SEGUNDA CARTA DE SAN PABLO A LOS
TESALONICENSES
1Tesalónica cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye
1Ñati Tesalónica cʉto gãna mʉa. Yʉ Pablo mani ñarã Silvano, Timoteo mesa rãca adi papera mʉare uca yʉ. Mani Jacʉ Dios ñarã ña mani, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã cʉni ña mani. Ĩnare tʉorʉ̃nʉrã ñari minijuasotia mʉa cʉni, ĩnare rʉ̃cʉbʉorona. 2Mʉare queno ĩ yitoni Mani Jacʉ Diore senisotia gʉa. Ito yicõri ñe oca manoti mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca ĩ yitoni ĩre senisotia gʉa. Mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni ito bajiroti seni ĩsisotia gʉa mʉare yiari.
Cristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñeñaro masa ĩna yire waja Dios ĩ seniroti gaye
3Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Coji rʉyabeto gʉa mʉare tʉoĩasotija, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre. Queno bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉ warã ya mʉa, ito yicõri bʉto bʉsa gãmeri ti mai warã ya mʉa. Itire tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre. 4Ito bajiro bajirã mʉa ñajare gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre mʉa gaye gʉa bʉsija, wanʉre rãca bʉsia gʉa. Ado bajiro wanʉre rãca bʉsia gʉa ĩnare: “Tesalónica cʉto gãna Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri, tʉo jidicãbeama ĩna. Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti ñemecʉtiama ĩna. Gãjerã ĩnare ʉsirioro yi codebojarocati ñemecʉtiama ĩna”, yi gotia gʉa gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre. 5Mʉa Dios ocare cʉdija ticõri, mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa eja masiroca quenarise mʉa yi masitoni mʉare yigʉ yiguĩji. Itire masicõri, “Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji Dios. Quenarise riti yigʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩa masia mani.
6Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirãre ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩnare ĩ yija, ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yigʉ yiguĩji. Ĩ ito bajiro yija quena. 7Adocãta tʉoĩa bʉjatobitibojarãti itire ito bajiro bajitĩñamenaji mani. Co rʉmʉ mʉa tujacãroca yigʉ yiguĩji Dios. Gʉare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ĩ goaĩori rʉmʉ. Ũmacʉ̃jʉ goaĩocõri jãjarã ángel mesa rãca wadigʉ yiguĩji ĩ. Jea ʉ̃jʉro yorise bajiro bʉto busurise wato wadirã yirãji ĩna. 8Diore tʉorʉ̃nʉbitigoanare mani Ʉjʉ Jesucristo gaye oca cʉdimenare waja senigʉ̃ wadigʉ yiguĩji ĩ. 9Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, jeame ʉ̃jʉrojʉ tʉoĩa bʉjatobiti ñasotirã yirãji. Ito yicõri wisa godana bajiro ñatĩñarã yirãji ĩna. Mani Ʉjʉ ñaro camotado ñatĩñaro yiroja ĩnare. Ĩ masirise ĩ ĩorijʉ timena yirãji ĩna. 10Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
11Itire tʉoĩarã, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi mani Ʉjʉ Dios. Ito bajiri, Tesalónica cʉto gãna mʉ ãmorise yi masijaro yirona, Diore senisotia gʉa. Gaje mʉare yiari ado bajiro Diore seni ĩsisotia gʉa: “Quenarise ĩna yi ãmorise ĩna yi masitoni mʉ masirisena ĩnare ejabʉaya”, yi seni ĩsisotia gʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ñajediro moare ĩ cũre gayere ito bajiroti yijaro ĩna”, yirona Diore senia gʉa mʉare yiari. 12Ito bajiri queno mʉa yirise ticõri, mani Ʉjʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro. Ĩ ñarã mʉa ñajare mʉare cʉni rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Manire ti maicõri Jesucristore Dios ĩ goda ĩsi rotijare, ito bajiro rẽtaro yiroja.
