jesús ĩ bʉsiro toto ĩre tʉorã wato sĩgõ oca sẽoro ado bajiro bʉsiyijo:
—Mʉ jaco mʉre rʉcocõri, mʉre ũjugõ bʉto wanʉyijo iso, yiyijo iso Jesure.
28Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore:
—Yʉ jaco rẽtoro wanʉrã yirãji, Dios rotirise tʉocõri ĩna cʉdija, yiyijʉ Jesús isore.
Tiyamani mʉ ĩore ãmoa gʉa, yi ĩna senire gaye
29Ito bajiro Jesús ĩ bʉsiroca jãjarã bʉsa masa ĩ tʉ minijua wayijarã. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ:
—Adi rʉmʉri gãna ñeñaro yi jairã ña mʉa. Ado bajiro ya mʉa yʉre: “Tiyamani mʉ ĩoja ticõri, ‘Dios ĩ cõarʉti ñami ãni’, yiana gʉa”, ya mʉa yʉre. Ito mʉa yibojarocati tʉdi mʉare ĩobicʉja yʉ. Diore goti ĩsiri masʉ, Jonás ñayorʉ, ĩre rẽtagore riti mʉare goticʉja yʉ. 30Jonásre rẽtare ticõri, “Ãniti ñami Dios ĩ cõarʉ”, yiyijarã Nínive cʉto gãna. Yʉre cʉni ito bajiroti yirã yirãji mʉa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre rẽtare masicõri, “Ĩ ñami Dios ĩ cõarʉ”, yirã yirãji mʉa cʉni yʉre. 31Dios masare ñeñaro ĩna yirise waja ĩ waja seniri rʉmʉ ado bajiro rẽtaro yiroja. Sheba cʉto gago ʉjo ñayoro, mʉa adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Jane mejejʉ sõjʉ wayoyijo iso, queno tʉoĩagʉ̃ rãca Salomón wame cʉtigʉ rãca riasotiroco. Adocãta sĩgʉ̃ mʉa rãca ñami Salomón ñajacʉ rẽtoro tʉo masigʉ̃. Ito ĩ bajibojarocati queno ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. 32Nínive cʉto gãna cʉni ado bajiro yirã yirãji mʉare Dios ĩ waja seniri rʉmʉ: “Jaje seti ña mʉare”, yirã yirãji ĩna. Jane mejejʉ Nínive cʉto gãnare Dios oca gotiyoyijʉ Jonás ñayorʉ. Jonás ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirise jidicãñi ĩna. Ito bajiri quenarise riti tʉoĩañi ĩna. Adocãta sĩgʉ̃ ñami mʉa rãca Jonás ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ. Ito ĩ bajibojarocati queno ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mani ya cajea busurica robo bajiro bajia, yi Jesús ĩ riasore gaye
33’Noajʉa sĩabusuoraga sĩayocõri ruyubetojʉ, jacajʉ cʉni cũmenaji mani. Ito yicõri rujajedo totijʉ cʉni cũmenaji mani. Ruyubeto cũrãonati gʉje tutujʉ jeobusuorãji mani, ejari masa queno tijaro yirona. 34Rãitĩarise iti godaroca ya busurica. Mani ya cajea cʉni busurica robo bajiro bajia. Ito bajiri cajeana sʉoriti mani ya ʉsi queno tʉo masiro yiroja. Tite mʉa. Quenarise mani tija queno tʉoĩarã yirãji mani, mani ya ʉsijʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise mani tija ñeñaro tʉoĩarã yirãji mani, mani ya ʉsijʉ. Ito bajiro mani yija busurojʉ meje ñarã yirãji mani. Rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarã yirãji mani ñeñarise mani tʉoĩa ʉyaja. 35Ito bajiri quenarise riti tʉoĩarʉja manire, ñeñarise riti mani tʉoĩa ʉyabe yirona. 36Mare sĩaticõri, “Adi majʉa ña quenari ma. Adi majʉa ña ñeñari ma”, yi ti masia mani. Ito bajiroti bajia mani ya ʉsijʉ cʉni. Mani ya ʉsijʉ quenarise riti mani tʉoĩa ñaja, “Iti ña quenarise. Iti ña ñeñarise”, yi ti masia mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mʉa fariseo gaye tʉoĩarãre seti ña, Jesús ĩ yire gaye
37Jesús ĩ bʉsi tĩoroca sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃, “Yʉ ya wijʉ bato mani”, yirocʉ Jesure baba cʉtiyijʉ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ sãja wacõri badojʉ eja rũjũyijʉ Jesús. 38Ĩna baroto riojʉa judio masa ĩna ãmo coesotiro bajiro Jesús ĩ ãmo coebeja ticõri, ti ʉcayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃. 39Ĩ ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ mani Ʉjʉ Jesús ĩre:
—Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, joeti coeboja mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉticõa. Mʉa guaja cʉni, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa mʉa maji. Ito bajiri gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa. 40Queno tʉoĩarã meje ña mʉa. Dios mʉa ya rujʉ rujeorʉ, mʉa ya ʉsi cʉni meniñi. ¿Itire masibeati mʉa? 41Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩacõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno ʉsi cʉti ñarã yirãji mʉa.
42’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa, fariseo gaye tʉoĩarã. Dios ĩ rotiado bajiroti jeyaro mʉa bʉjarise ĩre jabeto jʉdacõa mʉa. Ito bajiro mʉa yiriseama quena ña. Ito bajiro queno yirã ñabojarãti gãjerãre queno yibea mʉa. Ito yicõri Diore maibea. Ito bajiro yibitirʉja mʉare.
43’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa, fariseo gaye tʉoĩarã. Minijuara wijʉ sãja wacõri rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ruji ãmoboja mʉa. Ma warã cʉni gãjire mʉa bocaja, rʉ̃cʉbʉore rãca ĩ seniĩare ãmoa mʉa. Mʉa ñaroti gaye riti tʉoĩa mʉa.
44’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa. Gãjerã ĩna tiro riojo queno yirã ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tibetojʉ ñeñaro yirã ña. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yibojama gãjerã. Ito bajiro ĩna tʉoĩabojarocati queno yirã meje ña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
45Ito bajiro ĩ bʉsija tʉocõri, sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre:
—Yʉre riasogʉ, ito bajiro mʉ bʉsija queno ejabea gʉare, yiyijʉ ĩ Jesure.
46Ito ĩ yija tʉocõri, Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ ĩre:
—Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa judio masa rotirise riasori masa cʉni. Gãjerãre jaje ũma rotia mʉa. Ñimʉjʉa mʉo yiado ma itire. Ito bajiro yicõri ĩnare ũma ejabʉa ãmobea mʉa. Jaje rotia mʉa. Jaje mʉa rotibojaja ñimʉjʉa mʉare cʉdi masibiquĩji. Ito bajiro rotirã ñabojarãti mʉa rotiro bajiroti yibea mʉa cʉni.
47’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa. Mʉa ñicʉsabatia Diore goti ĩsiri masare sĩañi. Ĩnare bajiroti bajia mʉa cʉni. 48Ito bajiro mʉa bajija ti masicõri, “Ĩna ñicʉsabatia robo bajiro tʉoĩarã ñama ĩna cʉni”, yi tʉoĩama masa mʉare.
49’Ito bajiro ĩna yiroto riojʉa masi yucãyijʉ Dios. Jane mejejʉ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ado bajiro yiyijʉ Dios mʉare tʉoĩa yugʉ: “Yʉre goti ĩsiri masa, ito yicõri yʉ oca goti ucuri masare cʉni, ĩna tʉ yʉ cõaja, coriarãre sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna”, yi gotiyijʉ Dios jane mejejʉ. 50-51Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩre goti ĩsiri masare sĩasʉoñi mʉa ñicʉsabatia. Tite mʉa. Abel ñayorʉre sĩañi ĩna. Ĩ bero gãnare cʉni jãjarãre sĩañi ĩna. Ito yicõri Zacarías wame cʉtigʉre Dios ya wi gʉdareco rʉ̃gõgʉ̃re ĩre sĩasʉsañi mʉa ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩna sĩare waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉare adi rʉmʉri gãnare cʉni, yiyijʉ Jesús.
52’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa judio masa rotirise riasori masa. Dios oca riasotirã ñabojarãti, ĩ ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito yicõri Dios ocare gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉ ãmobojarocati rẽoa mʉa ĩnare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
53Ito bajiro Jesús ĩ bʉsi waja tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã bʉto junisiniyijarã ĩna Jesure. Ito bajiro junisinicõri ʉsirioro ĩre jeyaro seniĩayijarã ĩna. 54Ito bajiro ʉsirioro seniĩa codeyijarã ĩna, ĩ queno cʉdi masibeja ticõri, “Ĩre seti ña”, yirona.
12“Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti ñeñarise yija quenabea, yi Jesús ĩ riasore gaye
1Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús:
—Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna. 2Jeyaro mani yeyo bʉsibojarise gayere masi jeorã yirãji masa. Ito yicõri no mani yeyobojarise cʉni bʉjacõrã yirãji ĩna. 3Mʉa yeyo bʉsibojarisere masa jeyaro tʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri sojere biatucõri mʉa yeyo bʉsibojarisere cʉni masa jeyaro ĩna tʉo jeditoni ũmacʉ̃jʉ oca ruyuro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Diore mani güija quena, Jesús ĩ yire gaye
4Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Yʉ baba mesa ado bajiro mʉare gotia yʉ. Rujʉre sĩarãre güibitirʉja manire. Ĩna sĩaja bero ñejʉa gaje ñeñaro manire yi masimenaji ĩna ĩja. 5“¿Ñimʉjʉare mani güija quenati?” yirocʉ mʉare gotigʉ ya yʉ. Diore mani güija quena. Dios ĩ sĩaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ mani ya ʉsire ĩ cõa ãmoja, cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩjʉare mani güija quena.
6’Co dʉjamocõ minia mani ĩsija niyeru jʉatiacã senirã yirãji mani. Queno waja mama ĩnaõna. Queno waja mana ĩna ñabojarocati sĩgʉ̃ ĩnare ãcaboja yibiquĩji Dios. Ĩnare queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. 7Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya joare cʉni, “Itocõ joa cʉtiami ĩ”, yi masiami manire. Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
“Jesure masigʉ̃ ña yʉ”, mʉa yi bojobeja quena, Jesús ĩ yire gaye
8’Ado bajiro mʉare gotia yʉ: No masa riojo, “Jesure masia yʉ, ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yigʉre, yʉ Masa Rĩjorʉ cʉni, “Masia yʉ ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa ĩna tiro riojo. 9No “Jesure masibea yʉ”, ĩ yija, “Masibea yʉ cʉni ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa tiro riojo.
10’No yʉ Masa Rĩjorʉre, bʉsitugʉ ñabojagʉti, “Ñeñaro yʉ yirise yʉre ãcabojoya”, ĩ yija tʉocõri, ĩre ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati no Espíritu Santore bʉsitugʉreama ĩ ñeñaro yirisere ãcabojo masibiquĩji Dios.
11’Minijuara wijʉ mʉare ãmi warã yirãji, ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Ado bajiro cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ʉsirio yibeja. 12Mʉa bʉsiroti iti eja waja, Espíritu Santo mʉare ejabʉagʉ yiguĩji mʉa queno bʉsi masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Gajeonire mani seobeja quena, Jesús ĩ yire gaye
13Ito bajiro ĩna baji ñaroca masa wato gagʉ sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure:
—Yʉre riasogʉ, gʉa jacʉ ĩ rʉcogore gʉdarecona jidicãjaro yʉ rĩjorʉ yʉre, ĩre gotiya yiyijʉ ĩ Jesure.
14Ito bajiro ĩ yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre:
—Ito bajiro yirocʉre meje ado yʉre cũñi yʉ jacʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
15Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Queno tʉoĩaña mʉa gãjerã ya gajeoni ʉobe yirona. Gajeoni jairo mani rʉcoja, jabetacã mani rʉcoja cʉni no yibea. Bʉto ñasarise meje ña gajeoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
16Ito bajiro ĩnare goticõri ado bajiro ĩnare oca goti masioyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ ñayijʉ. Ĩ ñari sita gaye ote queno rica cʉtiyijʉ. 17Ito bajiro ĩ ya ote rica cʉtija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “¿Yʉ ya ote jaje bʉcʉarisere no bajiro cũgʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩayijʉ ĩ. 18Gajereama ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “Mʉtari wiri seora wiri jana batecʉja yʉ. Ito yicõri cʉri wiri menicʉja. Ito bajiro cʉri wiri menicõri yʉ ya ote seocʉja yʉ, ito yicõri yʉ gajeoni cʉtirise cʉni. 19Iti gajeoni yʉ seorise jaje rodori ñagʉ̃ yigʉja yʉ itina. Ito yicõri queno ñacõagʉ̃ yigʉja yʉ ĩja. Yʉmasiti queno bacʉja yʉ. Idicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. 20Ito bajiro yi ĩ tʉoĩabojarocati, ado bajiro yiyijʉ Dios ĩre: “Queno tʉoĩabicʉ ña mʉ. Adi ñamiti godagʉ ya mʉ. Ito bajiri jeyaro mʉ seobojarise gãji ye ñaro yiroja”, yiyijʉ Dios ĩre, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. 21Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩ rĩa masare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios, yi Jesús ĩ riasore gaye
22Mʉcana tʉdi ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
—“¿Mani catirã baroti, no bajiro bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsirio yibesa. Ito yicõri, “¿No mani sãñaroti bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsiriobesa. 23Bare rẽto bʉsaro ñasarise ña mani catirise. Ito yicõri yutabujuri rẽto bʉsaro ñasarise ña mani ya rujʉ. Ito bajiri manire rujeorʉ ñari mani ña masitoni bare, yutabujuri cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. 24Ãiriare tʉoĩate mʉa. Weseca menicõri ote otecõri babiticã ĩna. Ito yicõri ote rica bʉjacõri ĩna seoroto manoja ĩnare. Ito bajibojarocati Dioama queno ecaguĩji ĩnare. Dios ĩ tija wʉtirã rẽto bʉsaro ñasarã ña mani. 25“Yoari cati ãmoa yʉ”, yi mani tʉoĩabojaja cʉni, “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, yi masibea mani. 26“Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, mani yi masibeja gaje gaye cʉni tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
27’Gaje, go iti judi mʉjarise tʉoĩate mʉa. Judi mʉjacõri moabetoja iti. Ito yicõri iti sãñaroti cʉni ãmabetoja. Ito bajibojarocati ʉjʉ Salomón ñayorʉ seyorise ĩ sãñare rẽtoro seyorise ña go. 28Nocõ mejeti ñacʉ go. Gaje rʉmʉti ũmacañi ĩ asirisenati siniacoacʉ. Ito bajibojarocati seyorise cũñi Dios itire. Go rẽtoro ñasarã ña mani. Ito bajiri ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarocati queno tirʉ̃nʉgʉ̃ ñari mʉa sãñarotire mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. 29Ito bajiri, “¿Gʉa sãñaroti, gʉa baroti no bajiro bʉjarʉjati?” yi tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja mʉare. 30Ito bajiro tʉoĩa ʉsirio ñama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Manireama mani jacʉ sĩgʉ̃ti ñami. “Adi ma ĩnare. Adire ãmoama ĩna”, yi masiguĩji ĩ. 31“Dios masa jeyaro Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro yicʉja yʉ”, mani yija, iti ña ñasarise gaye. Ito bajiro mani yija mani ãmorise ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ quenarise mani bʉjaroti gaye
32’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ. 33Mʉa rʉcorise gãjerãre ĩsima. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima mʉa. Ito bajiro mʉa yija jai bʉsaro Dios tʉ bʉjarã yirãji mʉa. Itojʉ mʉa bʉjaroti jogarise meje ñaroja. Ito yicõri itojʉ mʉa bʉjarise ñimʉjʉa rinibiquĩji. Ito yicõri mʉa bʉjarisere butua bamenaji. 34No mani gajeoni cʉtirojʉ iti tʉ ñarona bʉto tʉoĩarã yirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Quenaro ña yucãña mʉa, Jesús ĩ yire gaye
35’Quenaro ña yucãña mʉa, jeyaro mʉa rẽtaroti gaye yiari. 36Ĩna ʉjʉ ãmo siare basa ti tĩo, budi wadicõri ĩna bocati ñado robo bajiro ña yucaña mʉa. Soje tʉ ĩ ejaroca jana yucãdo bajiro ñacãña mʉa. 37Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃. 38Ñami gʉdareco, busurijʉa cʉni, ĩ ejaroto riojʉa ĩna ña yucãja wanʉrã yirãji ĩna. 39Adi yʉ gotirisere ãcabojabeja mʉa. Sĩgʉ̃ wi gagʉ, “Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji riniri masʉ”, ĩ yi masija, ña yucãborʉ ĩocʉ̃, riniri masʉ sãjacõri rinime yirocʉ. 40Itioni bajiroti queno ña yucaña mʉa cʉni. “Adocõ ejagʉ yiguĩji Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
¿No bajiro bajiguĩjida queno tʉoĩagʉ̃? yi Jesús ĩ riasore gaye
41Ito ĩ yija tʉocõri, Pedro ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ, ¿ito bajiro oca mʉ goti masiorise, gʉa ye riti ñati? ¿Masa jeyaro ye ñatite? yiyijʉ ĩ Jesure.
42-44Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani ʉjʉ ĩre:
—¿No bajigʉ ñati tʉo masicõri ĩ ʉjʉre queno moa ĩsigʉ̃? Tite mʉ. Ado bajirojʉa bajiami ĩocʉ̃. Ĩ ʉjʉ ĩre wijʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ codetoni, ito yicõri gãjerã ĩre moa ĩsiri masare bare ĩ ecatoni. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ, ĩ rotiado bajiroti ĩ moagore ti ejacõri wanʉgʉ̃ yiguĩji Ʉjʉ ĩre. Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩ moaja ticõri, jeyaro tirʉ̃nʉri masʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ ito bero. 45Ito bajibojarocati, “Coji ejabiquĩji yʉ ʉjʉ maji”, yi tʉoĩacõri ĩre queno moa ĩsibiquĩji. Ado bajiro yigʉ yiguĩji. Gãjerã ĩ rãca moari masare sẽoro ĩnare rotigʉ yiguĩji. Ʉ̃mʉare romiare cʉni, ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bare ba, idi mecʉ yigʉ yiguĩji. 46Ito bajiri, “Jane ejagʉ yiguĩji yʉ ʉjʉ”, ĩ yibiti rʉmʉ ĩre ejabiagʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ. Ĩ ito yire waja bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito yicõri queno cʉdimenare ĩ moa rotiado bajiro ĩre cʉni moa rotigʉ yiguĩji ĩ.
