Jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ San Marcos
1Juan pu tyihuáꞌixaatyeꞌ aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj
(Mt. 3:1-12; Lc. 3:1-9, 15-17; Jn. 1:19-28)
1Aꞌyaa pu éenyeꞌqueꞌ huatyóochej ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús ɨ Cɨríistuꞌ, yójraꞌ tɨ puéꞌeen ɨ Dios.
2Aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías ɨ tɨ arí áꞌtyeej tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan tɨjɨn:
Aꞌtɨ́j nu huataꞌítyij anaquéecan taꞌaj a jɨmeꞌ tyuꞌtaxáj,
tɨꞌij tyámuaꞌ tyimuáaꞌuurijtzeꞌ.
3Aꞌáa pu jaꞌváꞌnamuajreꞌ ɨ nyúucarij joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj, aꞌyan tɨjɨn:
“Tyámuaꞌ xu jáaꞌuurej ɨ juyáaraꞌ ɨ tavástaraꞌ,
xaatajéꞌyitziꞌtyeꞌ ɨ juyáaraꞌ.”
4Aꞌáa pu joꞌtóosejratacaꞌ ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj, aꞌyaa pu néijmiꞌcaa tyúꞌixaaj maj tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi majta jeꞌen huáɨꞌhuaj, tɨꞌij ɨ Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j aꞌɨ́jcɨ jimi.
5Néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa maj tyajaꞌránamuaj a judea majta a Jerusalén aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyinyiicaꞌaj mej mij jáanamuaj. Matɨꞌɨj mij jaataxájtacaꞌ ɨ maj quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j ɨ Dios jimi, aj puꞌij ɨ Juan huoꞌɨɨriꞌ aꞌájna ɨ játyaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Jordán.
6Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌchajcaꞌaj ɨ Juan aꞌɨ́j pu jɨn tyíꞌtaavijhuacaꞌaj ɨ caméeyuj juꞌxaꞌ jɨmeꞌ, ajta navíj jɨn ahuóojɨꞌcaꞌcaꞌaj, ajta vítziꞌcɨɨ cɨꞌmacariaꞌaj, ajta sarátyee cuaꞌcariaꞌaj ɨtzitáj maj huáxoo. 7Aꞌyaa pu tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Sɨ́ɨj pu ooj yajaꞌvéꞌmej tɨ jéetzeꞌ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee nyequee nyáaj, capu nyéetzij aꞌyan tyíꞌnyacɨꞌpuaj nyej nyij jaꞌajtaꞌɨ́ꞌpuꞌxɨꞌɨn ɨ caꞌquéeraꞌan. 8Nyáaj nu nyeríj jamuáaꞌɨɨriꞌ ɨ jájtyij jɨmeꞌ, ajta aꞌɨ́jna aꞌɨ́j pu jɨn jáꞌmuaꞌɨɨran ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
Jesús pu huáɨꞌhuacaꞌ
9Aꞌyaa pu aꞌájna tyuꞌrɨ́j, Jesús pu aꞌáa jaꞌrájraa a Nazaret, chájtaꞌ aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Galileea, aj puꞌij ɨ Juan jáaꞌɨɨriꞌ ɨ játyaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Jordán. 10Tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Jesús tyeꞌtáraa ɨ jáataꞌ, aj puꞌij jaaséj tɨ antacúj ɨ tajapuá tɨꞌɨj ij aꞌɨ́j huaséj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios tɨ ajeꞌcámaꞌcaꞌaj, aꞌyaa pu huaséꞌrihuaꞌaj tɨꞌɨj cúcuiꞌ. 11Ajta jeꞌen nyúucarij huánamuajriꞌ tɨ ujeꞌcánamuajrej u tajapuá, tɨ aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Muáaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyiyóoj ɨ nyaj jéehua jaxɨeꞌveꞌ, ɨ nyaj nyajta jaꞌantyíhuoj.
Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj
12Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, aj puꞌij ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios yoꞌvíꞌtɨj ɨ Jesús aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj. 13Aꞌáa puꞌij huáꞌpuatyej xɨcáj jáꞌtyeej, joꞌmaj tyiꞌtyán joꞌcɨ́ꞌcaꞌaj simuáruunyij,
ajta ɨ tyiyáaruꞌ tyíꞌtyasaꞌcaꞌaj tɨꞌij ɨ Jesús ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi, capu aꞌyan tyáꞌraa aꞌɨ́ɨ mu jaatyáhuɨɨ ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ tajapuá Dios jimi.
Jesús pu huatyóochej tɨ tyuꞌmuárɨeꞌen aꞌájna a Galileea
14Tɨꞌɨj eetyanámiꞌhuacaj ɨ Juan, aj puꞌij ɨ Jesús ajoꞌréꞌnyej a Galileea aꞌáa pu huojóꞌixaa ɨ Dios nyuucaaj. 15Aꞌyan tɨjɨn:
—Puꞌríj tyaꞌráꞌaj aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze ɨ tɨ aꞌyan tyíꞌiteeriaꞌcaꞌaj tɨꞌij ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj ɨ cháanacaj japua. Siataꞌaj tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi siajta jitzán tyúꞌcaꞌnyej ɨ nyúucariaꞌraꞌ.
Jesús pu muáacuacaa huatajé ɨ maj cueꞌtzɨꞌpuacaa
16Tɨꞌɨj Jesús aꞌáa jaꞌajtyamaꞌcaj aꞌájna véjriꞌ joꞌtɨj jaꞌváꞌasej ɨ jájtyij tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea, aj puꞌij aꞌɨ́j huaséj ɨ Simón ajta ɨ Andrés ihuáariaꞌraꞌ tɨ puéꞌeen. Aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ maj cueꞌtzɨꞌpuacariaꞌaj, aꞌáa mu mij joꞌhuaꞌnaaj ɨ tápiꞌnarij. 17Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtajé tɨjɨn:
—Musioꞌtéꞌyiꞌij nyaj jamuán, nyáaj nu jáꞌmuamuaꞌtyej siataꞌaj huoꞌtájeevej ɨ tyeɨ́tyee nye jimi.
18Aꞌáa mu mij tyojopíij ɨ tápiꞌnarij matɨꞌɨj mij jamuán joꞌcɨ́j ɨ Jesús.
19Tɨꞌɨj téꞌej áyee joꞌréꞌnyej, Jesús pu aꞌɨ́j huaséj ɨ Santiago ajta ɨ Juan ihuáariaꞌraꞌ tɨ puéꞌeen, aꞌɨ́ɨ pu huaꞌyojmuaꞌ ɨ Zebedeo, aꞌáa mu jaꞌrátyaꞌcaꞌaj ɨ báarcuj jitze tyámuaꞌ metyiꞌuuriáaj ɨ tápiꞌnarij. 20Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé, aꞌáa mu mij yoorɨéej ɨ jutáataj Zebedeo ɨ séecan jamuán ɨ maj jahuɨɨriaꞌcaꞌaj, matɨꞌɨj mij Jesús jamuán joꞌcɨ́j.
Aꞌɨ́jna ɨ tyévij tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj
21Aj mu mij aꞌáa jaꞌráꞌaj ɨ chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Capernaúm, aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze matɨꞌɨj jusoꞌpii, aj puꞌij ɨ Jesús utyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej. 22Majta ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej mu tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ jeꞌej tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa pu tyiꞌtyáxajtasimaꞌaj tɨꞌɨj ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee, capu aꞌyan matɨꞌɨj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ yuꞌxarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta. 23Aꞌúu pu sɨ́ɨj tyáatɨꞌ joꞌtyávaacaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj 24tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyiꞌtɨ́j paꞌuurej tajimí Jesús Nazaret paj jáꞌmaꞌcan? ¿Nyi aꞌɨ́j jɨn mu poꞌvéꞌmej paj taꞌantyipuáꞌrityeꞌen? Nyámuamuaꞌtye aꞌtɨ́j paj puéꞌeen, nyajta jamuaꞌreej paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ paj néijmiꞌi jɨn tyámuaꞌ een ɨ Dios jimi.
25Aj puꞌij Jesús jajtyáꞌxɨj ɨ tyiyáaruꞌ, aꞌyan tyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Capáj aveꞌnyuucaꞌan iirájraꞌ mu tyévij tzajtaꞌ.
26Tɨꞌquij ɨ tyiyáaruꞌ jaatacáꞌtzɨj ɨ tyévij caꞌnyíin jɨmeꞌ, aj puꞌij caꞌnyíin huajíjhuacaꞌ ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj ɨ tyévij tɨꞌquij iirájraa. 27Néijmiꞌi mu tyuꞌtátzɨɨn, majta aꞌyan tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj séej jamuán ajta séej aꞌyan tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj puéꞌeen aꞌmújna? Tɨꞌij jájcuan jɨn tyíꞌmuaꞌtaj, ajta jeꞌen naa tyuꞌxáxaꞌaj tɨꞌɨj ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee. Aꞌɨ́ɨ mu majta jaꞌtzaahuatyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌ jeꞌej tɨ yeꞌej tyihuoꞌtájeevij.
28Ajta jeꞌen jiyeꞌtzín néijmiꞌqueꞌ huámuaꞌreeriꞌhuacaꞌ tɨꞌɨj naꞌaj aꞌájna a Galileea jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj ɨ Jesús.
Jesús pu tyáahuaj ɨ muꞌnyáaraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón
29Matɨꞌɨj iiráacɨj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, Jesús pu huaꞌ jamuán joꞌmej aꞌɨ́ɨjma ɨ Santiago ajta ɨ Juan joꞌmaj jaꞌchej ɨ Simón ajta ɨ Andrés. 30Aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa jóocaꞌtyii ɨ muꞌnyáaraꞌ ɨ Simón, tyíꞌcuiꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna puɨ́stacaꞌaj. Aj mu mij jaatéꞌexaa ɨ Jesús, 31aꞌɨ́ɨ puꞌij ajtyáxɨɨriacaꞌ jimi, tɨꞌɨj ij jajvíꞌ ɨ muácaꞌraꞌan jitze ajta jeꞌen jaꞌajriáj, aj puꞌij jiyeꞌtzín huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ puɨ́stacaꞌaj ajta jeꞌen huatyóochej tɨꞌij tyihuóꞌcueꞌtyej.
Jesús pu jéehua tyihuóꞌhuaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj
32Tɨꞌɨj huaréꞌchuixarij aj mu mij néijmiꞌcaa ajóoviꞌtɨjxɨ ɨ Jesús jimi aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ majta ɨ tyiyáaruꞌ maj huaꞌ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, 33Néijmiꞌi mu matɨꞌɨj manaꞌaj aꞌáa maj joꞌcháatɨmee aꞌáa jaꞌtyúusɨɨ a puaꞌquéj joꞌtɨj jeꞌtyényinyiꞌij, 34Jesús pu néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, ajta jéehua hueꞌráꞌityacaꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, capu ajta huaꞌtáꞌcariaꞌaj maj huatányuunyij ɨ tyiyáaruꞌuj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu jamuaꞌajcaa aꞌtɨ́j tɨ puéꞌeenyeꞌej.
Jesús pu huóꞌixaaj ɨ Dios nyuucaaj aꞌájna joꞌmaj jóosɨꞌrii
35Iiyaꞌ puꞌuj, tɨꞌɨj óocheꞌ huatɨ́caꞌcaj, Jesús pu ájchej tɨꞌquij eerájraa aꞌájna a chájtaꞌ taꞌaj ij jusɨ́ɨj huatyényuunyij aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj. 36Ajta aꞌɨ́jna ɨ Simón majta ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu uyóꞌhuoosij ɨ Jesús, 37ajta matɨꞌɨj jáatyoj aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Néijmiꞌi mu muahuoo.
38Ajta aꞌɨ́jna aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Cheꞌréj tyicheꞌ áyee joꞌréꞌnyej aꞌáa tɨ véjriꞌ huacaꞌaj, aꞌáa nu nyajta huojoꞌtéꞌexaatyeꞌej ɨ nyúucarij, jiꞌnye aꞌɨ́j nu jɨn mujoꞌvéꞌmej.
39Jesús puꞌij néijmiꞌqueꞌ huáraa aꞌájna a Galileea, huaꞌixáatyaꞌaj ɨ nyúucarij joꞌmaj jóosɨꞌrii tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa tɨ huacaꞌaj, ajta tyihuaꞌhuáatyaꞌaj ɨ tyiyáaruꞌuj tɨ huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj.
Jesús pu séej tyúꞌhuaaj tɨ cáꞌatzaj
40Sɨ́ɨj pu ɨ tyáatɨꞌ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨ cáꞌatzaj aꞌ uréꞌnyej ɨ Jesús jimi, tyitunútaj puꞌij tɨꞌɨj aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan petyaꞌajxɨeꞌviꞌraꞌaj, tyináahuaatyeꞌ ɨ nyaj tyíꞌcuiꞌ.
41Jesús pu jaꞌancuꞌvaxɨj, tɨꞌquij jumuácaꞌ jɨn jaꞌajtamuárɨej ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyaꞌajxɨéꞌviꞌraꞌ. Pataꞌaj huarúj.
42Aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ jɨn tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, tɨꞌquij naa éenyeꞌej taꞌraj. 43Ajta jeꞌen ɨ Jesús jaataꞌítyacaꞌ aꞌyan jéehua tyeꞌíicatyeꞌej tɨjɨn:
44—Cásɨꞌ, capáj aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej, sulu áricuj pataꞌaj huatáꞌsejrataj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ puaaríj, pajta tyuꞌtámuꞌvejritaj, aꞌyájna tɨꞌɨj tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ ɨ Moisés, mataꞌaj mij aꞌɨ́ɨmaj jáamuaꞌreej ɨ puaaríij tɨjɨn papuꞌríj huarúj.
45Ajta aꞌɨ́jna ɨ tyévij tɨꞌɨj jóꞌraa jeꞌen pu huatyóochej tɨ yoꞌxáatajraꞌnyij jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j jimi huarɨ́j. Aꞌɨ́j pu jɨn quee cheꞌ ɨꞌriitacaꞌaj tɨ ɨ Jesús utyájrutyej ɨ tɨ huachájtaꞌtajmee, sulu aꞌáa pu jóꞌyiꞌcaaj joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j, majta ɨ tyeɨ́tyee aꞌnáj tɨnaꞌaj mu aꞌáa jeꞌréꞌnyinyiicaꞌaj joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej ɨ Jesús mej mij jaaséj.
2Jesús pu séej tyúꞌhuaaj ɨ tɨ quee tyéchavaaj
1Tyoomáꞌcaj aꞌchu puaꞌan xɨcáj, Jesús pu ajtáhuaꞌaj aꞌáa joꞌtyájrupij a Capernaúm. Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌáa jeꞌrácatyii ɨ chiꞌtáj, 2jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee tyúusɨɨj, camu cheꞌ áꞌvejricaꞌaj aꞌájna a tɨ jeꞌtyényinyiꞌij, ajta ɨ Jesús huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios.
3Aj mu mij mamuáacuaj ɨ tyeɨ́tyee séej ajoꞌréꞌnyijtye ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨ quee tyéchavaaj. 4Ajta jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee eetyóosɨɨriaꞌcaꞌaj a tɨ jeꞌtyényinyiꞌij aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨꞌriitacaꞌaj maj ajtyáxɨɨrej joꞌtɨj ɨ Jesús joꞌtyávaacaꞌaj, aj mu mij antyicɨ́j ɨ chiꞌij japua, matɨꞌɨj mij jaꞌnáacuj aj mu mij juꞌcájtoo ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ. 5Tɨꞌɨj ɨ Jesús huoꞌséj maj tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨjɨn:
—Nyiyóoj, puꞌríj ɨ Dios tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ paj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j.
6Séecan mu aꞌáa jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu mij aꞌyan tyiꞌriáꞌmuaꞌaj tɨjɨn: 7“¿Jiꞌnye tyóocaꞌnyej tɨꞌij aꞌyan tyíꞌxajtaj aꞌmújna? Nyúucariaꞌraꞌ pu jeꞌej puaꞌaj namuajreꞌ ɨ Dios jimi. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ Dios jaayíꞌtɨn tɨꞌij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee.” 8Ajta ɨ Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj yeꞌej tyíꞌmuaꞌajcaa, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij aꞌyan tyíꞌmuaꞌtzej? 9¿Tyiꞌtanyí quee tyésiꞌ, nyi nyaj aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen ɨ tɨquee tyéjchevej yee: “Nuꞌríj tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ paj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j ɨ Dios jimi”, nusu nyaj aꞌyan yee: “Ájchesij, pajta jaꞌantyiꞌɨꞌɨj muaꞌ utáatzij pajta jeꞌen jóꞌraꞌnyij”? 10Aꞌyaa nu nyij tyajamuaataséjratyeꞌsij tɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios ajta aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreej íiyan ɨ cháanacaj japua tɨꞌij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzeerej ɨ Dios jimi.
Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ quee tyéchavaaj tɨjɨn:
11—Aꞌyaa nu muéetzij tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ájchesij, pataꞌaj jaꞌantyiꞌɨꞌɨj muaꞌ utáatzij, áricuj joꞌpaj jaꞌchej.
12Aj puꞌij ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ ájchej, aj puꞌij jatyɨ́j ɨ juꞌutáatzij tɨꞌquij jóꞌraa, néijmiꞌi metyiꞌséeracaj ɨ tyeɨ́tyee. Aj mu mij néijmiꞌi jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ majta tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, aꞌyan metyiꞌxáataj tɨjɨn:
—Catu aꞌnáj tyiꞌtɨ́j aꞌyan tyuꞌséj.
Jesús pu jaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ Leví
13Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj ɨ Jesús aꞌáa joꞌmej joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij, majta ɨ tyeɨ́tyee jimi mu ajtyáxɨɨriacaꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj. 14Tɨꞌɨj aꞌáa joomáꞌcaj aꞌɨ́j pu huaséj ɨ Leví, yójraꞌ tɨ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Alfeo, aꞌúu pu jeꞌrácatyii joꞌmaj huajaꞌjijveꞌ ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcariaꞌaj ɨ Roma pujmuaꞌ. Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Pataꞌaj nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen.
Aj puꞌij ɨ Leví ájchej tɨꞌquij jamuán joꞌmej.
15Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌrɨ́j tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa tyajaꞌcuajꞌcáj joꞌtɨj jaꞌchej ɨ Leví, majta jéehua ɨ maj huáꞌjijvaꞌcaꞌaj ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcariaꞌaj, majtáhuaꞌaj séecan ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌɨ́ɨ mu majta tyíꞌcuaꞌajcaa ɨ méesaj japua, jamuán ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, jiꞌnye jéehua mu ɨ maj Jesús jamuán huajúꞌcaꞌaj. 16Séecan mu ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, ɨ maj fariseos puéꞌeen, matɨꞌɨj jaaséj tɨ ɨ Jesús huaꞌ jamuán tyíꞌcuaꞌajcaa, aꞌyaa mu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyajaꞌmuamuaꞌtyej tyíꞌcuaꞌcaa aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj tyíꞌtyejijveꞌ ajta huaꞌ jamuán ɨ maj jéehua jáꞌɨtzeereꞌ?.
17Jesús pu huóꞌnamuajriꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyíꞌcucuiꞌ camu aꞌɨ́jcɨ jimi ajoꞌréꞌnyesij ɨ tɨ tyíꞌhuaꞌtacaa, sulu aꞌɨ́ɨmaj mu ajoꞌréꞌnyej ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ. Canu nyáaj aꞌɨ́jcɨ jɨn mu joꞌvéꞌmej nyej nyij aꞌɨ́ɨjma huatájeevej ɨ maj tyámuaꞌ een, sulu aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jéehua ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
Aꞌɨ́j mu jaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús jeꞌej maj tyityahuóoꞌitziꞌveꞌen
18Séej mu aꞌyan tyúuꞌitziꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ Juan maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, majta ɨ fariseos, aj mu mij séecan ɨ tyeɨ́tyee ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨmaj mu juꞌitziꞌvee ɨ Juan maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj majta ɨ fariseos, ¿jiꞌnye mej mij quee juꞌitziꞌvee ɨ maj ajamuán huacɨꞌɨj?
19Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyiquij ɨꞌríj maj juꞌítziꞌveꞌej ɨ maj huoꞌtáꞌinyej mej mij tyuꞌyéꞌestej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ sɨ́ɨj huatyényeɨɨchij, tɨꞌɨj ɨ tɨ huatyényeɨɨchij ooj huaꞌ jamuán ajoꞌtyávaacaj? Tɨpuaꞌaj ooj huaꞌ jamuán ajoꞌtyávaacaj ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, capu jeꞌej tyíɨꞌrij maj juꞌítziꞌveꞌej. 20Ajta aꞌyaa pu atyojoꞌréꞌnyesij ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jáꞌviꞌtɨn ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, tɨꞌɨj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej, aj mu mij juꞌitziꞌveꞌen.
21Capu aꞌtɨ́j jaacuꞌnyaꞌpuan ɨ cáanarij tɨ míꞌmaꞌcan ɨ cáanarij jɨmeꞌ tɨ jájcuaj, jiꞌnye huatyátzuꞌtaj ɨ cɨ́ɨxurij tɨ jájcuaj tɨꞌɨj huatyájoꞌsinyiꞌhuaj, aj puꞌij jaꞌnásujtzaꞌnaj ɨ tɨ míꞌmaꞌcan, tɨꞌquij jéetzeꞌ vaꞌtɨ́j anasúutzaꞌnyij jaꞌmej. 22Camu majta ɨ nahuáj tɨ jájcuaj ucátoꞌsij ɨ cɨ́xoꞌrij tzajtaꞌ tɨ uriáꞌcueꞌrijhua, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu újmueꞌrij tɨꞌquij ootátzaanyij ɨ cɨ́xoꞌrij tɨ uriáꞌcueꞌrijhua, aj puꞌij jóꞌvesij ɨ cɨ́xoꞌrij ajta ɨ nahuáj. Aꞌɨ́j pu jɨn juxɨeꞌveꞌ maj juꞌcájtoꞌnyij ɨ cɨ́xoꞌrij tzajtaꞌ tɨ jájcuaj ɨ nahuáj tɨ ajta jájcuaj.
Aꞌɨ́ɨ mu jíꞌijtzaanaxɨj ɨ tyeríicuj ɨ Jesús maj jamuán huacɨ́j aꞌnáj matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpii
23Aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii, Jesús pu aꞌáa joomaꞌcaꞌaj joꞌtɨj tyeríicuj jaꞌhuastiꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj aꞌáa joojuꞌuj, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj jíꞌijtzaanaxɨꞌɨn ɨ muéeyaꞌraꞌ ɨ tyeríicuj. 24Majta ɨ fariseos aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Cásɨꞌ, ¿jiꞌnye mej mij aꞌyan rɨcɨj ɨ maj ajamuán huacɨꞌɨj jeꞌej tɨquee tyíɨꞌrij tɨ aꞌtɨ́j aꞌyan rɨjcaj aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpii?
25Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée muaꞌaj aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze jeꞌej tɨ huarɨ́j ɨ David tɨꞌɨj huataíꞌcuatacaꞌ, majta ɨ maj jamuán huacɨ́j? 26Tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ Abiatar puaaríj jɨn tyiꞌtyaváacaj, David pu utyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨꞌquij jáacuaj ɨ páan ɨ maj jaatámuꞌvejritacaꞌ ɨ Dios jimi, ɨ maj aꞌɨ́ɨ manaꞌaj jacuaꞌcariaꞌaj ɨ puaaríij, ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨjma huacueꞌej ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj.
27Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Jesús aꞌyan tyihuóꞌixaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii aꞌyaa pu tyoꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌhuacaꞌ tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ tyeɨ́tyee, camu mej mij ɨ tyeɨ́tyee jaatyáhuɨɨreꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii. 28Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ yójraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreej ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii.
3Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ aꞌtɨ́j tɨ cɨyáaxaraꞌ ɨ jumuácaꞌ jitze
1Aj puꞌij ɨ Jesús ajtáhuaꞌaj aꞌúun joꞌtyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj tɨ cɨyáaxaraꞌcaꞌaj ɨ jumuácaꞌ jitze. 2Aꞌɨ́ɨ mu mij ɨ fariseos jaꞌeevaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús mej mij jaaséj tɨpuaꞌaj tyáahuaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpii, mej mij aꞌɨ́jcɨ jɨn tyiꞌtɨ́j jitzán ujpuáꞌrityeꞌen. 3Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ cɨyáaxaraꞌ ɨ jumuácaꞌ jitze tɨjɨn:
—Ájchesij iiyeꞌej jéꞌtaꞌ huatyéjchaxɨj.
4Ajta jeꞌen aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ séecan tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí jɨn jeꞌej tyíɨꞌrij tɨꞌij aꞌtɨ́j aꞌyan huárɨnyij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpii, nyi tɨ tyámuaꞌ huárɨnyij, caꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij? ¿Nyi maj séej tyúꞌhuaatyeꞌen caꞌ maj séej antyipuáꞌrityeꞌen?
Majta aꞌɨ́ɨmaj camu jeꞌej tyuꞌtaxájtacaꞌ. 5Aj puꞌij Jesús huoꞌséerajraa nyuꞌcamuɨꞌɨj, ajta huatóoxaamujrityej aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj quee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jáanamuaj, tɨꞌquij aꞌyan tyaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj tɨjɨn:
—Huatátzaaraj muaꞌ muácaꞌ.
Aj puꞌij ɨ tyáatɨꞌ jaatátzaaracaꞌ ɨ jumuácaꞌ tɨꞌquij huarúj. 6Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos iiráacɨj, matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan jeꞌej maj yeꞌej huárɨnyij mej mij jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Jéehua mu tyeɨ́tyee aꞌáa jaꞌtyúusɨɨ joꞌtɨj jaꞌváꞌasej ɨ jájtyij
7Aj puꞌij ɨ Jesús jóꞌraa, huaꞌ jamuán ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌváꞌasej ɨ jájtyij. Jéehua mu majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌáa huacháatɨmaꞌcaa a Galileea jamuán huajúꞌcaꞌaj. 8Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ vaꞌcán jɨn tyíꞌmuarɨeꞌcaꞌaj ɨ Jesús, jéehua mu ujoꞌváꞌjuꞌ aꞌáa maj jaꞌráacɨj a Judea, majta a Jerusalén, majta a Idumea, majta a Tiro, majta a Sidón, majta ɨ maj Jordán jáꞌmaꞌcan. 9Aj puꞌij jɨn ɨ Jesús aꞌɨ́ɨjma huataꞌíj ɨ maj jamuán huacɨ́j maj báarcuj jáahuaviitzeꞌen, tɨꞌij jitzán atyéyixɨꞌɨn mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee jatzíinajyiꞌcan. 10Jiꞌnye puꞌríj jéehua tyihuoꞌhuaatyaꞌcaꞌaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, aꞌɨ́j mu jɨn ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ ajtyáxɨɨriacaꞌ mej mij jaꞌajtamuárɨeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
11Ajta matɨꞌɨj ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌtzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj jaaséj ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ mu jimi tyítunutaxɨj majta aꞌyan tyíꞌtyejijhuacaꞌaj tɨjɨn:
—Muáaj paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios.