2Jesucristo ĩ tʉdi ejaroto riojʉa bajiroti gaye
1Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉcana mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi wadiroti rʉmʉ gaye mʉare bʉsi ãmoa yʉ. Manire miojucõri ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmi wadigʉ yiguĩji ĩ. 2“Ejacãñi Jesús”, gãjerã ĩna yibojaja, güibesa mʉa. Ĩnare tʉocõri, tʉoĩa wisabesa. “Riti ña, yʉ cãirojʉ ito bajiro gotiquĩ Dios yʉre”, ĩna yibojaja cʉni ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa. “Ejacãñi Jesús, yi gotiami Pablo yʉre paperana”, ĩna yibojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa. 3Jãjarã ĩna mʉare rʉobojaja cʉni tʉorʉ̃nʉbesa. Jesús ĩ tʉdi wadiroto riojʉa, jʉaji gaye rẽtaro yiroja. Ĩ wadiroto riojʉa Diore bʉto ti tecõri cʉdimenaji masa. Ito bajiro ĩna baji ñaroca rẽtoro ñeñaro yigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji. “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yicãrʉ ñami ĩ. 4Jeyaro masa ĩna rʉ̃cʉbʉorise ti tegʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios gayere ti tegʉ ñari ĩ wajacʉ ñami ĩ. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña masa jeyaro ʉjʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ. Diore rʉ̃cʉbʉorã masa ĩna minijuari wijʉ rujigʉ yiguĩji ĩ. Dios robo bajiro ña rʉogʉ yiguĩji. “Dios ña yʉ”, yi rʉogʉ yiguĩji ĩ.
5Iti rʉmʉ mʉa rãca ñagʉ̃ iti goti jeocʉ yʉ mʉare. ¿Itire masibeati mʉa? 6“Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩome yirocʉ, ĩre camotami Dios maji”, yi tʉoĩarã ña mani. Dios ĩ rotibetoti goaĩobiquĩji ĩ. 7Jeyaro ñeñaro ĩ yiroti masibitibojarãti, “Masa ĩna ñeñaro yiroca yicãmi ĩ”, yi tʉoĩarã ña mani. Dios ĩre camotagʉ ĩ rotibetoti goaĩobicʉ yiguĩji ĩ. 8Dios ĩ camotabeja goaĩogʉ̃ yiguĩji rẽtoro ñeñaro yigʉ. Ito bajibojarocati Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ jutirisenati sĩacõgʉ̃ yiguĩji ñeñaro yigʉre. Rẽtoro masigʉ̃ ñari josari mejeti ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesús”, yi masirã yirãji masa jeyaro. 9Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ. 10Wisa godasotianare rʉorocʉ dise rʉyabeto ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩnare Dios ĩ maso ãmobojarocati ĩ oca ñasarise boca ãmimenaji ĩna. Ito bajiri wisa godana ñatĩñarã yirãji ĩna. 11Ĩ oca riojo ñasarise ĩna boca ãmibitire waja ĩna tʉoĩa wisaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri rʉore gaye oca tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. 12Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri ñeñarise yi wanʉrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna watoni.
Manire masorocʉ Dios ĩ besere gaye
13Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare. 14Ĩ ñarã mʉa ñatoni ĩ oca ñasarise gʉa mʉare goti rẽtobujaro yirocʉ, gʉare cũñi Dios. Ĩ ocare mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore ĩ tʉdi catiroca ĩ yiado bajiroti mʉa tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji mʉare cʉni.
15Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa yʉ ñarã mʉa. Mʉare oca riojo ñasarise gʉa riasogocatire itire jidicãbesa. Iti oca mʉa tiro riojo goticʉ gʉa. Paperana cʉni mʉare goticʉ. 16-17Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
3Gʉare yiari Diore seni ĩsiña, Pablo ĩ yire gaye
1Sʉsari coji gaye mʉare goti ãmoa yʉ ñarã yʉ maji. Gʉare yiari Diore seniña. Cojʉ rʉyabeto mani Ʉjʉ oca iti bata watoni Diore seniña. Ĩ oca tʉo wanʉcõri mʉa boca ãmiado bajiro jãjarã ĩna boca ãmitoni Diore seniña. 2Gʉare ñeñaro yi ãmorãre ĩnare camotajaro Dios yirona, ĩre seniña. Gʉa riasorise ocare tʉorʉ̃nʉ ãmomena jãjarã ñama. 3Ito bajibojarocati gʉare jidicãbicʉ yiguĩji Dios, mʉare cʉni ito bajiroti. Mʉa oca sẽoroca yicõri queno bʉsa Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare ñeñaro yibe yirocʉ, mʉare camotagʉ yiguĩji Dios. 4Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Tesalónica cʉto gãnare ĩna queno yi masitoni ejabʉagʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa gʉa. Ito bajiri, “Gʉa rotirise cʉdirã yirãji ĩna. Ito yicõri ñaro bajiroti yisotirã yirãji”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. 5“Queno manire ti maiami Dios”, mʉa yi masijaro yirona, Diore senia gʉa. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti ñemecʉtiñi Cristo. Ĩ ñemecʉtiado bajiroti mʉare cʉni ñemecʉti masiroca yijaro Dios.