47’Ĩ ʉjʉ rotirise yiro robo yi masibojagʉti ĩ ña yucãbeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja ĩ ʉjʉ bʉto bajegʉ yiguĩji ĩre. 48“Ado bajiro ãmoami yʉ ʉjʉ”, yi masibicʉ ñari, ĩ ʉjʉre queno ĩ cʉdi masibeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja bʉto bajebiquĩji ĩ ʉjʉ ĩre. No Diore ĩ cʉdiroca yigʉ bʉto bʉsa ĩ cʉdire ãmogʉ̃ yiguĩji Dios. No ĩre tʉorʉ̃nʉroca ĩ yigʉ bʉto bʉsa ĩ tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare ti junisinirã yirãji, Jesús ĩ yire gaye
49’Masa yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ ña yʉ. Coriarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena ñarã yirãji ĩna. Yʉre rẽtaroti ñabojarocati iti rẽtaja quena yʉre. 50Jaje quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rẽtaroto riojʉa bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ. 51“Masa jeyaro, sĩgʉ̃ rʉyabeto oca mano ĩna ñatoni wadirʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa yʉre. Bajibea. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa. 52Jane adi rʉmʉna ado bajirojʉa ñarã yirãji masa. Co dʉjamocõ ñarã ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Yibeja, ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jʉ̃arã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea. 53Jacʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, macʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Macʉ ĩ tʉorʉ̃nʉja, jacʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Jaco iso tʉorʉ̃nʉja, maco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Maco iso tʉorʉ̃nʉja jaco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Mañicõ iso tʉorʉ̃nʉja, jẽjo tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Jẽjo iso tʉorʉ̃nʉja, mañicõ tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
“Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa, Jesús ĩ yire gaye
54Gaje ado bajiro goti remoyijʉ Jesús masare:
—Ũmacañi ruji waro ide bueri iti mʉja wadija ticõri, “Ide quediro wadia”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti quedia iti. 55Wesicajʉare mino iti wẽa mʉocõaja ticõri, “Asiro wado ya”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti bajia iti. 56Macãrʉcʉ̃ro gaye ticõri, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, yi masia mʉa. ¿No yija ito bajiro ti masirã ñabojarãti, “Gʉa ñeñaro yirise gʉa jidicãbeja quenabeto tõbʉjarã yirãji gʉa”, yi masibeati mʉa? “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Gãji rãca mʉa oca josaja, oca quenoja quena, Jesús ĩ yire gaye
57’“Ado bajiro yija quena manire”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajibojarocati “Quenarise riti yirʉja mani”, yibea mʉa. 58Gãji mʉare ĩ seti yija, oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa waroto riojʉa oca quenoña. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca queno masibeja porecia tʉ mʉare ãmi wacʉ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji. 59Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yibeja, budimena yirãji mʉa. Ito bajiroti bajia. Ito bajiri Dios ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca oca quenoña. Mʉa quenobeja ĩ waja seniri rʉmʉ mʉare jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi budire ma, ya yʉ mʉare, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
13Diore mani tʉorʉ̃nʉja iti ña ñasarise, Jesús ĩ yire gaye
1Iti rʉmʉriti ado bajiro Jesure gotirã ejayijarã masa:
—Galilea gãna Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrã sĩacã ĩna. Ito bajiro waibʉcʉrãre ĩna sĩaja bero Pilatojʉama ĩnareti sĩa rotiquĩ ĩ ĩja. Ito bajiro yicõri waibʉcʉrã ya rí rãca ĩna ya ríre wʉoquĩ ĩ ija, yi goti ejayijarã ĩna Jesure.
2Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—¿No bajiro tʉoĩati mʉa? “Gãjerã Galilea gãna rẽtoro ñeñaro yirã ñacã ĩna. Ito bajiri goda jediyijarã ĩna”, ¿yire masiati mʉa? 3Meje ito bajiro meje bajia. Ado bajiro ya yʉ mʉare: Mʉare cʉni mʉa ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiroti godarã yirãji mʉa cʉni. 4“Jerusalénjʉ ũmari wi Siloé wame cʉtiri wi dieciocho ñarã ĩna juja quedi godaja, gãjerã Jerusalén gãna rẽtoro seti ñadoja ĩnare”, ¿yi tʉoĩati mʉa? 5Meje, ito bajiro meje ya yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiro rẽtaro yiroja mʉare cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
Higueragʉ rica manigʉ̃ gaye Jesús ĩ gotire
6Ito bero masare goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ higuera wame cʉtiricʉ ĩ oteragʉ tigʉ wayijʉ, “¿Rica cʉticʉati?” yirocʉ. Rica manigʉ̃ti ti ejayijʉ ĩ itigʉre. 7Ito bajija ticõri, ĩ ya wese coderi masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Tite. Ʉdia rodojʉ coji rʉyabeto rica ãmigʉ̃ ejasotiboja yʉ. Rica ma itigʉ. Quẽacãcõña. Rica cʉtia yiro meje ña ajea itigʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya wese coderi masʉre. 8Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ, ito ñacõato maji. Sita seacũgʉ̃ ya maji. Ito yicõri quenarise itigʉre tucʉja yʉ. 9Ito yija rica cʉtiro yiroja gajea. Iti rica manija, quẽacõre ñaro yiroja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. Ito bajiroti bajia. Sĩgʉ̃, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãbeja ticõri, ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
Tujacãra rʉmʉ cõgõre Jesús ĩ yisiore gaye
10Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ riaso ñayijʉ Jesús. 11Ito ĩ yiroca sĩgõ ñayijo dieciocho rodori cõ tʉjago. Ito bajiri isore ruja mutĩgʉ̃ ñaroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Ito bajicõri riojo rʉ̃gõ masibisijo iso. 12Isore ticõri isore bʉsirocʉ ji ñucayijʉ Jesús:
—Romio mʉre quenoa yʉ. Mʉ ñarise cʉtirise ma mʉre ĩja, yiyijʉ Jesús isore.
13Ito yicõri isore ãmo moa jeoyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati riojo rʉ̃gʉ̃coayijo iso ĩja. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉogo wanʉre ocana ĩre bʉsisʉoyijo iso. 14Tujacãra rʉmʉ Jesús isore yisioja ticõri, iti wi minijuara wi ʉjʉ Jesure junisiniyijʉ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ masare:
—Co ãmojeno rʉmʉri ña moaroti rʉmʉri. Mʉa yisio roti ãmoja iti rʉmʉri wadija quena, tujacãra rʉmʉ meje, yiyijʉ ĩ masare.
15Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani Ʉjʉ ĩre:
—“Tujacãra rʉmʉ moare ma”, yi bojarãti moarãji mʉa. Tite. Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya wecʉ mʉa ya burro ide iditoni õja mʉa. 16Adio ñamo mani ñicʉ Abraham janerãbatia janeño. Dieciocho rodori iso cõ ñaroca yiñi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. ¿Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati isore yʉ yisioja quenabetojada? yiyijʉ Jesús ĩre.
17Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ wajana ĩre bojo tiyijarã ĩna. Masama jeyaro tiyamani Jesús ĩ ĩoja ticõri, bʉto wanʉ quenayijarã ĩna.
Ado bajiro bajia mostaza ajeri, yi Jesús ĩ riasore gaye
18Ito yija mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús masare:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuja, ¿no bajirojada? ¿Ñe goti masiore ocana mʉare goti rẽtobugʉjada yʉ? Baʉ, ado bajirojʉa mʉare goticʉja yʉ. 19Mostaza ajerire tʉoĩate mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ. Gaje ote ajeri rẽtoro mʉtacã bʉsa ña iti mostaza ajeri. Ito bajiro mʉtacã ñabojaroti bʉcʉa wato gaje ote yucʉri rẽto bʉsaro jajocʉ ñaroja itigʉ. Jajocʉ itigʉ ñajare itigʉ rʉjʉrijʉ minia jibʉ menirãji ĩna. Itire bajiroti Dios mani Ʉjʉ ĩ ñaja, gãjerãre goti ãmorãji mani, jãjarã bʉsa ĩre masirã ĩna ñatoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ado bajiro bajia naju wadarise ʉco, yi Jesús ĩ riasore gaye
20Gajereama ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuja, ¿no bajirojada? Ado bajiro goti masiorena mʉare gotia yʉ. 21Romio pan menigõ waco ʉdia coacõ pan menire gaye ãmiyijo iso. Ito yicõri wadarise ʉco wʉoyijo iso. Ito bajiri iso wʉoja jairo wadayijʉ iti. Itire bajiroti bajiro yiroja, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, masare mani yi riaso ucuja. Ito bajiri jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji ĩja, yi riasoyijʉ Jesús masare.
Eyabiti soje ña Dios tʉ sãjara soje, yi Jesús ĩ riasore gaye
22Ito yija Jesús Jerusalénjʉ wasʉoyijʉ mʉcana mana. Wacʉ riti cʉtori ĩ ejaja masare riaso rẽta wayijʉ ĩ. 23Ito bajiro ĩ riaso rẽta waroca sĩgʉ̃ ĩre seniĩayijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ, ¿coriarãreti, masogʉ̃ yiguĩjida Dios? yiyijʉ ĩ Jesure.
Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
24—Masa jeyaro meje Dios ĩ ñarojʉ sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña mʉa, “Dios ñarojʉ sãjana gʉa”, yirona. Jãjarã sãja ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati coriarãti sãjarã yirãji. 25Ado robojʉa bajia. Dios ĩ ñarojʉ ĩ biaja, macʉ̃jʉjʉ mʉa ñaja, sãja masimena yirãji mʉa. “Gʉa Ʉjʉ, gʉare soje jana ĩsiña”, yibojarã yirãji mʉa. “Meje yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios. 26Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdibojarã yirãji mʉa: “Mʉ rãca bacʉ gʉa. Mʉ rãca ñacʉ gʉa. Ito yicõri gʉa ya cʉtorijʉ masare riaso ucucʉ mʉ”, yibojarã yirãji mʉa. 27Ito bajiro mʉa yibojarocati ado bajiro mʉare cʉdigʉ yiguĩji ĩ: “Mʉare masibea yʉ. Yʉ tʉ ñabesa mʉa. Ñeñaro yi jairã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ, ya yʉ mʉare. 28Dios ĩ rotirojʉ sãja masimena yirãji mʉa. Abraham, Isaac, Jacob, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ñayoana ĩ tʉ ĩna ñaja tibojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tʉjʉ eja masimena yirãji mʉa. Mʉare cõacõgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri sãja masibiticõri ruje otirã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto tõbʉjarã ñari mʉa ya guji cuni canamʉorã yirãji. 29Co sita gãna rʉyabeto Dios ĩ rotirojʉ ejacõri minijua barã yirãji. Ĩna rãca sãja masibiticõri ti bʉjatomena yirãji mʉa. 30Adojʉ coriarã ñasari masa ñarã, itojʉ ñasari masa meje ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri adojʉ coriarã ñasari masa meje ñarã itojʉ ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jerusalén gãnare tʉoĩa maigʉ̃ Jesús ĩ otire gaye
31Iti rʉmʉti Jesure oca gotirã ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã:
—Rudi wasa adijʉre. Herodes mʉre sĩa ãmoami, yiyijarã ĩna Jesure.
32Ĩna ito bajiro yija tʉocõri:
—Ĩ ñeñaro yi jaigʉre ado bajiro gotitẽña mʉa: “Tʉoya jane, jane busuri cʉni cõrãre yisiocʉja yʉ. Rʉ̃mʉ́ sãñarãre cʉni rʉ̃mʉ́are bucõacʉja yʉ. Ito yicõri, ija sõjʉa moa tĩogʉ̃ yigʉja yʉ, yimi”, yi gotitẽña mʉa Herodesre, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. 33Jane, jane busuri, gaje rʉmʉ cʉni Jerusalénjʉ ware ña yʉre. Jerusalénjʉ godagʉ yigʉja, jãjarã Diore goti ĩsiri masa ĩna godado bajiroti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
34Jerusalén gãnare tʉoĩagʉ̃, ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús:
—Diore goti ĩsiri masare sĩayija mʉa. Mʉare oca gotitoni Dios ĩ cõanare cʉni gʉ̃ta reayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa. 35Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús masare.
14Rujʉri mijigʉ̃re Jesús ĩ yisiore gaye
1Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ fariseo gaye tʉoĩarã ʉjʉ tʉ bagʉ wayijʉ Jesús. Gãjerã fariseo gaye tʉoĩarã, “¿No bajiro yigʉ yiguĩjida Jesús?” yi tʉoĩayijarã ĩna. 2Ito bajiro Jesús ĩ baji ñaroca, sĩgʉ̃ rujʉri mijigʉ̃ ejayijʉ ĩ tʉ. 3Ĩ ejaja ticõri, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarãre ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare:
—¿Cõgʉ̃re tujacãra rʉmʉ ñaroca mani yisioja quenati? yiyijʉ Jesús ĩnare.
4Ĩnama cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, cõgʉ̃re moaĩacõri ĩre yisioyijʉ. Ito yicõri, “Wasa mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. 5Ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarãre, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—“Tujacãra rʉmʉ moare ma”, yibojarãti moarãji mʉa. Tite. Sĩgʉ̃ mʉa macʉ, ito yicõri ecarʉ wecʉ ide gojejʉ ĩ quedi sãjaja, yoari mejeti ãmimorãji mʉa ĩre, tujacãra rʉmʉ ñabojarocati, yiyijʉ Jesús ĩnare.
6Ito ĩ yija tʉocõri, no bajiro cʉdi masibisijarã ĩna.
Ado bajiro bajiama ãmo siare basa tiri masa, yi Jesús ĩ riasore gaye
7Barã ejari masa cumurori rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ĩna ruji ãmoja ticõri, ado bajiro goti masioyijʉ Jesús ĩnare:
8-9—Sĩgʉ̃ ãmo siare basa titoni ĩ jija, bʉto rʉ̃cʉbʉorajʉ meje rujiba mʉa. Bʉto rʉ̃cʉorajʉ mʉa rujija, gãji mʉa bero ñasari masʉ ĩ ejaja ticõri, mʉare oca cõari masʉ, ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Baʉ wʉmʉña, ãnijʉa ñami ñasari masʉ, ĩjʉa mʉa godo rujijaro”, yigʉ yiguĩji. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, masa tiro riojo bojo bʉjarã yirãji mʉa, ĩ ito yija. Ito yicõri sʉsari cumurojʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ meje masa tʉ rujirã yirãji mʉa. 10Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Gãji mʉare oca cõaja bʉto rʉ̃cʉbʉorajʉ meje rujiba. Ito bajiro mʉa yija mʉare oca cõari masʉ, ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Yʉ baba rʉ̃cʉbʉorajʉ bʉsa rujiya mʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ mʉare. Ito bajiro mʉare ĩ yija, mʉa rãca gãna ti rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna mʉare. 11“Masa rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yigʉ, ñasari masʉ meje ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Gãjiama, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉa”, yibicʉ, Ĩ ñasari masʉ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre oca cõarʉre:
—Gãjerãre mʉ ba roti ãmoja, mʉ baba mesa, mʉ ocabajirã, mʉ tʉ gãna, ito yicõri gajeoni jairãre, “Barã waya”, yibeja. Ĩnare riti mʉ jija, “Yʉre cʉni bare eca gãmejaro ĩna”, yigʉ bajiro ya mʉ. 13Ito bajiri ito bajiro tʉoĩabesa itire. Ado bajirojʉa mʉ yija quena. Gãjerãre, “Barã waya mʉa”, mʉ yi ãmoja bojoro bʉjarãjʉare mʉ jija quena. Ruduana, queno wa masimena, ito yicõri cajea timenare cʉni mʉ jija quena. 14Ito bajiro ĩnare yicõri queno wanʉ quenagʉ̃ yigʉja mʉ, “Yʉre waja yiado mama ĩna”, yirocʉ. “Diojʉa yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩre tʉorʉ̃nʉrã tʉdi catiroca ĩ yiri rʉmʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉgʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
Basa bʉcʉ gaye Jesús ĩ riasore gaye
15Iti tʉocõri sĩgʉ̃ Jesús rãca ba rujigʉ, ado bajiro yiyijʉ:
—No Dios rotirojʉ ba ejagʉ, wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure.
16Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Co rʉmʉ sĩgʉ̃ basa bʉcʉ menigʉ̃ jãjarã masare, ji ñucayijʉ. 17Basa ñasʉoroca ĩre moa ĩsiri masʉre, “Masare jitẽña. Itocõ ña wajʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masʉre. 18Ĩnare ĩ gotibojarocati, “Bʉjato bajia no masia ma gʉare. Wado ma gʉare, moare jaje ña”, yiyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ: “Canʉti sita cojʉ waja yibʉ yʉ. Ito bajiri itire tigʉ wacʉ ya yʉ”, yiyijʉ sĩgʉ̃ ĩre. 19Gãji ado bajiro yiyijʉ: “Co dʉjamocõ babari wecʉa waja yibʉ yʉ. Ito bajiri ĩnana moaĩasʉogʉ wacʉ ya yʉ. Ito bajiri josabesa yʉre. Wado ma yʉ”, yiyijʉ ĩ. 20Gãjiama ado bajiro yiyijʉ: “Canʉti manojo bʉjabʉ yʉ. Ito bajiri wa masia ma yʉre”, yiyijʉ ĩ, ĩnare jigʉ ejabojarʉre. 21Ito bajiro ĩna yija tʉo tʉdi wacõri, ĩ ʉjʉre ñarocõti gotiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ʉjʉ junisiniyijʉ. Ito bajiri gãjerãjʉare ji roti ñucayijʉ ĩ mʉcana ĩre. “Coji wasa cʉtojʉ, cʉri mari mʉtari mari cʉni warã mʉ ti bʉjaro bajiroti ãmi wadiba. Bojoro bʉjarã, ruduana, cajea mana, wa masimenare cʉni ãmi wadiba mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre moa ĩsiri masʉre. 22Ĩ ʉjʉ rotiro bajiroti yiyijʉ ĩ. Ito yi, ĩnare ãmi tʉdi ejacõri ĩ ʉjʉre gotiyijʉ: “Yʉ ʉjʉ mʉ rotiado bajiroti ya yʉ. Ito bajibojarocati mʉ ya wi masa dajabea maji”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. 23Ito yija ĩ ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “Cʉto tʉnima gãnare, masa mʉ bocaja bʉto adojʉ wadi rotiba, yʉ ya wi iti dajatoni. 24Cajero yʉ oca cõabojana, yʉ ya wi sãjacõri bamena yirãji ĩna, ya yʉ mʉre”, yiyijʉ ĩ ya moari masʉre. Ito bajiri Dios ñarojʉ mʉa eja ãmoja, mʉa ñaroti gaye riti tʉoĩabiticõri Diore riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena, yi oca goti masioyijʉ Jesús ĩnare.
Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉya ãmoja josari ñaro yiroja mʉare, Jesús ĩ yire gaye
25Co rʉmʉ jãjarã masa Jesure sʉa wayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩnare jʉda ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
26—Sĩgʉ̃ yʉ rãca ĩ riasoti ãmoja, ĩ jacʉsabatia, ĩ manojo, ĩ ria, ĩ ñarã rẽto bʉsaro maigʉ̃ yiguĩji yʉre. Ĩ queno catija, ĩ cõja cʉni yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ. 27Ñeñaro tõbʉjagʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉbeja yʉ rãca riasotigʉ ñabiquĩji ĩ. 28Ado bajirojʉa bajia. Ũmari wi mʉa meni ãmoja, mʉa meniroto riojʉa, “¿Waja tĩjacʉri seyoati?” yirona cõĩarã yirãji mʉa. 29Ito bajiro mʉa yibeja menisʉobojarãti mʉa tĩobeja, gãjerã mʉare ticõri ajarã yirãji. 30Ado bajiro yi ajarã yirãji ĩna mʉare: “Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ ũmari wi menisʉobojagʉti tĩo masibeami”, yi ajarã yirãji ĩna mʉare. 31Sĩgʉ̃ sita ʉjʉ, gaje sita gagʉ rãca ĩ gãmeri sĩa ãmoja, ĩna gãmeri cana mʉoroto riojʉa, ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ: “¿Yʉ ya surara diez mil ñarã, ĩ ñarã veinte mil ñarãre rẽtocũrã yirãjida ĩna?” yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. 32“Ĩnare rẽtocũado ma yʉ”, ĩ yija, gaje sita gagʉ sõjʉ ĩ tʉjaroca oca quenori masa cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. 33Iti bajiroti, mʉa rʉcorise maicõri mʉa jidicã ãmobeja yʉ rãca riasoti masimenaji mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa sʉyaroto riojʉa mʉa queno tʉoĩaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Moa iti ocabeja ñe waja ma, yire gaye
34’Moa iti ocaja quenarise ña. Iti ocabeja ñe waja manoja iti. 35Ocabitireama ñe yiya manoja. Ito bajiri itire cõacõrã yirãji masa, iti ocabejare. Ñe waja manoja itioni. Mʉa gãmo goje cʉtirã tʉo masiña. Yʉ sĩgʉ̃re mʉa tʉorʉ̃nʉbeja moa ocabiti waja mani robo bajiro ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa sʉya ãmoja yʉre riti tʉorʉ̃nʉja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
15Oveja wisarʉre ãmagʉ̃ yiguĩji coderi masʉ, yi Jesús ĩ riasore gaye
1Jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri ñeñaro yi jairã cʉni, Jesús tʉ minijua wayijarã ĩ bʉsija tʉorona. 2Ĩna rãca Jesús ĩ baba cʉtija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni Jesure bʉsituyijarã ĩna:
—Ãni Jesús ñeñaro yirãre boca ãmiami. Ito yicõri ĩna rãca bami ĩ, yi bʉsituyijarã ĩna ĩre.
3Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús: 4—Mʉa wato sĩgʉ̃ cien oveja rʉcogʉ, sĩgʉ̃ ĩ wisaja, gãjerã noventa y nueve ñarãre wago cũgʉ̃ yiguĩji ĩ, gãji wisarʉre ãmagʉ̃ wacʉ. Ĩre ãma bʉjacõrijʉ sʉsagʉ yiguĩji ĩ. 5Ĩre bʉjacõri wanʉgʉ̃, gãcojoejʉ gajagʉ yiguĩji ĩre. 6Ĩre bʉja tʉdi ejacõri ĩ baba mesare jicõri, ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare: “Yʉ rãca wanʉña mʉa. Oveja godarʉre bʉjacõmʉ yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare. 7Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ángel mesa. Jãjarã queno yirãre wanʉrã ñabojarãti sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Romio niyeru cuji ruyuriocõri tʉdi iso bʉjare gaye
8Gaje ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús:
—Sĩgõ jʉa dʉjamocõ niyeru tiri rʉcocõri coti iso ruyurioja, sĩabusuoragʉ sĩagõ yigõji. Roariti iso ya wi tucãgõ yigõji. Iti cuji bʉjacõrijʉ ãmasʉsago yigõji iso. 9Iti cuji bʉjacõri iso baba mesare jigo yigõji iso. Ito yicõri ado bajiro yigo yigõji: “Yʉ rãca wanʉña. Niyeruti godarati bʉjacõmʉ yʉ”, yigo yigõji iso ĩnare. 10Ito bajiroti ángel mesa cʉni bʉto wanʉrã yirãji, sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩ macʉ tʉdi ejaja ticõri, ĩ ñeñaro yigore jacʉ ĩ ãcabojare gaye
11Mʉcana ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ. 12Ĩ macʉ, bero gagʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ jacʉre: “Cʉna ija yʉ rʉcoroti gaye adocãtati ĩsiña yʉre”, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ rĩare, ĩna rʉcorotire ĩnare batoyijʉ ĩ. 13Ĩ batoja bero co rʉmʉ ĩ macʉ, bero gagʉ ĩ ya gajeoni miojuyijʉ. Ito yicõri sõjʉ gaje sitajʉ wayijʉ. Itojʉ ejacõri ñeñaro yicõri ĩ ya niyerure jeoyijʉ ĩ. 14Ito ĩ baji ñaroca iti sitajʉ bare queno mañijʉ. Ito bajijare ruje ñiocõsotiyijʉ ĩ. 15Ito bajiri sĩgʉ̃ iti sita gagʉ tʉ moare ãmagʉ̃ wayijʉ. Moare ĩ bʉjaja bero, iti sita gagʉ ĩ ya yeseare code rotiyijʉ. 16Ñiocõ wacʉ ĩna cõareti yesea ĩna bariseti ba ãmobojayijʉ. Ito ĩ bajibojarocati sĩgʉ̃jʉama ecabisijarã ĩre. 17Ito baji ñagʉ̃jʉ tʉoĩayijʉ ĩ ĩja: “Yʉ jacʉ ya moari masa jãjarã ñabojarocati ĩna ba rʉarise rʉyaroja ĩnare. Ito ĩna bajiroca yʉjʉama adojʉ ñiojoga godagʉ ya yʉ. 18Yʉ jacʉ tʉjʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre yicʉja yʉ: ‘Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ. 19Ito bajiri, “yʉ macʉ”, mʉ yigʉõcʉ̃ meje ña yʉ. Mʉre moa ĩsiri masʉ bajiroti ñacʉja yʉ’, yigʉ yigʉja yʉ, yʉ jacʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. 20Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ jacʉ tʉ tʉdi wasʉoyijʉ ĩ.
’Sõjʉ ĩ tʉjaroca ĩ jacʉ ĩre ti bʉjacõri ĩre ti maiyijʉ. Ito bajiri ũmaquedi wacõri ĩre jababayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩre wanʉgʉ̃ usuyijʉ. 21Ĩ ito yijare ĩ macʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ. Mʉ macʉ bajiro meje bajia yʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre. 22Ito ĩ yibojarocati ĩre moa ĩsiri masare ji ñucacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yutabuju quenarise ãmi wadicõri, sãña mʉa ĩre. Ito yicõri ãmo sãñara bedo, sãña. Ito yicõri gʉboco cʉni ĩre sãña. 23Wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩaña mʉa. Ĩre bacõri basa meni, wanʉ quena yiana mani. 24Ãni yʉ macʉre ‘Godacoaguĩji’, yibojacʉ yʉ. Catiñi maji. ‘Wisa godacoañi’, yibojacʉ mani. Ĩre bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ ĩre moa ĩsiri masare. Ito bajiro ĩ rotija tʉo wanʉcõri, basa gaye menisʉoyijarã ĩna.
25’Ito bajiro iti baji ñaroca wesecajʉ moagʉ̃ yiyijʉ ĩ macʉ ñasʉogʉ. Tʉdi wacʉ wi tʉ ĩna basaja tʉoyijʉ ĩ. 26Ito bajiro ĩna basa ñaja tʉocõri, sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉre ji ñucayijʉ, “¿No bajiati?” yirocʉ. 27Ĩ seniĩajare ado bajiro gotiyijʉ ĩ: “Mʉ ocabaji tʉdi ejacoami queno cati quenagʉ̃. Ĩ tʉdi ejajare wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩa rotimi mʉ jacʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. 28Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, junisiniyijʉ ĩ. Ĩ sãja ãmobeja ticõri, “Sãjaña mʉ”, yirocʉ ĩre jigʉ budi wayijʉ jacʉ. 29Ito bajiro jacʉ ĩ josaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre: “Mʉ masia co rodo meje queno cʉdicõri moa ĩsibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati sĩgʉ̃ cabra macʉ yʉre ĩsibiticʉ mʉ, yʉ baba mesa rãca basa yʉ menitoni. 30Ãni mʉ macʉ romia rãca niyeru aje baterʉreama ĩ ejaja ticõri, wecʉ macʉ jaigʉ sĩayija mʉa”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre.
31Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ jacʉ ado bajiro yiyijʉ: “Yʉ macʉ, yʉ rãca riti ñacʉ mʉ. Ito bajiri yʉ rʉcorise jeyaro mʉ ye riti ña. 32Adi rʉmʉri mʉ ocabaji ĩ tʉdi ejaja ticõri, basa menirʉja manire. Ito yicõri wanʉrʉja manire. ‘Godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati catiñi ĩ. Ito yicõri, ‘Wisa godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito mani yibojarʉreti bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉ ñasʉorʉre. Ito bajiroti manire cʉni boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise jidicãja ticõri, bʉto wanʉre rãca ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16Ʉjʉre roti ĩsiri masʉ ĩ rotiado bajiro ĩ yibitire gaye
1Mʉcana ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:—Sĩgʉ̃ ñayijʉ niyeru jaigʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re ĩ ya niyeru, ito yicõri ĩ ya moari masare cʉni tirʉ̃nʉ rotiyijʉ. Co rʉmʉ, “Mʉ ya niyeru mʉ tirʉ̃nʉ rotibojarʉ mʉ ya niyeru aje bategʉ yami”, yire gaye oca ejayijʉ ĩ ʉjʉre. 2Ito bajiri, “¿Riti bajiati iti oca?” yirocʉ, ji ñucayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre. Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Mʉ moagore, ‘Ado bajiro moacʉ yʉ’, yiari gotiya mʉ yʉre. Ito bero yʉ rãca moabicʉ yigʉja mʉ ĩja. Ito bajiri yʉ rʉcorisere tirʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre. 3Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ, ĩre roti ĩsiri masʉ: “Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ¿no yicʉja yʉa? Weseri moare queno sẽobea yʉ. Gãjerãre bare yʉ seni ruji ucurotire bojo ña yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. 4“Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ado bajiro yʉ yijare ãmirã yirãji gãjerã yʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. 5Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ ʉjʉre waja ruyuriorãre jiyijʉ ĩ. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare seniĩayijʉ: “¿Nocõ yʉ ʉjʉre waja ruyurioati mʉa?” yiyijʉ ĩ. 6“Cien ʉ́yegari roa bare gaye waja ruyurioa yʉ ĩre”, yi cʉdiyijʉ sĩgʉ̃. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩna ʉjʉre roti ĩsiri masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Adocãta yoari mejeti cincuenta ʉ́yegari mʉre waja yigʉ ya yʉ”, yi wõña mʉ, yi rotiyijʉ ĩ ĩre. 7Gãji ĩ ʉjʉre waja ruyuriogʉre, “¿Nocõ waja ruyurioati mʉ?” yi seniĩayijʉ. “Cien jibʉri trigo ajeri ĩre waja ruyurioa yʉ”, yiyijʉ ĩ. “Yoari mejeti ochenta jibʉri mʉre waja yicʉja yʉ”, yi wõña, yi rotiyijʉ ĩ ĩre. 8Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Queno yigʉ meje ñabojagʉti tʉoĩa masigʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Ito bajiro tʉoĩama adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã, masare rʉocõri waja bʉja masiama ĩnaõna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma ito bajiro yibeama ĩna. “Waja bʉja masiana mani”, yi tʉoĩacõri bʉto rʉo masirã ñama adi macãrʉcʉ̃ro gaye tʉoĩarã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
9’Ado bajirojʉa mʉa yija quena yʉ tija. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye mʉa rʉcorisena gãjerãre ejabʉaya, queno mʉare ĩna baba cʉtitoni. Ito bajiro ĩnare mʉa yija, ũmacʉ̃jʉ catitĩñadojʉ mʉa ejaroca mʉare boca ãmirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
10’No jabetacã rʉcogʉ yiro robo ĩ yija, jairo ĩ rʉcobojaja cʉni ito bajiroti queno yigʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No jabetacã rʉcogʉ yiro robo yibicʉ, ĩ jairo rʉcobojaja cʉni, yiro robo yigʉ meje ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃ama. 11Adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jaje rʉcobojarãti yiro robo mʉa yibeja, ũmacʉ̃jʉ gaye quenarise Dios ĩ cõarise cʉni boca ãmimena yirãji mʉa. 12Gãjerã ye gajeoni queno mʉa tirʉ̃nʉbeja mʉa ye ñarotire cʉni queno tirʉ̃nʉmena yirãji mʉa. Ito bajiri queno mʉare ĩsibicʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
13’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
14Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo rujiyijarã. Ĩna ñayijarã niyerure bʉto mairã. Ito bajiri Jesure aja tudiyijarã ĩna. 15Ito bajiro ĩna aja tudi rujija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Masa ĩna tiro riojo riti, “Queno yirã ña gʉa”, yiboja mʉa. Ito bajiro mʉa tʉoĩabojarise masicõguĩji Diojʉama. “Ñasarise ña”, masa ĩna yi tʉoĩabojarise, ñasarise meje ña, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Dios ĩ rotirise ñatĩñaroti ña, Jesús ĩ yire gaye
16’Juan masare ĩ riasoroto riojʉa, Dios ĩ rotirise, ito yicõri ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye riti ñayijʉ maji masa ĩna tʉoroti. Ito bero adi rʉmʉriama, “No ĩre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riasore gaye ña ĩja. Jãjarã ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa: “Yʉrioti ado bajiro yʉ yija Dios ĩ rotirojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarã jãjarã ñama, yiyijʉ Jesús ĩnare.
17’Adi tuti adi macãrʉcʉ̃ro cʉni coji jedibetoja. Ito yicõri Dios ĩ rotirise cʉni jedibeto yiroja. Ñatĩñaroti ña Dios ĩ rotirise, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Manojore jidicãre ma, yi Jesús ĩ riasore gaye
18’Sĩgʉ̃ ĩ manojo ñasʉogo rãca isore jidicãcõri gajeo rãca ĩ manojo cʉtibojaja isore ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri ĩ cõarore gãji ĩ manojo cʉtija, iso rãca ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Niyeru jaigʉ ñabojarʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro ĩ tõbʉjare gaye
19Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ quenarise yutabujuri sãñagʉ̃ ñayijʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ ãmoro bajiro ĩ ya niyerure aje batesotiyijʉ ĩ. 20Ito ĩ baji ñaroca sĩgʉ̃ Lázaro wame cʉtigʉ ñayijʉ bojoro bʉjagʉ. Bʉto rujʉri cami cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajicõri niyeru jaigʉ ya, soje tʉ macʉ̃jʉ rujiyijʉ. 21Niyeru jaigʉ ĩ bagorise barocʉ, ito rujibojayijʉ Lázaro. Ito ĩ rujiroca yaia ejacõri, ĩ ya camire weroyijarã. 22Co rʉmʉ bojoro bʉjagʉ godayijʉ. Ĩ godarocati, ángel mesa ãmi wayijarã ĩre Abraham tʉ Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarojʉ. Ito bero niyeru jaigʉ cʉni godacoayijʉ ĩja. Ito bajiri ĩre yujeyijarã masa. 23Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ñeñaro yigoana ĩna ñarojʉ ejacõri bʉto tõbʉjayijʉ niyeru jaigʉ ñabojarʉ. Ito bajiro tõbʉja ñagʉ̃ sõjʉ Abraham ñayorʉre ti bʉjayijʉ ĩ. Ito bajiri Lázaro ĩ rãcajʉ ĩ ñaja ti bʉjayijʉ. 24Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre. 25Ito ĩ yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Abraham ĩre: “Tʉoya yʉ janami mʉ. Catigʉ queno ñacãcʉ mʉáma. Lázaroreama ĩ catibojaja queno ejabiticʉ. Ito bajiri adojʉ queno ñagʉ̃ yami ĩ. Mʉáma ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ itojʉ. 26Mani watojoe ũmari goje eyari goje ña. Ito bajiri no yi masia ma manire”, yiyijʉ ĩ, niyeru jaigʉ ñabojarʉre. 27Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: “Tʉoya yʉ ñicʉ mʉ. Lázaro ado ĩ eja masibeja, cʉna tʉjʉ wajaro. 28Itojʉ ñarãji yʉ ñarã, yʉ ocabaji mesa. Co dʉjamocõ ñarãji ĩna. Ĩnare gotigʉ wajaro ĩ, ado ñeñaro tõbʉjarajʉjʉ ĩna ejabe yirocʉ”, yiyijʉ ĩ Abrahamre. 29Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Abraham: “Moisés ñayorʉ ĩ ucayore, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ñacã ĩnare. Itijʉa tʉorʉ̃nʉrʉja ĩnare”, yiyijʉ Abraham ĩre. 30“Meje ñicʉ, sĩgʉ̃ godana wato gagʉ wacõri ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirise jidicãrã yirãji ĩna”, yiyijʉ ĩ. 31Ito ĩ yija tʉocõri: “Moisés ñayorʉ ĩ gotire gaye ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, godarã wato ñagʉ̃ mʉcana caticõri ĩ gotibojaja, tʉorʉ̃nʉmena yirãji ĩna ĩre cʉni”, yiyijʉ Abraham niyeru jaigʉ ñabojarʉre. Ito bajiri Dios ñaro mʉa eja ãmoja catirãti ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
17Ñeñaro mʉa yi ʉyaja guijorise ña, yi Jesús ĩ riasore gaye
1Mʉcana tʉdi bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
—Co rʉmʉ rʉyabeto mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́. Mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yigʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji. 2Jane yʉre tʉorʉ̃nʉsʉorã ñeñaro ĩna yiroca yigʉ, ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩ ya ãmʉmajʉ gʉ̃tagã rʉ̃cʉricã sia yocõri riaca jajosajʉ rucõaja quena ĩre. 3Itire queno tʉoĩa masiña mʉa.