12Ajta ɨ Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj maj quee jaxajta huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee aꞌtɨ́j tɨ puéꞌeen.
Jesús pu huaꞌantyíhuoj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej
13Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌáan joꞌojnyéj ɨ jɨríj japua, aj puꞌij huoꞌtajé aꞌtyán maj jaꞌránajchacaꞌ. Matɨꞌɨj néijmiꞌi tyúusɨɨj, 14tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuácaa pu antyíhuo, mej mij jamuán huacɨ́ꞌcaꞌan ajta tɨꞌij huoꞌtaꞌíjtyeꞌen mej mij jaariáꞌxaj ɨ Dios nyuucaaj. Aꞌyaa puꞌij huoꞌtamuaꞌaj tɨjɨn ɨ maj tyuꞌtaꞌíjtyiꞌrej, 15ajta aꞌɨ́jna jɨn tyihuoꞌtaꞌíj mej mij antyúumuaꞌreeriaj maj hueꞌráꞌityej ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee. 16Aꞌíi mu mij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej ɨ tɨ huaꞌantyíhuoj: Aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón, ɨ tɨ ajta aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨjɨn Pedro, 17aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago ajta ɨ Juan ihuáariaꞌraꞌ tɨ puéꞌeen; aꞌɨ́ɨjma yojmuaꞌ ɨ Zebedeo, ɨ tɨ ajta aꞌyan huoꞌtamuaꞌaj jɨmeꞌ tɨjɨn Boanerges aꞌyaa tɨꞌij huatóomuaꞌaj tɨjɨn, Yójmuaꞌmuaꞌ ɨ maj tyényuuvej; 18ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Andrés, ajta ɨ Felipe, ajta ɨ Bartolomé, ajta ɨ Mateo, ajta ɨ Tomás, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Alfeo, ajta ɨ Tadeo, ajta ɨ Simón ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn cananeo, 19ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas ɨ tɨ aꞌyan tyeꞌentyímuꞌtacaa tɨjɨn Iscariote, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ avíitzij jɨn tyuꞌtátuiirej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Tyiꞌtɨ́j mu jitzán ujpuáꞌrij ɨ Jesús
(Mt. 12:22-32; Lc. 11:14-23; 12:10)
20Aj puꞌij téꞌej ɨ Jesús chiꞌtáj joꞌtyájrupij, majta mu jéehua tyúusɨɨj ɨ tyeɨ́tyee, capu ij ɨꞌriitacaꞌaj tɨ huaꞌ jamuán tyúꞌcuaꞌnyij ɨ maj jamuán huacɨ́j. 21Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej, aꞌɨ́ɨ mu aꞌáa joꞌréꞌnyej mej mij jáꞌanviꞌtɨj, jiꞌnye aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨ arí huatyóotɨmueꞌriꞌ.
22Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta aꞌáa mu jaꞌráacɨj a Jerusalén, aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn: —Beelzebú, aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj, aꞌɨ́j pu jitze jucaꞌnyej aꞌmújna mu tyévij tɨꞌij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj.
23Jesús pu huoꞌtajé, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: —¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ tyiyáaruꞌ jusɨ́ɨj huatóomuarityeꞌen? 24Tɨpuaꞌaj ɨ maj séej chájtaꞌnaj jitze ajaꞌchej jéꞌtaꞌ muáacɨɨnyej, camu cheꞌ áꞌtyeeren, 25ajta tɨpuaꞌaj ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen ɨ aꞌtɨ́j jéꞌtaꞌ muáacɨɨnyej, camu majta cheꞌ áꞌtyeeren. 26Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj, tɨpuaꞌaj jéꞌtaꞌ muáacɨɨnyej ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ majta jeꞌen tyúucuiꞌnyij, camu cheꞌ áꞌtyeeren, sulu aꞌɨ́ɨ mu antyipuaꞌrij.
27Capu jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ aꞌtɨ́j utyájrutyej joꞌtɨj jaꞌchej ɨ tuꞌhuájcaꞌnyej tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jaanáhueꞌ, tɨpuaꞌaj quee anaquéej jaatyájɨꞌqueꞌen, jiꞌnye aꞌyaa pu tyuꞌtáɨꞌriitarij tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jaanáhueꞌ.
28Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌraj néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j nusu tyiꞌtɨ́j maj jeꞌej puaꞌaj tyuꞌtaxájtacaꞌ. 29Ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj tyaataxáj aꞌɨ́jcɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, capu ɨ Dios aꞌnáj tyaatúꞌuunyiꞌraj, sulu aꞌɨ́j pu jɨn jajpuéetzij jaꞌmej jusén jɨmeꞌ.
30Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyuꞌtaxájtacaꞌ, jiꞌnye aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn tyiyáaruꞌ pu tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj.
Ɨ náanajraꞌ majta ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
31Aj mu mij aꞌáa jaꞌráꞌaj ɨ náanajraꞌ majta ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌáa mu mij jéjreꞌ joꞌtyuꞌúuj matɨꞌɨj tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj uyoꞌtájeevej. 32Aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌáa jaꞌtaquéetɨmaꞌcaa ɨ Jesús jimi, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna a náanaj, majta aꞌihuáamuaꞌ mu mapuaꞌquéj joꞌtyúꞌuu, aꞌɨ́ɨ mu muahuoo.
33Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyináana majta ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ?
34Aj puꞌij huoꞌséerajraa ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jimi ataquéetɨmaꞌcaj, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌíi mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyináana majta ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ. 35Jiꞌnye aꞌtɨ́j tɨ tɨnaꞌaj tɨ aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyeꞌihuáaraꞌ ajta nyaj náanaj.
4Aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastyaa
1Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Jesús huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej aꞌájna joꞌtɨj jaꞌváꞌasej ɨ jájtyij. Majta jeꞌen jéehua ɨ tyeɨ́tyee tyúusɨɨj, Jesús puꞌij báarcuj jitze atyájraa aꞌáa tɨ jáataꞌ jaꞌcávaꞌcaꞌaj, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa mu jaꞌajtyequéetɨmaꞌcaa a tɨj jóoꞌasej ɨ jájtyij. 2Aj puꞌij jéehua tyihuóꞌixaaj séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij.
Aꞌyaa pu tyihuoꞌmuáꞌtyej tɨjɨn:
3—Xáanamuajriꞌ aꞌíjcɨ: Aꞌtɨ́j pu aꞌáa joꞌmej joꞌtɨj tyajáꞌhuasteꞌ. 4Aꞌáa pu joomaꞌcaꞌaj jatahuaꞌnáaj ɨ ímueꞌrij, séecan puꞌij aꞌáa joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ juyéj jitze, aj mu mij ɨ pínaꞌsee jaaréꞌjeꞌpuj ɨ ímueꞌrij. 5Ajta séecan pu aꞌáa joꞌvatzɨ́ɨjraa tyetyéj tzajtaꞌ joꞌtɨj quee jéehua joꞌchootaꞌ, aj puꞌij jiyeꞌtzín acáanyaxɨj ɨ ímueꞌrij, jiꞌnye capu aꞌchu huácatyiij ɨ chuéj, 6ajta tɨꞌɨj ɨ xɨcáj eeréꞌnyej, aj puꞌij huariáꞌtaj ɨ tɨ arí ajnyéj, ajta quee aꞌchu ajoꞌcanáanaꞌajmaꞌcaaj, aꞌɨ́j pu jɨn huariaꞌhuaj. 7Ajta séecan ɨ ímueꞌrij, aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tzícareꞌej tzajtaꞌ, tɨꞌɨj ɨ tzícareꞌej huahuásej aj puꞌij jaꞌváꞌnaj ɨ tɨ arí ajnyéj, aꞌɨ́j pu jɨn quee huácɨɨriacaꞌ ɨ ímueꞌrij. 8Ajta séecan pu aꞌáa joꞌvatzɨ́ɨjraa joꞌtɨj naa joꞌéen ɨ chuéj, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajnyéj, ajta jeꞌen jéehua huácɨɨriacaꞌ, séecan pu ɨ ímueꞌrij aꞌyan tyiꞌcaꞌtyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa ɨ cúuxaꞌaj jitze sɨ́ɨj tɨnaꞌaj tyaꞌajtanyéj ɨ ímueꞌrij aꞌchu seityéj japuan tamuáamuataꞌ ɨ jatzíj, ajta séecan aꞌchu huéeicatyej, ajta séecan anxɨtyej.
9Jesús pu ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Ɨ maj iityanamuáarajmee, micheꞌ tyámuaꞌ naa tyáanamuaj.
Jiꞌnye een jɨmeꞌ séej nyúucarij jɨn tyihuáꞌmuaꞌtyej
10Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, Jesús pu jusɨ́ɨj aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzee, majta ɨ maj huaꞌ jamuán ajoꞌtyúꞌuucaꞌaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ jaaxájtacaꞌ. 11Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌajmaj pu ɨ Dios tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ tyíꞌeen joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn tyejéꞌijtaj, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jéjreꞌ maj joꞌtyúꞌuu, aꞌyaa pu séej nyúucarij jɨn tyihuáꞌmuaꞌtyen, 12mataꞌaj mij quee tyiꞌtɨ́j huaséj tyij majta maꞌunyéjnyeꞌrij, majta jeꞌen quee tyiꞌtɨ́j huánamuaj, tyij majta iityanamuáarajmeꞌnyij, camu mij majta jaꞌantzaahuatyeꞌsij ɨ Dios, tɨꞌij aꞌɨ́ɨn tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ.
Jesús pu huáꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastyaa
13Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi sequée yoꞌitéej xáꞌraa aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij? ¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij siaj sij yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij ɨ séecan ɨ nyúucarij? 14Aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ huasteꞌ, aꞌyaa pu een tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j tɨ huáꞌixaatyeꞌ ɨ Dios nyuucaaj. 15Séecan mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan een tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij juyéj jitze tɨ huavatzɨ́ɨjraa: aꞌɨ́ɨ mu mij tyámuaꞌ naa tyáꞌnamuaj ɨ nyúucarij, ajta matɨꞌɨj janamuáaran aꞌɨ́ɨ pu ɨ tyiyáaruꞌ jiyeꞌtzín huoꞌhuáariꞌracaa ɨ nyúucarij ɨ maj meríj júꞌmuaꞌreeriacaꞌaj ɨ jutzájtaꞌ. 16Majta séecan aꞌyaa mu een tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tyetyéj tzajtaꞌ tɨ huavatzɨ́ɨjraa: aꞌɨ́ɨ mu tyámuaꞌ naa tyáꞌnamuaj ɨ nyúucarij majta jutyamuaꞌveꞌej jaꞌancuriáaꞌsij, 17ajta camu jéehua ajoꞌcanáanaꞌajmee, camu mij jucaꞌnyej, aꞌɨ́j mu jɨn jajpuéetzij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj huaꞌxaahuariꞌ ɨ nyúucarij, naꞌríij jeꞌej puaꞌaj mahuáꞌuuriaj, aj mu mij jiyeꞌtzín yoꞌhuáꞌxɨj ɨ maj jitzán tyáꞌtzaahuatyeꞌ. 18Majta séecan aꞌyaa mu een tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tɨ tzícareꞌej tzajtaꞌ huavatzɨ́ɨjraa: aꞌɨ́ɨ mu janamuaj ɨ nyúucarij, 19ajta jéehua pu huaꞌ jitze juxɨeꞌveꞌ jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j tyíꞌmuarɨeꞌ, aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj jéehua tyíꞌtoovaꞌaj, majta jaxɨeꞌveꞌ maj néijmiꞌi tyíꞌijchaꞌɨj. Aꞌɨ́ɨ pu huaꞌ tzajtaꞌ huataséjreꞌsij, capu ij jaatáꞌsij tɨ jitzán huatyáꞌɨtzeereꞌen ɨ nyúucarij. 20Séecan mu majta séejreꞌ ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij majta jaꞌráꞌastej, aꞌɨ́ɨ mu mij jéehua tyuꞌtyáhuɨɨreꞌsij, aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tɨ huahuástiꞌhuacaꞌ joꞌtɨj joꞌjɨ́ꞌreꞌen. Aꞌɨ́ɨ mu mij aꞌyan tyuꞌtyáhuɨɨreꞌsij tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tɨ huácɨɨriacaꞌ aꞌchu seityéj japuan tamuáamuataꞌ tɨ cureꞌtyéꞌtyeꞌejmee, majta séecan huéeicatyej, majta séecan anxɨtyej sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
Aꞌɨ́jna ɨ tatzárij tɨ antyítaa ɨ huootyij jitze
21Jesús pu ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyiquij ɨ tatzárij muaꞌantyítɨeeraj mej mij cajún jityej yeꞌrájchetyij, caꞌ mej mij utáatzij jityej yeꞌrájchetyij? Capu xaa nyuꞌuj, sulu áan mu ɨmuáj yoꞌojchesij, taꞌaj ij aꞌ ɨmuáj atányeeriꞌcɨj. 22Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj, capu tyiꞌtɨ́j jusén jɨn avíitziꞌhuaj jaꞌmej, sulu huataséjreꞌsij, naꞌríij tyiꞌtɨ́j maj aviitziꞌ jɨn muaꞌreej ɨ jumuaꞌtzíiraꞌaj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨ pu ajta muaꞌreeriꞌhuan. 23Mu siaj iityanamuáarajmee, tyámuaꞌ xu naa tyáanamuaj.
24Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xaaséj tyiꞌtɨ́j siaj namuaj. Aꞌchu siaj muaꞌaj tyiꞌtɨ́j huoꞌtáꞌan ɨ séecan, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj ɨ Dios muaꞌajmaj tyajamuaatáꞌsij, ajta jeꞌen jéetzeꞌ tyajamuaatáꞌsij. 25Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyiꞌtɨ́j cɨ́ɨ tyíꞌijchaꞌɨj, aꞌɨ́ɨ pu jéetzeꞌ tyaꞌancuriáaꞌsij, ajta ɨ tɨ quee tyiꞌtɨ́j tyíꞌchaꞌɨj, aꞌɨ́j mu tyáaꞌriꞌraj aꞌchu tɨ tyiꞌtɨ́j tyíꞌchaꞌɨj.
Ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ ímueꞌrij tɨ huoseꞌen
26Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ Jesús tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ ímueꞌrij huahuástej ɨ chuéj japua, 27tɨ aꞌyan chaꞌtánaꞌaj tyeꞌmej tɨpuaꞌaj tyácusimeꞌen aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, naꞌríij atányeerij, capu jamuaꞌreeren jeꞌej tɨ yeꞌej tyeꞌejnyésij tɨpuaꞌaj tɨ́caꞌ naꞌríij tújca aꞌɨ́ɨ pu ɨ ímueꞌrij acányesij ajta jeꞌen huoseꞌen. 28Aꞌɨ́ɨ pu ɨ chuéj jusɨ́ɨj tyámuaꞌ joorej tɨꞌij acáanyej ɨ ímueꞌrij, aj puꞌij ajnyésij ɨ xámueꞌraꞌ ajta jeꞌen huatámueeyaꞌaj, tɨꞌquij ɨ muéeyaꞌraꞌ jitze canyáatɨraꞌsij ɨ jatzíj. 29Tɨpuaꞌaj arí ɨ jatzíj huácaꞌnaj aj mu mij jaariáꞌsɨɨreꞌsij, jiꞌnye puꞌríj tyaꞌráꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán tyúutzaꞌnyii.
Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ jaxaj ɨ mostáasaj jatzeꞌ
30Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye yeꞌej tyíɨꞌrij tyej tyij aꞌyan tyaataxáj jeꞌej tɨ tyíꞌeen joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, tyiꞌtanyí tɨn aꞌyan huaséꞌrin? 31Aꞌyaa pu een tɨꞌɨj ɨ mostáasaj jatzeꞌ tɨ ɨ chóotaꞌ atyáhuastiꞌhuacaꞌ. Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ jatzíj tɨ jéetzeꞌ cɨ́leen tɨ íiyan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, 32ajta tɨꞌɨj atyáhuastiꞌhuaj ɨ jatzíj, aꞌɨ́ɨ puꞌij huoseꞌen tɨꞌquij jéetzeꞌ uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌmej quee ɨ tɨ tyíꞌhuastiꞌ, tyámuaꞌ pu viváajmaꞌaj tyiꞌtyáxamueꞌej jaꞌmej, aꞌɨ́j pu jɨn ɨꞌríitaj jaꞌmej maj ɨ pínaꞌsee jitzán tyiꞌhuóoꞌitoꞌtyeꞌ aꞌɨ́jcɨ jityej ɨ tɨ huáqueenyiꞌisteꞌ.
Jeꞌej tɨ yeꞌej een jɨmeꞌ ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj séej nyúucarij jɨmeꞌ
33Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, jéehua pu tyihuóꞌixaaj séej nyúucarij jɨmeꞌ, aꞌchu maj aꞌyan pújooriajvaꞌaj mej mij yóꞌitej muáꞌraꞌnyij. 34Capu tyiꞌtɨ́j huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨquee aꞌyan séej nyúucarij jɨmeꞌ, ajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j tyámuaꞌ pu amitéeriaꞌcan jɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj jujɨ́meꞌ.
Jesús pu jaatyápuaꞌrij ɨ áacaj ajta ɨ jájtyij tɨ tyúutaꞌhuaꞌaj
35Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj tyechúmuaꞌrisimaꞌcaj, Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Cheꞌréj tyicheꞌ antácɨɨnyej után jitze pujmuaꞌ.
36Aꞌáa muꞌuj mij huajaꞌajhuaꞌxɨ́ɨ ɨ tyeɨ́tyee matɨꞌɨj mij yoꞌvíꞌtɨj ɨ Jesús ɨ báarcuj jitze aꞌáa tɨ joꞌtyávaacaꞌaj, majtáhuaꞌaj mu séecan huaꞌ jamuán ujóꞌjuꞌ séecan báarcuj jitze. 37Aj puꞌij caꞌnyíin jɨn huatáꞌaacariacaꞌ, tyámuaꞌ pu apúutzarij tyiꞌtyúutaꞌhuaꞌaj aꞌɨ́ɨ puꞌij atyáxɨjrihuaꞌaj ɨ báarcuj jitze, puꞌríj ij tɨn aváꞌajɨstisimaꞌaj ɨ báarcuj jitze. 38Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús pu huatácuj huaꞌhuaritaꞌ pujmuaꞌ ɨ tyeɨ́tyee tyiꞌijmúꞌtzij pu huácaꞌtyii. Aj mu mij jaajɨ́stej majta jeꞌen aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, ¿nyiquee a jitze juxɨeꞌveꞌ tyaj tyeríj tɨn atyácuiꞌsij?
39Aj puꞌij ɨ Jesús ájchej tɨꞌquij jaataꞌíjmuejriꞌ ɨ áacaj, ajta ɨ jájtyij aꞌyan tyuꞌtajé tɨjɨn:
—Capáj cheꞌ jujhuaꞌnaj. Huatyáapuaꞌrij.
Aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ áacaj ajta jeꞌen naa tyoꞌrióojeꞌyacaꞌ ɨ jájtyij. 40Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij tyíꞌtzɨɨnyeꞌ? ¿Nyi sequée xu tyámuaꞌ tyáꞌtzaahuatyeꞌ?
41Aꞌɨ́ɨ mu mij tyámuaꞌ tyuꞌtátzɨɨn, majta aꞌyan tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj séej jamuán majta séej tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj puéꞌeen aꞌmújna, mej mij majta jaꞌastej ɨ áacaj ajta ɨ jájtyij?
5Aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j Gadara tɨ jáꞌmaꞌcan
1Aj mu mij után jitze pujmuaꞌ jaꞌráꞌaj, aꞌyaa pu tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Gadara. 2Tɨꞌɨj naꞌaj tyeꞌtáraa ɨ Jesús ɨ báarcuj jitze, sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ úꞌsejreꞌ. Aꞌɨ́jna ɨ tyáatɨꞌ aꞌáa pu jeꞌtáraa joꞌmaj ɨ muɨꞌchítyee jáꞌavaꞌtacaa, 3jiꞌnye aꞌáa pu jáꞌchajcaꞌaj. Capu ɨꞌriitacaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j jaatyájɨꞌqueꞌen, nyi cadéenaj jɨmeꞌ. 4Mueꞌtɨ́j muꞌríj jaꞌnájɨꞌcaꞌcaꞌaj ɨ muácaꞌraꞌan majta ɨ ɨcájraꞌ jitze ɨ cadéenaj jɨmeꞌ, jeꞌen pu jajtzáꞌnaꞌaj, capu jeꞌej tyíɨꞌriitacaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j jaamuéꞌtɨn. 5Aꞌnáj tɨ naꞌaj pu aꞌáa joꞌcháꞌcanyaꞌaj ɨ jɨríj jitze ajta joꞌmaj muɨꞌchítyee jáꞌavaꞌtacaa tújca ajta tɨ́caꞌ, antyijíihua ajta tyetyéj jɨn curióotoꞌxaꞌaj. 6Ajta tɨꞌɨj aꞌɨ́j huaséj ɨ Jesús, aj puꞌij ootatéj, tɨꞌɨj ij tyítunutacaꞌ aꞌájna véjriꞌ joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, 7tɨꞌquij aꞌyan tyaatajé caꞌnyíin jɨmeꞌ tɨjɨn:
—Capáj nyéetzij jeꞌej nyoorej, Jesús, ɨ paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios tɨ néijmiꞌqueꞌ tyíꞌijta. Aꞌyaa nu tyíꞌmuahuaviij ɨ Dios jitze maꞌcan paj quee puéjtzij nyataꞌcareꞌen.
8Aꞌyaa pu tyíꞌxajtacaꞌaj, jiꞌnye Jesús pu aꞌyan tyaatájeevacaꞌaj tɨjɨn:
—Tyiyáaruꞌ mu paj jeꞌej puaꞌaj metyóomuaꞌrej, iirájraꞌ mu tyévij tzajtaꞌ.
9Jesús pu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye puaꞌantyapuaj?
Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu ántyapuaj tɨjɨn Legión, jiꞌnye tyámuaꞌ tu tyíꞌtyamuiꞌij.
10Aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌyan jéehua tyáꞌhuaviiracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨquee hueꞌráꞌityacareꞌen aꞌájna. 11Ajta aꞌájna véjriꞌ, jéehua mu ɨ tuíixuj aꞌáa tyojóohuɨɨracaꞌaj, 12aꞌyaa mu mij ɨ tyiyáaruꞌuj tyaatáhuaviiriꞌ tɨjɨn:
—Taataꞌítyij ɨ tuíixuj jimi taatáꞌ tyej tyij huaꞌ tzajtaꞌ utyájrutyej.
13Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtaꞌ, matɨꞌɨj mij iiráacɨj ɨ tyiyáaruꞌ ɨ maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tyévij, aj mu mij ɨ tuíixuj tzajtaꞌ utyájrupij. Majta ɨ tuíixuj aꞌyaa mu aráꞌaxcaa aꞌchu huaꞌpuaj víꞌraꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu mij joꞌhuáachajraa aꞌájna pujmuaꞌ joꞌtɨj jaꞌancátyee, aj mu mij ujvátzɨj majta jeꞌen jáataꞌ atyáavatzɨj aꞌáa mu mij néijmiꞌi atyájcuii.
14Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huaꞌchaꞌɨɨcaꞌaj ɨ tuíixuj aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌtátzɨɨn, matɨꞌɨj mij jóꞌjuꞌ maj tyojoꞌtaxáj ɨ chájtaꞌ, majta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj a ɨmuáj antacháatɨmee. Aj mu mij ajeꞌréꞌnyej ɨ tyeɨ́tyee mej mij jáamuaꞌreej jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j. 15Matɨꞌɨj aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej ɨ Jesús, aj mu mij aꞌɨ́j huaséj ɨ tyévij ɨ tyiyáaruꞌuj maj tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, aꞌáa pu joꞌtácatyii, capu cheꞌ jutɨmueꞌracaꞌaj, puꞌríj tyámuaꞌ éenyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tyévij. Jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee tyuꞌtátzɨɨn, 16majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jaaséj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j, néijmiꞌi mu huoꞌtéꞌexaa ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tɨ tyáaruj ɨ tyévij ɨ tyiyáaruꞌuj maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, ajta jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huóꞌruuj ɨ tuíixuj. 17Aj mu mij huatyóohuij ɨ tyeɨ́tyee maj jaatáhuaviij ɨ Jesús tɨ jóꞌraꞌnyij aꞌájna.
18Tɨꞌɨj ɨ Jesús atyájraa ɨ báarcuj jitze, aꞌɨ́jna ɨ tyévij tyiyáaruꞌ maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ jaatáꞌan tɨ jamuán jóꞌmeꞌen. 19Ajta ɨ Jesús capu jaatáꞌ, sulu aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Áricuj jóꞌraꞌ joꞌpaj jaꞌchej huaꞌ jamuán aꞌihuáamuaꞌ, pajta jeꞌen néijmiꞌi huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ muáaruuj ɨ tavástaraꞌ, ajta jeꞌej tɨ tyimuáꞌancuꞌvaxɨj.
20Aj puꞌij jóꞌraa ɨ aꞌtɨ́j, ajta jeꞌen huatyóochej tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee aꞌájna tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tamuáamuataꞌ tɨ Chájtaꞌnajmee, jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj jimi aꞌɨ́jna ɨ Jesús, néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ.
Aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨ tyíꞌcuiꞌ ajta ɨ yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jairo
21Tɨꞌɨj ɨ Jesús huariáꞌraa ɨ báarcuj jitze aꞌáa pu jaꞌráꞌaj után jitze pujmuaꞌ, aj mu mij jéehua ɨ tyeɨ́tyee ajtyáxɨɨriacaꞌ, ajta ɨ Jesús aꞌáa pu joꞌtyéechaxɨj joꞌtɨj jóoꞌasej ɨ jájtyij. 22Aj puꞌij sɨ́ɨj aráꞌaj ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Jairo, tɨꞌɨj jaaséj ɨ Jesús aj puꞌij tyítunutacaꞌ a chóotaꞌ joꞌtɨj joꞌtyéjvee, 23jéehua pu aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ tɨjɨn:
—Nyiyóoj pu áꞌmeꞌrej, mujoꞌtéꞌyiꞌij pataꞌaj jaꞌajtamuárɨeꞌen taꞌaj huarúj, ajta jeꞌen júurij jáꞌraꞌnyij.