Sĩgʉ̃ rʉyabeto moaja quena, yire gaye
6Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare rotijaro yirocʉ, gʉare cũñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñabojagʉti ĩ moa ãmobeja, ito gʉa riasoado bajiro ĩ yi ãmobeja ĩ rãca baba cʉtibeja. 7Mʉa tʉ gʉa ñaja rocati ñacõabiticʉ gʉa, moacʉ. Gʉare tigoana ñari, “Ĩnare bajiro mani yija quena”, yirʉja mʉare. 8Mʉa tʉ gʉa ñaja waja yimenati mʉa ya najure babiticʉ gʉa. Ado robojʉa yicʉ gʉa. Ʉ̃mʉari ñami cʉni josari moacʉ gʉa. Ito bajiro yicʉ gʉa bare waja yirona. Mʉare ʉsirioro yibe yirona, mʉa gʉare waja yi ĩsire ãmobiticʉ gʉa. 9Mʉare riasori masa ñari, “Gʉare ejabʉaya mʉa”, gʉa yija quena ñaboadoja. Ito bajibojarocati mʉare josabiticʉ gʉa. Ado robojʉa yicʉ. Moacʉ gʉa, “Ĩna robo bajiro yirʉja manire cʉni”, mʉa yi masitoni. 10Mʉa rãca ñarã ado bajiro roticʉ gʉa: “No moa ãmobicʉ babitijaro”, yicʉ gʉa mʉare. 11“Ĩna wato coriarã moamenati ñama”, yire oca tʉoa gʉa mʉare. “Coriarã moamena ĩna wato gãjerã ye oca tʉocõri rocati bʉsi batorã yirãji”, yire oca tʉoa gʉa mʉare. 12Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ cũana ñari, ado bajiro rocati moamena ñarãre rotisotia gʉa: “Moaña, queno ñana yirona. Ito yicõri gãjerã ye oca tʉocõri bʉsi batobesa”, yi rotisotia gʉa.
13Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno yirã ñari queno mʉa yirise jidicãbesa. 14Sĩgʉ̃ adi papera gʉa ucarise tʉorʉ̃nʉbicʉre ti masicõri ĩre baba cʉtibesa. Ito bajiro mʉa yija ĩ ñeñaro yirise tʉoĩabojogʉ yiguĩji ĩ. 15Ñeñaro ĩ yibojarocati ĩre ti tebesa. Mani yagʉ ĩ ñajare ĩre goti quenoña mʉa.
Quenajaro masa, Pablo ĩ yi ñucare gaye
16Mani Ʉjʉ ĩ ñami ñe oca manoti mani ñaroca yigʉ. Ñe oca manoti mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca yitĩñajaro Dios. Dise rʉyabeto mʉare iti rẽtabojarocati ñe oca manoti mʉa ñaroca yijaro Dios. Mʉa ñarocõ rãca ñatĩñajaro mani Ʉjʉ.
17“ ‘Quenajaro’, yami Pablo”, yi uca yʉ, yʉmasiti. Ito bajiro riti gajanoa papera yʉ ucarise. Ito bajiro ya yʉ, “Riti ucañi Pablo”, mʉa yi masitoni. 18Mani ñajediroreti queno yitĩñajaro mani Ʉjʉ Jesucristo. Itocõ ña.