’Sĩgʉ̃ mʉa yagʉ ñeñaro ĩ yija, “Dios tiro riojo queno yibea mʉ”, yiba ĩre. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre. 4Co rʉmʉre jʉa ãmojenocõ mʉare ñeñaro sĩgʉ̃ ĩ yija, “Mʉare ñeñaro yibʉ yʉ”, ĩ yija tʉocõri, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús.
Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja mʉa ãmoro bajiro rẽtaro yiroja, yi Jesús ĩ riasore gaye
5Co rʉmʉ ado bajiro yiyijarã Jesús rãca riasotirã ĩre:
—Mʉre tʉorʉ̃nʉa gʉa. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa gʉa mʉre tʉorʉ̃nʉroca yiya, yiyijarã ĩna Jesure.
6Ĩna ito yija:
—Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. Ito bajiri, yucʉgʉ Sicómoro wame cʉtiricʉre ado bajiro roti masirãji mʉa: “Mʉmasiti rudu wacõri itajura gʉdarecojʉ rʉ̃gõña”, yi rotirãji mʉa. Ito bajiro mʉa rotiro bajiroti yiroja itigʉ yucʉgʉ, yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩ ʉjʉ rotiro bajiroti moari masʉ ĩ cʉdija quena, Jesús ĩ yire gaye
7-9Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sĩgʉ̃ mʉare moa ĩsiri masʉ ovejare tirʉ̃nʉcõri ĩ tʉdi ejaja, mʉa riojʉajʉa basʉobiquĩji. Ado bajiro ĩre rotirã yirãji mʉa: “Bare meni ĩsiña gʉare. Ito yicõri gʉa ba rujiroca gʉare codeya mʉ. Gʉa ba tĩoja berojʉa mʉ baja quena”, yi rotirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉ ya moare”, yi tʉoĩacõri mʉa rotiro bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati biyaro goroama, “Queno ya mʉ”, yimena yirãji mʉa ĩre. 10Ito bajiroti mʉa cʉni Dios ĩ rotirisere cʉdibojarãti, “Ñasarã meje ña mani. Mani ʉjʉ ĩ ñaja cʉdirʉja manire. Ititi ña, mani ya moare”, yirʉja mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jʉa dʉjamocõ rujʉ cami jogarãre Jesús ĩ yisiore gaye
11Jerusalénjʉ wacʉ Galilea sita rẽtacõri, Samaria sitajʉ ejayijʉ Jesús. 12Iti sita, cʉto ĩ ejaroca jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉa wadicõri sõ bʉsajʉ tujayijarã. Rujʉ cami jogarã ñayijarã ĩna. 13Ado bajiro yi awasãyijarã ĩna Jesure:
—Jesús gʉa Ʉjʉ, gʉare ti maiña, yi awasãyijarã ĩna.
14Ĩnare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Wasa paiare, mʉa ya rujʉri ĩotẽña, yiyijʉ ĩ ĩnare.
Ito ĩ yijare wayijarã ĩna. Ĩna wasʉorocati ĩna ya cami yaticoayijʉ. 15Sĩgʉ̃ ĩna rãca gagʉ ĩ ya cami yatija ticõri: “Yʉre queno yami Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉdi wayijʉ ĩ Jesús tʉjʉare. 16Jesús tʉ ejacõri rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya rio sitajʉ muquea ruji wayijʉ, “Queno ya mʉ”, yirocʉ. Judio masʉ meje ñayijʉ ĩ. Samaria sita gagʉjʉa ñayijʉ. 17Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Jʉa dʉjamocõ cami cʉtirãre yisiobʉ yʉ. ¿Nojʉ ñati gãjerã mʉ rãca gãna? 18¿Mʉ Samaria sita gagʉ sĩgʉ̃ti, “Queno yami Dios”, yirocʉ gotigʉ wadiri mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
19Ito yicõri gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Wʉmʉña, wasa. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, yi mʉ tʉoĩajare, mʉ ya cami yaticoajʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
¿Nocãta masare Dios ĩ miojuri rʉmʉ ejaro yirojada? yi Jesure ĩna seniĩare gaye
20Co rʉmʉ fariseo gaye tʉoĩarã, ado bajiro yi seniĩayijarã Jesure:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ, ¿nocãta ejaro yirojada? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja, masa jeyaro recoti mani tiriseoni meje ñaroja. 21Diore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, mʉa ya ʉsijʉ ñacãguĩji ĩja. Ito bajiri, “Recoti ado ña. Õjʉ ña ĩ rotiro”, yi masiña ma, mani ya ʉsijʉ ĩ ñajare, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
22Ĩnare ĩ bʉsija bero ĩ rãca riasotirãre, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ ña Dios Macʉ, Masa Rĩjorʉ. Co rʉmʉ yʉre ti ãmobojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarãti yʉre ti bʉjamena yirãji mʉa. 23“Ado ñami Jesús”, ĩna yija, “Õ ñaguĩji gajea Jesús”, yibojarã yirãji masa mʉare. Ito bajiro ĩna yija ĩna rãca sʉya wabeja. Macʉ yigʉja yʉ itojʉ. 24Ũmacʉ̃jʉ gaye bʉjo borea yirise iti busu bataja masa jeyaro tirã yirãji. Ito bajiroti bajiro yiroja Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. Masa jeyaro tirã yirãji ĩna, yʉ ito bajija. 25Iti riojʉa adojʉ ñagʉ̃, bʉto ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rʉmʉri masa tirã yirãji yʉre. 26Noé ñayorʉ ĩ catiroca masa Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi. Ito bajiro bajirã yirãji masa, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. 27Noé ñayorʉ ĩ ñaroca masa idirãtibe, barãtibe, manojo cʉtirãtibe ito yicõri ĩna rĩa romiare manʉjʉ bosarãtibe yi ñayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñabojaroca riti, cumajʉ sãjayijʉ Noé ñayorʉ. Cumajʉ ĩ sãjaja bero rujayijʉ. Ito bajiri ñarocõti goda jedicoayijarã ĩna. 28Ito bajiroti rẽtayijʉ Lot ñayorʉ ĩ ñaroca cʉni. Ĩ ñajacʉ ĩ ñaroca ado bajiro bajiyijarã ĩna. Barã, idirã, waja gãmerã, gãjerãre ĩsirã, ito yicõri wiri meni ñacõayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. 29Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩna ñari cʉto Sodoma wame cʉtiri cʉtore budigoyijʉ Lot. Lot iti cʉto ĩ budigoja bero ũmacʉ̃jʉ gaye jea azufre wame cʉtirise queoyijʉ Dios. Ito yicõri gʉ̃ta ʉ̃jʉrise cʉni queoyijʉ. Ito bajiri ñarocõti ʉa jedicoayijarã ĩna ĩja. 30Ito bajiroti bajiro yiroja, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ goaĩori rʉmʉ cʉni. Ito bajiro yʉ goaĩori rʉmʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ñarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
31’Yʉ tʉdi ejari rʉmʉ sĩgʉ̃ wi rijogodo ĩ bʉa ñaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ ruji wabitirʉjaguĩji ĩ. Ito yicõri sĩgʉ̃ ĩ ya weseca ĩ moaroca yʉ tʉdi ejaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ wacʉ tʉdi wabitirʉjaguĩji ĩ cʉni. 32Lot manojo ñayorore bajire gaye tʉoĩaña mʉa. Iso ya gajeonire tʉoĩa jidicã ãmobisijo iso. Ito bajiri godayijo iso. 33No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri, ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
34’Co rʉmʉ yʉ ejari rʉmʉ jʉ̃arã ĩna caniroca ejagʉ yigʉja yʉ. Jʉ̃arã ĩna canibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji. 35Romia jʉ̃arã coro tʉ oe rujirã yirãji. Ĩna ito bajibojarocati sĩgõre ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gajeore rʉacõgʉ̃ yiguĩji. 36Jʉ̃arã ʉ̃mʉa wesecajʉ moa ñarã yirãji. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
37Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna:
—¿Nojʉ rẽtaro yirojada iti? yi seniĩayijarã ĩna mani Ʉjʉre.
Ado bajiro goti masiore ocana cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
—Rujʉ jogarise iti ñaro itojʉ minijuarã yirãji yuca. No masa ĩna ñeñaro yirojʉ, ito bajiro rẽtaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
18Oca quenori masʉ tʉ wajeago iso ejasotire gaye
1Diore bʉsi jidicãmenati bʉto bʉsa oca sẽojaro yirocʉ, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
2—Cʉtojʉ ñayijʉ sĩgʉ̃ oca quenori masʉ. Diore güibisijʉ, ito yicõri masare cʉni rʉ̃cʉbʉobisijʉ ĩ. 3Iti cʉtojʉ sĩgõ ñayijo manʉjʉ godagoro. Coji meje oca quenori masʉ tʉ ejasotibojayijo iso, “Mʉ rãca oca cʉtigʉjʉare seti ña”, ĩ yitoni. 4-5Biyaro iso ejasotibojarocati, isore boca ãmibisijʉ oca quenori masʉ. Biyaro iso ejaja ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ isore tirʉ̃nʉbeja biyaro ejasotigo yigõji iso. Ito yicõri bogagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Diore güibitibojagʉti, masare cʉni rʉ̃cʉbʉobitibojagʉti isore ejabʉacʉja yʉ, yʉre iso ʉsirioro yi rẽtocũme yirocʉ”, yi tʉoĩayijʉ oca quenori masʉ, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
6Ito yicõri mʉcana mani Ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ:
—Ñeñaro yigʉ ñabojagʉti isore bogagʉ ejabʉayijʉ oca quenori masʉ. 7¿Dios ñarãre ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩna josaja, ĩnare tirʉ̃nʉbiquĩjida? ¿Ito yicõri yoari ĩnare ejabʉabiquĩjida? 8Ado bajirojʉa mʉare ya yʉ. Yoari mejeti ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji. Yʉ Masa Rĩjorʉ adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yigʉja mʉcana. ¿Adojʉ yʉ tʉdi ejaroca yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñarã yirãjida maji? yiyijʉ Jesús ĩnare.
“Ñasarã ña gʉa”, yibojarãre ñasamena ĩna ñaroca yigʉ yiguĩji Dios, Jesús ĩ yire gaye
9“Gãjerã rẽtoro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri, gãjerãre ti tudirãre ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús ĩnare:
10—Co rʉmʉ ʉ̃mʉa jʉ̃arã Dios ya wijʉ Diore bʉsirã wayijarã. Sĩgʉ̃ ĩ rãca gagʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Gãji ʉjarãre yiari waja seni ĩsisotiri masʉ ñayijʉ. 11Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ rʉ̃gõcõri, ado bajiro Diore bʉsiyijʉ: “Gãjerã bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Riniri masʉ meje ña yʉ. Ñeñaro yiri masʉ meje ña yʉ. Gãji manojo rãca ajegʉ meje ña yʉ. Ito yicõri ãni bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Ĩ ñami ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ñacõri, ‘Queno ya Dios mʉ’, ya yʉ. 12Co semana rʉyabeto jʉa rʉmʉ mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ babicʉ riti bʉsisotia yʉ mʉre. Ito yicõri jeyaro yʉ bʉjarise jabeto mʉre ĩsisotia yʉ”, yi bʉsiyijʉ ĩ Diore. 13Ito bajiro ĩ yiroca ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉama bojori bʉjagʉ jacajʉa riti ti wa rʉ̃gʉ̃coayijʉ. Bʉto bojori bʉjacõri soje tʉjʉ tujayijʉ ĩ. Diore ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: “Dios yʉre ti maiña. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, yiyijʉ ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
14’Ado bajiro mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ, ito bajiro Diore ĩ bʉsija, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojoyijʉ Dios. Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩagʉ̃reama ĩ ñeñaro yirise ãcabojobisijʉ Dios. No, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãre ĩna ñasamena ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Ñasarã meje ña gʉa”, yirãreama, ñasarã ĩna ñaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Rĩacare queno yijaro Dios, Jesús ĩ yire gaye
15Ĩna rĩare Jesús ĩ moaĩatoni ãmi ejayijarã masa ĩ tʉjʉ. Ito bajiro rĩacare ĩna ãmi ejaja ticõri, “Ãmi wadibesa”, yiyijarã Jesús rãca riasotirã. 16Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Rĩacare rẽobesa, yʉ tʉ wadijaro ĩna. Rĩaca ñama yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã. Ĩna robo yʉre queno tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. 17Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdi ãmobicʉti Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Gajeonire bʉto maisabeja quena, Jesús ĩ yire gaye
18Sĩgʉ̃ judio masa ʉjʉ Jesure ado bajiro seniĩayijʉ:
—Yʉ Ʉjʉ queno yigʉ, ¿no bajiro yicõri catitĩñare gayere bʉjagʉ yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
19Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
—¿No yija queno yigʉ yati mʉ yʉre? Sĩgʉ̃ ñami queno yigʉ. Ĩti ñami Dios. 20Dios ĩ rotirise masigʉ̃ ña mʉ: “Gãji manojo rãca ajebitirʉja mʉ. Gãjire sĩabitirʉja mʉ, rinibitirʉja, gãjerãre rʉo gotibitirʉja, ito yicõri mʉ jacʉsabatiare rʉ̃cʉbʉorʉja mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre.
21Ito bajiro ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ Jesure:
—Ñarocõti itire macʉacã ñagʉ̃jʉ cʉdisʉocʉ yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
22Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Jabeto rʉya maji queno Diore mʉ cʉdi jeoroti. Ñarocõti mʉ cʉdi jeo ãmoja, ado bajiro yiya. Jeyaro mʉ rʉcorise gãjerãre ĩsi jeocõña. Ito yicõri iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsiña. Ito bajiro mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ queno bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiri yʉ gotirise cʉdiya. Ito yicõri yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
23Ito bajiro Jesús bʉsija tʉocõri, bʉto bojori bʉjayijʉ ĩ. Gajeoni jaigʉ ñacõri itire bʉto maiyijʉ. Ito bajiri Jesús bʉsire tʉocõri bojori bʉjagʉti wayijʉ ĩ. 24Ĩ bojori bʉjaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
—Niyeru jairã Dios ĩ rotirojʉ josari bero ejarã yirãji ĩna. 25Gawa jotaga yuta jiosõrajʉre, camello queno sãja masibiquĩji. Iti robo bajiroti Dios ĩ rotirojʉ queno eja masisabiquĩji niyeru jaigʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
26Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna:
—¿Ito yija noajʉa Dios ĩ ñarojʉ ejarã yirãjida? Riti mʉ yijama sĩgʉ̃ ejabiquĩji gajea, yiyijarã ĩna Jesure.
27Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús mʉcana:
—Masamasiti yiado ma itire. Dios sĩgʉ̃ti jeyaro yi masiguĩji. Ñejʉa josarise manoja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
28Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure:
—Gʉa Ʉjʉ, mʉ rãca warona jeyaro gʉa rʉcorisere jidicãcʉ gʉa, yiyijʉ ĩ Jesure.
29-30Ito yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ:
—Riti ya yʉ mʉare. “Dios ñami mani Ʉjʉ”, yi goti ucurona, ĩna ya wi, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ito yicõri ĩna rĩare cʉni ĩna cũ waja, queno waja bʉjarã yirãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ catitĩñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩre.
Yʉre sĩarã yirãji, Jesús ĩ yi bʉsisʉsare gaye
31Ito ĩ yija bero jʉa gʉbojeno ñarã, ĩ rãca riasotirãre ricati bʉsa ji wayijʉ Jesús ĩnare bʉsirocʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—Adocãta Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ mani ejaroca jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro yiroja Masa Rĩjorʉre. 32Gaje masa ĩre ĩna ñiatoni, mani masati ĩre oca menirã yirãji. Ĩre ñiacõri aja tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre tiborã yirãji ĩna. Ĩre go ide eobate gurã yirãji ĩna. 33Ĩre jarã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre sĩarã yirãji. Ĩre ĩna sĩabojarocati ʉdia rʉmʉ bero godana wato ñabojagʉti mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare, ĩre rẽtaroti gaye tʉoĩa yugʉ.
34Ito bajiro ĩ gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. “Iti gayere bʉsiguĩji”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩ bʉsirise queno tʉo masibisijarã ĩna.
