Jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ San Mateo
1Aꞌɨ́ɨmaj ɨ huásimuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
1Aꞌíi mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huásimuaꞌmuaꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ puéꞌeen ɨ tɨ aꞌɨ́ɨjma jitze eerámaꞌcan ɨ David, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Abraham.
2Abraham pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Isaac, ajta aꞌɨ́jna ɨ Isaac, aꞌɨ́j puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob, ajta aꞌɨ́jna ɨ Jacob, aꞌɨ́ɨjma pu tyiyóomuaꞌaj taꞌraa aꞌɨ́jna ɨ Judá, ajta séecan ɨ maj ihuáamuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ Judá. 3Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judá aꞌɨ́ɨ pu huaꞌ táataj puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ Fares ajta ɨ Zérah, ajta aꞌɨ́ɨn huaꞌ náanacaꞌaj ɨ Tamar. Ajta aꞌɨ́jna ɨ Fares, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Esrón, ajta ɨ Esrón aꞌɨ́j puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej ɨ Aram. 4Aram pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Aminadab, ajta aꞌɨ́jna ɨ Aminadab aꞌɨ́j puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Nahasón, ajta jeꞌen Nahasón tyiyóoj taꞌraa tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Salmón. 5Ajta aꞌɨ́jna ɨ Salmón aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Booz, ajta ɨ náanajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Booz aꞌyaa pu ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Rahab. Ajta aꞌɨ́jna ɨ Booz, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Obed, ajta ɨ náanajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Obed aꞌyaa pu ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Rut. Ajta aꞌɨ́jna ɨ Obed, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Isaí, 6ajta aꞌɨ́jna ɨ Isaí pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ David, ɨ tɨ rey jɨmeꞌ tyiꞌtyávaacaꞌaj.
Aꞌɨ́jna ɨ David aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Salomón, ajta ɨ náanajraꞌ aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ Urías tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj. 7Salomón pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Roboam, ajta aꞌɨ́jna ɨ Roboam, aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej ɨ Abías, ajta aꞌɨ́jna ɨ Abías, aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Asá. 8Asá pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Josafat, ajta aꞌɨ́jna ɨ Josafat aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Joram, ajta jeꞌen aꞌɨ́jna ɨ Joram, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Uzías. 9Ajta aꞌɨ́jna ɨ Uzías, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jotam, ajta aꞌɨ́jna ɨ Jotam aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Acaz, ajta aꞌɨ́jna ɨ Acaz, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Ezequías. 10Ezequías pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Manasés, ajta aꞌɨ́jna ɨ Manasés aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Amón, ajta aꞌɨ́jna ɨ Amón, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Josías. 11Ajta aꞌɨ́jna ɨ Josías, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jeconías, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jeconías, aꞌájna matɨꞌɨj huojoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan ɨ séej chuéj japua tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Babilonia.
12Matɨꞌɨj huojoꞌvíꞌtɨj, Jeconías pu séej tyiyóoj taꞌraa tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Salatiel, ajta aꞌɨ́jna ɨ Salatiel, aꞌɨ́j pu tyiyóoj taꞌraa ɨ Zorobabel. 13Zorobabel pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Abiud, ajta aꞌɨ́jna ɨ Abiud aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Eliaquim, ajta aꞌɨ́jna ɨ Eliaquim, aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Azor. 14Ajta aꞌɨ́jna ɨ Azor, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Sadoc, ajta aꞌɨ́jna ɨ Sadoc, aꞌɨ́ɨ puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Aquim, ajta aꞌɨ́jna ɨ Aquim, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Eliud. 15Ajta aꞌɨ́jna ɨ Eliud, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Eleazar, ajta aꞌɨ́jna ɨ Eleazar, aꞌɨ́ɨ pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Matán, ajta aꞌɨ́jna ɨ Matán, aꞌɨ́j puꞌijta táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob. 16Jacob pu táatajraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ José, ɨ cɨ́naꞌraꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ Maríia, ajta aꞌɨ́jna ɨ Maríia aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ náanajraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, ɨ tyaj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Cɨríistuꞌ.
17Aꞌyaa mu mij tamuáamuataꞌ japuan muáacuaj aráꞌasej ɨ maj jitzán eeráanyej aꞌɨ́jcɨ ɨ Abraham, ꞌasta naꞌaj quee huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ David, majta aꞌyan chaꞌtaj manaꞌaj aráꞌasej ɨ maj aꞌɨ́jna jitze eeráanyej ɨ David, matɨꞌɨj huojoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan aꞌájna a Babilonia, majta aꞌyan chaꞌtaj manaꞌaj tamuáamuataꞌ japuan muáacuaj tyityaꞌráꞌaxcaa tɨꞌɨj huanɨeꞌhuacaꞌ ɨ Cɨríistuꞌ.
Tɨꞌɨj Jesús huanɨeꞌhuacaꞌ
18Aꞌyaa pu tyuꞌnɨéꞌhuacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jesús tɨ ajta Cɨríistuꞌ puéꞌeen. Aꞌɨ́ɨ pu náanajraꞌ aꞌɨ́jna ɨ Maríia, tɨ ajta arí jáatzaahuaj tɨꞌij huatyévicheꞌen aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ José, ajta matɨꞌɨj quee xu néemiꞌij huatyáꞌcaj aj puꞌij páꞌrɨꞌɨj huataséjre ɨ jucáaraꞌ jitze, aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan huarɨ́j ɨ muárɨeꞌriaꞌraꞌ jɨmeꞌ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. 19Ajta aꞌɨ́jna ɨ José ɨ tɨ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj tyámuaꞌ pu tyíꞌtyevistacaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn quee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ puéjtzij jaatáꞌan huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa puꞌij tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ jaatátoonyij avíitzij jɨmeꞌ. 20Tɨꞌɨj arí jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij, sɨ́ɨj pu ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ jimi huataséjre tɨꞌɨj ooj tyácusimaꞌaj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—José, mu paj aꞌɨ́j jitze eerámaꞌcan ɨ David, capáj tyíꞌtzɨɨnyeꞌej paj jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Maríia, jiꞌnye ɨ tɨ huataséjre ɨ jucáaraꞌ jitze, aꞌɨ́j pu jɨn huataséjre ɨ muárɨeꞌriaꞌraꞌ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. 21Maríia pu tyáatacan tyiyóoj taꞌmej, aꞌyaa pej pij jaatámuaꞌtyij tɨjɨn JESÚS. Aꞌyaa pu antyapuáaj jaꞌmej, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu huaꞌ japua huatányuusij ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ ɨ maj ootyáꞌɨtzeerej ɨ Dios jimi.
22Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj ɨ tavástaraꞌ jitze maꞌcan aꞌyan tɨjɨn:
23Páꞌrɨꞌɨj pu huataséjreꞌsij ɨ jucáaraꞌ jitze ɨ íitɨꞌ tɨ quee xu aꞌtɨ́j jatyéviꞌtɨn,
aꞌɨ́ɨ pu tyiyóoj taꞌmej tyáatacan, aꞌyaa mu mij jaatámuaꞌsij tɨjɨn Emanuel.
Aꞌɨ́jna nyúucarij Emanuel,
aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn: Dios pu tajamuán yésejreꞌ.
24Tɨꞌɨj huájɨj aꞌɨ́jna ɨ José, aj puꞌij aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ, aj puꞌij jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Maríia. 25Ajta tɨꞌɨj quee xu jamuán huiꞌcáriaꞌcaj aꞌɨ́ɨ pu ɨ Maríia tyiyóoj taꞌraj tyáatacan, aj puꞌij José aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨjɨn JESÚS.
2Matɨꞌɨj uyoꞌváꞌmuariacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jéehua tyoꞌmuaꞌreej
1Aꞌáa pu joꞌnɨéꞌhuacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jesús a chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Belén, chájtaꞌnaj aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan ɨ chuéj japua tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Judea, aꞌájna tɨꞌɨj aꞌɨ́ɨn tyiꞌtyaváacaj ɨ rey jɨmeꞌ aꞌɨ́jna ɨ Herodes. Aj mu mij séecan aꞌáa jaꞌráꞌaj a Jerusalén ɨ maj jéehua tyoꞌmuaꞌreej, ɨ maj aꞌáa pujmuaꞌ jaꞌráacɨj joꞌtɨj ɨ xɨcáj jéꞌejnyinyiij, 2aꞌyaa mu mij tyuꞌtaꞌíhuoꞌ tɨjɨn:
—¿Joꞌnyij jeꞌen aꞌɨ́jna ɨ huaꞌ rey ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, ɨ tɨ oochán huanɨeꞌhuacaꞌ? Jiꞌnye xúꞌraꞌvej tu huaséj aꞌɨ́ɨn tɨ jaꞌaꞌrij aꞌájna joꞌtɨj ɨ xɨcáj jéꞌejnyinyiij, aꞌɨ́j tu jɨn mujoꞌváꞌjuꞌun tyej tyij jaatyáanajche.
3Tɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ aꞌɨ́jna ɨ rey Herodes, jéehua pu tyiꞌmuaꞌastɨ́j jaꞌraa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ, ajta aꞌyan chaꞌtánaꞌaj tyihuóꞌruuj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj Jerusalén joꞌcháatɨmaꞌcaa. 4Aj puꞌij Herodes néijmiꞌcaa huatajé ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ puaaríij, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn: “¿Joꞌnyij jáꞌnɨeꞌhuan aꞌɨ́jna ɨ Cɨríistuꞌ?” 5Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌájna a Belén, ɨ chájtaꞌnaj aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Judea, jiꞌnye aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
6Pajta muáaj Belén, aꞌáa paj jaꞌajtyámaꞌcan a Judá,
muáaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ chájtaꞌnaj tɨ jéetzeꞌ cɨ́leen,
tɨꞌɨj naꞌaj tyiꞌchájtaꞌnajmee ɨ cháanacaj japua,
muéetzij jimi pu sɨ́ɨj eerányesij tɨ tyuꞌtaꞌíjtaj
ajta huaꞌchaꞌɨ́ɨj taꞌmej ɨ nyetyeɨ́ɨtyeristyamuaꞌ Israel maj jitze ajtyámaꞌcan.
7Aj puꞌij ɨ Herodes huoꞌtajé avíitzij jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jéehua tyoꞌmuaꞌreej, tɨꞌquij huoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ aꞌnáj tɨ huataséjre aꞌɨ́jna ɨ xúꞌraꞌvej. 8Ajta jeꞌen huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌájna a Belén, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Séricuj, siataꞌaj uyoꞌhuoonyij tyámuaꞌ naa aꞌɨ́jcɨ ɨ páꞌrɨꞌɨj, ajta siatɨꞌɨj jáatyoonyij, aj xu sij mujoꞌváꞌjuꞌun siaj sij naatéꞌexaatyeꞌ, nyataꞌaj nyij nyajta nyáaj ujóꞌmeꞌen nyej jaatyáanajche.
9Matɨꞌɨj aꞌyan tyanamuáaraj aꞌɨ́jcɨ ɨ rey, aj mu mij ujóꞌjuꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ xúꞌraꞌvej ɨ tɨ huaꞌ jimi huataséjre aꞌɨ́ɨ pu anaquéej huamaꞌcaꞌaj, aj puꞌij aꞌáan joꞌojcháxɨj ɨ chiꞌij japua joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jna ɨ páꞌrɨꞌɨj. 10Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jéehua tyoꞌmuaꞌreej jaaséej aꞌɨ́jcɨ ɨ xúꞌraꞌvej, jéehua mu huatóotyamuaꞌvej. 11Aj mu mij utyájrupij u chiꞌtáj, matɨꞌɨj mij jaaséej ɨ páꞌrɨꞌɨj jamuán ɨ náanajraꞌ, matɨꞌɨj mij jimi tyítunutaxɨj. Majta jeꞌen tyeꞌentyícuunaxɨj ɨ maj tyaatapuéjveꞌsij, aꞌɨ́j mu jaatapuéjve ɨ ooroj, majta cɨ́tziveꞌrij, majta ɨ cuáanyeꞌej tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn miirra. 12Ajta jeꞌen aꞌyan tyaꞌráꞌaj maj aꞌyan tyúꞌmaaracaꞌ tɨ Dios huoꞌtáꞌijmuejriꞌ maj quee huariáꞌcɨɨnyej aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Herodes, aj mu mij séej jitze ɨ juyéj joꞌcɨ́j mej mij aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌchej, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
Matɨꞌɨj huatóoꞌuj aꞌájna pujmuaꞌ a Egipto
13Matɨꞌɨj joꞌcɨ́ɨnyej aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jéehua tyojóꞌitej, sɨ́ɨj pu ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ huataséjre aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ José tɨꞌɨj tyiꞌmáaracaj,
—Ájchesij, pataꞌaj jáꞌanviꞌtɨj mu páꞌrɨꞌɨj pajta ɨ náanajraꞌ, pej pij jóꞌraꞌnyij aꞌájna a Egipto. Aꞌáa paj joꞌtyáꞌɨtzeereꞌen ꞌasta nyanaꞌaj quee nyajtáhuaꞌaj muaatéꞌexaatyeꞌen, jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ Herodes, aꞌɨ́ɨ pu jahuoonyij ɨ páꞌrɨꞌɨj tɨꞌij jaajéꞌcaj.
14Aj puꞌij ájchej ɨ José, ajta jeꞌen yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ páꞌrɨꞌɨj ajta náanajraꞌ, ajta jeꞌen huaꞌ jamuán jóꞌraa aꞌájna tɨ́caꞌrij tzajtaꞌ, aꞌáa mu mij jaꞌráꞌaj a Egipto, 15aꞌáa mu mij jáꞌtyeej ꞌasta naꞌaj quee huamuɨ́ꞌ aꞌɨ́jna ɨ Herodes. Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ aráꞌtyeej tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan tɨ aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌáa nu pujmuaꞌ yoꞌtajé ɨ nyiyóoj aꞌájna a Egipto.”
Herodes pu tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj huóꞌcuiꞌnyij ɨ tɨꞌríij
16Tɨꞌɨj Herodes jáamuaꞌreeriꞌ maj jáacuanamuaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jéehua tyojóꞌitej, jéehua pu huatanyúꞌcacaꞌ, aj puꞌij tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj huóꞌcuiꞌnyij néijmiꞌcaa ɨ tɨꞌríij maj tyétyacaa ɨ maj aꞌyan tyéechaꞌɨj huaꞌpuaj nyinyiꞌraꞌaj múucɨj pujmuaꞌ, matɨꞌɨj manaꞌaj aꞌáa maj joꞌcháatɨmaꞌcaa a Belén, majta ɨ maj aꞌáa véjriꞌ jaꞌantacháatɨmaꞌcaa. 17Aꞌyaa puꞌij tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyoꞌtyéyuꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jeremías ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, tɨ aꞌyan tɨjɨn:
18Aꞌyaa pu tyíꞌnamuajreꞌ aꞌájna a Ramá,
maj jéehua juyiin,
majta jéehua juxaamuɨjrityeꞌ.
Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Raquel,
tɨ huáꞌyiin ɨ juyójmuaꞌ
ajta quee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj tyámuaꞌ tyeetyéjeevej,
jiꞌnye muꞌríj huácuij ɨ yójmuaꞌmuaꞌ.
19Ajta tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ aꞌɨ́jna ɨ Herodes, sɨ́ɨj tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ pu huataséjre aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ José tɨꞌɨj tyiꞌmáaracaj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
20—Ájchesij, pataꞌaj jáꞌanviꞌtɨj mu páꞌrɨꞌɨj, pajta ɨ náanajraꞌ, siataꞌaj jóꞌcɨɨnyej aꞌájna chuéj japua tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Israel, jiꞌnye puꞌríj huamuɨ́ꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ jajeꞌcatamuɨꞌcaꞌaj mu páꞌrɨꞌɨj.
21Aj puꞌij ájchej aꞌɨ́jna ɨ José, ajta jeꞌen yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ páꞌrɨꞌɨj ajta ɨ náanajraꞌ, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j aꞌájna a Israel. 22Ajta ɨ José aꞌyaa pu tyáamuaꞌreeriꞌ tɨ ɨ Arquelao tyíꞌijtacaꞌaj jutáataj jitze maꞌcan, aꞌɨ́ɨ pu tyuꞌtátzɨɨn tɨ aꞌáa jaꞌráꞌastij a Judea. Ajta jeꞌen Dios aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨꞌɨj tyiꞌmáaracaj, aj puꞌij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea. 23Tɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj, aꞌáa pu jaꞌhuóochejtye chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Nazaret. Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej maj tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌyaa mu jaatámuaꞌsij tɨjɨn Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan.”
3Juan pu tyihuáꞌixaatyeꞌ aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj
(Mr. 1:1-8; Lc. 3:1-9, 15-17; Jn. 1:19-28)
1Aꞌájna ɨmuáj pu huataséjre aꞌɨ́jna ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Judea. 2Aꞌyaa pu tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn: “Siataꞌaj jaꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios, jiꞌnye puꞌríj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyesij tɨꞌɨj ɨ Dios néijmiꞌqueꞌ tyuꞌtaꞌíjtaj.”
3Aꞌɨ́jna ɨ Juan, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Isaías tɨ jaataxájtacaꞌ ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌyan tɨjɨn:
Aꞌtɨ́j pu ujaꞌjíihuaj jaꞌmej joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj aꞌyan tɨjɨn:
“Tyámuaꞌ xu huóoꞌuurej mu jutzájtaꞌ, jiꞌnye tavástaraꞌ pu ya uvéꞌnyesij,
aꞌɨ́j xu jɨn quee jeꞌej yóꞌnamuajraj, sulu tyámuaꞌ xu eenyeꞌ.”
4Ajta aꞌɨ́jna ɨ tyíꞌcaanariaꞌraꞌ ɨ Juan, caméeyuj juꞌxaꞌ pu jɨn tyíꞌtaavijhuacaꞌaj, ajta navíj jɨn ahuóojɨꞌcaꞌcaꞌaj, ajta vítziꞌcɨɨ cɨꞌmacariaꞌaj, ajta sarátyee cuaꞌcariaꞌaj ɨtzitáj maj huáxoo. 5Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj Jerusalén joꞌcháatɨmaꞌcaa, majta néijmiꞌi tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Judea, majta ɨ maj aꞌáa véjriꞌ jaꞌajtyecháatɨmaꞌcaa játyaꞌnaj jitze Jordán tɨ tyajaꞌrájtyapuaj, néijmiꞌi mu ajoꞌréꞌnyej mej mij jáanamuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan. 6Aꞌɨ́ɨ mu jaataxájtacaꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzeerej ɨ Dios jimi, aꞌɨ́ɨ puꞌij ɨ Juan huáꞌɨɨracaꞌaj ɨ játyaꞌnaj jitze ɨ Jordán.
7Ajta ɨ Juan, tɨꞌɨj muiꞌcaa huaséj ɨ maj aꞌyan ántyaꞌruj tɨjɨn fariseos, majta ɨ saduceos, maj ajaꞌváꞌjuꞌcaꞌaj mej mij huáɨꞌhuaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj mu siaj tyíꞌhueꞌtacaa. ¿Aꞌtanyíj aꞌyan tyajamuaatéꞌexaa tɨquee jáꞌmuacɨꞌtyij ɨ puéjtzij ɨ Dios tɨ jamuaatáꞌsij? 8Tyámuaꞌ xu huárɨnyij mej mij ɨ tyeɨ́tyee jáamuaꞌreej siaj seríj jaꞌantzaahuaj ɨ tavástaraꞌ, 9siajta quee aꞌyan tyityóotzaahuatyeꞌej yee: “Ityáj tu Abraham jitze eerámaꞌcan”; jiꞌnye aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Dios jaayíꞌtɨn tɨ aꞌyan jáaꞌuurej mu tyetyéj matɨꞌɨj ɨ maj Abraham jitze eerámaꞌcan. 10Puꞌríj atyojoꞌréꞌnyesij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios puéjtzij jamuaatáꞌsij, aꞌyaa pu jáꞌmuaꞌuurej tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ cɨyéj eejveechixɨꞌɨn tyapuéj jɨmeꞌ. Néijmiꞌi ɨ cɨyéj tɨquee tyíꞌtaajcaa, aꞌɨ́ɨ pu tyéꞌejveechixɨꞌɨj, ajta jeꞌen jaatyáteeraj. 11Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu jájtyij jɨn tyajáꞌmuaꞌɨɨraj, nyajaꞌmuaꞌixaatyeꞌej siaj sij tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ yajaꞌvéꞌmej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́jna jɨn jáꞌmuaꞌɨɨran ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, tɨꞌij tyámuaꞌ jamuáaꞌuurej. Aꞌɨ́ɨ pu jéetzeꞌ jaayíꞌtɨn nyequee nyáaj, jiꞌnye capu nyéetzij aꞌyan tyíꞌnyacɨꞌpuaj nyaj jajtaꞌɨ́ꞌpuꞌxɨꞌɨn ɨ caꞌquéeraꞌan. 12Aꞌɨ́ɨ pu arí jiꞌtyáaꞌ ɨ tɨ jɨn jaꞌnácaꞌtzɨj ɨ tyeríicuj, aꞌɨ́ɨ puꞌij jiꞌrátuiꞌsij ɨ xɨéerij apuaꞌquéj. Aj puꞌij ɨ ímueꞌrij tyámuaꞌ uurej ɨ chóorij tzajtaꞌ, ajta ɨ xɨéerij, tɨéj jitze pu jaatyáteeraj tɨ quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij.
Tɨꞌɨj ɨ Jesús huáɨꞌhuacaꞌ
13Aj puꞌij Jesús ujaꞌrájraa ɨ chuéj japua tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea, tɨꞌij aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌtɨj ɨ Juan jéꞌeenyeꞌej, taꞌaj ij ɨ Juan jáaꞌɨɨraj ɨ játyaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Jordán. 14Ajta aꞌɨ́jna ɨ Juan, aꞌyaa pu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ jaatáꞌijmuej, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Nyi muáaj yepevéꞌmej nye jimí nyej nyij muáaꞌɨɨraj? Jéetzeꞌ pu tyéevijtɨj paj muáaj nyéetzij náaꞌɨɨraj.
15Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ, jiꞌnye aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tyaj jaꞌráꞌastijreꞌen jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌ ɨ Dios jimi.
Aj puꞌij Juan jáaꞌɨɨriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 16Tɨꞌɨj ɨ Jesús huáꞌɨɨriꞌhuacaꞌ, aj puꞌij eetáraj a jáataꞌ, ajta jeꞌen ɨ tajapuá tyaꞌantácuunyiꞌhuacaꞌ, tɨꞌquij jaaséej tɨ japuan ajeꞌcámaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌyaa pu huaséꞌrihuaꞌaj tɨꞌɨj cúcuiꞌ. 17Ajta jeꞌen nyúucarij huánamuajriꞌ tɨ jútyeꞌ ujeꞌcánamuajrej aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyiyóoj ɨ nyaj jaxɨeꞌveꞌ, ɨ nyaj jaꞌantyíhuoj.
4Tyiyáaruꞌ pu tyíꞌtyeseꞌ tɨꞌij jaꞌantyimuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
1Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj, taꞌaj ij ɨ tyiyáaruꞌ tyuꞌtatyéseꞌen tɨ jaamuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
2Aꞌáa puꞌij huáꞌpuatyej xɨcáj áꞌtyeej ajta quee tyiꞌtɨ́j cuaꞌajcaa, aj puꞌij huataíꞌcuatacaꞌ. 3Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jɨn jaatyámueꞌtɨn, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨ puaꞌaj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ yójraꞌ papuéꞌeenyeꞌ ɨ Dios, tyuꞌtaꞌíjtaj tɨꞌij mu tyetyéj páan huatyóotaahuaj.
4Ajta Jesús aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Capu aꞌɨ́ɨ naꞌaj juxɨeꞌveꞌ ɨ páan tɨꞌij júurij jáꞌraꞌnyij ɨ tyévij, sulu aꞌɨ́ɨ pu ajta juxɨeꞌveꞌ ɨ nyúucarij Dios tyenyij jitze tɨ éejnyinyii.”
5Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ ajtáhuaꞌaj yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús aꞌájna Jerusalén, tɨꞌquij tyeyúuj japua jaꞌantyítoj ɨ tɨ jéetzeꞌ ájtyeej, 6ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨ puaꞌaj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ yójraꞌ papuéꞌeenyeꞌ ɨ Dios, ancájvetzi, jiꞌnye aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
Dios pu uhuojoꞌtaꞌítyij ɨ maj jimi tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij muáachaꞌɨɨn.
Aꞌɨ́ɨ mu jumuácaꞌ jɨn muaꞌajriásij,
tɨꞌij quee tyiꞌtɨ́j jeꞌej mooriaj.
7Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu ajta tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Capáj tyiꞌtɨ́j jɨn jáꞌxaahuariꞌraj ɨ Dios.”
8Tɨꞌquij aꞌɨ́jna ɨ tyiyáaruꞌ yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús ɨ jɨríj jitze tɨ ájtyeej, aj puꞌij jaataséjra ɨ cháanacaj joꞌmaj joꞌcháatɨmee ɨ tyeɨ́tyee, ajta aꞌchu tɨ vaꞌtɨ́j séejreꞌ, 9aꞌyaa puꞌij tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyáaj nu néijmiꞌi tyimuaatáꞌsij aꞌíjna, tɨpuaꞌaj pájtunutaj pej pij naatyáanajche.
10Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Áricuj jóꞌraꞌ, tyiyáaruꞌ paj puéꞌeen, jiꞌnye aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Siataꞌaj aꞌɨ́j sianaꞌaj huatyáanajchej ɨ tavástaraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j xuꞌuj huatyáhuɨɨreꞌen.”
11Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ ajtáraa aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Jesús, matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨmaj huataséjre ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij jaatyáhuɨɨreꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Jesús pu huatyóochej tɨ tyuꞌmuárɨeꞌen aꞌájna a Galileea
12Tɨꞌɨj Jesús aꞌyan tyúꞌnamuajriꞌ maj jeꞌtyáanaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, aj puꞌij jóꞌraa aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea. 13Ajta quee aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzee aꞌájna a Nazaret, sulu aꞌáa pu jóꞌraa aꞌájna a Capernaúm, chájtaꞌ aꞌáa tɨ joꞌtacáꞌaj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij aꞌɨ́jna chuéjraꞌ japua a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Zabulón ajta aꞌyan tɨjɨn Neftalí. 14Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, aꞌyan tɨjɨn:
15Aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Zabulón ajta aꞌájna a Neftalí,
után jitze pujmuaꞌ ɨ játyaꞌnaj tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Jordán,
aꞌájna a tɨ jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij tɨ veꞌéj,
aꞌájna a Galileea, joꞌmaj joꞌcháatɨmee ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
16Aꞌɨ́jna ɨ chájtaꞌnaj tɨ tɨ́caꞌrij tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj,
aꞌɨ́ɨ pu jaaséej ɨ tatzárij tɨ veꞌéj,
tatzárij pu huaꞌ jimi huataséjre,
aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj ajoꞌcháatɨmaꞌcaa tɨ́caꞌristeꞌ joꞌmaj yaꞌajpuéjtzij.
17Aj puꞌij Jesús huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej, aꞌyan pu tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Siataꞌaj jaꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios, jiꞌnye puꞌríj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyesij tɨꞌɨj Dios tyuꞌtaꞌíjtaj íiyan cháanacaj japua.
Jesús pu muáacuacaa huatajé ɨ maj cueꞌtzɨꞌpuacaa
18Aꞌáa pu ɨ Jesús jaꞌajtyámaꞌcaj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea, tɨꞌɨj huaꞌpuácaa huaséj ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, sɨ́ɨj pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jna ɨ Simón ɨ maj majta aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Pedro, ajtáhuaꞌaj ɨ sɨ́ɨj tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Andrés. Aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ maj cueꞌtzɨꞌpuacaa, aꞌɨ́ɨ mu mij tápiꞌnarij jɨn hueꞌtyée viviꞌracaꞌaj. 19Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Sianaataváj, nyáaj nu tyajaꞌmuamuaꞌtyen siaj sij tyeɨ́tyee nye jimi tyísɨɨreꞌen.
20Aj mu mij huatóoxaahuatacaꞌ matɨꞌɨj mij atyojoꞌpíitɨra ɨ tápiꞌnarij, majta jeꞌen jamuán joꞌcɨ́j.
21Tɨꞌɨj ij téꞌej aꞌyee joꞌréꞌnyej, Jesús pu ajtáhuaꞌaj huaꞌpuácaa huaséj ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, sɨ́ɨj pu aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Santiago ajta ɨ sɨ́ɨj aꞌyan tɨjɨn Juan, aꞌɨ́ɨ mu yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Zebedeo, aꞌáa mu jaꞌrátyaꞌcaꞌaj ɨ canúuhuaj jitze ɨ jutáataj jamuán, tápiꞌnarij mu tyámuaꞌ tyíꞌuuriajcaꞌaj. Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé, 22matɨꞌɨj mij jaatáxaahuatacaꞌ, majta jeꞌen eetacɨ́j ɨ canúuhuaj jitze, aꞌáa muꞌuj mij yoorɨéej ɨ jutáataj, matɨꞌɨj mij jamuán joꞌcɨ́j ɨ Jesús.
Jesús pu muiꞌcaa tyíꞌmuaꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee
23Jesús pu néijmiꞌqueꞌ huáraa aꞌájna a Galileea, tyihuaꞌmuaꞌtyáaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ. Aꞌɨ́j pu huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios ajta néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, ajta quee sɨ́ɨjtacaꞌaj naꞌaj ɨ cuiꞌnyiꞌraꞌaj. 24Aꞌɨ́j mu ɨ Jesús xajtacaꞌaj néijmiꞌqueꞌ tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa tɨ huatacaꞌaj ɨ chuéj tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Siria, aꞌɨ́ɨjma mu mij ajaꞌveꞌviꞌtɨɨcariaꞌaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, séecan mu huápuɨꞌɨj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, ajta séecan quee huaꞌcaꞌnyistiꞌracaꞌaj, ajta séecan tyiyáaruꞌ huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, majta séecan aꞌhuootɨ́mueꞌrajmaꞌcaa, majta ɨ maj quee rácɨjcɨꞌnyiveꞌ. Jesús pu néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj.
25Jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌáa jaꞌráacɨj a Galileea, majta ɨ maj aꞌáa jaꞌráacɨj a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn tamuáamuataꞌ tɨ jaꞌchájtaꞌnajmee, majta ɨ maj Jerusalén jaꞌráacɨj, majta ɨ Judea maj jaꞌráacɨj, majta ɨ maj eetacɨ́j után pujmuaꞌ ɨ Jordán jitze, mueꞌtɨ́j mu jamuán huacɨ́j aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
5Ɨ nyúucarij Jesús tɨ huóꞌixaaj aꞌájna ɨ jɨríj japua
1Tɨꞌɨj huoꞌséj ɨ tyeɨ́tyee maj jéehua ajaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj, Jesús pu antyíraj ɨ jɨríj japua, tɨꞌquij ooyíxɨj. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu ajtyáxɨɨriacaꞌ, 2aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej, aꞌyaa puꞌij tyihuóꞌixaaj tɨjɨn:
Ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ Dios jimi
3—Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj jamuaꞌreej maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ ɨ Dios jimi, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreeriaj ɨ tajapuá tɨ tyajáꞌmaꞌcan.
4’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj juxaamuɨjrityeꞌ, jiꞌnye Dios pu tyámuaꞌ tyihuoꞌtyéjeevij.
5’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj quee óotzaahuatyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu jaꞌancuriáaꞌsij aꞌɨ́jna ɨ chuéj ɨ tɨ jɨmeꞌ ɨ Dios tyaꞌtóoratziiriꞌ tɨ huoꞌtáꞌan.
6’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj aꞌɨ́jna jɨn tajcuj, majta aꞌɨ́jna jɨn iꞌcuj maj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌ ɨ Dios jimi, jiꞌnye aꞌɨ́ɨjma pu jimi tyámuaꞌ tyeꞌmej.
7’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj huaꞌcuꞌvej ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee, jiꞌnye Dios pu ajta huaꞌancuꞌvajxɨꞌɨj aꞌɨ́ɨjma.
8’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj tyámuaꞌ een ɨ juxɨéjnyuꞌcaa tzajtaꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu jaséjran ɨ Dios.
9’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj jahuoo mej mij quee nyoꞌsaꞌaj, jiꞌnye Dios pu aꞌyan huoꞌtámuaꞌsij tɨjɨn: “Nyiyóojmuaꞌ.”
10’Micheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen ɨ maj jajpuéjtzij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ maj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌ, jiꞌnye néijmiꞌi pu tyihuáꞌcɨꞌtyij ɨ tajapuá tɨ tyajáꞌmaꞌcan.
11’Siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen, matɨꞌɨj ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej puaꞌaj tyajaꞌmuaxajtaj, ajta matɨꞌɨj nye jitze maꞌcan hueꞌtzij jɨn tyajaꞌmuaxajtziꞌraj. 12Siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen, caxu juxaamuɨjrityaꞌaj, jiꞌnye jéehua pu tyajáꞌmuacɨꞌtyij ɨ tajapuá tɨ tyejéꞌsejreꞌ, jiꞌnye aꞌyaa majta huóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj aráꞌtyeej ɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
Tyaj aꞌɨ́jna jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ tyej tyij tyámuaꞌ huóꞌuurej ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua
13’Aꞌyaa xu muaꞌaj tyíꞌhuɨɨreꞌ huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨꞌɨj ajta tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ unáj ɨ cueꞌráj jitze. Ajta tɨpuaꞌaj huatyájruꞌnaj, aj puꞌij ráxɨꞌsij ɨ táꞌancatzaj. ¿Jiꞌnye ooj tyíɨꞌrij tɨꞌij ajtáhuaꞌaj áancatzaj táꞌraꞌnyij? Capu ij cheꞌ tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, aꞌɨ́j mu jɨn majúuraxɨj, mej mij ɨ tyeɨ́tyee jatzíinajyiꞌcan.
14’Aꞌyaa xu muaꞌaj een huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨꞌɨj ɨ tɨéj tɨ áꞌtaa tɨ ajta aꞌɨ́jna jɨn aꞌ ɨmuáj atányeeriꞌcɨj ɨ cháanacaj japua. Aꞌɨ́jna ɨ chájtaꞌnaj jɨríj jitze tɨ jáꞌsejreꞌ, capu ɨꞌríj tɨ huatyóoꞌavaaj. 15Capu ajta aꞌtɨ́j cantyíij antyíteeraj tɨꞌij áan yoꞌtyárujtyeꞌen ɨ utáatzij jityej, sulu ánɨmuaj pu yoꞌojchesij tɨꞌij aꞌ ɨmuáj atányeeriꞌcɨrej huaꞌ tzajtaꞌ ɨ maj iiráatyij u chiꞌtáj. 16Aꞌyaa xu sij chaꞌtaj sianaꞌaj muaꞌaj huárɨnyij, siaj sij aꞌyan tyihuoꞌtyátatzaviꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee, mej mij jamuaaséj siaj xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj, aj mu mij majta tyaatatyójtziꞌreꞌej ɨ Dios tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ.
Ɨ Jesús ajta aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta
17’Caxu aꞌyan tyíꞌmuaꞌajcaj yee aꞌɨ́j nu jɨn mujoꞌvéꞌmej nyej nyij jaꞌantyipuáꞌrityeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij Moisés tɨ jaatyájtoo nusu ɨ maj jaataxájtacaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, canu sulu aꞌɨ́j nu jɨn mujoꞌvéꞌmej nyej nyij caꞌnyíjraꞌaj jamuaataꞌan. 18Jiꞌnye aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, tɨꞌɨj ooj ya séjreꞌej ɨ cháanacaj, ajta ooj séjreꞌej ɨ tajapuá, capu tyiꞌtɨ́j jóꞌvesij ɨ tɨ áꞌyuꞌsiꞌij ɨ yuꞌxarij jitze, ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌi aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ. 19Aꞌɨ́j pu jɨn, tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j séej quee aráꞌastej ɨ nyúucarij tɨ áꞌyuꞌsiꞌij ɨ yuꞌxarij jitze, tyij ajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨquee jéehua juxɨeꞌveꞌ, ajta jeꞌen quee aꞌyan tyihuóꞌmuaꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee mej mij jaꞌráꞌastej ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu ajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej jaꞌmej ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨléenyeꞌ jɨn tyiꞌtyaváaj jaꞌmej u tajapuá. Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi aráꞌastej aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij, ajta jeꞌen séecan huámuaꞌtyej mej mij majta jaꞌráꞌastej, aꞌɨ́ɨ pu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyaváaj jaꞌmej u tajapuá. 20Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ muaꞌajmaj, tɨpuaꞌaj sequée huaꞌantyimueꞌtɨn aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, aꞌɨ́jna jɨmeꞌ siaj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌ ɨ Dios jimi, caxu aꞌnáj tajapuá joꞌtyáꞌɨtzeereꞌej.
Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyej mej mij quee jeꞌej jóomuaꞌraj
21’Xuꞌríj muaꞌaj aꞌyan tyúꞌnamuajriꞌ maj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj tɨjɨn: “Caxu tyíꞌtyacuiꞌcaj, jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌtyacuiꞌcaa, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj puéjtzij jaatáꞌan.” 22Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyinyúꞌcaj ɨ juꞌihuáaraꞌ jimi, Dios pu puéjtzij jaatáꞌsij. Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyaatájeevej ɨ juxaꞌaj tyévij, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj jáꞌanviꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyityatatyíj, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxajta ɨ juxaꞌaj tyévij, aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzeereꞌej joꞌtɨj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij ɨ tɨéj.
23’Aꞌɨ́j pu jɨn, tɨpuaꞌaj períj tyiꞌtɨ́j muꞌvejritaj aꞌɨ́jna japua joꞌsiaj yáꞌnaꞌmichej ɨ Dios, pajta jeꞌen joꞌtámuaꞌreej paj tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ axaꞌaj tyévij jimi, 24aꞌáa paj pooj yoꞌtyáꞌɨtzeen ɨ paj jaatámuꞌvejritaj ɨ Dios jimi, pej pij anaquéej ujóꞌmeꞌen aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ axaꞌaj tyévij, pajta jeꞌen tyuꞌtáꞌuunyiꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi. Aj puꞌij huatáɨꞌriitarij paj mujoꞌvéꞌmeꞌen pajta jeꞌen tyuꞌtámuꞌvejritaj.
25’Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j muáꞌanviꞌtɨj ɨ juéesij jimi, pataꞌaj jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌɨ́jna jamuán ɨ tɨ muájchaꞌɨɨreꞌ, tɨꞌɨj ooj muáaviꞌtɨj, taꞌaj ij quee amojoꞌréꞌnyijtyeꞌ ɨ juéesij jimi, naꞌríij quee aꞌɨ́ɨ pu muéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij ɨ juéesij jimi, ajta jeꞌen ɨ juées aꞌɨ́ɨjma jimi muaatátoosij ɨ maj jahuɨɨreꞌ, aꞌɨ́ɨ mu mij mueꞌtyánasij. 26Aꞌyaa nu tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ mej quee muiꞌrátoosij ꞌasta panaꞌaj quee néijmiꞌi tyihuoꞌnájchityeꞌen aꞌchu maj muajijveꞌ.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj juxanaꞌcɨreꞌ
27’Xuꞌríj muaꞌaj aꞌyan tyúꞌnamuajriꞌ ɨ maj aamíꞌ aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Capáj íitaj jamuán huiꞌcareꞌen ɨ paj quee jatyéviꞌtɨn.” 28Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌtɨ́j tɨ naꞌaj tɨ íitaj huaséj ajta jeꞌen jaatanyácuaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn arí huóoxanaꞌcɨrej ɨ jutzájtaꞌ aꞌɨ́jna jamuán ɨ íitaj tɨquee jatyéviꞌtɨn.
29’Aꞌyaa nu nyij tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj muaꞌ jɨꞌɨj tɨ amuácaꞌtaꞌ pujmuaꞌ séejreꞌ jitze petyoꞌojpuáꞌrityeꞌen, ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, eetátɨchij muaꞌ jɨꞌɨj pajta jeꞌen aꞌɨmuáj yóorɨenyij, jiꞌnye jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj tyiꞌtɨ́j joꞌrɨeenyij tɨ cɨ́leen quee maj néijmiꞌi aꞌáa muajaꞌtyárɨeenyij joꞌtɨj jusén jɨmeꞌ jáꞌtaa. 30Ajta tɨpuaꞌaj muaꞌ muácaꞌ jitze petyoꞌojpuáꞌrityeꞌen, pataꞌaj jaꞌajtavéjche pajta jeꞌen aꞌ ɨmuáj yóorɨenyij, jiꞌnye jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj tyiꞌtɨ́j joꞌrɨeenyij tɨ cɨ́leen, quee paj néijmiꞌi aꞌhuaꞌrɨeenyij aꞌájna ɨ tɨéj jitze tɨ quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij.
Aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ maj tóotoꞌraj
(Mt. 19:9; Mr. 10:11-12; Lc. 16:18)
31’Aꞌyaa mu majta aamíꞌ tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Aꞌtɨ́j tɨ naꞌaj tɨ juꞌɨ́ɨj huatátoonyij, cheꞌ yuꞌxarij jaatapíjtyeꞌen ɨ tɨ jitzán áꞌyuꞌsiꞌij jeꞌej tɨ een jɨmeꞌ jaatátoj.” 32Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j juꞌɨ́ɨj huatátoonyij, quee aꞌyan tyiꞌtɨ́j jɨn huarɨ́n ɨ íitɨꞌ tɨ séej jamuán huáhuiꞌnyij, aꞌyaa puꞌij puéjtzij tyaataꞌsij ɨ tɨ ɨ́ɨraꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej. Ajta aꞌɨ́jna ɨ tyáatɨꞌ tɨ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ íitaj tɨ huatátuiihuacaꞌ aꞌɨ́ɨ pu ajta juxanaꞌcɨreꞌ.
Aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ maj jɨn tyaꞌtóoratziꞌracaa
33’Siajta aꞌyan seríj tyúꞌnamuajriꞌ maj aꞌyan aráꞌtyeej tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ tahuásimuaꞌcɨꞌɨj tɨjɨn: “Capáj yóꞌhuaꞌnan ɨ paj jɨn tyaꞌtáꞌratziiriꞌ jitzán maꞌcan ɨ tavástaraꞌ.” 34Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Caxu tyiꞌtɨ́j jɨn tyaꞌtóoratziꞌraꞌan. Caxu tyaꞌtóoratziꞌraꞌan aꞌɨ́jna jitze maꞌcan ɨ tajapuá, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ ɨpuariáaraꞌan ɨ Dios, 35caxu siajta tyaꞌtóoratziꞌraꞌan aꞌɨ́jna jitze maꞌcan ɨ cháanacaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu yan raꞌɨ́ɨcajmee ɨ Dios, caxu siajta aꞌɨ́jna jitze maꞌcan ɨ Jerusalén, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ɨ chájtaꞌnaj aꞌɨ́jna jitze ajtyámaꞌcan ɨ rey ɨ tɨ vaꞌcán antyúumuaꞌreej. 36Caxu siajta tyaꞌtóoratziꞌraꞌan ɨ jumuꞌúj jitze maꞌcan, jiꞌnye caxu jaayíꞌtɨn siaj jaatyáxuꞌmuareꞌen, nusu siaj jaatyácueenareꞌen séej mu ju cɨpuáj. 37Cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ, tɨpuaꞌaj aꞌyan setyuꞌtaxáj yee: “jee”, cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, naꞌríij aꞌyan setyuꞌtaxáj yee “capu”, cheꞌ aꞌyan ajta tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ eenyeꞌ. Jiꞌnye ɨ tɨ seequéj een, aꞌɨ́j pu jitze jáꞌmaꞌcan ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een.
Tyaj huoꞌxɨéꞌveꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tájchaꞌɨɨreꞌ
38’Aꞌyaa xu muaꞌaj tyúꞌnamuajriꞌ maj aráꞌtyeej aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj mojoꞌsejra, pataꞌaj pajta muáaj jeꞌej puaꞌaj yóꞌsejraj”, ajta aꞌyan tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj muaꞌuuriaj pataꞌaj pajta muáaj tyiꞌtɨ́j jɨn jeꞌej puaꞌaj jáaꞌuurej.” 39Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Caxu aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj jeꞌej puaꞌaj jaꞌuurej aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej jáꞌmuaꞌuurej, sulu tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j muiꞌtyéveenyij muaꞌ ipéesij jitze, pataꞌaj jaatáꞌan tɨ ajta sɨ́ɨcɨtaꞌ muiꞌtyéveenyij. 40Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j caꞌnyéjrij jɨn muaꞌantyíchueenyij, pataꞌaj jaatáchuiityeꞌen pajta muaꞌ máancaj 41Ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j caꞌnyéjrij jɨn muaataꞌíjtyeꞌen paj tyíaꞌraꞌan tyaꞌantɨnyij séej víꞌraꞌaj ɨmuáj tɨ huatátyeej, pataꞌaj huaꞌpuácaa víꞌraꞌaj ɨmuáj atyiyóotuiiraj. 42Aꞌtɨ́j tɨ naꞌaj tɨ tyiꞌtɨ́j muahuaviiraj, pataꞌaj jaatáꞌan, pajta quee jamueeriaꞌaj tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j muaatanyéjviꞌ.
(Lc. 6:27-28, 32-36)
43’Aꞌyaa xu siajta tyúꞌnamuajriꞌ maj aráꞌtyeej aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Pataꞌaj tyámuaꞌ yóꞌmuaꞌraj ɨ axaꞌaj tyévij, pajta jájchaꞌɨɨriaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ muájchaꞌɨɨreꞌ.” 44Nyajta nyáaj aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Siahuoꞌxɨéꞌveꞌ ɨ maj jamuájchaꞌɨɨreꞌ, siajta huatyényuunyij ɨ Dios jimi aꞌɨ́ɨjma jɨmeꞌ ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jáꞌmuaꞌuurej. 45Aj xu sij muaꞌaj yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeenyeꞌej xáꞌjuꞌun ɨ Dios tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, ɨ tɨ jeꞌréꞌnyinyiicatyaa ɨ xɨcáj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee, ajta tyiꞌtáꞌcaa mej mij huatyéviiyej huaꞌ japua ɨ maj xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj, ajta huaꞌ japua ɨ maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj. 46Jiꞌnye tɨpuaꞌaj muaꞌaj siahuáꞌxɨeꞌveꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj majta jáꞌmuaxɨeꞌveꞌ, ¿tyiꞌtanyí siamueꞌtɨn ɨ Dios jimi? Ajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huáꞌjijveꞌ ɨ maj tyíꞌtɨcɨj aꞌɨ́ɨmaj mu majta aꞌyan tyityetyúuchaꞌɨj. 47Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨjma sianaꞌaj huatatyójtyeꞌen ɨ maj jaꞌmua ihuáamuaꞌ puéꞌeen, ¿tyiꞌtanyí jɨn xáꞌpuɨꞌ siarɨcɨj? Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ Dios jimi, aꞌyaa mu majta rɨcɨj. 48Siataꞌaj tyámuaꞌ eenyeꞌ aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tyámuaꞌ tyíꞌeen tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ.
6Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj aꞌyan tyúusejrataj cuxáa maj xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj
1’Caxu tyiꞌtɨ́j jɨn tyámuaꞌ rɨjcaj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee mej mij aꞌɨ́ɨmaj jamuaaséj. Tɨpuaꞌaj aꞌyan xáarɨnyij, capu tyiꞌtɨ́j jamuaatáꞌsij aꞌɨ́jna ɨ siaj jajvástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ. 2Aꞌɨ́j xu jɨn, siatɨꞌɨj tyihuáꞌpuejveꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, caxu jaxajta yee aꞌyaa tu huarɨ́j, matɨꞌɨj ɨ séecan rɨcɨj ɨ ju tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ cáayej jitze aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyámuaꞌ rɨcɨj. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́ɨ mu meríj néijmiꞌi tyuꞌmuéꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ tyihuáꞌxaj. 3Pajta muáaj patɨꞌɨj huáꞌhuɨɨriaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, capáj jaꞌixaatyaꞌaj jaꞌihuáaraꞌ ɨ siaj néemiꞌij óojaahuatyeꞌ, 4aꞌyaa paj huárɨnyij avíitzij jɨmeꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ paj jajvástaraꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jaséj ɨ tɨ juꞌ avaaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
Jesús pu huáꞌmuaꞌtyej jeꞌej maj tyityeetyényuunyij ɨ Dios jimi
5’Siatɨꞌɨj muaꞌaj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, caxu aꞌyan rɨjcaj matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyámuaꞌ tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ɨ tɨ huaꞌráanajchi maj huatyényuunyij muaatyaꞌúuj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, naꞌríij muaꞌajcacɨ́ꞌcaꞌaj ɨ cáayej jitze, mej mij séecan huoꞌséj. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj mu meríj aꞌɨ́jna huamueꞌtɨj mej mij ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ huojoꞌsejra. 6Pajta muáaj, patɨꞌɨj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, pataꞌaj utyájrutyej aꞌchiꞌtáj, pajta tyeꞌtyáanaj ɨ puéertaj jɨmeꞌ, aj pej pij huatyényuunyij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ paj jajvástaraꞌ ɨ tɨ quee séejreꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ paj jajtáataj ɨ tɨ jaséj jeꞌej paj rɨcɨj avíitzij jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
7’Ajta patɨꞌɨj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, capáj aꞌyan tyeeyíꞌtɨhuaꞌan matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ɨ maj jéehua áꞌtɨjtɨꞌ metyenyúusimaꞌaj aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ nyúucarij tɨ quee jeꞌej huatóomuaꞌaj, ajta aꞌyan tyihuáꞌmiteerasteꞌ tɨ aꞌɨ́jna jɨn ɨ Dios huáꞌnamuajran. 8Caxu aꞌyan rɨjcaj matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj, jiꞌnye ɨ siaj jajvástaraꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌríj jamuaꞌree tyiꞌtɨ́j tɨ jamuáꞌɨtziityeꞌ, tyij siajta sequée xu jaatáhuaviiriꞌ. 9Aꞌyaa xu sij muaꞌaj tyityeetyényuunyij tɨjɨn:
Muáaj, mu paj tatáataj, tajapuá paj jáꞌsejreꞌ,
cheꞌ tyámuaꞌ eenyeꞌ ɨ paj jɨn ántyapuaj.
10Cheꞌ mujoꞌvéꞌmeꞌen ɨ paj jɨn tyíꞌijta.
Cheꞌ aꞌyan tyáꞌraꞌnyij jeꞌej paj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ íiyan cháanacaj japua,
aꞌyájna tɨꞌɨj ajta tyíꞌeen ɨ tajapuá.
11Tyitaatáꞌ ɨ tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ tɨ tyúuxɨeꞌveꞌ aꞌnáj tɨnaꞌaj.
12Tyitaatúꞌuunyiꞌ ɨ tyaj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j,
aꞌyájna tyaꞌtɨꞌɨj ityáj tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ
aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj táaruuj.
13Capáj tyiꞌtáꞌcareꞌen tɨ taamuéꞌtɨn aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee xáꞌpuɨꞌ,
sulu pataꞌaj tajapuá huatányuunyij.
Jiꞌnye muáaj paj tyíꞌijta, pajta néijmiꞌi putyíꞌuurej,
aꞌɨ́j paj jɨn jusén jɨmeꞌ séejreꞌ.
14’Jiꞌnye tɨpuaꞌaj muaꞌaj setyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jamuáaruuj, aꞌɨ́ɨ pu ajta muaꞌajmaj tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj ɨ siaj jajvástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, 15ajta tɨpuaꞌaj sequée tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jamuáaruuj, capu ajta tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tyiꞌtɨ́j siaj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj juꞌitziꞌvee
16’Siatɨꞌɨj juꞌítziꞌveꞌej, caxu acóotzaahuatyaꞌaj matɨꞌɨj ɨ maj juxaamuɨjrityeꞌ, jiꞌnye aꞌyaa mu jéjristaꞌ rɨcɨj ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, mej mij ɨ tyeɨ́tyee jáamuaꞌreej tɨjɨn múuꞌitziꞌveꞌej. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ maj aꞌɨ́ɨmaj meríj jaamuéꞌtɨj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyihuáꞌcɨꞌtyij. 17Pajta muáaj, patɨꞌɨj jaꞌɨtziꞌveꞌej, pataꞌaj acaꞌjɨstaꞌmityeꞌen, pajta tyámuaꞌ huáꞌuurej, 18mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee jáamuaꞌreej yee puaꞌitziꞌveꞌ. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj aꞌ vástaraꞌ ɨ paj quee jaséj jamuaꞌreej, ajta aꞌɨ́jna ɨ aꞌ vástaraꞌ tɨ jaséj ɨ tɨ juꞌ avaaj, aꞌɨ́ɨ pu muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéehua tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi
19’Caxu jéehua tyoꞌsɨɨreꞌej ɨ juchiꞌtáj ɨ tɨ huápuɨꞌɨj tyáꞌnajchij, joꞌmaj ɨ tyajpuásij tyojóꞌjɨpuaj joꞌtɨj ajta néijmiꞌi ɨ tyajáꞌmuaꞌaꞌrij tyojoꞌhuɨ́ꞌtzɨj, joꞌmaj majta ɨ náhuaꞌrij joꞌtyáruꞌpij mej mij tyuꞌnáhuaꞌan. 20Sulu siataꞌaj utyojóꞌsɨɨreꞌen u tajapuá aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jéehua tyáꞌnajchij, joꞌmaj quee ɨ tyajpuásij tyojóꞌjɨpuaj, joꞌtɨj ajta quee tyiꞌtɨ́j joꞌhuɨꞌtzɨj, majta quee ɨ náhuaꞌrij utyáruꞌpij. 21Jiꞌnye joꞌtɨj tyiꞌtɨ́j jáꞌsejreꞌ ɨ tɨ jéehua jaꞌmua jitze juxɨeꞌveꞌ, aꞌáa xu siajta tyojomuaꞌtzíityeꞌej xáꞌjuꞌun.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jatatzaviꞌtyeꞌ ɨ tyévij
22’Ajta muaꞌ jɨꞌɨj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ paj jɨn atányeej pej pij majoꞌchaꞌcanyeꞌen, aꞌyaa puꞌij tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌnyeꞌ puaꞌaj rɨꞌsíjmeꞌnyij, tyámuaꞌ pej pij naa metyóonyeej, 23ajta tɨpuaꞌaj quee tyiꞌtɨ́j huɨɨriaꞌaj muaꞌ jɨꞌɨj, aꞌyaa pej pij tɨ́caꞌ tyiꞌséereꞌej puáꞌmej. Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tatzárij quee tyiꞌtɨ́j huɨɨriaꞌaj, jéehua pu huápuɨꞌɨj aꞌ jitze huatyátɨcaꞌrij.
Ɨ Dios ajta ɨ túmii
24’Capu aꞌtɨ́j pújoorej tɨ huaꞌpuácaa jimi tyuꞌtyáhuɨɨreꞌen, jiꞌnye séej pu tyichaꞌɨ́ɨriaꞌaj jaꞌmej ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ, ajta ɨ séej xaa xɨeꞌveꞌej jaꞌmej, nusu ɨ séej tyámuaꞌ tyuꞌtyáhuɨɨreꞌej, ajta séej quee aráꞌastijreꞌej. Aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨꞌríj siaj ɨ Dios tyámuaꞌ tyuꞌtyáhuɨɨreꞌen siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ túmii.
Dios pu tyámuaꞌ tyihuáꞌchaꞌɨj ɨ juyójmuaꞌ
25’Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Caxu aꞌɨ́jcɨ jɨn tyíꞌmuaꞌajcaj jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyíꞌcuaꞌnyij, nusu jeꞌej siaj yeꞌej tyíꞌtyeyeꞌen, naꞌríij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ siaj tyuꞌtyóochejtyeꞌsij. ¿Nyi quee jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ Dios jimi siaj júurij xáꞌraꞌnyij, quee ɨ cueꞌráj nusu ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ naꞌríij aꞌɨ́jna ɨ siaj tyúucheꞌtyaa? 26Cásɨꞌ siahuoꞌséj mu pínaꞌsee ɨ maj jútyeꞌ raꞌraꞌ, camu tyíꞌhuastyaa, camu majta tyíꞌtzaꞌnacaa, camu majta jasɨꞌrii ɨ ímueꞌrij ɨ juchiꞌtáj, ajta aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌcueꞌtyej aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ. Siajta muaꞌaj jéetzeꞌ xu jitzán juxɨeꞌveꞌ mequee mu pínaꞌsee. 27Aꞌɨ́j pu jɨn quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨ aꞌtɨ́j jéehua tyúumuaꞌtziityeꞌej, jiꞌnye capu jaatyáhuɨɨreꞌej tɨꞌij jéetzeꞌ jáꞌtyeeviꞌin júurij.
28’¿Jiꞌnye siaj sij aꞌɨ́jna jɨn tyúumuaꞌtziityeꞌ ɨ siaj tyuꞌtyóochejtyeꞌen? Cásɨꞌ xaaséj mu xúuxuꞌuj jeꞌej tɨ tyíꞌhuoseꞌ aꞌájna a ɨtzitáj, capu tyíꞌmuɨjhuacaa capu ajta tyíꞌitzacaa. 29Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́jna ɨ rey Salomón, ɨ tɨ jéehua tyíꞌijchaꞌɨɨcaꞌaj, capu aꞌnáj naa eenyeꞌen tyuꞌtyóochejtyej tɨꞌɨj mu xúuxuꞌuj. 30Aꞌyaa puꞌij tɨpuaꞌaj ɨ Dios tyámuaꞌ jaꞌuurej mu tuꞌpíj tɨ ijíij aꞌáa jáꞌsejreꞌ joꞌtɨj joꞌɨtzitaj, ajta ariáꞌpuaꞌaj mu jaatyáteeraj chuéj tzajtaꞌ taꞌajtaavijhua. Jéetzeꞌ puꞌij muaꞌajmaj tyámuaꞌ jáꞌmuaꞌuurej mu siaj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ xaa nyuꞌuj. 31Aꞌɨ́j xu jɨn quee tyúumuaꞌtziityeꞌej aꞌyan setyuuꞌíhuoꞌraj tɨjɨn: “¿Tyiꞌtanyí tyacuaꞌnyij?”, nusu yee: “¿Tyiꞌtanyí tyeyeꞌen?”, naꞌríij aꞌyan yee: “¿Tyiꞌtanyí tyetyuꞌtyátachejtyeꞌsij?” 32Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn tyiꞌpuéꞌeen ɨ maj jɨn tyúumuaꞌtziityeꞌ ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, siajta muaꞌaj xu tyivástaraꞌ ɨ tɨ arí jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j tɨ jamuáꞌɨtziityeꞌ. 33Aꞌyaa puꞌij siataꞌaj ɨ Dios jimi tyiꞌhuóomuaꞌtziityeꞌen, siajta aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ tajapuá tɨ tyejéꞌsejreꞌ, ajta siaj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌɨn ɨ Dios jimi, aj xu sij néijmiꞌi tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ tɨ tyajamuáꞌɨtziityeꞌ. 34Caxu aꞌɨ́jna jɨn jeꞌej tyíꞌmuaꞌajcaj jeꞌej tɨ ariáꞌpuaꞌaj tyeꞌmej. Ariáꞌpuaꞌaj xu sijta tyiꞌtyéseꞌej xáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyajáꞌmuacɨꞌtyij.
7Tyaj quee séecan jitzán tyíꞌpuaꞌrityeꞌej
(Lc. 6:37-38, 41-42)
1’Caxu huáꞌxɨjtyeꞌej ɨ séecan, tɨꞌij quee Dios ajta muaꞌajmaj jamoꞌxɨ́jtyeꞌen. 2Jiꞌnye Dios pu aꞌyan chaꞌtánaꞌaj tyajamuáꞌxɨjtyeꞌen siatɨꞌɨj muaꞌaj tyihuoꞌxɨ́jtyej ɨ séecan, ajta aꞌchu siaj tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj ɨ Dios muaꞌajmaj tyajamuaatáꞌsij. 3¿Jiꞌnye pej pij aꞌɨ́j aráasej aꞌihuáaraꞌ ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj tyoꞌtyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, pajta quee aꞌɨ́jna séej ɨ paj muáaj vaꞌcán jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi? 4Ajta tɨpuaꞌaj muáaj períj vaꞌcán jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij paj aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen jaꞌihuáaraꞌ ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj tyoꞌtyáꞌɨtzee yee nyicheꞌ muaatáhuɨɨreꞌen ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee? 5Muáaj mu paj quee tyámuaꞌ metyóomuaꞌrej, pooj miꞌ néijmiꞌi jɨn tyámuaꞌ huáꞌuuren pajta tyuꞌtaꞌúunyiꞌran ɨ Dios jimi, aj pej pij aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen tyiꞌtɨ́j tɨ jɨn ootyáꞌɨtzee jaꞌihuáaraꞌ.
6’Caxu huáꞌixaatyaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jɨ́ꞌreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyúꞌxanaꞌveꞌ, mej mij quee jamuáꞌxaahuariꞌraj matɨꞌɨj ɨ tzɨꞌcɨ́ɨj maj tyúꞌchaꞌvacaa. Caxu siajta aꞌɨ́ɨjma tyíꞌtuiiriaꞌaj ɨ maj quee tyiꞌtɨ́j tyeviꞌraꞌ ɨ Dios tɨ tyajamuaatáꞌ, mej mij quee jeꞌej puaꞌaj jamuáaꞌuurej, majta jeꞌen jamuatzíinajyiꞌcan.
Maj jahuaviiraj ɨ Dios, majta tyeꞌejtyátoꞌsixɨꞌɨn joꞌtɨj jaꞌpueertaj
(Lc. 11:9-13; 6:31)
7’Siataꞌaj huatyényuunyij ɨ Dios jimi, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌi tyajamuaatáꞌsij, siajta ɨ Dios jimi tyúꞌhuoonyij, aj xu sij jaꞌancuriáaꞌsij ɨ siaj jahuoo, siajta tyeꞌejtyátoꞌxaꞌan joꞌtɨj jaꞌpueertaj, aꞌaj puꞌij ɨ Dios tyaꞌantácuunaj. 8Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌyan tyáꞌhuoo, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌancuriáaꞌsij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌyan tyiꞌtɨ́j tyíꞌhuoocaj, aꞌɨ́ɨ pu jatyoonyij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyeꞌejtyátoꞌxaꞌan joꞌtɨj jaꞌpueertaj, Dios pu tyaꞌantácuunaj.
9’¿Caꞌ sɨ́ɨj tɨ jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan aꞌyan tyáꞌcaꞌnyej tɨ tyetyéj jaatátɨstej ɨ juyój tɨpuaꞌaj páan jahuaviiraj? 10¿Naꞌríij tɨ cúꞌcuꞌuj jaatapíjtyeꞌen tɨpuaꞌaj hueꞌej jahuaviiraj? 11Aꞌyaa xu sij tyáꞌmuaꞌreej siaj jɨꞌréꞌnyeꞌ tyihuoꞌtáꞌan ɨ juyójmuaꞌ muaꞌaj mu siaj quee tyámuaꞌ een ɨ jutzájtaꞌ, ajta ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, jéetzeꞌ puꞌij tyámuaꞌ tyajamuaatáꞌsij ɨ tɨ tyiꞌjɨ́ꞌreꞌen ɨ siaj jimi jaatáhuoosij.
12’Aꞌyaa puꞌij, siataꞌaj aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj huárɨnyij ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee jimi jeꞌej siaj muaꞌaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj aꞌyan huárɨnyij jaꞌmua jimi, jiꞌnye aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, ajta jeꞌej maj tyuꞌxájtacaꞌ ɨ Dios jitze maꞌcan maj tyíꞌxajtacaꞌaj.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ puéertaj tɨ cɨ́ɨ antayóhuaj
13’Siataꞌaj aꞌúu joꞌtyájrutyej ɨ puéertaj jitze tɨ cɨ́ɨ antayóhuaj. Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ puéertaj tɨ antayóhuaj ajta ɨ juyéj tɨ ooyóhuaj, aꞌɨ́ɨ tyihuojóꞌjɨpuaj, mueꞌtɨ́j mu mij aꞌɨ́jna jitze ucáajuꞌ, 14ajta aꞌɨ́jna ɨ puéertaj, ajta ɨ juyéj tɨ jamuatáꞌcaa siaj jusén jɨmeꞌ júurij xáꞌraꞌnyij, cɨ́ɨ pu antayóhuaj, ajta tyésiꞌ tɨ aꞌtɨ́j japuan huameꞌen, camu mij mueꞌtɨ́j jatyoovej.
Aꞌɨ́j mu ɨ táqueꞌraꞌ jɨn jamuaꞌreeren tyiꞌtɨ́j tɨ cɨyáaraꞌ puéꞌeen
15’Tyámuaꞌ xu tyityahuóochaꞌɨɨn aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyíꞌhueꞌtacaa, aꞌyaa mu tyúusejrataj maj ɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj. Jaꞌmua jimi mu ajoꞌréꞌnyinyii naa metyityacanyúucaꞌaj, maj majta aꞌyan een ɨ jutzájtaꞌ matɨꞌɨj ɨ ɨ́raꞌvej ɨ maj tyíꞌtyacuiꞌcaa, majta tyúꞌchaꞌvacaa. 16Ɨꞌríj siaj huóꞌmuaꞌtyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj rɨcɨj, jiꞌnye capu ɨꞌríj tɨ úuvaj huatatácaꞌan tzícareꞌej jitze, nusu tɨ ɨ xápuaꞌ aꞌɨ́jna jitze tacaꞌaj ɨ tɨ tyétzicareꞌ. 17Aꞌyaa pu tyíꞌeen, néijmiꞌi ɨ cɨyéj tɨ tyiꞌjɨ́ꞌreꞌen, jɨꞌréꞌnyeꞌen pu ajta tyíꞌtajcaa, ajta ɨ cɨyéj tɨ quee tyiꞌjɨ́ꞌreꞌen capu ajta jɨꞌréꞌnyeꞌen tacaꞌ. 18Aꞌɨ́jna ɨ cɨyéj tɨ jɨ́ꞌreꞌen, capu ɨꞌríj tɨ jeꞌej puaꞌaj eenyeꞌen huatatácaꞌan, nusu tɨ ɨ cɨyéj tɨquee jɨ́ꞌreꞌen jɨꞌréꞌnyeꞌ huatatácaꞌan. 19Néijmiꞌi ɨ cɨyéj tɨquee tyiꞌjɨ́ꞌreꞌen, aꞌɨ́j mu tyéꞌejveechixɨꞌɨj, majta jeꞌen tyeꞌentyátɨeeraj. 20Aꞌyaa puꞌij éenyeꞌqueꞌ ɨꞌríj siaj muaꞌaj huóꞌmuaꞌtyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jɨn rɨcɨj.
Camu néijmiꞌi aꞌáa joꞌtyárutyij joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj
21’Majta ɨ maj aꞌyan tyíꞌnyejee yee: “Nyavástaraꞌ, Nyavástaraꞌ”, camu néijmiꞌi aꞌáa joꞌtyárutyij joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, sulu aꞌɨ́ɨ muꞌuj ɨ maj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ. 22Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze mueꞌtɨ́j mu aꞌyan tyinaatájeevij tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, Tavástaraꞌ, ityáj tu tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌnyúucaritzeꞌ, tyajta aꞌnyúucaritzeꞌ maꞌcan huoꞌtamuárij ɨ tyiyáaruꞌ ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, tyajta jéehua tyuꞌmuárɨej muéetzij jitze taꞌratacaꞌnyáaj.” 23Aj nu nyij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej tɨjɨn: “Canu aꞌnáj jamuaamuájtyacaꞌ, séricuj siájhuii nye jimi, mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨj.”
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jaꞌtátaahuacaꞌ ɨ maj japuan jaꞌajtaahuacaꞌ ɨ juchiꞌij ɨ maj huaꞌpuaj
24’Aꞌyaa puꞌij, aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyanamuaj, ajta aꞌyan rɨcɨj jeꞌej nyaj tyéꞌixaatyeꞌ, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj metyóomuaꞌrej tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ huatyóochiꞌtyej tyetyéj japua. 25Aj mu mij huatyéviiyacaꞌ, ajta huatámuɨꞌyacaꞌ ɨ jájtyij, ajta huatáꞌaacariacaꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ chiꞌraꞌan, capu eetávej, jiꞌnye tyetyéj japua pu jaꞌajtaahuacaꞌ. 26Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyanamuaj, ajta quee aꞌyan rɨcɨj jeꞌej nyaj tyíꞌxaj, aꞌyaa pu een tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ aꞌáa joꞌtyóochiꞌtyej joꞌtɨj jóꞌsaataꞌ. 27Aj mu mij huatyéviiyacaꞌ, ajta huatámuɨꞌyacaꞌ ɨ jájtyij, ajta huatáꞌaacariacaꞌ aj puꞌij pu eetávej ɨ chiꞌraꞌan. Aj puꞌij néijmiꞌi tyojoꞌrɨej.
28Tɨꞌɨj Jesús jaꞌantyipuáꞌrij tɨ tyihuóꞌixaaj, néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tyoꞌtaséj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyihuoꞌmuáꞌtyej, 29jiꞌnye aꞌyaa pu tyihuoꞌmuáꞌtyej tɨꞌɨj sɨ́ɨj tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee, capu aꞌyan matɨꞌɨj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyahuaꞌaj ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta.
8Jesús pu séej tyévij tyúꞌhuaaj tɨ cáꞌatzaj
1Tɨꞌɨj ɨ Jesús acájraa ɨ jɨríj jitze, jéehua mu tyeɨ́tyee jamuán huajúꞌcaꞌaj. 2Aj puꞌij sɨ́ɨj tyáatɨꞌ aveꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, tyíꞌcuiꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ cáꞌatzaj aꞌɨ́ɨ puꞌij jimi tyítunutacaꞌ ɨ Jesús, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ tɨpuaꞌaj muaꞌráanajchij pataꞌaj tyináahuaatyeꞌen.
3Aj puꞌij Jesús jaꞌajtamuárɨej, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Naꞌráanajchij paj huarúj. Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ, aj puꞌij tyámuaꞌ huarɨ́j, tɨꞌquij huarúj. 4Ajta jeꞌen ɨ Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Cásɨꞌ, capáj aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej, sulu áricuj pataꞌaj huatáꞌsejrataj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ puaaríj, pajta tyuꞌtámuꞌvejritaj aꞌyájna tɨꞌɨj tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ ɨ Moisés, mej mij jáamuaꞌreej tɨjɨn papuꞌríj huarúj.
Jesús pu tyáahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jahuɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ xantáaruꞌuj tɨ tyíꞌijtyeꞌ
5Tɨꞌɨj ɨ Jesús utyájrupij aꞌájna ɨ chájtaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Capernaúm, sɨ́ɨj pu jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ xantáaruꞌuj tɨ tyíꞌijtyeꞌ, tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jaatáhuaviij. 6Aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, tyíꞌcuiꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyahuɨɨreꞌ, capu tyéjchevej, jéehua pu huápuɨꞌɨj jajpuéjtzij.
7Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyáaj nu ujoꞌmaꞌaj naꞌmej, nyej nyij tyáahuaatyeꞌen.
8Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ xantáaruꞌuj tɨ tyíꞌijtyeꞌ tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, capu aꞌyan tyaꞌráanajchi paj utyájrutyej ɨ nyechiꞌtáj, aꞌyaa papuꞌuj tyuꞌtaxáj ɨ nyúucarij jɨmeꞌ, aj puꞌij tyámuaꞌ rɨnyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyahuɨɨreꞌ. 9Jiꞌnye séecan mu majta nyéetzij tyíꞌnyeꞌijtyeꞌ, nyajta nyáaj séecan tyíꞌijtyeꞌ. Tɨpuaꞌaj séej aꞌyan nyetyuꞌtéꞌexaatyeꞌen yee: áricuj, aꞌɨ́ɨ pu joꞌmaꞌaj jaꞌmej, naꞌríij séej aꞌyan nyetyuꞌtéꞌexaatyeꞌen yee: mujoꞌtéꞌyiꞌij; aꞌɨ́ɨ pu mujoꞌvaꞌmaꞌaj taꞌmej, ajta tɨpuaꞌaj séej nyetyuꞌtaꞌíjtyeꞌen jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáꞌuurej, aꞌyaa pu rɨnyij.
10Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyáanamuajriꞌ, jéehua pu huatóotyamuaꞌvej, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌyan huacháatɨmee ɨ Israel, canu aꞌnáj séej huátyoj tɨ aꞌyan chaꞌtaj tyáꞌtzaahuatyeꞌ tɨꞌɨj aꞌíjna ɨ tyáatɨꞌ. 11Nyajta aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ maj mueꞌtɨ́j mujoꞌváꞌjuꞌuj muáꞌjuꞌun, aꞌájna pujmuaꞌ joꞌtɨj ɨ xɨcáj jéꞌejnyinyiij majta joꞌtɨj ɨ xɨcáj jaꞌancáruꞌpij, mej mij ooráꞌsej aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ Abraham, majta aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ Isaac mej mij huaꞌ jamuán tyúꞌcuaꞌnyij aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, 12majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, Dios pu aꞌáa huojooꞌítyij joꞌtɨj joꞌtɨ́caꞌ. Jéehua mu mij juyiinyaj muáꞌjuꞌun, majta ancuriocɨꞌmáaj muáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jéehua jajpuéjtzij.
13Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ xantáaruꞌuj tɨ tyíꞌijtyeꞌ tɨjɨn:
—Áricuj jóꞌraꞌ jaꞌchej, aꞌyaa pu tyeꞌmej jeꞌej paj períj tyáꞌantzaahuaj. Tɨꞌɨj aꞌyan tyaatéꞌexaa, aj puꞌij huarúj aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ aꞌɨ́jna jimi ɨ xantáaruꞌ.
Jesús pu tyáahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ muꞌnyáaraꞌ ɨ Pedro
14Aj puꞌij Jesús aꞌáa joꞌmej joꞌtɨj ɨ Pedro jaꞌchej, aꞌáa puꞌij aꞌɨ́j joꞌtyoo aꞌɨ́jcɨ ɨ muꞌnyáaraꞌ ɨ Pedro, aꞌáan pu joꞌojcaꞌtyiij ɨ utáatzij japua, ajta jéehua puɨ́stacaꞌaj. 15Aj puꞌij Jesús jajvíꞌ ɨ muácaꞌraꞌan jitze, tɨꞌɨj aꞌyan huarɨ́j, aj puꞌij huarúj, tɨꞌquij ájchej, ajta jeꞌen huatyóochej tɨꞌij tyihuóꞌcueꞌtyej.
Jesús pu muiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ
16Tɨꞌɨj huaréꞌchuixarij, jéehua mu huajaꞌráaviꞌtɨj ɨ Jesús jimi aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij huoꞌtaꞌíj ɨ tyiyáaruꞌuj maj iirácɨɨnyej ɨ tyeɨ́tyee tzajtaꞌ, ajta néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj. 17Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías, ɨ tɨ aráꞌtyeej tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Aꞌɨ́ɨ pu tyitacáaꞌriꞌriꞌ ɨ tɨquee túꞌcaꞌnyistiꞌracaꞌaj, ajta tyojoꞌtɨɨ ɨ tyaj jɨn tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj.”
Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌan ɨ Jesús
18Tɨꞌɨj Jesús huoꞌséj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jéehua jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj antácɨɨnyej után pujmuaꞌ ɨ tɨ jaꞌalaguun jitze. 19Aj puꞌij sɨ́ɨj tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ pu aveꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, ajta jeꞌen aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj ajamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen joꞌtɨj naꞌaj paj joomaꞌaj puáꞌmej.
20Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨmaj ɨ arachuíjse, aꞌáa mu jaꞌchej joꞌtɨj jáꞌtyastaꞌ, majta ɨ pínaꞌsee aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌítoꞌ joꞌmaj jáaꞌsacaa, nyajta nyáaj, ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, canu tyichíꞌ ɨ nyaj tzajtaꞌ huácutyij.
21Ajtáhuaꞌaj pu sɨ́ɨj tɨ jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, naatáꞌ nyej nyij anaquéej jaꞌváꞌnan ɨ táataj, aj nu nyij yeveꞌréꞌnyesij nyej nyij ajamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen.
22Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Pataꞌaj nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen, micheꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ muɨꞌchítyee huaꞌváꞌnaxɨꞌɨn ɨ juxaꞌaj muɨꞌchítyee.
Tɨꞌɨj Jesús jaatyápuaꞌrij ɨ áacaj
23Aj puꞌij ɨ Jesús atyájraa ɨ báarcuj jitze, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j. 24Aj puꞌij tyámuaꞌ caꞌnyíin jɨn tyuꞌtáꞌ aacariacaꞌ ɨ jájtyij japua, ajta viváajmaꞌaj tyúutaꞌhuaꞌaj ɨ jájtyij, aꞌɨ́ɨ puꞌij atyáxɨjrihuaꞌaj ɨ báarcuj jitze. Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús tyácusimaꞌaj. 25Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j jimi ajoꞌréꞌnyej, matɨꞌɨj mij jaajɨ́stej, aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¡Tavástaraꞌ, tajapuá huatányuuchij! ¡Tuꞌríj atyácuiꞌsij!
26Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij huápuɨꞌɨj tyíꞌtzɨɨnyeꞌ? Muaꞌaj siaj quee aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxáataj, aj puꞌij ájchej, tɨꞌquij jaatáꞌijmuejriꞌ ɨ áacaj, ajta ɨ jájtyij, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ áacaj, ajta naa ooreꞌ éenyeꞌej taꞌraa ɨ jájtyij. 27Jéehua mu jeꞌej tyoꞌtaséj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí tyéviraꞌ puéꞌeen aꞌmújna, mej mij jaꞌtzaahuatyeꞌ ɨ áacaj, ajta ɨ jájtyij?
Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Gadara jáꞌmaꞌcan ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj
28Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa jaꞌráꞌaj után pujmuaꞌ joꞌtɨj jaꞌalaguun, Gadara tɨ jaꞌajtyámaꞌcan, huaꞌpuaj mu mij huaꞌantyinájchacaꞌ ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌáa mu jaꞌráacɨj joꞌmaj ɨ muɨꞌchítyee jáꞌavaꞌtacaa, aj mu mij jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ. Jéehua mu simuáruunyicaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨꞌriitacaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j ajoꞌréꞌnyej aꞌɨ́jna juyéjraꞌ jitze, 29aj mu mij aꞌyan tyityeetyejíihuajraa tɨjɨn:
—Capáj jeꞌej taꞌuurej ityájma, muáaj mu paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios. ¿Nyi aꞌɨ́j jɨn mu poꞌvéꞌmej pej pij puéjtzij taatáꞌan? Capu eexúj atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tyaj jajpuéetzij táꞌjuꞌun.
30Meentyij aꞌɨmuáj mueꞌtɨ́j ɨ tuíixuj moꞌtyuꞌuj metyeꞌentyicuaꞌáaj, 31aꞌɨ́ɨ mu mij ɨ maj tyiyáaruꞌ huaꞌ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj pataatamuárityeꞌen taatáꞌ tyej tyij mu tuíixuj tzajtaꞌ utyájrutyej.
32Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Séricuj.
Matɨꞌɨj mij iiráacɨj, huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyétyacaa, aj mu mij huaꞌ tzajtaꞌ utyájrupij ɨ tuíixuj, matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ tuíixuj joꞌhuáachajraa aꞌájna joꞌtɨj jaꞌancátyee, matɨꞌɨj mij jájritzeꞌ jaꞌtyáavatzɨj, aj mu mij néijmiꞌi atyájcuii.
33Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huáꞌsɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ tuíixuj aꞌɨ́ɨ mu huatóoꞌuj, matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj a chájtaꞌ aj mu mij tyuꞌtaxájtacaꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j, aꞌɨ́j mu huoꞌtéꞌexaa jeꞌej tɨ tyihuóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj. 34Matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmaꞌcaa, néijmiꞌi mu aveꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, mej mij jamuán tyuꞌtaxáj, aꞌyaa mu mij jéehua tyaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ jóꞌraꞌnyij aꞌájna.
9Jesús pu séej tyúꞌhuaaj ɨ tɨ quee tyéchavaaj
1Aj puꞌij Jesús atyájraa ɨ báarcuj jitze, aj mu mij antacɨ́j után pujmuaꞌ, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj chájtaꞌ joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn jóꞌcatyii. 2Aj mu mij séecan aꞌtɨ́j ajeꞌréꞌnyijtye tɨ quee tyéchavaaj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Jesús, aꞌɨ́j pu japua áan újcaꞌtyii ɨ utáatzij aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, tɨꞌɨj Jesús huoꞌséj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, aj puꞌij jáamuaꞌreeriꞌ tɨjɨn metyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌyaa puꞌij tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨjɨn:
—Nyiyóoj, huatyáꞌcaꞌnyej, puꞌríj ɨ Dios tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee jimi.
3Séecan mu mij ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta aꞌyan tyiꞌriáꞌmuaꞌaj tɨjɨn: “Jeꞌej tɨ aꞌmúu tyuꞌtaxájtacaꞌ jeꞌej pu puaꞌaj tyáꞌxaj ɨ Dios.” 4Ajta ɨ Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj yeꞌej tyíꞌmuaꞌajcaa, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌmuaꞌtzej mu jutzájtaꞌ? 5¿Tyiꞌtanyí quee jéetzeꞌ tyésiꞌ, nyi nyej aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen yee: “Puꞌríj ɨ Dios tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee jimi”, naꞌríij yee: “Ájchesij anchóoj muaꞌ utáatzij”? 6Aꞌyaa nu nyij rɨnyij siaj sij jáamuaꞌreej tɨjɨn aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, tɨ ajta aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreej íiyan ɨ cháanacaj japua tɨꞌɨj tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ quee tyéjchevej tɨjɨn:
—Ájchesij, anchóoj muaꞌ utáatzij, áricuj jóꞌraꞌ joꞌpaj jaꞌchej.
7Aj puꞌij ájchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, tɨꞌɨj ij jóꞌraa ɨ juchéj. 8Majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌsejracaꞌaj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌtátzɨɨn, majta jeꞌen tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyihuoꞌtáꞌ mej mij aꞌyan huárɨnyij ɨ tyeɨ́tyee.
Jesús pu jaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ Mateo
9Aj puꞌij ɨ Jesús jóꞌraa, tɨꞌquij aꞌyee joꞌréꞌnyej tɨꞌɨj ij aꞌɨ́j huaséj ɨ aꞌtɨ́j tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Mateo, aꞌúu pu jeꞌrácatyii u chiꞌtáj maj tzajtaꞌ huáꞌjijvaꞌcaꞌaj ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcaa. Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Pataꞌaj nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen.
Aj puꞌij ɨ Mateo ájchej, tɨꞌquij jamuán jóꞌraa. 10Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌrɨ́j, matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj ɨ Mateo jaꞌchej, tɨꞌɨj ɨ Jesús tyíꞌcuaꞌcaj, aj mu mij jéehua ujoꞌváꞌjuꞌ ɨ maj tyíꞌtyejijveꞌ, majta séecan ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, matɨꞌɨj mij huatyáraꞌsacaꞌ ɨ méesaj jitze jamuán ɨ Jesús, majta jamuán aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j. 11Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, matɨꞌɨj jaaséej jeꞌej tɨ rɨjcaa ɨ Jesús, aj mu mij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨn mu jaꞌmua maeestro tyíꞌcuaꞌcaa, ajta yaꞌcaa huaꞌ jamuán ɨ maj huáꞌjijveꞌ ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcaa, ajta huaꞌ jamuán ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee?
12Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyihuóꞌnamuajriꞌ, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj ajoꞌréꞌnyinyii aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyíꞌhuaꞌtacaa, capu juxɨeꞌveꞌ maj aꞌáa joojúꞌun ɨ maj jɨ́ꞌreꞌen, sulu aꞌɨ́ɨ mu ajoꞌréꞌnyinyii ɨ tɨ tyíꞌhuaꞌtacaa jimi ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ. 13Séricuj, siataꞌaj tyiꞌhuóomuaꞌtyej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj huaꞌcuꞌvej ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee, canu jaxɨeꞌveꞌ siaj tyiꞌtɨ́j tyíꞌtuiiriaꞌaj.” Jiꞌnye canu nyáaj aꞌɨ́jna jɨn mujoꞌvéꞌmej nyej nyij aꞌɨ́ɨjma huatájeevej ɨ maj tyámuaꞌ een, sulu aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj.