24Jesús puꞌij jamuán ujóꞌmej, majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee ujóꞌjuꞌ huaꞌ jamuán tyámuaꞌ mu mij tyityóotajchacaꞌaj. 25Ajta huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee íitɨꞌ tɨ tyíꞌcuiꞌ pu ajoꞌtyávaacaꞌaj, puꞌríj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj nyinyiꞌraꞌaj áꞌtyeeviꞌcaꞌaj tɨ tyíꞌcuiꞌ, aꞌnáj tɨnaꞌaj pu anámuɨꞌyacaꞌaj ɨ xúureꞌej. 26Jéehua pu jajpuéjtzicaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ arí jéehua huóoꞌijtacaꞌ ɨ maj tyíꞌhuaꞌtacaa jimi, puꞌríj ij néijmiꞌi tyajaꞌhuóorɨeecaꞌaj, ajta capu tyiꞌtɨ́j jarújtyeꞌ. Sulu aꞌyaa puꞌuj jéetzeꞌ tyiꞌijcuíꞌnyacaꞌ. 27Tɨꞌɨj tyúꞌnamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj ɨ Jesús, aꞌɨ́jna íitɨꞌ pu huaꞌhuaritaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ajeꞌreꞌnyéej tɨꞌquij jaꞌajtamuárɨej ɨ máancajraꞌan ɨ Jesús. 28Jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌmuaꞌajcaa tɨjɨn: “Aꞌɨ́j nu jɨn tyámuaꞌ rɨnyij tɨpuaꞌaj nyaꞌajtamuárɨeꞌen máancajraꞌan.” 29Tɨꞌɨj aꞌyan huarɨ́j aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ anámuɨꞌyacaꞌaj ɨ xúureꞌej, ajta aꞌyan jaataꞌaj ɨ tzajtaꞌ tɨ arí tyámuaꞌ huarɨ́j. 30Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌtɨ́j tyúꞌhuaaj tɨ tyíꞌcuiꞌ, aj puꞌij pu ájvej huoꞌséerajraa ɨ tyeɨ́tyee, ajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj naꞌajtamuárɨej ɨ nyamáancaj jitze?
31Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j mu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj huaꞌsej maj jéehua ɨ tyeɨ́tyee muaꞌtajche, pajta aꞌyan tyíꞌihuoꞌ tɨjɨn: “¿Aꞌtanyíj naꞌajtamuárɨej?”
32Ajta ɨ Jesús pu huoꞌséerajyiꞌcaa ɨ maj aꞌáa joꞌváatɨmaꞌcaa, tɨꞌij jaaséj aꞌtɨ́j tɨ jaꞌajtamuárɨej. 33Aj puꞌij ɨ íitɨꞌ tyuꞌtátzɨɨn ajta tyóoviveesimaꞌaj, jiꞌnye jamuaꞌreeriacaꞌaj tyiꞌtɨ́j tɨ jeꞌej jáaruuj, aj puꞌij ajtyáxɨɨriacaꞌ joꞌtɨj joꞌtyéjvee ɨ Jesús tɨꞌquij jimi tyítunutacaꞌ, ajta jeꞌen néijmiꞌi jaatéꞌexaa tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ. 34Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyiyóoj, aꞌɨ́j paj jɨn tyámuaꞌ huarɨ́j ɨ paj tyáꞌantzaahuaj. Áricuj axáahuaj jóꞌraꞌ cheꞌ tyámuaꞌ muaꞌaxcaj ɨ paj períj huarúj.
35Óocheꞌ pu tyiꞌtyaxáatasimaꞌcaj ɨ Jesús, matɨꞌɨj séecan aráꞌaj aꞌáa maj jaꞌchej aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa mu mij tyaatéꞌexaa ɨ yoꞌpuáaraꞌan ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨjɨn:
—Puꞌríj huamuɨ́ꞌ aꞌyóoj. ¿Jiꞌnye pej pij pooj tyáꞌɨtzaaj mu maeestro?
36Ajta ɨ Jesús, capu huaꞌantzaahuaj aꞌɨ́ɨmaj, aꞌyaa puꞌij tyaatéꞌexaa ɨ yoꞌpuáaraꞌan tɨjɨn:
—Capáj tyíꞌtzɨɨnyeꞌej, aꞌɨ́ɨ puꞌuj juxɨeꞌveꞌ paj tyáꞌantzaahuatyeꞌen.
37Ajta quee aꞌtɨ́j huatáꞌ mej mij jamuán ujóꞌjuꞌ, sulu aꞌɨ́j puꞌuj ɨ Pedro, ajta ɨ Santiago, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ɨ tɨ ihuáariaꞌraꞌ puéꞌeen ɨ Santiago. 38Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌchej ɨ yoꞌpuáaraꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee huaséj ɨ maj caꞌnyíin jɨn tyóoyiinyisimeꞌej, 39aj puꞌij utyájrupij uchiꞌtáj tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye mej mij jeꞌej uhuatyáhuaasij siajta jéehua juyiin? Capu muɨꞌchij mu páꞌrɨꞌɨj, sulu tyácusij puꞌuj.
40Aj mu mij ɨ tyeɨ́tyee jaatyaꞌatzájraa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, ajta aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌcaa iiráꞌityacaꞌ, aj puꞌij aꞌɨ́jna joꞌvíꞌtɨj ɨ táatajraꞌ ajta ɨ náanajraꞌ ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj, aj puꞌij aꞌúun joꞌtyájrupij joꞌtɨj jeꞌrácaꞌtyii aꞌɨ́jna ɨ páꞌrɨꞌɨj. 41Tɨꞌquij jajvíꞌ ɨ muácaꞌraꞌan jitze ajta jeꞌen aꞌyan tyaatajé tɨjɨn:
—Taliita, cuumi —aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij, Taliita cuumi, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn: Páꞌrɨꞌɨj, muéetzij nu aꞌyan tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ájchesij.
42Aj puꞌij ájchej ɨ páꞌrɨꞌɨj, tɨ tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj nyinyiꞌraꞌaj jájchaꞌɨɨcaꞌaj ajta jeꞌen huatyóochej tɨ ajoꞌchaꞌcanyeꞌen. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee jéehua mu jeꞌej tyoꞌtaséj. 43Ajta ɨ Jesús jéehua pu huoꞌtaꞌíj maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej, ajta jeꞌen tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ mej mij tyáacueꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ páꞌrɨꞌɨj.
6Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan
1Aj puꞌij ɨ Jesús jóꞌraa joꞌtɨj joꞌvéꞌsej, majta jamuán aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j. 2Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii, aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej joꞌmaj jóosɨꞌrii. Jéehua mu tyeɨ́tyee jáanamuajriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj mu mij jeꞌej tyoꞌtaséj majta jeꞌen aꞌyan tyuúꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
—¿Joꞌquíj yoꞌrɨ́ꞌrej aꞌmújna ɨ nyúucarij? ¿Joꞌquíj yeꞌtyáꞌ ɨ tɨꞌij huápuɨꞌɨj tyojóꞌitej, ajta jaayíꞌtɨn tɨ tyiꞌtɨ́j tyámuaꞌ tyuꞌtaséjre? 3¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyíꞌsiꞌchacaa, yójraꞌ ɨ Maríia, majta aꞌɨ́ɨn ihuáamuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ Jacobo, ɨ José, ɨ Judas, ajta aꞌɨ́jna ɨ Simón? ¿Nyi mequee aꞌɨ́ɨmaj majta ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ ɨ maj úucaa, tajamuán yéchej?
Aꞌɨ́j mu jɨn quee jimi tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj. 4Ajta ɨ Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Joꞌtɨj naꞌaj mu tyámuaꞌ yóꞌsej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jaxaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, majta ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee joꞌtɨj jaꞌchej, majta ɨ maj jamuán ajaꞌchej, camu naa yóꞌsej aꞌɨ́ɨmaj.
5Aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨ Jesús jéehua tyuꞌmuárɨej aꞌájna, séecan pu aváꞌmuarɨeꞌxɨj ɨ tyeɨ́tyee, ajta tyihuóꞌhuaa. 6Ajta jeꞌej puaꞌaj tyóomuaꞌajcaj jiꞌnye camu ɨ tyeɨ́tyee jimi tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj.
Jesús pu huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j mej mij jaariáꞌxaj ɨ Dios nyuucaaj
Aꞌáa pu ɨ Jesús véjriꞌ joꞌcháꞌcanyaꞌaj, tyihuaꞌmuaꞌtyáaj. 7Aj puꞌij huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, tɨꞌquij huaꞌréꞌityixɨj tyahuaꞌpuaj maꞌcan, ajta huoꞌtaꞌíj mej mij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee. 8Aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíj maj quee tyiꞌtɨ́j aꞌaj ɨ maj jɨn huatyóohuɨɨreꞌen ɨ juyéj jitze, sulu maj aꞌɨ́j manaꞌaj antyichóoj ɨ tyáxuꞌuj. Capu juxɨéꞌvaꞌcaꞌaj maj tyoꞌcaꞌíneꞌej nusu maj túmii antyiꞌáꞌaj. 9Aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíj maj ajtóocaꞌqueetyaꞌxɨꞌɨn, ajta capu huoꞌtaꞌ maj huaꞌpuácaa tyeꞌentyicáanarij. 10Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Siatɨꞌɨj muaꞌaj chiꞌtáj uꞌtyájrutyej, aꞌáa xu joꞌtyáꞌɨtzeereꞌen aꞌchu siaj áꞌtyeeren aꞌájna a chájtaꞌ. 11Ajta tɨpuaꞌaj majáꞌhuaꞌ mequee jamuajaꞌtáꞌcareꞌen siaj utyájrutyej, nusu mequee jáꞌmuanamuajracuj, xɨiꞌrácɨɨnyij siajta jaatácaꞌtzɨj ɨ jucaꞌquéj taꞌaj ij cáaxɨj ɨ chuéj, aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyáꞌmuaꞌreeren maj ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
12Matɨꞌɨj mij eeráacɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, mej mij huoꞌréꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee maj tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi. 13Jéehua mu hueꞌráꞌityacaꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj maj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, majta jéehua tyihuóꞌhuaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj aꞌɨ́j mu huaꞌváꞌhuaatyaꞌxɨj ɨ aséityij ɨ huaꞌ muꞌúutzeꞌ.
Matɨꞌɨj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj
14Ajta aꞌɨ́jna ɨ tajtúhuan ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Herodes, aꞌɨ́ɨ pu tyúꞌmuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyíꞌmuarɨeꞌcaꞌaj Jesús, jiꞌnye puꞌríj néijmiꞌqueꞌ muaꞌreeriꞌhuacaꞌaj. Séecan mu aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj aꞌɨ́ɨ pu huatájuuriacaꞌ, aꞌɨ́j pu jɨn jaayíꞌtɨn tɨ aꞌyan tyíꞌmuarɨeꞌej.
15Majta séecan aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Elías ɨ Dios nyuucaaj tɨ xajtacaꞌaj.
Majtáhuaꞌaj séecan aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyíꞌxaj ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌyájna matɨꞌɨj ɨ maj aráꞌtyeej tyíꞌxajtacaꞌaj.
16Tɨꞌɨj ɨ Herodes aꞌyan tyúꞌnamuajriꞌ, aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Juan. Nyáaj nu jaataꞌíjtacaꞌ maj jiꞌijvéjchej ɨ muꞌúuraꞌ ajta ijíij arí huatájuuriacaꞌ.
17Aꞌɨ́ɨ pu ɨ Herodes jaataꞌíjtacaꞌ maj jaꞌnájɨꞌqueꞌen majta jeꞌen jeꞌtyáanaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ajta ɨ íitɨꞌ tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Herodías, aꞌɨ́ɨ pu ɨ́ɨraꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej ɨ Felipe tɨ ihuáariaꞌraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes, aꞌɨ́ɨ puꞌij ɨ Herodes jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj ɨ Felipe tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj. 18Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Juan aꞌyan tyaatéꞌexaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes tɨjɨn:
—Capu aꞌyan tyiꞌtyéevijtɨj paj jatyéviꞌtɨnyeꞌen muaꞌ ihuáaraꞌ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj.
19Herodías pu jájchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, aꞌɨ́j pu jɨn jajeꞌcatamuɨꞌcaꞌaj, ajta quee pújooriajvaꞌaj, 20jiꞌnye Herodes pu jatzɨɨnyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeriacaꞌaj tɨ tyámuaꞌ tyíꞌtyevistacaꞌaj ɨ Juan, ajta quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn jachaꞌɨɨcaꞌaj. Tyij ajta quee jeꞌej jájtyooveꞌej jeꞌej tɨ huárɨnyij tɨꞌɨjta janamuajraj, Herodes pu tyámuaꞌ naa tyáꞌnamuajracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan. 21Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ aꞌnáj tɨ maꞌcan ɨ Herodes, jéehua pu tyeɨ́tyee huatáꞌinyej, matɨꞌɨj manaꞌaj ɨ maj tyíꞌijta, ajta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityetyúuꞌpuꞌ majta ɨ maj jéehua juxɨeꞌveꞌ aꞌáa maj huacháatɨmee a Galileea. 22Aꞌɨ́jna ɨ yójraꞌ ɨ Herodías, aꞌɨ́ɨ pu utyájrupij u chiꞌtáj tɨꞌij tyuꞌtyéeyeꞌen joꞌmaj tyajáꞌcuaꞌajcaa, jéehua pu jaꞌránajchacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes tɨꞌɨj tyuꞌtyéenyej, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán tyíꞌcuaꞌajcaa, aj puꞌij ɨ tajtúhuan aꞌyan tyaatéꞌexaa ɨ íitaj tɨjɨn:
—Naatáhuaviij tyiꞌtɨ́j paj jeꞌej tyíꞌxɨeꞌveꞌ, nyáaj nu muaatáꞌsij.
23Jéehua pu aꞌyan tyéeꞌixaaj tɨ jaatáꞌsij tyiꞌtɨ́j tɨ jaatáhuaviiraj, ajta quee jeꞌej rɨnyij tɨpuaꞌaj jaatáhuaviij jéꞌtaꞌ joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn tyihuajáꞌijtyeꞌ. 24Aj puꞌij iirájraa aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ, tɨꞌɨj ij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ junáanaj tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí nyaatáhuaviij?
Aj puꞌij ɨ náanajraꞌ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Huatáhuaviiriꞌ ɨ muꞌúuraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj.
25Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj jiyeꞌtzín utyájrupij ɨ íitɨꞌ joꞌtɨj jeꞌrácatyii ɨ tajtúhuan, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ paj naatɨ́ꞌtyeꞌen túxaꞌaj jitze ɨ muꞌúuraꞌ ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj.
26Aj puꞌij ɨ tajtúhuan jéehua huatóoxaamujrityej, ajta arí aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨ aꞌyan rɨnyij meeséeracaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huoꞌtáꞌinyej, aꞌɨ́j pu jɨn jaꞌráꞌastee ɨ junyúucaa. 27Tɨꞌquij séej ɨ xantáaruꞌ huataꞌítyacaꞌ tɨꞌij jaajéꞌcaj ajta jeꞌen u uyoꞌtaꞌítyej ɨ muꞌúuraꞌ ɨ Juan. Aj puꞌij ɨ xantáaruꞌ ujóꞌmej joꞌtɨj jeꞌtyánamiꞌ ɨ Juan, tɨꞌquij jiꞌijvéjchacaꞌ ɨ muꞌúuraꞌ 28ajta jeꞌen uyaꞌrájtɨɨ ɨ túxaꞌaj jitze. Aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌɨ́j huatɨꞌɨj ɨ yójraꞌ ɨ Herodías; tɨꞌɨj taꞌij aꞌɨ́ɨn ayooɨ́ꞌtyej ɨ junáanaj.
29Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Juan jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj jáamuaꞌreeriꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ajoꞌréꞌnyej mej mij yoꞌchueenyij ɨ muɨꞌchij, majta jeꞌen jaꞌváꞌnaj.
Jesús pu tyihuoꞌcueꞌej ɨ maj anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌasej
(Mt. 14:13-21; Lc. 9:10-17; Jn. 6:1-14)
30Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ mu tyúusɨɨj joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, matɨꞌɨj mij néijmiꞌi jaatéꞌexaa jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j huáruuj ajta jeꞌej maj tyihuóꞌmuaꞌtyej. 31Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Musioꞌtéꞌyiꞌij, tyicheꞌ tajɨ́ɨmuaꞌaj huátasoꞌpeꞌen majáꞌhuaꞌ joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j.
Jiꞌnye jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee ajoꞌréꞌnyinyiicaꞌaj joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, majta joꞌcɨ́ꞌcaꞌaj mamueꞌtɨ́j ɨ tyeɨ́tyee, capu ij ɨꞌriitacaꞌaj maj tyúꞌcuaꞌnyij aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj jamuán huacɨ́j. 32Ajta ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌɨ́ɨ mu joꞌcɨ́j ɨ báarcuj jitze, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j. 33Majta mueꞌtɨ́j mu huoꞌséj matɨꞌɨj joꞌcɨ́j, majta jeꞌen huoꞌmuájtyacaꞌ, aꞌɨ́j mu jɨn juɨꞌɨcán ajoꞌréꞌnyaxɨj joꞌtɨj naꞌaj maj huacháatɨmee, aꞌɨ́ɨ mu mij anaquéej aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌmaj jaꞌraꞌíixajcheꞌ. 34Tɨꞌɨj ɨ Jesús eetáraj ɨ báarcuj jitze, jéehua pu ɨ tyeɨ́tyee huaséj, tɨꞌɨj ij huatóoxaamujri, jiꞌnye aꞌyaa mu huaséꞌrihuaꞌaj matɨꞌɨj cányaꞌxɨɨ tɨquee aꞌtɨ́j huáꞌsɨɨriaꞌcaꞌaj, aj puꞌij huatyóochej tɨ jéehua tyihuóꞌmuaꞌtyej. 35Tɨꞌɨj huatyéchumuaꞌriacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ɨ maj jamuán huacɨ́j ajeꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Puꞌríj huachúmuaꞌ, ajta quee aꞌtɨ́j yaꞌ jaꞌchej iiyeꞌej véjriꞌ. 36Huaꞌréꞌityixɨꞌ mu tyeɨ́tyee, mej mij joꞌcɨ́xɨꞌɨn joꞌmaj joꞌcháatɨmee ajta mej mij tyiꞌtɨ́j huánanan ɨ maj jáacuaꞌnyij.
37Ajta ɨ Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj setyihuóꞌcueꞌtyej.
Aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyityaatanyúj tɨjɨn:
—¿Nyi aꞌyan petyáꞌxɨeꞌveꞌ tyaj ujóꞌjuꞌ tyajta jeꞌen aꞌyan tyeetyáxɨjtyeꞌen ɨ túmii aꞌchu tɨ jumueꞌtɨj huaꞌpuaj anxɨtyej xɨcáj jitze tyej tyij ɨ páan huánanan tyej tyij tyihuóꞌcueꞌtyej?
38Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Séricuj xáahuo. ¿Aꞌchunyéj puaꞌmácan muaꞌaj séjchaꞌɨj ɨ páan?
Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ, aꞌyaa mu mij tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Anxɨ́vij ɨ páan majta huaꞌpuaj ɨ hueꞌtyée.
39Aj puꞌij huoꞌtaꞌíjtacaꞌ maj ooráꞌsej ɨ tyeɨ́tyee metyamueꞌtɨjmaꞌaj aꞌájna ɨ joꞌtɨj joꞌtuꞌpij, 40aꞌyaa mu mij tyityoꞌráꞌsacaꞌ, séecan anxɨtyej mu araꞌástɨmaꞌaj, majta séecan huáꞌpuatyej japuan tamuáamuataꞌ mu araꞌástɨmaꞌaj. 41Aꞌɨ́ɨ puꞌij Jesús jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan tɨ anxɨ́vij ajta ɨ hueꞌtyée ɨ maj huaꞌpuaj, jútyeꞌ puꞌij joꞌnyéerij tɨꞌquij tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, ajta jeꞌen jaꞌantyítaaraxɨj ɨ páan, tɨꞌquij huoꞌráɨꞌpuꞌuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j mej mij aꞌɨ́ɨmaj huoꞌráaɨꞌpuꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee. Aꞌɨ́j pu ajta huoꞌráɨꞌɨj ɨ hueꞌtyée. 42Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa ɨ tyeɨ́tyee, majta tyámuaꞌ naa tyityaatajúꞌxaj, 43aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j jaariáꞌsɨɨ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee majta ɨ hueꞌtyée, tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj sicɨɨ mu mij tyaꞌváꞌjɨstej. 44Majta ɨ tyétyacaa ɨ maj tyúꞌcuaa, aꞌyaa mu aráꞌaxcaa aꞌchu anxɨ́ víꞌraꞌaj.
Jesús pu ajaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj ɨ jájtyij japua
45Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, Jesús pu huoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j maj atyácɨɨnyej ɨ báarcuj jitze mej mij aꞌɨ́ɨmaj anaquéej antácɨɨnyej után jitze pujmuaꞌ, a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Betsaida, ajta ɨ Jesús aꞌáa pu ajoꞌtyáꞌɨtzee tɨꞌij huaꞌréꞌityixɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee. 46Tɨꞌɨj huaꞌreꞌítyixɨꞌɨj, aj puꞌij ɨ jɨríj jitze antyíraa tɨꞌij huatyényuunyij ɨ Dios jimi. 47Tɨꞌɨj huaréꞌchuixariacaꞌ, aꞌáa mu meríj jéꞌtaꞌ joojúꞌcaꞌaj ɨ jájtyij japua ɨ báarcuj jitze muaꞌráatyaꞌaj. Ajta ɨ Jesús pu jusɨ́ɨj ajoꞌtácatyii ɨ jɨríj japua, 48aj puꞌij huoꞌséj tɨ huaꞌtyesiꞌhuarityaꞌcaꞌaj ɨ maj huajuꞌcaj ɨ jájtyij japua, jiꞌnye a pu jaꞌvaꞌaacacaꞌaj. Tɨꞌɨj tapuáꞌrisimaꞌcaj, Jesús pu ajeꞌréꞌnyej aꞌájna joꞌmaj joojúꞌcaꞌaj ɨ báarcuj jitze, aꞌáa pu jaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj ɨ jájtyij japua, puꞌríj tɨn huaꞌnájeꞌyityeꞌsimaꞌaj. 49Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj jaaséj tɨ jájtyij japua ajaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu tyuꞌmuáꞌaj tɨ nyájcan pueꞌéenyeꞌej, aj mu mij huatyejíihuajra, 50jiꞌnye néijmiꞌi mu jaaséej majta tyámuaꞌ tyuꞌtátzɨɨn. Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xaatyáapuaꞌrij. Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej.
51Tɨꞌɨj atyájraa ɨ báarcuj jitze, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ huáꞌaacacaꞌaj, aj mu mij jeꞌej tyoꞌtaséj, 52jiꞌnye capu jeꞌej huáꞌmiteerastyaꞌcaꞌaj jeꞌej tɨ huarɨ́j tɨꞌij jaatámuiꞌrej ɨ páan, jiꞌnye jujɨ́ɨmuaꞌaj mu tyóonaamuaj ɨ jutzájtaꞌ.
Jesús pu tyihuóꞌhuaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj aꞌájna a Genesaret
53Matɨꞌɨj antacɨ́j ɨ jájtyij japua, aꞌáa mu mij jaꞌráꞌaj a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Genesaret, aꞌáa mu yeꞌriáꞌtapej ɨ báarcuj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij. 54Matɨꞌɨj eetacɨ́j ɨ báarcuj jitze, jiyeꞌtzín mu ɨ tyeɨ́tyee jaamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 55Aꞌɨ́j mu jɨn jiyeꞌtzín ootyáhuaachacaꞌ mej mij huaꞌriaꞌtɨxɨj ɨ utáatzij japua ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ aꞌájna joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús. 56Ajta joꞌtɨj naꞌaj tɨ joꞌréꞌnyinyiicaꞌaj, tɨ chájtaꞌnajmee tɨ cɨ́leꞌen naꞌríij tɨ viváajmaꞌaj, aꞌáa mu huojoꞌráatzajyiꞌcaa ɨ cáayej jitze, aj mu mij jahuaviiracaꞌaj tɨ huoꞌtáꞌan maj jaꞌajtamuárɨeꞌen ɨ máancajraꞌan jitze, ajta néijmiꞌi ɨ maj jaꞌajtamuárɨeꞌxɨj aꞌɨ́ɨ mu huarúj.
7Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj joorej tzajtaꞌ ɨ tyévij
1Aj mu mij ɨ fariseos ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, majta séecan huaꞌ jamuán ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta aꞌáa maj jaꞌráacɨj a Jerusalén. 2Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj huoꞌséj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j maj quee anomuéetyaꞌxɨꞌɨj matɨꞌɨjta tyíꞌcuaꞌajcaj, aꞌyájna matɨꞌɨj tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu mij jeꞌej puaꞌaj tyihuáꞌxajtacaꞌaj. 3(Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos majta ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyityaajúꞌcaꞌaj jeꞌej maj ɨ huaꞌ huásimuaꞌ tyéejyiꞌracaꞌaj, maj anaquéej anomuéetyaꞌxɨꞌɨn matɨꞌɨjta tyíꞌcuaꞌajcaj. 4Ajta tɨpuaꞌaj umetyojoꞌváꞌnanan, camu tyíꞌcuaꞌnyij tɨpuaꞌaj mequee anaquéej anóomuejtyeꞌen. Majtáhuaꞌaj séecan muiꞌcaa tyiꞌijyiꞌraj, metyíꞌjoꞌsicaꞌaj ɨ váasuj ɨ maj jitzán yaꞌcaa, majta ɨ xáꞌrij, majta ɨ tyúuꞌutaatzij.) 5Aꞌɨ́j mu jɨn ɨ fariseos, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye mej mij quee jaꞌastej ɨ tahuásimuaꞌ yiꞌráj ɨ maj ajamuán huacɨꞌɨj, sulu aꞌyaa mu rɨcɨj maj xánaꞌvisiꞌ tyíꞌcuaꞌcaa ɨ jumuácaꞌ jɨmeꞌ?
6Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xáꞌpuɨꞌ pu tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ Isaías ɨ tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, siaj muaꞌaj quee tyámuaꞌ een ɨ jutzájtaꞌ, tɨꞌɨj aꞌyan tyoꞌtyéyuꞌxacaꞌ tɨjɨn:
Aꞌɨ́j mu jɨn ɨ tyeɨ́tyee naatyátzaahuatyej
maj tyámuaꞌ naa tyíꞌnyaxaj,
ajta ɨ huaꞌxɨéjnyuꞌcaa
capu yevéjriꞌ séejreꞌ nye jimi.
7Capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj manaatyáanajche:
ajta ɨ maj huáꞌmuaꞌtyej jujɨ́ɨmuaꞌaj mu jájtyo ɨ jutzájtaꞌ.