Cajea macʉre Jesús ĩ yisiore gaye
35Jericó ejagʉ wagʉ ĩ yiroca ma tʉ sĩgʉ̃ cajea macʉ rujiyijʉ. Ito ma tʉ rujicõri masa ĩre ti maitoni masare josayijʉ. 36Jãjarã masa ĩna rẽtaja tʉocõri, “¿No bajiati?” yirocʉ seniĩayijʉ ĩ.
37Ito ĩ yija:
—Jesús Nazaret gagʉ rẽtagʉ̃ wagʉ yami, yiyijarã ĩna.
38Ĩna ito yija tʉocõri, awasãyijʉ ĩ:
—Jesús, David ñayorʉ janerãbatia janami, yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ.
39Ĩre rẽtasʉorã, “Awasãbesa mʉ”, yibojayijarã ĩna ĩre. Ito yibojarocati bʉto bʉsa awasãyijʉ ĩ:
—David ñayorʉ janerãbatia janami yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ ĩ.
40Iti tʉocõri tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ Jesús. Ito yicõri, “Cajea tibicʉre ãmitẽña”, yi ñucayijʉ. Ĩ tʉ ĩ ejagʉ wagʉ yiroca, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús cajea macʉre.
41—¿No bajiro mʉre yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ ĩ ĩre.
—Yʉ Ʉjʉ mʉcana tʉdi cajea ti ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
42Ito ĩ yija tʉocõri:
—Mʉcana tiya mʉ. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, mʉ yi tʉoĩajare, tʉdi mʉ cajea tiroca ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
43Ito ĩ yirocati cajea macʉ ñabojarʉ ticoayijʉ ĩja. Ito yicõri Jesús rãca wacʉ, “Bʉto rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijʉ ĩ. Jãjarã masa ito bajiro iti rẽtaja ticõri, “Queno yigʉ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijarã ĩna cʉni.
19Jesure Zaqueo ĩ ti ãmore gaye
1Ito yija bero Jericójʉ ejayijʉ Jesús ĩja. Ito yicõri iti cʉtojʉ wa ucuyijʉ Jesús. 2Iti cʉto gagʉ sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ ñayijʉ, Zaqueo wame cʉtigʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ʉjʉ ñayijʉ ĩ. 3Ĩ Zaqueo Jesure bʉto ti ãmoyijʉ. Ito bajibojarocati ũmabicʉ ñari, masa ĩna jãjarã ñajare Jesure ti bʉjabisijʉ ĩ. 4Ito bajiri masa riojʉa ũmaquedi wacõri, ma tʉ rʉ̃gõricʉre Sicómoro wame cʉtiricʉre mʉja jeayijʉ Zaqueo Jesús ĩ rẽtaja tirocʉ. 5Ito rẽta wacʉ ti mʉocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús Zaqueore:
—Zaqueo coji ruji waya mʉ. Jane mʉ ya wi tuja ãmoa yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
6Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ejoriti ruji wayijʉ ĩ. Ito yicõri wanʉre rãca Jesure boca ãmicõri, ĩ ya wijʉ ãmi wayijʉ. 7Zaqueo rãca Jesús ĩ waja ticõri, ĩre bʉsituyijarã masa. “Ñeñaro yi jaigʉ ya wi tujagʉ wami”, yirona bʉsiyijarã ĩna. 8Ĩ ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca, ado bajiro yiyijʉ Zaqueo Jesure:
—Yʉ Ʉjʉ, tite mʉ. Bojoro bʉjarãre gʉdarecona yʉ rʉcorisere ĩnare ĩsi batogʉ yigʉja yʉ. Yʉ rʉo ãmigoanare jʉariajiricõ ĩnare jʉdacõagʉ̃ yigʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
9Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Mʉ ñeñaro yirise mʉ jidicãja ticõri, mʉ ñarãre, mʉre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉre. Ñeñaro yigʉ ñari mʉ ñicʉ Abraham ñayorʉ Diore ĩ rʉ̃cʉbʉoado bajiro yibiticʉ mʉ maji. 10Mʉre bajiro jeame ʉ̃jʉrojʉ waboanare masori masʉ wadia yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
Moa ĩsiri masa gaye Jesús ĩ goti masiore oca
11Ito bajiro Jesús ĩ yi ñaroca ĩ bʉsirise tʉo ñayijarã masa. “Yoari mejeti Jerusalénjʉ mani ejaja beroti, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojusʉogʉ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉoĩabojarisere masicõyijʉ Jesús. 12Ito bajiri goti masiore ocana ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sĩgʉ̃ ñasari masa rãca gagʉ ñayijʉ. Sõjʉ gaje sitajʉ wayijʉ ĩ, “Mʉ ya sita ʉjʉ ñama mʉ”, gãji ĩre yitoni. 13Ĩ waroto riojʉa jʉa dʉjamocõ ĩre moa ĩsiri masare jiyijʉ ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩnare niyeru tiri bʉto waja cʉtirise ĩsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro rotiyijʉ ĩ ĩnare: “Ito yʉ waroca riti adi niyeruna moacõri jai bʉsaro niyeru bʉja ĩsiña mʉa yʉre”, yiyijʉ ĩ ĩnare. 14Ĩ ya sita gãna ti teyijarã ĩre. Ito bajiri ĩ beroti masa cõayijarã ĩna. “Ãni gʉa ʉjʉ ñare ãmobea gʉa”, ĩna yi gotitoni ĩnare cõayijarã ĩna. 15Ito bajiro ĩna yibojarocati gaje sita gagʉ ʉjʉ ĩre wame yiyijʉ. “Mʉ ya sita ʉjʉ ñama”, ĩ yija bero, ĩ ya sitajʉ tʉdi wayijʉ ĩ mʉcana. Itojʉ tʉdi ejacõri, ĩ ya moari masare jiyijʉ ĩ. “¿Yʉ niyeru cũ warena, nocõ jairo niyeru bʉja remoyijari ĩna?” yirocʉ, ĩnare jiyijʉ ĩ. 16Ĩna ejaja ticõri, cajero gagʉre seniĩasʉoyijʉ ĩ: “¿Nocõ jairo niyeru bʉja remori mʉ?” yiyijʉ ĩ ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ mʉ ya niyeruna jʉa dʉjamocõti mʉcana tʉdi bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ. 17Ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre: “Queno yiyija mʉ. Queno yʉre moa ĩsigʉ̃ ña mʉ. Jabetacã yʉ mʉre rotija, ñaro bajiroti yʉre cʉdiyija mʉ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉrocʉre cũa yʉ mʉre”, yiyijʉ ĩ ĩre. 18Ĩ bero gãji ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉre: “Yʉ ʉjʉ, mʉ ya niyeruna co dʉjamocõti bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. 19Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Mʉ yʉre queno cʉdire waja co dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉgʉ̃ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. 20Ĩ bero gãji mʉcana ĩ tʉ ejayijʉ. “Yʉ ʉjʉ, ado ña mʉ ya niyeru. Resurona gũmacõri seocʉ yʉ itire. 21Mʉre tʉo güicʉ yʉ. Oca sẽogʉ̃ ña mʉ. Gãjerã ĩna otebojareti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ĩna bʉjaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito bajiri mʉre masicõri mʉre tʉo güicʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. 22Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Yʉre queno moa ĩsigʉ̃ meje ña mʉ. Janeti yʉre mʉ bʉsigorisenati, mʉre sẽoro yigʉ ya yʉ. ‘Sẽoro yigʉ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ya otere ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ye ñaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ’, yiyija mʉgo yʉre. 23Ito bajiro yi masibojagʉti, ¿no yija yʉ ya niyerure jai bʉsaro bʉja remora wijʉ cũbiticati mʉ? Mʉcana yʉ ya wijʉ tʉdi ejacõri jai bʉsaro niyeru ti tʉdi eja ãmobojacʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre. 24Ito yicõri gãjerã itijʉ ñanare ado bajiro rotiyijʉ ĩ: “Ĩ rʉcoriti niyerutire ẽmaña mʉa. Ito yicõri jʉa dʉjamocõ rʉcogʉre ĩsiña mʉa”, yiyijʉ ĩ ĩnare. 25Ĩ ito yija tʉocõri: “Tite gʉa ʉjʉ. Jʉa dʉjamocõ niyeru ñacã ĩre”, yiyijarã ĩna ĩre. 26Ito yija ĩna ʉjʉ ado bajiro cʉdiyijʉ: “Tite. Ado bajiro mʉare gotia yʉ. No yʉre queno moa ĩsigʉ̃re jai bʉsaro ĩre ĩsi remogʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajibojarocati no queno yʉre moa ĩsibicʉreama ĩ rʉcoriseacãti ẽma jeocõcʉja yʉ. Ĩre ẽmacõri gãji yʉre queno moa ĩsigʉ̃re ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. 27Ito yicõri ʉjʉ yʉ ñare ãmobitianare, adojʉa ãmi waya ĩnare. Ito yicõri, yʉ tiro riojo ĩnare sĩaña”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masare. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore mani queno moa ĩsija quena, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare.
Jerusalénjʉ Jesús ĩ ejare gaye
28Ito ĩ yija bero, Jerusalénjʉ wayijʉ Jesús mʉcana. 29Ĩ waro riojo Olivos wame cʉtiri tʉria ñayijʉ. Iti tʉria jʉdo jʉa cʉto ñayijʉ. Betfagé, ito yicõri Betania wame cʉtiri cʉtori ñayijʉ iti. Ĩ ejaroto riojʉa jʉ̃arã ĩ rãca riasotirãre cõayijʉ ĩ. 30Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—I cʉtojʉ wasa. Ito ejacõri burro, ĩna sia rʉ̃gõgʉ̃re bʉjarã yirãji mʉa. Sĩgʉ̃ masʉ mʉja jeaĩaña macʉ ñaguĩji maji. Ĩre õjacõri ãmi wadiba. 31Sĩgʉ̃ mʉare ĩ seniĩaja: “¿No yirã ĩre õjati mʉa?” ĩ yija, ado bajiro gotiba ĩre: “Mani Ʉjʉ ĩre ãmoami”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
32Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Ito ejacõri Jesús ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna ĩja. 33Burrore ti bʉjacõri õjayijarã ĩna. Ĩre ĩna õjaroca ado bajiro seniĩayijarã ĩ ʉjarã:
—¿No yija ĩre õjati mʉa? yiyijarã ĩna.
34Ĩna ito yija tʉocõri:
—Mani Ʉjʉ ĩre ãmoami. Ito bajiri ĩre õja gʉa, yiyijarã ĩna.
35Ito yicõri Jesús tʉjʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna ĩja. Jesús tʉ ejacõri ĩna ya yutabuju ruacõri burro joe jidi jeoyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús ĩ mʉja jeatoni ĩre ejabʉayijarã ĩna. 36Ĩ joe jesa wayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ĩ jesa waroca jãjarã ĩna ya yutabujuri ruacõri ĩ waro riojo eyocũ yuyijarã ĩna. “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirona ito bajiro yiyijarã masa, ĩre rʉ̃cʉbʉorã. 37Ito bajiro wacʉjʉ tʉria jʉdo ejayijʉ, Jerusalén roja wara majʉ. Ito ĩ ejaroca ĩre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yi awasã wanʉyijarã masa: “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Jaje tiyamani manire ĩoami”, yi awasã wanʉyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
38—Quenarise ñajaro mani Ʉjʉre. Ĩ ñami Dios ĩ cũrʉ. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni wanʉ quenare rãca ñajaro ĩna. Masa jeyaro Diore queno rʉ̃cʉbʉojaro, yiyijarã ĩna Jesure wanʉrã.
39Jesure sʉyarã ĩna rãca ñabojayijarã fariseo gaye tʉoĩarã cʉni. Masa ĩna ito bajiro wanʉ bʉsija tʉocõri, Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Gʉare riasogʉ, ito bajiro mʉre bʉsi sʉyarãre, “Bʉsibesa mʉa”, yiya, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã Jesure.
40Ito bajiro ĩna yibojarocati:
—Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. Yʉre ĩna awasã wanʉbeja, masa ĩna awasã wanʉro bajiro gʉ̃ta cʉni awasã wanʉro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
41Ito bajiro wacʉti Jerusalénjʉ ticõyijʉ ĩ. Iti cʉto gãnare tʉoĩacõri otiyijʉ Jesús. 42Tʉoĩa oticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Wanʉ quenatĩñare bʉja masibojarãti ãmobisijarã ĩna. Ito bajiri adocãta bʉja masiña ma ĩnare. 43Quenabiti rʉmʉri ejaro yiroja ĩnare. Ito bajiri ĩna wajana rujabedo ĩnare camotarã yirãji. Ito yicõri cojʉ rʉyabeto camotarã yirãji ĩnare sĩarona. 44Ito bajiro yicõri ĩnare ruyurio jeorã yirãji. Ito yicõri ĩnare sĩarã yirãji. Ĩnare sĩacõri ĩna cʉto Jerusalénre dara baterã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna camotabojare gʉ̃ta ñarocõti quedicoaro yiroja. Ito bajiro rẽtaro yiroja, ĩnare Dios boca ãmi ãmobojarocati ĩna ãmobitire waja, yiyijʉ Jesús.
Dios ya wijʉ niyeru wasoari masare Jesús ĩ bucõare gaye
45Ito bajiro Jerusalénjʉ ejacõayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ejacõri Dios ya wijʉ sãjayijʉ ĩ. Ito sãjacõri waja gãmeri masare ti bʉjayijʉ Jesús. Ĩnare ti bʉjacõri ĩnare bucõayijʉ ĩ. 46Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Yʉre rʉ̃cʉbʉorona yʉ ya wi sãjarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca tuti. Mʉa ito bajiro niyeru gãmeri waja yija, riniri masa ĩna rudirijʉ robo bajiro ya mʉa, yi tudiyijʉ Jesús waja gãmeri masare.
47Jerusalén ñagʉ̃ co rʉmʉ rʉyabeto Dios ya wijʉ masare riasosotiyijʉ Jesús. Ito bajibojarocati paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri cʉto ʉjarã cʉni ti tujabisijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yi tʉoĩayijarã ĩna: “ ‘Ĩre seti ña’, mani yija, ĩre sĩarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. 48Ito bajibojarocati masama Jesure wanʉcõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩnama. Ito bajiri, “Seti ña ĩre”, yi masibisijarã ʉjarã mesa.
20¿Ñimʉ ĩ rotijare ito bajiro yati mʉ? yi Jesure ĩna seniĩare gaye
1Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñayijʉ Jesús. Masare Dios ĩ masore gayere ĩnare riaso ñayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca paia ʉjarã ejayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, judio masa bʉcʉrã cʉni ejayijarã. 2Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna:
—¿Waja gãmeri masare mʉ bucõaja ñimʉ rotirisena ĩnare bucõati mʉ? Ito yicõri, ¿ñimʉ mʉre cũcati ito bajiro mʉ yitoni? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
3Ĩna ito yija tʉocõri:
—Yʉ cʉni mʉare ado bajiro seniĩa yʉ. Cʉdiya mʉa cʉni yʉre. 4¿Ñimʉ masare Juan ĩ idé gutoni cõayijari? ¿Dios ĩre cõayijarite? ¿Masa ĩre cõayijarite? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare.
5Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna:
—¿No bajiro ĩre cʉdirʉjati mani? “Dios cõayijʉ ĩre”, mani yija, “¿No yija ito bajibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbiticati mʉa?” yigʉ yiguĩji ĩ manire, yi tʉoĩayijarã ĩna. 6“ ‘Masa cõarʉ ñami Juan’, mani yija, masa manire junisinicõri gʉ̃tagãna manire rea sĩarã yirãji. ‘Diore yiari bʉsiñi Juan’, yi tʉoĩacõri gʉ̃tagãna rea sĩarã yirãji ĩna manire”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna. 7Ito bajiro tʉoĩacõri ado bajiro cʉdiyijarã ĩna Jesure:
—“Ĩ ñañi masare idé gutoni cõarʉ”, yi masibea gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
8Ĩna ito yija tʉocõri:
—“Ĩ rotirisena ya yʉ”, yi gotibicʉja yʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Queno moare rujeo masimena Jesús ĩ yire gaye
9Ito yicõri masare bʉsisʉoyijʉ Jesús mʉcana. Ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sĩgʉ̃ ñayijʉ ʉyé wese, rʉcogʉ. Gaje sita yoari warocʉ ĩ ya ʉyé wesere gãjerã moari masare wasoayijʉ ĩ. Ito yicõri yoari gaje sitajʉ ñayijʉ ĩ. 10Ʉyé iti rica cʉtiroca sĩgʉ̃ ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ĩ, ĩ ya ote ãmitoni. Iti ote coderi masa ĩ wadija ticõri, ĩre jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ñe macʉti tʉdi wayijʉ ĩ. 11Ito bajiro ñe macʉti ĩ ejaja ticõri, gãji ĩre moa ĩsiri masʉre cõayijʉ ĩ. Iti ote coderi masa ĩ ejaja ticõri, ĩre tiboyijarã ĩna. Ito yicõri jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ cʉni ñe macʉti tʉdi wayijʉ. 12Ĩ ito bajija ticõri, gãjire cõayijʉ mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, ito bajiroti ĩre cʉni jaĩosãcõyijarã ĩna mʉcana.
13’Iti jeyaro bajija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ iti sita ʉjʉ: “¿No bajiro yirʉjati yʉ? Ado bajiro yicʉja yʉ. Yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃re cõagʉ̃ ya yʉ. Ĩre ĩna tija rʉ̃cʉbʉorã yirãji gajea”, yi tʉoĩabojayijʉ ĩ. 14Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna, ote coderi masa: “Ãni ñami adi sita ʉjʉ ĩ godaja bero boca ãmirocʉ. Ĩre sĩacãcõrʉja, manijʉa bʉjana yirona”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna. 15Ito bajiri ĩre tucõa wacõri sĩayijarã ĩna, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
—Ĩna ito bajiro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida iti sita ʉjʉ? 16Ado bajirojʉa yigʉ yiguĩji. Ote coderi masa tʉ ejacõri ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya sita gãjerãre wasoagʉ yiguĩji. Dios cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. No ĩ cõarʉre boca ãmimenareti ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Iti ito bajiro rẽtame yirocʉ camotajaro Dios, yiyijarã ĩna.