Aꞌɨ́j mu jaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej maj tyityahuóoꞌitziꞌveꞌen
14Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Juan jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Ityáj majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, jéehua tu taꞌitziꞌveꞌ, ¿jiꞌnye mej mij quee aꞌyan tyúuꞌitziꞌveꞌ ɨ maj muéetzij jamuán huacɨꞌɨj?
15Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyiquij ɨꞌríj maj juxaamuɨjrityaꞌaj ɨ maj huatáꞌinyiihuacaꞌ mej mij tyúꞌyeꞌesten, tɨpuaꞌaj ooj huaꞌ jamuán tyíꞌyeꞌestyaj ɨ aꞌtɨ́j tɨ huatyényeɨɨchacaꞌ? Ajta aꞌyaa pu atyojoꞌréꞌnyesij maj jáꞌviꞌtɨn ɨ aꞌtɨ́j, aj mu mij ɨ amíincustyamuaꞌ juꞌitziꞌveꞌen, jiꞌnye capu cheꞌ ajaꞌhuaꞌ ɨ huaꞌ amíincuj.
16’Capu aꞌtɨ́j jaꞌajtyáꞌcuꞌnyaꞌpuaj ɨ cɨ́ɨxurij tɨ míꞌmaꞌcan, aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ cɨ́ɨxurij tɨ jájcuaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ɨ cɨ́ɨxurij tɨ jájcuaj huatyátzuꞌtaj tɨꞌɨj huatyájoꞌsinyiꞌhuaj, aj puꞌij jéetzeꞌ vaꞌtɨ́j anasúutzaꞌnyij jaꞌmej. 17Camu majta nahuáj tɨ jájcuaj ucátoꞌsij ɨ navíj limeetaraꞌ tzajtaꞌ tɨ racueꞌríihuajmee, jiꞌnye ɨ nahuáj pu jaatyásujtzaꞌnaxɨꞌɨj ɨ navíj tɨ racueꞌríihuajmee, aj puꞌij jóꞌvesij ɨ navíj ajta ɨ nahuáj. Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ maj juꞌcájtoꞌnyij ɨ navíj tzajtaꞌ tɨ jájcuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ nahuáj tɨ ajta jájcuaj, aꞌyaa pu éenyeꞌqueꞌ tyoꞌtáviicueꞌraj ɨ tɨ juxaꞌaj tyiꞌ jájcuaj.
Aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨ tyíꞌcuiꞌcaꞌaj ajta ɨ yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jairo
18Óocheꞌ pu tyihuaꞌixáatyaꞌcaj ɨ Jesús tɨꞌɨj sɨ́ɨj jimi aveꞌréꞌnyej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ tɨ tyíꞌijta ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aj puꞌij tyítunutaxɨj jimi ɨ Jesús, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyiyóoj pu oochán huamuɨ́ꞌ, ajta tɨpuaꞌaj muáaj mu povéꞌmeꞌen pajta jeꞌen jaꞌajtamuárɨeꞌen, aꞌɨ́ɨ pu huatájuuritaj.
19Jesús pu ájchej, tɨꞌquij ujóꞌmej majta muꞌuj ujóꞌjuꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j. 20Aj puꞌij íitɨꞌ tɨ arí tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj nyinyiꞌraꞌaj áꞌtyeej tɨ tyíꞌcuiꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huáritaꞌ ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús, tɨꞌquij jaꞌajtamuárɨej ɨ máancajraꞌan ɨ Jesús. 21Jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌmuaꞌajcaa tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj aꞌɨ́j naꞌajtamuárɨeꞌen ɨ máancajraꞌan, tyámuaꞌ nu rɨnyij.” 22Aj puꞌij ɨ Jesús ooréꞌnyeeriacaꞌ tɨꞌij jaaséej ɨ íitaj, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyiyóoj, cheꞌ caꞌnyíjraꞌaj huataséjreꞌen muaꞌ tzajtaꞌ, aꞌɨ́j paj jɨn huarúj ɨ jɨn tyáꞌantzaahuaj.
Aj puꞌij huarúj aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ.
23Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aj puꞌij huoꞌséj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌcɨꞌsityeꞌ, majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee juyiinyacaꞌaj, 24aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xɨiꞌrácɨɨnyij aꞌyújna, jiꞌnye capu muɨꞌchij mu íjmueꞌestɨꞌ, sulu tyácusij puꞌuj.
Aj mu mij jaatyaꞌatzájraa aꞌɨ́jcɨ Jesús aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ, 25ajta aꞌɨ́ɨ pu huiꞌráꞌityacaꞌ, aj puꞌij utyájrupij joꞌtɨj joꞌojcáꞌaj aꞌɨ́jna ɨ íjmueꞌestɨꞌ, tɨꞌquij jaꞌnáaviꞌ muácaꞌraꞌan jitze, aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ íjmueꞌestɨꞌ ájchej. 26Tɨꞌquij néijmiꞌqueꞌ huámuaꞌreeriꞌhuacaꞌ joꞌmaj joꞌcháatɨmaꞌcaa jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j.
Jesús pu huaꞌpuácaa tyúꞌhuaaj ɨ maj arácucuꞌun
27Tɨꞌɨj Jesús aꞌáa jaꞌrájraa, mahuaꞌpuaj mu jaatavén ɨ maj arácucuꞌun, aꞌyan metyityeꞌentyijíihuaj tɨjɨn:
—Táꞌancuꞌvaxɨꞌ ityájma muáaj mu paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ David.
28Tɨꞌɨj Jesús utyájrupij u chiꞌtáj, aj mu mij jimi aveꞌréꞌnyej ɨ maj aracúcuꞌnyijmee, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi setyáꞌtzaahuatyeꞌ nyaj tyajaꞌmuahuaatyeꞌen?
Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna tavástaraꞌ.
29Aj puꞌij ɨ Jesús huaꞌrámuarɨeꞌxɨj ɨ huaꞌ jɨɨseꞌ jitze, ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Cheꞌ aꞌyan tyáꞌraꞌnyij jeꞌej siaj seríj muaꞌaj tyáꞌantzaahuaj.
30Aj mu mij atanyéjnyeꞌriacaꞌ ɨ maj huaꞌpuaj. Ajta ɨ Jesús jéehua pu aꞌyan tyihuoꞌtáꞌijmuejriꞌ tɨjɨn:
—Caxu aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej jeꞌej siaj tyityaarúj.
31Ajta matɨꞌɨj joꞌcɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj néijmiꞌqueꞌ jaataxáj jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuóꞌhuaa.
Jesús pu séej tyúꞌhuaaj ɨ tɨ quee tyoꞌrɨ́ɨꞌriajcaꞌaj
32Matɨꞌɨj iirajuꞌcaj ɨ maj aracúꞌcuꞌnyijmaꞌcaa, séecan mu tyévij ajeꞌréꞌnyijtye tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́j pu jɨn quee tyoꞌrɨ́ɨꞌriajcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j. 33Aj puꞌij Jesús jaatamuárij ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ úꞌsejriaꞌcaꞌaj, tɨꞌquij huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ tyuꞌtaxáj aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌcaꞌaj. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee, jéehua mu huatóotyamuaꞌvej, aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Catu aꞌnáj aꞌyan tyiꞌtɨ́j tyuꞌséj iiyeꞌej Israel tɨ putyíꞌrɨcɨj.
34Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj aꞌɨ́j pu jɨn pújoorej tɨꞌij huoꞌtamuárityeꞌen.
Jesús pu huaꞌancuꞌvajxɨ ɨ tyeɨ́tyee
35Jesús pu néijmiꞌqueꞌ joꞌcháꞌcanyaꞌaj tɨꞌɨj naꞌaj tyiꞌchájtaꞌnajmee ajta néijmiꞌqueꞌ joꞌmaj cɨ́ɨ manaꞌaj tyityojoꞌcháatɨmaꞌcaa, tyihuaꞌmuaꞌtyáaj ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ. Aꞌɨ́j pu huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios ɨ tɨ néijmiꞌqueꞌ tyíꞌijta, ajta néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, nusu ɨ tɨquee huaꞌcaꞌnyistiꞌracaꞌaj. 36Tɨꞌɨj huoꞌséj ɨ tyeɨ́tyee, jéehua pu huaꞌancuꞌvajxɨ, jiꞌnye jéehua mu jajpuéjtzicaꞌaj, majta juxaamuɨjrityaꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu éenyeꞌej matɨꞌɨj ɨ cányaꞌxɨɨ tɨ quee aꞌtɨ́j huáꞌsɨɨreꞌ. 37Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna maj jéehua ɨ tyeɨ́tyee séejreꞌ, majta ɨ maj huaꞌ jimi tyíꞌmuɨjhuacaa camu muiꞌij. 38Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ, siaj jaatáꞌhuavii aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ tɨꞌij huaꞌréꞌviꞌtɨxɨꞌɨn ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa mej mij huáꞌajsɨɨreꞌen ɨ Dios jimi.
10Jesús pu huaꞌváꞌjajpuaxɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej
1Aj puꞌij Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ajta huoꞌtaꞌ mej mij jaayíꞌtɨhuaꞌan maj huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séjreꞌ ɨ tyeɨ́tyee, ajta mej mij tyihuóꞌhuaatyeꞌen ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, nusu ɨ tɨquee huáꞌcaꞌnyistiꞌ.
2Aꞌyaa mu ántyaꞌruj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ɨ Jesús tɨ huaꞌantyíhuoj. Anaquéej pu ɨ Simón huatajé, ɨ maj majta aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Pedro, ajta jeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ ɨ Simón ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Andrés, ajta jeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, ajta ɨ ihuáariaꞌraꞌ ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Juan, ɨ maj yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Zebedeo, 3ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe ajta ɨ Bartolomé, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Tomás, ajta ɨ Mateo, ɨ tɨ huáꞌjijvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcaa, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, aꞌɨ́ɨn tɨ jajyóoj ɨ Alfeo, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Tadeo, 4ajta jeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón ɨ tɨ aꞌɨ́ɨjma jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj aꞌyan huaꞌtamuáꞌmuaj tɨjɨn cananeo, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas ɨ tɨ aꞌyan tyeꞌentyímuꞌtacaa tɨjɨn Iscariote, aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ avíitzij jɨn tyuꞌtátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Jesús pu huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j maj jaariáꞌxaj ɨ Dios nyuucaaj
5Jesús pu huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Caxu aꞌáa joꞌréꞌnyinyiicaꞌan joꞌmaj joꞌcháatɨmee ɨ maj quee Israel jitze ajtyámaꞌcan, caxu siajta utyáruꞌpicheꞌen chájtaꞌnaj jitze joꞌmaj jaꞌchej ɨ maj Samaaria jitze ajtyámaꞌcan, 6sulu siajta aꞌɨ́ɨjma jimi ujóꞌjuꞌun ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, ɨ maj aꞌyan een matɨꞌɨj ɨ cányaꞌxɨɨ maj joꞌvátzɨj. 7Siataꞌaj aꞌɨ́ɨjma jimi ujóꞌjuꞌun siaj sij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨ arí atyojoꞌréꞌnyesij aꞌnáj tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj íiyan ɨ cháanacaj japua. 8Siataꞌaj tyihuóꞌhuaatyeꞌen ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, siajta huoꞌtájuurityeꞌen ɨ maj huácuij, siajta tyihuóꞌhuaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn léepraj, siajta huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee. Muaꞌaj xu quee tyuꞌnájchitacaꞌ ɨ siaj jaꞌancuriáaꞌ siaj sij tyihuóꞌhuaatyeꞌen; aꞌɨ́j xu jɨn quee huáꞌjijveꞌej.
9’Caxu siajta tyiꞌtɨ́j aꞌaj tɨpuaꞌaj ooroj, nusu pláataj, nusu túmii, 10caxu átoꞌrij pijca ɨ siaj jɨn huatyóohuɨɨreꞌen ɨ juyéj jitze. Caxu huaꞌpuácaa tyíꞌchoocaj ɨ tyúusiicuꞌ, nusu ɨ caꞌquéj, caxu siajta ɨ tyáxuꞌuj choocaj, jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌxaꞌpuɨꞌ maj tyáacueꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌmuarɨeꞌ.
11’Siatɨꞌɨj chájtaꞌnaj jitze muꞌ jaꞌráꞌastij aj xu sij séej huáhuoonyij ɨ tyévij tɨ tyámuaꞌ tyiꞌtyúuchaꞌɨj, aꞌɨ́j xu sij jimi huatyáꞌɨtzeereꞌen aꞌchu siaj áꞌtyeeren aꞌájna a chájtaꞌ. 12Siatɨꞌɨj uꞌtyájrutyej u chiꞌtáaraꞌan, siahuoꞌtatyójtyeꞌ ɨ maj ajaꞌchej. 13Tɨpuaꞌaj tyámuaꞌ naa metyajamuaatyéjeevej, cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ jeꞌej siaj seríj tyihuoꞌtatyójtyej, naꞌríij mequee tyámuaꞌ tyajamuaetyéeje caxu muaꞌaj tyiꞌtɨ́j joꞌrɨésij. 14Ajta tɨpuaꞌaj mequee jamuaataxɨéꞌveꞌen, nusu mequee jáꞌmuanamuajracuj, aj xu sij iirácɨɨnyej ɨ huaꞌ chiꞌtáj, nusu ɨ chájtaꞌnaj jitze, siajta jaatácaꞌtzɨj ɨ jucaꞌquéj tɨꞌij cáaxɨj ɨ chuéj. 15Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, tɨ aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán ɨ Dios huáꞌxɨjtyeꞌen aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee, jéehua pu jéetzeꞌ puéjtzij huoꞌtáꞌsij, quee aꞌɨ́ɨjma ɨ maj aráꞌtyeej aꞌáa jáꞌchajcaꞌaj aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrátyapuaacaꞌaj tɨjɨn Sodoma, ajta aꞌájna a Gomorra.
Jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jɨn tyaꞌajpuéetzij muáꞌjuꞌun
16’Cásɨꞌ muaꞌaj, nyáaj nu muaꞌajmaj aꞌyan tyajamuaataꞌítyij tɨꞌɨj cányaꞌxɨɨ huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌyan jáꞌmuaꞌuurej matɨꞌɨj ɨ́raꞌvej ɨ maj tyíꞌtyacɨꞌmacaa. Aꞌɨ́j xu jɨn tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌej matɨꞌɨj ɨ cúꞌcuꞌsee, siajta aꞌyan tyiꞌtyamuáꞌajcaantaj matɨꞌɨj ɨ cúcuiꞌsee. 17Tyámuaꞌ xu tyityahuóochaꞌɨɨn, jiꞌnye muaꞌajmaj mu tyuꞌtátuiireꞌsij aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyityatatyíj, mej mij aꞌɨ́ɨmaj jamuaatyávaxɨꞌɨn, 18majta mu jamuaꞌviꞌtɨn ɨ tajtúhuan jimi, naꞌríij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ rey, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj tyíꞌhuɨɨreꞌ nye jitze maꞌcan, aj xu sij nye jitze maꞌcan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen, siajta aꞌyan chaꞌtaj tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee Israel jitze ajtyámaꞌcan. 19Ajta matɨꞌɨj jamuáꞌanviꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyityatatyíj, caxu tyíꞌmuaꞌajcaj yee jeꞌquij tyetyuꞌtaxájtaj, naꞌríij tyiꞌtɨ́j siaj nyúucariraꞌ jɨn tyuꞌtaxáj, jiꞌnye tɨꞌɨj aꞌyan tyajáꞌmuaꞌuuriaj, Dios pu jamuaatáꞌsij jeꞌej siaj yeꞌej tyuꞌtaxáj. 20Aꞌɨ́j xu jɨn quee muaꞌaj aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej xáꞌjuꞌun ɨ siaj tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej, sulu aꞌɨ́ɨ pu ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios jamuaatáꞌsij jeꞌej siaj yeꞌej tyuꞌtaxáj.
21’Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu huáꞌcuiꞌnyij ɨ juꞌihuáamuaꞌ, ajta ɨ huaꞌ huásimuaꞌ aꞌɨ́ɨ mu majta jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej ɨ juyójmuaꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ huaꞌyojmuaꞌ aꞌɨ́ɨ mu majta jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej ɨ juhuásimuaꞌ, aj mu mij tyúucuiꞌsij. 22Majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj, aꞌɨ́ɨ mu jamuájchaꞌɨɨriaꞌaj muáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj nyéetzij náꞌastijreꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyoꞌtáviicueꞌraj ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrej, Dios pu japuan huatányuusij. 23Matɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj jáꞌmuaꞌuurej ɨ chájtaꞌnaj jitze, siataꞌaj jiyeꞌtzín iirácɨɨnyej, siaj sij séej chájtaꞌnaj jitze jóꞌcɨɨnyej. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, siatɨꞌɨj siooj yajóꞌjujhuaꞌnyeꞌen séej siajta séej jitze ɨ chájtaꞌnaj aj nu nyij nyáaj ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ yavaꞌcányesij.
24’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej, jéetzeꞌ pu juxɨeꞌveꞌ quee aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyúumuaꞌtyej, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ, jéetzeꞌ pu juxɨeꞌveꞌ quee aꞌɨ́jna ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ. 25Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyúumuaꞌtyej, aꞌyan chaꞌtánaꞌaj eenyeꞌ tɨꞌɨj ɨ tɨ tyáꞌmuaꞌtyej, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ, cheꞌ aꞌyan chaꞌtánaꞌaj eenyeꞌ tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ. Jiꞌnye aꞌyaa mu meríj jaatamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ ajaꞌchej tɨjɨn: “Beelzebú ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj”, ¿nyi mequee jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj tyihuoꞌtaxájtaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán ajaꞌchej?
Aꞌɨ́jna ɨ tyaj jatzɨɨnyaꞌaj
26’Aꞌɨ́j xu jɨn quee huáꞌtzɨɨnyeꞌej ɨ tyeɨ́tyee. Jiꞌnye jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jɨn rɨcɨj avíitzij jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huataséjreꞌsij, nusu jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j tyiꞌ avaaj aꞌɨ́ɨ pu ajta muaꞌreeriꞌhuan. 27Tyiꞌtɨ́j nyaj tɨ́caꞌristeꞌ jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, siataꞌaj tújca jaataxáj, ajta ɨ nyaj avíitzij jɨn jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, caꞌnyíin xu jɨn jaataxáj, áan xu ɨmuáj joꞌtyúuj ɨ juchiꞌij japua. 28Caxu huáꞌtzɨɨnyeꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj juxaꞌaj tyeɨ́tyee cuiꞌcaa, jiꞌnye camu jaayíꞌtɨn maj ɨ jaꞌmua júuricamej huajéꞌcaj, sulu siataꞌaj aꞌɨ́j pu tyúꞌtzɨɨnyeꞌen ɨ Dios ɨ tɨ jaayíꞌtɨn tɨ jaꞌantyipuáꞌrityeꞌen mu jaꞌmua júuricamej, ajta jaayíꞌtɨn tɨ jaꞌantyipuáꞌrityeꞌen mu jáꞌmuajuuricamej ɨ tɨéj jitze tɨquee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij.
29’¿Nyij mequee aꞌyan tyityáꞌnajchi mu pínaꞌsee aꞌchu séej túmii mahuaꞌpuaj? Ajta aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ aꞌɨ́ɨ pu huáꞌchaꞌɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ pínaꞌsee, capu ij sɨ́ɨj muɨꞌnyij ɨ pínaꞌaj tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨn quee aꞌyan tyuꞌtaxáj. 30Ajta muaꞌajmaj Dios pu jamuaꞌreej aꞌchu siaj puaꞌmácan avaꞌcɨpuaj sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj. 31Aꞌɨ́j xu jɨn quee tyíꞌtzɨɨnyeꞌej jéetzeꞌ xu muaꞌaj juxɨeꞌveꞌ ɨ Dios jimi mequee ɨ pínaꞌsee.
32’Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyinaataxáj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨ nyéetzij náꞌastijreꞌ, aꞌyaa nu nyajta nyáaj tyaataxájta aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ nyavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j, 33ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ naatyáhueꞌtaj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa nu nyajta nyáaj tyeetyáhueꞌtaj nyajta aꞌyan tyaataxájta aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ nyavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ nyaj quee jamuaꞌtyej.
Tyeɨ́tyee mu jéꞌtaꞌ huacɨ́j aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ Jesús
34’Caxu aꞌyan tyíꞌmuaꞌajcaj nyaj aꞌɨ́jna jɨn mujoꞌvéꞌmej mej mij tyámuaꞌ yan tyíꞌtyechajcaj ɨ cháanacaj japua, canu aꞌɨ́jna jɨn mujoꞌvéꞌmej mej mij juxáahuaj yan séjreꞌej, sulu mej mij jéꞌtaꞌ huácɨɨnyej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej nyaj rɨcɨj. 35Aꞌɨ́j nu jɨn mujoꞌvéꞌmej mej mij ɨ huaꞌ yojmuaꞌ huatyóochenyij maj huoꞌtanyóꞌsiꞌtyeꞌen ɨ juhuásimuaꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ íjmueꞌestɨꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajta jaatyényoꞌsiꞌtyeꞌej ɨ junáanaj, ajta aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨ arí tyimúꞌ tɨ íitɨꞌ, aꞌɨ́ɨ mu majta huatóonyoꞌsiꞌtyeꞌej, 36aꞌɨ́j mu jɨn tyuuchaꞌɨ́ɨreꞌej muáꞌjuꞌun ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ jamuán.
37’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ jaxɨeꞌveꞌ ɨ jutáataj, nusu ɨ junáanaj quee nyéetzij, capu aꞌyan tyeꞌtyévijtyeꞌ tɨ nyéetzij jimi huatyáꞌɨtzeereꞌen, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ jaxɨeꞌveꞌ ɨ juyój tɨ tyáatɨꞌ, nusu tɨ íitɨꞌ, quee nyéetzij, capu ajta aꞌyan tyeꞌtyévijtyeꞌ tɨꞌij nyéetzij jimi ajtyámaꞌcantaj, 38ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨquee jaxɨeꞌveꞌ tɨꞌij jajpuéjtzij, nusu maj ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej puaꞌaj tyaaxáj, naꞌríij tɨpuaꞌaj huámuɨꞌnyij ɨ cúruuj jitze, capu jatyévijtyeꞌ tɨꞌij nye jitze ajtyámaꞌcantaj jáꞌraꞌnyij. 39Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéehua tyúumuaꞌriityeꞌ tɨꞌij quee huámuɨꞌnyij, aꞌɨ́ɨ pu muɨꞌnyij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ huatóoaꞌan tɨ huámuɨꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ nye jitze maꞌcan tyihuáꞌixaatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu júurij taꞌmej jusén jɨmeꞌ.
Ɨ maj jamueꞌtɨn aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ
(Mr. 9:41)
40’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyámuaꞌ tyajamuaatyéjeevij ɨ juchéj, aꞌɨ́ɨ pu ajta nyéetzij tyámuaꞌ tyinaatyéjeevij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyéetzij tyámuaꞌ tyinaatyéeje, aꞌɨ́j pu ajta tyámuaꞌ tyuꞌtyéeje ɨ tɨ unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ. 41Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyámuaꞌ tyetyéejej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáꞌcɨꞌtyij ɨ Dios jimi tɨꞌɨj ajta tyáꞌcɨꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej tyámuaꞌ tyuꞌtyéjeevej ɨ tɨ tyámuaꞌ tyiꞌtyúuchaꞌɨj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáꞌcɨꞌtyij ɨ Dios jimi tɨꞌɨj ajta tyáꞌcɨꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyámuaꞌ tyiꞌtyúuchaꞌɨj. 42Ajta aꞌtɨ́j tɨ naꞌaj tɨ cɨ́ɨ ɨ jájtyij tyaatáꞌan ɨ séej ɨ tyévij tɨ nye jimi ajtyámaꞌcan, tyij ajta quee vaꞌcán jɨn nye jimi tyiꞌtyéjvee, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn ajta tyiꞌtɨ́j ancuriáaꞌsij ɨ Dios jimi.
11Aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huojoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj
1Tɨꞌɨj Jesús jaatapuáꞌcɨtacaꞌ tɨ tyihuóꞌixaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aj puꞌij jóꞌraa, tɨꞌɨj ij aꞌyee joꞌréꞌnyej ɨ chájtaꞌnaj jitze, tɨꞌij tyihuóꞌmuaꞌtyej ajta tyihuóꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee.
2Ajta aꞌɨ́jna ɨ Juan ɨ tɨ eetyánamiꞌhuacaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús rɨjcaa. Aj puꞌij séecan huataꞌítyacaꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj 3mej mij aꞌyan tyiyoꞌtaꞌíhuoꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ, nusu aꞌyan tyuuxɨéꞌvaꞌcaj mej mij séej huachoꞌveꞌen.
4Jesús puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Séricuj, siataꞌaj jaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyíꞌsej ajta jeꞌej siaj tyíꞌnamuaj. 5Siataꞌaj jaatéꞌexaatyeꞌen maj meríj atanyéjnyeꞌ ɨ maj aracúcuꞌnyijmaꞌcaa, majta meríj rácɨjcɨꞌnyiveꞌ ɨ maj quee rácɨjcɨꞌnyiveꞌej, majta aꞌɨ́ɨmaj meríj huarúj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj cáꞌatzaj ɨ juhuéꞌraꞌ jitze, majta ɨ maj nácuxɨeꞌejmaꞌcaa meríj iityanamuáarajmee, majta meríj huatájuuriacaꞌ ɨ maj meríj huácuiꞌijcaa, majta ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ muꞌríj jáanamuajriꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios. 6Cheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ quee juhuáritaꞌ huaréꞌyiꞌij nye jimi aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ quee cheꞌ tyéꞌviicueꞌ.
7Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj joꞌcɨ́j ɨ maj Juan jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, Jesús pu huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ Juan, aꞌyan tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí usioꞌtyéesej aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj? ¿Nyiquij ɨ huíinyij usioꞌtyéesej áacaj tɨ jaariáꞌtuuxɨj? 8Naꞌríij sequée, ¿tyiꞌtanyí sianaꞌaj ujoꞌtyéesej? ¿Nyi aꞌtɨ́j sioꞌtyéesej tɨ naa eenyeꞌen tyíꞌchaan? Muaꞌaj xu aꞌyan tyáꞌmuaꞌreej maj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj naa eenyeꞌen tyíꞌchaan, aꞌúu mu jaꞌchej ɨ huaꞌ chiꞌtáj ɨ rey. 9Arí tɨpuaꞌaj sequée aꞌyan huarɨ́j, ¿jiꞌnye siaj sij aꞌáa jaꞌtanyéj? ¿Nyi aꞌɨ́jna usioꞌtyéesej aꞌtɨ́j tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj? Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, aꞌɨ́j xu ujoꞌtyéesej ɨ Juan ɨ tɨ ajta jéetzeꞌ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee quee sɨ́ɨj tɨ ajta aꞌɨ́jna jɨn tyiꞌtyéjvee tɨ Dios jitze maꞌcan tyihuóꞌixaatyeꞌen. 10Juan pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jaꞌxaj ɨ yuꞌxarij jitze aꞌyan tɨjɨn:
Nyáaj nu séej huataꞌítyij tɨ anaquéej huamaꞌaj jaꞌmej
tɨꞌij tyámuaꞌ tyúꞌuurej a juyéj jitze.
11Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, capu aꞌtɨ́j aꞌnáj tyeꞌentyájrupij tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ tɨ jéetzeꞌ veꞌéj quee ɨ tɨ jɨn tyiꞌtyéjvee aꞌɨ́jna ɨ Juan, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨléenyeꞌ jɨn tyiꞌtyéjvee ɨ Dios jimi, jéetzeꞌ pu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j quee aꞌɨ́jna ɨ Juan.
12’Tɨꞌɨj naꞌaj tyuꞌséjrej aꞌɨ́jna ɨ Juan, ya tɨ jeꞌréꞌnyej, tyeɨ́tyee mu jéehua tyíꞌtyeseꞌ mej mij utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios jáꞌsejreꞌ, majta ɨ maj jéehua uhuácacaꞌnyeꞌ aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrityeꞌen tajapuá tɨ tyejéꞌsejreꞌ. 13Néijmiꞌi ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, ajta ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, néijmiꞌi mu jaataxájtacaꞌ jeꞌej tɨ ɨ Dios tyíꞌijta íiyan ɨ cháanacaj japua, majta móoj aꞌyan tyáꞌxajtacaꞌaj ꞌasta naꞌaj quee huataséjre aꞌɨ́jna ɨ Juan, 14ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan setyityóocaꞌnyej siaj tyáꞌantzaahuatyeꞌen, aꞌɨ́jna ɨ Juan aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ juxɨeꞌveꞌ tɨ ya uvéꞌnyej aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Elías. 15Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj ityanamuáarajmee, micheꞌ tyámuaꞌ tyáanamuaj.
16’¿Jiꞌnye nyanaꞌaj tyihuoꞌtaxáj jeꞌej maj een ɨ tyeɨ́tyee ijíij maj yan huacháatɨmee? Aꞌyaa mu een matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij ɨ maj véjriꞌ jaꞌajtyíj joꞌmaj tyajáꞌtoj, ɨ maj huaꞌtyéjiꞌvii ɨ séecan aꞌyan tɨjɨn: 17“Tyetyuꞌtácɨꞌsityej, siajta muaꞌaj caxu tyuꞌtyéenyej; tyajta tu tyuꞌtáchuiicacaꞌ tyataxamúurityaꞌaj, siajta muaꞌaj caxu huatóoxaamujri.” 18Jiꞌnye tɨꞌɨj ɨ Juan yan uvéꞌnyej, ɨ tɨ juꞌítziꞌvaꞌcaꞌaj, ajta quee jayaꞌcariaꞌaj ɨ nahuáj; aꞌyaa xu sij tyaataxájtacaꞌ tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj. 19Ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨn yan uvéꞌnyej ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, tɨquee aꞌyan tyúuꞌitziꞌveꞌ, ajta jayaꞌcaa ɨ nahuáj, muaꞌaj xu sij aꞌyan tyaaxájtacaꞌ tɨjɨn huápuɨꞌɨj pu tyíꞌcuaꞌcaa, ajta jayaꞌcaa ɨ nahuáj, ajta huáꞌjaahuatyeꞌ ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨj, ajta ɨ maj huáꞌjijveꞌ ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcaa. Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jɨn Dios néijmiꞌi tyuꞌyíꞌtɨn, aꞌɨ́ɨ pu huataséjreꞌsij.
Jeꞌej maj tyaꞌajpuéetzij muáꞌjuꞌun ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee ɨ chájtaꞌnaj jitze joꞌmaj quee tyajáꞌtzaahuatyeꞌ
20Aj puꞌij Jesús huatyóochej tɨꞌij huaꞌajtyáꞌxɨꞌɨn aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmaꞌcaa joꞌtɨj arí jéehua tyojoꞌmuárɨeꞌcaꞌaj mej mij tyámuaꞌ tyoꞌtaséj, jiꞌnye camu huatyóohuij maj seequéj tyúꞌmuaꞌtyij. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
21—Cheꞌ jeꞌej tɨnaꞌaj jaꞌmua jimi mu siaj Corazín jaꞌchej. Cheꞌ jeꞌej tɨnaꞌaj jaꞌmua jimi mu siaj Betsaida jaꞌchej. Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj tyuꞌmuárɨeꞌnyiicheꞌ aꞌájna a Tiro, nyajta aꞌájna a Sidón, aꞌyájna jeꞌej nyaj nyeríj huarɨ́j jaꞌmua jimi, aꞌɨ́ɨ mu meríj tyaꞌantzáahuatyeꞌnyijcheꞌ ɨ Dios jimi, metyuꞌtuuꞌúunyiꞌran majta nasíj ahuohuáatyaꞌxɨꞌɨn. 22Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ aꞌyan tyeꞌmej tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ ɨ Dios huáꞌxɨjtyeꞌen, jéetzeꞌ xu muaꞌaj jajpuéetzij xáꞌjuꞌun mequee aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmaꞌcaa aꞌájna a Tiro majta aꞌájna a Sidón. 23Siajta muaꞌaj mu siaj Capernaúm joꞌcháatɨmee, ¿nyi aꞌyan setyityóomuajtye tɨ ɨ Dios jamuaatáꞌsij siaj sij tajapuá jaꞌséeriaꞌaj xáꞌraꞌnyij? Caxu xaa nyuꞌuj, Dios pu puéjtzij jamuaatáꞌsij, aꞌáa xu joꞌtyáꞌɨtzeereꞌen joꞌtɨj jaꞌtyácun ajta quee ámiteereꞌ aꞌchu tɨ ajoꞌcátyee. Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj huárɨnyiicheꞌ aꞌájna a Sodoma jeꞌej nyaj nyeríj tyuꞌmuárɨej jaꞌmua jimi, aꞌɨ́ɨ pu ooj ɨ chájtaꞌnaj yeséeriaꞌcajcheꞌ ijíij. 24Ajta aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨꞌɨj aꞌájna tyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ ɨ Dios huáꞌxɨjtyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj yan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua, muaꞌaj xu jéetzeꞌ jajpuéetzij xáꞌjuꞌun mequee aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmaꞌcaa aꞌájna a Sodoma.
Musioꞌváꞌjuꞌ nye jimi siataꞌaj huóosoꞌpeꞌen
25Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze Jesús pu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Muáaj mu paj nyavástaraꞌ, ɨ paj tyíꞌijta u tajapuá, pajta íiyan ɨ cháanacaj japua, muéetzij nu tyíꞌmuatyojtziꞌreꞌ, jiꞌnye muáaj paj huoꞌtaꞌ mej mij yoꞌitéej muáꞌraꞌnyij jeꞌej tɨ een a jimi, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee óotzaahuatyeꞌ, pajta quee huoꞌtaꞌ maj yoꞌitéej muáꞌraꞌnyij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj támuaꞌrej, majta ɨ maj jéehua tyojóꞌitej. 26Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna nyavástaraꞌ, aꞌyaa pu muéetzij tyimuaꞌránajchacaꞌ.
27’Néijmiꞌi pu tyinaatátuii aꞌɨ́jna ɨ nyavástaraꞌ. Capu aꞌtɨ́j tyámuaꞌ tyíꞌnyamuaꞌtyej jeꞌej nyaj een, sulu aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ nyavástaraꞌ, capu ajta aꞌtɨ́j tyámuaꞌ tyáꞌmuaꞌtyej ɨ nyavástaraꞌ, sulu nyáaj ɨ nyaj yójraꞌ puéꞌeen nyáaj nu xaa jamuaꞌtyej, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan tyinaꞌráanajchi mej mij jáamuaꞌtyij. 28Siataꞌaj nye jimi mujoꞌváꞌjuꞌun néijmiꞌi mu siaj cuaꞌnaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ siaj jahuoo siaj tyámuaꞌ tyaatáꞌan ɨ Dios, siajta aꞌɨ́jcɨ jɨn tyíꞌtyeseꞌ siaj néijmiꞌi jɨn jaꞌráꞌastijreꞌen, nyáaj nu jamuaatáꞌsij siaj sij huóosoꞌpeꞌen. 29Siataꞌaj tyeꞌentyájrutyej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ nyaj jɨn tyajáꞌmuaꞌijcatyeꞌ, siajta nye jimi tyiꞌhuóomuaꞌtyej, jiꞌnye nyáaj nu muáꞌajcan, nyajta quee áꞌnyatzaahuatyeꞌ, nyáaj nu nyij jamuaatáꞌsij siaj tyámuaꞌ huárɨnyij ɨ jutzájtaꞌ. 30Jiꞌnye capu muárɨeꞌrij siaj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej nyaj tyajamuaataꞌíjtyeꞌsij, ajta ɨ nyaj jɨn tyajáꞌmuaꞌijcatyeꞌ, capu ajta muárɨeꞌrij siaj sij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej nyaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
12Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j jaꞌantyítzaanaxɨj ɨ tyeríicuj tɨ antyimuéeyeꞌejmee
1Ajta aꞌájna ɨmuáj Jesús pu aꞌáa joomaꞌcaꞌaj jéꞌtaꞌ ɨ víꞌraꞌaj tzajtaꞌ, aꞌaj pu putyíꞌrɨjcaa ɨ xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpii. Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu meríj jéehua tajcucaꞌaj aj mu mij huatyóohuij maj jíꞌijtzaanaxɨꞌɨn ɨ tyeríicuj jatzeꞌ, majta jeꞌen jajcɨꞌmájraa ɨ jatzíj. 2Majta ɨ fariseos, matɨꞌɨj huoꞌséj maj aꞌyan rɨjcaa, aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Cásɨꞌ, huoꞌséj jeꞌej maj rɨcɨj mu maj ajamuán huacɨꞌɨj, aꞌyaa mu rɨcɨj jeꞌej tɨ quee tyíɨꞌrij tɨ aꞌtɨ́j aꞌyan rɨjcaj aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpeꞌ.
3Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze jeꞌej tɨ huarɨ́j aꞌɨ́jna ɨ David tɨꞌɨj huataíꞌcuatacaꞌ, majta ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj? 4Aꞌúu pu joꞌtyájrupij u tyeyúuj tzajtaꞌ, ɨ tɨ chiꞌraꞌan puéꞌeen ɨ Dios, ajta jeꞌen jáacuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ páan ɨ maj Dios huatámuꞌvejrij, majta ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu majta jáacuaj, maꞌajta aꞌɨ́jcɨ ɨ páan aꞌɨ́ɨ muꞌuj jacuaꞌcaa ɨ puaaríij. 5¿Caꞌ sequée aꞌnáj joꞌjíjvej jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Moisés, maj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyityetyúuꞌpuꞌ u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu quee jusoꞌpii aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpeꞌ? 6Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, tɨ sɨ́ɨj ya jaꞌmua jimi séejreꞌ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ mequee aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyityetyúuꞌpuꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. 7Caxu aꞌtzúj yóꞌitej jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌíjna tɨ aꞌyan tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ jɨmeꞌ Dios jaataxájtacaꞌ tɨ aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj jujɨ́ɨmuaꞌaj óocuꞌvej, canu jaxɨeꞌveꞌ siaj tyiꞌtɨ́j muꞌvejritaj.” Tɨpuaꞌaj seyoꞌitée xáꞌraꞌnyiicheꞌ, caxu aꞌyan tyihuaꞌxáatziꞌrancheꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee. 8Aꞌyaa puꞌij, nyáaj ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, nyáaj nu nyajta aꞌɨ́jcɨ jɨn antyínyamuaꞌree ɨ xɨcáaraꞌ aꞌnáj maj jitzán jusoꞌpeꞌ.
Jesús pu séej tyúꞌhuaaj tɨ cɨyáaxaraꞌcaꞌaj ɨ jumuácaꞌ jitze
9Aj puꞌij Jesús jóꞌraa, tɨꞌquij aꞌúun joꞌtyájrupij u tyeyúuj tzajtaꞌ. 10Aꞌúu pu sɨ́ɨj joꞌtyávaacaꞌaj tɨ cɨyáaxaraꞌcaꞌaj ɨ jumuácaꞌ jitze, majta ɨ fariseos ɨ maj aꞌúun jeꞌrúꞌuucaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jɨn tyaaxájtziꞌ ɨ Jesús, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyiquij ɨꞌríj tyej tyáahuatyeꞌen séej ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpeꞌ?
11Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j séej cányaꞌaj tyícɨɨtzij, ajta jeꞌen ɨ cányaꞌaj atyéjvetyij joꞌtɨj jaꞌtyácun aꞌájna matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpeꞌ, ¿nyiquee ujoꞌmaꞌaj taꞌmej tɨꞌij jeꞌtajáj? 12Ajta ɨ tyévij pu jéetzeꞌ tyíꞌhuɨɨreꞌ quee ɨ cányaꞌaj. Aꞌɨ́j pu jɨn ɨꞌríj tɨ aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j jɨn xáꞌpuɨꞌ huárɨnyij aꞌájna xɨcáaraꞌ matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpeꞌ.
13Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ cɨyáaxaraꞌ ɨ jumuácaꞌ jitze tɨjɨn:
—Huatátzaaraj muaꞌ muácaꞌ, aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ tyáatɨꞌ jaatátzaaracaꞌ ɨ jumuácaꞌ, aj puꞌij huarúj, aꞌyaa pu éenyeꞌej jaꞌraa tɨꞌɨj ɨ sɨ́ɨj ɨ muácaꞌraꞌan. 14Matɨꞌɨj mij iiráacɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, aj mu mij huatyóohuij maj jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen jeꞌej maj yeꞌej huárɨnyij mej mij jaajéꞌcaj ɨ Jesús.
Jeꞌej tɨ sɨ́ɨj anaquéej tyaataxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
15Tɨꞌɨj ɨ Jesús jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej, aj puꞌij iirájraa, majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee jamuán joꞌcɨ́j. Ajta ɨ Jesús pu néijmiꞌcaa pu tyúꞌhuaaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj, 16ajta aꞌyan tyihuáꞌijmuejracaꞌaj maj quee jéjristaꞌ jaxajta aꞌtɨ́j tɨ puɨ́rɨcɨj. 17Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ jájcuaj ɨmuáj tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías, ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, tɨ aꞌyan tɨjɨn:
18Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ nyahuɨɨreꞌ, ɨ nyaj jaꞌantyíhuoj,
ɨ nyaj jéehua jaxɨeꞌveꞌ, nyajta jitzán nyetyamuaꞌveꞌ.
Nyajúuricamej nu jimi huatyátoosij,
aꞌɨ́ɨ puꞌij tyámuaꞌ tyihuoꞌtyéjeevij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua joꞌcháatɨmee.
19Capu aꞌtɨ́j jeꞌej tyiꞌjéevej jaꞌmej, capu ajta jíihuaj jaꞌmej,
camu janamuajran tɨ tyiꞌxáataj jaꞌmej aꞌájna a cáayej jitze.