8Jiꞌnye muaꞌaj xu seríj yoꞌhuáꞌxɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ siaj sij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej maj ɨ tyeɨ́tyee tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
9Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Ajta siaj sij aꞌɨ́jcɨ jéetzeꞌ aráꞌastej ɨ juyiꞌráj, muaꞌaj xu quee jaꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ. 10Jiꞌnye aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ Moisés tɨjɨn: “Tzáahuatyiꞌraꞌaj paj jimi tyíchaꞌɨɨj aꞌ táataj pajta aꞌ náanaj”, ajta aꞌyan tɨjɨn: “Siataꞌaj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxaj ɨ jutáataj naꞌríij ɨ junáanaj”. 11Siajta muaꞌaj aꞌyaa xu tyiꞌtáꞌcaa tɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ juhuásimuaꞌ yee Corbán (aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨjɨn muꞌvéjrij pu puéꞌeen), 12siajta aꞌyan tyíꞌxaj tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen, tɨquee cheꞌ jitzán juxɨeꞌveꞌ tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ juhuásimuaꞌ. 13Aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj yóꞌhuaꞌnaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ jaꞌmuayeꞌraj siajta jeꞌen séecan aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj tyíꞌmuaꞌtyej. Siajta séecan tyiꞌtɨ́j jɨn aꞌyan jéehua rɨcɨj.
14Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Néijmiꞌi sianáanamuaj, siajta yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij: 15Tyiꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ jéjreꞌ maꞌcan capu jeꞌej jaꞌuurej ɨ tyévij. Ajta ɨ tɨ tzajtaꞌ maꞌcan aꞌɨ́ɨ pu xaa jeꞌej puaꞌaj joorej. 16Aꞌtɨ́j tɨ iityánamuaj cheꞌ tyámuaꞌ naa tyáanamuaj.
17Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa huojoꞌtyáhuii ɨ tyeɨ́tyee aj puꞌij chiꞌtáj joꞌtyájrupij, aj mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ huóꞌixaaj. 18Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée siajta muaꞌaj yoꞌitéej? ¿Nyi sequée yóꞌitej tɨquee jeꞌej joorej ɨ tyévij tyiꞌtɨ́j tɨ jéjreꞌ maꞌcan, 19jiꞌnye capu tzajtaꞌ tyáruꞌpij ɨ xɨéjnyuꞌcariaꞌraꞌ jitze, sulu xayáaraꞌ pu jitze aráyixaj, ajta jeꞌen iiráamej ɨ chuitɨriáaraꞌan jitze?
Aꞌyaa puꞌij tyaataxájtacaꞌ tɨ néijmiꞌi tyámuaꞌ tyíꞌeen ɨ tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ. 20Aꞌyaa pu ajta tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyévij jitze éejnyinyii, aꞌɨ́ɨ pu xaa jeꞌej puaꞌaj joorej. 21Jiꞌnye tzajtaꞌ ɨ tyévij, ɨ xɨéjnyuꞌcariaꞌraꞌ tzajtaꞌ, aꞌúu pu jeꞌrányinyiij ɨ muaꞌtzíiraꞌaj tɨ jeꞌej puaꞌaj een, tɨ caꞌnyíjraꞌaj jatáꞌcaa ɨ tyévij tɨꞌij jaataxɨéꞌveꞌen tɨ séej jamuán huáhuiꞌnyij tɨquee jatyéviꞌtɨn, tɨꞌij tyuꞌnáhuaꞌan, naꞌríij tɨ tyuꞌjéꞌcaj, 22tɨ séej jamuán huóoxanaꞌcɨreꞌen tɨ quee jatyéviꞌtɨn, tɨ tyíꞌnyacuaꞌtzaj, tɨ jeꞌej puaꞌaj rɨjcaj, nusu tɨ huáꞌcuanamuaj, tɨ jeꞌej puaꞌaj huojoꞌmuaꞌraj, naꞌríij tɨ jeꞌej puaꞌaj tyihuáꞌxajtaj, ajta tɨ jéehua óotzaahuatyeꞌej, ajta quee jitzán juxɨéꞌvaꞌaj jeꞌej tɨ tyihuáꞌhuɨɨreꞌ ɨ séecan. 23Néijmiꞌi pu aꞌíjna tzajtaꞌ tyejeꞌrányinyiij ajta jeꞌen jeꞌej puaꞌaj joorej ɨ tyévij.
Ɨ íitɨꞌ tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan tɨ ajta tyáꞌantzaahuaj
24Aj puꞌij téꞌej ɨ Jesús aꞌáa joꞌmej aꞌájna a tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tiro. Aꞌáa pu chiꞌtáj joꞌtyájrupij, jiꞌnye capu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j jáamuaꞌreej tɨ aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj, ajta capu huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ huatyóoꞌavaaj. 25Jiyeꞌtzín pu íitɨꞌ jáamuaꞌreeriꞌ tɨ séej tyiyójcaꞌaj tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij tyítunutacaꞌ aꞌájna joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús. 26Ajta aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ capu Israel jitze ajtyámaꞌcantacaꞌaj, sulu aꞌáa pu jáꞌmaꞌcan a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Sirofenicia. Aꞌɨ́ɨ puꞌij ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij jéehua aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ jiꞌrámuarityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ yójraꞌ. 27Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tyuꞌtáꞌ maj anaquéej tyúꞌcuaꞌnyij ɨ huaꞌyojmuaꞌ, jiꞌnye capu xáꞌpuɨꞌ maj huáɨꞌpuꞌraj ɨ páan ɨ tɨꞌríij mej mij tzɨꞌcɨ́ɨj huataɨ́ꞌpuꞌtyeꞌen.
28Aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, nyavástaraꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ páan tɨ tyeꞌnyíj ɨ maj jaꞌcájhuaꞌnaj ɨ tɨꞌríij aꞌɨ́ɨ mu jacuaꞌnyij ɨ tzɨꞌcɨ́ɨj.
29Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej paj tyuꞌtaxájtacaꞌ, áricuj axáahuaj jóꞌraꞌ. Puꞌríj iirájraa ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj aꞌyóoj.
30Tɨꞌɨj ɨ íitɨꞌ aꞌáa jaꞌráꞌaj a juchéj, aꞌɨ́ɨ pu jaaséj ɨ juyój tɨ anjoꞌojcaꞌtyii ɨ utáatzij japua, ajta ɨ tyiyáaruꞌ arí iiráraꞌajcaa ɨ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj.
Jesús pu séej tyúꞌhuaaj tɨquee iityánamuaj ajta tɨ quee tyoꞌrɨ́ɨꞌrej
31Ajtáhuaꞌaj pu eerájraa ɨ Jesús aꞌájna a Tiro, aꞌáa pu huatyéenyej a Sidón aꞌájna a tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tamuáamuataꞌ tɨ aꞌchájtaꞌtajmee, tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj ɨ jájtyij tɨ jáꞌajmua a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea. 32Aꞌáa mu mij séej ayóotuiiriꞌ ɨ tɨ quee iityánamuaj ajta quee tyoꞌrɨ́ɨꞌriajcaꞌaj, aj mu mij jaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ japuan rámejcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ. 33Aj puꞌij ɨ Jesús jeꞌráaviꞌtɨj aꞌájna a tyeɨ́tyee tzajtaꞌ, tɨꞌquij juxɨtyéj urújtyaꞌxɨj ɨ naxɨéetaꞌ ajta juꞌɨ́ꞌriqueꞌ jaꞌantyiméjriꞌ ɨ nyanuriáaraꞌ jitze. 34Aj puꞌij jútyeꞌ jóꞌnyeeriacaꞌ, ajta ucayáatɨraa aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj tɨjɨn:
—¡Efatá! (Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn: “Antáꞌcuunaj”).
35Aj puꞌij huarúj ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ityanamuáaraj jaꞌraa, ajta huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ tyámuaꞌ naa tyuꞌtaxáj. 36Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej, ajta camu aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ tyihuoꞌtaꞌíj, sulu jéetzeꞌ mu huoꞌréꞌixaa. 37Néijmiꞌi mu jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ, aꞌyaa mu mij tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Néijmiꞌi pu tyámuaꞌ tyíꞌuurej. Aꞌɨ́ɨ pu jaayíꞌtɨn tɨ tyihuóꞌhuaatyeꞌen mej mij ityanamuáaraj muáꞌraꞌnyij ɨ nácuxɨeꞌej, ajta mej mij tyuꞌtaxáj ɨ maj quee tyoꞌrɨɨꞌréejmee.
8Jesús pu tyihuoꞌcueꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj muáacuaj víꞌraꞌaj aráꞌasej
1Tɨꞌɨj ooj ɨ Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Galileea, jéehua mu tyeɨ́tyee tyúusɨɨj, majta quee tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨɨcaꞌaj maj jáacuaꞌnyij, Jesús puꞌij huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
2—Nyényaxaamujrityeꞌ huaꞌ jimi mu tyeɨ́tyee, jiꞌnye muꞌríj huéeicaj xɨcáj áꞌtyeej maj nyaj jamuán yahuatyúꞌuj majta quee tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨj maj jáacuaꞌnyij. 3Ajta tɨpuaꞌaj nyahuaꞌréꞌityixɨꞌɨn mej mij jóꞌcɨɨnyej ɨ juchéj mequee xu tyuꞌcuáꞌan, camu tyoꞌtáviicueꞌraj ɨ juyéj japua, jiꞌnye séecan mu ɨmuáj curiáꞌcɨxɨj.
4Aꞌyaa mu mij tyityaatanyúj ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tyaj tyihuóꞌcueꞌtyej aꞌyájna joꞌtɨj quee aꞌtɨ́j jaꞌchej?
5Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌchunyéj muaꞌaj puaꞌmácan xaaɨ́ꞌpuꞌsij ɨ páan?
Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Arahuaꞌpuácaa.
6Aj puꞌij jaataꞌíjtacaꞌ maj ooráꞌsej ɨ tyeɨ́tyee a chóotaꞌ, tɨꞌquij jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan tɨ aráahuaꞌpuaj aráꞌasej, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios, aj puꞌij jaꞌantyítaaraxɨj, ajta jeꞌen huoꞌrɨ́ɨꞌpuɨꞌtyej ɨ maj jamuán huacɨ́j, mej mij aꞌɨ́ɨmaj huoꞌrɨ́ɨꞌpuɨꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa mu mij aꞌɨ́jna jɨn huarɨ́j. 7Majta mu jeꞌcácaa ɨ hueꞌtyée tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, Jesús pu ajta aꞌɨ́jna jɨn tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, ajta jeꞌen huoꞌtaꞌíj maj huoꞌrɨ́ɨꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee. 8Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa majta tyámuaꞌ tyityaatajuꞌxaj, majta jeꞌen aráahuaꞌpuaj sicɨɨ jitze tyaꞌváꞌjɨstyaꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee ɨ tɨ antyítaarixɨj. 9Majta ɨ maj tyúꞌcuaa, muáacuaj víꞌraꞌaj mu aꞌchu aráꞌaxcaa. Aj puꞌij Jesús huaꞌréꞌityixɨj ɨ tyeɨ́tyee, 10ajta jeꞌen ɨ báarcuj jitze atyájraa huaꞌ jamuán ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Dalmanuta.
Aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos mu jaatáhuaviiriꞌ tɨ ɨ Jesús huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj
11Aꞌɨ́ɨmaj maj mu ɨ fariseos ajeꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj tyeeꞌíhuoꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. Ajta mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn jaꞌantyimuéꞌtɨn, aꞌyaa mu tyaatáhuaviiriꞌ tɨ tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj mej mij jáamuaꞌreej tɨ ɨ Dios jimi joꞌvéꞌmej. 12Aj puꞌij ɨ Jesús tyámuaꞌ naa tyoꞌcayáatɨraa tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye mej mij aꞌíimaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyíꞌnyahuavii nyaj tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj?
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ nyaj quee tyiꞌtɨ́j jamuaataséjratyeꞌsij.
13Aj puꞌij ahuojoohuáꞌxɨj ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij ajtáhuaꞌaj atyájraa ɨ báarcuj jitze aj mu mij antacɨ́j után jitze pujmuaꞌ.
Aꞌɨ́jna ɨ huáꞌnyuucaa ɨ fariseos ɨ maj jɨn huáꞌcuanamuaj ɨ tyeɨ́tyee
14Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ mu yoꞌhuáꞌxɨj maj yaꞌráaɨꞌpuɨꞌɨn ɨ páan maj jáacuaꞌnyij, séej muꞌuj ɨ páan huaɨ́ꞌɨsimaꞌaj ɨ báarcuj jitze. 15Jesús puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj tɨjɨn:
—Cásɨꞌ, tyámuaꞌ xuꞌuj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ fariseos maj jajnájchi ɨ páan, siajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj jajnájchi ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan.
16Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj maj quee páan tyíchaꞌɨɨcaꞌaj.
17Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij aꞌyan tyíꞌxaj yee siaj quee páan tyíchaꞌɨj? ¿Nyi sequée xu yóꞌitej caꞌ sequée jamuaꞌreej? ¿Nyi huápuɨꞌɨj sequée tyiꞌtɨ́j jóꞌitej? 18¿Nyi xaꞌvaꞌjɨꞌsíjmee siajta quee tyiꞌtɨ́j séej, siajta ajta naxɨéjmee siajta quee tyiꞌtɨ́j namuaj? ¿Nyi sequée cheꞌ jamuaꞌreej? 19Nyatɨꞌɨj huoꞌrɨ́ɨpuꞌuj ɨ páan tɨ anxɨ́vicaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa, ¿aꞌchunyéj puaꞌan sicɨɨ setyaꞌváꞌjɨstej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee?
Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj sicɨɨ.
20—Arí nyatɨꞌɨj huoꞌrɨ́ɨpuꞌuj ɨ páan tɨ aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj muáacuaj víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa, ¿aꞌchunyéj puaꞌan sicɨɨ setyaꞌváꞌjɨstyaꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ aváꞌɨtzee?
Aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aráahuaꞌpuaj sicɨɨ.
21Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée xu yóꞌitej?
Jesús pu taꞌrácuun tyúꞌhuaaj aꞌájna a Betsaida
22Matɨꞌɨj támij aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a Betsaida, aj mu mij taꞌrácuun ajooviꞌtɨj ɨ Jesús jimi, matɨꞌɨj mij jaatáhuaviiriꞌ tɨ jaꞌajtamuárɨeꞌen. 23Jesús pu jajvíꞌ muácaꞌraꞌan jitze aꞌɨ́jcɨ ɨ taꞌrácuun tɨꞌquij jeꞌráaviꞌtɨj ajéjreꞌ aꞌájna joꞌtɨj jaꞌchajtaꞌ. Aj puꞌij juꞌɨ́ꞌriqueꞌ jaꞌrámejraxɨj a jɨ́ɨsaꞌ, ajta jeꞌen jaꞌráamuarɨej tɨꞌquij jaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨpuaꞌaj arí maꞌúnyeerij 24Aj puꞌij ɨ taꞌrácuun atányeeriacaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Tyétyacaa nu séej. Aꞌyaa mu huaséꞌrin cuxáa cɨyéj maj puéꞌeen ɨ maj mahuacɨꞌɨj.
25Jesús puꞌij ajtáhuaꞌaj jaꞌráamuarɨej a jɨ́ɨsaꞌan ɨ taꞌrácuun, aj puꞌij ɨ tyáatɨꞌ atányeeriacaꞌ tɨꞌquij huarúj. Puꞌríj tyámuaꞌ naa néijmiꞌi tyíꞌsejracaꞌaj. 26Aj puꞌij ɨ Jesús jaataꞌítyacaꞌ tɨꞌij jóꞌraꞌnyij ɨ juchéj, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capáj utyáruꞌpicheꞌen a chájtaꞌ pej pij aꞌtɨ́j huatéꞌexaatyeꞌen.
Pedro pu jaataxájtacaꞌ tɨ ɨ Jesús aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ
27Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, aꞌɨ́jna ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa mu jóꞌjuꞌ aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cesarea de Filipo. Juyéj jitze mu ajoojuꞌcaj, tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye metyíꞌxaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌtanyíj nyaj puéꞌeen?
28Aj mu mij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Séecan mu aꞌyan tyíꞌxaj paj muáaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj, majta séecan aꞌyan tyíꞌxaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Elías, majta séecan aꞌyan tyíꞌxaj paj sɨ́ɨj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj.
29Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Arí muaꞌaj, ¿jiꞌnye setyiꞌxaj aꞌtanyíj nyaj puéꞌeen?
Pedro puꞌij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Muáaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ.
30Ajta ɨ Jesús pu huoꞌtáꞌijmuejriꞌ maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej.
Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
31Jesús puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej tɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios jéehua jajpuéetzij jaꞌmej, majta quee jaxɨeꞌvaꞌaj muáꞌjuꞌun ɨ huáasij, ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj maj jajeꞌcatan, ajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj. 32Aꞌyaa pu tyámuaꞌ naa tyihuóꞌixaaj aꞌhuoꞌitéerican jɨmeꞌ. Aj puꞌij ɨ Pedro jeꞌráaviꞌtɨj ajta huatyóochej tɨ jajtyáꞌxɨꞌɨn. 33Ajta ɨ Jesús pu juhuáritaꞌ cacháacajra, huoꞌséerajraa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, aj puꞌij jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro aꞌyan tyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Ajtáraꞌ nye jimi, mu paj aꞌyan tyíꞌxaj tɨꞌɨj ɨ tyiyáaruꞌ. Capáj muáaj aꞌyan tyíꞌsej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ, sulu jeꞌej maj tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ tyeɨ́tyee.
34Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j ajta ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaxɨeꞌvaꞌaj tɨ nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ quee aꞌyan rɨjcaj jeꞌej tɨ jusɨ́ɨj tyáꞌxɨeꞌveꞌ, sulu cheꞌ jaꞌantyichóoj ɨ jucúruuj nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen. 35Jiꞌnye aꞌtɨ́j tɨ tyúutyesiꞌriaꞌaj tɨꞌij quee huámuɨꞌnyij, aꞌɨ́ɨ pu yoꞌrɨésij ɨ ju júuricamej, ajta ɨ tɨ huámuɨꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen, nusu tɨ jaꞌantzaahuaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu júurij jaꞌmej jusén jɨmeꞌ. 36¿Tyiꞌtanyí jeꞌej tyeetyáhuɨɨreꞌej ɨ tyévij tɨpuaꞌaj néijmiꞌi huamuéꞌtɨn ɨ cháanacaj, ajta jeꞌen yóꞌrɨeenyij ɨ ju júuricamej? 37Nusu aꞌyájna ¿aꞌchúquij tyíꞌnajchitan ɨ tyévij tɨꞌij jáahuɨɨreꞌen ɨ júuricamaꞌraꞌ? 38Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j nyetyeviꞌraꞌ nyéetzij naꞌríij aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj quee tyámuaꞌ een majta jéehua jáꞌɨtzeereꞌ, aꞌyaa pu ajta tyuꞌtóotyeviꞌraꞌastaj ɨ Yójraꞌ ɨ Dios aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj jitzán yavaꞌcányesij ɨ cháanacaj japua vaꞌcán jɨn tyiꞌtyaváaj ɨ Dios jimi, majta jamuán ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ.
9Tɨꞌɨj ɨ Jesús seequéj éenyeꞌej huataséjre
1Jesús pu ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ maj séecan ɨ maj yahuatyúꞌuj iiyeꞌej, aꞌɨ́ɨ mu quee jaxɨeꞌveꞌ maj huácuiꞌnyij ꞌasta manaꞌaj quee jaaséj tɨꞌɨj yatanyéj ɨ Dios tɨꞌij tyuꞌtaꞌíjtaj íiyan ɨ cháanacaj japua aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn putyíꞌuurej.
Tɨꞌɨj ɨ Jesús seequéj éenyeꞌej huataséjre
2Tɨꞌɨj aráseej xɨcáj tyoomáꞌcaj, Jesús pu aꞌáan joꞌojnyéj ɨ jɨríj japua, aꞌɨ́ɨjma pu joꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro, ajta ɨ Santiago ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan. Aꞌáa puꞌij huaꞌ jɨ́ɨsaꞌ seequéj huatóosejratacaꞌ ɨ Jesús. 3Tyámuaꞌ pu naa tyuꞌtyácueenariacaꞌ ɨ tyíꞌcaanariaꞌraꞌ aꞌyájna tɨꞌɨj quee aꞌtɨ́j tyeeyíꞌtɨn tɨ cáanarij aꞌyan tyuꞌtyájoꞌsin tɨꞌij aꞌyan tyiꞌcuéenaviꞌij jáꞌraꞌnyij. 4Majta aꞌɨ́j huaséj ɨ Elías majta aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés, aꞌɨ́ɨ mu jamuán tyíꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 5Pedro puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Maeestro, xáꞌpuɨꞌ pu naa tyaj yahuatyúꞌuucaj aꞌyájna. Tyicheꞌ huéeicacaa huátaahuaj ɨ ɨnáamuaj, sɨ́ɨj tɨ muéetzij muaꞌ arí jaꞌmej, ajta sɨ́ɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés ajta sɨ́ɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Elías.
6Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj mu tyuꞌtátzɨɨn ɨ maj jamuán, ajta ɨ Pedro capu jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej tɨ tyuꞌtaxáj. 7Aj puꞌij jéetɨrij huataséjre tɨꞌquij huaꞌ japua acáviꞌrixɨj. Ajta ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ pu nyúucarij huatánamuajre tɨ aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌíi pu nyiyóoj puéꞌeen ɨ nyaj jaxɨeꞌveꞌ, xáanamuajriꞌ. 8Aj mu mij, matɨꞌɨj ajoonyéjnyeꞌriacaꞌ, camu cheꞌ aꞌtɨ́j huaséj jamuán, aꞌɨ́ɨ puꞌuj jusɨ́ɨj ɨ Jesús ajoꞌtyávaacaꞌaj.
9Matɨꞌɨj ajeꞌcajúꞌcaj ɨ jɨríj jitze, Jesús pu huoꞌtaꞌíj maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j tyuꞌséj, ꞌasta naꞌaj quee ɨ Dios yójraꞌ huatájuuritaj. 10Aꞌɨ́j mu jɨn aꞌɨ́ɨn manaꞌaj jamuaꞌreeriacaꞌaj, tyij majta aꞌyan tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ tɨ huatájuuritaj. 11Aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye mej mij aꞌyan tyíꞌxaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta tɨ ɨ Elías anaquéej yaꞌuvéꞌnyesij?
12Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna tɨ ɨ Elías anaquéej uvéꞌnyesij, ajta aꞌɨ́ɨn néijmiꞌi tyámuaꞌ tyíꞌuuren. ¿Ajta jiꞌnye tɨꞌij aꞌyan tyáꞌxaj ɨ yuꞌxarij jitze tɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios jajpuéetzij jaꞌmej majta jeꞌen jaatyáxaahuataj? 13Ajta nyáaj nu aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Elías arí yatanyéj, majta ɨ tyeɨ́tyee aꞌyaa mu jáaruuj jeꞌej maj tyaaxɨéꞌvaꞌcaꞌaj, aꞌyájna tɨꞌɨj tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj ɨ yuꞌxarij jitze jeꞌej tɨ tyaꞌraꞌnyíicheꞌ jimi.
Jesús pu tyamuéej tyúꞌhuaaj tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj
14Matɨꞌɨj ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej ɨ séecan ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j, aꞌáa mu huojoꞌtyoj majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee ajaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj huaꞌ jamuán, majta séecan ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta aꞌɨ́ɨ mu tyihuáꞌihuoꞌracaꞌaj menyínyuꞌcacuj. 15Matɨꞌɨj jaaséj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, néijmiꞌi mu ootyáhuaachacaꞌ mej mij jaatatyójtyeꞌen muutyámuaꞌvaꞌaj. 16Aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí jɨn setyúuꞌihuoꞌ aꞌmújma jamuán?
17Sɨ́ɨj tɨ aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj pu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Maeestro, aꞌyaa nu aꞌjimi javeꞌviꞌtɨj ɨ nyiyóoj, jiꞌnye tyiyáaruꞌ pu tzajtaꞌ séejreꞌ capu ij jatáꞌcaa tɨ huatányuunyij. 18Joꞌtɨj naꞌaj jeꞌej jéꞌeenyeꞌ, ɨ tyiyáaruꞌ pu játyaꞌsacaa ajta jeꞌtarɨésij a chóotaꞌ, ajta jéehua éejcueemuxaꞌrij ɨ jutyényij jitze, ajta ancuriocɨꞌmáaj ɨ jutaméj jɨmeꞌ, aj puꞌij téꞌej huatyácɨyaaxarij. Nuꞌríj huoꞌtáhuaviiriꞌ ɨ maj ajamuán huacɨꞌɨj maj jaatamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj camu pu jáaruuj.
19Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyeɨ́tyee séej quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ. ¿Aꞌchunyéj ooj juxɨeꞌveꞌ nyaj jaꞌmua jamuán yahuatyávaacaj? ¿Aꞌchunyéj nyooj jaꞌmua jɨmeꞌ aꞌvíicueꞌriaꞌaj naꞌmej?
—Meseꞌvéꞌviꞌtɨj ɨ tyamuéej.
20Aj mu mij ayeꞌvéꞌviꞌtɨj ɨ tyamuéej jimi ɨ Jesús. Ajta tɨꞌɨj ɨ tyiyáaruꞌ jaaséj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu jaatacáꞌtzɨj ɨ tyamuéej, aj puꞌij arájvej a chóotaꞌ putahuɨꞌtzɨꞌɨj ajta éejcueemuxaꞌriacaꞌ ɨ jutyényij jitze. 21Jesús pu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ táatajraꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌchunyéj arí áꞌtyeej tɨ aꞌyan tyeꞌtyáꞌsacaa?
Ajta ɨ táatajraꞌ aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Tɨꞌɨj naꞌaj jeꞌej tyiꞌcɨ́leenyeꞌej. 22Aꞌɨ́jna ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ, mueꞌtɨ́j pu áan yoꞌtyájrɨej ɨ tɨéj tzajtaꞌ ajta a jáataꞌ, tɨꞌij jaajéꞌcaj. Aꞌyaa puꞌij, tɨpuaꞌaj peeyíꞌtɨhuaꞌan paj tyáahuaatyeꞌen, táꞌancuꞌvaxɨꞌ ityájma pajta taatáhuɨɨreꞌen.
23Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye pej pij aꞌyan tyíꞌxaj yee: tɨpuaꞌaj peeyíꞌtɨhuaꞌan? Néijmiꞌi pu tyíɨꞌrij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
24Aj puꞌij ɨ táatajraꞌ ɨ tyamuéej aꞌyan tyuꞌjíjhuacaꞌ tɨjɨn:
—Nyáaj nu tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Naatáhuɨɨreꞌ nyej nyij jéetzeꞌ tyáꞌantzaahuatyeꞌen.
25Tɨꞌɨj ɨ Jesús huoꞌséj maj jéehua ɨ tyeɨ́tyee ajtyáxɨɨrisimaꞌaj, aj puꞌij jajtyáꞌxɨj ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyamuéej, aꞌyan tɨjɨn:
—Tyiyáaruꞌ mu paj quee iityánamuaj pajta quee atányuuvej, nyáaj nu aꞌyan tyíꞌmuaꞌijtyeꞌ paj jaatátoonyij mu tyamuéej pajta quee cheꞌ tzajtaꞌ utyáruꞌpicheꞌen.