17Ĩnajʉare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—¿Ñe yireoni ñati adi Dios oca tuti gaye mʉa tʉoĩaja?
Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagã cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽto bʉsaro quenarica ñayijʉ itiga ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, ñe menire manoja ĩja, yi gotia Dios oca tuti. 18No gʉ̃tagã joe quedi jeagʉre ĩ ya gõari jearo yiroja. Ito yicõri itiga gʉ̃tagã sĩgʉ̃re iti quedi jeaja mano abocõro yiroja. Ado bajiro bajia iti oca. No Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ catitĩñabicʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõa ãmorãre ruyuriorocʉ cõagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús masare.
19Ito bajiro Jesús ĩ oca goti masioja tʉocõri, “Manireti bʉsiami”, yi tʉo masiyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Ito bajiri Jesure ñia ãmoyijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã ñia masibisijarã ĩna maji.
Ʉjarãre mani waja ruyurioja ñaro bajiroti waja yija quena, Jesús ĩ yire gaye
20Ĩre ñia masibiticõri coriarã Jesús rãca baba cʉti rʉoronare cõayijarã ĩna: “Titẽña. Sita ʉjarãre ĩ bʉsituja tʉoba. Ĩ bʉsituja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani. Ito yicõri adi sita ʉjʉ tʉjʉ ĩre ãmi warã yirãji mani”, yiyijarã ĩna. 21Jesús rãca baba cʉti rʉoana ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre gotiyijarã ĩna:
—Gʉare riasogʉ, jeyaro mʉ riasorise, mʉ bʉsirise riti ñasarise ña, yi tʉoĩa gʉa. Masa ñasari masa, ñasamenare cʉni corocõti ti maia mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro masa ĩna yitoni, queno riasoa mʉ. 22Ito bajiri ado bajiro mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
23Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna ñeñaro tʉoĩarisere tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
24—Adi sita gaye niyeru cuji ĩsiña yʉre, yiyijʉ Jesús.
Iti cuji niyeru cuji boca ãmicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare:
—¿Ñimʉ ya rio ito yicõri ñimʉ wame wãñati adi cujijʉ? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare.
Ito ĩ yija tʉocõri:
—Adi sita ʉjʉ rioti ña, ito yicõri ĩ wame cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
25Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sita ʉjʉ gaye iti ñajama ĩreti ĩsija quena. Ito yicõri Dios ye iti ñaja Diore ĩsija quena, yiyijʉ ĩ ĩnare.
26Ito bajiro queno Jesús ĩ cʉdija tʉocõri, masa tʉoro riojo oca meni masibisijarã ĩna. Ĩ queno cʉdi masija ticõri, mano ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre oca meni ãmobojarãti bʉsibisijarã ĩna ĩja.
¿Godacõri tʉdi caticoarã yirãjida masa? yi Jesure ĩna seniĩare gaye
27Ito ĩ baji ñaroca coriarã saduceo gaye tʉoĩarã, Jesure ti ãmorã ejayijarã. Saduceo gaye tʉoĩarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catire manoja”, yi tʉoĩarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna:
28—Gʉare riasogʉ, Moisés ñayorʉ ado bajiro ucayoñi: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
29Gaje ado bajiro gotiyijarã ĩna Jesure:
—Mʉre oca gotia gʉa. Sĩgʉ̃ rĩa ado bajiro rẽtayijarã. Jʉa ãmojeno ñayijarã ĩna. Ñasʉogʉ manojo cʉtibojagʉti rĩa macʉti godagoyijʉ. 30Ĩ bero gagʉ manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godagoyijʉ. 31Ito yicõri ĩna bero gagʉ cʉni manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godacoayijʉ. Ĩ bero gãna cʉni isore manojo cʉticõri, rĩa manati goda jediyijarã ĩna. 32Ĩna goda jedija berojʉ goda sʉyayijo ĩna manojo ñabojaro cʉni. 33¿Ũmacʉ̃jʉ mʉcana tʉdi ĩna catija ñimʉ manojojʉa ñasagõjida ĩna jeyaro manojo iso ñaja bero? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
34Ito yija Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare:
—Adi tutijʉ masa ĩna ñaja, manojo cʉti, manʉjʉ cʉti yama ĩna. 35Adi tutijʉ ito bajiro ĩna yi ñabojarocati mʉcana tʉdi caticõri, Dios tʉjʉ ĩna ejaja manojo cʉtire manoja itojʉama. Ito yicõri ĩna rĩa romiare manojo cʉti rotimenaji ĩna. 36Dios rĩa ñari mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. Ito yicõri jʉaji godamenaji ĩna. Ángel mesa robo bajiro bajirã yirãji ĩna ĩja. 37Gaje Moisés ñayorʉ ĩ ucare ticõri, “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Yucʉ tutu ʉ̃jʉrise wato Dios oca ruyurisere ucayoyijʉ Moisés. Ado bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre: “Yʉ ña Abraham ʉjʉ, Isaac ʉjʉ, ito yicõri Jacob ʉjʉ cʉni”, yiquĩ Dios yʉre, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ. 38Iti oca tʉocõri, “Godana Ʉjʉ meje ñami Dios. Catirã Ʉjʉjʉa ñami”, yi tʉoĩa mani. Godana ñabojarãti Dios ĩ tija catirã riti ñarãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
39Ito ĩ yija tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Queno ñaro bajiroti tʉo masia, gʉa Ʉjʉ mʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
40Ito yicõri queno masigʉ̃ ĩ ñajare ñejʉa gaje seniĩa ʉya masibisijarã ĩna.
¿Ñimʉ janami ñayijari Cristo mʉa tija? yi Jesús ĩ seniĩare gaye
41Ito bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
—¿No yija, “David ñayorʉ janerãbatia janami ñami Cristo”, yati masa? 42David ñayorʉ ĩmasiti, Salmos wame cʉtiri tutijʉ ucagʉ ado bajiro yiñi:
Yʉ Ʉjʉre ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ, rujiya mʉ.
43Mʉ wajanare mʉ rẽtocũroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David. 44¿No yija, “Yʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yiyijari David ñayorʉ? Cristo David janerãbatia janami ñacõri, ¿no bajiro David ʉjʉ bajiyijari Cristo? Ĩ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David ñayorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
“Seti ña mʉare”, judio masa rotirise riasori masare, Jesús ĩ yire gaye
45Ĩ rãca riasotirãre, Jesús ĩ bʉsi ñaroca jãjarã masa tʉo ñayijarã. Ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
46—Judio masa rotirise riasori masa bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna. Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna. 47Manʉjʉ godagoana romiare cʉni ĩna ya wiri ẽmarãji ĩna. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo yoari Diore bʉsirãji ĩna. “Queno yirã ñama ĩna”, masa yi tʉoĩajaro yirona yoari Diore bʉsirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabetoja. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirise waja, waja yirã bʉto bʉsa quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa, yiyijʉ Jesús masare.
21Wajeago bojoro bʉjago Diore niyeru iso ĩsire gaye
1Dios ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca masa Diore yiari niyeru ĩna sãri jedore ĩna niyeru sãja ti codeyijʉ ĩ. Ito bajiri niyeru jairãre cʉni ĩna sãja tiyijʉ ĩ. 2Ito yicõri manʉjʉ godagoro bojoro bʉjago ñabojagoti jʉati niyeruti waja mani iso sãja tiyijʉ Jesús. Cobre ñayijʉ iso sãrise. 3Ito bajiro iso yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Riti mʉare gotia yʉ. Niyeru jairã rẽto bʉsaro ĩsiamo adio bojoro bʉjago. 4Ĩna niyeru jairã jaje rʉcocõri rẽtarisere ĩsiama ĩna. Iso bojoro bʉjagoama ñarocõti, iso rʉcobojariseti ĩsiamo, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Dios ya wi õjea bate godaro yiroja, Jesús ĩ yire gaye
5Ado bajiro bʉsiyijarã coriarã, Dios ya wire ti tʉoĩacõri:
—Queno seyo quenari wi ña adi wi. Adi wi gʉ̃ta quenarisena ĩna menira wi ña. Ito yicõri jãjarã Diore yiari iti wire rʉ̃cʉbʉorã, iti wi ñarotire ĩsiñi ĩna, yiyijarã ĩna.
Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
6—Co rʉmʉ ado jeyaro mʉa ti ñabojarise gãjerã ruyuriorã yirãji. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Adi ʉ̃mʉari jediroto riojʉa ado bajiro rẽtaro yiroja, Jesús ĩ yire gaye
7Ito ĩ yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre:
—Gʉare riasogʉ, ¿nocãta rẽtaro yirojada iti gʉare mʉ bʉsirise? ¿no bajiro ti masicõri, “Ito bajiro rẽtaro ya”, yi masirã yirãjida gʉa? yiyijarã ĩna Jesure.
8Ito bajiri Jesús ado bajiro yiyijʉ:
—Queno tʉoĩaña mʉa, gãjerã ĩna mʉare rʉobe yirona. Jãjarã mʉare rʉorona ejarã yirãji ĩna. “Yʉti ña Cristo”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Adi rʉmʉriti ña, sʉsari rʉmʉri”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. 9Masa ĩna gãmeri sĩarise gaye mʉa tʉoja, ito yicõri ʉjarãre, masa ĩna queno tʉo ãmobeja, ĩna oca meni ãmoja cʉni güibeja mʉa. Ito bajiro rẽtaro yiroja cajero sʉsari rʉmʉ iti ejaroto riojʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
10Ito yicõri mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ:
—Co masa ñabojarãti gãmeri sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri co sita gãna gaje sita gãna rãca gãmeri sĩarã yirãji. 11Co cʉto meje sita bʉto ʉero yiroja. Ñiocõrã yirãji masa. Ñarise ñaro yiroja. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gaye guijorise tiyamani goaĩoro yiroja.
12’Iti jeyaro rẽtaroto riojʉa, yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare mʉare ñiarã yirãji. Ito yicõri mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Minijuara wijʉ ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare tubiara wijʉ mʉare cũrã yirãji ĩna. Masa ʉjarã, sita ʉjarã riojo cʉni, “Ĩnare seti ña”, yirona ãmi warã yirãji ĩna mʉare. 13Ito bajiro mʉare ĩna yija, “Jesure rʉ̃cʉbʉorã ña gʉa”, yi gotirã yirãji mʉa. 14“Mʉare seti ña”, ĩna yija, “Ado bajiro cʉdiana mani”, yi tʉoĩa ʉsiriobeja. 15Mʉa queno cʉdi masitoni tʉo masire gaye mʉare jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri queno mʉa bʉsi masijare, mʉa wajana sĩgʉ̃jʉa mʉare bʉsi rẽtocũ yimena yirãji. 16Mʉa jacʉsabatia, mʉa baba mesa, mʉa ñarã, ito yicõri mʉa co masi, mʉare gãjerã ñiatoni gotirã yirãji. Ito yicõri mʉa coriarãre sĩarã yirãji ĩna. 17Ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. 18Queno mʉare tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri cora joara godabeto yiroja mʉare. 19Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉrise mʉa jidicãbeja catitĩñarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
20Mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ Jesús:
—Jerusalénjʉ surara ĩna gãni biaja tʉocõri, “Nocõ mejeti adi cʉtore ruyuriorã wana yama”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. 21Ito bajiri Judea sita gãna, gʉ̃ta yucʉrijʉ rudirʉjarãji ĩna. Ito yicõri Jerusalén cʉtojʉ ñarã, iti cʉtore budigorʉjarãji ĩna. Ito yicõri joajʉ ñarã cʉtojʉare wija wadibitirʉjarãji ĩna. 22Iti rʉmʉri bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti, rẽtaro yiroja. 23Bʉjato bʉjarã yirãji iti rʉmʉri macʉ sãñarã ñarã. Ito yicõri macʉacãre ũjurã cʉni bʉjato bʉjarã yirãji. Iti rʉmʉri iti sitare ñarise jaje ñaro yiroja. Ito yicõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna. 24Masa jãjarã godarã yirãji ĩna gãmeri sĩaroca. Ito yicõri gãjerãre ñiacõri jaje cʉtorijʉ tubiarã yirãji ĩna. Ito yicõri gaje sita gãna gãjerã ñabojarãti Jerusalén cʉtojʉ ejacõri ñarã yirãji ĩna. Dios ĩ ãmorocõti iti sitare ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Yʉ Masa Rĩjorʉ tʉdi ejagʉ yigʉja, Jesús ĩ yire gaye
25Mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ Jesús:
—Sʉsari rʉmʉri ejaroto riojʉa ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ, ñami gagʉ, ito yicõri ñocõare cʉni, tiyamani jaje goaro yiroja. Ito yicõri adi tutijʉ ñarã, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri ña masimena yirãji ĩna. Ide jacũrise bʉto iti ruyuja tʉocõri, bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji ĩna. 26Adi macãrʉcʉ̃ro gaye rẽtaroti tʉoĩa güirã, ʉsi jedirã yirãji masa. Ñocõa cʉni quedicoarã yirãji. 27Ito yicõri yʉ Masa Rĩjorʉre tirã yirãji masa. Ide buerina wadigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ rotirisena queno ruyugʉ yigʉja yʉ, masa ĩna tija. 28Iti ito bajiro rẽtaro wado yiroca wanʉ oca sẽocõri ti mʉorã yirãji mʉa. Yoari mejeti masogʉ̃ yiguĩji Dios mʉare, yiyijʉ Jesús masare.
29Gaje goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Higueragʉre tʉoĩate mʉa. 30Itigʉ jũ buja ticõri, “Jabeto rʉya cʉma ejaroto”, yi ti masia mʉa. 31Iti bajiroti, jĩjʉ yʉ gotirise bajiro iti rẽtaja ticõri, “Jabeto rʉya ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuroto”, yi masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
32’Riti mʉare gotia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja. 33Adi sita macãrʉcʉ̃ro cʉni jedicoaro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ya ocama jedibeto yiroja. Yʉ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
34’Queno tʉoĩaña mʉa. Basa gaye riti tʉoĩa rẽtocũ yibeja. Ito yicõri mecʉbeja. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩabeja. Iti gaye riti mʉa tʉoĩaja, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ mano ʉcarã yirãji mʉa. Ñacãmena yirãji mʉa. 35Adi macãrʉcʉ̃ro gãna jeyaro yʉ tʉdi ejari rʉmʉ mano ʉcarã yirãji. Yʉ tʉdi ejari rʉmʉ yʉre bocati ñamena yirãji ĩna. Ito bajiri mano ʉcarã yirãji ĩna. 36Ĩnare bajiro bajibeja mʉama. Queno ña yucãña mʉa, yʉ ejaroto riojʉa. Ija iti rẽtaroti gayere mʉare rẽtame yirona Diore bʉsitĩñasotiba mʉa. Ito yicõri yʉ Masa Rĩjorʉ riojo mʉa ña masitoni Diore bʉsitĩñasotiba mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
37Co rʉmʉ rʉyabeto minijuara wijʉ masare Dios oca gotisotiyijʉ Jesús. Ito yicõri ñamijʉa Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ canigʉ̃ wasotiyijʉ ĩ. 38Co rʉmʉ rʉyabeto busuri jĩjʉ ejasotiyijarã masa ĩ bʉsirisere tʉorona.
22¿No yicõri Jesure ñiarʉjati mani? ĩna yi tʉoĩare gaye
1Iti rʉmʉriti cõña wayijʉ naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa. Gaje Pascua wame cʉtiyijʉ iti basa. 2Jesure siarona, ¿no bajiro yicõri sĩarʉjati mani? yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa. Ĩre sĩa ãmobojarãti masajʉare tʉo güiyijarã ĩna.
3Iti rʉmʉriti Judas Iscariotere rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ quedi sãjayijʉ. Judas ñayijʉ jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ. 4Paia ʉjarã ito yicõri minijuara wi ʉjarãre cʉni bʉsigʉ wayijʉ ĩ. ¿No bajiro mʉare Jesure gotigʉti yʉ? yirocʉ, ĩnare bʉsigʉ wayijʉ ĩ. 5Ito ĩ yija tʉocõri, wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri, “Mʉre niyeru ĩsiana gʉa”, yiyijarã ĩna Judasre. 6Ĩna ito yija tʉocõri, ñaro bajiroti cʉdiyijʉ ĩ. “¿Nocãta masa mano ĩnare ĩogʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa ñayijʉ ĩ.
Jesús ĩ basʉsare gaye
7Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ejayijʉ. Iti rʉmʉ Pascua ñaroca Diore rʉ̃cʉbʉorã oveja macʉ sĩacõri ĩna soera rʉmʉ ñayijʉ. 8Ito bajiri Pedro, Juanre ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Mani Pascua basa mani baroti quenotẽña, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijarã ĩna:
—¿Nojʉ gʉa quenore ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna.
10Ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús:
—Cʉtojʉ mʉa ejaja ide gõna wacʉre ti bʉjarã yirãji mʉa. Ito bajiri ĩre sʉya warã yirãji mʉa. Ĩ bero wacõri ĩ sãjari wijʉ ejaba mʉa. 11Iti wi ʉjʉre ado bajiro gotiba mʉa. “¿Di sõa ñati yʉ riasorã rãca Pascua basa baroti sõa?” yimi mani Ʉjʉ, yi gotiba ĩre. 12Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, co tuti weca ñari sõa, jaja sõa, quenocãra sõa mʉare gotigʉ yiguĩji. Mʉare ĩ gotija bero iti sõajʉ bare menima mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
13Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri bare meniyijarã Pascua basa ñaroca ĩna baroti.
14Bare tĩjaroca Jesús ĩ rãca riasotirã rãca bare jeoado tʉ rujiyijarã ĩna. 15Ito yija ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús:
—Yʉre ĩna sĩaroto riojʉa adi Pascua basa mʉa rãca basʉsarocʉ ruje tʉoĩacʉ yʉ. 16Itire mʉcana tʉdi mʉa rãca babicʉ yigʉja yʉ, Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
17Ĩ ito yija bero rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Ĩmo adi mʉamasiti bato idiya. 18Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, mʉa rãca jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
19Ito bero ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ. Ito bero igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
—Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri iti bacõri yʉre tʉoĩama mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare.