20Capu jéetzeꞌ puéjtzij huoꞌtaꞌsij ɨ maj huápuɨꞌɨj jaapuéjtzitarej,
capu ajta huáꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee cheꞌ tyéꞌviicueꞌ,
sulu aꞌɨ́ɨ pu huaꞌ japua huatányuusij ajta aꞌɨ́jna jɨn tyuꞌtyámueꞌtɨj ɨ tɨ naa een.
21Majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, néijmiꞌi mu jimi tyiꞌijchóꞌveꞌ.
Matɨꞌɨj ɨ Jesús jitze tyoꞌojpuáꞌrij
(Mr. 3:19-30; Lc. 11:14-23; 12:10)
22Matɨꞌɨj mij séej ujaꞌráaviꞌtɨj ɨ Jesús jimi tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn quee atányeericaꞌaj ajta quee tyoꞌrɨ́ɨriajcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, aj puꞌij ɨ Jesús tyáahuaj tɨꞌɨj ij atányeeriacaꞌ, ajta tyoꞌrɨɨriáaj jaꞌraa. 23Néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ tyoꞌtaséj, aꞌyaa mu mij tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
—¿Nyiquij aꞌmúu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ yójraꞌ ɨ David?
24Majta ɨ fariseos matɨꞌɨj aꞌyan tyihuóꞌnamuajriꞌ, aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌmújna mu aꞌtɨ́j Beelzebú pu jitze aróocaꞌnyej, tɨꞌij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj, jiꞌnye Beelzebú pu tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj.
25Ajta ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej maj tyíꞌmuaꞌajcaa, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan jéꞌtaꞌ muáacɨɨnyej, aꞌɨ́ɨ mu huatóonyoꞌsiꞌtyeꞌej, ajta ɨ maj aꞌáa jaꞌchej camu cheꞌ áꞌtyeeren, naꞌríij ɨ maj séej chájtaꞌnaj jitze ajaꞌchej nusu ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen sɨ́ɨj ɨ aꞌtɨ́j, aꞌyan majta jéꞌtaꞌ tyityáacɨɨnyej, camu majta cheꞌ áꞌtyeeren. 26Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj een, tɨpuaꞌaj ɨ tyiyáaruꞌ huoꞌtamuárityeꞌen ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu majta jéꞌtaꞌ ootajúꞌ, ¿jiꞌnye ooj tyíɨꞌrij mej mij huatyóocaꞌnyej? 27Aꞌyaa xu muaꞌaj tyíꞌnyaxaj nyaj jee aꞌɨ́j jitze arányacaꞌnyej ɨ Beelzebú, nyej nyij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj, tɨ puaꞌaj aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan, ¿aꞌtanyíj caꞌnyíjraꞌaj huaꞌtáꞌcaa aꞌɨ́ɨmaj ɨ jaꞌmuaxaꞌaj tyeɨ́tyee, mej mij aꞌyan chaꞌtaj manaꞌaj tyihuoꞌtamuárityeꞌen? Aꞌɨ́ɨmaj mu mij aꞌyan tyajaꞌmuaxaj siaj muaꞌaj quee xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej siaj nyéetzij tyíꞌnyaxajtziꞌ. 28Jiꞌnye nyáaj nu aꞌɨ́jcɨ jitze arányacaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios nyej nyij tyiyáaruꞌuj huatamuárityeꞌen, aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan huatóomuaꞌaj tɨ arí aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej tɨꞌɨj ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj jaꞌmua jimi.
29’¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ náhuaꞌrij utyájrutyej joꞌtɨj jaꞌchej ɨ aꞌtɨ́j tɨ uhuájcaꞌnyej tɨꞌij tyaanáhueꞌ, tɨpuaꞌaj quee míꞌeen jaatyájɨꞌqueꞌen? Jiꞌnye aꞌyaa pu xaa tyuꞌtáɨꞌriitarij tɨꞌij utyájrutyej joꞌtɨj jaꞌchej tɨꞌij tyaanáhueꞌ tyíaꞌraꞌan.
30’Aꞌɨ́jna ɨ tɨquee nyaj jamuán joꞌchaꞌcan, aꞌɨ́ɨ pu nyéjchaꞌɨɨreꞌ, ajta ɨ tɨquee tyeɨ́tyee tyísɨɨreꞌ nye jimi, aꞌɨ́ɨ pu huojoꞌcuíꞌnaj.
31’Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Dios néijmiꞌi tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌraj ɨ tyétyacaa ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ajta ɨ maj jɨn jeꞌej puaꞌaj tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj, ajta capu tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌraj tɨpuaꞌaj jeꞌej puaꞌaj metyaꞌxajta ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. 32Dios pu ajta tyaatúꞌuunyiꞌraj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌnyaxaj nyéetzij ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, ajta aꞌtɨ́j tɨ jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxajta aꞌɨ́jcɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, capu aꞌnáj tyaatúꞌuunyiꞌraj, capu ajta ɨ séej jitze ɨ cháanacaj tɨ jájcuaj.
Ɨ cɨyéj aꞌɨ́j pu jɨn ámiteereꞌ jeꞌej tɨ eenyeꞌ tacaꞌ
33’Tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌnyeꞌen ɨ cɨyéj, jɨꞌréꞌnyeꞌen pu ajta tajcaa, ajta tɨpuaꞌaj quee jɨꞌréꞌnyeꞌen ɨ cɨyéj capu jɨꞌréꞌnyeꞌen tajcaa, jiꞌnye aꞌɨ́j pu jɨn ɨ táqueꞌraꞌ ámiteereꞌ tyiꞌtɨ́j tɨ cɨyáaraꞌ puéꞌeen. 34Muaꞌaj xu aꞌɨ́jcɨ jitze eeráanyej ɨ cúꞌcuꞌuj tɨ tyíꞌhueꞌtacaa. ¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij siaj tyiꞌtɨ́j huataxáj tɨ xáꞌpuɨꞌ tɨpuaꞌaj muaꞌaj sequée tyámuaꞌ eenyeꞌ? Jiꞌnye jeꞌej tɨ sɨ́ɨj tyíꞌmuaꞌtzej ɨ jutzájtaꞌ aꞌɨ́j pu huataxájta. 35Aꞌɨ́jna ɨ tyévij tɨ tyámuaꞌ een jɨꞌréꞌnyeꞌen pu tyíꞌxaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ajta tyámuaꞌ een ɨ jutzájtaꞌ, ajta ɨ tyévij tɨ jeꞌej puaꞌaj een, aꞌɨ́ɨ pu jeꞌej puaꞌaj eenyeꞌ tyíꞌxaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu jeꞌej puaꞌaj een ɨ jutzájtaꞌ. 36Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ aꞌyan tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán Dios huáꞌxɨjtyeꞌen, néijmiꞌi mu jɨn áꞌxɨjtyiꞌhuan tyiꞌtɨ́j maj jeꞌej puaꞌaj tyuꞌtaxájtacaꞌ. 37Jiꞌnye Dios pu aꞌɨ́jna jɨn muáꞌxɨjtyeꞌen jeꞌej paj tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj, aꞌyaa puꞌij tyoꞌtámiteereꞌej tɨpuaꞌaj muáahuɨɨreꞌen nusu quee.
Séecan mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyáꞌhuoo tɨ Jesús huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj
38Aj mu mij ɨ fariseos, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyaatéꞌexaa ɨ Jesús tɨjɨn:
—Maeestro, aꞌyaa tu tyáꞌxɨeꞌveꞌ paj tyiꞌtɨ́j taataséjratyeꞌen ɨ tyaj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj.
39Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌíimaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌyaa mu tyíꞌnyahuavii nyaj tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn tyámuaꞌ tyoꞌtaséj, ajta canu tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌsij sulu aꞌɨ́j nuꞌuj jeꞌej tɨ tyáaruj ɨ Jonás ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj. 40Jiꞌnye aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ Jonás huéeicaj xɨcáj ajta huéeicaj tɨ́caꞌ tyéꞌtyee tɨ aráacaꞌaj ɨ jucáaraꞌ jitze ɨ hueꞌej tɨ jaatyáanɨjcua, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyíꞌnyoorej nyéetzij ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌáa nu jaꞌraqueꞌtɨ́j naꞌmej chuéj tzajtaꞌ huéeicaj xɨcáj, nyajta huéeicaj tɨ́caꞌ. 41Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Nínive jaꞌchej aꞌɨ́ɨ mu jaꞌmua jamuán ajoꞌtyáhuiixɨꞌɨj aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj ɨ Dios jamuaꞌxɨjtyeꞌen, majta jeꞌen jamuaꞌxaꞌpuɨꞌɨntariꞌtzeꞌen muaꞌajmaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Nínive jáꞌchajcaꞌaj aꞌɨ́ɨ mu tyáꞌantzaahuaj ɨ Dios jimi matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jonás, nyajta nyáaj, ɨ nyaj jaꞌmua jamuán yésejreꞌ jéetzeꞌ nu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee quee ɨ Jonás. 42Ajta aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨ jájcuaj ɨmuáj tyíꞌijtacaꞌaj yúutyej pujmuaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajta ajoꞌtyéechaxɨ, matɨꞌɨj huáꞌxɨjtyeꞌej ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ pu ajta huaꞌxaꞌpuɨꞌɨntariꞌtzeꞌen, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu aꞌ ɨmuáj joꞌvéꞌmej tɨꞌij jáanamuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Salomón ɨ tɨ jéehua huápuɨꞌɨj tyuꞌyíꞌtɨn, nyajta nyáaj, jéetzeꞌ nu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee quee aꞌɨ́jna ɨ Salomón.
Aꞌɨ́jna ɨ júuricamej tɨ jeꞌej puaꞌaj een tɨ ajta huarɨáꞌraj
43’Tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj ɨ júuricamej tɨ jeꞌej puaꞌaj een iirájraꞌnyij séej ɨ tyévij tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu joꞌcháꞌcanyaꞌaj jaꞌmej tɨ jahuoo joꞌtɨj joꞌhuáchij tɨꞌij huóosoꞌpeꞌen, ajta tɨꞌɨj quee jatyooveꞌen, aꞌyaa pu tyiꞌriáꞌmuaꞌsij tɨjɨn: 44“Naariáꞌraꞌsij a nyichéj jóꞌnyaj jaꞌrájraa.” Tɨꞌɨj ajoꞌréꞌnyej, aꞌyaa pu eenyeꞌ tyoonyij aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, tɨ naa uhuaꞌéꞌnyaꞌaj taꞌmej tɨꞌɨj chiꞌij maj moochán iiráꞌichoꞌtacaꞌ, majta tyámuaꞌ naa tyoꞌhuáruu. 45Aj puꞌij ɨ júuricamej uhuajaꞌráviꞌtɨj séecan ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌasej ɨ maj jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj een quee ɨ aꞌɨ́jna, aj mu mij néijmiꞌi utyárutyij mej mij iiráatyaꞌaj muáꞌraꞌnyij ɨ tyévij tzajtaꞌ, ajta jeꞌen aꞌyan tyeꞌráamej tɨ jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj éenyeꞌej taꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tyévij quee tɨꞌɨj jájcuaj éenyeꞌej. Aꞌyaa puꞌij tyihuáꞌuurej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee.
Aꞌɨ́jna ɨ náanajraꞌ majta ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
46Óocheꞌ pu tyiꞌxáatacaj ɨ Jesús matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌɨ́jna ɨ náanajraꞌ, majta ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ, aꞌáa mu joꞌtyáhuiixɨj apuaꞌquéj, aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jamuán tyuꞌtaxáj, 47aj puꞌij sɨ́ɨj aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—A mu puaꞌquéj joꞌtyúꞌuu aꞌ náanaj, majta aꞌihuáamuaꞌ, máaxɨeꞌveꞌ maj ajamuán tyuꞌtaxáj.
48Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Aꞌtyaanyíj aꞌɨ́ɨn maj puéꞌeen ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ ajta ɨ nyináana?
49Aj puꞌij huoꞌséerajraa ɨ maj jamuán huacɨ́j, ajta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌíi mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj nyináana majta nyeꞌihuáamuaꞌ. 50Jiꞌnye aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyináana, majta nyeꞌihuáamuaꞌ.
13Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastee
1Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, Jesús pu iirájraa u chiꞌtáj, aꞌáa pu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájrij tɨꞌquij aꞌáa joꞌtayíxɨj. 2Aj mu mij jéehua ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ tyeɨ́tyee joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej, aj puꞌij antyíraj ɨ báarcuj jitze tɨ jáataꞌ acávaꞌcaꞌaj, ajta jeꞌen ooyíxɨj, majta ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa mu jaꞌajtyequéetɨmaꞌcaa a tɨ jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij. 3Tɨꞌquij jéehua tyihuaꞌajmuáꞌtyej séej nyúucarij jɨmeꞌ, aꞌyan tɨjɨn:
—Aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastee, aꞌáa pu joꞌmej joꞌtɨj tyajáꞌhuastee. 4Aa pu joomaꞌcaꞌaj jatahuaꞌnáaj ɨ ímueꞌrij, séecan puꞌij ɨ ímueꞌrij juyéj jitze huavatzɨ́ɨjraa, aj mu mij pínaꞌsee jútyeꞌ ajeꞌcáanyej matɨꞌɨj mij jaaréꞌjeꞌpuj. 5Ajta séecan aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tyetyéj tzajtaꞌ joꞌtɨj quee jéehua jáꞌchuej, aj puꞌij jiyeꞌtzín ajnyéj ɨ ímueꞌrij, jiꞌnye capu jéehua huáchootaꞌcaꞌaj tɨꞌij aróonaanaꞌtyeꞌen, 6ajta tɨꞌɨj eeréꞌnyej ɨ xɨcáj, aj puꞌij huariaꞌhuaj ɨ tɨ arí ajnyéj, jiꞌnye capu aꞌchu ajoꞌcanáanaꞌajmaꞌcaaj.
7’Ajta séecan ɨ ímueꞌrij, aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tzícareꞌej tzajtaꞌ, tɨꞌɨj ij ɨ tzícareꞌej huahuósej, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌváꞌnaj ɨ tɨ arí ajnyájcaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn quee huácɨɨriacaꞌ.
8’Ajta séecan aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa joꞌtɨj joꞌjɨ́ꞌreꞌen ɨ chuéj, aꞌɨ́ɨ pu xaa ij ajnyéj, tɨꞌquij huahuósej, séecan puꞌij ɨ ímueꞌrij aꞌyan tyeꞌrájraa aꞌchu anxɨtyej ɨ jatzíj tɨ catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa, ajta séecan huéeicatyej. Ajta séecan seityéj japuan tamuáamuataꞌ pu catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
9’Mu siaj ityanamuáarajmee, tyámuaꞌ xu naa tyáanamuaj.
Jiꞌnye een jɨmeꞌ ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyahuaꞌaj séej nyúucarij jɨmeꞌ
10Aj mu mij ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij jaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej tɨ een jɨmeꞌ séej nyúucarij jɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee.
11Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Dios pu muaꞌajmaj jamuaatáꞌ siaj sij yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij jeꞌej tɨ tyíꞌeen joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn tyejéꞌijtaj, majta ɨ séecan capu huáɨꞌriityeꞌ mej mij yoꞌitéej muáꞌraꞌnyij, jiꞌnye capu ɨ Dios aꞌyan tyihuoꞌtáꞌ.
12’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ cɨ́ɨ tyiyoꞌitéej jeꞌej tɨ tyíꞌeen ɨ Dios jimi, Dios pu jéetzeꞌ jaatáꞌsij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee yóꞌitej, Dios pu jáariꞌraj aꞌchu tɨ caa arí tyúꞌmuaꞌreej 13Aꞌɨ́j nu jɨn séej nyúucarij jɨmeꞌ tyihuáꞌixaatyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu atanyéjnyeꞌ, ajta camu tyiꞌtɨ́j séej, majta mu iityanamuáarajmee, majta quee tyiꞌtɨ́j namuaj, camu majta yóꞌitej. 14Aꞌyaa puꞌij huaꞌ jimi tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías ɨ tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan aꞌyan tɨjɨn:
Tyij siajta jéehua tyíꞌnamuaj caxu yoꞌitéej xáꞌjuꞌun,
nusu siajta tyámuaꞌ tyityaꞌtanyéjnyeꞌrij caxu tyiꞌtɨ́j séjran.
15Jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ,
camu iityanamuáarajmee,
aꞌɨ́ɨ mu majta quee atanyéjnyeꞌ,
mej mij jaaséj nusu maj tyuꞌnamuaj,
ajta mej mij quee yoꞌitéej muáꞌraꞌnyij mej mij nyéetzij jimi tyáꞌantzaahuatyeꞌen,
nyej nyij nyáaj tyámuaꞌ huóꞌuurej.
16’Siajta muaꞌaj siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen, jiꞌnye muaꞌaj xu iityanamuáarajmee siaj sij jaꞌráꞌastijreꞌen ɨ siaj janamuaj, siajta atanyéjnyeꞌ. 17Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ maj mueꞌtɨ́j ɨ maj tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaaséj jeꞌej siaj muaꞌaj seríj tyiꞌtɨ́j tyíꞌsej nyej jimi, majta quee camu jaaséej, aꞌyaa mu majta tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jáanamuaj jeꞌej siaj muaꞌaj tyíꞌnamuaj nyej jimi, ajta camu jáanamuajriꞌ.
Jesús pu huáꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌhuastyaa
18’Xáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastyaa. 19Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jáanamuaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, majta quee yóꞌitej, aꞌyaa mu een tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa aꞌájna juyéj jitze, aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een, aꞌɨ́ɨ pu tzajtaꞌ huataséjreꞌsij, tɨꞌquij huáariꞌraj ɨ nyúucarij ɨ maj júꞌmuaꞌreeriacaꞌaj ɨ juxɨéjnyuꞌcaa tzajtaꞌ.
20’Ajta aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tyetyéj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu een tɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij majta jeꞌen jutyamuaꞌveꞌej naa tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ maj jáanamuajriꞌ, 21majta quee jéehua ajoꞌcanáanaꞌajmee capu ij huáɨꞌriityeꞌ maj tyámuaꞌ eenyeꞌ, matɨꞌɨjta jajpuéjtzij naꞌríij séecan jeꞌej puaꞌaj mahuáꞌuuriaj, caꞌnácan mu ootyáꞌɨtzeereꞌej.
22’Aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa joꞌtɨj joꞌtzícareꞌej tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan een matɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij, ajta jéehua mu tyúumuaꞌtziityeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyeꞌmej íiyan tɨ tyíꞌmaꞌcan cháanacaj japua, majta aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj huoochíjtyaanyiꞌtaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij huáꞌcuanamuaj. Néijmiꞌi pu aꞌíjna quee tyiꞌtáꞌcaa tɨ ɨ nyúucarij tyámuaꞌ huaꞌ jimi tyuꞌtyáꞌɨtzeereꞌen mej mij aꞌɨ́jna jɨn huahuóseꞌen.
23’Ajta ɨ ímueꞌrij tɨ aꞌáa joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ chuéj japua tɨ huajɨꞌreꞌen, aꞌyaa pu een matɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij majta yóꞌitej, jéehua mu mij tyuꞌtátuiireꞌsij ɨ Dios jimi tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ímueꞌrij tɨ huácɨɨriacaꞌ aꞌchu anxɨtyej tɨ catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa, naꞌríij huéeicatyej ajta seityéj japuan tamuáamuataꞌ ɨ ímueꞌrij.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tuꞌpíj tɨ huahuástiꞌhuacaꞌ jamuán ɨ tyeríicuj
24Jesús pu ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ ímueꞌrij huahuástej ɨ juchuéj japua tɨ huajɨꞌreꞌen, 25ajta matɨꞌɨj néijmiꞌi tyacuꞌtzísimaꞌcaj, sɨ́ɨj pu ajoꞌréꞌnyej tɨ jájchaꞌɨɨreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨj, tɨꞌquij tuꞌpíj huahuástej aꞌɨ́jcɨ tzajtaꞌ ɨ tyeríicuj, ajta jeꞌen jóꞌraa.
26’Aj puꞌij tɨꞌɨj ajnyéj aꞌɨ́jna ɨ tyeríicuj ajta jeꞌen íijmueyaꞌxɨj, aj mu mij jáamuaꞌreeriꞌ tɨ ajta sɨ́ɨj huáviviihuacaꞌ ɨ ímueꞌrij, jiꞌnye capu íijmueyaꞌxɨj aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj. 27Matɨꞌɨj mij ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ ujóꞌjuꞌ mej mij jaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨɨj aꞌyaa mu tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, nyi pequee aꞌɨ́j huahuástej ɨ ímueꞌrij tɨ jɨ́ꞌreꞌen aꞌájna aꞌ chuéj japua, ¿joꞌnyij jaꞌajnyéj aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj?” 28Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Sɨ́ɨj tɨ nyéjchaꞌɨɨreꞌ pu jaahuástej.” Majta ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn: “¿Nyi muaꞌráanajchij tyaj ujóꞌjuꞌun tyej tyij jeꞌejcuuxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj?”
29’Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn: “Capu juxɨeꞌveꞌ siaj jaariáꞌcutaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, jiꞌnye tɨpuaꞌaj seríj jeꞌejcunan aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, ajta pu éjcuuxɨsij aꞌɨ́jna ɨ tyeríicuj. 30Cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ tɨꞌij néijmiꞌi huahuóseꞌen ꞌasta quee atyojoꞌréꞌnyej nyatɨꞌɨj tyeꞌentyiáꞌsij, aj nu nyij huoꞌtaꞌíjtyeꞌsij ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa mej mij anaquéej jeꞌejcuuxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, mataꞌaj jaꞌantyájɨꞌcaꞌxɨꞌɨn mej mij jajsɨ́ɨreꞌen majta jaatyáteeraj, majta jeꞌen juꞌtyátoosij aꞌɨ́jcɨ ɨ tyeríicuj u chiꞌtáj joꞌmaj tyejéꞌyuhuacaa.”
Ɨ játzaꞌraꞌan ɨ mostáasaj
31Jesús pu ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij huoꞌtéꞌexaa aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyíꞌeen ɨ Dios jimi tɨꞌɨj tuꞌpíj tyiꞌtɨ́j tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn mostáasaj, aꞌtɨ́j tɨ jaahuástej ɨ játzaꞌraꞌan aꞌájna joꞌtɨj tyajaꞌtachuéj. 32Aꞌɨ́jna ɨ mostáasaj, aꞌyaa pu eenyeꞌ tyájatzeꞌ tɨꞌɨj ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨ́leen quee séecan ɨ jatzíj, ajta tɨꞌɨj huahuóseꞌen, jéetzeꞌ pu uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌmej quee séecan ɨ tuꞌpíj iiyeꞌej tɨ séejreꞌ ɨ cháanacaj japua. Yaa pu uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌmej tɨꞌɨj cɨyéj, aj mu mij pínaꞌsee aveꞌréꞌnyesij mej mij aꞌáan tyojoꞌtyóoꞌitoꞌrityeꞌen ɨ cɨyáaraꞌ jitze.
Aꞌɨ́jna ɨ maj janaꞌajchityaa ɨ cuéjtzij
33Ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij huoꞌtéꞌexaa aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu ajta tyíꞌeen ɨ Dios jimi tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ levaduuraj, ɨ íitɨꞌ tɨ huéeicaj mediidaj atyájraj ɨ aríinaj, aj puꞌij jajcuéjtzitacaꞌ levaduuraj jamuán, ajta ɨ levaduuraj, aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌi tzajtaꞌ huanyáxɨꞌɨj ɨ cuéjtzij.
Jeꞌej tɨ een jɨmeꞌ ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyahuaꞌaj séej ɨ nyúucarij jɨmeꞌ
34Jesús pu néijmiꞌi aꞌyan tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj séej nyúucarij jɨmeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, capu tyiꞌtɨ́j huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj jaꞌhuooꞌitéerican jɨmeꞌ. 35Aꞌyaa pu huarɨ́j tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan tɨ aꞌyan tɨjɨn:
Séej nu nyúucarij jɨn tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej,
Nyáaj nu aꞌɨ́j huoꞌtéꞌexaatyeꞌej ɨ tɨ aviitziꞌhuacaꞌaj,
tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Dios tyeetyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj.
Jesús pu huáꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj ajta ɨ tyeríicuj
36Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtatyóotyeꞌej eerájraa ɨ tyeɨ́tyee jimi, tɨꞌquij chiꞌtáj utyájrupij, aꞌúu mu mij ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij jaatáhuaviiriꞌ tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ jaxaj ɨ tuꞌpíj tɨ quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨ ajnyéj ɨ tasáahua japua.
37Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaahuástej ɨ ímueꞌrij tɨ jɨ́ꞌreꞌen, nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, 38ajta aꞌɨ́jna ɨ tasáahua, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ cháanacaj. Aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ jɨ́ꞌreꞌen aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi, ajta aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj, aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ. 39Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jájchaꞌɨɨreꞌ aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyiyáaruꞌ. Ajta aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán tyíꞌtzaanan, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán antyipuaꞌrij ɨ cháanacaj, majta ɨ maj tyíꞌtzaanan, aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá. 40Aꞌyájna matɨꞌɨj ɨ tuꞌpíj tyéꞌejcuuxɨj mej mij jaatyáteeraj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán jóꞌvesij ɨ cháanacaj. 41Nyajta nyáaj ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, nyáaj nu huojoꞌtaꞌítyij ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij huáꞌajsɨɨreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej ɨ tyeɨ́tyee, majta jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj. 42Aꞌáa mu huojóohuaꞌxɨj joꞌtɨj jáꞌtaa, aꞌáa mu mij jéehua juyiinyixɨꞌɨn, majta jéehua huápuɨꞌɨj jajpuéjtzij muáꞌjuꞌun. 43Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ, aꞌyaa mu séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun tɨꞌɨj ɨ xɨcáj aꞌájna joꞌtɨj ɨ huaꞌ vástaraꞌ tyejéꞌijtaj. Majta ɨ maj iityanamuáarajmee, micheꞌ tyámuaꞌ tyáanamuaj.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ aviitziꞌ tɨ jéehua tyáꞌnajchij
44’Aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, aꞌyaa pu tyíꞌeen tɨꞌɨj ɨ tyiꞌtɨ́j tɨ aviitziꞌ aꞌájna tasáahua japua tɨ ajta jéehua tyáꞌnajchij. Aꞌtɨ́j pu jáatyoj aj puꞌij ajtáhuaꞌaj jaatyáꞌavaatacaꞌ, tɨꞌquij néijmiꞌi tyuꞌtój ɨ tɨ tyíꞌijchaꞌɨj aj puꞌij jáananɨej aꞌɨ́jcɨ ɨ chuéj.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ peerla tɨ jéehua tyáꞌnajchij
45’Aꞌyaa pu ajta tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌtoꞌracaa tɨ joꞌchaꞌcan tɨꞌij jáahuoonyij tyiꞌtɨ́j peerla tɨ naa een, 46tɨꞌɨj séej huátyoj tɨ tyáꞌnajchij, aj puꞌij jóꞌraa tɨꞌij néijmiꞌi tyúꞌtoonyij aꞌchu tɨ tyíꞌijchaꞌɨj, taꞌaj ij aꞌɨ́j huánanan ɨ peerla.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tápiꞌnarij ɨ maj hueꞌtyée jɨn viviꞌracaa
47’Aꞌyaa pu ajta tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tápiꞌnarij ɨ maj hueꞌtyée jɨn viviꞌracaa, matɨꞌɨj jaꞌtyáhuaꞌxɨj a jáataꞌ, aj puꞌij tyoonáxcacan eetajájpuaj ɨ hueꞌtyée. 48Matɨꞌɨj quee cheꞌ úꞌvejrij ɨ tápiꞌnarij tzajtaꞌ, aj mu mij jeꞌtapísij a jáataꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tápiꞌnarij, matɨꞌɨj mij aꞌáa yoopísij joꞌtɨj joꞌhuáchij, aj mu mij huaꞌsejran, matɨꞌɨj mij huaꞌváɨxɨꞌsij ɨ hueꞌtyée maj jɨ́ꞌreꞌen, majta ɨ maj quee jɨ́ꞌreꞌen, aa mu huóohuaꞌxɨj.
49’Aꞌyaa puꞌij ajta tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij íiyan ɨ cháanacaj japua, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá aꞌɨ́ɨ mu iiráajuꞌun mej mij huaꞌváꞌjajpuaxɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj, majta ɨ maj xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj, 50aj mu mij aꞌáa huojoꞌcáhuaꞌxɨj ɨ oornaj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj. Aj mu mij juyiinyixɨꞌɨn, majta jéehua jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jájcuaj ajta ɨ tɨ míꞌmaꞌcan
51Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi sequée néijmiꞌi joꞌitéej xáꞌraa muaꞌaj?
Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Jee tavástaraꞌ.
52Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj tɨ tyúumuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze tyihuóꞌmuaꞌtyej jeꞌej tɨ tyíꞌeen ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu huaséꞌrin tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ jéehua tyíꞌijchaꞌɨj ɨ juchiꞌtáj, aꞌúu puꞌij tyiꞌráatɨꞌɨjcɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyiꞌjajcua ajta tɨ tyiꞌmíꞌmaꞌcan.
Jesús pu aꞌáa jaꞌráꞌaj a Nazaret
53Tɨꞌɨj Jesús jaꞌantyipuáꞌrij tɨ tyihuáꞌixaatyeꞌ séej nyúucarij jɨmeꞌ, aj puꞌij jóꞌraa, 54aꞌáa pu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj joꞌvéꞌsej, aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ. Majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jáanamuajriꞌ, jeꞌej mu tyoꞌtaséj aꞌyaa mu mij tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—¿Joꞌnyij tyojoꞌrɨꞌrej aꞌmújna mu tɨ tyoꞌmuaꞌreej? ¿Tyiꞌtanyí muárɨeꞌriaꞌraꞌ puéꞌeen ɨ tɨ jɨn aꞌyan rɨcɨj? 55¿Nyi quee yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ tɨ tyíꞌsiꞌchacaa, ajta aꞌɨ́ɨn náanajraꞌ ɨ Maríia? ¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ ihuáaraꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ Jacobo, ɨ José, ɨ Simón, ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas, 56nyi mequee majta yéchej tajamuán, aꞌɨ́ɨmaj ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ ɨ maj úucaa? ¿Joꞌnyij jáꞌmaꞌcan aꞌɨ́jna ɨ muaꞌtzíiriaꞌraꞌ tɨ jitzán séejreꞌ?
57Aꞌɨ́j mu mij jɨn quee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jimi tyáꞌantzaahuatyeꞌen. Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ yóꞌmuaꞌraj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌxaj ɨ Dios jitze maꞌcan, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen ɨ maj jamuán jaꞌchej, camu tyámuaꞌ yóꞌmuaꞌraj.
58Aꞌɨ́j pu jɨn quee jéehua tyuꞌmuárɨej aꞌájna, jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee camu jitzán tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj.
14Jeꞌej tɨ yeꞌej tyuꞌmuɨ́ꞌ aꞌɨ́jna ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj
1Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, aꞌɨ́jna ɨ rey Herodes, ɨ tɨ tyíꞌijtacaꞌaj aꞌájna Galileea, aꞌɨ́ɨ pu tyúꞌnamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j uuriajcaꞌaj ɨ Jesús, 2aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jimi tyíꞌhuɨɨriaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu huatájuuriacaꞌ. Aꞌɨ́j pu jɨn jaayíꞌtɨn tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij ɨ tyaj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj.
3Aꞌɨ́jna ɨ Herodes, aꞌɨ́ɨ pu anaquéej jaatyéviꞌracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ajta jeꞌen jaꞌnajɨ́ꞌqueꞌej jeꞌtyáanaj. Aꞌyaa pu jáaruuj, jiꞌnye Juan pu jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ Herodes jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj ɨ Felipe tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj, aꞌɨ́jna ɨ Felipe aꞌɨ́ɨ pu ihuáariaꞌraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ rey, 4Juan puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes tɨjɨn:
—Capu jeꞌej tyíɨꞌrij paj jatyéviꞌtɨnyeꞌen muaꞌ ihuáaraꞌ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj.
5Herodes pu jajeꞌcatamuɨꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ajta huáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeriacaꞌaj maj aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨ Juan aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej sɨ́ɨj tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj Dios jitze maꞌcan. 6Ajta tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Herodes, aꞌɨ́jna ɨ yójraꞌ ɨ Herodías pu utyájrupij u chiꞌtáj tɨꞌij tyuꞌtyéenyeꞌen jusɨ́ɨj huaꞌ jɨɨsaꞌpuaj, jéehua puꞌij jaꞌránajchacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes, 7aꞌɨ́j pu jɨn tyaꞌtóoratziiriꞌ junyúucaa jɨmeꞌ tɨ jaatáꞌsij aꞌɨ́jcɨ ɨ íitɨꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyaatáhuaviiraj. 8Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ jeꞌej tɨ ɨ náanajraꞌ tyaatéꞌexaa, aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Naatɨ́ꞌtyeꞌ túxaꞌaj jitze ɨ muꞌúuraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan tɨ tyíꞌtyaɨꞌracaa.
9Jeꞌej pu puaꞌaj jaataꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ rey, ajta arí aꞌyan tyaꞌtóoratziiriꞌ tɨ aꞌyan rɨnyij jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huoꞌtáꞌinyej, aꞌɨ́ɨ mu majta jáanamuajriꞌ tɨ tyuꞌtáꞌ ɨ junyúucaa, aꞌɨ́j pu jɨn tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ mej mij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyaatáhuaviiriꞌ. 10Ajta jeꞌen xantáaruꞌuj huataꞌítyacaꞌ mej mij ujóꞌjuꞌun joꞌtɨj jeꞌtyánamiꞌ aꞌɨ́jna ɨ Juan mej mij jiꞌijvéjchej ɨ muꞌúuraꞌ, 11matɨꞌɨj mij yaꞌrɨ́ɨꞌtyej aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ túxaꞌaj ɨ muꞌúuraꞌ ɨ Juan, majta jeꞌen jaataꞌɨ́ꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ ɨ Herodías, aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ jaataꞌɨ́ꞌtyej ɨ junáanaj.
12Majta ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, aꞌɨ́ɨ mu aveꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij yoꞌchuij ɨ tyéviraꞌ, majta jeꞌej jaꞌváꞌnaj, aj mu mij ɨ Jesús ujoꞌtéꞌexaaj.
Jesús pu tyihuoꞌcueꞌej ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌasej
(Mr. 6:30-44; Lc. 9:10-17; Jn. 6:1-14)
13Tɨꞌɨj ɨ Jesús jáamuaꞌreeriꞌ tɨjɨn meejéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, aj puꞌij jusɨ́ɨj jóꞌraa ɨ báarcuj jitze, aꞌáa pu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj. Majta ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ mu jáamuaꞌreeriꞌ joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej, aꞌɨ́j mu jɨn curiáꞌcɨxɨj joꞌmaj joꞌcháatɨmee, matɨꞌɨj mij juɨꞌɨcán jaatavén. 14Tɨꞌɨj ɨ Jesús eetáraj ɨ báarcuj jitze, muiꞌcaa pu huaꞌsej ɨ tyeɨ́tyee, aj puꞌij huaꞌancuꞌvajxɨ ajta jeꞌen tyihuóꞌhuaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ. 15Tɨꞌɨj huaréꞌchumuaꞌriacaꞌ, aj mu mij aveꞌréꞌnyej jimi ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Puꞌríj tyéchumuaꞌrij, ajta capu aꞌtɨ́j yaꞌ jaꞌchej iiyeꞌej. Pataꞌaj huaꞌréꞌityixɨꞌɨn mej mij joꞌcɨ́xɨꞌɨn majáꞌhuaꞌ chájtaꞌ mataꞌaj tyiꞌtɨ́j huánanan ɨ maj jáacuaꞌnyij.
16Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús, aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Capu juxɨeꞌveꞌ maj joꞌcɨ́xɨꞌɨn, siataꞌaj muaꞌaj tyihuóꞌcueꞌtyej.
17Aj mu mij aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa tuꞌuj puaꞌmácan tyíchaꞌɨj anxɨ́vicaa ɨ páan, tyajta huaꞌpuácaa ɨ hueꞌtyée.
18Aj puꞌij Jesús aꞌyan tɨjɨn:
—Mesenyajaꞌváɨꞌpuꞌtyeꞌ.
19Aj puꞌij huoꞌtaꞌíj maj ooráꞌsej ɨ tuꞌpíj tzajtaꞌ. Tɨꞌɨj ij Jesús jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan, ajta ɨ hueꞌtyée, aj puꞌij jútyeꞌ jóꞌnyeeriacaꞌ, tɨꞌquij tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, ajta jaatyátaaraxɨj ɨ páan, aj puꞌij huoꞌráaɨꞌpuꞌuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, majta aꞌɨ́ɨmaj huoꞌráaɨꞌpuꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee. 20Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa, ꞌasta manaꞌaj quee huatajuꞌxaj, majta jaariáꞌsɨɨ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee, majta ɨ hueꞌtyée, tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaquéj pu tyaꞌváꞌjɨstixɨj ɨ sicɨ́rij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ tyaꞌváꞌɨtzee. 21Majta ɨ maj tyúꞌcuaa, aꞌyaa mu aráꞌaxcaa aꞌchu anxɨ́ víꞌraꞌaj ɨ tyétyacaa, majta ɨ maj úucaa majta ɨ tɨꞌríij camu huatyéꞌiteerej néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa.
Jesús pu antáraa ɨ jájtyij japua
22Aj puꞌij Jesús huoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j maj atyácɨɨnyej ɨ báarcuj jitze mej mij antácɨɨnyej után jitze pujmuaꞌ, mej mij aꞌɨ́ɨn anaquéej aꞌáa jaꞌráꞌastij, ajta ɨ Jesús aꞌáa pu joꞌtyáꞌɨtzee tɨꞌij huaꞌréꞌityixɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee. 23Tɨꞌɨj huaꞌreꞌítyixɨꞌɨj, aj puꞌij jusɨ́ɨj antyíraj ɨ jɨríj jitze tɨꞌij huatyényuunyij ɨ Dios jimi. Tɨꞌɨj huariáꞌtɨcaꞌriacaꞌ, aꞌáa pu jusɨ́ɨj joꞌtyávaacaꞌaj, 24ajta aꞌɨ́jna ɨ báarcuj puꞌríj aꞌ ɨmuáj joojósimaꞌaj jéꞌtaꞌ ɨ jájtyij japua. Aj puꞌij huatáꞌaacariacaꞌ caꞌnyíin jɨmeꞌ, tyámuaꞌ pu tyeꞌtyáxɨjrihuaꞌaj ɨ jájtyij ɨ báarcuj jitze, jiꞌnye jéehua pu ajaꞌváꞌaacacaꞌaj. 25Tɨꞌɨj tapuáꞌrisimaꞌcaj, Jesús pu ajoꞌréꞌnyej aꞌájna huaꞌ jimi, jájtyij japua pu huamaꞌcaꞌaj. 26Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj jaaséj ɨ maj jamuán huacɨ́j, tyámuaꞌ mu tyuꞌtátzɨɨn, aꞌyaa mu tyityeetyejíihuajraa tɨjɨn:
—Tyiꞌtɨ́j pu puéꞌeen tɨ tyúꞌmuarityeꞌ.
27Ajta jeꞌen Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xaatyóocaꞌnyej mu jutzájtaꞌ, Jesús nu puéꞌeen, caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej.
28Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, tɨpuaꞌaj muáaj aꞌɨ́ɨn papuéꞌeenyeꞌ, naataꞌíjtyeꞌ nyaj aꞌmáa uréꞌnyej aꞌjimi ɨ jájtyij japua.
29Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Mujoꞌtéꞌyiꞌij, tɨꞌɨj ij eetáraj ɨ báarcuj jitze, aj puꞌij aꞌuriáꞌrupij ɨ jájtyij japua, aꞌáa pu joomáꞌcaj joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej ɨ Jesús.
30Tɨꞌɨj jaaséej tɨ caꞌnyíin jɨn huatáꞌaacariacaꞌ, aj puꞌij tyuꞌtátzɨɨn, ajta jeꞌen ajoꞌcárutyisimaꞌaj ɨ jájtyij tzajtaꞌ, aꞌyaa puꞌij tyuꞌjíjhuacaꞌ tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, nyaj japua huatányuuchij.
31Tɨꞌɨj ij ɨ Jesús jaꞌuméjcaꞌtacaꞌ, jajvíꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro ɨ muácaꞌraꞌan jitze, aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capáj aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ. ¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ petyuꞌtátzɨɨn?
32Matɨꞌɨj atyáacɨj ɨ báarcuj jitze, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ huáꞌaacacaꞌaj. 33Majta ɨ maj arátyaꞌcaꞌaj ɨ báarcuj jitze, aꞌɨ́ɨ mu tyítunutaxɨj ɨ Jesús jimi, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ yójraꞌ ɨ Dios.
Jesús pu tyihuóꞌhuaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj aꞌájna a Genesaret
34Matɨꞌɨj antacɨ́j, aj mu mij eetacɨ́j ɨ báarcuj jitze aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Genesaret. 35Majta ɨ tyeɨ́tyee matɨꞌɨj jaamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj mu mij néijmiꞌqueꞌ jáamuaꞌreeriꞌ ɨ maj aꞌ ɨmuáj joꞌcháatɨmaꞌcaa. Aj mu mij ahuojoꞌréꞌnyijtye néijmiꞌcaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ ɨ Jesús jimi, 36jéehua mu jahuaviiracaꞌaj tɨ huoꞌtáꞌan maj jaꞌajtamuárɨeꞌen ɨ cáanariaꞌraꞌan jitze, majta ɨ maj jaꞌajtamuárɨej néijmiꞌi mu huarúj.
15Ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj joorej ɨ tyáataj tzajtaꞌ
1Matɨꞌɨj mij séecan ɨ fariseos majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze aveꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, aꞌáa mu jaꞌráacɨj a Jerusalén, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
2—¿Jiꞌnye een jɨn mequee jaꞌráꞌastee ɨ tahuásimuaꞌ yiꞌráj ɨ maj a jamuán huacɨꞌɨj? ¿Jiꞌnye mej mij quee jaꞌráꞌastee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj anomuéetyaꞌxɨꞌɨn matɨꞌɨjta tyíꞌcuaꞌajcaj?
3Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús, aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye siaj sij siajta muaꞌaj quee aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ, sulu aꞌɨ́j xu jéetzeꞌ jaꞌastej ɨ juyiꞌráj ɨ siaj jujɨ́ɨmuaꞌaj sianaꞌaj jájtyo? 4Jiꞌnye Dios pu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Huoꞌtyátzaahuatyeꞌ aꞌ táataj, pajta aꞌ náanaj”, ajta aꞌyan tɨjɨn: “Siataꞌaj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j tɨ jeꞌej puaꞌaj tyéꞌjeevej ɨ jutáataj naꞌríij ɨ junáanaj.” 5Siajta muaꞌaj, aꞌyaa xu tyíꞌxaj tɨ xáꞌpuɨꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ juhuásimuaꞌ yee: “Néijmiꞌi aꞌchu nyaj tyiꞌtɨ́j tyíꞌchaꞌɨj, aꞌɨ́j nu nyeríj jaatámuꞌvejrityej ɨ Dios, aꞌɨ́j nu quee cheꞌ tyiꞌtɨ́j tyíꞌchaꞌɨj ɨ nyaj jɨn jamuaatáhuɨɨreꞌen”, 6ajta aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ juhuásimuaꞌ, aꞌyaa xu tyíꞌxaj tɨ ɨ aꞌtɨ́j jimi quee cheꞌ juxɨeꞌveꞌ tɨ huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ juhuásimuaꞌ. Aꞌyaa xu sij muaꞌaj quee cheꞌ tyáꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ, siaj sij aꞌɨ́j aráꞌastej ɨ yiꞌráj ɨ siaj jujɨ́ɨmuaꞌaj sianaꞌaj jájtyo. 7Muaꞌaj mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. Xáꞌpuɨꞌ pu tyuꞌtaxájtacaꞌ jaꞌmua jɨmeꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
8Aꞌíimaj ɨ tyeɨ́tyee jutyényij mu jɨn tyámuaꞌ tyíꞌnyaxaj,
ajta ɨ huaꞌxɨéjnyuꞌcaa aꞌ ɨmuáj pu jáꞌsejreꞌ nyéetzij jimi.
9Capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj manaatyáanajche, jiꞌnye ɨ maj jɨn tyíꞌmuaꞌtaj,
ajta ɨ maj jɨn tyíꞌijta jujɨ́ɨmuaꞌaj muꞌuj jájtyo.
10Aj puꞌij huoꞌtajé ɨ tyeɨ́tyee tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ xu naa tyáanamuaj siaj sij yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij: 11Tyiꞌtɨ́j tɨ naꞌaj tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ, capu jeꞌej tyúꞌuurej tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jáacuaꞌnyij, sulu ɨ tɨ éejnyinyii ɨ tyényiꞌtzeꞌ aꞌɨ́ɨ pu xaa jeꞌej puaꞌaj joorej.
12Aj mu mij jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi pequee jamuaꞌreej tɨquee huaꞌránajchacaꞌ ɨ fariseos matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ jeꞌej paj tyuꞌtaxájtacaꞌ?
13Ajta ɨ Jesús, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyiꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨquee ɨ nyavástaraꞌ jaahuástej, aꞌɨ́ɨ pu jeꞌejcuuxɨj néijmiꞌi ɨ náanaꞌraꞌ. 14Micheꞌ aꞌyan eenyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu arácucuꞌun majta jeꞌen séecan huáviꞌtɨj ɨ maj majta aracúcuꞌnyijmee. Ajta tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj taꞌrácuun jaꞌnavíꞌraj ɨ tɨ ajta arácun mej mij ajaꞌhuaꞌ jaꞌráꞌastij, néijmiꞌi mu atyávatzɨj joꞌtɨj jaꞌtyácun.
15Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Taatéꞌexaatyeꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ paj poochán jaataxájtacaꞌ.
16Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée siajta muaꞌaj yoꞌitéej xáꞌraa? 17¿Nyi sequée yóꞌitej tɨjɨn néijmiꞌi aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ancárutyij ɨ tyényiꞌtzeꞌ, aꞌáa puꞌij aráyixɨꞌɨj ɨ jucáaraꞌ jitze, ajta jeꞌen ɨ chuitɨriáaraꞌan jitze iiráamej? 18Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ éejnyinyii ɨ tyényiꞌtzeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu tzajtaꞌ eerányinyii, aꞌɨ́ɨ puꞌij jeꞌej puaꞌaj jaꞌuurej ɨ tyévij. 19Jiꞌnye tzajtaꞌ pu jáꞌmaꞌcan néijmiꞌi ɨ muaꞌtzíiraꞌaj tɨ jeꞌej puaꞌaj een, tɨ caꞌnyíjraꞌaj jatáꞌcaa tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jɨn jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij, tɨpuaꞌaj tyityáacuiꞌnyij, naꞌríij séej jamuán huóoxanaꞌcɨreꞌen, nusu tɨ tyuꞌnáhuaꞌan, naꞌríij tyuꞌhuéꞌtaj, naꞌríij tɨ jeꞌej puaꞌaj tyihuáꞌxajtaj ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee. 20Néijmiꞌi ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌeen tɨ tyiꞌtásiseerii ɨ tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jeꞌej puaꞌaj joorej ɨ tyévij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨquee anomuéetyaꞌaj tyúꞌcuaꞌnyij, capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej huatóomuaꞌaj ɨ Dios jimi.
Sɨ́ɨj tɨ quee Israel jitze ajtyámaꞌcantacaꞌaj tɨ ajta tyáꞌantzaahuaj
21Aj puꞌij ɨ Jesús jóꞌraa, aꞌáa pu jaꞌráꞌaj chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tiro, ajtáhuaꞌaj séej chájtaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Sidón. 22Aj puꞌij sɨ́ɨj ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, íitɨꞌ pu puéꞌeenyeꞌej tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, aꞌɨ́ɨ pu ajtyáxɨɨriacaꞌ aꞌyan tyeꞌentyijíihuaj tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, mu paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ David, náꞌancuꞌvaxɨꞌ nyéetzij. Nyiyóoj tɨ íitɨꞌ pu jéehua jajpuéjtzij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ.
23Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús capu huatanyúj. Aj mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j jimi aveꞌréꞌnyej, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ tɨjɨn:
—Huatéꞌexaatyeꞌ mu íitaj taꞌaj ij jóꞌraꞌnyij, jiꞌnye tacújtaꞌ pu huajíjhua.
24Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Dios pu nyojoꞌtaꞌítyacaꞌ nyaj jóꞌmeꞌen huaꞌ jimi ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj aꞌyan huaséꞌrin matɨꞌɨj cányaꞌxɨɨ maj jóꞌvej.
25Ajta aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ aꞌɨ́ɨ pu jimi tyítunutacaꞌ, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, naatáhuɨɨreꞌ.
26Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capu aꞌyan tyíꞌxaꞌpuɨꞌɨn tyaj huáɨꞌpuꞌracareꞌen ɨ páan ɨ maj jacuaꞌ ɨ tɨꞌríij tyej tyij ɨ tzɨꞌcɨ́ɨj huataɨ́ꞌpuꞌtyeꞌen.
27Aj puꞌij ɨ íitɨꞌ aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa xaa nyuꞌuj tyiꞌjaꞌyájna nyavástaraꞌ, ajta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tzɨꞌcɨ́ɨj aꞌyaa mu tyáꞌcuaꞌcaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyeꞌnyíj ɨ páan tɨ acájvitze ɨ méesaj japua joꞌmaj tyajáꞌcuaꞌ ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ.
28Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Iitɨꞌ, jéehua paj tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Aꞌyaa pu tyeꞌmej jeꞌej paj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ, aj puꞌij huarúj aꞌɨ́jna ɨ yójraꞌ ɨ íitɨꞌ.
Jesús pu muiꞌcaa tyúꞌhuaaj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj
29Aj puꞌij Jesús jóꞌraa tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea, aj puꞌij taꞌij antyíraj ɨ jɨríj jitze, aꞌáan pu joꞌtayíxɨj. 30Jéehua mu majta ɨ tyeɨ́tyee jamuán antyicɨ́j. Aꞌɨ́ɨjma mu huáviꞌtɨsimaꞌaj ɨ maj quee jɨꞌréꞌnyeꞌej ɨ juꞌɨ́ɨcaj jitze, majta ɨ maj aracúcuꞌnyijmee, ɨ maj quee tyaꞌancurɨɨꞌréejmee, majta ɨ maj quee jɨꞌréꞌnyeꞌej ɨ jumuácaꞌ jitze, muiꞌcaa mu jaꞌráaviꞌtɨj ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj ɨ Jesús jimi, aꞌɨ́ɨ puꞌij néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj. 31Aꞌɨ́j mu jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj ɨ tyeɨ́tyee matɨꞌɨj huoꞌséj maj meríj tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ maj quee tyaꞌancurɨɨꞌriáajmaꞌcaa; majta tyámuaꞌ éenyeꞌej ɨ maj quee rácɨjcɨꞌnyiveꞌej, majta meríj tyámuaꞌ éenyeꞌej ɨ jumuácaꞌ jitze ɨ maj quee jɨꞌréꞌnyeꞌej, majta ɨ maj aracúcuꞌnyijmaꞌcaa, muꞌríj atanyéjnyeꞌriacaꞌ. Aj mu mij ɨ tyeɨ́tyee huatyóohuij maj tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.
Jesús pu tyihuoꞌcueꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ tyétyacaa ɨ maj muáacuaj víꞌraꞌaj aráꞌasej
32Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Nyahuáꞌcuꞌvej aꞌíijma ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye muꞌríj huéeicaj xɨcáj áꞌtyeej maj nyaj jamuán yahuatyúꞌuj, majta quee tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨj ɨ maj jáacuaꞌnyij. Canu jaxɨeꞌveꞌ maj quee tyuꞌcuáꞌan moꞌcɨ́xɨꞌɨn, jiꞌnye camu tyoꞌtáviicueꞌraj ɨ juyéj jitze.
33Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Joꞌnyij jáaɨꞌrij tyaj jaatáhuoonyij ɨ páan tɨꞌij néijmiꞌcaa huácɨꞌtyij ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyájna joꞌtɨj quee aꞌtɨ́j jaꞌchej?
34Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌchunyéj sianaꞌaj puaꞌmácan huaɨ́ꞌpuꞌsij ɨ páan?
Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Arahuaꞌpuácaa ɨ páan, tyajta cɨ́ɨ caa ɨ hueꞌtyée.
35Aj puꞌij huoꞌtaꞌíj ɨ tyeɨ́tyee maj ooráꞌsej a chóotaꞌ, 36tɨꞌquij ɨ Jesús jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan ajta ɨ hueꞌtyée, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌreꞌej ɨ Dios, aj puꞌij jaꞌantyítaaraxɨj ɨ páan, tɨꞌquij huoꞌráaɨꞌpuꞌuj ɨ maj jamuán huacɨ́j, majta aꞌɨ́ɨmaj aꞌɨ́j mu huaráɨꞌpuꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee. 37Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa ꞌasta manaꞌaj quee tyámuaꞌ tyityaatajúꞌxaj, majta jeꞌen ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu jaariáꞌsɨɨ aꞌɨ́jcɨ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee ɨ tɨ antyítaarixɨj, arahuaꞌpuácaa sicɨɨ mu jitze tyaꞌváꞌjɨstej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ aváꞌɨtzee. 38Majta ɨ maj tyúꞌcuaa, muáacuaj víꞌraꞌaj mu aráꞌaxcaa ɨ tyétyacaa, majta quee aꞌɨ́ɨjma huatyeꞌitej ɨ úucaa majta ɨ tɨꞌríij. 39Aj puꞌij ɨ Jesús huaꞌréꞌityixɨj ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij atyájraa ɨ báarcuj jitze, ajta jeꞌen aꞌáa joꞌmej aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Magdala.
16Aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos majta ɨ saduceos, aꞌɨ́ɨ mu jaatáhuaviiriꞌ tɨ Jesús tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn tyámuaꞌ tyoꞌtaséj
1Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, majta ɨ saduceos, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, mej mij hueꞌtzij jáatavej, aꞌɨ́j mu jɨn aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ tɨ huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jáamuaꞌreej tɨjɨn Dios pu jimi jáꞌmaꞌcan ɨ tɨ jɨn antyúumuaꞌreej. 2Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tɨꞌɨjta tyéchumuaꞌrisimaꞌan aꞌyaa xu tyiꞌxáataj xáꞌyiꞌij tɨjɨn: “Naa pu huaꞌéenyaꞌaj jaꞌmej, jiꞌnye oopóꞌvij ɨ jútyeꞌ”; 3naꞌríij quee tɨꞌɨj huatapuaꞌrej, aꞌyaa xu siajta tyiꞌxáataj xáꞌyiꞌij tɨjɨn: “Ijíij mu huatyéviiyij, jiꞌnye oopóꞌvij ɨ jútyeꞌ majta jéehua joꞌtanáa.” Muaꞌaj xu tyámuaꞌ naa tyeeyíꞌtɨn siaj jaataxáj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j rɨnyij jútyeꞌ, ¿jiꞌnye siaj sij quee jaayíꞌtɨn siaj jaataxáj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j ijíij rɨcɨj? 4Muaꞌaj mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee siajta jéehua áꞌɨtzeereꞌ, aꞌyaa xu tyáꞌhuoo ɨ siaj jɨn jáamuaꞌreej tɨ jútyeꞌ jáꞌmaꞌcan ɨ nyaj jitzán arányacaꞌnyej, canu tyiꞌtɨ́j jamuaataséjratyeꞌsij, sulu aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ siaj seríj jamuaꞌreej jeꞌej tɨ tyáaruj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jonás.
Aj puꞌij Jesús ahuojoꞌtyáhuii, tɨꞌquij jóꞌraa.
Caxu aꞌyan rɨjcaj jeꞌej maj tyihuáꞌmuaꞌtyej aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos
5Matɨꞌɨj antacɨ́j után jitze pujmuaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu yoꞌhuáꞌxɨj maj yaꞌráaɨꞌpuɨꞌɨn ɨ páan maj jáacuaꞌnyij. 6Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj, aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ fariseos ɨ maj jaꞌnajchityeꞌ ɨ páan tɨꞌij ájcuꞌusta, siajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ saduceos maj majta jaꞌnajchityeꞌ.
7Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu jujɨ́ɨmuaꞌaj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyíꞌtaꞌixaatyeꞌ, jiꞌnye catu yaꞌráaɨꞌpuj ɨ páan.
8Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj yeꞌej tyíꞌxajtacaꞌaj, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ siaj sij aꞌyan tyúuꞌixaatyeꞌ yee siaj quee páan jaꞌrɨ́ɨpuj? Muaꞌaj mu siaj quee aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ. 9¿Nyi sequée xu yóꞌitej, nyi seríj siajta yoꞌhuáꞌxɨj aꞌchu tɨpuaꞌaj sicɨɨ eerájraa ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee nyatɨꞌɨj huoꞌráaɨꞌpuꞌuj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ tɨ anxɨ́vicaꞌaj ɨ páan? 10¿Nyi seríj siajta yoꞌhuáꞌxɨj aꞌchu siaj puaꞌmaquéj tyaꞌváꞌjɨstej ɨ sicɨ́rij jitze, nyatɨꞌɨj huoꞌráaɨꞌpuꞌtyej ɨ maj muáacuaj víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ taꞌráhuaꞌpuacaꞌaj ɨ páan? 11¿Jiꞌnye siaj sij quee yóꞌitej nyaj quee aꞌɨ́j jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ ɨ páan? Sulu tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ maj jɨn tyíꞌxaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ saduceos.
12Aj mu mij yoꞌitéej muáꞌraa tɨ ɨ Jesús quee aꞌɨ́j huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ maj jáꞌnaꞌchityaa ɨ páan, sulu maj huóochaꞌɨɨn aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj yeꞌej tyíꞌmuaꞌtacaa aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos majta ɨ saduceos.
Pedro pu jaataxájtacaꞌ tɨ Jesús aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios tɨ jaꞌantyíhuoj
13Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cesarea de Filipo, aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye metyíꞌxaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌtɨ́j nyaj puéꞌeen ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ?
14Aꞌyaa mu mij tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Séecan mu aꞌyan tyíꞌxaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj, majta séecan aꞌyan tyíꞌxaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Elías, majta séecan aꞌyan tɨjɨn aꞌɨ́ɨn paj puéꞌeen ɨ Jeremías, nusu sɨ́ɨj tɨ ɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
15Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Arí muaꞌaj, ¿jiꞌnye setyiꞌxaj aꞌtanyíj nyaj puéꞌeen?
16Ajta aꞌɨ́jna ɨ Simón tɨ ajta Pedro ántyapuaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ, yójraꞌ ɨ Dios tɨ júurij.
17Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Pataꞌaj huatáꞌtyamuaꞌveꞌen muáaj Simón, ɨ paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jonás, jiꞌnye capu aꞌtɨ́j muaatéꞌexaaj iiyeꞌej cháanacaj japua, sulu aꞌɨ́jna ɨ nyavástaraꞌ tɨ tajapuá jáꞌsejreꞌ aꞌɨ́ɨ pu muaatéꞌexaaj. 18Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ paj muáaj Pedro puéꞌeen, ɨ paj pajta aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn tyetyéj, aꞌíjna japua ɨ tyetyéj, nyáaj nu jaꞌajtaahuaj ɨ nye tyeyúuj, ajta quee ɨꞌríitaj jaꞌmej tɨ ɨ tyiyáaruꞌ jaamuéꞌtɨn ɨ tɨ aꞌɨ́j jɨn antyúumuaꞌreej mej mij huácuiꞌnyij ɨ tyeɨ́tyee. 19Nyáaj nu muaatáꞌsij paj aꞌɨ́jcɨ jɨn antyíaꞌmuaꞌreeriaj paj tyihuaꞌantácuunyeꞌ ɨ aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, tɨpuaꞌaj petyeꞌtyáanaj íiyan ɨ cháanacaj japua, Dios pu aꞌyan ajta tyeꞌtyánasij u tajapuá, ajta tɨpuaꞌaj petyaꞌantácuunaj íiyan ɨ cháanacaj japua, Dios pu ajta tyaꞌantácuunaj u tajapuá.
20Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ ɨ Dios tɨ jaꞌantyíhuoj.
Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
21Aꞌaj puꞌij ɨ Jesús huatyóochej tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ jóꞌmeꞌen a Jerusalén, majta jeꞌen aꞌɨ́ɨmaj ɨ huáasij, majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, aꞌɨ́ɨ mu jéehua puéjtzij jaatáꞌsij. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj maj jajeꞌcatan, ajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj. 22Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pedro, aꞌɨ́ɨ pu jeꞌráaviꞌtɨj, aj puꞌij huatyóochej tɨ jajtyáꞌxɨꞌɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌyan tɨjɨn:
—Cheꞌ Dios quee aꞌyan tyaꞌxɨéꞌveꞌej, cheꞌ quee aꞌyan tyíꞌmuaꞌuuriaj nyavástaraꞌ.
23Aj puꞌij ooréꞌnyeeriacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jesús, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro tɨjɨn:
—Ajtáraꞌ nye jimi, tyiyáaruꞌ, jiꞌnye petyinaꞌantyiúꞌnyiꞌ nyej nyij ootyáꞌɨtzeereꞌen. Capáj muáaj aꞌyan metyóonyeej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyíꞌsej, sulu jeꞌej maj ɨ tyeɨ́tyee metyityoonyéjnyeꞌ.
24Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaxɨeꞌveꞌ tɨ nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen, juxɨeꞌveꞌ tɨ quee aꞌyan rɨjcaj jeꞌej tɨ jusɨ́ɨj tyáꞌxɨeꞌveꞌ, sulu cheꞌ aꞌyan tyaꞌajpuéetzij jáꞌraꞌnyij nyaj jamuán juxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ. 25Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌtyeseꞌ tɨꞌij quee huámuɨꞌnyij, aꞌɨ́ɨ pu muɨꞌnyij, ajta aꞌtɨ́j tɨ huámuɨꞌnyij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ nyéetzij náꞌastijreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu júurij huatyáꞌɨtzeereꞌej. 26¿Tyiꞌtanyí jɨn jeꞌej tyeꞌtyáhuɨꞌrii ɨ tyévij tɨpuaꞌaj néijmiꞌi huamuéꞌtɨn ɨ cháanacaj, ajta jeꞌen huámuɨꞌnyij? ¿Caꞌ aꞌchunyéj tyíꞌnajchitan ɨ tyévij tɨꞌij quee huámuɨꞌnyij? 27Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu yavaꞌcányesij, jéehua naa huaséꞌrihuaꞌaj, aꞌyájna tɨꞌɨj huaséꞌrin ɨ Dios ɨ tɨ vástariaꞌraꞌ puéꞌeen, ajta huaꞌ jamuán ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtáꞌsij séej ajta séej jeꞌej tɨ sɨ́ɨj tyiꞌtɨ́j jɨn huarɨ́j. 28Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, séecan ɨ maj ya huatyuꞌuj, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj quee huácuiꞌnyij ꞌasta manaꞌaj quee jaaséej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ tɨꞌɨj yatanyéj ajta jeꞌen tyuꞌtaꞌíjtaj néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua.
17Tɨꞌɨj Jesús seequéj huataséjre
1Tɨꞌɨj aráseej xɨcáj tyoomáꞌcaj, Jesús pu aꞌɨ́j joꞌvíꞌtɨj ɨ Pedro, ɨ Santiago ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan tɨ ihuáariaꞌraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ Santiago, aj puꞌij antyíraj jɨríj japua tɨ ájtyeej. 2Aꞌáa puꞌij huaꞌjɨɨsaꞌ joꞌmaj joꞌtyúꞌuucaꞌaj seequéj huataséjre aꞌɨ́jna ɨ Jesús. Aꞌyaa pu huaséꞌrihuaꞌaj ɨ nyéerimaꞌraꞌ tɨꞌɨj ɨ xɨcáj, ajta ɨ tyíꞌcaanariaꞌraꞌ naa pu tyuꞌtyácueenariacaꞌ tɨꞌɨj tatzárij. 3Majta jeꞌen aꞌɨ́j huaséj ɨ Moisés majta aꞌɨ́jcɨ ɨ Elías, aꞌɨ́ɨ mu jamuán tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Jesús. 4Ajta ɨ Pedro, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, tyámuaꞌ pu naa tyaj aꞌyaa huatyúꞌuucaj, tɨpuaꞌaj muaꞌránajchij tyaj huéeicacaa huátaahuaj ɨ ɨnáamuaj, sɨ́ɨj tɨ muéetzij muaꞌ ɨnáamuaj jaꞌmej ajta sɨ́ɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés, ajta sɨ́ɨj ɨ Elías tɨ jaꞌɨnáamuaj jaꞌmej.
5Tɨꞌɨj ooj ɨ Pedro tyiꞌtyaxáatasimaꞌcaj, jéetɨrij tɨ tyatáatɨyiꞌcaa pu huaꞌ japua acáviꞌrixɨj, ajta ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ pu jeꞌránamuajre tɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyiyóoj ɨ nyaj jaxɨeꞌveꞌ, ɨ nyaj jaꞌantyíhuoj, xáanamuajriꞌ.
6Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, aj mu mij tyítunataxɨj majta jeꞌen ecóotutaxɨj a chóotaꞌ, jéehua metyiꞌtzɨ́ɨnyaꞌaj. 7Aj puꞌij Jesús huaꞌ jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ, tɨꞌquij huaꞌváꞌmuarɨej, ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xáꞌajhuiixɨꞌ, caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej.
8Ajta matɨꞌɨj aꞌunyéjnyeꞌriacaꞌ, camu cheꞌ aꞌtɨ́j aꞌ joꞌséj aꞌɨ́ɨ puꞌuj jusɨ́ɨj ajoꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús.
9Matɨꞌɨj aj jeꞌcajuꞌcaj ɨ jɨríj jitze, Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj tɨjɨn:
—Caxu aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyuꞌséj, ꞌasta naꞌaj quee huatájuurej aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ.
10Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌyan metyíꞌxaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze yee anaquéej pu juxɨeꞌveꞌ tɨ uvéꞌnyej aꞌɨ́jna ɨ Elías?
11Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, Elías pu anaquéej yaꞌuvéꞌnyesij tɨꞌij néijmiꞌi tyámuaꞌ tyúꞌuurej. 12Nyajta nyáaj, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Elías arí yatanyéj, majta aꞌɨ́ɨmaj camu jaamuaꞌaj, sulu aꞌyaa mu jáaruuj jeꞌej maj tyaaxɨéꞌvaꞌcaꞌaj. Aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj nyoorej nyéetzij, ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, puéjtzij mu majta naatáꞌsij aꞌɨ́ɨmaj.
13Aj mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j jáamuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌɨ́j tyáꞌxajtasimaꞌaj ɨ Juan ɨ tɨ huáꞌɨɨracaꞌaj.
Jesús pu tyamuéej tyúꞌhuaaj tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj
14Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌmaj jéehua ɨ tyeɨ́tyee jaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj, sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, tyitunútaj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
15—Nyavástaraꞌ, áncuꞌvajxɨꞌ ɨ nyiyóoj, jiꞌnye tyóotɨmueꞌracaa, puꞌríj áꞌtyeej tɨ jajpuéjtzij, mueꞌtɨ́j pu anájve ɨ tɨéj jitze ajta a jáataꞌ. 16Aꞌyaa nu huaꞌvéꞌviꞌtɨchej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj a jamuán huacɨꞌɨj mej mij tyáahuaatyeꞌen, majta quee pu jáaruuj mej mij tyáahuatyeꞌen.
17Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Muaꞌaj mu siaj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, siajta quee tyiꞌtɨ́j muaꞌreej. ¿Aꞌchunyéj óocheꞌ áꞌɨtzeereꞌ nyaj yahuatyávaacaj jaꞌmua jamuán? ¿Aꞌchunyéj ooj áꞌɨtzeereꞌ nyej nyij jaꞌmua jɨmeꞌ áꞌviicueꞌriaꞌaj? Meseꞌvéꞌviꞌtɨj mu tyamuéej.
18Aj puꞌij Jesús jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tyamuéej tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, ajta jeꞌen jiꞌrámuarij, aj puꞌij huarúj aꞌɨ́jna ɨ tyamuéej.
19Matɨꞌɨjta mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, jujɨ́meꞌ mu jamuán tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyej tyij quee ityáj pu jáaruuj tyaj jaatamuárityeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tyiyáaruꞌ?
20Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Jiꞌnye caxu aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj setyáꞌtzaahuatyeꞌej, tyij siajta cɨ́ɨ sianaꞌaj tyáꞌtzaahuatyeꞌej, aꞌyaa pu tyíɨꞌrij siaj aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen mu jɨríj yee: “Tyíchesij aꞌyájna áricuj ajcaꞌhuáye”; ajta ɨ jɨríj aꞌyaa pu rɨnyij. Capu ij tyiꞌtɨ́j jaꞌmuamuárɨeꞌristyaꞌaj jaꞌmej. 21Ajta siataꞌaj jaatamuárityeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tyiyáaruꞌ tɨ aꞌyan een, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj huatyényuunyij ɨ Dios jimi, siajta juꞌítziꞌveꞌej.
Jesús pu ajtáhuaꞌaj jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
22Matɨꞌɨj móoj aꞌáa jaꞌtajúꞌcaj aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Galileea, Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huatátuiiriꞌhuaj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ tyétyacaa, 23aj mu mij jajeꞌcatan, ajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj.
Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ jéehua mu huatóoxaamujrityej.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jɨn tyíꞌnajchitaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ
24Tɨꞌɨj ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌáa jaꞌráꞌaj a Capernaúm, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌtyejijveꞌ u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Pedro, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi quee tyíꞌnajchitan mu jaꞌmua maeestro aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ túmii tɨ huaꞌpuaj ɨ tɨ tyuꞌtyáhuɨɨreꞌsij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ?
25Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Jiꞌnyiꞌijtá tyíꞌnajchitan.
Aj puꞌij ɨ Pedro utyájrupij u chiꞌtáj, capu eexúj tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyiꞌxáatacaj aꞌɨ́jna ɨ Pedro, sulu Jesús pu anaquéej aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyimuáꞌmiteerasteꞌ muéetzij Simón? ¿Aꞌtyanquíj mejijveꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌijta ɨ cháanacaj japua, nyiquij aꞌɨ́ɨjma mejijveꞌ ɨ juyójmuaꞌ caꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan?
26Pedro pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan.
Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́j pu jɨn quee aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ maj tyíꞌnajchitaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ huaꞌyojmuaꞌ. 27Ajta tyataꞌaj quee huoꞌtájaaxɨejtyeꞌen, aꞌáa paj jóꞌmeꞌen joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij, pajta jaꞌtyáhuaꞌxɨj ɨ cuéꞌtzɨꞌpuaa a jáataꞌ, pajta jeꞌen jeꞌtajáj aꞌɨ́jcɨ ɨ hueꞌej ɨ paj anaquéej jaatyéviꞌraj. Aꞌáan pej pij yéꞌtyoonyij ɨ tyényiꞌtzeꞌ séej ɨ túmii, pataꞌaj jeꞌtyɨ́ꞌɨn pej pij nyaj jɨmeꞌ tyuꞌnájchij pajta ajɨmeꞌ.
18¿Aꞌtanyíj jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ?
1Aꞌájna ɨmuáj aꞌɨ́ɨ mu ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ Dios jimi sɨ́ɨj tɨ tajitzé ajtyámaꞌcan?
2Aj puꞌij Jesús séej ɨ páꞌrɨꞌɨj huatajé, tɨꞌquij ajeꞌtaꞌ yoꞌtyéjchej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj 3aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj sequée aꞌyan huárɨnyij matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij, caxu aꞌnáj utyárutyij joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj. 4Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨquee tyiꞌtɨ́j jɨn óotzaahuatyeꞌ ajta aꞌyan tyiꞌtyúuchaꞌɨɨj tɨꞌɨj aꞌíjna ɨ páꞌrɨꞌɨj. 5Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaataxɨéꞌveꞌen nyenyúucaritzeꞌ séej ɨ páꞌrɨꞌɨj tɨꞌɨj aꞌíjna, aꞌɨ́ɨ pu ajta nyéetzij naataxɨéꞌveꞌej.
Tɨ puaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi
6’Aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ tyeꞌentyíꞌuunyiꞌ séej ɨ tɨ nye jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌ, jéetzeꞌ pu jatyahuɨꞌrihuaꞌcaj maj jaꞌcaveꞌrajcheꞌ ɨ tyetyéj soꞌnyíj tɨ veꞌéj, majta jeꞌen jaꞌtyárɨeenyijcheꞌ ajáataꞌ. 7Jeꞌej pu puaꞌaj tyíꞌeen huaꞌ jimi ɨ maj yan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua, ajta quee jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ quee tyiꞌtɨ́j séjreꞌej tɨ jeꞌej puaꞌaj een. Ajta jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj tyeꞌmej aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj caꞌnyíjraꞌaj huaꞌtáꞌcaa ɨ séecan mej mij ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi.
8’Aꞌɨ́j pu jɨn tɨpuaꞌaj aꞌmuácaꞌ nusu aꞌ ɨ́ɨcaj jitze petyoꞌojpuáꞌrityeꞌen ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, peꞌentyivéjche pej pij aꞌ ɨmuáj yóorɨenyij, jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj júurij huatyáꞌɨtzeereꞌen séej jɨmeꞌ ɨ aꞌmuácaꞌ, naꞌríij séej jɨmeꞌ aꞌ ɨ́ɨcaj, quee paj huaꞌpuácaa jɨn aꞌmuácaꞌ, naꞌríij huaꞌpuácaa jɨn ɨ aꞌ ɨ́ɨcaj aꞌáa mamojóorɨenyij joꞌtɨj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij ɨ tɨéj. 9Ajta tɨpuaꞌaj aꞌ jɨꞌɨj jitzán petyoꞌojpuáꞌrityeꞌen ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, eetátɨchij pej pij aꞌ ɨmuáj yóorɨenyij, jéetzeꞌ pu muatyáhuɨꞌrii paj júurij huatyáꞌɨtzeereꞌen séej jɨmeꞌ aꞌ jɨꞌɨj, quee paj huaꞌpuácaa ajrɨꞌsij matɨꞌɨj aꞌáa mojóorɨeenyij joꞌtɨj quee aꞌnáj jáꞌmuɨꞌnyij ɨ tɨéj.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ cányaꞌaj tɨ jóꞌvej
10’Caxu jeꞌej puaꞌaj huojoꞌsejra ɨ maj quee meexu aꞌchu tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Jiꞌnye aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá aꞌɨ́ɨ mu huáꞌchaꞌɨj majta aꞌnáj tɨnaꞌaj jaꞌráasej ɨ nyavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ. 11Aꞌɨ́j nu jɨn nyáaj mujoꞌvéꞌmej, ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ nyej nyij huaꞌ japua huatányuunyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jóꞌvej.
12’¿Jiꞌnye muaꞌajmaj tyajamuáꞌmiteerasteꞌ? Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j anxɨtyej puaꞌmácan tyíyaꞌmuaj ɨ cányaꞌxɨɨ ajta jeꞌen séej joꞌrɨeenyij, ¿nyi quee aꞌáa huojoꞌtyáhuiityeꞌsij néijmiꞌcaa ɨ séecan aꞌájna ɨ jɨríj jitze, ajta joꞌmaꞌaj jaꞌmej tɨꞌij jaariáꞌhuoonyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jóꞌvej? 13Ajta tɨpuaꞌaj jáatyoonyij, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tɨ jéetzeꞌ huatóotyamuaꞌveꞌsij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ jáatyoj ɨ tɨ jóꞌvej, quee ɨ séecan ɨ tɨ arí ahuojoꞌtyáhuiityaꞌcaꞌaj. 14Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj een aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, capu jaxɨeꞌveꞌ tɨ sɨ́ɨj jóꞌvetyij tɨ cɨ́leen tɨꞌɨj aꞌíjna ɨ páꞌrɨꞌɨj.
Jeꞌej tyaj yeꞌej tyaatúꞌuunyiꞌ ɨ taꞌihuáaraꞌ
(Lc. 17:3)
15’Tɨpuaꞌaj aꞌihuáaraꞌ tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen aꞌjimi, jujɨ́ɨmuaꞌaj xu tyámuaꞌ naa tyiꞌhuóoꞌixaatyeꞌen ɨ tɨ jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌjimi. Tɨpuaꞌaj muáꞌantzaahuatyeꞌen, papuꞌríj jaamuéꞌtɨj siataꞌaj sij siajtáhuaꞌaj tyámuaꞌ naa tyuuꞌihuáamuaꞌaj xáꞌraꞌnyij. 16Tɨ puaꞌaj quee muáꞌantzaahuatyeꞌen, huaꞌpuácaa paj huatájeevej mej mij aꞌɨ́ɨmaj jáamuaꞌreej tɨpuaꞌaj muáꞌantzaahuatyeꞌen nusu quee. 17Ajta tɨpuaꞌaj quee huáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ maj huaꞌpuaj, pataꞌaj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen néijmiꞌcaa ɨ maj jusɨꞌrii, tɨpuaꞌaj quee ajta huáꞌantzaahuatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma, aꞌyaa paj jaatámuaꞌtyij tɨꞌɨj sɨ́ɨj tɨ quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, naꞌríij matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huáꞌjijveꞌ tajtúhuan jitze maꞌcan.
18’Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, tyiꞌtɨ́j tɨnaꞌaj siaj muaꞌaj jɨn quee tyiꞌtáꞌcareꞌen íiyan ɨ cháanacaj japua, Dios pu quee ajta tyuꞌtáꞌsij u tajapuá, ajta tyiꞌtɨ́j siaj muaꞌaj jɨn tyiꞌtáꞌcaa íiyan ɨ cháanacaj japua, Dios pu ajta aꞌɨ́jna jɨn tyuꞌtáꞌsij u tajapuá.
19’Aꞌíj nu jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, tɨpuaꞌaj siaj huaꞌpuaj nusu siaj huéeicaj tyiꞌtɨ́j tyámuaꞌ naa setyuꞌxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen íiyan ɨ cháanacaj japua siaj sij aꞌɨ́jna jɨn huatyényuunyij, aꞌɨ́jna ɨ nyavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jamuaatáꞌsij jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyaatáhuaviiraj. 20Jiꞌnye joꞌmaj huaꞌpuaj nusu mahueeícaj jaꞌtyúusɨɨreꞌen nyenyúucaritzeꞌ, aꞌáa nu jéꞌtaꞌ joꞌtyaváaj naꞌmej huaꞌ tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨjma.
21Aj puꞌij ɨ Pedro aveꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Nyavástaraꞌ, ¿aꞌchunyéj puaꞌmáj juxɨeꞌveꞌ nyaj tyaatúꞌuunyiꞌ ɨ nyeꞌihuáaraꞌ tɨpuaꞌaj tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen nye jimi? ¿Nyiquij aráahuaꞌpuaj puaꞌmáj?
22Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Canu aꞌyan tyimuaatéꞌexaatyeꞌej yee aráahuaꞌpuaj, sulu huéeicatyej japuan tamuáamuataꞌ japuan aráahuaꞌpuaj ɨ tɨ aráahuaꞌpuaj.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ tyéꞌchaꞌɨɨcaꞌaj tɨ ajta quee tyihuaꞌuunyiꞌramuɨꞌcaꞌaj
23’Aꞌɨ́j pu jɨn, aꞌyaa pu tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ rey tɨ aꞌyan tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌchu maj tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jahuɨɨriaꞌcaꞌaj. 24Tɨꞌɨj huatyóochej tɨ aꞌyan huárɨnyij aj mu mij séej jimi ajoꞌréꞌnyej tɨ jéehua tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj. 25Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyéꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, capu tyíꞌtoovaꞌcaꞌaj ɨ tɨ jɨn tyaanájchityeꞌen, aꞌɨ́j pu jɨn ɨ rey aꞌyan tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj jáatoonyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj, majta ɨ ɨ́ɨraꞌraꞌan, majta ɨ tɨꞌríij majta néijmiꞌi ɨ tɨ tyíꞌijchaꞌɨj, taꞌaj ij aꞌɨ́jna jɨn tyaanájchityeꞌen néijmiꞌi aꞌchu tɨ tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj. 26Aj puꞌij ɨ tɨ tyéꞌchaꞌɨj tyítunutacaꞌ jimi ɨ rey, jéehua pu aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ tɨjɨn: “Óocheꞌ cuiꞌ aꞌtzúj naachoꞌveꞌ, nyetyíꞌmuanajchityeꞌen néijmiꞌi aꞌchu nyaj tyimuáꞌchaꞌɨɨreꞌ.” 27Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jajijveꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌancuꞌvaxɨj, aꞌɨ́j pu jɨn néijmiꞌi tyaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ tɨ tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj tɨꞌquij jaatátoj. 28Tɨꞌɨj iirájraa aꞌɨ́jna ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ, aj puꞌij séej huátyoj tɨ cɨ́ɨ tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj. Aꞌɨ́ɨ puꞌij jaatyéeviꞌ tɨꞌquij cɨjpáaraꞌan jitze jajvíꞌ, caꞌnyíin pu jɨn aꞌyan tyatajé tɨjɨn: “Tyinaanájchityeꞌ ɨ paj tyináꞌchaꞌɨɨreꞌ.” 29Aj puꞌij tyítunutacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta jahuɨɨriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ rey, aꞌyaa pu tyaatáhuaviiriꞌ tɨjɨn: “Óocheꞌ naachoꞌveꞌ, nyáaj nu néijmiꞌi tyíꞌmuanajchityeꞌen.” 30Ajta aꞌɨ́jna ɨ sɨ́ɨj, capu jaataxɨéꞌvej, sulu aꞌyaa pu tyaataꞌíjtacaꞌ maj jeꞌtyáanaj ꞌasta naꞌaj quee tyaanájchityeꞌen néijmiꞌi aꞌchu tɨ tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj. 31Majta ɨ séecan ɨ maj jahuɨɨreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ rey, matɨꞌɨj tyuꞌséj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j, capu xáꞌpuɨꞌ huoꞌtáꞌaj, aj mu jɨn ujóꞌjuꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ, matɨꞌɨj mij jaatéꞌexaa jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j. 32Aj puꞌij ɨ rey tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj uyoꞌtájeevej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Muáaj mu paj huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevij. Nyáaj nu tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ néijmiꞌi jɨmeꞌ aꞌchu paj tyináꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa paj tyinaatáhuaviiriꞌ. 33Aꞌyaa puꞌij ajta tyiꞌtyevíitɨꞌcaj paj aꞌyan chaꞌtaj panaꞌaj muáaj tyáꞌancuꞌvajxɨꞌnyicheꞌ ɨ axaꞌaj tyévij tɨ nyéetzij nyahuɨɨreꞌ nyatɨꞌɨj nyáaj tyimuáꞌancuꞌvaxɨj muéetzij.” 34Ajta ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ, jéehua pu huatanyúꞌcacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi, aj puꞌij tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ mej mij jeꞌtyáanaj ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌi tyuꞌnájchitaj aꞌchu tɨ tyéꞌchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj.
35Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj jáꞌmuaꞌuurej ɨ nyavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, séej ajta séej tɨpuaꞌaj sequée tyaatúꞌuunyiꞌ ɨ juꞌihuáaraꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ.
19Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj tóotoꞌraj
1Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌixáatyaꞌaj, aj puꞌij jóꞌraa aꞌájna a Galileea, tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Judea, után jitze pujmuaꞌ ɨ játyaꞌnaj jitze ɨ Jordán. 2Jéehua mu tyeɨ́tyee jamuán ujóꞌjuꞌ, aꞌáa puꞌij tyihuóꞌhuaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj.
3Aj mu mij séecan ɨ fariseos ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn jaamuéꞌtɨn tɨꞌij ootyáꞌɨtzeereꞌen, aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ aꞌtɨ́j jaatátoonyij ɨ juꞌɨ́ɨj chaꞌnaꞌaj tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ?
4Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze yee ɨ tɨ anaquéej huóꞌtaahuacaꞌ ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa pu néijmiꞌcaa tyúꞌtaahuacaꞌ ɨ tyáataj ajta ɨ íitaj? 5Ajta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ tyáatɨꞌ ajtaméj ɨ juhuásimuaꞌ jimi, taꞌaj ij juꞌɨ́ɨj jamuán huatyáꞌɨtzeereꞌen, majta ɨ maj huaꞌpuaj, aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun tɨꞌɨj sɨ́ɨj naꞌaj ɨ tyévij.” 6Aꞌyaa puꞌij tyíꞌeen, camu cheꞌ huaꞌpuaj sulu sɨ́ɨj muꞌuj mij puéꞌeen. Aꞌɨ́j pu jɨn micheꞌ quee ɨ tyeɨ́tyee huaꞌtatoꞌraꞌan ɨ Dios tɨ arí huaꞌantyánajchityej.
7Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye naꞌquij aꞌɨ́jna ɨ Moisés aꞌyan tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ tɨ aꞌtɨ́j juꞌɨ́ɨj yuꞌxarij jaatapíjtyeꞌen tɨ jitzán áꞌyuꞌsiꞌij tyiꞌtɨ́j tɨ jɨn jaatátoj?
8Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu een jɨn Moisés jamuaatáꞌ tɨ aꞌtɨ́j ɨ juꞌɨ́ɨj ɨ yuꞌxarij jaatapíjtyeꞌen mej mij jáamuaꞌreej tɨ jɨn jaatátoj ɨ juꞌɨ́ɨj, jiꞌnye capu tyiꞌtɨ́j jaꞌmua jitze tásiseerii siaj sij tyámuaꞌ tyihuáꞌajchaꞌɨj ɨ séecan. Aꞌyaa pu een jɨn Moisés jamuaatáꞌ. Ajta, capu aꞌyan éenyeꞌej jájcuaj ɨmuáj. 9Aꞌyaa nu nyáaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jaatátoonyij ɨ juꞌɨ́ɨj, ajta ɨ ɨ́ɨraꞌraꞌan quee séej jamuán huooxánaꞌcɨreꞌej, ajta jeꞌen séej ancureꞌviꞌtɨj ɨ íitaj, aꞌɨ́ɨ pu juxanaꞌcɨreꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ jaatátoj.
10Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíꞌeenyeꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj nyejnyeɨꞌchej, jéetzeꞌ pu tyámuaꞌ naa maj quee nyejnyeɨꞌchej.
11Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Camu néijmiꞌi yoꞌitéej muáꞌjuꞌun aꞌíjcɨ, sulu aꞌɨ́ɨ muꞌuj ɨ tɨ Dios huoꞌtaꞌ mej mij tyoꞌtáviicueꞌ juxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ. 12Aꞌyaa pu tyíꞌeen, jiꞌnye aꞌyaa pu tyihuoꞌcɨꞌɨj ɨ séecan matɨꞌɨj huanánɨeꞌhuacaꞌ, majta séecan, aꞌyaa mu een, jiꞌnye tyétyacaa mu aꞌyan huóꞌruuj, majta séecan, aꞌɨ́ɨ mu huóoxaꞌpuɨꞌɨntarej jujɨ́ɨmuaꞌaj mej mij tyeꞌentyájrutyej ɨ Dios jimi. Aꞌtɨ́j tɨ jaayíꞌtɨn tɨꞌij yoꞌitéej jáꞌraꞌnyij, cheꞌ tyámuaꞌ naa tyiyoꞌitéej jáꞌraꞌnyij.
Jesús pu tyámuaꞌ tyihuoꞌtyájtoo ɨ tɨꞌríij
13Majta séecan tɨꞌríij ajooviꞌtɨj ɨ Jesús jimi, taꞌaj ij huaꞌváꞌmuarɨeꞌen, ajta huaꞌ jɨmeꞌ huatyényuunyij ɨ Dios jimi, majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj huaꞌajtyáꞌxɨꞌɨn aꞌɨ́ɨjma ɨ maj ahuojóoviꞌtɨɨcariaꞌaj. 14Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Siahuoꞌtáꞌ maj mu tɨꞌríij mujoꞌváꞌjuꞌun nye jimi, caxu huáꞌijmuejra, jiꞌnye aꞌáa tɨ tyejéꞌsejreꞌ joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj aꞌɨ́ɨjma pu tyíꞌcɨꞌtyij ɨ maj aꞌyan een matɨꞌɨj mu tɨꞌríij.
15Aj puꞌij huaꞌváꞌmuarɨeꞌxɨj aꞌɨ́jna ɨ Jesús, ajta jeꞌen jóꞌraa aꞌájna.
Tyamuéej tɨ chíjtyaanyiꞌ pu Jesús jamuán tyuꞌtaxájtacaꞌ
16Sɨ́ɨj pu tyamuéej ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Maeestro, ¿tyiꞌtanyí juxɨeꞌveꞌ nyej nyij xáꞌpuɨꞌ huárɨnyij tɨꞌij aꞌɨ́jna náacɨꞌtyij nyaj jusén jɨmeꞌ júurij náꞌraꞌnyij?
17Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌɨ́jna petyíꞌnyeꞌihuoꞌ tyiꞌtɨ́j tɨ xáꞌpuɨꞌ? Sɨ́ɨj puꞌuj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ xáꞌpuɨꞌ een. Ajta tɨpuaꞌaj páaxɨeꞌveꞌej paj jusén jɨmeꞌ júurij puáꞌraꞌnyij, aꞌɨ́j paj aráꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ.
18Aj puꞌij ɨ tyamuéej aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí nyúucariraꞌ naꞌráꞌastej?
Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capáj tyíꞌtyacuiꞌcaj, capáj tyíꞌxanaꞌcɨreꞌej, capáj tyíꞌnahuaꞌaj, capáj aꞌtɨ́j hueꞌtzij taavijriaꞌaj, 19pahuoꞌtyátzaahuatyeꞌen aꞌ táataj pajta aꞌ náanaj, pajta huoꞌxɨéꞌveꞌen séecan ɨ tyeɨ́tyee aꞌyájna patɨꞌɨj asɨ́ɨj tyíaxɨeꞌveꞌ.
20Ajta aꞌɨ́jna ɨ tyamuéej aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Néijmiꞌi nu nyeríj aꞌɨ́jna jɨn aꞌyan huarɨ́j. ¿Tyiꞌtanyí ajtáhuaꞌaj náꞌɨtziityeꞌ?
21Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨ puaꞌaj páaxɨeꞌveꞌej paj néijmiꞌi jɨn tyámuaꞌ eenyeꞌ, áricuj néijmiꞌi tyuꞌtój ɨ paj tyíꞌijchaꞌɨj, pajta huoꞌrían ɨ túmii aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ. Aꞌyaa paj jéehua tyaꞌancuriáaꞌsij u tajapuá. Aj pej pij mujoꞌvéꞌmeꞌen pataꞌaj nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen.
22Tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tyamuéej aꞌyan tyáanamuajriꞌ, aj puꞌij jóꞌraa juxaamúuɨrityaꞌaj, jiꞌnye chíjtyaanyiꞌ pu puéꞌeenyeꞌej.
23Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ tyámuaꞌ tyíꞌmuarɨeꞌrij tɨ sɨ́ɨj tɨ chíjtyaanyiꞌ ujoꞌtyájrutyej u tajapuá. 24Aꞌyaa nu nyajtáhuaꞌaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, tɨ jéetzeꞌ quee tyésiꞌ tɨ ɨ caméeyuj anájrutyej pɨ́ꞌseꞌej jitze tɨ anácun, quee tɨ ɨ chíjtyaanyiꞌ utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj.
25Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, jéehua mu jeꞌej tyoꞌtaséj, majta aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíꞌeenyeꞌ, ¿aꞌtyaanyíj naꞌquij huɨɨreꞌen?
26Aj puꞌij Jesús huaꞌráasej, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ pu tyíꞌtyesiꞌ, ajta ɨ Dios jimi capu tyésiꞌ.
27Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Ityáj tu tyeríj néijmiꞌi metyoohuáꞌxɨj ɨ tyaj tyíꞌijchaꞌɨɨcaꞌaj tyej tyij ajamuán huacɨ́ꞌcaꞌan. ¿Tyiꞌtanyí taꞌancuriáaꞌsij?
28Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios néijmiꞌi tyuꞌjájcuareꞌen, tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ acáyixɨꞌɨn ɨ ɨpuárij jitze huápuɨꞌɨj naa huaséꞌrihuaꞌaj, muaꞌaj mu siaj nyaj jamuán huacɨꞌɨj, aꞌyaa xu chaꞌtaj tyityaꞌcáraꞌsixɨꞌsij ɨpuárij jitze tɨ tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj tyaꞌráꞌasej, siaj sij huoꞌxɨ́jtyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj Israel jitze eerámaꞌcan, ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej. 29Majta néijmiꞌi ɨ maj nye jitze maꞌcan metyoohuáꞌxɨj ɨ maj tyíꞌijchaꞌɨj mej mij nyéetzij naatyáhuɨɨreꞌen, tɨpuaꞌaj chiꞌij, nusu juꞌihuáamuaꞌ maj tyétyacaa nusu ɨ maj úucaa, naꞌríij ɨ jutáataj, nusu ɨ junáanaj, naꞌríij ɨ juyójmuaꞌ, nusu ɨ juchuéj tɨ japuan tyíꞌhuastyaa, aꞌyaa pu jéetzeꞌ tyaꞌancuriáaꞌsij aꞌchu anxɨtyej puaꞌmáj, ajta jacɨꞌtyij tɨꞌij jusén jɨmeꞌ júurij jáꞌraꞌnyij. 30Ajta ijíij maj mueꞌtɨ́j aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj anáatyij, aꞌɨ́ɨ mu uvéꞌtyajtɨrij, majta mueꞌtɨ́j ijíij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj uvéꞌtyajtɨj, aꞌɨ́ɨ mu mij támij anáraꞌsij.
20Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa ɨ úuvaj tzajtaꞌ
1’Aꞌyaa pu tyíꞌrɨnyacaa aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ úuvaj huahuástej, tapuáꞌrisimaꞌcaj pu iirájraa tɨꞌij aꞌtyán huatáꞌinyeen mej mij tyuꞌmuárɨeꞌen joꞌtɨj tyajáꞌhuasteꞌ. 2Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌriꞌ tɨ aꞌyan tyihuoꞌnájchityeꞌen aꞌchu séej túmii jɨmeꞌ, tɨꞌquij huoꞌtaꞌítyacaꞌ maj jóꞌcɨɨnyej joꞌtɨj jaꞌhuiityiꞌ ɨ úuvaj. 3Ajtáhuaꞌaj pu iirájraa aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j aꞌtzáaj jéꞌtaꞌ huatyamáꞌcaj ɨ xɨcáj, séecan pu ajtáhuaꞌaj huátyoj aꞌájna joꞌmaj jóosoꞌpii, camu tyiꞌtɨ́j muarɨeꞌcaꞌaj. 4Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Séricuj siajta muaꞌaj, siataꞌaj utyojoꞌváꞌmuarɨeꞌen jóꞌnyaj úuvaj joꞌhuástej, aꞌyaa nu tyajaꞌmuanajchityeꞌej aꞌchu tɨ aꞌyan tyaꞌráanajchi.” Matɨꞌɨj mij ujóꞌjuꞌ. 5Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj huarɨ́j aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, ajtáhuaꞌaj pu iirájraa aꞌtzáaj tacuaríixpuaj, ajtáhuaꞌaj tɨꞌɨj arí avéjriꞌ camaꞌcaj ɨ xɨcáj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj huarɨ́j. 6Ajtáhuaꞌaj pu iirájraa tɨꞌɨj arí ancarutyísimaꞌcaj ɨ xɨcáj, ajtáhuaꞌaj pu séecan huátyoj ɨ maj ajoꞌtyúꞌuucaꞌaj joꞌmaj jóosoꞌpii. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn: “¿Jiꞌnye een jɨn siaꞌyan huatyuꞌuj tɨꞌɨj naꞌaj íiyaꞌ ɨmuáj?” 7Aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn: “Capu aꞌtɨ́j maꞌ tajáꞌinyej.” Aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Séricuj siajta muaꞌaj, siataꞌaj tyojoꞌváꞌmuarɨeꞌen jóꞌnyaj úuvaj joꞌhuástej.”
8’Tɨꞌɨj huatyéchumuaꞌriacaꞌ, aj puꞌij jaatajé ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Uhuojoꞌtájee ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ pataꞌaj tyihuoꞌnájchityeꞌen, aꞌɨ́ɨjma paj anaquéej tyuꞌnájchityeꞌen ɨ maj chúmuaꞌ ɨmuáj ajoꞌréꞌnyej, pajta huaꞌantyityájtɨreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj anaquéej ajoꞌréꞌnyej.” 9Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ajeꞌréꞌnyej ɨ maj aꞌtzáaj ɨmuáj huatyóohuij tɨꞌɨj arí ancarutyísimaꞌcaj ɨ xɨcáj, aj puꞌij tyihuoꞌnájchij séej ajta séej túmii jɨmeꞌ. 10Tɨꞌquij taꞌij aꞌɨ́ɨjma huacɨꞌɨj maj tyiꞌhuóonajchityeꞌen ɨ maj anaquéej huatyóohuij, aꞌyaa mu mij aꞌɨ́ɨmaj tyíꞌmuaꞌajcaj tɨ jéetzeꞌ tyihuáꞌnajchityeꞌen aꞌɨ́ɨjma, ajta quee aꞌyan tyuꞌrɨ́j, jiꞌnye aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyiꞌhuóonajchi séej túmii jɨmeꞌ. 11Matɨꞌɨj tyiꞌhuoonáachityeꞌej, aj mu mij huatyóohuij maj jeꞌej tyiꞌriáꞌmuaꞌtyij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyichuéj, 12aꞌyaa mu mij tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee íiyaꞌtaj huatyóohuij, séej ooraj muꞌuj tyuꞌmuárɨej, pajta muáaj, aꞌyaa paj chaꞌtaj panaꞌaj tyihuoꞌnájchij patɨꞌɨj ityájma, tyajta ityáj tyetyaꞌráꞌastej séej xɨcáj tyej tyuꞌmuárɨej tɨꞌɨj naꞌaj tyeꞌriáꞌxɨriacaꞌ.” 13Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ úuvaj aꞌyaa pu séej tyuꞌtéꞌexaaj ɨ tɨ anaquéej huatyóochej tɨjɨn: “Cásɨꞌ nyaꞌ amíincuj, canu jeꞌej puaꞌaj muaꞌuurej. ¿Nyiquij pequee aꞌyan tyuꞌtáꞌ muaꞌ nyuucaaj jɨmeꞌ paj tyuꞌmuárɨeꞌen séej túmii jɨmeꞌ? 14Maꞌcuíj ancuriáaꞌ ɨ paj jaamuéꞌtɨj, pajta jóꞌraꞌnyij. Tɨpuaꞌaj nyáaj aꞌyan nyetyáꞌxɨeꞌvaꞌaj nyaj aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj tyimuaanájchityeꞌen nyatɨꞌɨj tyaanájchi aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ aꞌtzáaj ɨmuáj huatyóochej tɨꞌɨj arí aancárutyij ɨ xɨcáj, 15aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyaꞌajxɨéꞌviꞌraꞌ nyaj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej nyaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ nyaj túmii. ¿Caꞌ jeꞌej puaꞌaj muaꞌasej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ nyaj tyámuaꞌ tyíꞌtyevij?” 16Aꞌɨ́j pu jɨn, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj ijíij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj uvéꞌtyajtɨj, aꞌɨ́ɨ mu anáraꞌsij, majta ɨ maj ijíij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj anáatyij, aꞌɨ́ɨ mu uvéꞌtyajtɨrij.
Jesús pu arí huéeicaj jaataxájtacaꞌ tɨ muɨꞌnyij
17Tɨꞌɨj ɨ Jesús arí aꞌáa joomáꞌcaj aꞌájna a Jerusalén, aꞌɨ́ɨ pu jujɨ́meꞌ huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
18—Tuꞌríj aꞌáa joꞌréꞌnyesij a Jerusalén, joꞌtɨj joꞌtátuiiriꞌhuaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌtáꞌsij mej mij jaajéꞌcaj, 19majta aꞌɨ́ɨjma huatátuiireꞌsij ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan mej mij jaatyáxaahuataj, majta jaatyávaxɨꞌɨj, majta jeꞌen jóꞌtateesij ɨ cúruuj jitze, ajta huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj.
Jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyuꞌtáhuoo ɨ huaꞌ náanaj aꞌɨ́ɨjma ɨ Jacobo ajta ɨ Juan
20Ajta aꞌɨ́jna ɨ huaꞌ náanaj aꞌɨ́jna yojmuaꞌ ɨ Zebedeo, huaꞌ jamuán ɨ juyójmuaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi ajta jeꞌen tyítunutacaꞌ tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jaatáhuaviij. 21Jesús pu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyiꞌtɨ́j petyíꞌxɨeꞌveꞌ?
Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Pataꞌaj huoꞌtáꞌan mu nyiyóojmuaꞌ tɨꞌij sɨ́ɨj ooyíxɨꞌɨn aꞌmuácaꞌtaꞌ, ajta ɨ sɨ́ɨj tɨ aꞌ útataꞌ pujmuaꞌ aꞌájna xɨcáaraꞌ patɨꞌɨj yaꞌuvéꞌnyesij pej pij tyuꞌtaꞌíjtaj.
22Jesús pu aꞌyan pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Caxu jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j siaj nyahuavii. ¿Nyi aꞌyan setyéꞌviicueꞌ siaj jajpuéetzij xáꞌraꞌnyij nyatɨꞌɨj nyáaj tyaꞌajpuéetzij naꞌmej?
Aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Jiꞌnye tyijtá.
23Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj xu jajpuéetzij xáꞌjuꞌun nyatɨꞌɨj nyáaj tyaꞌajpuéetzij naꞌmej, ajta tɨꞌij sɨ́ɨj ajcáyixɨꞌɨn ɨ nyamuácaꞌtaꞌ naꞌríij nyaꞌ útataꞌ pujmuaꞌ capu nyéetzij nyacɨꞌpuaj, sulu aꞌɨ́ɨjma pu cɨꞌtyij ɨ tɨ Dios arí huaꞌantyíhuoj.
24Matɨꞌɨj ɨ séecan ɨ maj tamuáamuataꞌ aráꞌasej jáanamuajriꞌ, jéehua mu huatanyínyuꞌcacucaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj huaꞌpuaj. 25Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé néijmiꞌcaa, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Xuꞌríj muaꞌaj jamuaꞌreej jeꞌej maj yeꞌej rɨcɨj ɨ maj tyíꞌijta íiyan cháanacaj japua, caꞌnyéjrij mu jɨn tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, majta ɨ maj tyityatatyíj, aꞌɨ́ɨ mu tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ séecan jeꞌej maj yeꞌej tyáꞌxɨeꞌveꞌ huaꞌ jimi. 26Ajta muaꞌajmaj jimi capu juxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan tyíꞌeenyeꞌ. Sulu aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaxɨeꞌveꞌ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyávaacaj, cheꞌ aꞌɨ́ɨn huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ séecan, 27ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaxɨeꞌveꞌ tɨ tyeꞌentyájrutyej aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ tɨ jéetzeꞌ veꞌéj, cheꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ tɨ caꞌnyéjrij jɨn tyíꞌijtyiꞌreꞌ. 28Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, capu aꞌɨ́jna jɨn mujoꞌvéꞌmej mej mij jaatyáhuɨɨreꞌen, sulu taꞌaj huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ séecan, ajta huaꞌ jitze maꞌcan huámuɨꞌnyij, tɨꞌij muiꞌcaa huáhuɨɨreꞌen.
Jesús pu huaꞌpuácaa tyúꞌhuaaj ɨ maj aracúcuꞌnyijmee
29Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj iiráacɨj aꞌájna a Jericó, jéehua mu tyeɨ́tyee jamuán jóꞌjuꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 30Majta huaꞌpuaj ɨ maj aracúcuꞌnyijmee aꞌáa mu jeꞌtyétyaꞌcaꞌaj véjriꞌ ɨ juyéj jitze, matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨ ɨ Jesús ajaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu tyityeetyejíihuajraa tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, mu paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jna ɨ David, táꞌancuꞌvaxɨꞌ ityájma.
31Majta ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ mu huaꞌajtyáꞌxɨj, majta huoꞌtáꞌijmuejriꞌ mej mij huatyáapuaꞌrej, majta aꞌɨ́ɨmaj jéetzeꞌ mu caꞌnyíin jɨn huatyejíihuajra aꞌyaa mu tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, mu paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ David, táꞌancuꞌvaxɨꞌ ityájma.
32Aj puꞌij Jesús oocháxɨj, ajta huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj aracúcuꞌnyijmee, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye setyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj tyiꞌtɨ́j huáꞌuurej jaꞌmua jimi?
33Aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, aꞌyaa tu tyáꞌxɨeꞌveꞌ tyaj atanyéjnyeꞌrej.
34Aj puꞌij Jesús huaꞌancuꞌvajxɨ, ajta jeꞌen huaꞌrámuarɨeꞌxɨj ɨ huaꞌjɨꞌsij jitze. Tɨꞌɨj huaꞌrámuarɨeꞌxɨj aj mu mij huarúj, matɨꞌɨj mij atanyéenyeꞌrij muáꞌraa, aj mu mij jamuán joꞌcɨ́j.
21Jesús pu aꞌáa jaꞌráꞌiixaj a Jerusalén
(Mr. 11:1-11; Lc. 19:28-40; Jn. 12:12-19)
1Matɨꞌɨj meríj véjriꞌ ajoojuꞌcaj aꞌájna a Jerusalén muꞌríj aꞌáa jaꞌráꞌajcaa joꞌtɨj jaꞌchajtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Betfagé, chájtaꞌnaj aꞌáa tɨ jáꞌsejreꞌ ɨ jɨríj jitze ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Aseitúunajrimi, aj puꞌij Jesús huaꞌpuácaa huataꞌítyacaꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, 2aꞌyan tyihuoꞌteꞌexáatyeꞌej tɨjɨn:
—Séricuj siooj aꞌáa jaꞌtanyáaj a chájtaꞌ. Aꞌáa xu yéꞌtyoonyij ɨ púuruꞌ tɨ ajeꞌriáꞌtapiꞌ ajta jamuán ɨ yójraꞌ. Séej sij jeꞌejxɨsta, siajta jeꞌen munyajaꞌrájajnyityeꞌen. 3Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jeꞌej tyajaꞌmuajeevaj, aꞌyaa xu tyaatéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn tavástaraꞌ pu jitzán juxɨeꞌveꞌ, jiyeꞌtzín jɨmeꞌ tu tyijtá yajaváꞌtoosij.
4Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, tɨ aꞌyan tɨjɨn:
5Aꞌyan setyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee ɨ chájtaꞌnaj jitze ɨ Sión tɨjɨn:
“Cásɨꞌ, puꞌríj ajaꞌveꞌmej jaꞌmua jimi aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmua Rey,
capu jeꞌej tyéejviicueꞌ, ajta aváꞌcaj púuruꞌ japua tɨ cɨ́leen
tɨ yójraꞌ puéꞌeen sɨ́ɨj ɨ maj japuan tyíꞌtɨꞌɨjcɨcaa.”
6Majta ɨ maj huaꞌpuaj, aꞌɨ́ɨ mu jóꞌjuꞌ, majta aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ Jesús tyihuoꞌtaꞌíj. 7Aj mu mij uyaꞌráaja ɨ Jesús jimi aꞌɨ́jcɨ ɨ púuruꞌ, majta ɨ yójraꞌ, matɨꞌɨj mij tyeꞌtyéveerej ɨ tyúumaancaj aꞌɨ́jcɨ ɨ púuruꞌ, aj puꞌij ɨ Jesús avéꞌyixɨj. 8Majta ɨ tyeɨ́tyee jéehua mu ajtyáxɨɨriacaꞌ. Séecan mu tyúumaancaj tyoꞌcaváarajraa ɨ juyéj jitze, majta séecan ɨ xamuáj ɨ maj jaꞌantáveechixɨj ɨ cɨyéj jitze. 9Majta néijmiꞌi ɨ maj anáatyaꞌaj huajúꞌcaꞌaj, majta ɨ maj cújtaꞌ huajúꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu tyityeejíjhuasimeꞌej tɨjɨn:
—Aꞌyaa tu tyíꞌmuahuaviij paj tɨiꞌrátoonyij mu paj yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ rey ɨ David. Dios pu tyámuaꞌ tyeetyájtoo aꞌíjna ɨ tɨ yajaꞌvéꞌmej nyúucaritzeꞌ ɨ tavástaraꞌ. Micheꞌ tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ maj tajapuá jáꞌsejreꞌ.
10Tɨꞌɨj ɨ Jesús utyájrupij u Jerusalén, néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee tyúuꞌɨtziityej, majta mueꞌtɨ́j aꞌyan tyíꞌihuoꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj puéꞌeen aꞌmújna?
11Majta ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa mu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌmúu pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan, tɨ ajta Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj.
Jesús pu jaajájcuarej ɨ tyeyúuj
(Mr. 11:15-19; Lc. 19:45-48; Jn. 2:13-22)
12Aj puꞌij Jesús utyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨꞌquij huiꞌrámuarij néijmiꞌcaa ɨ maj aꞌúun tyíꞌtoocaꞌaj, ajta ɨ maj aꞌúun tyíꞌnanaavaꞌaj. Tyihuaꞌ meesaj pu tyeꞌtahuáꞌxɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj japuan túmii huaꞌpuataꞌtyiꞌracaꞌaj, ajta tyihuáꞌɨpuaa ɨ maj cúcuiꞌsee toꞌracareꞌej, 13aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Ɨ nye chiꞌij aꞌyaa mu jaatámuaꞌsij tɨjɨn chiꞌij maj tzajtaꞌ huatyényuunyij ɨ Dios jimi.” Siajta muaꞌaj aꞌyaa xu jaꞌuurej ɨ chiꞌij tɨꞌɨj tyástaꞌnaj joꞌmaj náhuaꞌrij jóoꞌavaꞌtacaa.
14Majta u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi ɨ maj arácucuꞌun majta ɨ maj quee rácɨjcɨꞌnyiveꞌ, aj puꞌij aꞌɨ́ɨn tyihuóꞌhuaa. 15Ajta matɨꞌɨj ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj jaaséj tɨ ɨ Jesús tyihuóꞌhuaa, majta huóꞌnamuajriꞌ maj ɨ tɨꞌríij aꞌyan tyíꞌtyejijhuacaꞌaj tɨjɨn: “Tyicheꞌ tyámuaꞌ tyeetyátoonyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ David jitze eeráanyej”, aj mu mij tyinyínyuꞌcacucaꞌ, 16aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Nyi pahuáꞌnamuaj jeꞌej maj tyíꞌxaj mu tɨꞌríij?
Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Jiꞌnye nyijta, nyahuaꞌnamuaj. Ajta, ¿nyi sequée joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ? Aꞌyaa pu tɨjɨn:
Jeꞌej maj aꞌɨ́ɨmaj tyuꞌtáchuiicaj ɨ tɨꞌríij,
majta ɨ unyáaqueꞌsee,
aꞌɨ́j mu jɨn tyaatatyójtziꞌreꞌej ɨ Dios.
17Aj puꞌij Jesús aꞌáa huojoohuáꞌxɨj, ajta jeꞌen jóꞌraa aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Betania, aꞌáa puꞌij joꞌtaꞌípuaꞌrej.
Jesús pu jeꞌej puaꞌaj tyaatajé ɨ xápuaꞌ tɨ quee tajcaa
18Yaa ariáꞌpuaꞌaj tɨꞌɨj ajtáhuaꞌaj aꞌáa joꞌmej a chájtaꞌ, puꞌríj iꞌcuatacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús. 19Aj puꞌij xápuaꞌ huaséj tɨ ajaꞌtávaacaꞌaj aꞌájna véjriꞌ ɨ juyéj jitze, aj puꞌij ajoꞌréꞌnyej joꞌtɨj jaꞌtávej aꞌɨ́jna ɨ xápuaꞌ, majta quee tacaꞌcaꞌaj, jéehua puꞌuj tyáxamueꞌcaꞌaj. Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ xápuaꞌ tɨjɨn:
—Capáj cheꞌ aꞌnáj tajcaꞌreꞌen.
Tɨꞌɨj aꞌyan tyaatajé, aj puꞌij huatyáahuaj aꞌɨ́jna ɨ xápuaꞌ. 20Majta ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj jaaséej, jeꞌej mu tyoꞌtaséj, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ jiyeꞌtzín tyuꞌtyáahuaj mu xápuaꞌ?
21Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj setyáꞌtzaahuatyeꞌej tɨ aꞌyan tyeꞌmej jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyuꞌtaxájtaj, aꞌyaa pu tyíꞌrɨnyij, siajta quee aꞌɨ́j sianaꞌaj huayíꞌtɨhuaꞌaj xáꞌjuꞌun siaj aꞌyan jáaꞌuurej aꞌmújcɨj mu xápuaꞌ nyatɨꞌɨj nyeríj jáaruuj, Sulu siajta xu jaayíꞌtɨhuaꞌaj xáꞌjuꞌun siaj aꞌyan tyaataꞌíjtyeꞌen aꞌmújcɨj mu jɨríj tɨjɨn: “Tyíchesij, atyájraꞌ a jájritzeꞌ”, aꞌyaa puꞌij ajta tyeꞌmej. 22Ajta néijmiꞌi ɨ siaj jɨn huatyényuusij ɨ Dios jimi, aꞌyan setyaꞌtzáahuatyeꞌej aꞌyaa xu siajta tyaꞌancuriáaꞌsij.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jɨn antyúumuaꞌreej ɨ Jesús
23Aj puꞌij taꞌij ɨ Jesús aꞌúun joꞌtyájrupij u tyeyúuj tzajtaꞌ. Tɨꞌɨj ooj aꞌúun tyihuaꞌmuaꞌtyáacaj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨmaj mu ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ, majta ɨ huáasij, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí jɨn petyiꞌtyéjvee pej pij aꞌyan rɨjcaj? ¿Aꞌtanyíj aꞌɨ́jna jɨn muaꞌantyíhuoo?
24Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Nyáaj nu nyajta séej tyajamuaataꞌíhuoꞌraj, tɨpuaꞌaj sianaatéꞌexaatyeꞌ, aj nu nyij jamuaatéꞌexaatyeꞌsij tyiꞌtɨ́j nyaj jɨn tyiꞌtyéjvee nyej nyij aꞌyan rɨcɨj. 25Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj ɨ Juan tɨꞌij huóꞌɨɨraj ɨ tyeɨ́tyee, ¿joꞌnyij joꞌvéꞌmej? ¿Nyi tajapuá Dios tɨ jáꞌsejreꞌ, caꞌ íiyan ɨ cháanacaj japua, huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee? Matɨꞌɨj mij tyiꞌtyúuꞌixaaj jujɨ́ɨmuaꞌaj, aꞌyaa mu tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyetyaatéꞌexaatyeꞌ yee Dios pu yoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌyaa pu tyitaatéꞌexaatyeꞌsij tɨjɨn: “¿Jiꞌnye een jɨn tyequée jaꞌantzaahuaj?” 26Ajta quee jeꞌej tyíɨꞌrij tyaj aꞌyan tyaataxáj yee tyétyacaa mu yoꞌtaꞌítyacaꞌ, jiꞌnye tyahuáꞌtzɨɨnyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, majta néijmiꞌi aꞌyan tyáꞌtzaahuatyeꞌ tɨ ɨ Juan tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan. 27Aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
—Catu jamuaꞌreej.
Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Canu nyajta nyáaj jamuaatéꞌexaatyeꞌej tyiꞌtɨ́j nyaj jɨn tyiꞌtyéjvee nyej nyij aꞌyan rɨcɨj.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ maj huaꞌpuaj
28Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye muaꞌajmaj tyajamuáꞌmiteerasteꞌ aꞌíjna jɨmeꞌ ɨ nyúucarij? Aꞌtɨ́j pu huaꞌpuácaa tyiyójmuaꞌcaꞌaj, aj puꞌij séej aꞌyan tyuꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Nyiyóoj, áricuj pataꞌaj tyojoꞌmuárɨeꞌen ijíij jóꞌnyaj úuvaj joꞌhuástej.” 29Aj puꞌij ɨ yójraꞌ aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn: “Canu jóꞌyiꞌmuɨj.” Ajta jeꞌen seequéj tyiꞌriáꞌmuaꞌaj aj puꞌij ujóꞌmej tɨꞌij tyojoꞌmuárɨeꞌen. 30Ajta jeꞌen ɨ yoꞌpuáaraꞌan ajoꞌréꞌnyej ɨ séej jimi, aꞌyaa puꞌij chaꞌtaj tyaataꞌíj. Ajta ɨ yójraꞌ aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj tɨjɨn: “Jiꞌnye nyijta aꞌyaa nu rɨnyij.” Ajta capu aꞌyan huarɨ́j. 31¿Aꞌtanyíj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huaꞌpuaj aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ tyaaxɨéꞌvaꞌcaꞌaj ɨ huaꞌ táataj?
Aꞌyaa mu mij aꞌɨ́ɨmaj tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ taꞌnájcaj.
Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌtyejijveꞌ tajtúhuan jitze maꞌcan, majta ɨ úucaa ɨ maj jutoj túmii jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jáꞌmuamueꞌtɨn mej mij utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj. 32Jiꞌnye tɨꞌɨj ɨ Juan mujoꞌvéꞌmej tɨꞌij jamuaatéꞌexaatyeꞌen jeꞌej siaj yeꞌej huárɨnyij ɨ Dios jimi, muaꞌaj xu quee jaꞌantzaahuaj, majta ɨ maj huáꞌjijveꞌ majta ɨ úucaa maj jutoj túmii jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨ mu xaa jaꞌantzaahuaj. Siajta muaꞌaj siatɨꞌɨj aꞌɨ́j huaséj caxu seequéj tyuꞌmuáꞌaj siaj sij jaꞌantzaahuatyeꞌen.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee
33’Xáanamuajriꞌ aꞌíjcɨ ɨ nyúucarij: Aꞌtɨ́j pu úuvaj huahuástej, ajta jariáꞌnaj tyetyéj jɨmeꞌ, ajta tyiꞌtɨ́j huatyátaahuacaꞌ tɨ jitzán jaatyájachaꞌxɨꞌɨn ɨ úuvaj, ajta tyiꞌtɨ́j ájtaahuacaꞌ tɨꞌij japuan ujváaj huaꞌíxɨeꞌreꞌen.
’Aj puꞌij séecan huaꞌtanyéjtye ɨ chuéj mej mij tyaanájchityeꞌen, ajta jeꞌen jóꞌraa aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j séej chuéj japua. 34Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj matɨꞌɨj puaꞌaj jajuꞌracaa aꞌɨ́jcɨ ɨ úuvaj, séecan pu huataꞌítyacaꞌ ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ, mej mij uhuojoꞌtáhuavii aꞌchu tɨ jacɨꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyiꞌchuej. 35Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ chuéj maj huoꞌtanyéj, aꞌɨ́ɨ mu huoꞌvíviꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huataꞌítyiꞌhuacaꞌ, séej mu huatyáavaxɨj, majta séej huajéꞌcaj, majta séej huatyátoꞌsij tyetyéj jɨmeꞌ. 36Ajta ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ chuéj séecan pu ajtáhuaꞌaj huataꞌítyacaꞌ, muꞌríj jéetzeꞌ muiꞌcaa, majta ɨ chuéj maj huoꞌtanyéj, aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj huóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huataꞌíjtyiꞌhuacaꞌ.
37’Uveꞌtyáatɨcan puꞌij ɨ juyój huataꞌítyacaꞌ aꞌyan tyiꞌmuaꞌastɨ́j tɨjɨn: “Aꞌíj mu xaa ántzaahuatyeꞌsij ɨ nyiyóoj.” 38Majta ɨ chuéj maj huoꞌtanyéj, matɨꞌɨj jaaséej aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ, aꞌyaa mu tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej tɨjɨn: “Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ néijmiꞌi tyáꞌcɨꞌtyij, tyicheꞌ jaajéꞌcaj tɨꞌij ityájma tyíꞌtaꞌaꞌrij jáꞌraꞌnyij.” 39Aj mu mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ, matɨꞌɨj mij jiꞌráaja apuaꞌquéj majta jeꞌen jaajéꞌcaj.
40Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Ajta aꞌyájna tɨꞌɨj uvéꞌnyej aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ chuéj, ¿jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj, jeꞌquij huáꞌuuren aꞌɨ́ɨjma ɨ chuéj tɨ huoꞌtanyéj?
41Aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́ɨ pu quee huaꞌcuꞌváaj huáꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, ajta jeꞌen séecan huatanyéjtyeꞌsij ɨ chuéj, mej mij jaatáꞌan ɨ tɨ jacɨꞌtyij tɨꞌɨj tyaꞌráꞌastij matɨꞌɨj puaꞌaj jajuꞌracaa ɨ úuvaj.
42Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze? Aꞌyaa pu tyáꞌxaj tɨjɨn:
Aꞌɨ́jna ɨ tyetyéj ɨ maj ájcaꞌ yóorɨej ɨ maj chiꞌij taꞌhuacaa,
aꞌyaa pu tyeꞌrájraa tɨ aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej jaꞌraa ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ.
Tavástaraꞌ pu aꞌyan jáaruuj,
aꞌɨ́j tu jɨn tyámuaꞌ tyoꞌtaséj.
43Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, maj muaꞌajmaj jamuáaꞌriꞌraj aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌmuacɨꞌtyíicheꞌ ɨ siaj jɨn tyuꞌtaꞌíjtaj, mej mij séecan huatáꞌan ɨ maj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyaꞌráanajchi. 44Ajta aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ tyetyéj, tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jitzán éejcataj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j néijmiꞌqueꞌ pu huatyánaꞌxɨj, ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tyetyéj japuan rájvetyij ɨ tyévij. Aꞌɨ́ɨ pu jaatyámuɨnyaxɨꞌɨj.
45Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij majta ɨ fariseos, matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyíꞌxajtacaꞌaj séej nyúucarij jɨmeꞌ, aj mu mij jáamuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌɨ́ɨjma tyáxajtasimeꞌej. 46Aj mu mij jáahuoj jeꞌej maj yeꞌej tyeetyéeviꞌ, majta huáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj tɨ Jesús aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj.
22Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jɨn tyíꞌyeꞌestyaa tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j huatyényeɨɨchej
1Jesús pu ajtáhuaꞌaj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj séej nyúucarij jɨmeꞌ. Aꞌyaa pu tɨjɨn:
2—Aꞌyaa pu tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌɨ́jna jimi ɨ rey tɨ tyuꞌyéꞌestej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ ɨ yójraꞌ huatyényeɨɨchacaꞌ. 3Aꞌɨ́ɨjma pu huataꞌítyacaꞌ ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ mej mij uhuojoꞌtájeevej aꞌɨ́ɨjma ɨ tɨ arí huoꞌtáꞌinyej, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huatáꞌinyiihuacaꞌ, camu joꞌcɨɨnyicucaꞌaj maj ajeꞌréꞌnyej.
4’Ajtáhuaꞌaj pu séecan huataꞌítyacaꞌ, aꞌyan tyihuoꞌteꞌexáatyeꞌej tɨjɨn: “Aꞌyaa xu tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ nyaj huoꞌtáꞌinyej tɨjɨn puꞌríj tyámuaꞌ tyíꞌeen ɨ cueꞌráj. Nuꞌríj tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj huóꞌcuiꞌnyij ɨ yaꞌmuáatyee ɨ nyaj huaꞌpuꞌujtyeꞌ, néijmiꞌi pu arí tyámuaꞌ tyíꞌeen tyataꞌaj tyij tyuꞌyéꞌestej.” 5Majta ɨ maj huatáꞌinyiihuacaꞌ, camu huaꞌantzaahuaj. Sɨ́ɨj pu aꞌáa joꞌmej joꞌtɨj tyajáꞌhuasteꞌ, ajta sɨ́ɨj aꞌáa pu joꞌmej joꞌtɨj tyajáꞌtoj, 6majta séecan mu huoꞌvíviꞌ ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ rey, majta jeꞌej puaꞌaj huóꞌruuj ꞌasta manaꞌaj quee huoꞌcuij. 7Aj puꞌij ɨ rey huápuɨꞌɨj huatanyúꞌcacaꞌ, tɨꞌquij huoꞌtaꞌítyacaꞌ ɨ juxantáaruꞌustyamuaꞌ mataꞌaj mij huóꞌcuiꞌnyij néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee maj tyíꞌtyacuiꞌcaa majta tyuꞌtyáatɨej ɨ tyihuáꞌchiꞌij. 8Ajta jeꞌen aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ tɨjɨn: “Puꞌríj néijmiꞌi tyámuaꞌ tyíꞌeen tyej tyij tyuꞌyéꞌestej, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ nyaj huoꞌtáꞌinyej, camu yeveꞌréꞌnyajcuj. 9Séricuj muaꞌaj, tɨꞌɨj naꞌaj tyiꞌcureꞌnyáatɨmee ɨ juyéj, siataꞌaj huoꞌtáꞌinyej néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee aꞌchu siaj puaꞌmácan tyoonyij.” 10Matɨꞌɨj mij iiráacɨj ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ, majta jeꞌen jéehua huaꞌajsɨɨ ɨ tyeɨ́tyee aꞌchu maj puaꞌmácan huátyoj, ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, majta ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌyaa mu mij tyityoꞌhuájɨstyacaꞌ ɨ tyeɨ́tyee u chiꞌtáaraꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ rey.