26Aj puꞌij huajíjhuacaꞌ ɨ tyiyáaruꞌ, ajtáhuaꞌaj pu jaatacáꞌtzɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tyamuéej. Aj puꞌij iirájraa, aꞌáa pu yóorɨej cuxáa tɨ jaajéꞌcaj, aꞌɨ́j mu jɨn mueꞌtɨ́j aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn huamuɨ́ꞌ. 27Ajta ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu jajvíꞌ muácaꞌraꞌan jitze, tɨꞌquij jaꞌajriáj, aj puꞌij huatyéechaxɨj ɨ tyamuéej.
28Ajta jeꞌen ɨ Jesús chiꞌtáj utyájrupij, aj mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j jujɨ́meꞌ aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyej tyij quee ityáj pu jáaruuj tyaj jaatamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj?
29Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Siataꞌaj jaatamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ tɨ aꞌyan een aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj huatyényuunyij ɨ Dios jimi.
Jesús pu ajtáhuaꞌaj jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
30Matɨꞌɨj aꞌáa joꞌcɨ́j, aꞌáa mu huatyéenyej aꞌájna a Galileea. Ajta ɨ Jesús capu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j jáamuaꞌreej, 31jiꞌnye avíitzij pu jɨn tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j. Aꞌyaa pu tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ Yójraꞌ ɨ Dios pu huatátuiiriꞌhuaj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ tyétyacaa, aj mu mij jajeꞌcatan, ajta huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj.
32Majta aꞌɨ́ɨmaj camu yóꞌiteecaꞌaj tyiꞌtɨ́j tɨ huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj, majta tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj maj jaataꞌíhuoꞌ.
¿Aꞌtanyíj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ?
33Aꞌáa mu jaꞌráꞌaj chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Capernaúm. Matɨꞌɨj meríj chiꞌtáj iiratyáꞌcaj, Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí xúuꞌihuoꞌracaꞌaj ɨ juyéj jitze?
34Ajta capu sɨ́ɨj huatanyúj, jiꞌnye aꞌyaa mu tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj ɨ juyéj jitze aꞌtɨ́j tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ. 35Aj puꞌij ɨ Jesús ooyíxɨj, tɨꞌquij huoꞌtajé ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaxɨeꞌvaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨléenyeꞌ jɨn tyiꞌtyávaacaj, ajta jeꞌen néijmiꞌcaa huatyáhuɨɨreꞌen.
36Ajta jeꞌen páꞌrɨꞌɨj aꞌáa jéꞌtaꞌ joꞌtyéjchej aꞌɨ́ɨjma jimi, aj puꞌij jájtɨɨ tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
37—Aꞌtɨ́j tɨ jaataxɨéꞌveꞌen nyej jitze maꞌcan séej ɨ páꞌrɨꞌɨj tɨꞌɨj aꞌíjna, aꞌɨ́ɨ pu ajta nyéetzij naataxɨéꞌveꞌej, ajta ɨ tɨ nyéetzij naataxɨéꞌveꞌen, capu nyéetzij naꞌaj naataxɨéꞌveꞌej, sulu aꞌɨ́j pu ajta huataxɨeꞌvej ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨquee tájchaꞌɨɨreꞌ, tajitzé pu ajtyámaꞌcan
38Juan pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, séej tu huaséj tɨ aꞌnyúucaritzeꞌ huáꞌmuarityaꞌcaꞌaj ɨ tyiyáaruꞌ ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee, aj tutyij jaatáꞌijmuejriꞌ tɨꞌij quee aꞌyan rɨjcaj, jiꞌnye capu tajitzé ajtyámaꞌcan.
39Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Caxu jaꞌijmuejraj, jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan rɨjcaj ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj nyej jitze maꞌcan, capu aꞌnáj jeꞌej puaꞌaj tyiꞌnyaxáataj jaꞌmej. 40Aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee tájchaꞌɨɨreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu tahuɨɨreꞌ. 41Aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ cɨ́ɨ tyajamuaatáꞌan ɨ jájtyij siaj sij huayeꞌen aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj nye jitze ajtyámaꞌcan, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Dios tyaatanájchityeꞌsij.
Tyiꞌtɨ́j tɨ jɨn jajpuéjtzij jaꞌmej tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi
42—Aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ caꞌnyíjraꞌaj jaatáꞌan tɨꞌij sɨ́ɨj jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij ɨ tɨquee xu aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ nye jimi, jéetzeꞌ pu jatyáhuɨꞌrii maj jaꞌtyárɨeenyij ɨ jájrij jitze tyetyéj vaꞌcán maꞌcaveꞌran ɨ maj jɨn tyíꞌtɨxɨcaa. 43Tɨpuaꞌaj muaꞌ muácaꞌ caꞌnyíjraꞌaj muaatáꞌan pej pij tyiꞌtɨ́j jɨn jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij, peꞌentyivéjche, jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj séej panaꞌaj ajtamuácaꞌaj júurij puaatyáꞌɨtzeereꞌen, quee paj huaꞌpuácaa ajtamuácaꞌaj aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzeereꞌen joꞌpaj yaꞌajpuéetzij puáꞌmej, joꞌtɨj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij ɨ tɨéj. 44Joꞌmaj quee aꞌnáj jáꞌcuiꞌnyij ɨ chuiꞌnúuj, ajta ɨ tɨéj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij. 45Naꞌríij muaꞌ ɨ́ɨcaj caꞌnyíjraꞌaj muaatáꞌan pej pij jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij, iiráavejchij, jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj séej panaꞌaj iiraꞌɨ́ɨcaj júurij puaatyáꞌɨtzeereꞌen, quee paj huaꞌpuácaa iiraꞌɨ́ɨcaj aꞌáa poꞌtyáꞌɨtzeereꞌen joꞌtɨj jáꞌtaa, 46joꞌmaj quee aꞌnáj jáꞌcuiꞌnyij ɨ chuiꞌnúuj, ajta ɨ tɨéj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij. 47Naꞌríij muaꞌ jɨꞌɨj caꞌnyíjraꞌaj muaatáꞌan pej pij jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij, eetátɨchij, jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj séej panaꞌaj ajrɨꞌsij aꞌáa poꞌtyájrutye joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, quee paj huaꞌpuácaa avaꞌjɨꞌsíjmaꞌaj aꞌáa poꞌtyájrutye joꞌtɨj jáꞌtaa, 48joꞌmaj quee aꞌnáj jáꞌcuiꞌnyij ɨ chuiꞌnúuj, ajta ɨ tɨéj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij.
49Jiꞌnye néijmiꞌi xu japuéjtzitaren siaj sij tyámuaꞌ tyityeetyáꞌɨtzeereꞌen ɨ jutzájtaꞌ. 50Aꞌyaa pu tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ unáj tɨꞌij tyíꞌmeꞌraꞌcatyeꞌej ɨ cueꞌráj, ajta tɨpuaꞌaj rájxɨꞌnyij ɨ tɨ áncatzaj, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨꞌij ajtáhuaꞌaj áncatzaj jáꞌraꞌnyij? Siataꞌaj muaꞌaj aꞌyan eenyeꞌ tɨꞌɨj ɨ unáj siataꞌaj juxáahuaj séjreꞌej séej jamuán siajta séej.
10Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huatóotonyij
1Jesús pu eerájraa aꞌájna a Capernaúm tɨꞌquij aꞌáa joꞌmej a Judea ajta aꞌájna pujmuaꞌ a Jordán. Majtáhuaꞌaj mu tyúusɨɨj ɨ tyeɨ́tyee joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej, aꞌyájna tɨꞌɨj tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj. 2Aj mu mij séecan ɨ Fariseos jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús, ajta mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn jaatyámueꞌtɨn, aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨpuaꞌaj jeꞌej tyíɨꞌriitan tɨ ɨ tyáatɨꞌ jaatátoonyij ɨ juꞌɨ́ɨj. 3Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye muaꞌajmaj tyajamuaataꞌíj ɨ Moisés?
4Aꞌyaa mu mij tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Moisés pu tyuꞌtáꞌ tɨ yuꞌxarij jaatapíjtyeꞌen ɨ tɨ jitzán áꞌyuꞌsiꞌij jeꞌej tɨ een jɨn jaatátoj ɨ juꞌɨ́ɨj.
5Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Moisés pu aꞌyan tyajamuaataꞌíj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj muaꞌaj quee tyihuojóꞌitej. 6Ajta jájcuaj ɨmuáj tɨꞌɨj ɨ Dios jaatyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj, “Dios pu huóꞌtaahuacaꞌ ɨ tyáataj ajta ɨ íitaj.” 7“Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ tyáatɨꞌ mahuóohuaꞌxɨj ɨ juhuásimuaꞌ, tɨꞌij juꞌɨ́ɨj jamuán antyóonaxcaj, 8aꞌyaa mu mij éenyeꞌej muáꞌjuꞌun ɨ maj huaꞌpuaj tɨꞌɨj sɨ́ɨj naꞌaj ɨ tyévij.” Aꞌɨ́j mu jɨn quee cheꞌ huaꞌpuaj, sulu sɨ́ɨj puꞌuj. 9Aꞌyaa puꞌij tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ tyáatɨꞌ quee huaꞌajtajaꞌpuanaꞌan ɨ Dios tɨ huaꞌantyásɨɨrej.
10Matɨꞌɨj meríj chiꞌtáj iiratyáꞌcaj, majtáhuaꞌaj mu aꞌɨ́j jɨmeꞌ tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j. 11Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j juꞌɨ́ɨj huatátoonyij ajta jeꞌen séej ancureꞌviꞌtɨj, aꞌɨ́ɨ pu juxanaꞌcɨreꞌen aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ anaquéej jatyéviꞌtɨnyaꞌaj, 12ajta tɨpuaꞌaj ɨ íitɨꞌ jucɨ́ɨn huatátoonyij ajta jeꞌen séej jamuán huatyévicheꞌen, aꞌɨ́ɨ pu ajta juxanaꞌcɨreꞌ.
Jesús pu huaꞌ japua nyuu ɨ tɨꞌríij
13Matɨꞌɨj mij tɨꞌríij ayeꞌvéꞌviꞌtɨchej ɨ Jesús tɨꞌij huaꞌajtamuárɨeꞌen, aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j huoꞌtáꞌijmuejriꞌ aꞌtyán maj ahuajaꞌvéꞌviꞌtɨɨcariaꞌaj. 14Tɨꞌɨj ɨ Jesús huoꞌséj jeꞌej maj rɨjcaj, aj puꞌij huatanyúꞌcacaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Micheꞌ yeveꞌréꞌnyej mu tɨꞌríij nye jimí, caxu huáꞌijmuejra, jiꞌnye joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj aꞌɨ́ɨmaj mu antyúumuaꞌreeriaj muáꞌjuꞌun ɨ maj aꞌyan een matɨꞌɨj mu tɨꞌríij. 15Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j quee aꞌyan tyaꞌráꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyíꞌijta aꞌyájna tɨꞌɨj sɨ́ɨj ɨ páꞌrɨꞌɨj, capu aꞌúun joꞌtyárutyij.
16Aj puꞌij xáxuiꞌcan tyíꞌtɨꞌɨjcɨɨ, ajta tyámuaꞌ tyihuoꞌtyájtoo ɨ Dios jimi huaꞌvaꞌmuɨ́ɨhuaꞌaj séej ajta séej.
Ɨ tyamuéej tɨ chíjtyaanyiꞌ pu Jesús jamuán tyuꞌtaxájtacaꞌ
17Tɨꞌɨj ɨ Jesús arí joꞌyiꞌmuɨ́ɨcaj sɨ́ɨj pu aꞌtɨ́j ajeꞌréꞌnyej huatéechisimaꞌaj, aj puꞌij tyítunutacaꞌ ɨ Jesús jimi, tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Maeestro mu paj tyámuaꞌ een, ¿jiꞌnye náarɨnyij tɨꞌij náacɨꞌtyij nyaj júurij náꞌraꞌnyij jusén jɨmeꞌ?
18Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌyan petyíꞌnyejee yee nyaj tyámuaꞌ een? Sɨ́ɨj puꞌuj séejreꞌ ɨ tɨ tyámuaꞌ een, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios. 19Papuꞌríj jamuaꞌreej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ: “Capáj tyíꞌtyacuiꞌcareꞌen,” “pajta quee tyíꞌxanaꞌcɨreꞌej,” “capáj tyíꞌnahuaꞌaj,” “capáj hueꞌtzij aꞌtɨ́j taavijriaꞌaj pajta quee aꞌtɨ́j cuanamuaj,” “huoꞌtyátzaahuatyeꞌ aꞌ táataj pajta aꞌ náanaj.”
20Aj puꞌij ɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Maeestro, néijmiꞌi nu nyeríj jaꞌráꞌastej nyatɨꞌɨj nyanaꞌaj tyuꞌcɨ́leenyiꞌtariacaꞌ.
21Jesús pu jaaséj ajta tyámuaꞌ tyoꞌtóomuaꞌaj ɨ jutzájtaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tyiꞌtɨ́j pu ooj muáꞌɨtziityeꞌ, áricuj, néijmiꞌi tyuꞌtój ɨ paj tyíꞌijchaꞌɨj pataꞌaj huoꞌrían ɨ túmii ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ. Aꞌyaa paj jéehua tyaꞌancuriáaꞌsij aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios jáꞌsejreꞌ. Pajta jeꞌen mujoꞌvéꞌmej pej pij nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen.
22Tɨꞌɨj jáanamuajriꞌ aꞌíjcɨ ɨ nyúucarij, jéehua pu huatóoxaamujri aꞌɨ́jna ɨ tyáatɨꞌ, jiꞌnye jéehua pu tyíꞌijchaꞌɨɨcaꞌaj.
23Aj puꞌij ɨ Jesús huanyéeriajraa, ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ pu tyihuáꞌtyesiꞌhuarityeꞌ ɨ chíjtyaanyiꞌij maj utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj.
24Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j jeꞌej mu joꞌtánamuajriꞌ, aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Jesús ajtáhuaꞌaj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Nyiyóojmuaꞌ, tyámuaꞌ pu tyihuáꞌtyesiꞌhuarityeꞌ ɨ maj jéehua tyíꞌijchaꞌɨj maj aꞌáa joꞌtyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj. 25Jéetzeꞌ pu quee tyésiꞌ tɨ ɨ caméeyuj anájraꞌnyij ɨ pɨ́ꞌseꞌej jitze, quee tɨpuaꞌaj tɨ chíjtyaanyiꞌ aꞌáa joꞌtyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj.
26Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ, jéetzeꞌ mu jeꞌej joꞌtánamuajriꞌ, aꞌyaa mu mij tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj séej jamuán majta séej tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj aꞌyan rɨnyij tɨꞌij jáahuɨɨreꞌen ɨ Dios jimi?
27Aj puꞌij ɨ Jesús huaꞌráasej tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ tyétyacaa capu jeꞌej tyíɨꞌrij, ajta capu aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Dios, jiꞌnye capu tyiꞌtɨ́j jatyesiꞌhuarityeꞌ ɨ Dios.
28Aj puꞌij ɨ Pedro huatyóochej tɨ aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn:
—Ityáj tu tyeríj néijmiꞌi tyuꞌtátoj ɨ tyaj tyúꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, tyej tyij ajamuán huacɨ́ꞌcaꞌan.
29Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j joꞌrɨeenyij nye jimi, naꞌríij tɨ ɨ Dios nyuucaaj áꞌtzaahuatyeꞌ, tɨpuaꞌaj juchiꞌij, naꞌríij juꞌihuáamuaꞌ, jutáataj nusu junáanaj, juyójmuaꞌ nusu juchuéj, 30aꞌɨ́ɨ pu tyaꞌancuriáaꞌsij tɨꞌɨj ooj júurij íiyan ɨ cháanacaj japua, aꞌchu anxɨtyej tyiꞌtɨ́j tɨ jeꞌej tɨpuaꞌaj chiꞌij, naꞌríij juꞌihuáamuaꞌ, junáanaj naꞌríij jutáataj, juyójmuaꞌ nusu juchuéj, tyij ajta jajpuéetzij, tɨꞌɨj utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, aj puꞌij jaꞌancuriáaꞌsij ɨ júuricamej tɨꞌij jusén jɨn júurij jáꞌraꞌnyij. 31Majta mueꞌtɨ́j maj ijíij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj anáatyij, aꞌɨ́ɨ mu uvéꞌtyajtɨrij, majta mueꞌtɨ́j maj ijíij uvéꞌtyajtɨj, aꞌɨ́ɨ mu anáraꞌsij.
Jesús pu ajtáhuaꞌaj jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
32Aꞌáa mu joojúꞌcaj a Jerusalén, ajta ɨ Jesús pu anaquéej huamaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jamuán huacɨ́j. Aꞌɨ́ɨ mu jéehua jutyamuaꞌvaꞌcaꞌaj, majta ɨ maj huaꞌ cújtaꞌ huajúꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨ mu tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj. Aj puꞌij ɨ Jesús ajtáhuaꞌaj jujɨ́meꞌ huoꞌtajé ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij huatyóochej tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j jaꞌuurej. 33Aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Aꞌyájna siatɨꞌɨj muaꞌaj seríj tyíꞌsej, ijíij tuꞌríj jóꞌjuꞌ aꞌájna a Jerusalén, joꞌtɨj joꞌtátuiiriꞌhuaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌtáꞌsij maj jaajéꞌcaj, majta aꞌɨ́ɨjma jimi tyuꞌtátuiireꞌej ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan. 34Aꞌɨ́ɨ mu jaatyáxaahuariꞌraj, majta jaatyávaxɨꞌɨj, majta jaatyétziꞌtziqueꞌmuaxɨꞌɨj, majta jajeꞌcatan, ajta huéeicaj xɨcáj jitze pu huatájuuritaj.
Aꞌɨ́jna ɨ Santiago ajta ɨ Juan aꞌɨ́ɨ mu jaatáhuoj jeꞌej maj tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj
35Aꞌɨ́jna ɨ Santiago ajta Juan, yójmuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Zebedeo, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, aꞌyaa tu tyáꞌxɨeꞌveꞌ paj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tyaj tyimuaatáhuaviiraj.
36Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye setyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj aꞌyan huárɨnyij jaꞌmua jimi?
37Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa tu tyáꞌxɨeꞌveꞌ paj taatáꞌan tyaj ajcáraꞌsixɨꞌɨn sɨ́ɨj amuácaꞌtaꞌ ajta sɨ́ɨj aꞌ útataꞌ aꞌájna patɨꞌɨj néijmiꞌi jɨn antyíaꞌmuaꞌreeriaj.
38Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Caxu muaꞌaj jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j siaj nyahuavii. ¿Nyi aꞌyan setyéꞌviicueꞌ siaj jajpuéetzij xáꞌraꞌnyij nyatɨꞌɨj nyáaj tyaꞌajpuéetzij naꞌmej, siajta jóꞌviicueꞌ maj ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej puaꞌaj jamuáaꞌuurej aꞌyájna matɨꞌɨj nyéetzij nyoorej?
39Aj mu mij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Jiꞌnye tyijtá putujoorej.
Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj xu jajpuéetzij xáꞌjuꞌun nyatɨꞌɨj nyáaj tyaꞌajpuéetzij naꞌmej, majta jeꞌej puaꞌaj jáꞌmuaꞌuuren matɨꞌɨj majta nyéetzij nyoorej, 40ajta canu aꞌɨ́jcɨ jɨn antyínyamuaꞌree nyaj jamuaataꞌan siaj ajcáraꞌsixɨꞌɨn sɨ́ɨj nyamuácaꞌtaꞌ ajta sɨ́ɨj nyaꞌ útataꞌ, aꞌɨ́ɨjma pu cɨꞌtyij ɨ maj tyámuaꞌ een.
41Matɨꞌɨj huóꞌnamuajriꞌ ɨ séecan ɨ maj tamuáamuataꞌ aráꞌasej, muaatanyínyuꞌcacucaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ Jacobo ajta ɨ Juan. 42Ajta ɨ Jesús pu huoꞌtajé, ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa xu muaꞌaj tyáꞌmuaꞌreej, jeꞌej maj rɨcɨj ɨ maj tyíꞌijta ɨ cháanacaj japua, caꞌnyíin mu jɨn tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj, aꞌɨ́ɨ mu tyihuáꞌijtyeꞌ jeꞌej maj huárɨnyij ɨ séecan. 43Ajta jaꞌmua jimi capu aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan tyíꞌrɨjcaa. Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaxɨeꞌvaꞌaj tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyaváaj jáꞌraꞌnyij, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ néijmiꞌcaa huatyáhuɨɨreꞌen, 44ajta ɨ tɨ jaꞌmua jimi aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ tɨ anájcaj, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn huoꞌtyáhuɨɨreꞌen néijmiꞌcaa ɨ séecan. 45Jiꞌnye ɨ yójraꞌ ɨ Dios capu aꞌɨ́jna jɨn mujoꞌvéꞌmej mej mij jaatyáhuɨɨreꞌen, sulu tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ajta huaꞌ jitze maꞌcan huámuɨꞌnyij muiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee.
Jesús pu tyáahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Bartimeo ɨ taꞌrácuun
46Matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Jericó. Ajta tɨꞌɨj ɨ Jesús arí iiramáꞌcaj aꞌájna a chájtaꞌ, majta cújtaꞌ huajúꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, majta mueꞌtɨ́j ɨ tyeɨ́tyee huaꞌ jamuán huajúꞌcaꞌaj, aꞌáa pu sɨ́ɨj taꞌrácuun jeꞌtyácatyij véjriꞌ juyéj jitze, aꞌyaa pu ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Bartimeo, yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Timeo. 47Tɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn ajaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj ɨ Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan, aꞌɨ́ɨ pu ɨ taꞌrácuun huatyóochej tɨ aꞌyan tyuꞌjíjhuaj tɨjɨn:
—Jesús, mu paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ David, náꞌancuꞌvaxɨꞌ nyéetzij.
48Mueꞌtɨ́j mu ɨ tyeɨ́tyee jaatáꞌijmuejriꞌ tɨquee jijhuaj, ajta aꞌɨ́jna jéetzeꞌ pu caꞌnyíin jɨn jijhuacaꞌaj aꞌyan tɨjɨn:
—Mu paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ David, náꞌancuꞌvaxɨꞌ nyéetzij.
49Aj puꞌij ɨ Jesús oocháxɨj, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Usioꞌtájee.
Aj mu mij uyoꞌtajé ɨ taꞌrácuun, aꞌyan metyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Huatyáꞌcaꞌnyej a tzajtaꞌ, ájchesij, muachóꞌveꞌ ɨ Jesús.
50Aj puꞌij ayóoraaxɨj ɨ jumáancaj, tɨꞌquij ájtzunacaꞌ aj puꞌij ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, 51Jesús puꞌij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye petyaaxɨeꞌveꞌ nyaj tyiꞌtɨ́j huáꞌuurej a jimí?
Tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ taꞌrácuun tɨjɨn:
—Maeestro, nyáaxɨeꞌveꞌ nyaj atányeerej.
52Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Puꞌríj paj jóꞌraꞌnyij, papuꞌríj huarúj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ paj tyáꞌantzaahuaj.
Aj puꞌij jiyeꞌtzín tyámuaꞌ huarɨ́j ɨ taꞌrácuun tɨꞌquij atányeeriacaꞌ, ajta jeꞌen jamuán joꞌmej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús joꞌtɨj joomaꞌcaꞌaj ɨ juyéj jitze.
11Jesús pu utyájrupij a Jerusalén
(Mt. 21:1-11; Lc. 19:28-40; Jn. 12:12-19)
1Matɨꞌɨj meríj avéjriꞌ joojúꞌcaj aꞌájna a Jerusalén, aꞌáa mu jaꞌtanyéj joꞌtɨj jaꞌchájtaꞌnajmee tɨ aꞌyan tyaꞌratyapuájmee tɨjɨn Betfagé, ajta aꞌájna Betania. Aꞌáa pu jaꞌchajtaꞌ ɨ jɨríj jitze tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Aseitúunajrimi, aj puꞌij ɨ Jesús huaꞌpuácaa huataꞌítyacaꞌ 2Aꞌyan tyihuoꞌteꞌexáatyeꞌej tɨjɨn:
—Séricuj, siataꞌaj aꞌáa jaꞌtanyéj a chájtaꞌ a tɨ véjriꞌ jáꞌsejreꞌ, tɨpuaꞌaj seríj aꞌáa jaꞌráꞌastij, aꞌáa xu púuruꞌ jáꞌtyoonyij tɨ quee xu aꞌnáj aꞌtɨ́j japuan aváꞌcaj, aꞌáa pu jeꞌejtápiꞌhuaj jaꞌmej. Aj xu sij jeꞌejxɨsta, siajta jeꞌen uyaꞌráaja. 3Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyajáꞌmuaꞌihuoꞌraj yee: “¿Jiꞌnye sijta tyaꞌrájxɨna mu púuruꞌ?”, aꞌyaa xu tyaatéꞌexaatyeꞌen yee: “Aꞌɨ́j pu jitzán juxɨeꞌveꞌ ɨ tavástaraꞌ”, siajta aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn: “Jiyeꞌtzín tu tyijtá yajaváꞌtoosij”.
4Matɨꞌɨj mij ujóꞌjuꞌ, aꞌáa mu mij puaꞌquéj cáayej jitze yoꞌtyoj aꞌɨ́jcɨ ɨ púuruꞌ, aꞌáa pu jeꞌejtápiꞌhuacaꞌaj avéjriꞌ puéertaj jitze, matɨꞌɨj mij jeꞌejxɨstacaꞌ.
5Séecan maj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí jeꞌej sioorej? ¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ setyeꞌejxɨnaj mu púuruꞌ?
6Aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuoꞌtéꞌexaaj, majta aꞌɨ́ɨmaj huoꞌtaꞌ maj jaꞌajnáanan. 7Matɨꞌɨj mij yoꞌjáj ɨ Jesús jimi aꞌɨ́jcɨ ɨ púuruꞌ, matɨꞌɨj mij ɨ tyúumaancaj tyeꞌtyéveerej, tɨꞌquij avéꞌyixɨj ɨ Jesús ɨ púuruꞌ japua. 8Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee jéehua mu ɨ máancaj tyoꞌcaváarajraa ɨ juyéj jitze. Majta séecan xamuáj ucapíitɨraa ɨ juyéj jitze.
9Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj anáatyaꞌaj huajúꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj huajíjhua, majta ɨ maj cújtaꞌ huajúꞌcaꞌaj ɨ Jesús, aꞌyaa mu tyíꞌtyejijhuacaꞌaj tɨjɨn:
—Puꞌríj xáꞌpuɨꞌ, cheꞌ ɨ Dios tyámuaꞌ tyeetyátoonyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ yevéꞌmej nyúucaritzeꞌ ɨ tavástaraꞌ. 10Puꞌríj xáꞌpuɨꞌ. Cheꞌ Dios jaatyáhuɨɨreꞌen tyámuaꞌ naa aꞌɨ́jcɨ tɨ yevéꞌmej ɨ tɨ tyuꞌtaꞌíjtaj tɨꞌɨj aráꞌtyeej tɨ tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ ɨ tahuáacɨxaꞌ, aꞌɨ́jna ɨ David. Ajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá, micheꞌ aꞌyan tyuꞌtaxáj tɨjɨn aꞌyaa pu tyíꞌxaꞌpuɨꞌ.