20Ĩna baja bero ito bajiroti yiyijʉ ʉyé ide tẽrona. Ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
—Yʉ ya rí mʉare yiari iti budija ticõri, “Riti ña Dios ĩ gotire. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca wasoañi Dios”, yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21Mʉcana bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Gãjerã yʉre ĩna ñiatoni gotirocʉ ado mani rãca ñaguĩji. 22Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Dios ĩ ãmoro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Ito bajibojarocati masa yʉre ñiatoni gotirocʉ bʉjato bʉjagʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna:
—¿Ñimʉ ñaguĩjida ñiatoni gotirocʉ? yiyijarã ĩna.
¿Ñimʉ ñaguĩjida ñasagʉ ñarocʉ? yi Jesure ĩna seniĩare gaye
24Ito yija ado bajiro gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna:
—¿Ñimʉ ñaguĩjida mani wato rẽtoro ñasagʉ ñarocʉ? yi tʉoĩayijarã ĩna.
25Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ʉjarã ñasarã ĩna ya moari masare rotirãji. Ito bajiri ĩna moa ĩsiri masajʉa ñe gaje yire manijare, riojoti “Baʉ, quena ña”, yicõrãji ĩna. 26Mʉama ito bajiro meje bajirʉja. Ñasari masa mʉa ña ãmoja, “Ñasarã meje ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. Ito yicõri no rotiri masʉ ña ãmogʉ̃, mʉare ĩ moa ĩsija quena. 27Mʉa tija ¿ñimʉjʉa ñati ñasari masʉ ba rujigʉjʉa, ecari masʉjʉa? Yʉ tʉoĩaja, ba rujigʉjʉa ñami ñasagʉ. Ito bajiri mʉa Ʉjʉ ñabojagʉti, mʉare moa ĩsiri masʉ robo bajiro ado mʉa watojʉ ña yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
28’Coji rʉyabeto yʉ tõbʉjaja yʉ rãca ñatĩñacʉ mʉa. Gãjerã yʉre ti tudibojarocati mʉama yʉre jidicãbiticʉ. 29Yʉ rotirotojʉ yʉre cũgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa cʉni yʉ rotirojʉ yʉ rãca ñarã yirãji mʉa. 30Yʉ rãca barã yirãji mʉa. Itojʉ yʉ rãca ñarã ʉjarã ĩna rujiri cumurojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Ito yicõri Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare yʉ rãca beserã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
“Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, Pedrore Jesús ĩ yire gaye
31Gaje ado bajiro gotiyijʉ mani Ʉjʉ:
—Simón tʉoya mʉ. Trigo ajeri ĩna sĩguẽ bateado bajiro mʉare yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mʉre rʉcocõri mʉ ʉjʉ ña ãmoguĩji Satanás wame cʉtigʉ. 32Ito ĩ yi ãmobojarocati mʉre yiari Diore bʉsisotia yʉ, Diore mʉ tʉoĩa jidicãbititoni. Mʉcana yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉ quenoja mʉ ñarã yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽotoni ĩnare ejabʉaba, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
33Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Simón Pedro:
—Yʉ Ʉjʉ mʉre ĩna tubiaja, mʉre ĩna sĩaja cʉni mʉ rãca warocʉ ñacã yʉ. Mʉre jidicãbicʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
34Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ Pedrore:
—Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti busurijʉa cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
Jesure ĩna sĩaroti cõña ware gaye
35Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
—Yʉ oca goti ucurona cõacʉ yʉ mʉare. “Niyeru sãra buju, gʉboco cʉni ãmima”, yibiticʉ yʉ mʉare. Ito bajiro yʉ yibojarocati disejʉa mʉare rʉyabiticʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Ri ya mʉ, rʉyabitibojacʉ gʉare, yiyijarã ĩna Jesure.
36Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
—Adocãtamʉri ĩja mʉare rotia yʉ. No niyeru rʉcogʉ, niyeru sãra buju rʉcogʉ cʉni ãmi waja quena. Sarera jãi rʉcobicʉ ĩ ya camisa ĩsicõri wasoa ãmija quena. 37“Ñeñaro yirãre ĩna sĩado bajiro sĩarã yirãji ĩre”, yi gotia Dios oca yʉre rẽtaroti gaye. Ito bajiroti rẽtaro yiroja iti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
38Ito ĩ yija tʉocõri:
—Gʉa Ʉjʉ ado ña jʉa jãi sarera jãiri, yiyijarã ĩre.
—Itocõ ñajaro maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ Jesús ĩ Diore rʉ̃cʉbʉore gaye
39Ito ĩ yija bero ĩ yisotiro bajiro yigʉ Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ rãca riasotirã ĩre sʉya wayijarã. 40Diore ĩ bʉsisotirojʉ ejacõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Diore seniña mʉa ñeñaro yibe yirona, yiyijʉ Jesús ĩnare.
41Ito yicõri ĩnare cũcõri gʉ̃tagã rea ñucaja quedirocõ wayijʉ Jesús. Ito yicõri ñini rũjũcõri Diore bʉsiyijʉ Jesús. 42Ado bajiro yiyijʉ ĩ Diore:
—Cʉna mʉ ãmoja ija yʉ tõbʉjaroti gaye camotaya. Ito bajibojarocati yʉ ãmoro bajiro meje mʉ yija quena. Mʉ ãmoro bajirojʉa mʉ yija quena, yiyijʉ Jesús Diore.
43Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩocõri ĩ oca sẽoroca yiyijʉ. 44Bʉto tʉoĩa oca jaicõri tõbʉjayijʉ ĩ. Ito yicõri bʉto oca sẽocõri Diore bʉsiyijʉ. Bʉto oca sẽocõri ĩ bʉsiroca riti asi budirise bajiro rí budiyijʉ ĩre.
45Diore bʉsi tĩogʉ̃ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri mʉcana ĩ rãca riasotirã tʉ wayijʉ ĩ. Ĩna tʉ ejacõri tiyijʉ ĩ. Bʉto tʉoĩa oca jaicõri caniana ñayijarã ĩna. 46Ito yija ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—¿No yija caniati mʉa? Diore seniña mʉa ñeñaro yibe yirona, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jesure ĩna ñiare gaye
47Jesús ĩ bʉsiroca riti, masa jãjarã ejayijarã. Ĩnare ũmatã wacʉ Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas wame cʉtigʉ. Ĩ ñayijʉ Jesús rãca riasotigorʉ jʉa gʉbojeno ñarã rãca ñagorʉ. Jesús tʉ ejacõri wayugajʉ muwãcõri usuyijʉ ĩre. 48Ĩ ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Judas, yʉ ña Masa Rĩjorʉ. ¿Gãjerã yʉre ñiatoni yʉre usu ĩoati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
49Ito gãna Jesús rãca ñarã, iti ito bajija ticõri, ado bajiro seniĩayijarã Jesure:
—¿Gʉa Ʉjʉ sarera jãina ĩnare gãmeri jarʉjabeati mani? yiyijarã ĩna.
50Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉre riojocadʉja gãmoro jatayijʉ. 51Ito bajiro ĩ yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Ito mʉa yirise itocõ jidicãña, yiyijʉ Jesús.
Ito bajiri gãmoro moaĩacõri ĩre yisioyijʉ Jesús. 52Ito yicõri ĩre ãmi warona paia ʉjarã, minijuara wi ʉjarã ito yicõri judio masa bʉcʉrãre cʉni, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Riniri masʉ meje ña yʉ. ¿No yirã yʉre ãmirona sarera jãiri rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri ejati mʉa? 53Co rʉmʉ rʉyabeto minijuara wijʉ yʉ ñaja yʉre ñiabiticʉ mʉa. Adocãta rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro, bajiro yiroja. Ito bajiri ĩre cʉdirã mʉa ãmoro bajiro ya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jesure masibea yʉ, Pedro ĩ yire gaye
54Ito ĩ yija bero paia ʉjʉ ya wijʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Pedro sõ bʉsajʉ sʉyayijʉ. 55Paia ʉjʉ ya wi soje riojo jea riocõri sũma rujiyijarã ito gãna. Pedro ĩna tʉ ejacõri ĩna wato jea sũma rujiyijʉ ĩ cʉni. 56Sĩgõ iti wi moari maso ĩ sũma rujija ticõri, ĩre riti tiyijo. Ito yicõri ado bajiro yiyijo iso:
—Ãni cʉni Jesús rãca gagʉ ñami, yiyijo iso.
57Ito bajiro iso yija tʉocõri, goti ãmobisijʉ Pedro.
—Ĩre masibea yʉ, yiyijʉ ĩ isore.
58Ito bero yoa bʉsari gãji ĩre ticõri ado bajiro yiyijʉ:
—Jesús rãca gagʉti ña mʉ cʉni yiyijʉ ĩ Pedrore.
Ito ĩ yija tʉocõri:
—Bʉgʉti ya mʉ. Meje ña yʉama, yiyijʉ Pedro.
59Coji cõre berocõ gãji, ado bajiro ĩre yisayijʉ:
—Riti ya yʉ, Jesús rãca gagʉti ñami ãni. Galilea gagʉti ñami ĩ. Ito bajiroti bʉsiami, yiyijʉ ĩ gãjerãre.
60Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro:
—Mʉ bʉsirisere masibea yʉ, yiyijʉ Pedro.
Ito bajiro ĩ bʉsiroca riti cara yujicoayijʉ ĩja. 61Ito ĩ bajiroca riti mani Ʉjʉ jʉda tiyijʉ Pedrore. Ito ĩ yija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, Jesús ĩ yire gaye tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. 62Ito bajiri gajero bʉsa wacõri bʉto tʉoĩa otiyijʉ Pedro.
Jesure ĩna aja tudire gaye
63Jesure ñiacõri ĩre coderi masa aja tudiyijarã. Ito yicõri ĩre jayijarã. 64Ĩ ya cajea moabiacõri ĩ ya riojʉ jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre.
—Queno tʉoĩagʉ̃ mʉ ñaja, “Ĩ yʉre jami”, yi masigʉ̃ja mʉ, yiyijarã ĩna ĩre.
65Gaje jaje ĩre aja tudiyijarã ĩna.
Ʉjarã ñasarã, “Seti ña mʉre”, Jesure ĩna yire gaye
66Gaje rʉmʉ busuri, judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni, minijuayijarã. Minijuacõri Jesure ʉjarã ñasarã riojo ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre seniĩayijarã ĩna:
67—¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
—“Ĩti ña yʉ”, yʉ yibojaja cʉni tʉomena yirãji mʉa yʉre. 68Mʉare yʉ seniĩabojaja cʉni cʉdimena yirãji mʉa. Ito yicõri yʉre jidicãmena yirãji mʉa. 69Jane adi rʉmʉna rẽtoro masigʉ̃ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
70Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro seniĩa jediyijarã ĩna:
—¿Dios Macʉ mʉ ñarise riti ñati? yiyijarã.
—Ĩti ña yʉ. Mʉa yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús ĩnare.
71Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
—“Ĩti ñami ñeñaro bʉsigʉ”, gãjerã ĩna yire ãmobea ĩja. Manimasiti ĩ bʉsija tʉoa mani, yiyijarã ĩna.
23Pilato tʉjʉ Jesure ĩna ãmi ejare gaye
1Ito yija Pilato riojo Jesure ãmi wa jediyijarã ĩna. 2Ʉjʉ riojo ãmi ejacõri, “Ãni ñami seti cʉtigʉ”, yirona bʉsisʉoyijarã ĩna:
—Ãni ñami gʉa masa ricati riti tʉoĩaroca yigʉ. Ito bajiri ado bajiro yiquĩ ĩ gʉa masare. “Roma gagʉ ʉjʉre ĩ rotiro bajiro niyeru ĩsibitirʉja mʉare”, yiquĩ ãni. Ito yicõri, “Yʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ mʉa ʉjʉ”, yiquĩ ĩ, yiyijarã ĩna Pilatore gotirã.
3Ĩna ito yijare ado bajiro seniĩayijʉ Pilato Jesure:
—¿Judio masa ʉjʉ ñati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
—Aʉ ĩti ña yʉ. Mʉ yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús.
4Ito ĩ yija tʉocõri, paia ʉjarã, masare cʉni ado bajiro yiyijʉ Pilato.
—Yʉ tija ñejʉa seti ma ãnire, yiyijʉ Pilato ĩnare.
5Ito ĩ yibojarocati ĩre seti ñasameti, yi bʉsiyijarã ĩna:
—Ĩ riasorise tʉocõri, sĩgʉ̃ bajiro meje tʉoĩama Judea sita gãna ĩja. Galileajʉ cajero riasosʉoñi ĩ. Ito bajiro riaso wadicõri adojʉ ejami ĩ, yiyijarã ĩna.
Herodes tʉjʉ Jesure ĩna ãmi ejare gaye
6Ĩna ito yija tʉocõri:
—¿Galilea gagʉ ñati ãni? yi seniĩayijʉ Pilato ĩnare. 7—Galilea gagʉti ñami ĩ, yiyijarã ĩna.
Ĩna ito yija tʉocõri:
—Adi rʉmʉriti ejami Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito bajiri ĩ tʉ ãmi wasa mʉa, yiyijʉ Pilato ĩnare. 8Jesús rãca ĩna ejaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes. Yoari ĩ oca tʉocõri ruje ĩre ti ãmoyijʉ Herodes. Tiyamani Jesús ĩ yija ti ãmoyijʉ Herodes. 9Jesure ticõri jaje ĩre seniĩabojayijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús coji cʉdibisijʉ ĩre. 10Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ito ñayijarã. “Seti ñasacõa ĩre”, yiyijarã ĩna. 11Ito yija bero, Herodes ĩ ya surara rãca Jesure aja tudiyijarã ĩna. Ĩre tudisarã ñarã ʉjarã mesa ĩna sãñarise ĩre sãyijarã ĩna, ĩre aja tudirã. Ito bajiro ĩna yija bero mʉcana tʉdi Jesure Pilato tʉjʉ cõayijʉ Herodes. 12Ito bajiro ĩna yira rʉmʉti Herodes Pilato rãca queno gãmeri baba cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna bajiroto riojʉa bʉto gãmeri ti tudirã ñayijarã ĩna maji.
Jesure sĩarʉja mani, ĩna yire gaye
13Mʉcana Jesure ĩna ãmi ejaja ticõri, paia ʉjarã ñasarã ʉjarã, ito yicõri masare cʉni miojuyijʉ Pilato. 14Ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—“Gʉa masare sĩgʉ̃re bajiro gʉa tʉoĩaroca yibeami ãni”, yirona yʉre ãmi ejacʉ mʉa. Ãnire, “¿Riti mʉre seti ñati?” yirocʉ seniĩabojacʉ yʉ, mʉa tiro riojo. Ito bajibojarocati, “Ĩre seti ña”, mʉa yibojarocati disejʉa seti ma ĩre yʉ tija. 15Ito yicõri, Herodes cʉni, “Iti seti ña ĩre”, yi masibisĩ ĩ cʉni. Ito bajiri, “Iti seti ña ĩre”, yi masibiti wacʉ gʉajʉare jʉdacõañi ĩ. “Ito bajiro seti cʉtiami ãni”, yi masibea mani. Ito bajiri ĩre sĩado ma mani. 16Ĩre baje rotigʉ ya yʉ. Ito yicõri ĩre bucõacʉja yʉ, yiyijʉ Pilato.
17Pascua basa ñaroca, “Ãnire mʉ bucõare ãmoa gʉa”, masa ĩna yigʉreti bucõasotiyijʉ Pilato. Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ: 18“¿Ñimʉjʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa?” ĩ yiroca masajʉa ado bajiro awasã bʉsiyijarã:
—Sĩacõña ãni ʉ̃mʉgʉ̃re. Ito yicõri, Barrabás wame cʉtigʉre jidicãña, yi awasãyijarã ĩna.
19Cʉto gãnare oca menicõri sĩari masʉ ĩ ñajare ĩna tubiarʉ ñayijʉ Barrabás. 20Jesujʉare jidicã ãmobojayijʉ Pilato. Ito bajiri mʉcana masare bʉsibojayijʉ. 21Ito bajiro ĩ bʉsibojarocati bʉto bʉsa awasãyijarã ĩna:
—Sĩacõrʉja ĩre. Sĩacõrʉja ĩre, yiyijarã ĩna.
22Mʉcana tʉdi ʉdiaji bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Pilato ĩnare:
—¿Ñeoni ñeñaro yicati ãni? Yʉ tija, “Itina godarʉjami ĩ”, yi masibea yʉ ĩre. Ito bajiri ĩre bajecõri jidicãcʉja yʉ, yibojayijʉ ĩ masare.
23Bʉto awasã bʉsirã, “Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña”, yiyijarã ĩna. Bʉto masa ĩna awasãja, paia ʉjarã ĩna awasãja tʉocõri, “Ĩna ãmoro bajiroti yijaro no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato. 24Ito bajiri, “Ĩna ãmoro bajiroti yicʉja no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato ĩja. 25Ito bajiro tʉoĩacõri, masare oca menicõri sĩari masʉre bucõayijʉ Pilato. Ito yicõri Jesure ĩnare ĩsiyijʉ Pilato, ĩna ãmoro bajiro ĩna yitoni.
Yucʉtẽojʉ Jesure ĩna jaju sĩare gaye
26Ito bajiri Jesure yucʉtẽojʉ jaju sĩarona ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waroca Cirene gagʉ Simón wame cʉtigʉ joajʉ wadicõri ejayijʉ. Ĩre ti bʉjacõri yucʉtẽo ĩre gaja rotiyijarã surara. Ito bajiri Jesús bero yucʉtẽo gaja sʉyayijʉ ĩ.