11Tɨꞌɨj ij ɨ Jesús ujoꞌtyájrupij aꞌájna a Jerusalén ajta jeꞌen ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ joꞌtyájrupij. Tɨꞌɨj néijmiꞌqueꞌ tyuꞌséerajraꞌaj aj puꞌij jóꞌraa aꞌájna a Betania huaꞌ jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, jiꞌnye puꞌríj huachúmuaꞌcaꞌaj.
Jesús pu jeꞌej puaꞌaj tyaatajé ɨ xápuaꞌ tɨ quee tacaꞌcaꞌaj
12Yaa ariáꞌpuaꞌaj, matɨꞌɨj ujaꞌráacɨj aꞌájna a Betania, Jesús pu huataíꞌcuatacaꞌ. 13Tɨꞌquij aꞌɨ́j huaséj ɨ xápuaꞌ cɨyéj tɨ aꞌ ɨmuáj jaꞌtávaacaꞌaj ajta jéehua tyáxamueꞌcaꞌaj, aj puꞌij ujóꞌmej tɨꞌij jaaséj tɨpuaꞌaj tacaꞌaj, ajta capu tacaꞌcaꞌaj jéehua puꞌuj tyáxamueꞌcaꞌaj, jiꞌnye capu aꞌáa putyíꞌrɨjcaa tɨꞌɨj puaꞌaj taajcaa. 14Aj puꞌij aꞌyan tyaatajé aꞌɨ́jcɨ xápuaꞌ tɨjɨn:
—Capu cheꞌ aꞌnáj aꞌtɨ́j jacuaꞌnyij muaꞌ táqueꞌ.
Majta ɨ maj jaꞌmua huacɨ́j aꞌɨ́ɨ mu jáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyaatajé.
Jesús pu jaajájcuarej ɨ tyeyúuj
(Mt. 21:12-17; Lc. 19:45-48; Jn. 2:13-22)
15Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj a Jerusalén, Jesús pu tyeyúuj tzajtaꞌ joꞌtyájrupij ajta jeꞌen huatyóochej tɨ hueꞌráꞌityej ɨ maj aꞌúun tyóꞌtoocaꞌaj ajta ɨ maj aꞌúun tyóꞌnanaavej. Tyeꞌtahuáꞌxɨj ɨ tyihuaꞌ meesaj ɨ maj japuan túmii huaꞌpuataꞌtyiꞌracaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, ajta joꞌmaj ɨ cúcuiꞌsee jaꞌtoocaꞌaj, 16ajta quee tyuꞌtáꞌ tɨ aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j ajóotɨsimeꞌen a jéꞌtaꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. 17Ajta jeꞌen tyihuaꞌajmuaꞌtyájraa aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Aꞌyaa mu jaatámuaꞌsij ɨ nye chiꞌij tɨjɨn chiꞌij maj tzajtaꞌ huatyényuunyij ɨ Dios jimi néijmiꞌi ɨ maj séej chuéj japua jaꞌchej”, siajta muaꞌaj aꞌyaa xu jáaruuj tɨꞌɨj joꞌtɨj jáꞌtyastaꞌ joꞌmaj náhuaꞌrij jeꞌráatyij.
18Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ, ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríj majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj jáahuoonyij jeꞌej maj huárɨnyij mej mij jaajéꞌcaj ɨ Jesús, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu jatzɨɨnyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj néijmiꞌi naa yóꞌsejracaꞌaj jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyihuoꞌmuáꞌtyej. 19Ajta tɨꞌɨj huariáꞌtɨcaꞌriacaꞌ, ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌɨ́ɨ mu eeráacɨj aꞌájna a chájtaꞌ.
Huatyáahuaj aꞌɨ́jna ɨ xápuaꞌ
20Yaa ariáꞌpuaꞌaj mu aꞌáa véjriꞌ jaꞌtanyéj joꞌtɨj jaꞌtávaacaꞌaj ɨ xápuaꞌ, aj mu mij jaaséj tɨ arí huachicaꞌaj tyétyeꞌ ɨmuáj ɨ junáanaꞌ jitze. 21Aj puꞌij ɨ Pedro, joꞌtámuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌrɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Maeestro, cásɨꞌ, puꞌríj huatyáahuaj ɨ xápuaꞌ ɨ paj jeꞌej puaꞌaj tyaatajé.
22Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Setyáꞌantzaahuatyeꞌ ɨ Dios jimi. 23Jiꞌnye aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen ɨ jɨríj yee: “Tyíchesij aꞌmájna atyájrutyij ɨ jájritzeꞌ”, ajta quee seequéj tyiꞌmuaꞌastɨ́j, sulu tɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌej tɨ aꞌyan tyeꞌmej, aj puꞌij aꞌyan tyeꞌmej. 24Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tyiꞌtɨ́j siaj muaꞌaj jeꞌej tyuꞌtáhuoosij ɨ Dios jimi, aꞌyaa xu tyáꞌantzaahuatyeꞌen siaj seríj jaꞌancuriáaꞌ, aj xu sij jaꞌancuriáaꞌsij. 25Ajta siatɨꞌɨj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, setyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ aꞌtyán maj jamuájchaꞌɨɨreꞌ, taꞌaj ij ajta ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ muaꞌajmaj tyajamuaatúꞌuunyiꞌ. 26Ajta tɨpuaꞌaj sequée tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jamuájchaꞌɨɨreꞌ, capu ajta muaꞌajmaj tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ ɨ siaj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ jimi huarɨ́j.
Ɨ tɨ jɨn antyúumuaꞌreej ɨ Jesús
27Aj mu mij majtáhuaꞌaj aꞌáa jóꞌjuꞌ a Jerusalén. Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa jaꞌajcayiꞌcáacaj ɨ tyeyúuj jitze, aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta majta huaꞌ jamuán ɨ huáasij, 28matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí jɨn petyiꞌtyéjvee pej pij aꞌyan rɨcɨj? ¿Aꞌtanyíj muaatáꞌ pej pij aꞌyan rɨjcaj?
29Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Nyajta nu nyáaj séej tyajamuaataꞌíhuoꞌraj, tɨpuaꞌaj sianaatéꞌexaatyeꞌen, aj nu nyij nyajta nyáaj jamuaatéꞌexaatyeꞌej tyiꞌtɨ́j nyaj jɨn tyiꞌtyéjvee nyej nyij aꞌyan rɨcɨj. 30¿Aꞌtanyíj jaꞌantyíhuoj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan tɨꞌij huáꞌɨɨracaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, nyiquij ɨ Dios, caꞌmij ɨ tyeɨ́tyee? Sianaatéꞌexaatyeꞌ.
31Aj mu mij huatyóohuij maj tyiꞌhuóoꞌihuoꞌ séej jamuán majta séej aꞌyan tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyetyaatéꞌexaatyeꞌen yee Dios pu uyoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌyaa pu tyitaatéꞌexaatyeꞌej yee: “¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ sequée jaꞌantzaahuaj jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ?” 32Ajta capu jeꞌej tyíɨꞌrij tyaj aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen yee ɨ tyeɨ́tyee mu uyoꞌtaꞌítyacaꞌ.
Aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ, jiꞌnye mahuáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj tɨ ɨ Juan aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej ɨ Dios jitze maꞌcan tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj. 33Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Catu jamuaꞌreej.
Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Canu nyajta nyáaj jamuaatéꞌexaatyeꞌej tyiꞌtɨ́j nyaj jɨn tyiꞌtyéjvee nyej nyij aꞌyan rɨcɨj.
12Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa, ɨ maj jeꞌej puaꞌaj huarɨ́j
1Aj puꞌij ɨ Jesús huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌtɨ́j pu úuvaj huahuástej ajta jeꞌen jariáꞌnaj, aj puꞌij tyiꞌtɨ́j huatyátaahuacaꞌ ɨ tɨ jɨn jaatyájachaꞌxɨꞌɨn ɨ úuvaj, ajta tyiꞌtɨ́j ájtaahuacaꞌ ajtyéeviꞌ ɨ maj japuan utyúuj muaaꞌíxɨeꞌreꞌen ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa. Ajta jeꞌen séecan huatanyéjtye ɨ chuéj mej mij tyaanájchityeꞌen cɨ́ɨraꞌtzuj, tɨꞌquij jóꞌraa aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j séej chuéj japua. 2Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌnáj maj jajuꞌracaa ɨ úuvaj, séej pu huataꞌítyacaꞌ tɨ jimi tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨꞌij huoꞌtáhuaviij aꞌchu tɨ jacɨꞌpuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j. 3Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌɨ́ɨ mu jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huataꞌíjtyiꞌrej, majta jaatyáavaxɨj aꞌyaa muꞌuj tyaataꞌítyacaꞌ camu tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ. 4Aj puꞌij ɨ tɨ jachuéj ajtáhuaꞌaj séej huataꞌítyacaꞌ, majta mu aꞌɨ́jcɨ huatyátoꞌsij tyetyéj jɨmeꞌ matɨꞌɨj mij tyaapuéj ɨ muꞌúuraꞌ jitze, majta jajtyáꞌxɨj. 5Ajtáhuaꞌaj pu séej huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́j mu mij huajéꞌcaj. Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj séecan huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨjma mu majta huatyáavaxɨj, majta séecan huácuij.
6Óocheꞌ pu sɨ́ɨj áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj, yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j, jéehua pu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ. Aꞌɨ́j puꞌij huataꞌítyacaꞌ aꞌyan tyiꞌmuaꞌastɨ́j tɨjɨn: “Maꞌantzaahuatyeꞌsij aꞌíjcɨ ɨ nyiyóoj.” 7Majta ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌyaa mu tyiꞌhuóoꞌixaaj tɨjɨn: “Aꞌmúu pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ néijmiꞌi tyáꞌcɨꞌtyij, tyicheꞌ jaajéꞌcaj, taꞌaj néijmiꞌi tyitáacɨꞌtyij.” 8Aj mu mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ, majta jaajéꞌcaj, matɨꞌɨj mij jiꞌrájrɨe.
9—¿Jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj, jiꞌnye rɨnyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj? Aꞌɨ́ɨ pu ajaꞌvaꞌmaꞌaj jaꞌmej tɨꞌquij huáꞌcuiꞌnyij ɨ mej tyíꞌmuɨjhuacaa, ajta jeꞌen séecan huatapuéjveꞌsij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj.
10¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij? Aꞌyaa pu tyáꞌxaj tɨjɨn:
Aꞌɨ́jcɨ ɨ tyetyéj maj ayoohuáꞌaxɨj ɨ maj chiꞌij tyíꞌtaꞌhuacaa,
aꞌyaa pu tyeꞌrájraa tɨ aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej jaꞌraa ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ.
11Aꞌyaa pu jáaruuj ɨ tavástaraꞌ,
aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa taꞌsejratyeꞌ.
12Aj mu mij tyuꞌtatyésej maj jaatyéeviꞌ ɨ Jesús, jiꞌnye aꞌyaa mu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨjma huataxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij jɨmeꞌ. Majta huáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́j mu jɨn jaatátoj, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huáꞌjijvaꞌcaꞌaj
13Matɨꞌɨj mij séecan huataꞌítyacaꞌ ɨ Jesús jimi fariseos mu puéꞌeenyeꞌej majta séecan ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan, mej mij tyiꞌtɨ́j jaatéꞌexaatyeꞌen ɨ maj jɨn jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen. 14Aꞌɨ́ɨ mu mij jóꞌjuꞌ matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, tyáamuaꞌreej paj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyíꞌxaj, ajta quee ajitze juxɨeꞌveꞌ jeꞌej maj tyíꞌxaj ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye capáj aꞌɨ́jna jɨn tyíꞌxaj mej mij tyámuaꞌ mojoꞌsejra. Muáaj paj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn huáꞌmuaꞌtyej ɨ juyáaraꞌ ɨ Dios. ¿Nyi xáꞌpuɨꞌ tyej tyuꞌnájchitaj jeꞌej tɨ tyíꞌtajijveꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ Roma maj jáꞌmaꞌcan?
15Ajta ɨ Jesús pu jamuaꞌreeriacaꞌaj maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij tyíꞌtyeseꞌ siaj naatyéeviꞌ hueꞌtzij jɨmeꞌ? Séej túmii mesenyajaꞌváɨꞌtyeꞌ, nyej nyij jaaséj.
16Matɨꞌɨj mij ayaꞌváɨꞌtyej, aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj puéꞌeen ɨ taꞌcájcaj, jiꞌnye ántyapuaj ɨ táꞌyuꞌsiꞌ?
Aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌtaꞌijtyeꞌ.
17Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xaatátuiireꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyajáꞌmuaꞌijtyeꞌ tyiꞌtɨ́j tɨ jacɨꞌpuaj, siajta jaatáꞌan ɨ Dios tyiꞌtɨ́j tɨ ajta jacɨꞌpuaj.
Majta aꞌɨ́ɨmaj tyámuaꞌ mu naa tyityoꞌtóomuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ.
Aꞌɨ́jcɨ ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán huatájuuritaj ɨ muɨꞌchítyee
18Aj mu mij séecan ɨ saduceos ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi. Aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyíꞌxaj maj quee cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
19—Maeestro, aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Moisés tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j nyeɨɨchej, ajta jeꞌen quee eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huámuɨꞌnyij, juxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, taꞌaj ij aꞌɨ́ɨn tyiyóomuaꞌaj jáꞌraꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ. 20Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j, muaꞌráahuaꞌpuaj ɨ maj juꞌihuaamuaꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ɨ huaꞌ jaatzíꞌ huatyényeɨɨchacaꞌ, capu eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ. 21Tɨꞌquij ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajta huamuɨ́ꞌ quee jitzán tyiyóomuaꞌaj. Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáaruj ɨ sɨ́ɨj ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej, 22ajta néijmiꞌcaa aꞌyan tyúꞌruuj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, capu sɨ́ɨj jitzán tyiyóomuaꞌaj taꞌraa. Ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨn huamuɨ́ꞌ ɨ íitɨꞌ. 23Arí aꞌájna, matɨꞌɨj eetácɨɨnye joꞌmaj jaꞌváꞌnamiꞌ ɨ maj huácuij, majta jeꞌen majtáhuaꞌaj júurij muáꞌraꞌnyij, ¿aꞌtanyíj cɨ́naꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej jaꞌmej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze, tɨpuaꞌaj néijmiꞌi ɨ maj aráahuaꞌpuaj meetyéviꞌtɨnyaꞌaj?
24Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj xu jéehua tyóoxohuaj, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze caxu siajta jamuaꞌreej jeꞌej tɨ een ɨ tɨ jɨn ɨ Dios néijmiꞌi putyíꞌuurej. 25Matɨꞌɨj huatájuurej ɨ maj huácuij, camu cheꞌ nyejnyeɨꞌchen, camu majta ɨ úucaa huɨɨchaj, jiꞌnye aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun matɨꞌɨj een ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá. 26Ajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, ¿nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ jeꞌej tɨ tyáꞌxaj ɨ nyúucarij tɨ ɨ Moisés tuꞌpíj huaséj ɨ tɨ vivéejmee tɨꞌɨj tyátaasimaꞌaj? Aꞌɨ́j pu jitze ɨ Dios aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés tɨjɨn: “Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ Dios, aꞌɨ́jna ɨ Abraham, ajta ɨ Isaac nyajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob”. 27Aꞌɨ́j pu jɨn, capu huaꞌ Dios puéꞌeen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj meríj huácuij, sulu aꞌɨ́ɨjma pu Dios ɨ maj júurij. Aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj jeꞌej puaꞌaj tyityojoꞌvátzɨj.
Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ
28Matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨ ɨ Jesús tyámuaꞌ naa tyihuoꞌtéꞌexaaj, sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ pu huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu ajtyáxɨɨriacaꞌ jimi tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí nyúucariraꞌ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ tɨ jaaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Moisés?
29Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ aꞌyan yee: “Xáanamuajriꞌ, mu siaj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́jna ɨ tavástaraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́ɨ pu sɨ́ɨj naꞌaj puéꞌeen. 30Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ paj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ aꞌxɨéjnyuꞌcaa, pajta néijmiꞌi a júuricamej jɨmeꞌ, pajta ɨ paj jɨn maꞌúumuaꞌrej, ajta patɨꞌɨj panaꞌaj tyoꞌhuájcaꞌnyej.” 31Ajtáhuaꞌaj pu sɨ́ɨj ɨ nyúucarij tɨ jeꞌtyáaꞌsej, tɨ aꞌyan yee: “Pataꞌaj aꞌyan chaꞌtaj panaꞌaj tyámuaꞌ tyéejchaꞌɨɨj ɨ axaꞌaj tyévij, aꞌyájna patɨꞌɨj asɨ́ɨj tyiꞌtyíaꞌchaꞌɨj.” Capu sɨ́ɨj ajtáhuaꞌaj ɨ nyúucarij séejreꞌ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ quee aꞌíjna ɨ nyúucarij tɨ huaꞌpuaj.
32Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
—Xáꞌpuɨꞌ paj tyaataxájtacaꞌ, Maeestro. Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna patɨꞌɨj tyaataxájtacaꞌ, sɨ́ɨj puꞌuj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios, capu sɨ́ɨj ajtáhuaꞌaj séejreꞌ. 33Ajta maj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ juxɨéjnyuꞌcaa, ajta néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ maj jɨn maꞌumuámuaꞌreꞌ ajta aꞌchu tɨ sɨ́ɨj uhuájcaꞌnyej, ajta ɨ tyaj huoꞌxɨéꞌveꞌen ɨ taxaꞌaj tyeɨ́tyee tyatɨꞌɨj tajɨ́ɨmuaꞌaj tyíꞌtaxɨeꞌveꞌ, jéetzeꞌ pu tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi quee tɨpuaꞌaj néijmiꞌi tyetyuꞌtámuꞌvejrita aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huáꞌcuiꞌcaa naꞌríij néijmiꞌi jɨmeꞌ joꞌmaj huajaꞌtɨeꞌracaa ɨ yaꞌmuáatyee.
34Tɨꞌɨj ɨ Jesús jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej, ajta tyámuaꞌ tyuꞌtaxájtacaꞌ amitéeriaꞌcan jɨmeꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capáj aꞌ ɨmuáj jeꞌej jeꞌen joꞌtɨj tyejéꞌijtaj ɨ Dios.
Ajta quee cheꞌ aꞌtɨ́j óocaꞌnyajcaꞌaj tɨ tyiꞌtɨ́j jaataꞌíhuoꞌ.
¿Aꞌtanyíj jitze eerámaꞌcan ɨ Cɨríistuꞌ?
35Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye mej mij aꞌyan tyíꞌxaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eerámaꞌcan ɨ David? 36Ajta aꞌɨ́jna júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu caꞌnyíjraꞌaj jaatáꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ David tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
Ɨ tavástaraꞌ pu aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ nyavástaraꞌ tɨjɨn:
“Huatyéyixɨꞌ ɨ ɨpuárij japua íiyan ɨ nyamuácaꞌtaꞌ,
ꞌasta nyanaꞌaj quee huoꞌmuéꞌtɨn ɨ maj muájchaꞌɨɨreꞌ.”
37¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eeramaꞌcáantaj ɨ David, tɨpuaꞌaj ɨ David aꞌyan ajta jatamuáꞌmuatyaꞌan ɨ Cɨríistuꞌ tɨjɨn “Nyavástaraꞌ”?
Majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jáanamuajriꞌ, tyámuaꞌ pu tyihuaꞌránajchacaꞌ jeꞌej tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Jesús.
Jesús pu huaꞌ jitze tyoꞌojpuáꞌrij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta
(Mt. 23:1-36; Lc. 11:37-54; 20:45-47)
38Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ xuꞌuj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, jiꞌnye aꞌyaa pu tyihuaꞌráanajchi maj tyíꞌchajca ɨ síicuꞌri tɨ tyiꞌcatɨ́tɨꞌɨjmee ajta mej mij tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn ɨ tyeɨ́tyee huoꞌtatyójtyeꞌen joꞌtɨj naꞌaj ɨ cáayej jitze. 39Aꞌɨ́ɨ mu jahuoo joꞌmaj jaꞌrarasej ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj, naꞌríij tɨpuaꞌaj metyíꞌyeꞌestyaj ajaꞌhuaꞌ chiꞌtáj, aꞌɨ́ɨ mu jahuoonyij joꞌtɨj joꞌojcaj ɨ tɨ tyihuáꞌcueꞌtyej mej mij tyúꞌcuaꞌnyij ɨ méesaj japua véjriꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi, 40aꞌɨ́ɨ mu majta tyihuáꞌariꞌracaa néijmiꞌi aꞌchu maj caa tyiꞌtɨ́j tyíꞌijchaꞌɨj ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ ɨ ucaríjsee, ajta mej mij quee jeꞌej huojoꞌsejra aꞌɨ́ɨ mu áꞌtɨjtɨꞌ metyenyúusimaꞌaj ɨ Dios jimi. Aꞌɨ́ɨ mu mij jéetzeꞌ jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ ucaríj tɨ jusɨ́ɨj tɨ tyuꞌtámuꞌvejritacaꞌ
41Ajtáhuaꞌaj pu Jesús aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌájna véjriꞌ joꞌmaj tyajáꞌmuꞌvejritacaa, aꞌɨ́ɨjma pu séjracaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj túmii muꞌvejritacaꞌaj. Mueꞌtɨ́j mu ɨ chíjtyaanyiꞌ jéehua ɨ túmii jucáhuaꞌnaa. 42Aj puꞌij íitɨꞌ ajeꞌréꞌnyej tɨ jusɨ́ɨjtacaꞌaj, tɨꞌquij aꞌɨ́ɨn huaꞌpuácaa ucáahuaꞌxɨj ɨ túmii tɨ quee aꞌchu aráꞌasej. 43Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ aꞌmújna mu íitɨꞌ tɨ jusɨ́ɨj jéetzeꞌ tyuꞌtáꞌ quee néijmiꞌi ɨ maj tyuꞌtáꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ chíjtyaanyiꞌ, 44jiꞌnye néijmiꞌi mu aꞌɨ́j tyuꞌtáꞌ ɨ túmii tɨ huaꞌváꞌɨtziꞌtyee, ajta aꞌmújna mu íitɨꞌ, mu tɨquee jeꞌej tyéejviicueꞌ, néijmiꞌi pu ucáahuaꞌxɨj aꞌchu tɨ tyíꞌtoovaꞌaj.
13Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ ɨ tyeyúuj huatyúꞌuunyiꞌhuaj
1Tɨꞌɨj iiramáꞌcaj ɨ Jesús ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, sɨ́ɨj tɨ jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, cásɨꞌ huaséj mu tyetyéj tɨ tyatɨ́tɨꞌɨjmee iiyeꞌej tɨ tyiquéetɨme ajta mu chiꞌij naa pu een.
2Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Nyi petyíꞌsej mu chiꞌij tɨ viváajmaꞌaj tyuꞌuj? Néijmiꞌi pu huatyúꞌuunyiꞌhuaj, capu cheꞌ séeriaꞌaj jaꞌmej ɨ jáxuꞌuj jitze ɨ tyetyéj tɨ jujapuá tyiquéetɨme.
Tyiꞌtɨ́j tɨ huataséjreꞌej ɨ maj jɨn jáamuaꞌreej tɨ arí tɨ́muaꞌ néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij
(Mt. 24:3-28; Lc. 21:7-24; 17:22-24)
3Matɨꞌɨj mij aꞌáa joꞌcɨ́j aꞌájna a jɨríj jitze tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Aseitúunajrimi, aꞌáa tɨ jáꞌsejreꞌ joꞌtɨj ɨ tyeyúuj jaꞌvéꞌnyee. Tɨꞌquij aꞌáan joꞌtayíxɨj aꞌɨ́jna ɨ Jesús, ajta aꞌɨ́jna ɨ Pedro, ajta ɨ Jacobo, ajta ɨ Juan, ajta ɨ Andrés, aꞌɨ́ɨ mu jujɨ́meꞌ aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ 4aꞌnáj tɨ aꞌyan tyíꞌrɨnyij, ajta tyiꞌtɨ́j tɨ huataséjreꞌsij ɨ maj jɨn jáamuaꞌreej tɨ arí néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij.
5Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj tɨꞌij quee aꞌtɨ́j jamuáacuanamuaj. 6Jiꞌnye mueꞌtɨ́j mu huataséjreꞌsij ɨ maj nyenyúucaa jɨn tyiꞌxáataj muáꞌjuꞌun, aꞌyaa mu tɨjɨn: “Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen”, jéehua mu mij huáꞌcuanamuan ɨ tyeɨ́tyee.
7’Tɨpuaꞌaj muaꞌaj seríj aꞌyan tyíꞌnamuajra yee maj nyoꞌseꞌ aꞌájna jaꞌhuaꞌ naꞌríij maj meríj tɨ́muaꞌ huatyóohuisij maj tyúunyoꞌsityeꞌej, caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej. Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan atyojoꞌréꞌnyej, ajta capu eexúj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyesij ɨ xɨcáaraꞌ tɨ jitzán néijmiꞌi tyaꞌráꞌastij. 8Jiꞌnye séecan mu tyeɨ́tyee, majta séecan tyeɨ́tyee jamuán tyúunyoꞌsiꞌtyeꞌej, majta ɨ maj séej chuéj japua huacháatɨmee, majta maj séej ɨ chuéj japua huacháatɨmee, aꞌɨ́ɨ mu majta tyúunyoꞌsiꞌtyeꞌej, ajta puaꞌmaquéj huatóocaꞌtzɨj ɨ chuéj iiyeꞌej, ajta jéehua huatúuriꞌhuaj jaꞌmej. Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ taꞌnájcaj ɨ maj jɨn jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
9’Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj jujɨ́ɨmuaꞌaj tyityahuóochaꞌɨɨn, jiꞌnye majamuáꞌviꞌtɨn aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyíꞌijta, majta jamuaatyávaxɨꞌsij aꞌájna joꞌmaj jóosɨꞌrii. Majamuaatájeevij siaj sij nye jitze maꞌcan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ tajtúhuan siajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj rey jɨn tyityatatyíj, aꞌyaa puꞌij tyuꞌtáɨꞌriitarij siaj aꞌɨ́ɨjma nye jitze maꞌcan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen. 10Jiꞌnye tɨꞌɨj quee xu néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌren, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj anaquéej néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ Dios nyuucaaj. 11Siajta quee jeꞌej tyityóomuaꞌajcaj jeꞌej siaj tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej matɨꞌɨj jamuáꞌanviꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyíꞌijta. Aꞌɨ́j xu huataxáj tyiꞌtɨ́j tɨ ɨ Dios jamuaataꞌíjtyeꞌsij siaj sij jaataxáj, jiꞌnye caxu muaꞌaj aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej xáꞌjuꞌun ɨ siaj tyuꞌtaxájtaj, sulu aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. 12Séecan mu juꞌihuáamuaꞌ tyuꞌtátuiireꞌsij mej mij huóꞌcuiꞌnyij, majta ɨ huaꞌ huásimuaꞌ juyójmuaꞌ mu tyuꞌtátuiireꞌsij, majta ɨ huaꞌyojmuaꞌ pu mu ájvatzɨj huaꞌ jimi ɨ jutáatastyamuaꞌ matɨꞌɨj mij huáꞌcuiꞌnyij. 13Néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee quee jaꞌmuaxɨeꞌvaꞌaj muáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ siaj nyejitzé ajtyámaꞌcan; ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyoꞌtáviicueꞌ ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrej, aꞌɨ́j pu huɨɨreꞌen.
14’Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tyiꞌtɨ́j xu séjran tɨ jeꞌej puaꞌaj een, tɨ xánaꞌviꞌreꞌ tɨ tzɨ́ɨnyiꞌreꞌ, aꞌáa mu yoꞌtyéchesij joꞌtɨj quee aꞌyan tyiyeꞌtyévijtyeꞌ, (aꞌɨ́jna ɨ tɨ jáꞌjijveꞌ, aꞌɨ́ɨ pu yoꞌitéej jaꞌmej), ajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Judea joꞌtyúꞌuucaj, micheꞌ jiyeꞌtzín joꞌcɨ́xɨꞌɨn aꞌájna joꞌtɨj jɨríj joꞌquéetɨmee, 15ajta ɨ tɨ aꞌáan joꞌojcatyij ɨ juchiꞌij japua, cheꞌ quee acáyiꞌcan tɨꞌij tyiꞌtɨ́j iiráꞌan u juchiꞌtáj, 16Naꞌríij sɨ́ɨj tyajaꞌmuarɨeꞌej ɨ juvíꞌraꞌtaj, cheꞌ quee ajoꞌréꞌnyinyiicaꞌan a juchéj tɨꞌij tyúucaanaa tyiꞌrájtuiꞌnyij. 17Cuíiꞌ xaa aꞌɨ́ɨmaj ɨ úucaa maj xɨéꞌchuiꞌtajmee maj puéjtzij mu muáꞌjuꞌun aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, majta ɨ maj juyójmuaꞌ móoj tziꞌtyaa. 18Muaꞌaj xu jahuaviiraj ɨ Dios tɨꞌij quee aꞌyan atyojoꞌréꞌnyinyicaꞌan aꞌájna tɨꞌɨj puaꞌaj huaséeviꞌij áꞌyiꞌij, 19jiꞌnye jéehua mu jajpuéetzij muáꞌjuꞌun aꞌyájna matɨꞌɨj quee aꞌnáj tyaapuéjtzitariacaꞌ tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Dios tyeetyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj, capu ajta cheꞌ aꞌyan atyojoꞌréꞌnyesij séej ɨ xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj aꞌájna. 20Ajta tɨpuaꞌaj ɨ tavástaraꞌ quee aꞌyan jáaꞌuurej tɨꞌij quee cheꞌ áꞌtyeeviꞌin tɨ tyooméꞌen aꞌchu puaꞌan xɨcáj, capu aꞌtɨ́j júurij taꞌmeꞌnyíicheꞌ, ajta huaꞌ jɨmeꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ Dios tɨ arí huaꞌantyíhuoj, aꞌɨ́ɨ puꞌríj aꞌyan jáaruuj tɨꞌij quee cheꞌ áꞌtyeeviꞌin.
21’Tɨpuaꞌaj aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze aꞌtɨ́j aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌej yee: “Cásɨꞌ, xaaséj yánaꞌaj huatyéjve ɨ Cɨríistuꞌ”, naꞌríij aꞌyan yee: “Cásɨꞌ, xaaséj maꞌaj huatyéjve”, caxu jáꞌtzaahuatyaꞌaj. 22Jiꞌnye séecan mu yajaꞌvaꞌjuꞌuj muáꞌjuꞌun ɨ maj tyíꞌhueꞌtacaa, aꞌɨ́ɨ mu mij tyiꞌtɨ́j tyuꞌtaséjrataj ɨ tyeɨ́tyee jimi mej mij huoꞌcuanamuan, tɨpuaꞌaj huatáɨꞌriitarej maj aꞌɨ́ɨjma huácuanamuan ɨ tyeɨ́tyee ɨ Dios tɨ arí huaꞌantyíhuoj. 23Tyámuaꞌ xuꞌuj caxu yóꞌhuaꞌnan. Néijmiꞌi nu nyeríj jamuáaꞌixaa jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j rɨnyij.
Tɨꞌɨj ajtáhuaꞌaj yavaꞌcányesij aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ
(Mt. 24:29-35, 42-44; Lc. 21:25-36)
24’Ajta aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze, matɨꞌɨj jajpuéetzij muáꞌjuꞌun, capu cheꞌ eeráxɨrij, ajta quee cheꞌ huanyéeriꞌcɨj jaꞌmej ɨ máxcɨrɨeꞌ jɨmeꞌ, 25majta ujeꞌcávatzɨj ɨ xúꞌraꞌvetyee tɨꞌɨj ij huatóocaꞌtzɨj ɨ tajapuá. 26Aj xu sij jaséjran ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ tɨ ajeꞌcáamaꞌaj jaꞌmej ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ, naa pu tyámuaꞌ tyuꞌnyéeriꞌcɨj jaꞌmej, ajta néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreeriaj jaꞌmej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze. 27Aꞌɨ́ɨ puꞌij huaꞌréꞌityixɨj ɨ maj jahuɨɨreꞌ mej mij néijmiꞌcaa tyíꞌsɨɨreꞌen ɨ tyeɨ́tyee ɨ Dios tɨ arí huaꞌantyíhuoj, néijmiꞌcaa mu tyísɨɨreꞌej ɨ tyeɨ́tyee joꞌtɨj naꞌaj jooꞌástɨmee ɨ chuéj, ajta joꞌtɨj jooꞌástɨmee ɨ tajapuá.
28’Aꞌɨ́j xu jitze tyiꞌhuóoꞌiteerityeꞌen ɨ xápuaꞌ. Tɨꞌɨj antyicuaꞌtyíjmeꞌnyij ánɨmuaj, ajta tɨꞌɨj canyáatɨraꞌnyij ɨ xámueꞌraꞌ, aꞌɨ́j xu jɨn jamuaꞌreeren tɨ arí véjriꞌ ɨ víitaꞌrij. 29Aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tɨpuaꞌaj seríj tyiꞌtɨ́j aꞌyan tyíꞌsejraj, aj xu sij jamuaꞌreeren tɨ arí véjriꞌ putyíꞌrɨcɨj aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán aꞌyan tyeꞌmej, siajta jamuaꞌreeren tɨ arí ajeꞌcáamaꞌaj jaꞌmej ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ. 30Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ néijmiꞌi aꞌyan tyeꞌmej matɨꞌɨj móoj júuricaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj iiyeꞌej huacháatɨmee cháanacaj japua. 31Néijmiꞌi pu tyeꞌentyipuáꞌrij ɨ cháanacaj ajta ɨ tajapuá, ajta ɨ nyenyúucaa capu aꞌnáj antyipuaꞌrij.
32’Ajta aꞌnáj tɨ xɨcáaraꞌ jitze aꞌyan tyeꞌmej nusu aꞌtzáaj tɨ aꞌyan tyeꞌmej, capu aꞌtɨ́j jamuaꞌreej, camu jamuaꞌreej ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ nusu ɨ Yójraꞌ. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj jamuaꞌreej ɨ nyavástaraꞌ ɨ Dios.
33’Aꞌɨ́j xu jɨn tyámuaꞌ eenyeꞌ, siajta atanyéjnyeꞌrij, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej aꞌnáj tɨ aꞌyan atyojoꞌréꞌnyesij. 34Aꞌyaa xu tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j tɨ muꞌ jóꞌyiꞌmuɨj, anaquéej puꞌij juchiꞌij huaꞌchaꞌɨɨrasteꞌ ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ mej mij jáachaꞌɨɨn ɨ chiꞌraꞌan. Aꞌɨ́ɨjma pu ijcatyeꞌen séej ajta séej mej mij tyuꞌmuárɨeꞌen tyiꞌtɨ́j tɨ muárɨeꞌriaꞌraꞌ, ajta séej ijcatyeꞌen tɨ tyíꞌchaꞌɨɨj ataꞌ puéertaj. 35Tyámuaꞌ xu muaꞌaj eenyeꞌ siajta atanyéjnyeꞌrij, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej aꞌnáj tɨ uvéꞌnyesij ɨ tɨ ajaꞌchej, tɨpuaꞌaj tyechúmuaꞌrisimaꞌcaj, naꞌríij aꞌtzáaj jéꞌtaꞌ tɨ́caꞌ, nusu aꞌtzáaj matɨꞌɨj tyíꞌtyejiꞌhuacaa ɨ tyacuáarɨeꞌ, naꞌríij tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, 36jiꞌnye tɨpuaꞌaj jiyeꞌtzín nuꞌvéꞌnyej, nyajta jamuáatyoonyij setyacuꞌtzísimaꞌcaj. 37Ɨ nyaj muaꞌajmaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ aꞌɨ́j nu nyajta huáꞌixaatyeꞌ néijmiꞌcaa ɨ séecan aꞌyan tɨjɨn: Sióocheꞌ xu atanyéjnyeꞌrij.
14Tyeɨ́tyee mu jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej mej mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
(Mt. 26:1-5; Lc. 22:1-2; Jn. 11:45-53)
1Huaꞌpuaj xɨcáj pu ooj áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj tɨꞌɨj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej matɨꞌɨj puaꞌaj tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ cányaꞌxɨɨ maj cuiꞌnyij, majta ɨ páan maj cuaꞌcaa tɨquee cuꞌustij. Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj jeꞌej maj huárɨnyij mej mij hueꞌtzij jɨn jaatyéeviꞌ ɨ Jesús, majta jeꞌen jaajéꞌcaj. 2Jiꞌnye séecan mu aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Catu aꞌájna jaatyéviꞌraj matɨꞌɨj tyiꞌyeꞌestyáacaj, mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee huatanyínyuꞌcaj.
Íitɨꞌ pu tyiꞌtɨ́j tɨ naa tyaarɨeꞌej jaꞌváꞌhuaaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
3Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaj a Betania, aꞌájna joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ Simón, ɨ maj majta aꞌyan jatamuáꞌmuatyaꞌaj tɨjɨn, tɨ Cáꞌatzaj. Tɨꞌɨj ɨ Jesús ooj ajtyequéecaj ɨ méesaj jitze, íitɨꞌ pu ajeꞌréꞌnyej aꞌɨ́jcɨ jimi tyetyéj limeetaraꞌ pu huajásimaꞌaj, aꞌɨ́j pu jitze aváꞌjɨstij ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej, nardu jitze tɨ maꞌcan tyiꞌtɨ́j tuꞌpíj, ajta jéehua tyáꞌnajchij. Aj puꞌij ɨ íitɨꞌ antyítaaracaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ limeetaj, tɨꞌquij jaꞌváꞌhuaaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej ɨ muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 4Aj mu mij séecan ɨ maj aꞌúun jeꞌrátyaꞌcaꞌaj jaatájaaxɨejviꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj, aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ jahuajca aꞌmújcɨj ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej? 5Ɨꞌríitacaj pu maj jáatoonyijcheꞌ aꞌchu huéeicaj anxɨtyej ɨ túmii aráꞌaj, mej mij aꞌɨ́jna jɨn huoꞌtáhuɨɨreꞌen ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ.
Aꞌɨ́ɨ mu mij jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj.
6Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Xaatapuáꞌcɨj, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ setyáꞌɨtziityeꞌ? Tyámuaꞌ pu tyiꞌtɨ́j huáruuj nye jimi. 7Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ aꞌɨ́ɨ mu aꞌnáj tɨnaꞌaj jaꞌmua jimi séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun, aꞌyaa puꞌij tyiɨꞌríitaj jaꞌmej siaj sij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen tɨpuaꞌaj aꞌyan setyáꞌxɨeꞌveꞌej, nyajta nyáaj canu aꞌnáj tɨnaꞌaj jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj naꞌmej. 8Aꞌíjna ɨ íitɨꞌ aꞌyaa pu huarɨ́j jeꞌej tɨ tyaatáꞌɨriityej, aꞌmúu pu anaquéej nyacáhuaj ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej, matɨꞌɨj naꞌváꞌnasij. 9Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ joꞌtɨj naꞌaj ɨ cháanacaj japua joꞌmaj huojoꞌtéꞌexaatyeꞌej ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j mu majta huataxájta jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ, aꞌyaa mu mij tyoꞌtámuaꞌreerij.
Judas pu tyuꞌtátuiirej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
10Aꞌɨ́jna ɨ Judas Iscariote, sɨ́ɨj tɨ ajta huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨjma jimi joꞌmej ɨ maj tyeyúuj tzajtaꞌ tyíꞌijta tɨꞌij huoꞌtátuiireꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 11Matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ, naa pu huoꞌtáꞌaj aj mu mij tyaꞌtóoratziiriꞌ maj tyaanájchityeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas, aꞌɨ́ɨ puꞌij ɨ Judas jahuoocaꞌaj aꞌnáj tɨ huatáɨꞌriitarij tɨꞌij huoꞌtátuiireꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Tavástaraꞌ pu tyihuoꞌcueꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j
(Mt. 26:17-29; Lc. 22:7-23; Jn. 13:21-30; 1 Co. 11:23-26)
12Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze taꞌnájcaj ɨ maj jitzán tyíꞌyeꞌestyaa mej mij jáacuaꞌnyij ɨ páan tɨquee cuꞌustij, aꞌájna matɨꞌɨj huaꞌ muꞌvejritacaa ɨ cányaꞌxɨɨ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j mu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Joꞌnyij muajaꞌráanajchi tyej tyij jóꞌjuꞌun, tyajta jeꞌen tyámuaꞌ tyúꞌuurej joꞌtyaj ɨ páan jáꞌcuaꞌnyij ɨ tyaj jɨn joꞌtámuaꞌreej tɨꞌɨj ɨ Dios tyámuaꞌ tyitáachaꞌɨj?
13Aj puꞌij huaꞌpuácaa huataꞌítyacaꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Séricuj aꞌájna a chájtaꞌ. Aꞌáa xu aꞌtɨ́j jáꞌtyoonyij xáꞌrij tɨ huátɨsij jájtyij tuꞌhuájmuaa, aꞌɨ́j xu jamuán ujóꞌjuꞌ, 14joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn joꞌtyárutyij, aꞌúu xu jáahuoonyij ɨ aꞌtɨ́j tɨ ajaꞌchej, aj xu sij aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn: “Aꞌyaa pu tyíꞌxaj aꞌɨ́jna ɨ Maeestro yee: ¿Joꞌnyij nyajaꞌtaꞌcaa nyaj tyúꞌcuaꞌnyij huaꞌ jamuán ɨ nyetyeɨ́ɨtyeristyamuaꞌ tyej tyij joꞌtámuaꞌreej tɨꞌɨj ɨ Dios tyámuaꞌ tyitáachaꞌɨj?” 15Aꞌɨ́ɨ puꞌij jamuaataséjratyeꞌsij ánɨmuaj ɨ chiꞌij tɨ uhuaréꞌyoo, puꞌríj tyámuaꞌ naa tyúꞌruuj, aꞌúu xu tyámuaꞌ tyúꞌuurej ɨ tyaj tyíꞌcuaꞌnyij.
16Matɨꞌɨj mij ujóꞌjuꞌ ɨ maj huaꞌpuaj aꞌájna a chájtaꞌ. Aꞌyaa pu néijmiꞌi tyaꞌraj jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuoꞌtéꞌexaaj, aj mu mij tyámuaꞌ tyúꞌruuj ɨ maj tyíꞌcuaꞌnyij ɨ maj jɨn joꞌtámuaꞌreej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios huóꞌchaꞌɨj.
17Tɨꞌɨj arí huatɨ́caꞌcaj Jesús pu joꞌtyájrupij u chiꞌtáj majta jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej. 18Matɨꞌɨj meríj tyíꞌcuaꞌcaj ɨ méesaj japua, aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ sɨ́ɨj ɨ tɨ jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan mu siaj nyajamuan tyíꞌcuaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌej aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyityatatyíj.
19Aj mu mij huatóoxaamujrityej, majta jeꞌen huatyóohuij maj jaataꞌíhuoꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj aꞌyan tɨjɨn:
—¿Nyiquij nyáaj aꞌɨ́ɨn nyaj puéꞌeen?
20Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen sɨ́ɨj ɨ siaj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ pu ɨ páan ájrunyii aꞌíjcɨ jitze ɨ túxaꞌaj nyajamuan. 21Aꞌyaa pu atyojoꞌréꞌnyesij nye jimi jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij, jéehua pu jajpuéetzij jaꞌmej. Jéetzeꞌ pu jatyahuɨꞌrihuaꞌcaj tɨquee nɨeꞌhuacajcheꞌ.
22Móocheꞌ mu tyiꞌtyaꞌcueꞌsímaꞌcaj, tɨꞌɨj ɨ Jesús páan tyiꞌɨ́j, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios, aj puꞌij jaꞌantyítaaracaꞌ tɨꞌquij huoꞌrɨ́ɨpuꞌuj, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Xáacuaꞌ aꞌíjcɨ, aꞌíi pu nyahueꞌraꞌ puéꞌeen.
23Tɨꞌɨj taꞌij ɨ váasuj tyijáj ajta tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, tɨꞌquij aꞌɨ́ɨjma huatajányij, néijmiꞌi mu jaaréꞌij ɨ váasuj jitze. 24Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyaxúureꞌ ɨ nyaj jeꞌráxɨreꞌsij nyej nyij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen muiꞌcaa, ajta tɨꞌij ɨ Dios jaꞌantyipuáꞌrityeꞌen ɨ tɨ jájcuaj jɨn tyaꞌtóoratziiriꞌ. 25Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ nyaj quee cheꞌ juꞌquéiꞌsij aꞌíjcɨ ɨ úuvaj jaꞌraꞌ, ꞌasta aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios néijmiꞌqueꞌ tyuꞌtaꞌíjtaj.
Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ ɨ Pedro jaatyáhueꞌtaj aꞌyan tɨjɨn canu jamuaꞌtyej
(Mt. 26:30-35; Lc. 22:31-34; Jn. 13:36-38)
26Matɨꞌɨj tyuꞌtáchuiicaj ɨ maj jɨn tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, aj mu mij joꞌcɨ́j aꞌájna Aseitúunajrimi jɨríj tɨ joꞌtacáꞌaj. 27Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Néijmiꞌi xu muaꞌaj yoꞌhuáꞌxɨj siaj nye jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Aꞌɨ́j nu jeꞌcatan ɨ cányaꞌxɨɨ tɨ sɨɨreꞌ, majta ɨ cányaꞌxɨɨ mamuj úrutyij.” 28Ajta nyatɨꞌɨj huatájuurej, aꞌáa nu nyajtáhuaꞌaj jamuajaꞌajsɨɨreꞌej a Galileea.
29Pedro pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj néijmiꞌi meyoꞌhuaꞌxɨj maj a jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌ, canu nyáaj aꞌyan rɨnyij.
30Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ijíij tɨ́caꞌ tɨꞌɨj quee xu jíihuacaj ɨ tyacuáarɨeꞌ, huéeicaj paj naatyáhueꞌtaj aꞌyan tɨjɨn capáj nyamuaꞌtyej.
31Ajta ɨ Pedro caꞌnyíin pu jɨn aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyúuxɨeveꞌej nyaj ajamuán huámuɨꞌnyij, canu muaatyáhueꞌtaj.
Majta néijmiꞌi ɨ séecan aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyíꞌxajtacaꞌaj.
Jesús pu huatyéenyuj aꞌájna a Getsemaní
32Matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j aꞌájna jaꞌhuaꞌ huastárij tzajtaꞌ tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Getsemaní. Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Xaaráꞌsaj iiyeꞌej, nyóocheꞌ nu nyáaj huatyényuusij ɨ Dios jimi.
33Tɨꞌquij áyee joꞌréꞌnyej, aꞌɨ́ɨjma pu joꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro ajta ɨ Santiago ajta ɨ Juan, aj puꞌij huatyóochej tɨ huatóoxaamujrityeꞌen ajta jeꞌej puaꞌaj jaataꞌaj ɨ tzajtaꞌ. 34Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Jeꞌej pu puaꞌaj nuꞌasej cuxáa nyamuɨꞌnyij. Aꞌyaa xu siooj tyityáꞌcaj, sióocheꞌ xu atanyéjnyeꞌrij.
35Tɨꞌquij ɨ Jesús eerájraa aꞌtzúj áyee, aj puꞌij tyítunutacaꞌ a chóotaꞌ, jájhuaviiriꞌ ɨ Dios tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíɨꞌriitan tɨquee aꞌyan atyojoꞌréꞌnyinyicaꞌan aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze tɨ jitzán jajpuéetzij jaꞌmej. 36Aꞌyaa pu tyáꞌhuoocaꞌaj ɨ Dios jimi tɨjɨn:
—Dios ɨ paj nyavástaraꞌ puéꞌeen, néijmiꞌi pu tyíɨꞌrij muéetzij jimi, tɨpuaꞌaj petyuꞌtáꞌan tɨꞌij quee náacɨꞌtyij aꞌíjna ɨ nyaj jɨn jajpuéetzij naꞌmej, ajta cheꞌ quee aꞌyan atyojoꞌréꞌnyinyicaꞌan jeꞌej nyej nyáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ, sulu patɨꞌɨj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
37Aj puꞌij téꞌej ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa puꞌij huojoꞌtyoj tɨpuaꞌaj meríj tyácuꞌtzij. Aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro tɨjɨn:
—Simón, ¿nyi petyácusij? ¿Nyi pequee tyoꞌtáviicueꞌriꞌ paj séej ooraj atányeerij? 38Sióocheꞌ xu atanyéjnyeꞌrij siajta huatyényuunyij ɨ Dios jimi, tɨꞌij quee tyiꞌtɨ́j jeꞌej jáꞌmuaꞌuurej. Aꞌyaa xu muaꞌaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj tyámuaꞌ huárɨnyij, ajta capu jaꞌmuacaꞌnyistiꞌ ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ jitze.
39Ajtáhuaꞌaj pu ujóꞌmej, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyaatáhuaviiriꞌ ɨ Dios. 40Tɨꞌɨj ajeꞌréꞌnyej ajtáhuaꞌaj pu huoꞌtyoj metyacuꞌtzísimaꞌcaj, jiꞌnye cutzíj pu huáꞌmueꞌtɨcaꞌaj. Capu jeꞌej huáꞌmiteerastyaꞌcaꞌaj jeꞌej maj yeꞌej tyaatéꞌexaatyeꞌen. 41Tɨꞌɨj huéeicaj aꞌyan huarɨ́j, ajtáhuaꞌaj pu ujóꞌmej, tɨꞌquij ajtáhuaꞌaj ajeꞌréꞌnyej tɨpuaꞌaj meriꞌij táhuaꞌaj tyácuꞌtzij, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi siooj tyácuꞌtzij siajta jusoꞌpeꞌ? Puꞌríj óocheꞌ, puꞌríj tyaꞌráꞌaj aꞌnáj maj nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌej ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. 42Xáꞌajhuiixɨꞌ, cheꞌréj, puꞌríj yajaꞌvéꞌmej ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌej.
Matɨꞌɨj jaatyéeviꞌ ɨ Jesús majta yoꞌjáj
(Mt. 26:47-56; Lc. 22:47-53; Jn. 18:2-11)
43Óocheꞌ pu tyiꞌtyaxáatasimaꞌcaj ɨ Jesús tɨꞌɨj ɨ Judas, sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ pu ajeꞌréꞌnyej majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee jamuán huajúꞌcaꞌaj metyuꞌchúumij majta cɨyéj tyuꞌɨ́ꞌɨj. Huaꞌnyúucaritzeꞌ mu aꞌɨ́ɨjma jimi huajúꞌcaꞌaj ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, majta ɨ huáasij. 44Ajta ɨ Judas pu tyaꞌtóoratziiriꞌ jeꞌej tɨ yeꞌej huárɨnyij mej mij jáamuaꞌreej aꞌtɨ́j tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Jesús, aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ nyaj jiꞌtyápuɨꞌtzeꞌej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, siataꞌaj jaatyéeviꞌ, siajta jaꞌajnáan, siaꞌnajɨ́ꞌqueꞌen tyámuaꞌ naa.
45Aꞌɨ́j pu jɨn ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi tɨꞌquij aꞌyan tyaatajé tɨjɨn:
—Maeestro.
Ajta jiꞌtyáapuɨꞌtzej. 46Aj mu mij ɨ tyeɨ́tyee jaatyéeviꞌ ɨ Jesús majta jaꞌnáajɨꞌquej.
47Aj puꞌij sɨ́ɨj tɨ aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́ɨ pu juchúun íjcutacaꞌ, tɨꞌɨj ij jaꞌajtavéjchacaꞌ ɨ naxɨéeraꞌ ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. 48Tɨꞌquij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ yesetyityaváꞌjuꞌ xaachúumij siajta cɨyéj tyuꞌɨ́ꞌɨj siaj sij naatyéeviꞌ, cuxáa nyaj náhuaꞌrij puéꞌeenyeꞌ? 49Aꞌnáj tɨnaꞌaj nu jaꞌmua jamuán ajoꞌtyávaacaꞌaj nyetyajaꞌmuamuaꞌtyáaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, caxu aꞌnáj naatyéeviꞌ. Ajta ijíij pu aꞌyan tyeꞌmej taꞌaj ij tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze.
50Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j néijmiꞌi mu huatóoꞌuj, aa muꞌuj mij yoorɨéej ɨ Jesús. 51Ajta sɨ́ɨj pu tyamuéej jaavájrasimaꞌaj ɨ Jesús, cáanarij pu jɨn eeróonajcaꞌaj. Aꞌɨ́j mu mij huatyéeviꞌ, 52ajta aꞌɨ́ɨ pu jaatátoj ɨ cáanarij tɨꞌquij huatóoꞌuj joꞌtéechajraa muáꞌviꞌij.
Matɨꞌɨj yoꞌvíꞌtɨj ɨ Jesús aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyityatatyíj
(Mt. 26:57-68; Lc. 22:54-55, 63-71; Jn. 18:12-14, 19-24)
53Matɨꞌɨj mij yoꞌvíꞌtɨj ɨ Jesús aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ néijmiꞌcaa ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, matɨꞌɨj mij néijmiꞌi tyúusɨɨj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, ɨ huáasij majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze. 54Ajta ɨ Pedro pu ɨmuáj cújtaꞌ huamaꞌcaꞌaj, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌáa pu jaꞌajyíxɨj huaꞌ jamuán ɨ xantáaruꞌuj, oopuɨ́styaꞌaj ɨ táꞌtaa jitze.
55Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyityatatyíj, aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj tyiꞌtɨ́j maj jitzán ujpuáꞌrityeꞌen ɨ Jesús, ajta camu tyiꞌtɨ́j huátyoj. 56Tyij majta jéehua jaahuéꞌtacaꞌaj, camu ɨ séecan jamuaꞌreeriacaꞌaj, tyiꞌtɨ́j maj putyíꞌxajtacaꞌaj. 57Aj mu mij séecan ájhuiixɨj matɨꞌɨj mij hueꞌtzij jɨn tyuꞌtaxájtacaꞌ, aꞌyan tɨjɨn:
58—Ityáj tu aꞌyaa tyáanamuajriꞌ tɨ aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn: “Nyáaj nu jaatyúꞌuunaj aꞌíjcɨ ɨ tyeyúuj ɨ tyeɨ́tyee maj jaꞌajtaahuacaꞌ, nyajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze séej ájtaahuaj ɨ tyeyúuj ɨ maj quee ɨ tyeɨ́tyee jaꞌajtaahuaj.”
59Ajta camu néijmiꞌi jamuaꞌreeriacaꞌaj tyiꞌtɨ́j maj pu tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ séecan majta ɨ séecan.
60Aj puꞌij aꞌɨ́ɨn ájchej aꞌájna huaꞌ tzajtaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌcaa tyíꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Nyi pequee huatányuusij? ¿Tyiꞌtanyí jɨn poꞌtyáꞌɨtzee mej mij aꞌ jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌ?
61Ajta ɨ Jesús capu avéꞌnyuucaꞌaj, capu tyiꞌtɨ́j huataxájtacaꞌ. Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi muáaj aꞌɨ́ɨn paj puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ, ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios?
62Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen. Siajta muaꞌaj xu nyeséejran ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ nyaj ajcaquée naꞌmej ɨ muácaꞌtaꞌ ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej, siajta nyeséejran nyatɨꞌɨj ajeꞌcáameꞌen ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ.
63Tɨꞌquij aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ jaꞌantyisújtzaꞌan ɨ jusíicuꞌ, mej mij jáamuaꞌreej tɨjɨn puꞌríj huatanyúꞌcacaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Capu cheꞌ juxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌtɨ́j jeꞌej tyáꞌxajta. 64Muaꞌaj xu seríj jáanamuajriꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ Dios jimi. ¿Jiꞌnye muaꞌajmaj tyajamuáꞌmiteerasteꞌ?
Néijmiꞌi mu juxaꞌaj tyuꞌtaxájtacaꞌ majta tyuꞌtáꞌ tɨ huámuɨꞌnyij.
65Aj mu mij séecan huatyóohuij maj jaatyétziꞌtziqueꞌmuaxɨꞌɨn, majta joꞌtanáa ajɨ́ɨsaꞌ majta jeꞌen jiꞌtyávaꞌraꞌaj ɨ jumuácaꞌ jɨmeꞌ, aꞌyan metyeꞌíhuoꞌraj tɨjɨn:
—Huataxáj aꞌtanyíj muiꞌtyéjvee.
Majta ɨ xantáaruꞌuj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨ mu jaꞌráavaxɨj ɨ nyéerimaꞌraꞌ jitze.
Pedro pu tyuꞌtyáhueꞌtacaꞌ aꞌyan tɨjɨn capu jamuaꞌtyej ɨ Jesús
(Mt. 26:69-75; Lc. 22:56-62; Jn. 18:15-18, 25-29)
66Ajta ɨ Pedro, aꞌáa pu joꞌtyávaacaꞌaj joꞌtɨj jaꞌrájtaꞌcuaj ɨ chiꞌtáj. Aj puꞌij sɨ́ɨj íitɨꞌ utyájrupij tɨ jahuɨɨreꞌ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, 67tɨꞌɨj aꞌɨ́j huaséj ɨ Pedro tɨ jupuɨstyaꞌcaꞌaj aꞌájna joꞌtɨj jáꞌtaa, aj puꞌij jaꞌraséeraj jaꞌraa tɨꞌɨj ij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj pajta jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj ɨ Jesús, Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan.
68Pedro pu jaatyáhueꞌtacaꞌ, aꞌyan tyiꞌxáataj tɨjɨn:
—Canu jamuaꞌtyej, canu nyajta jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j paj tyáxajta.
Aj puꞌij iirájraa, aꞌáa pu jeꞌtyéechaxɨj a tɨ jaꞌpueertaj. Aj puꞌij ɨ tyacuáarɨeꞌ huajíjhuacaꞌ. 69Tɨꞌɨj ij ajtáhuaꞌaj ɨ íitɨꞌ jaaséj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro aj puꞌij séecan huatéꞌexaaj aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌmúu pu sɨ́ɨj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj jamuán huacɨꞌɨj.
70Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Pedro jaatyáhueꞌtacaꞌ. Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj ajaꞌréꞌtyaꞌcaꞌaj majtáhuaꞌaj mu aꞌyan tyaatéꞌexaa ɨ Pedro tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna muáaj paj sɨ́ɨj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, jiꞌnye Galileea paj jáꞌmaꞌcan.
71Aj puꞌij ɨ Pedro huatyóochej tɨ nyúucaritzeꞌ ɨ Dios aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn:
—Canu jamuaꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj ɨ siaj muaꞌaj jatyáxajta.
72Aj puꞌij arí huaꞌpuaj huajíjhuacaꞌ ɨ tyacuáarɨeꞌ, tɨꞌquij ɨ Pedro joꞌtámuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyaatéꞌexaa ɨ Jesús aꞌyan tɨjɨn: “Tɨꞌɨj quee xu huaꞌpuaj huajíjhua ɨ tyacuáarɨeꞌ, muáaj paj huéeicaj naatyáhueꞌtaj.” Aj puꞌij tyuuyíinyajraa aꞌɨ́jna ɨ Pedro.
15Metyuꞌtátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús ɨ Piláato jimi
(Mt. 27:1-2, 11-14; Lc. 23:1-5; Jn. 18:28-38)
1Tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu tyúusɨɨj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ huáasij, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, majta néijmiꞌi ɨ maj tyityatatyíj. Aj mu mij áyooviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús meetyajɨ́ꞌqueꞌej, matɨꞌɨj mij jaatátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ Piláato. 2Piláato puꞌij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi muáaj aꞌɨ́ɨn papuéꞌeen ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan?
Tɨꞌquij ɨ Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj períj aꞌyan tyaataxájtacaꞌ.
3Majta ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, jéehua mu tyaaxájtziꞌriꞌ, 4Piláato puꞌij ajtáhuaꞌaj aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi pequee jeꞌej tyuꞌtányuusij? Cásɨꞌ jéehua mu aꞌ jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌ.
5Ajta ɨ Jesús capu jeꞌej tyaatéꞌexaa, aꞌɨ́j pu jɨn quee jeꞌej joꞌtámiteeraj aꞌɨ́jcɨ ɨ Piláato.
Piláato pu tyuꞌtáꞌ maj jaajéꞌcaj ɨ Jesús
(Mt. 27:15-31; Lc. 23:13-25; Jn. 18:38—19:16)
6Matɨꞌɨjta tyíꞌyeꞌestyaj, Piláato pu aꞌyan tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj tɨ séej huatátoonyij ɨ tɨ eetyánamiꞌ, aꞌtɨ́j maj aꞌyan tyaatáhuaviiraj ɨ tyeɨ́tyee. 7Sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ eetyánamiꞌhuacaꞌaj tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Barrabás, huaꞌ jamuán ɨ séecan ɨ maj tyíꞌtyacuiꞌcariaꞌaj. 8Aj mu mij ɨ tyeɨ́tyee ajeꞌréꞌnyej, matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj jaatáhuaviij ɨ Piláato tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij aꞌɨ́ɨjma jimi jeꞌej tɨ tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj. 9Piláato pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi muaꞌaj aꞌyan setyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj jaatátoonyij aꞌíjcɨ tɨ jaꞌmua tajtúhuan puéꞌeen mu siaj Israel jitze ajtyámaꞌcan?
10Jiꞌnye jamuaꞌreeriacaꞌaj maj jáꞌchueeriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́j mu jɨn jimi tyuꞌtátuii. 11Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee mej mij jaatáhuaviij aꞌɨ́jcɨ ɨ Piláato tɨ aꞌɨ́j huatátoonyij ɨ Barrabás.
12Piláato pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Arí jiꞌnye náarɨnyij aꞌmújcɨj jimi mu jaꞌmua tajtúhuan mu siaj Israel jitze ajtyámaꞌcan?
13Aj mu mij caꞌnyíin jɨn huatyejíihuajra aꞌyan tɨjɨn:
—Pataꞌaj jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
14Piláato pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ, tyiꞌtanyí jeꞌej puaꞌaj huáruuj?
Majta ɨ tyeɨ́tyee majtáhuaꞌaj mu caꞌnyíin jɨn huatyejíihuajra aꞌyan tɨjɨn:
—Oótateexɨꞌ ɨ cúruuj jitze.
15Ajta aꞌɨ́jna ɨ Piláato, aꞌyaa pu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ tyámuaꞌ tyuꞌtyáꞌɨtzeereꞌen ɨ tyeɨ́tyee jimi, aꞌɨ́j pu jɨn jaatátoj aꞌɨ́jcɨ ɨ Barrabás, ajta tɨꞌɨj tyuꞌtaꞌíitaj maj jeꞌriáꞌvaxɨꞌɨn ɨ Jesús, aj puꞌij huoꞌtátuii mej mij jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
16Aj mu mij ɨ xantáaruꞌ yoꞌjáj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús aꞌájna a tɨ jaꞌrájtaꞌcuaj, aj mu mij néijmiꞌcaa tyísɨɨ ɨ xantáaruꞌuj. 17Síicuꞌri mu juꞌcáachejtye tɨ poꞌvij xúꞌmuaviꞌcan jɨmeꞌ, majta cúruun jaatyátaavej tzícareꞌej tɨ jɨn cɨstijhuaj, aꞌɨ́j mu mij juꞌcárujtyiꞌriꞌ. 18Majta jeꞌen huatyóohuij maj huatyejíihuajraꞌnyij aꞌyan tɨjɨn:
—Cheꞌ júurij aꞌmújna mu tɨ huaꞌ tajtúhuan puéꞌeen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.
19Majta cɨyéj jɨn jaꞌváꞌvaꞌraꞌaj ɨ muꞌúuraꞌ jitze, majta jaatyétziꞌtziqueꞌmuaxɨj, aj mu mij tyítunutacariaꞌaj mueꞌcootunáaj, aꞌyájna cuxáa tyámuaꞌ metyaꞌtáꞌcariaꞌaj. 20Matɨꞌɨj jatyaxáahuataj, aj mu mij jeꞌréꞌchuiiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ síicuꞌri tɨ poꞌvij xúꞌmuaviꞌ jɨmeꞌ, matɨꞌɨjta mij aꞌɨ́j juꞌcáachejtye ɨ síicuꞌriaꞌraꞌ matɨꞌɨj mij yoꞌjáj mej mij jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
Matɨꞌɨj yóꞌtateexɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús ɨ cúruuj jitze
(Mt. 27:32-44; Lc. 23:26-43; Jn. 19:17-27)
21Aꞌáa pu sɨ́ɨj tyáatɨꞌ Cirene tɨ jáꞌmaꞌcan, Simón tɨ ántyapuaj táatajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Alejandro ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Rufo, aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa jaꞌrájraa joꞌtɨj quee aꞌtɨ́j jaꞌchej. Aꞌáa puꞌij huajaꞌantyinájchacaꞌ joꞌmaj yoojásimaꞌaj ɨ Jesús, aꞌɨ́j mu mij caꞌnyéjrij jɨn huataꞌíj tɨꞌij jaꞌantyichóoj ɨ cúruujraꞌ ɨ Jesús.
22Aꞌáa mu yoꞌjáj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌájna a jɨríj jitze tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj huáꞌnyuucaa jɨmeꞌ tɨjɨn Gólgota, (Gólgota, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn Muɨꞌchíj Muꞌtaj), 23matɨꞌɨj mij nahuáj jaatanyétzij cuáanyeꞌej tɨ áꞌnaxcaj, aꞌyaa mu jatamuáꞌmuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ cuáanyeꞌej tɨjɨn miirra, ajta ɨ Jesús, capu juꞌquéꞌij aꞌɨ́jcɨ ɨ nahuáj. 24Aj mu mij yóꞌtateexɨj ɨ cúruuj jitze. Majta ɨ xantáaruꞌuj tyetyéj mu jɨn huóomueꞌtɨj mej mij jáamuaꞌreej aꞌtɨ́j tɨ cɨꞌtyij ɨ tyíꞌcaanariaꞌraꞌ ɨ Jesús sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
25Puꞌríj jéꞌtaꞌ ujmáꞌcaj ɨ xɨcáj matɨꞌɨj yóꞌtateexɨj ɨ cúruuj jitze. 26Majta táabla óotatej ɨ cúruuj jitze, aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jitzán tyoꞌojpuáꞌrij aꞌyaa pu tɨjɨn: “Huaꞌ tajtúhuan ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.” 27Majta mu huaꞌpuácaa ɨ náhuaꞌrij óotatej, séej mu aꞌáa joꞌtyéjchej ɨ cúruuj ɨ muácaꞌtaꞌ pujmuaꞌ, majta séej útataꞌ pujmuaꞌ. 28Aꞌyaa pu tyáꞌraa jeꞌej tɨ aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌyaa mu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevistacaꞌaj.”
29Majta ɨ maj ajaꞌtányinyicaꞌaj naa mu tyityeꞌcámuꞌvajraꞌaj majta jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxajtacaꞌaj aꞌyan tɨjɨn:
—Muáaj mu paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ paj jaatyúꞌuunaj ɨ tyeyúuj pajta huéeicaj xɨcáj jitze jaꞌajtaahuaj, 30asɨ́ɨj a japua huatányuuchij pajta acájraꞌnyij aꞌmújcɨj jitze mu cúruuj.
31Aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyáꞌxaahuatacaꞌaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta. Aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌmúu pu séecan japua huatanyúj, ajta capu jaayíꞌtɨn tɨ jusɨ́ɨj jujapuá huatányuunyij. 32Cheꞌ acájraꞌnyij mu cúruuj jitze aꞌmújna mu Cɨríistuꞌ tɨ puéꞌeen, ajta huaꞌ tajtúhuan ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, tyataꞌaj tyij jaaséj, tyajta tyáꞌantzaahuatyeꞌen.
Majta ɨ maj jamuán óotateehuacaꞌ ɨ cúruuj jitze aꞌɨ́ɨ mu majta jáꞌxaahuatacaꞌaj.
Tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ ɨ Jesús
(Mt. 27:45-56; Lc. 23:44-49; Jn. 19:28-30)
33Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌtzáaj tacuaríixpuaj, néijmiꞌqueꞌ pu huariáꞌtɨcaꞌriacaꞌ ɨ chuéj japua, ajta áꞌtyeej tɨ aꞌyan tyuꞌtɨ́caꞌ yáacɨj jéꞌtaꞌ ucamáꞌcaj ɨ xɨcáj. 34Tɨꞌɨj yáacɨj jéꞌtaꞌ ucamáꞌcaj ɨ xɨcáj, aj puꞌij Jesús caꞌnyíin jɨn huajíjhuacaꞌ aꞌyan tɨjɨn:
—Eloí, Eloí, ¿lama sabactani? Aꞌíjna ɨ nyúucarij, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn: Nyavástaraꞌ, Nyavástaraꞌ, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ pej pij nyojoꞌhuaꞌxɨj?
35Séecan ɨ maj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj, matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Xáanamuajriꞌ, aꞌɨ́j pu huatajé ɨ Elías tɨꞌríij áꞌtyeej tɨ tyiꞌtyávaacaꞌaj ɨ Dios jimi.
36Aj puꞌij sɨ́ɨj ajeꞌréꞌnyej huatéechisimaꞌaj, tyiꞌtɨ́j pu huátɨsimaꞌaj tɨ taꞌchíraꞌ aꞌɨ́j puꞌij huatyáruꞌnyaxɨj nahuáj jɨmeꞌ tɨ antzíjvi, tɨꞌquij cɨyéj jitze jaꞌantyijɨ́ꞌquej, aj puꞌij aꞌɨ́jna ájchui tɨꞌij ɨ Jesús huayéꞌnyijcheꞌ aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ tyiꞌtɨ́j, aꞌyan tyiꞌxáataj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨjɨn:
—Setyuꞌchóꞌveꞌ tɨpuaꞌaj yatanyéj aꞌɨ́jna ɨ Elías tɨꞌij jaꞌcátoonyij mu cúruuj jitze.
37Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj ɨ Jesús caꞌnyíin jɨn huajíjhuacaꞌ, tɨꞌquij huamuɨ́ꞌ. 38Ajta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ cáanarij tɨ ꞌtzíjhua pu ujoꞌtahuɨ́jcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij jéꞌtaꞌ acásujtzaꞌan. 39Ajta ɨ tyenyeéntyiꞌ ɨ xantáaruꞌuj tɨ tyíꞌijtyeꞌ ɨ maj anxɨtyej aráꞌasej, aꞌáa pu joꞌtyávaacaꞌaj véjriꞌ joꞌtɨj jóonyeericaꞌaj ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ puꞌij jáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌjíjhuacaꞌ ɨ Jesús, ajta jaaséj jeꞌej tɨ tyuꞌmuɨ́ꞌ, aꞌyaa puꞌij tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ yójraꞌ ɨ Dios.
40Séecan mu majta úucaa aꞌ ɨmuáj joꞌtyuꞌúuj méesejracaꞌaj, sɨ́ɨj pu aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Maríia Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajtáhuaꞌaj sɨ́ɨj Maríia huaꞌ náanaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago tɨ cɨ́leen ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ José, ajtáhuaꞌaj sɨ́ɨj ɨ íitɨꞌ tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Salomé. 41Aꞌɨ́ɨ mu ɨ úucaa jamuán huajúꞌcaꞌaj ɨ Jesús majta jahuɨɨriaꞌcaꞌaj tɨꞌɨj aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Galileea. Jéehua mu majta séecan ɨ úucaa aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj ɨ maj jamuán aꞌáa joꞌréꞌnyej aꞌájna a Jerusalén.
Matɨꞌɨj jaatyáꞌavaatacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
(Mt. 27:57-61; Lc. 23:50-56; Jn. 19:38-42)
42Tɨꞌɨj huaréꞌchumuaꞌriacaꞌ, tyaꞌráꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze matɨꞌɨj tyámuaꞌ huóoꞌuurej, yaa ariáꞌpuaꞌaj pu atyojoꞌréꞌnyesij aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii. 43Aꞌɨ́jna ɨ José Arimatea tɨ jáꞌmaꞌcan, tɨ ajta huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj, aꞌɨ́ɨ pu ajta jachoꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajoꞌréꞌnyej ɨ Piláato jimi, tɨꞌquij jaatáhuaviiriꞌ ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús. 44Ajta ɨ Piláato jeꞌej pu tyoꞌtóomuaꞌaj tɨ ɨ Jesús arí huamuɨ́ꞌ, aj puꞌij jaatajé ɨ huaꞌtyenyeentyiꞌ tɨꞌij jaataꞌíhuoꞌ aꞌchu tɨ arí áꞌtyeeviꞌcaꞌaj tɨ huamuɨ́ꞌ. 45Tɨꞌɨj ɨ huaꞌtyenyeentyiꞌ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, aj puꞌij ɨ Piláato jaatáꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ José tɨ jaꞌcájan ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús. 46Aj puꞌij ɨ José cáanarij huánanɨej tɨ naa een tɨ naa tyíꞌcueenaa, tɨꞌquij jaꞌajtajá ɨ muɨꞌchíj ajta jeꞌen jeꞌréꞌijcatacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ cáanarij. Aj puꞌij aꞌúun yoꞌtyéetyej joꞌmaj yoꞌojcúunajraa, ajta tyetyéj tɨ sicɨ́ɨraraꞌ eetyájmua. 47Ajta aꞌɨ́jna ɨ Maríia Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta sɨ́ɨj ɨ Maríia náanajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ José, aꞌɨ́ɨ mu jaaséj joꞌmaj jeꞌej yóꞌruuj ɨ muɨꞌchíj.
16Jesús pu huatájuuriacaꞌ
(Mt. 28:1-10; Lc. 24:1-12; Jn. 20:1-10)
1Tɨꞌɨj mu joꞌmej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpii, aꞌɨ́jna ɨ Maríia Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ sɨ́ɨj ɨ Maríia náanajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, ajta jeꞌen aꞌɨ́jna ɨ Salomé, aꞌɨ́j mu tyiꞌtɨ́j huánanɨej tɨ naa tyaarɨeꞌej mej mij jacáhuaatyeꞌen ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús. 2Aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ jitze taꞌnájcaj ɨ itéerij, tɨꞌɨj oochán eereꞌnyéesimaꞌcaj ɨ xɨcáj, aꞌáa mu jóꞌjuꞌ joꞌtɨj jaꞌváꞌnamiꞌhuacaꞌaj ɨ muɨꞌchíj, 3aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj uyaꞌráxɨɨraj ɨ tyetyéj tɨ jɨn eetyánamiꞌ joꞌtɨj jóocun tyej tyij utyájrutyej?
4Ajta matɨꞌɨj aꞌáa joꞌréꞌnyej aj mu mij jaaséj tɨpuaꞌaj quee cheꞌ eetyájmua ɨ tyetyéj. Ajta tyámuaꞌ pu tyíꞌvaꞌcaa ɨ tyetyéj tɨ eetyámuaacaꞌaj. 5Matɨꞌɨj utyájrupij joꞌtɨj jóocun, tyamuéej mu huaséj tɨ aꞌúun jeꞌrácatyii muácaꞌtaꞌ pujmuaꞌ, catyéeviꞌ pu ucáchajcaꞌaj ajta naa tyíꞌcueenaviꞌcaꞌaj ɨ tɨ tyíꞌchajcaꞌaj. Aj mu mij ɨ úucaa tyuꞌtátzɨɨn, 6ajta aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej. Muaꞌaj xu aꞌɨ́j tyáhuoonyij ɨ Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan, ɨ tɨ óotateehuacaꞌ ɨ cúruuj jitze. Puꞌríj huatájuuriacaꞌ, capu cheꞌ yajáꞌhuaꞌ aꞌyájna. Cásɨꞌ xaaséj joꞌmaj yoꞌojtyéj. 7Áricuj siotéꞌexaatyeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro siataꞌaj ɨ séecan ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa jooméj aꞌájna a Galileea tɨꞌij ajtáhuaꞌaj jamuájsɨɨreꞌen jájcuan, aꞌáa xu yéꞌsejran, aꞌyájna tɨꞌɨj arí tyajamuáaꞌixaa.”
8Aj mu mij iirahuáachajra ɨ úucaa, jiꞌnye metyóoviveesimaꞌaj, majta tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj. Ajta camu aꞌtɨ́j huatéꞌexaaj ɨ juyéj jitze, jiꞌnye metyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj.
Jesús pu huataséjre aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Maríia Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan
9Aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ jitze taꞌnájcaj ɨ séej iteerij tɨꞌɨj ɨ Jesús huatájuuriacaꞌ, tɨꞌɨj tapuáꞌrisimaꞌcaj aꞌɨ́j pu jimi anaquéej huataséjre ɨ Maríia Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ɨ maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa ɨ Jesús tɨ huoꞌtamuárij. 10Aꞌɨ́ɨ pu ujóꞌmej tɨꞌij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús, ɨ maj juxaamuɨjrityaꞌcaꞌaj majta juyiinyacaꞌaj. 11Majta aꞌɨ́ɨmaj matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ tɨ ɨ Jesús huatájuuriacaꞌ ajta ɨ Maríia arí jaaséjracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, camu jaꞌantzaahuaj.
Jesús pu huataséjre huaꞌ jimi ɨ maj huaꞌpuaj ɨ maj jamuán huacɨ́j
12Tɨꞌquij Jesús ajtáhuaꞌaj seequéj tyuꞌtaséjre huaꞌpuácaa jimi ɨ maj aꞌáa joojúꞌcaꞌaj ɨ juyéj japua joꞌtɨj quee aꞌtɨ́j jáꞌchajcaꞌaj. 13Aꞌɨ́ɨ mu mij ujóꞌjuꞌ mej mij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ séecan, camu majta huaꞌantzaahuaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huaꞌpuaj.
Tyiꞌtɨ́j tɨ ɨ Jesús huoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j
(Mt. 28:16-20; Lc. 24:36-49; Jn. 20:19-23)
14Tɨꞌɨj arí jéetzeꞌ huachúmuaꞌ, Jesús pu huatóosejratacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan séej aráꞌasej, matɨꞌɨj móoj aꞌɨ́ɨmaj ajtyetyáꞌcaj ɨ méesaj jitze. Aj puꞌij huaꞌajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jatyánaamuaj ɨ ju júuricamej majta quee tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye camu huáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj ɨ maj jaaséj tɨ arí huatájuuriacaꞌ. 15Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Séricuj néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua siahuoꞌtéꞌexaatyeꞌ néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios. 16Aꞌtɨ́j tɨ tyáꞌantzaahuatyeꞌsij ajta huáɨꞌhuaj, Dios pu tyaatúꞌuunyiꞌraj, ajta ɨ tɨ quee tyáꞌantzaahuatyeꞌen, aꞌɨ́ɨ pu jajpuéetzij jaꞌmej. 17Aꞌyaa mu tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj muáꞌjuꞌun ɨ maj tyáꞌantzaahuatyeꞌen, nyenyúucaritzeꞌ mu huoꞌtamuárityeꞌsij ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee, majta séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij tyiꞌxáataj muáꞌjuꞌun, 18cúꞌcuꞌsee mu muarɨeꞌen ɨ maj tyúꞌchaꞌvacaa, ajta camu jeꞌej huáꞌuurej, naꞌríij huáꞌveꞌrij muꞌcáayeꞌen, capu ajta jeꞌej huáꞌuurej, ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨjma muaꞌajtamuárɨeꞌxɨꞌɨn ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, tyámuaꞌ mu rɨnyij.
Jesús pu tyíraa ɨ jútyeꞌ tajapuá
19Tɨꞌɨj aꞌyan tyihuoꞌixáatyaꞌaj, aꞌɨ́jna ɨ tavástaraꞌ Jesús pu tajapuá jóꞌviꞌtɨchiihuacaꞌ tɨꞌquij muácaꞌtaꞌ ɨ Dios jaꞌajcáayixɨj. 20Aꞌɨ́ɨ mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j maꞌúrutyixɨj mej mij néijmiꞌqueꞌ huoꞌréꞌixaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, ajta ɨ tavástaraꞌ pu huáꞌhuɨɨriaꞌcaꞌaj, ajta jaséjratacaꞌaj tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna jeꞌej maj aꞌɨ́ɨmaj tyíꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́j huaꞌséeratyaꞌaj ɨ maj jɨn tyámuaꞌ tyoꞌtaséj.