27Masa jãjarã ĩ bero sʉya wayijarã. Ito yicõri romia jãjarã awasã otiyijarã ĩre tʉo mairã. 28Ito bajiro ĩna otiroca ĩnare jʉda ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Jerusalén gãna romia yʉre otibesa mʉa. Mʉamasiti, ito yicõri mʉa rĩare rẽtarotire tʉoĩa otiya mʉa. 29Ado bajiro yirã yirãji masa bʉto ĩna tõbʉjari rʉmʉ: “Romia rĩa mana queno wanʉ quenama ĩna. Ito yicõri rĩa rʉcomena, ũjumena cʉni wanʉama ĩna”, yirã yirãji masa. 30Gʉare Dios tibe yirona ado bajiro yirã yirãji masa: “Gʉa joe juja biaya”, yirã yirãji gʉ̃ta yucʉrire. Ito yicõri, “Gʉare õjea biaya”, yirã yirãji tʉriare. 31Yʉjʉare tõbʉjaroca ĩna yija, yʉ rẽto bʉsaro mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús romiare jʉda ticõri.
32Ñeñaro yi jairã jʉ̃arãre ãmi wayijarã Jesús rãcati ĩnare jaju sĩarona. 33Calavera wame cʉtirijʉ ejacõri Jesure jajuyijarã ĩna. Ito yicõri ĩ rãca gãna jʉ̃arãre cʉni, sĩgʉ̃ Jesús ya riojocadʉja, ito yicõri gãji ĩ ya gãcodʉjare jajuyijarã ĩna cõtoni. 34Ĩre ĩna jajuroca ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
—Cʉna, yʉre ĩna ñeñaro yirisere ĩnare ãcabojoya, “Bʉto ñeñaro ya mani”, yi masibeama surara, yiyijʉ Jesús Diore.
“¿Jesús ĩ sãñagorere ñimʉjʉa bʉjagʉ yiguĩjida?” yirona gʉ̃ta ajeri rea ajeyijarã surara. 35Ito bajiro yi ajecõri ĩ ya yutabujuri gãmeri batoyijarã ĩna ĩja. Ĩ godaroca jãjarã masa ti ñayijarã ĩre. Ito ñarã ʉjarã Jesure aja tudiyijarã. Ado bajiro aja tudiyijarã ĩna:
—Gãjerãreama masoñi ĩ. Riti Cristo Dios cõarʉ ĩ ñaja ĩmasiti masogʉ̃ yiguĩji, yi aja tudiyijarã ĩna.
36Surara cʉni ito ñarã, ito bajiroti ĩre aja tudiyijarã. Ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri ʉyé ide sʉ̃erise ĩre iobojayijarã ĩna. 37Ito yicõri ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Riti judio masa ʉjʉ mʉ ñaja, mʉmasiti masogʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijarã ĩna.
38Jesús ya rijoga weca ʉdiaji gaye oca ucare wãñayijʉ. Griego, Latín, Hebreo ocana cʉni ucare ado bajiro ñayijʉ: “Ãni ñami judio masa ʉjʉ”, yi bʉsiyijʉ iti ĩna ucare.
39Sĩgʉ̃ ñeñaro yi jaigʉ ĩ rãca godarocʉ ado bajiro yiyijʉ:
—Riti Cristo mʉ ñaja mʉmasiti masoña. Ito yicõri gʉare cʉni masoña mʉ, yi aja tudiyijʉ ĩre.
40Gãji gaje dʉja gagʉ Jesús rãca godarocʉ, ado bajiro yiyijʉ Jesure aja tudigʉjʉare:
—¿Diore güire mati mʉre? Mani ñeñaro yirise waja godarã ya mani. 41Ñeñaro yicʉ mani. Ito bajiri iti waja quenabeto tõbʉjarã ya mani. Mani ñeñaro yiado bajiroti itire waja yirã ya mani. Ito bajibojarocati ãniama ñeñaro yibicʉ ñabojagʉti mani rãca godagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure aja tudigʉre.
42Ito yija Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Mʉ rotirojʉ ejacõri mʉre tʉorʉ̃nʉrãre mʉ miojusʉoja yʉre ãcabojabeja, yiyijʉ ĩ Jesure.
43Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
—Jane adi rʉmʉti ñe ñeñarise manojʉ yʉ rãca ñagʉ̃ yigʉja mʉ, ado yʉ yirise riti mʉre gotia yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
Jesús ĩ ʉsi jedire gaye
44Ito bajiro iti baji ñaroca ʉ̃mʉa gʉdarecocõ tʉjayijʉ. Ito yija bero macãrʉcʉ̃ro ñarocõti rãiocoayijʉ. Yucʉ weca ũmacañi tʉjarocacõ rãitĩayijʉ. 45Ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ cʉni busubisijʉ. Ito yicõri minijuara wi yobiado saya webʉtiro gʉdarecona ñigãyijʉ. 46Ito bajiroca Jesús ado bajiro awasãyijʉ:
—Cʉna, yʉ ya Ʉsi ãmiña mʉ ĩja, yiyijʉ Jesús Diore.
Ito yi tĩogʉ̃ti ʉsi jedicoayijʉ.
47Surara ʉjʉ Roma gagʉ ito bajiro iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijʉ:
—Riti seti manibojañi ãni, yiyijʉ surara ʉjʉ.
48Masa ito ti ñana ito bajiro iti rẽtaja ticõri, bojori bʉjarã ĩna ya ʉsi riojo jatu wayijarã. 49Jesús rãca baba cʉtigoana Galilea gãna romia ĩre sʉya wana cʉni sõ bʉsajʉ ti rʉ̃gõyijarã ĩna, ito iti bajijare.
Jesure ĩna yujere gaye
50Sĩgʉ̃ ñayijʉ ĩ yiro bajiroti queno yigʉ. José wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Judea sitajʉ Arimatea wame cʉtiri cʉtojʉ gagʉ ñayijʉ ĩ. Judio masa ʉjarã ñasari masa rãca gagʉ ñayijʉ ĩ. 51“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yugʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajiri ʉjarã ñasarã ĩna yirisere queno ĩna robo tʉoĩabisijʉ ĩ. 52Ito bajiri Pilatore bʉsirocʉ wayijʉ ĩ. Itojʉ ejacõri Jesús ya rujʉre seniyijʉ ĩ. 53“Baʉ”, ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre yucʉtẽojʉ ñagʉ̃re rujiogʉ wayijʉ ĩ. Ĩre rujiocõri saya botirona ĩre gũmayijʉ. Ito yicõri gʉ̃ta tʉriajʉ ĩna goje meniadojʉ Jesús ya rujʉre cũyijʉ ĩ. Yujeĩaña mani goje ñayijʉ iti goje. 54Tujacãra rʉmʉ riojʉa ĩna queno yuri rʉmʉ ñayijʉ José Jesure ĩ yujera rʉmʉ. Ito bajiri jabetoti rʉyayijʉ tujacãra rʉmʉ iti busuroto.
55Cajero Galilea gãna romia Jesure sʉya wadiana gʉ̃ta gojejʉ ĩre ĩna cũja, “¿Ado bajiro cũati ĩna?” yi tiyijarã ĩna. 56Ĩna cũja bero wijʉ tʉdi wayijarã ĩna. Wijʉ tʉdi ejacõri queno sʉtirise, ito yicõri rujʉ ture gaye quenoyijarã ĩna. Ito yija judio masa ĩna rotiado bajiroti tujacãra rʉmʉ ñacõayijarã ĩna.
24Jesús ĩ tʉdi catire gaye
1Tujacãra rʉmʉ bero busuri jĩjʉ tʉdi tirã wayijarã ĩna. Sʉtirise rujʉ ĩna turotire ĩna moa quenorere ãmi wayijarã ĩna. Gãjerã romia cʉni ĩna rãca wayijarã. 2Itojʉ ejacõri ĩna tija gʉ̃ta goje biado gajerojʉ iti cũ ñaja tiyijarã ĩna. 3Ito bajija ticõri, sãjayijarã ĩna. Sãjacõri mani Ʉjʉ ya rujʉre ti bʉjabisijarã ĩna. 4Ito bajija ticõri, ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri, “Ito yirʉja manire”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩna tʉ rʉ̃gõja tiyijarã. Saya yorise sãñarã ñayijarã ĩna. 5Ĩnare güirã jacajʉ muqueayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijarã ĩna ʉ̃mʉa:
—¿No yija ĩ catibojaroti godanare ĩna yujerojʉ ãmati mʉa? 6Mami ĩ adojʉ. Catigʉ ñami ĩ. Mʉcana tʉdi catirʉ ñami ĩ. Galilea ñagʉ̃ mʉare ĩ bʉsire tʉoĩate mʉa. Ado bajiro mʉare gotiñi ĩ: 7“Yʉ Masa Rĩjorʉre ñeñaro yirã yʉre ñiacõri yʉ tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Ito yicõri yʉre yucʉtẽojʉ sĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati mʉcana ʉdia rʉmʉ bero catigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiñi Jesús mʉare, yiyijarã ĩna romiare.
8Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesús ĩ bʉsire gaye tʉoĩa bʉjayijarã ĩna. 9Ito yija bero iti tʉo tʉdi wacõri Jesús rãca riasotigoana coga gʉbojeno ñarã, ito yicõri ito ñarãre cʉni jeyaro ĩna tigorere gotiyijarã ĩna. 10Ĩna romia Jesús rãca riasotigoanare oca ãmi wana ñayijarã María Magdalena, Juana, María Santiago jaco cʉni. Ito yicõri gãjerã romia cʉni ñayijarã iti oca gotiana. 11Ito bajiro romia gotija tʉocõri, “Bʉrãti yama”, yi tʉoĩayijarã Jesús rãca riasotigoana. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna.
12Ito bajibojarocati Pedroama ũmaquedi wacõri masari cuma tigʉ wayijʉ. Ito totijʉ ĩ tija gũmado riti gajerojʉ iti cũ ñaja tiyijʉ ĩ. Ito bajija ti ʉcacõri ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ ĩ.
Jʉ̃arã ĩ rãca riasotigoanare Jesús ĩ goaĩore gaye
13Iti rʉmʉ riti jʉ̃arã Jesús rãca riasotigoana Emaús wame cʉtiri cʉtojʉ wasʉoyijarã. Jerusalén sõjʉa once kilómetrocõ ñayijʉ Emaús cʉto. 14Jeyaro ĩna tigore gaye warãti bʉsi wayijarã ĩna. 15Ito bajiro ĩna tʉoĩa bʉsi waroca Jesuti mʉcana ĩna tʉ ejacõri ĩna rãca wayijʉ. 16Ĩre tigoana ñabojarãti “Jesuti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna. 17Ito bajiro ĩna waroca Jesús ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ:
—¿Ma warã ñe gaye tʉoĩa bʉsiati mʉa? Ito yicõri, ¿no yija bojori bʉjati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
18Ito ĩ yija tʉocõri, Cleofas wame cʉtigʉ, ado bajiro cʉdiyijʉ:
—Masa jeyaro Jerusalénjʉ rẽtare gayere masiama ĩna. ¿No yija Jerusalénjʉ ñarʉ ñabojagʉti itire masibeati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
19Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
—¿Ñe rẽtacati? yiyijʉ Jesús.
Ito ĩ yija ado bajiro yiyijarã ĩna Jesure:
—¿Jesús Nazaret gagʉre rẽtare masibeati mʉ? Ado bajiro bajia iti. Diore goti ĩsiri masʉ ñaquĩ ĩ. Jaje tiyamani yiquĩ ĩ. Ito yicõri Dios ĩ masirisena masare riasoquĩ ĩ. Dios cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉoñi. 20Paia ʉjarã, gʉa ʉjarã cʉni ĩre sĩa rotirã gãjerãre ĩsicã ĩna. Ito yicõri yucʉtẽojʉ ĩre sĩa roticã ĩna. 21“Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji gʉa masa Israel gãna ʉjʉ. Gʉare masorocʉ ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩabojacʉ gʉa. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ tʉja ĩre ĩna sĩaja bero. 22Jĩjʉ gʉa rãca gãna romia masari cuma tirã wabojana. Ñe manoti ti ejayijarã ĩna. Ito bajiri gʉare ĩna goti tʉdi ejajare ʉcabʉ gʉa. 23Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro goticã ĩna: “Dios ñaro gãna ángel mesare jʉ̃arã tibʉ gʉa. ‘Mami Jesús. Catigʉ ñami’, yi gotima ĩna gʉare”, yi goti tʉdi ejacã gʉare romia. 24Gʉa rãca gãna coriarã wacõri masari cuma tirã ejañi. Ito bajiri romia ĩna gotiado bajiroti ti ejayijarã ĩna. Itojʉ Jesure ti bʉjabisijarã ĩna cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
25Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Queno tʉoĩa masimena ña mʉa maji. Ito bajicõri, Diore goti ĩsiri masa ĩna gotija tʉorã ñabojarãti ĩ ocare tʉorʉ̃nʉ jeobea mʉa maji. 26Yʉre tʉoĩa yurã ado bajiro yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ ñarojʉ ĩ ejaroto riojʉa tõbʉjagʉ yiguĩji Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
27Ito ĩ yija bero Dios oca tuti ĩ oca gaye iti bʉsija ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús. Cajero Moisés ĩ ucara tuti gaye ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
28Ĩna wara cʉtojʉ ejacõri gaje majʉ riojoti rẽta wacʉ bajiro yiyijʉ Jesús. 29Ĩ rẽta wabe yirona ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Ado gʉa rãca tujaya mʉ. Ũmacañi quedi sãjacoami. Rãio wato ya ĩja, yiyijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca wijʉ sãjayijʉ Jesús ito canirocʉ. 30Bara casabo tʉ ĩna rujiroca naju ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija bero igata batocõri ĩnare ĩsiyijʉ ĩ. 31Ito bajiro ĩ yirocati ĩna ya cajeari titãcãdo robo bajiro ejayijʉ ĩnare. Ito bajiri Jesure ti masiyijarã ĩna ĩja. “Jesuti ñami ãni”, ĩna yirijʉti godacoayijʉ Jesús mʉcana. 32Ĩna jʉ̃arã ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã ĩna:
—Ma manire ĩ bʉsi wadija queno ʉsi quedi sãjamʉ manire. Ito yicõri Dios oca tuti gaye manire ĩ goti rẽtobuja queno ʉsi quedi sãjamʉ manire, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
33Ito bajija bero yumenati riojoti Jerusalénjʉ tʉdicoayijarã ĩna ĩja. Jerusalénjʉ ĩna ejaroca coga gʉbojeno Jesús rãca riasotigoana, ito yicõri ĩna rãca gãna cʉni minijua ñayijarã ĩna. 34Ĩna jʉ̃arã tʉdi ejaja ticõri, ado bajiro goti bocayijarã ĩna.
—Riti mʉcana mani Ʉjʉ caticoañi. Simón ĩmasiti ĩre tiñi, yi goti bocayijarã ĩna.
35Ito yija ĩnajʉa cʉni ĩna ma waroca ĩnare bajire gayere gotiyijarã ĩnajʉa cʉni mʉcana: “Ma gʉa waroca sĩgʉ̃ sʉaquĩ gʉare. Wijʉ ejacõri naju ĩ bato ĩsija ticõri, ‘Jesuti ñami ãni’, yi ti masicʉ gʉa cʉni”, yi gotiyijarã ĩna, ito minijua ñanare.
Ĩ rãca riasotigoanare Jesús ĩ goaĩore gaye
36Ito bajiro ĩna bʉsi ñarocati ĩna wato goaĩoyijʉ Jesús mʉcana.
—Ñati mʉa. Ñe mano queno ñaña mʉa, yi ejayijʉ Jesús ĩnare.
37Ito bajija ti ʉcacõri güiyijarã ĩna, “Wʉjo ñaroja”, yirona. 38Ĩna güijare ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—¿No yija ti ʉcati mʉa? ¿No yija, “Jesuti ñami. Jesuti ñaguĩji gajea”, yi tʉoĩati mʉa? 39Yʉ ya ãmo tiya mʉa. Ito yicõri yʉ ya gʉbori cʉni tiya mʉa. Yʉti ña yʉ. Yʉre queno ticõri moaĩaña mʉa. Wʉjo ñajama yʉ robo bajiro gõa cʉti, ri cʉti yibetoja, mʉa tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
40Ito yicõri ĩ ya ãmori ĩ ya gʉbori cʉni ĩnare ĩoyijʉ ĩ. 41Wanʉbojarãti, “Ĩ meje ñaguĩji”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—¿Bareoni jabeto ñacʉati mʉare? yiyijʉ Jesús ĩnare.
42Ito yija wai jʉ̃ora cuji co cuji ĩre ĩsiyijarã ĩna. 43Itire boca ãmicõri ĩna tiro riojo bayijʉ ĩ. 44Iti bacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Canʉti yʉre rẽtacati gayere mʉa rãca ñagʉ̃jʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi goticãcʉ yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare yicʉ yʉ: Moisés ĩ ucare, Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare, David ñayorʉ ĩ ucarena cʉni, “Ado bajiro rẽtaro yiroja Dios ĩ cõarʉre”, yi ucañi ĩna. “Ĩna ucado bajiroti yʉre rẽtaro yiroja”, yi mʉare goticãcʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
45Ito ĩ yija bero Dios oca tuti gaye ĩna tʉo masitoni ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ. 46Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—Cristo Dios ĩ cõarʉ quenabeto tõbʉjacõri godagʉ yiguĩji. Ito yicõri mʉcana godana wato ñabojacõri tʉdi catigʉ yiguĩji mʉcana. 47Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca. 48Ito bajiro iti rẽtaja tigoana ña mʉa. 49Yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ masirise mʉare ĩ queo sãroto riojʉa ado Jerusalénjʉti ñacõaña maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Macãrʉcʉ̃rojʉ Jesús ĩ mʉja ware gaye
50Ito bajiro ĩ yija bero Betaniajʉ ĩnare ãmi wayijʉ. Ĩ ya ãmori ñu mʉocõri, “Mʉare queno yijaro Dios”, yiyijʉ ĩ. 51Ito bajiro ĩnare ĩ yija bero ũmacʉ̃jʉ ãmi wayijʉ Dios ĩre. 52Bʉto ĩre rʉ̃cʉbʉo wanʉ quenacõri Jerusalénjʉ tʉdi wayijarã ĩna. 53Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto rʉ̃cʉbʉorã Dios ya wijʉ minijuasotiyijarã ĩna. Itocõ ña.