11Tɨꞌɨj ɨ rey utyájrupij tɨꞌij huoꞌséj aꞌɨ́ɨjma ɨ tɨ huoꞌtáꞌinyej, aj puꞌij séej huaséj tɨ quee aꞌyan eenyeꞌ tyiꞌtyéechan jeꞌej tɨ tyeevíjtyeꞌ tɨꞌɨj tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj huatyényeɨɨchej. 12Aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Nyaꞌ amíincuj, ¿jiꞌnye petyiꞌtyájrupij aꞌyújna maj pajta quee aꞌyan eenyeꞌ tyiꞌtyéechan tɨꞌɨj tyiꞌtyéevijtɨj tɨꞌɨj tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tɨ huatyényeɨɨchij?” Ajta ɨ aꞌtɨ́j capu huatanyúj. 13Aj puꞌij ɨ rey aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨjɨn: “Siataꞌaj jaꞌnájɨꞌqueꞌen muácaꞌraꞌan jitze, siajta ɨcájraꞌan jitze, siajta jeꞌen jiꞌrárɨeenyij joꞌtɨj joꞌtɨ́caꞌ. Aj puꞌij juyiinyen ajta jajpuéetzij jaꞌmej.” 14Jiꞌnye mueꞌtɨ́j mu huatájeeviꞌhuaj, ajta ɨ Dios jeꞌcácaa puꞌuj antyíhuoosij.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jɨn tyíꞌnajchitaj ɨ tajtúhuan jimi
15Majta ɨ fariseos aꞌɨ́ɨ mu joꞌcɨ́j, matɨꞌɨj mij jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn jaamuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨꞌij ootyáꞌɨtzeereꞌen, mej mij aꞌɨ́jcɨ jɨn jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen. 16Aj mu mij séecan huataꞌítyacaꞌ, mej mij jamuán tyuꞌtaxáj ɨ Jesús, majtáhuaꞌaj séecan huaꞌ jamuán ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan, aꞌyaa mu mij tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Maeestro, aꞌyaa tu tyáꞌmuaꞌreej paj aꞌɨ́jna jɨn tyíꞌmuaꞌtaj ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, pajta huáꞌmuaꞌtyej jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ Dios, capu aꞌ jitze juxɨeꞌveꞌ jeꞌej maj tyíꞌxaj ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye capáj aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ mej mij aꞌɨ́ɨmaj tyámuaꞌ mojoꞌsejra. 17Pataꞌaj taatéꞌexaatyeꞌen: ¿Nyiquij xáꞌpuɨꞌ tyaj tyuꞌnájchij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huáꞌjijveꞌ ɨ tajtúhuan jitze maꞌcan, caꞌ quee?
18Ajta ɨ Jesús tɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, sulu mej mij jeꞌej puaꞌaj jáaꞌuuren, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Muaꞌaj mu siaj quee tyiꞌtɨ́j muaꞌreej, ¿jiꞌnye siaj sij tyíꞌtyeseꞌ siaj naatyéeviꞌ? 19Sianaataséjratyeꞌ ɨ túmii ɨ siaj jɨn tyíꞌnajchitaj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jáꞌmuajijveꞌ.
Aj mu mij séej ayaꞌváɨꞌtyej ɨ túmii, 20ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj nyéerimaꞌraꞌ áꞌseejreꞌ, ajta jiꞌnye ántyapuaj yaj tɨ áꞌyuꞌsiꞌij?
21Aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌtaꞌijtyeꞌ.
Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Siataꞌaj jaatáꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ tajtúhuan tyiꞌtɨ́j tɨ áꞌriaꞌraꞌ puéꞌeen, siajta ɨ Dios tyiꞌtɨ́j tɨ áꞌriaꞌraꞌ puéꞌeen.
22Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ, jeꞌej mu tyoꞌtaséj, ámuꞌuj mij yoorɨéej matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j.
Aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ maj jitzán huatájuuritaj ɨ muɨꞌchítyee
23Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, séecan mu aꞌɨ́ɨmaj ɨ saduceos ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi. Aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyíꞌxaj tɨjɨn camu cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, aꞌɨ́j mu jɨn aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
24—Maeestro, Moisés pu aꞌyan tyuꞌxájtacaꞌ tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tɨ nyeɨɨchej huámuɨꞌnyij, ajta quee xu tyiyóomuaꞌcaj, tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, tɨꞌij jitzán maꞌcan tyiyóomuaꞌaj jáꞌraꞌnyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ. 25Aꞌyaa pu aꞌnáj tyuꞌrɨ́j ityájma jimi, muaꞌráhuaꞌpuacaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj juꞌihuaamuaꞌcaꞌaj. Tɨꞌquij ɨ tɨ vástɨꞌ huatyényeɨɨchacaꞌ, ajta jeꞌen huamuɨ́ꞌ. Capu tyiyóomuaꞌaj jaꞌraa aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj, aꞌɨ́j puꞌij jimi huatyáꞌɨtzee ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej. 26Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáaruj aꞌɨ́jcɨ ɨ juutzájraꞌ, ajta jeꞌen ɨ sɨ́ɨj ɨ tɨ huéeicaj jitze, aꞌɨ́ɨ pu ajta jaꞌantyánaxcacaꞌ, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáaruj, ajta jeꞌen aꞌyan tyaꞌraj tɨ aꞌyan tyihuóꞌruuj néijmiꞌcaa ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌasej. 27Tɨꞌɨj aꞌyan tyaꞌráꞌaj aj puꞌij téꞌej ɨ íitɨꞌ huamuɨ́ꞌ. 28Arí ijíij, aꞌájna matɨꞌɨj huatájuurej, ¿aꞌtanyíj cɨ́naꞌraꞌan pueꞌéenyeꞌej jaꞌmej, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌasej, jiꞌnye néijmiꞌi mu jatyéviꞌtɨnyaꞌaj?
29Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Huápuɨꞌɨj xu muaꞌaj quee tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyíꞌmuaꞌreej, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze, caxu siajta jamuaꞌtyej ɨ tɨ jɨn ɨ Dios néijmiꞌi putyíꞌuurej. 30Matɨꞌɨj huatájuurej ɨ muɨꞌchítyee, camu cheꞌ nyejnyeɨꞌchen ɨ tyétyacaa, camu majta ɨ úucaa cheꞌ huɨɨchan, jiꞌnye aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun matɨꞌɨj ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ Dios tɨ jáꞌsejreꞌ. 31Ajta aꞌɨ́jna jɨmeꞌ maj ɨ muɨꞌchítyee huatájuuritaj, ¿nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze tɨ ɨ Dios aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: 32“Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ Dios aꞌɨ́jna ɨ Abraham, ajta ɨ Isaac, ajta ɨ Jacob?” Aꞌɨ́j pu jɨn quee huaꞌ Dios aꞌɨ́ɨjma ɨ muɨꞌchítyee, sulu aꞌɨ́ɨjma ɨ maj júurij.
33Matɨꞌɨj ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyáanamuajriꞌ, tyámuaꞌ mu naa tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj.
Ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ
34Majta ɨ fariseos, aꞌɨ́ɨ mu tyúusɨɨj matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ tɨ ɨ Jesús huoꞌmuéꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ saduceos, 35ajta sɨ́ɨj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨꞌij jaamuéꞌtɨn tɨjɨn:
36—Maeestro, ¿tyiꞌtanyí nyúucariraꞌ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́ɨn tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Moisés?
37Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—“Huaxɨeꞌveꞌ aꞌ vástaraꞌ tɨ Dios puéꞌeen, néijmiꞌi jɨmeꞌ muaꞌ xɨéjnyuꞌcaa, pajta néijmiꞌi jɨmeꞌ aꞌjúuricamej, pajta néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ paj jɨn maꞌúumuaꞌrej.” 38Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ taꞌnájcaj, tɨ ajta jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́jna jitze ɨ nyúucarij. 39Ajtáhuaꞌaj pu sɨ́ɨj nyúucarij séejreꞌ tɨ aꞌyan tyáꞌxaj tɨjɨn: “Huaxɨeꞌveꞌ ɨ axaꞌaj tyévij aꞌyájna patɨꞌɨj asɨ́ɨj tyíaxɨeꞌveꞌ.” 40Aꞌíjna jitze ɨ nyúucarij tɨ huaꞌpuaj aꞌíj pu jitze aróocaꞌnyej néijmiꞌi ɨ nyúucarij, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, aꞌíj mu majta jitze aróocaꞌnyej.
¿Aꞌtanyíj jajyóoj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ Dios jaꞌantyíhuoj?
41Matɨꞌɨj móoj ajaꞌtyusɨ́ɨriaꞌcaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, 42Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye muaꞌajmaj tyajamuáꞌmiteerasteꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ? ¿Aꞌtanyíj jitze eerámaꞌcan?
Aꞌyaa mu tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́j pu jitze eerámaꞌcan ɨ David.
43Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye naꞌquij ɨ David, aꞌɨ́jna jitze maꞌcan ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨjɨn nyavástaraꞌ? Jiꞌnye aꞌyaa pu ɨ David tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
44Tavástaraꞌ pu aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ nyavástaraꞌ tɨjɨn:
“Ooyíxɨꞌ ɨ iiyeꞌej nyamuácaꞌtaꞌ,
ꞌasta nyanaꞌaj quee huoꞌmuéꞌtɨn ɨ maj muájchaꞌɨɨreꞌ.”
45¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eeramaꞌcáantaj ɨ David, tɨpuaꞌaj ɨ David aꞌyan jatamuáꞌmuatyaꞌan tɨjɨn nyavástaraꞌ?
46Majta ɨ maj jáanamuajriꞌ, camu jeꞌej tyéejtyoj jeꞌej maj tyityaatányuunyij, tɨꞌɨj naꞌaj aꞌájna ɨmuáj, capu cheꞌ aꞌtɨ́j óocaꞌnyajcaꞌaj tɨ tyiꞌtɨ́j jaataꞌíhuoꞌ.
23Jesús pu huaꞌ jitze tyoꞌojpuáꞌrij aꞌɨ́ɨjma ɨ fariseos, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌmuaꞌtaj ɨ yuꞌxarij jitze
(Mr. 12:38-40; Lc. 11:37-54; 20:45-47)
1Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa pu tɨjɨn:
2—Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, majta ɨ fariseos, aꞌɨ́ɨ mu tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ. 3Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ siaj huaꞌráꞌastej, siajta néijmiꞌi jɨn aꞌyan huárɨnyij jeꞌej maj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ajta caxu aꞌyan rɨjcaj jeꞌej maj aꞌɨ́ɨmaj rɨcɨj, jiꞌnye camu aꞌɨ́ɨmaj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej maj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ. 4Jéehua mu tyihuáꞌijcatyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ huápuɨꞌɨj muárɨeꞌrij tɨquee aꞌtɨ́j pújoorej tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij, majta aꞌɨ́ɨmaj camu tóoaꞌcaa tɨꞌij aꞌyan chaꞌtánaꞌaj tyihuóꞌcɨꞌtyij. 5Néijmiꞌi mu aꞌyan rɨcɨj jéjreꞌcɨtzeꞌ mej mij ɨ tyeɨ́tyee huoꞌséj. Antajiyoꞌojmaꞌcan mu taꞌhuacaa aꞌɨ́jcɨ ɨ maj jɨn ootoojɨ́ꞌcaꞌajmaꞌaj ɨ jumuꞌúj jitze, majta tɨtɨꞌɨjmeꞌen tyaꞌajhuɨ́ɨxɨꞌɨn joꞌtɨj joꞌcaꞌástɨmee ɨ huáꞌsiicuꞌ. 6Aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌveꞌ tɨ huoꞌcɨꞌtyij maj ooráꞌsej ɨ ɨpuárij japua aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ tɨ antyúumuaꞌreej ɨ maj jɨn tyíꞌyeꞌestyaa, ajta huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jaxɨeꞌveꞌ maj ooráꞌsej ɨ ɨpuárij japua taꞌnájcaj joꞌmaj jáꞌraꞌsacaa ɨ huáasij, 7ajta aꞌyan tyihuaꞌráanajchi maj ɨ tyeɨ́tyee tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn huoꞌtatyójtyeꞌen aꞌájna joꞌtɨj tyajáꞌtuiihuaj, majta aꞌyan huaꞌtamuáꞌmuatyaꞌan tɨjɨn maeestro.
8’Siajta muaꞌaj caxu aꞌyan tyáꞌhuoocaj mej mij ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan jamuatamuáꞌmuatyeꞌen yee maeestro, jiꞌnye néijmiꞌi xu muaꞌaj juꞌihuáamuaꞌ, ajta sɨ́ɨj naꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyajaꞌmuamuaꞌtyej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios. 9Siajta quee aꞌtɨ́j aꞌyan tamuáꞌmuatyeꞌen yee nyavástaraꞌ íiyan cháanacaj japua, jiꞌnye séej xuꞌuj tyivástaraꞌ, ɨ tɨ tajapuá jáꞌsejreꞌ. 10Caxu siajta jahuoocaj mej mij aꞌyan jamuaatámuaꞌtyij yee nyamaeestro, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jaꞌmua maeestro. 11Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee jaꞌmua jimi, cheꞌ aꞌɨ́ɨn néijmiꞌcaa jamuaatyáhuɨɨreꞌen. 12Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ jusɨ́ɨj óotzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́j mu huatyáxaahuataj, ajta ɨ tɨquee aꞌyan tyóotzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu vaꞌcán jɨn tyeꞌentyárutyij.
13’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen muaꞌaj mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, jiꞌnye caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, siajta tyiꞌtyánaamuaj u tajapuá mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj. Caxu siajta muaꞌaj utyárutyicuj, caxu siajta huaꞌtáꞌcaa mej mij utyájrutyej ɨ maj aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj utyájrutyej.
14’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, jiꞌnye muaꞌaj xu tyihuáꞌariꞌracaa ɨ maj tyúꞌchaꞌɨj ɨ juchéj ɨ úucaa ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ, siajta jeꞌen jéehua áꞌtɨjtɨꞌ setyenyúusimaꞌaj ɨ Dios jimi, aꞌɨ́j xu sij jɨn jéetzeꞌ jajpuéetzij xáꞌjuꞌun.
15’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj fariseos, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, aꞌyaa xu tyíꞌtyacɨɨnyej néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua siajta ɨ jájtyij japua siaj sij séej huamuéꞌtɨn tɨꞌij ajta aꞌyan tyiꞌtyúuchaꞌɨj jáꞌraꞌnyij siatɨꞌɨj muaꞌaj, ajta siatɨꞌɨj séej huamuéꞌtɨn, aꞌyaa xu jaꞌuuren tɨꞌij aꞌɨ́ɨn jéetzeꞌ jamuaatyámueꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevistan, aꞌɨ́j pu jɨn jéetzeꞌ jajpuéetzij jaꞌmej sequée muaꞌaj.
16’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen muaꞌaj mu siaj quee atanyéjnyeꞌ, aꞌyaa xu tyíꞌxaj tɨjɨn: “Capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ ɨ tyeyúuj, sulu tɨpuaꞌaj tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ ooroj tɨ tyeyúuj tzajtaꞌ séejreꞌ, aj pu xaa juxɨeꞌveꞌ tɨ jaꞌráꞌastej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ jɨn tyaꞌtóoratziiriꞌ.” 17Muaꞌaj siaj quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ siajta quee atanyéjnyeꞌ. ¿Tyiꞌtanyí jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ nyi aꞌɨ́jna ɨ ooroj tɨ tyeyúuj tzajtaꞌ jáꞌsejreꞌ, caꞌ ɨ tyeyúuj ɨ tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ ooroj? 18Aꞌyaa xu siajta muaꞌaj tyíꞌxaj tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritaj, capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ ɨ muꞌvéjrij tɨ jaꞌ áan jaꞌtyáꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritaj, aj pu xaa aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ jaꞌráꞌastee.” 19Muaꞌaj mu siaj aracúcuꞌnyijmee. ¿Tyiꞌtanyí jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ nyi aꞌɨ́jna ɨ muꞌvéjrij, caꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa? 20Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jitzán tyaꞌtóoraj ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, capu aꞌɨ́j naꞌaj jitze tyaꞌtóoraj ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, sulu aꞌɨ́j pu ajta jitze tyaꞌtóoraj ɨ tɨ aꞌáan tyejeꞌtyáꞌ ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, 21ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ atóoraj nyúucaritzeꞌ ɨ tyeyúuj, capu aꞌɨ́j naꞌaj jitze tyaꞌtóoratziiriꞌ ɨ tyeyúuj, sulu aꞌɨ́j pu ajta nyúucaritzeꞌ ɨ Dios tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tyeyúuj. 22Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyúucaritzeꞌ atóoratyij ɨ tajapuá, aꞌɨ́j pu jitze tyaꞌtóoraj ɨ nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ ɨpuárij Dios tɨ japuan áan joꞌojcaj, ajta jeꞌen tyaꞌtóoraj nyúucaritzeꞌ ɨ Dios tɨ aꞌáan joꞌojcaj aꞌɨ́jcɨ japua ɨ ɨpuárij.
23’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, mu siaj quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, jiꞌnye muaꞌaj xu tyiꞌtáꞌcaa jeꞌcácaa ɨ tɨ juxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ siaj tyíꞌnaꞌchityaa ɨ siaj tyíꞌcuaꞌcaa aꞌɨ́jcɨ ɨ meentaj, siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej anís tyiꞌtɨ́j, siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ comíino, siajta quee jaꞌráꞌastej aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj tyámuaꞌ jaꞌhuóomuaꞌraj, ajta siaj huaꞌancuꞌvajxɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee, ajta siaj quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌaj séecan jimi. Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj aꞌyan huárɨnyij, siajta quee yóꞌhuaꞌnan aꞌɨ́jcɨ ɨ siaj jeꞌcácaa tyuꞌtáꞌan. 24Muaꞌaj mu siaj aracúcuꞌnyijmee, séecan xu tyíꞌtyeseꞌ siaj sij jaꞌráꞌastej ɨ nyúucarij tɨ quee jéehua juxɨeꞌveꞌ, siajta seríj yoꞌhuáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ.
25’¡Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj fariseos!, jiꞌnye muaꞌaj xu tyámuaꞌ juꞌuurej maj jéjreꞌ, siajta mu jutzájtaꞌ jeꞌej xu puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj tyíꞌnahuaꞌ siajta jéehua tyíꞌnyacuaꞌaj. 26Fariseo mu paj quee atányeej, pooj miꞌ tyámuaꞌ uhuáꞌuuren aꞌ tzajtaꞌ, aj paj xaa naa huaséꞌrihuaꞌaj puáꞌmej maj jéjreꞌ.
27’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze siajta jeꞌen muaꞌaj fariseos, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, aꞌyaa xu een tɨꞌɨj ɨ huaꞌ chiꞌij joꞌmaj huajaꞌavaꞌtacaa ɨ muɨꞌchítyee, muaꞌaj xu naa huaséꞌrin maj jéjreꞌ, maj siajta jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee ɨ jutzájtaꞌ, ajta jéehua tyoꞌhuáaꞌ ɨ tyihuáꞌcarij, ajta ɨ néijmiꞌi ɨ tɨ arí jeꞌej puaꞌaj tyíꞌeen. 28Aꞌyaa xu muaꞌaj een, jéjreꞌ xu aꞌyan tyúusejrataj siaj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee, siajta ɨ jutzájtaꞌ jeꞌej puaꞌaj een aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj.
29’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, jiꞌnye muaꞌaj xu jaꞌajtáꞌhuaj ɨ huaꞌ chiꞌij ɨ maj tzajtaꞌ huoꞌtyáatoꞌraj ɨ maj meríj huácuij, ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, siajta tyámuaꞌ tyíꞌuurej ɨ tyihuáꞌchiꞌij ɨ maj tzajtaꞌ huoꞌtyáatoꞌraj ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨɨtyeristacaꞌaj, 30siajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaxájtaj tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj ityáj tyajúuricajcheꞌ aꞌájna ɨmuáj matɨꞌɨj yéchajcaꞌaj ɨ tahuásimuaꞌ, catu aꞌyan tyihuaꞌcuiꞌnyíicheꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.” 31Aꞌíj xu jɨn aꞌyan tyáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ jutzájtaꞌ ɨ siaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj huaꞌ jitze eerámaꞌcan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huoꞌcuij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj. 32Siataꞌaj jaꞌantyícɨꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ maj juꞌhuatyáhuiij aꞌɨ́ɨmaj ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj.
33’Muaꞌaj mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. Aꞌɨ́j xu jitze eerámaꞌcan ɨ cúꞌcuꞌuj tɨ tyíꞌhueꞌtacaa. ¿Nyi aꞌyan setyiꞌmuaꞌtzej yee jáꞌmuahuɨɨreꞌen tɨꞌij quee ɨ Dios puéjtzij jamuaataꞌan? 34Aꞌɨ́j nu jɨn nyáaj huoꞌtaꞌítyij jaꞌmua jimi aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, nyajta ɨ maj tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, nyajta ɨ maj tyihuóꞌmuaꞌtyej. Siajta muaꞌaj, séecan xu cuiꞌnyij, siajta séecan áꞌtatan ɨ cúruuj jitze, siajta séecan huatyávaxɨꞌɨj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, siajta séecan huatamuárityeꞌsij séej chájtaꞌnaj jitze siajta séej. 35Muaꞌajmaj puꞌij jáꞌmuacɨꞌtyij néijmiꞌi ɨ puéjtzij ɨ maj jɨn tyityáacuij íiyan ɨ cháanacaj japua, matɨꞌɨj manaꞌaj tyeejéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Abel tɨ tyámuaꞌ tyíꞌtyevistacaꞌaj ajta matɨꞌɨj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Zacarías ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jna ɨ Berequías, aꞌáa siaj yoꞌjéꞌcaj jéꞌtaꞌ joꞌtɨj joꞌtyéjvee ɨ huaꞌ tyeyúuj, ajta aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa. 36Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ néijmiꞌi ɨ puéjtzij huáꞌcɨꞌtyij aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ijíij maj yan huacháatɨmee.
Jesús pu huóoyiinyacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj Jerusalén jáꞌchajcaꞌaj
37’Jerusalén, Jerusalén siaj huacháatɨmee, muaꞌaj xu huáꞌcuiꞌcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, siajta huoꞌtyátoꞌsixɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios tɨ jaꞌmua jimi huoꞌtaꞌítyacaꞌ mej mij tyajamuáamuaꞌtyej. Mueꞌtɨ́j nu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj nyaj tyámuaꞌ tyajamuáachaꞌɨɨn, nyej nyij jaꞌmua japua huatányuunyij, aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ tyacuáarɨeꞌ tɨ huaꞌantyásɨɨrej ɨ xɨ́ɨpiriꞌij tɨꞌij huaꞌváꞌnaj ɨ juꞌ anáj jɨmeꞌ, siajta muaꞌaj, caxu aꞌyan tyaataxɨeꞌvej. 38Cásɨꞌ xaaséj, aꞌmájna joꞌsiaj jaꞌchej, puꞌríj tyaꞌráꞌiixaj tɨꞌɨj yáanaꞌquij metyooꞌéenyeꞌej jaꞌmej, 39aꞌyaa tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ siaj quee cheꞌ nyeséejran, ꞌasta sianaꞌaj quee aꞌyan tyuꞌtaxáj yee: “Tyicheꞌ tyaatatyójtziꞌreꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ yajaꞌvéꞌmej nyúucaritzeꞌ ɨ tavástaraꞌ.”
24Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ huatyúꞌuunyiꞌhuaj ɨ tyeyúuj
1Aj puꞌij Jesús iirájraa u tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌɨj iiramáꞌcaj, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej ɨ maj jamuán huacɨ́j, aj mu mij jaatajé tɨꞌij jaaséej ɨ chiꞌij tɨ huaꞌuj avéjriꞌ a tyeyúuj tɨ joꞌtyéjvee. 2Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi néijmiꞌi setyíꞌsej mu chiꞌij tɨ tyuꞌuj iiyeꞌej? Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ néijmiꞌi tyuꞌtyúꞌuunyiꞌhuaj capu cheꞌ séeriaꞌaj jaꞌmej ɨ tyetyéj tɨ jujapuá tyiquéetɨme. Néijmiꞌi pu huatyúꞌuunyiꞌhuaj.
Tyiꞌtɨ́j tɨ huataséjreꞌsij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨ jitzán tyeꞌentyipuáꞌrij
(Mr. 13:3-23; Lc. 21:7-24; 17:22-24)
3Aj mu mij joꞌcɨ́j, aꞌáa mu jaꞌráꞌaj jɨríj jitze tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Aseitúunajrimi, aꞌáa pu joꞌtaquéecaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús, matɨꞌɨj ajtyáxɨɨriacaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, mej mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌ tɨjɨn:
—Tyáaxɨeꞌveꞌ paj taatéꞌexaatyeꞌ aꞌnáj tɨ aꞌyan tyíꞌrɨnyij. ¿Tyiꞌtanyí huataséjreꞌsij aꞌájna xɨcáaraꞌ paj jitzán pajtáhuaꞌaj yavaꞌcányesij, ajta tɨꞌɨj néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij ɨ tɨ tyíꞌsejreꞌ íiyan ɨ cháanacaj japua?
4Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj tɨꞌij quee aꞌtɨ́j jáꞌmuacuanamuaj. 5Jiꞌnye mueꞌtɨ́j mu huataséjreꞌsij ɨ maj aꞌyan tyuséerataj muáꞌjuꞌun nyatɨꞌɨj nyáaj. Aꞌyaa mu tyiꞌxáataj muáꞌjuꞌun tɨjɨn: “Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ”, aꞌyaa mu mij muiꞌcaa tyíꞌcuanamuan tyeɨ́tyee. 6Muaꞌaj xu tyíꞌnamuajran maj meríj tyúunyoꞌsiꞌtyeꞌej ajaꞌhuaꞌ, naꞌríij maj meríj tɨ́muaꞌ huatyóohuisij maj tyúucuiꞌnyij, siajta muaꞌaj caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej, jiꞌnye juxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan tyúꞌrɨnyij, ajta capu eexúj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyesij tɨꞌɨj jitzán néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij. 7Jiꞌnye séecan mu tyeɨ́tyee, majtáhuaꞌaj séecan ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ mu huatóonyoꞌsiꞌtyeꞌej, majta ɨ maj séej chuéj japua joꞌcháatɨmee, majtáhuaꞌaj ɨ maj majta séej chuéj japua joꞌcháatɨmee aꞌɨ́ɨ mu néijmiꞌi huatóonyoꞌsiꞌtyeꞌej, muiꞌcaquéj mu majta huatatájcu, ajta muiꞌcaquéj huatóocaꞌtzɨj ɨ chuéj. 8Aꞌíi puꞌij néijmiꞌi aꞌɨ́ɨn tyiꞌpuéꞌeen ɨ tɨ tyaꞌnájcaj ɨ maj jɨn jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
9’Aj mu mij jáꞌmuaviviꞌran, mej mij jeꞌej puaꞌaj jamuáaꞌuurej, ajta mej mij jamuáacuiꞌnyij, majta néijmiꞌi ɨ maj aꞌyan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua aꞌɨ́ɨ mu jamuájchaꞌɨɨriaꞌaj muáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj nyéetzij náꞌastijreꞌ. 10Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, mueꞌtɨ́j mu naatáxahuataj, majta séecan jeꞌej juꞌuuriaj muáꞌjuꞌun, majta tyuuchaꞌɨ́ɨreꞌej muáꞌjuꞌun. 11Mueꞌtɨ́j mu huataséjreꞌsij ɨ maj tyíꞌhueꞌtacaa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj nuꞌuj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́j mu jɨn jéehua huáꞌcuanamuan ɨ tyeɨ́tyee. 12Jéehua pu huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyiꞌéenyeꞌej jaꞌmej, aꞌɨ́j mu jɨn quee cheꞌ tyámuaꞌ jaꞌhuoomuaꞌraaj muáꞌjuꞌun. 13Ajta Dios pu japuan huatányuusij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyoꞌtáviicueꞌraj ꞌasta naꞌaj quee huámuɨꞌnyij. 14Ajta ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios néijmiꞌqueꞌ mu jaariáꞌxajta ɨ cháanacaj japua, mej mij jáamuaꞌtyij, aj pu xaa ij néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij.
15’Aꞌɨ́jna ɨ Daniel aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ tɨ huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌrɨnyij. Siatɨꞌɨj muaꞌaj aꞌyan tyíꞌsejraj aꞌájna a tɨ naa tyejéꞌeen aꞌɨ́jna ɨ tɨ jáꞌjijveꞌ cheꞌ yoꞌitéej jáꞌraꞌnyij, 16aj xu sij mu siaj Judea joꞌtyúꞌuucaj, aꞌáa xu pujmuaꞌ huatóoꞌuunaj joꞌtɨj jɨríj joꞌquéetɨmee, 17ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ aꞌáan joꞌojcatyij ɨ juchiꞌij japua, cheꞌ quee acáyiꞌcan, tɨꞌij tyiꞌtɨ́j iiráaꞌan ɨ juchiꞌtáj, 18ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyajaꞌmuarɨeꞌej ɨ juvíꞌraꞌtaj, cheꞌ quee ajoꞌréꞌnyinyiicaꞌan a juchéj tɨꞌij tyúucaanaa tyiꞌrájtuiꞌnyij. 19Cuii xaa nyuꞌuj, jeꞌcáj mu jajpuéetzij muáꞌjuꞌun aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze aꞌɨ́ɨmaj ɨ úucaa ɨ maj ootajucájmee, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj huaꞌtziꞌtyéejmee ɨ juyójmuaꞌ. 20Siataꞌaj aꞌyan tyaatáhuavii ɨ Dios tɨꞌij quee aꞌyan tyíꞌrɨjcaj aꞌájna tɨꞌɨj huaséeviꞌij áꞌyiꞌij, naꞌríij aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpii, 21jiꞌnye jéehua mu huápuɨꞌɨj jajpuéetzij muáꞌjuꞌun, aꞌyájna matɨꞌɨj quee aꞌnáj tyaapuéjtzitariacaꞌ tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Dios tyeetyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj, capu ajta cheꞌ majaꞌpuéetzij jaꞌmej tɨꞌɨj ɨ tɨ huáꞌcɨꞌtyij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze. 22Ajta tɨpuaꞌaj ɨ Dios quee aꞌyan jáaꞌuurejcheꞌ tɨꞌij quee cheꞌ áꞌtyeeviꞌ tɨ tyooméꞌen aꞌchu puaꞌan xɨcáj, capu aꞌtɨ́j júurij taꞌmeꞌnyíicheꞌ, ajta huaꞌ jɨmeꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ tɨ Dios arí huaꞌváꞌjajpuaxɨj, capu ij cheꞌ áꞌtyeeren.
23’Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌej yee: “Cásɨꞌ yaꞌaj huatyéjve ɨ Cɨríistuꞌ”, nusu aꞌyan yee: “Majcaꞌhuaꞌaj huatyéjve”, caxu muaꞌaj tyáꞌtzaahuatyeꞌej 24Jiꞌnye mueꞌtɨ́j mu huataséjreꞌsij ɨ maj aꞌyan tyuuxáataj muáꞌjuꞌun tɨjɨn Cɨríistuꞌ mu puéꞌeen majta hueꞌtzij jɨn tyiꞌxáataj muáꞌjuꞌun ɨ Dios jitze maꞌcan, jéehua mu aꞌyan tyiꞌmuárɨeꞌej muáꞌjuꞌun mej mij séecan jeꞌej tyoꞌtaséj ɨ tyeɨ́tyee, tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíɨꞌriitan aꞌɨ́ɨjma mu majta cuanamuan ɨ tɨ Dios arí huaꞌváꞌjajpuaxɨj. 25Nuꞌríj muaꞌajmaj anaquéej jamuáaꞌixaa. 26Aꞌɨ́j pu jɨn, tɨpuaꞌaj aꞌyan metyajaꞌmuaꞌixaatyeꞌej yee: “Cásɨꞌ aꞌmáa pu jóꞌyiꞌij ɨtzitáj joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j”, caxu joꞌcɨ́ꞌcaꞌan naꞌríij aꞌyan yee: “Yu pu jeꞌrájcaj avíitzij jɨmeꞌ u chiꞌtáj”, caxu siajta tyáꞌtzaahuatyeꞌej. 27Jiꞌnye aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ maj tyóonaꞌaxcavaꞌraꞌan, anaquéej pu ujeꞌejnyéeriꞌcɨrij joꞌtɨj jéꞌejnyinyiij ɨ xɨcáj, ajta jeꞌen aꞌyan chaꞌtánaꞌaj utyejéꞌejnyeeriꞌcɨrij joꞌtɨj jaꞌtyáruꞌpij ɨ xɨcáj, aꞌyaa puꞌij tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj jitzán yavaꞌcányesij aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ. 28Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tɨꞌɨj joꞌtɨj tyiꞌtɨ́j joꞌriáꞌcaꞌaj tɨ arí huamuɨ́ꞌ, aꞌáa mu jaꞌtyúusɨɨreꞌej ɨ muáꞌrɨeꞌcaj.
Aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj jitzán uvéꞌnyesij ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ
(Mr. 13:24-37; Lc. 21:25-33; 17:26-30, 34-36)
29’Tɨꞌɨj tyeꞌentyipuáꞌren néijmiꞌi ɨ maj jɨn jajpuéetzij muáꞌjuꞌun aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, aj puꞌij anárutyij ɨ xɨcáj, capu huanyéeriꞌcɨj jaꞌmej ɨ máxcɨrɨeꞌ jɨmeꞌ, majta ɨ xúꞌraꞌvej, aꞌɨ́ɨ mu ujeꞌcávatzɨj ɨ jútyeꞌ, ajta huatóocaꞌtzɨj néijmiꞌi ɨ tajapuá tɨ séejreꞌ. 30Aj puꞌij huataséjreꞌsij ɨ jútyeꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, majta ɨ tyeɨ́tyee maj iiyeꞌej séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, aj mu mij néijmiꞌi huápuɨꞌɨj tyuꞌtátzɨɨnyeꞌej majta juyiinyen néijmiꞌi ɨ maj aꞌyan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, matɨꞌɨj jaaséj tɨ ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ ajeꞌcáamaꞌaj jaꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ vaꞌcán jɨn antyúumuaꞌreeriaj ajta huápuɨꞌɨj naa huaséꞌrihuaꞌaj. 31Aꞌɨ́ɨ puꞌij huoꞌtaꞌíjtyeꞌsij ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨꞌɨj tyuꞌtácɨꞌsityeꞌen, mej mij huáꞌajsɨɨreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj meríj antyíhuaviihuacaꞌ, tɨꞌɨj naꞌaj joꞌtɨj joꞌástɨmee ɨ cháanacaj.
32’Siataꞌaj aꞌɨ́j jitze yoꞌitéej xáꞌraꞌnyij jeꞌej tɨ yeꞌej tyíꞌcaj ɨ xápuaꞌ: Tɨpuaꞌaj arí antyinyájxɨꞌɨn tɨ cuaꞌtyij ɨ cɨyáaraꞌ, aj xu sij jamuaꞌreeren tɨ arí véjriꞌ ɨ víitaꞌrij. 33Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj ij, tɨpuaꞌaj seríj néijmiꞌi aꞌyan tyíꞌsejra, aꞌyaa xu sij tyáamuaꞌreej tɨ arí véjriꞌ tɨꞌɨj jitzán néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij. 34Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ néijmiꞌi aꞌyan tyeꞌmej matɨꞌɨj móoj júuricaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj yan séejreꞌ ijíij. 35Aꞌɨ́ɨ pu antyipuaꞌrij ɨ cháanacaj ajta u tajapuá, ajta aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ nyaj nyeríj jamuáaꞌixaa, capu aꞌnáj antyipuaꞌrij sulu néijmiꞌi pu jɨn aróoꞌastej.
36’Ajta aꞌnáj tɨ xɨcáaraꞌ nusu aꞌtzáaj tɨ aꞌyan tyeꞌmej, capu aꞌtɨ́j jamuaꞌreej, camu jamuaꞌreej ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ, canu nyajta nyáaj jamuaꞌreej. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj naꞌaj jamuaꞌreej ɨ nyavástaraꞌ.
37’Aꞌyájna tɨꞌɨj tyuꞌrɨ́j aꞌájna tɨ yan séjriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Noé, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyeꞌmej aꞌájna tɨꞌɨj yavaꞌcáanyej aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ. 38Aꞌájna ɨmuáj tɨꞌɨj quee xu antyipuaꞌarivaꞌcaj ɨ cháanacaj jájtyij jɨmeꞌ, metyíꞌcuaꞌcariaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, majta yaꞌcariaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu nyejnyeɨꞌchacaꞌaj, majta huɨɨchajcaꞌaj, móocheꞌ mu aꞌyan rɨjcaa ꞌasta quee ɨ Noé utyájrupij ɨ báarcuj jitze tɨ veꞌéj. 39Ajta matɨꞌɨj puaꞌaj quee jajchóꞌvaꞌcaj ɨ tyeɨ́tyee, aj mu mij jáamuaꞌreeriꞌ tɨꞌɨj huatámuɨꞌyacaꞌ, ajta jeꞌen huojoꞌjójtye néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee. Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj yavaꞌcáanyej aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ. 40Aꞌájna tɨꞌɨj putyiꞌrɨjcáj, aꞌáa mu huaꞌpuaj joꞌtyuꞌúuj muáꞌjuꞌun ɨ tyétyacaa, sɨ́ɨj puꞌij áꞌviꞌtɨchiꞌhuan, ajta sɨ́ɨj, aꞌáa pu joꞌtyáꞌɨtzeereꞌej. 41Majta ɨ úucaa aꞌáa mu joꞌtyuꞌúuj muáꞌjuꞌun maj huaꞌpuaj, metyaꞌtɨꞌxɨ́j mu muáꞌjuꞌun, sɨ́ɨj pu ajta áꞌviꞌtɨchiꞌhuan, ajta ɨ sɨ́ɨj aꞌáa pu joꞌtyáꞌɨtzeereꞌej.
42’Siataꞌaj aꞌnáj tɨnaꞌaj tyámuaꞌ naa tyityaꞌtanyéjnyeꞌrij, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej aꞌnáj tɨ xɨcáaraꞌ jitze uvéꞌnyesij ɨ jaꞌmuavástaraꞌ. 43Siataꞌaj aꞌyan tyiyoꞌitéej xáꞌraꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ aꞌtɨ́j tɨ ajaꞌchej, tɨpuaꞌaj jamuaꞌreeriaj aꞌtzáaj tɨ utyárutyij ɨ náhuaꞌrij ɨ chiꞌtáaraꞌan, aꞌɨ́ɨ pu atanyéerij jaꞌmej, capu ij jaatáꞌsij tɨ ɨ náhuaꞌrij utyájrutyej u chiꞌtáj. 44Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyúuxɨeꞌveꞌ siaj muaꞌaj tyámuaꞌ eenyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌáa pu uvéꞌnyesij aꞌtzáaj siaj quee pu tyámuamuaꞌreꞌej.
Aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ ajta ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyiꞌtyúuchaꞌɨj
45’¿Aꞌtanyíj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨquee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ tɨ ajta tyámuaꞌ metyóomuaꞌrej, tɨpuaꞌaj ɨ vástariaꞌraꞌ aꞌyan tyéꞌijcatyeꞌ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ séecan ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ, tɨꞌij ajta tyihuóꞌcueꞌtyej aꞌtzáaj tɨ arí huaxáꞌpuɨꞌɨntariꞌhuacaꞌ? 46Cheꞌ huatóotyamuaꞌveꞌen aꞌɨ́jna ɨ tyévij tɨ aꞌyan rɨjcaj jeꞌej tɨ tyaataꞌíj tɨꞌɨj uvéꞌnyej aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ. 47Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tɨpuaꞌaj aꞌyan rɨjcaj tɨꞌɨj uvéꞌnyej ɨ vástariaꞌraꞌ, aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌi tyéꞌijcatyeꞌen ɨ tɨ tyíꞌijchaꞌɨj. 48Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tyévij jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevistan, aꞌyaa pu tyiꞌriáꞌmuaꞌsij ɨ tɨjɨn jéehua pu muꞌ áꞌtyeeren ɨ nyavástaraꞌ, 49aj puꞌij huatyóochesij tɨ huaꞌajtyáꞌxɨꞌɨn ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ, ajta huaꞌ jamuán tyíꞌcuaꞌnyij, ajta yeꞌen aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj juiꞌiveꞌ, 50ajta aꞌájna tɨꞌɨj puaꞌaj quee tyiꞌijchóꞌveꞌej, ajta aꞌtzáaj tɨquee jamuaꞌreej aj puꞌij uvéꞌnyesij ɨ vástariaꞌraꞌ, 51tɨꞌquij jéehua puéjtzij jaatáꞌsij, ajta tyuꞌtaꞌíjtaj tɨꞌij ajta aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzeerej joꞌmaj jeꞌej jeꞌen ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨj. Aj puꞌij jéehua huatóoxaamujrityeꞌsij ajta jéehua juyiinyixɨꞌɨn.
25Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ íimuaa maj tamuáamuataꞌ aráꞌasej
1’Aꞌyaa puꞌij tyíꞌrɨnyij aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj tyuꞌrɨ́j joꞌtɨj aꞌtɨ́j joꞌtyényeɨɨchacaꞌ, tamuáamuataꞌ mu aráꞌasej ɨ íimuaa ɨ maj tyojoꞌtɨɨ ɨ maj jɨn antyitátzaveꞌ mej mij jaꞌantyinájchej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huatyényeɨɨchij. 2Séecan ɨ maj anxɨ́vij camu tyámuaꞌ tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej maj huárɨnyij, majta ɨ séecan ɨ maj majta anxɨ́vij, aꞌɨ́ɨ mu xaa tyámuaꞌ tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj. 3Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyámuaꞌ tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj aꞌɨ́ɨ mu tyojóꞌtɨɨ ɨ maj jɨn antyitátzaveꞌsij, majta quee yoꞌjáj aꞌɨ́jcɨ ɨ aséityij ɨ maj jɨn jaꞌantyítɨeeraj, 4majta ɨ maj tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌej, aꞌɨ́ɨ mu cɨ́xoꞌrij tzajtaꞌ juꞌcájtoj ɨ aséityij, aꞌɨ́j mu mij joꞌtɨɨ jamuán ɨ maj jɨn antyitátzaveꞌsij. 5Ajta jéehua pu áꞌtyeej aꞌɨ́jna ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, tyámuaꞌ pu cutzíj tyihuaꞌantyimuéꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ íimuaa, matɨꞌɨj mij huatácuꞌtzucaꞌ. 6Tɨꞌɨj arí véjriꞌ aꞌtzáaj jéꞌtaꞌ tɨ́caꞌ, sɨ́ɨj pu huajíjhuacaꞌ aꞌyan tɨjɨn: “Puꞌríj yajaꞌvéꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, xɨiꞌrácɨɨnyij siaj sij jaꞌantyinájchej.” 7Aj mu mij néijmiꞌi huatájɨj ɨ íimuaa, majta jeꞌen tyámuaꞌ tyúꞌruuj ɨ maj jɨn antyúutatzaviꞌtyeꞌen. 8Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyámuaꞌ huóoruuj, aꞌyaa mu tyihuoꞌtajé ɨ séecan tɨjɨn: “Cɨ́ɨ setyitaatajánɨeꞌtyeꞌ ɨ aséityij, jiꞌnye puꞌríj antyímuɨꞌsij ityájma tɨ antyítaa.” 9Majta ɨ maj tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌej, aꞌyaa mu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Catu xaa nyuꞌuj, jiꞌnye capu tacɨꞌtyij ityájma, capu ajta cɨꞌpej tyaj jamuatajánɨeꞌtyeꞌen. Jéetzeꞌ pu naa siaj aꞌáa jóꞌjuꞌun joꞌtɨj jáꞌxoo ɨ aséityij siaj sij jáananan.” 10Aj mu mij jóꞌjuꞌ, móocheꞌ mu ajoojuꞌcaj tɨꞌɨj aráꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, majta ɨ íimuaa ɨ maj tyámuaꞌ huóoruuj, aꞌɨ́ɨ mu jamuán utyájrupij ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, tɨꞌquij eetyánamiꞌhuacaꞌaj ɨ puéertaj. 11Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj majta ɨ séecan aráꞌaj ɨ íimuaa, aj mu mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, tavástaraꞌ, tyitaꞌantácuunyeꞌ.” 12Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ nyaj quee jáꞌmuamuajtyej.”
13Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Siataꞌaj atanyéjnyeꞌrij, jiꞌnye caxu jamuaꞌreej aꞌnáj tɨ xɨcáaraꞌ jitze uvéꞌnyesij ɨ jaꞌmuavástaraꞌ.
Aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ túmii ɨ tɨ huaꞌ vástaraꞌ huoꞌíjcaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jahuɨɨriaꞌcaꞌaj
14’Aꞌyaa pu ajta tyíꞌrɨnyij aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j huóꞌruuj ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌej, tɨꞌɨj arí joꞌyiꞌmuɨ́ɨcaj séej chuéj japua, aꞌɨ́ɨ pu huoꞌtajé ɨ maj jimi tyíꞌmuarɨeꞌ, tɨꞌquij huoꞌchaꞌɨɨraj ɨ ju túmii.
15’Séej puꞌij anxɨ́ víꞌraꞌaj ɨ túmii huatáꞌ, ajtáhuaꞌaj ɨ séej, huaꞌpuaj víꞌraꞌaj huatáꞌ, ajtáhuaꞌaj ɨ séej, séej víꞌraꞌaj pu jaatáꞌ, aꞌyaa pu tyihuoꞌtáꞌ aꞌchu tu sɨ́ɨj pújoorej. Aj puꞌij jóꞌraa. 16Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ anxɨ́ víꞌraꞌaj jaꞌancuriáaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huatyóochej tɨ tyuꞌmuárɨeꞌen ɨ túmii jɨmeꞌ, ajta jeꞌen jaamuéꞌtɨj anxɨ́ víꞌraꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ anaquéej jaꞌancuriáaꞌ. 17Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj huarɨ́j aꞌɨ́jna ɨ tɨ huaꞌpuaj víꞌraꞌaj ancuriáaꞌ, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj huaꞌpuaj víꞌraꞌaj tyaamueꞌtɨj ɨ túmii. 18Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej víꞌraꞌaj jaꞌancuriáaꞌ, capu tyuꞌmuárɨej, aꞌáa pu jaꞌhuaꞌ jaꞌráꞌaj, tɨꞌij jaꞌtyeꞌíichaꞌajraa a chóotaꞌ, aꞌáa pu jaꞌváꞌnaj ɨ túmii tɨ jáachaꞌɨɨraj ɨ vástariaꞌraꞌ.
19’Tɨꞌɨj aꞌtyéeviꞌcaj aj puꞌij ɨ huaꞌ vástaraꞌ uvéꞌnyej, ajta jeꞌen huatyóochej tɨ jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen ɨ túmii jɨmeꞌ. 20Aꞌɨ́ɨ pu anaquéej ajeꞌréꞌnyej ɨ tɨ anxɨ́ víꞌraꞌaj jaꞌancuriáaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajta yaꞌráaꞌ ɨ séecan ɨ anxɨ́ víꞌraꞌaj ɨ tɨ jaamuéꞌtɨj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Nyavástaraꞌ, muáaj paj anxɨ́ víꞌraꞌaj naatáꞌ ɨ túmii, cásɨꞌ aꞌíj nu jɨn jaamuéꞌtɨj séecan ɨ tɨ ajta anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌasej.” 21Aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ tɨjɨn: “Xáꞌpuɨꞌ paj huarɨ́j, tyámuaꞌ paj naa tyuꞌmuárɨej, ajta aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ paj tyámuaꞌ tyuꞌmuárɨej, aꞌɨ́j nu jɨn jéehua tyíꞌmuaꞌijcatyeꞌen iiyeꞌej nyéetzij jimi. Puiꞌtyéemeꞌ pataꞌaj nyajamuan huatáꞌtyamuaꞌveꞌen.” 22Aj puꞌij taꞌij aꞌɨ́ɨn ajeꞌréꞌnyej ɨ tɨ huaꞌpuaj víꞌraꞌaj jaꞌancuriáaꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Nyavástaraꞌ, muáaj paj huaꞌpuaj víꞌraꞌaj naatáꞌ ɨ túmii, cásɨꞌ, aꞌíj nu jɨn jaamuéꞌtɨj séecan tɨ aꞌyan chaꞌtánaꞌaj huaꞌpuaj víꞌraꞌaj tyaꞌráꞌasej.” 23Ajta ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Xáꞌpuɨꞌ paj huarɨ́j, tyámuaꞌ paj naa tyuꞌmuárɨej, ajta aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ paj tyámuaꞌ tyuꞌmuárɨej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj, aꞌɨ́j nu jɨn jéehua tyíꞌmuaꞌijcatyeꞌ. Puiꞌtyéemeꞌ pataꞌaj huatáꞌtyamuaꞌveꞌen.”
24’Ajta tɨꞌɨj aꞌɨ́ɨn ajeꞌréꞌnyej ɨ tɨ séej víꞌraꞌaj jaꞌancuriáaꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ tɨjɨn: “Nyavástaraꞌ, nyáaj nu aꞌyan tyáamuaꞌreeriꞌ paj tyáꞌjaaxɨejveꞌ, pajta tyíꞌtzaꞌnacaa joꞌpaj quee tyojoꞌhuástej, pajta néijmiꞌi huariáꞌsɨɨreꞌej tɨꞌɨj tyúꞌcɨɨrej tɨꞌij néijmiꞌi muéetzij muáacɨꞌtyij. 25Aꞌɨ́j nu jɨn tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj, nyatɨꞌɨj nyij jaꞌtyeꞌíichaꞌajraa a chóotaꞌ nyajta jeꞌen jaatyáꞌavaatacaꞌ a túmii. Yaꞌcuíj muéetzij tɨ a túmii.” 26Ajta ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Muáaj mu paj quee tyámuaꞌ tyuꞌmuárɨej pajta huɨꞌnaꞌseꞌ, tɨpuaꞌaj aꞌyan petyáꞌmuaꞌreeriaj nyaj tyíꞌtzaꞌnacaa jóꞌnyaj quee tyojoꞌhuástej, nyajta néijmiꞌi huariáꞌsɨɨreꞌej tɨꞌij nyéetzij nyaꞌaꞌrij jáꞌraꞌnyij, 27aꞌyaa puꞌij tyiꞌxáꞌpuɨꞌɨntacaj paj aꞌáa yóotonyijcheꞌ ɨ túmii huaꞌ jimi ɨ maj túmii tyíꞌnyijtyeꞌ nyej nyij jaꞌancuriáꞌnyijcheꞌ ɨ tɨ nyéetzij nyaꞌaꞌrij nyajta jeꞌen ɨ tɨ jaamuéꞌtɨj.” 28Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ maj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj tɨjɨn: “Siataꞌaj jáaꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ séej víꞌraꞌaj ɨ túmii, siajta jaatáꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tamuáamuataꞌ víꞌraꞌaj tyíꞌtoovej. 29Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéehua tyíꞌijchaꞌɨj, jéetzeꞌ mu tyaataꞌsij, aꞌɨ́j pu jɨn jimi tyaꞌváꞌɨtzeꞌrihuaꞌaj taꞌmej, ajta ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj tyíꞌijchaꞌɨj, aꞌɨ́j mu tyoꞌhuáaꞌriꞌraj tyiꞌtɨ́j tɨ caa tyíꞌijchaꞌɨj. 30Siajta aꞌɨ́jcɨ tɨ nye jimi tyíꞌmuarɨeꞌ tɨ quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, siataꞌaj jiꞌrárɨeenyij mapuaꞌquéj joꞌtɨj joꞌtɨ́caꞌ. Aꞌáa puꞌij huatóoxaamujrityeꞌsij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ jéehua jajpuéetzij jaꞌmej.”
Tɨꞌɨj Dios huáꞌxɨjtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌyan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua
31’Aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj yavaꞌcányesij aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, huápuɨꞌɨj naa huaséꞌrihuaꞌaj majta jamuán ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huatyéyixaj ɨ ɨpuárij jitze tɨꞌij néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreeriaj íiyan ɨ cháanacaj japua. 32Aj mu mij jimi huaꞌajsɨɨrej néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj aꞌyan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, aꞌɨ́ɨ puꞌij huaꞌpuaquéj huaꞌajsɨɨreꞌej tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j jujɨ́meꞌ tyihuáꞌajsɨɨ ɨ cányaꞌxɨɨ, ajta jujɨ́meꞌ ɨ chíiutyee. 33Jumuácaꞌtaꞌ pujmuaꞌ pu huaꞌajsɨɨreꞌej ɨ cányaꞌxɨɨ, ajta juꞌútataꞌ pujmuaꞌ ɨ chíiutyee. 34Ajta aꞌɨ́jna ɨ Rey tɨ puéꞌeen, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj muácaꞌtaꞌ jáꞌsejreꞌ tɨjɨn: “Musioꞌváꞌjuꞌ muaꞌaj mu siaj tyámuaꞌ tyaatáꞌ ɨ nyavástaraꞌ, siataꞌaj jaꞌancuriáꞌan ɨ tɨ jáꞌmuacɨꞌtyij ɨ tɨ tyámuaꞌ éenyeꞌej tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Dios tyeetyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj. 35Jiꞌnye muaꞌaj xu tyinaacueꞌej nyatɨꞌɨj huataíꞌcuatacaꞌ, siajta xu jájtyij naatáꞌ nyatɨꞌɨj huataíꞌimuj, muaꞌaj xu siajta naataxɨéꞌvej ujáꞌmuachiꞌtaj tɨꞌɨj quee aꞌtɨ́j nyaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj. 36Muaꞌaj xu tyinaatyéechejtyej, nyatɨꞌɨj quee tyiꞌtyáchajcaꞌaj, ajta nyatɨꞌɨj tyiꞌijcuíꞌnyacaꞌ muaꞌaj xu unyojoꞌváꞌmuaariacaꞌ, ajta nyatɨꞌɨj eetyánamiꞌhuacaꞌaj, muaꞌaj xu siajta unyojoꞌtyéesej.” 37Aj mu mij ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoꞌsij tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, ¿aꞌnajnyí tyetyimuaacueꞌej tyatɨꞌɨj muaaséj ɨ paj iꞌcuatacaꞌaj? ¿Aꞌnajnyí jájtyij tyamuaatáꞌ tyatɨꞌɨj muaaséj ɨ paj iꞌmuɨꞌcaꞌaj? 38¿Aꞌnajnyí tyamuaataxɨéꞌvej ɨ tachiꞌtaj patɨꞌɨj quee maꞌjáꞌchajcaꞌaj? ¿Aꞌnajnyí tyetyimuaatyéechejtye patɨꞌɨj quee tyiꞌtyáchajcaꞌaj? 39¿Caꞌ aꞌnajnyí tyamuaatyéesej patɨꞌɨj eetyánamiꞌhuacaꞌaj, naꞌríij tyaj umojoꞌváꞌmuaariacaꞌ patɨꞌɨj tyíꞌcuiꞌcaꞌaj?” 40Ajta ɨ Rey aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij tɨjɨn: “Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn jeꞌej siaj tyihuoꞌtáhuɨɨ aꞌɨ́ɨjma ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ, aꞌyaa xu chaꞌtaj sianaꞌaj nyéetzij tyinaatáhuɨɨ.”
41’Aj puꞌij taꞌij ɨ rey aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj útataꞌ ajaꞌseejreꞌ tɨjɨn: “Siájhuii nye jimi, mu tɨ ɨ Dios puéjtzij jamuaatáꞌsij, séricuj aꞌájna ɨ tɨéj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨn tɨ jimi tyámuaꞌ tyíꞌuurijhuaj ɨ tyiyáaruꞌ, ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jahuɨɨreꞌ. 42Jiꞌnye caxu tyinaacueꞌej, nyatɨꞌɨj huataíꞌcuatacaꞌ, caxu siajta jájtyij naatáꞌ nyatɨꞌɨj huataíꞌimuj, 43nyatɨꞌɨj quee huatyéchiꞌcaꞌaj caxu naataxɨéꞌvej ɨ juchéj, nyajta quee tyiꞌtyéchajcaꞌaj, siajta muaꞌaj caxu tyinaatyéechejtyej, nyatɨꞌɨj tyiꞌijcuíꞌnyacaꞌ, caxu náamuariacaꞌ, caxu siajta unyojoꞌtyéesej nyatɨꞌɨj namiꞌhuacaꞌaj.” 44Aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌraj tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, ¿aꞌnajnyí tyamuaaséj patɨꞌɨj huataíꞌcuatacaꞌ, nusu patɨꞌɨj huataíꞌimuj, naꞌríij patɨꞌɨj quee maꞌjáꞌchajcaꞌaj, nusu patɨꞌɨj tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, ajta patɨꞌɨj eetyánamiꞌhuacaꞌaj, tyajta jeꞌen quee ityáj muaatáhuɨɨ?” 45Aj puꞌij ɨ Rey aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij tɨjɨn: “Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́jna jɨmeꞌ siaj quee huoꞌtyáhuɨɨ ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ ɨ maj quee tyiꞌtɨ́j jɨn antyúumuaꞌreej, caxu siajta nyéetzij naatyáhuɨɨ.” 46Aꞌɨ́ɨ mu mij aꞌáa jóꞌjuꞌuj muáꞌjuꞌun joꞌmaj jusén jɨn yaꞌajpuéetzij muáꞌjuꞌun, majta ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌɨ́ɨ júurij muáꞌjuꞌun jusén jɨmeꞌ.
26Metyiꞌhuóoꞌixaa mej mij jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen maj Jesús huatyéeviꞌ
(Mr. 14:1-2; Lc. 22:1-2; Jn. 11:45-53)
1Tɨꞌɨj Jesús jaꞌantyipuáꞌrij ɨ tɨ tyihuoꞌmuaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
2—Xuꞌríj jamuaꞌreej tɨ huaꞌpuaj xɨcáj áꞌɨtzeereꞌ matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌesten aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨꞌɨj Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨ pu huatátuiiriꞌhuaj mej mij jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
3Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ huáasij ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu ajaꞌtyúusɨɨj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Caifás, 4aꞌɨ́ɨ mu mij jaaxájtacaꞌ jeꞌej maj huárɨnyij mej mij hueꞌtzij jɨn jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús majta jeꞌen jaajéꞌcaj. 5Aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—Catu aꞌájna jaatyéviꞌraj matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌestyaj, mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee huatanyínyuꞌcaj.
Íitɨꞌ pu jaꞌváꞌhuaaj ɨ muꞌúutzeꞌ ɨ Jesús aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej
6Jesús pu aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj a Betania joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ Simón, ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn ɨ tɨ cáꞌatzaj, 7aj puꞌij íitɨꞌ jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ limeetaj pu huajásimaꞌaj, tyetyéj limeetaraꞌ pu puéꞌeenyeꞌej, naa pu tyaꞌváꞌjɨsticaꞌaj ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej, tɨ ajta huápuɨꞌɨj tyáꞌnajchij. Tɨꞌɨj ɨ Jesús huatyequéecaj ɨ méesaj jitze, aj puꞌij ɨ íitɨꞌ jaꞌváꞌhuaaj áan muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej. 8Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj jaaséej jeꞌej tɨ huarɨ́j, aj mu mij huatanyínyuꞌcacucaꞌ ɨ íitaj jimi, aꞌyaa mu tyiꞌtyuuꞌixáatyaꞌajraa tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye tyáꞌhuajcaj aꞌmújna ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej? 9Ɨꞌríitacaj pu maj jáatoonyijcheꞌ muiꞌcájritzeꞌ ɨ túmii, mej mij aꞌɨ́ɨjma huatáhuɨɨreꞌen ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ.
10Jesús huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyíꞌxajtacaꞌaj, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ setyáꞌjaaxɨejviꞌ mu íitaj? Tyámuaꞌ pu nye jimi tyúꞌruuj. 11Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, aꞌnáj tɨnaꞌaj mu jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun, nyajta nyáaj canu aꞌnáj tɨnaꞌaj jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj naꞌmej. 12Jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj mu íitɨꞌ tɨꞌɨj naꞌváꞌxɨriꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej aꞌɨ́j pu jɨn tyámuaꞌ náaruj matɨꞌɨj naꞌváꞌnaj. 13Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua joꞌmaj huojoꞌtéꞌexaatyeꞌej ɨ tyeɨ́tyee ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j mu majta huoꞌtéꞌexaatyeꞌej jeꞌej tɨ huarɨ́j aꞌíjna ɨ íitɨꞌ mej mij joꞌtámuaꞌreej.
Judas pu tyuꞌtátuii avíitzij jɨmeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
14Sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Judas Iscariote, aꞌɨ́ɨ pu aváꞌraj tɨꞌij aꞌɨ́ɨjma jimi joꞌmej ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, 15aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Aꞌchunyéj setyíꞌnyanajchityeꞌen tɨpuaꞌaj nyajamuaatátuireꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús?
Aꞌɨ́ɨ mu mij seityéj japuan tamuáamuataꞌ ɨ túmii pláataj tɨ jumuaꞌtɨj jaatáꞌ. 16Aj puꞌij ɨ Judas huatyóochej tɨ jáahuoonyij aꞌnáj tɨ huatáɨꞌriitarij tɨꞌij huoꞌtátuiireꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
Tɨꞌɨj tavástaraꞌ tyihuoꞌcueꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j
(Mr. 14:12-25; Lc. 22:7-23; Jn. 13:21-30; 1 Co. 11:23-26)
17Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ taꞌnájcaj maj jitzán tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj matɨꞌɨj páan cuaꞌcariaꞌaj tɨquee cuꞌustij, aj mu mij jimi ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Joꞌnyij muajaꞌráanajchi tyej tyij tyámuaꞌ tyojóꞌuurej tyej tyij jáacuaꞌnyij ɨ páan ɨ tyaj jɨn joꞌtámuaꞌreej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ tayójmuaꞌ ɨ maj anáatyaꞌaj muaanánɨeꞌhuacaꞌ?
18Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Séricuj aꞌájna chájtaꞌ, aꞌáa xu aꞌtɨ́j jáꞌtyoonyij, aꞌyaa xu sij tyaatéꞌexaatyeꞌen yee: “Yaa pu tyíꞌxaj ɨ maeestro tɨjɨn: Puꞌríj atyojoꞌréꞌnyesij aꞌtzáaj tɨ nye jimi tyaꞌtácaj, aꞌáa nu joꞌmaꞌaj naꞌmej aꞌchéj nyej nyij jáayeꞌestyaj ɨ tyaj jɨn joꞌtámuaꞌreej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán ɨ Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ huaꞌyojmuaꞌ ɨ maj anáatyaꞌaj muaanánɨeꞌhuacaꞌ.”
19Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu huarɨ́j jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuoꞌtaꞌíj, néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyúꞌruuj ɨ maj tyíꞌcuaꞌnyij.
20Tɨꞌɨj huatyéchumuaꞌriacaꞌ, Jesús pu huatyéeyixɨj ɨ méesaj jitze, huaꞌ jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌaxcaa, 21matɨꞌɨj móocheꞌ tyíꞌcuaꞌcaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa xaa nyuꞌuj tyiꞌjaꞌyájna, sɨ́ɨj tɨ jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan pu nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij huaꞌ jimi ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
22Aj mu mij jéehua huatóoxaamujri, majta huatyóohuij maj aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌ sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, ¿nyiquij nyáaj aꞌɨ́ɨn nyaj puéꞌeen?
23Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Sɨ́ɨj tɨ ajta jaꞌajrúꞌnyaxɨꞌsij ɨ páan ɨ nyaj puláatuj jitze, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij. 24Aꞌyaa pu néijmiꞌi atyojoꞌréꞌnyesij nye jimi ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze, ajta aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij, jéetzeꞌ pu jatyahuɨꞌrihuaꞌcaj tɨquee huanɨeꞌhuacajcheꞌ.
25Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas ɨ tɨ huoꞌtátuiireꞌsij, aꞌyaa pu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—Maeestro, ¿nyi nyáaj aꞌɨ́ɨn nyaj puéꞌeen?
Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj aꞌyan tyaataxájtacaꞌ.
26Móocheꞌ mu tyíꞌcuaꞌcaj tɨꞌɨj Jesús páan tɨꞌɨj, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios aj puꞌij jaatyátaaraxɨj, ajta jeꞌen huoꞌráɨꞌpuꞌuj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Xaꞌancuráɨꞌpuꞌ siajta jeꞌen jáacuaꞌnyij, aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyahueꞌraꞌ.
27Ajta jeꞌen váasuj tyijáj, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios, aj puꞌij huoꞌtajájnyi aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Xaaréiꞌij néijmiꞌi muaꞌaj, 28jiꞌnye aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyaxúureꞌ, ɨ tɨ jɨn tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyaꞌtóoratziiriꞌ jájcuaj ɨmuáj, aꞌɨ́j nu jɨn ɨ nyaxúureꞌ huaꞌ japua huatányuusij muiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee tɨꞌij Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ. 29Ajta aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, nyaj quee cheꞌ juꞌquéiꞌsij aꞌɨ́jcɨ ɨ jáꞌriaꞌraꞌ ɨ úuvaj, ꞌasta naꞌaj quee tyaꞌráꞌastij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua.
Jesús pu jaataxájtacaꞌ tɨ ɨ Pedro jaatyáhueꞌtaj
(Mr. 14:26-31; Lc. 22:31-34; Jn. 13:36-38)
30Matɨꞌɨj tyuꞌtachuíicaj ɨ maj jɨn tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, aj mu mij joꞌcɨ́j, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj Aseitúunajrimi jɨríj tɨ joꞌtacáꞌaj. 31Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Néijmiꞌi xu muaꞌaj ijíij tɨ́caꞌ yoꞌrɨésij ɨ siaj jɨn nye jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Nyéejeꞌcatan ɨ cányaꞌxɨɨ tɨ tyiséjra, majta ɨ cányaꞌxɨɨ joꞌxɨ́sij.” 32Ajta nyatɨꞌɨj huatájuuritaj, aꞌáa nu nyajtáhuaꞌaj jamuajaꞌajsɨɨreꞌej aꞌájna a Galileea.
33Pedro pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj néijmiꞌi mequee cheꞌ aꞌ jimi tyáꞌtzaahuatyeꞌej, canu nyáaj aꞌyan rɨnyij.
34Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tɨjɨn ijíij tɨ́caꞌ, tɨꞌɨj quee xu jijhuaj ɨ tyacuáarɨeꞌ, huéeicaj paj aꞌyan tyuꞌtányuusij tɨjɨn paj quee nyamuaꞌtyej.
35Ajta ɨ Pedro aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyuuxɨéꞌveꞌej nyaj ajamuán huámuɨꞌnyij, canu muaatyáhueꞌtaj.
Majta néijmiꞌi ɨ séecan ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyuꞌtaxájtacaꞌ.
Jesús pu huatyéenyuj ɨ Dios jimi aꞌájna a Getsemaní
36Aj puꞌij jóꞌraa aꞌɨ́jna ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa mu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Getsemaní, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Iiyeꞌej xu muaꞌaj tyityéꞌen, nyajta nyáaj maj nu aꞌtzúj ɨmuáj uréꞌnyesij nyej nyij huatyényuunyij ɨ Dios jimi.
37Ajta aꞌɨ́jna joꞌvíꞌtɨj ɨ Pedro, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huaꞌpuaj ɨ maj yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ Zebedeo, aj puꞌij jeꞌej puaꞌaj jaataꞌaj ajta jéehua huatóoxaamujrɨj. 38Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Huápuɨꞌɨj nu nyaxaamujrityeꞌ cuxáa nyaj muɨꞌnyij. Ya xu huatyáꞌɨtzeereꞌen muaꞌaj, sióocheꞌ xu nyaj jamuán atanyéjnyeꞌrij.
39Aꞌtzúj pu aꞌ ɨmuáj joꞌreꞌnyéej ɨ Jesús tɨꞌɨj ij tyítunutacaꞌ a chóotaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtyéenyuj ɨ Dios jimi tɨjɨn:
—Dios paj nyavástaraꞌ, tɨpuaꞌaj aꞌyan petyiꞌtáꞌcareꞌen, tɨꞌij quee aꞌyan tyináacɨꞌtyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een, ɨ nyaj jɨn jajpuéetzij naꞌmej, ajta cheꞌ quee aꞌyan tyéꞌyiꞌcan nyatɨꞌɨj nyáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ, sulu cheꞌ aꞌyan tyáꞌraꞌnyij patɨꞌɨj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
40Aj puꞌij taꞌij ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, muꞌríj tyácuꞌtzisimaꞌaj. Aj puꞌij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro tɨjɨn:
—¿Nyi pequee aꞌtzúj tyéꞌviicueꞌ paj atányeerij nyaj jamuán aꞌchu caa séej ooraj? 41Xaꞌtanyéjnyeꞌrij siajta tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, siaj sij quee tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen. Muaꞌaj xu tyámuaꞌ naa tyaꞌajxɨéꞌviꞌraꞌ siajta jucaꞌnyej ɨ jutzájtaꞌ, ajta ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ jitze capu jaꞌmuacaꞌnyistiꞌ.
42Tɨꞌɨj táhuaꞌaj ij huariáꞌraa, ajta aꞌyan tyuꞌtyéenyuj tɨjɨn:
—Dios paj nyavástaraꞌ, tɨpuaꞌaj quee jeꞌej tyíɨꞌriitan tɨꞌij quee aꞌyan tyináacɨꞌtyij ɨ nyaj jɨn jajpuéetzij naꞌmej, cheꞌ aꞌyan eenyeꞌen patɨꞌɨj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
43Tɨꞌɨj táhuaꞌaj ajeꞌréꞌnyej, ajtáhuaꞌaj pu huoꞌtyoj macuꞌtzúcaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, jiꞌnye jéehua pu huáꞌmueꞌtɨcaꞌaj ɨ cutzíj. 44Aꞌáa mu joꞌtyáꞌɨtzee aꞌɨ́ɨmaj, huéeicaj jitze pu ajtáhuaꞌaj ujóꞌmej ɨ Jesús, ajtáhuaꞌaj pu huatyéenyuj ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyaatáhuaviiriꞌ jeꞌej tɨ anaquéej tyaatáhuaviiracaꞌaj. 45Aj puꞌij ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Nyi aꞌyaa sianaꞌaj siooj jiꞌtyáꞌcuꞌtzij siajta naa tyityúusoꞌpeꞌ? Puꞌríj tyaꞌráꞌaj aꞌtzáaj tɨ huatátuiiriꞌhuaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. 46Xáꞌajhuiixɨꞌ, cheꞌréj, puꞌríj yajaꞌvéꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij.
Matɨꞌɨj jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
(Mr. 14:43-50; Lc. 22:47-53; Jn. 18:2-11)
47Óocheꞌ pu tyiꞌtyaxáatasimaꞌcaj ɨ Jesús, tɨꞌɨj ɨ Judas ajeꞌréꞌnyej, sɨ́ɨj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌaxcaa, jéehua mu tyeɨ́tyee jamuán huajúꞌcaꞌaj náhuaaj metyuꞌɨ́ɨꞌsimaꞌaj majta séecan cɨyéj tyuɨ́ꞌɨsimaꞌaj ɨ maj jɨn huóocuiꞌnyij. Aꞌɨ́ɨmaj mu uhuojoꞌtaꞌítyacaꞌ ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, majta ɨ huáasij aꞌáa maj tyityatatyíj a chájtaꞌ. 48Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas ɨ tɨ tyuꞌtátuiireꞌsij ɨ Jesús, aꞌyaa pu arí anaquéej tyihuoꞌtéꞌexaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn: “Aꞌɨ́jna ɨ nyaj jiꞌtyápuɨꞌtzeꞌej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, siataꞌaj jaatyéeviꞌ.” 49Aꞌyaa puꞌij tɨꞌɨj ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, aꞌyaa pu tyaatatyójtye tɨjɨn:
—Jiꞌnye panaꞌaj Maeestro.
Ajta jiꞌtyáapuɨꞌtzej. 50Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyaꞌ amíincuj, tyiꞌtɨ́j paj jɨn mu joꞌvéꞌmej aꞌyan huárɨchij.
Aj mu mij ɨ séecan ajtyáxɨɨriacaꞌ, matɨꞌɨj mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
51Aj puꞌij sɨ́ɨj tɨ Jesús jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj juchúun íjcutacaꞌ tɨꞌquij jaꞌajtavéjchacaꞌ ɨ naxɨéeraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. 52Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Ucárujtyeꞌ muaꞌ náhuaaj. Jiꞌnye néijmiꞌi ɨ maj náhuaaj jɨn tyíꞌtyacuiꞌcaa, aꞌɨ́ɨ mu majta náhuaaj jɨn cuiꞌiihuan. 53¿Nyi pequee jamuaꞌreej nyej nyáaj jaayíꞌtɨn nyaj jaatáhuaviij ɨ nyavástaraꞌ tɨꞌij huéeicatyej víꞌraꞌaj huojoꞌtaꞌítyej ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ? 54Ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan náarɨnyij, capu cheꞌ huatáɨꞌriitarij tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan tyáꞌraꞌnyij.
55Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ muaꞌaj yesiaváꞌjuꞌ chúun setyuꞌɨ́ɨꞌsimaꞌaj siajta cɨyéj siaj sij naatyéeviꞌ, cuxáa nyaj nyáaj náhuaꞌrij puéꞌeenyeꞌ? Aꞌnáj tɨnaꞌaj nu tyajamuaamuáꞌtyej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, siajta muaꞌaj caxu aꞌnáj naatyéeviꞌ. 56Ajta néijmiꞌi pu aꞌyan tyíꞌrɨnyij tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej maj tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
Tɨꞌɨj aꞌyan tyíꞌrɨjcaa, néijmiꞌi mu ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús ayoorɨej matɨꞌɨj mij huatóoꞌuj.
Matɨꞌɨj yoꞌvíꞌtɨj ɨ Jesús huaꞌ jimi ɨ juéesij
(Mr. 14:53-65; Lc. 22:54-55, 63-71; Jn. 18:12-14, 19-24)
57Majta ɨ maj jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌáa mu yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Caifás, aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, joꞌmaj jóosɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ nyúucarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, majta ɨ huáasij. 58Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pedro aꞌtzúj pu ɨmuáj jaavájrasimaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌrájtaꞌcuaj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. Aꞌúu pu joꞌtyájrupij, tɨꞌquij huaꞌ jamuán ooyíxɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌchaꞌɨj, tɨꞌij jáamuaꞌreej jeꞌej tɨ atyojoomaꞌaj taꞌmej.
59Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij huaꞌ jamuán ɨ juéesij, aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj ɨ hueꞌtzij ɨ maj jɨn Jesús jitze tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen tɨꞌij huatáɨꞌriitarej maj jaajéꞌcaj, 60ajta camu jeꞌej tyéejtyoj tyiꞌtɨ́j maj jitzán ujpuáꞌrityeꞌen, maj majta mueꞌtɨ́j ɨ tyeɨ́tyee hueꞌtzij jɨn tyaaxájtziꞌriꞌ. Aj mu mij huaꞌpuaj ajeꞌréꞌnyej, 61aꞌyaa mu mij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌmújna mu tyévij tɨjɨn: “Nyáaj nu jaayíꞌtɨn nyaj jaatyúꞌuunaj aꞌíjna ɨ tyeyúuj tɨ chiꞌraꞌan puéꞌeen ɨ Dios, nyajta jeꞌen nyajtáhuaꞌaj jaꞌajtaahuaj huéeicaj xɨcáj jitze.”
62Aj puꞌij aꞌɨ́ɨn ájchej ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
—¿Nyi pequee huatányuusij? ¿Tyiꞌtanyí puéꞌeen aꞌíjna ɨ maj jɨn a jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌ?
63Ajta ɨ Jesús capu huatanyúj. Ajta ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyíꞌmuaꞌijtyeꞌ nyúucaritzeꞌ ɨ Dios tɨ júurij paj jaataxáj ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ. Taatéꞌexaatyeꞌ tɨpuaꞌaj muáaj aꞌɨ́ɨn paj puéꞌeenyeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ, ɨ yójraꞌ ɨ Dios.
64Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Muáaj paj aꞌyan tyaataxájtacaꞌ. Nyajta nyáaj aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ siaj muaꞌaj jaséjran aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ tɨ muácaꞌtaꞌ jaꞌajcaquée taꞌmej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej u tajapuá, siajta jaséjran tɨꞌɨj jútyeꞌ ajeꞌcáameꞌen ɨ jéetɨrij tzajtaꞌ.
65Ajta ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌcásujtzaꞌan ɨ jusíicuꞌ mej mij jáamuaꞌreej tɨ huatanyúꞌcacaꞌ, ajta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Jeꞌej pu puaꞌaj tyíꞌxaj ɨ Dios jimi aꞌmújna mu tyáatɨꞌ, capu cheꞌ juxɨeꞌveꞌ maj séecan tyiꞌtɨ́j jitzán puaꞌrityeꞌej. Muaꞌaj xuꞌríj jáanamuajriꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌxaj ɨ Dios jimi, 66¿jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj?
Aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyeevíjtyeꞌ tɨ huámuɨꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ.
67Aj mu mij jaꞌrátziꞌtziqueꞌmuaꞌxɨj ajɨ́ɨsaꞌ, majta jaatyáavaxɨj. Séecan mu majta jɨ́ɨsaꞌ jaꞌráavaxɨj, 68aꞌyan metyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Muáaj mu paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ, huataxáj aꞌtanyíj muiꞌtyéjvee.
Pedro pu tyuꞌhuéꞌtacaꞌ tɨ jee quee jamuaꞌtyej ɨ Jesús
(Mr. 14:66-72; Lc. 22:56-62; Jn. 18:15-18, 25-27)
69Ajta ɨ Pedro, aꞌáa pu joꞌtácatyii a jéꞌtaꞌ joꞌtɨj jaꞌrájtaꞌcuaj ɨ chiꞌtáj. Aj puꞌij sɨ́ɨj íitɨꞌ utyájrupij ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ aꞌɨ́jna ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨ antyúumuaꞌreej, aj puꞌij jimi ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj pajta jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús Galileea tɨ jáꞌmaꞌcan.
70Aj puꞌij ɨ Pedro tyuꞌhuéꞌtacaꞌ néijmiꞌi mu jaséeracaj tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Canu jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j paj tyáxajta.
71Aj puꞌij ájchee, tɨꞌquij aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌtɨj jaꞌpueertaj, aꞌáa puꞌij ajtáhuaꞌaj sɨ́ɨj íitɨꞌ jaaséej ajta jeꞌen aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
—Aꞌmújna mu tyévij aꞌmúu pu ajta jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan.
72Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Pedro tyuꞌhuéꞌtacaꞌ, junyúucaritzeꞌ pu jɨn aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Canu jamuaꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ tyévij.
73Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj, ɨ maj aꞌáa jaꞌréꞌtyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej jimí, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Muáaj paj huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan. Tuꞌríj jamuaꞌreej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej paj yeꞌej tyuꞌxáxaꞌaj.
74Aj puꞌij Pedro huatyóochej tɨ jaatáhuaviij tɨ ɨ Dios puéjtzij jaatáꞌan tɨpuaꞌaj quee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Canu jamuaꞌtyej aꞌɨ́jcɨ ɨ tyévij.
Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ, aj puꞌij ɨ tyacuáarɨeꞌ huajíjhuacaꞌ, 75aj puꞌij ɨ Pedro joꞌtámuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús anaquéej tyaatéꞌexaatyaꞌcaꞌaj aꞌyan tɨjɨn: “Tɨꞌɨj quee xu jijhuaj ɨ tyacuáarɨeꞌ, huéeicaj paj naatyáhueꞌtaj aꞌyan petyiꞌxáataj tɨjɨn capáj nyamuaꞌtyej.” Aj puꞌij iirájraa aꞌɨ́jna ɨ Pedro, tɨꞌquij jéehua huápuɨꞌɨj tyuuyíinyajraa.
27Jesús pu huatátuiihuacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Piláato
(Mr. 15:1; Lc. 23:1-2; Jn. 18:28-32)
1Tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, néijmiꞌi mu ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij majta ɨ huáasij ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu néijmiꞌi jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej jeꞌej maj huárɨnyij mej mij jaajéꞌcaj ɨ Jesús. 2Maꞌnajɨ́ꞌcaꞌaj mu ɨ muácaꞌraꞌan jitze matɨꞌɨj yoꞌvíꞌtɨj, aj mu mij jaatátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ tajtúhuan tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Piláato.
Judas pu huatyóocueꞌmiꞌin
3Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas ɨ tɨ tyuꞌtátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, tɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ tɨjɨn puéjtzij mu jaatáꞌsij ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu ayootoj ɨ túmii huaꞌ jimi ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ huáasij, 4aꞌyan tyihuoꞌteꞌexáatyeꞌej tɨjɨn:
—Nyáaj nu ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, jiꞌnye aꞌtɨ́j nu jamuaatátuii tɨquee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ siaj sij jaajéꞌcaj.
Majta aꞌɨ́ɨmaj aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Capu aꞌtzúj tajitzé juxɨeꞌveꞌ ityájma, muáaj paj puéꞌeenyeꞌ.
5Aj puꞌij ɨ Judas ayoohuáꞌaxɨj ɨ túmii a chóotaꞌ aꞌújna ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij jóꞌraa ajta jeꞌen cóocueꞌmiꞌin.
6Majta ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ aꞌɨ́ɨ mu jaaréꞌjeꞌpuj aꞌɨ́jcɨ ɨ túmii, majta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Capu jeꞌej tyíɨꞌrij tyaj juꞌcáan aꞌíjcɨ ɨ túmii joꞌtɨj jóosɨɨreꞌ ɨ túmii, jiꞌnye aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyaj jɨn tyuꞌnájchitacaꞌ tɨꞌij xúureꞌej jóꞌvetyij.
7Matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej maj aꞌɨ́j jɨn chuéj huánanan, ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn chuéj tɨ japuan tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ xáꞌrij tyíꞌtaꞌhuacaa, mej mij aꞌáa huajaꞌváꞌnaamuan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan. 8Aꞌɨ́j mu jɨn aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨꞌɨj naꞌaj aꞌájna ɨmuáj aꞌɨ́jcɨ ɨ chuéj aꞌyan tɨjɨn chuéj maj japuan joꞌriáꞌxɨrej ɨ xúureꞌej. 9Aꞌyaa pu aꞌɨ́jna jɨn tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jeremías ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨ aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu jaaréꞌjeꞌpuj aꞌɨ́jcɨ ɨ túmii ɨ tɨ seityéj japuan tamuáamuataꞌ aráꞌasej ɨ maj jɨn tyuꞌnájchitacaꞌ, 10aꞌɨ́j mu mij jɨn chuéj huánanɨej joꞌtɨj tyajáꞌmuɨjhuacariaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ xáꞌrij tɨ tyíꞌtaꞌhuacaa.”
Tɨꞌɨj Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Piláato
(Mr. 15:2-5; Lc. 23:3-5; Jn. 18:33-38)
11Jesús pu jóꞌviꞌtɨchiihuacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tajtúhuan, aꞌɨ́ɨ puꞌij ɨ tajtúhuan aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi muáaj aꞌɨ́ɨn papuéꞌeen ɨ paj huaꞌ rey ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan?
Aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ Jesús tɨjɨn: “Muáaj papuꞌríj jaataxájtacaꞌ.”
12Matɨꞌɨj móoj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ majta ɨ huáasij jitzán tyíꞌpuaꞌrityaꞌcaꞌaj, capu ɨ Jesús tyiꞌtɨ́j huataxájtacaꞌ. 13Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Piláato aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi pequee huáꞌnamuaj ɨ maj jéehua aꞌ jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌ?
14Ajta ɨ Jesús capu tyiꞌtɨ́j huataxájtacaꞌ, aꞌɨ́j pu jɨn ɨ tajtúhuan jeꞌej tyoꞌtóomuaꞌaj.
Matɨꞌɨj ɨ Jesús ooxɨ́jtye mej mij tyuꞌtáꞌan maj jaajéꞌcaj
(Mr. 15:6-20; Lc. 23:13-25; Jn. 18:38—19:16)
15Matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj, aꞌyaa pu tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tajtúhuan tɨ séej huatátoonyij ɨ tɨ eetyánamiꞌ, aꞌtɨ́j maj aꞌyan ɨ tyeɨ́tyee tyaatáhuaviiraj. 16Sɨ́ɨj puꞌij eetyánamiꞌhuacaꞌaj tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Barrabás, néijmiꞌi mu jamuaꞌtyajcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Barrabás, 17matɨꞌɨj ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa jaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj, Piláato pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj muaꞌaj siaxɨeꞌveꞌ nyej nyij jaatátoonyij nyij aꞌɨ́jcɨ ɨ Barrabás, caꞌ ɨ Jesús ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Cɨríistuꞌ?
18Jiꞌnye aꞌyaa pu tyáamuaꞌreeriꞌ tɨjɨn meꞌchueeriaꞌcaꞌaj ɨ Jesús, aꞌɨ́j mu jɨn jaatátuiiriꞌ ɨ tajtúhuan.
19Óocheꞌ pu huatyequéecaj ɨ ɨpuárij japua aꞌɨ́jna ɨ Piláato tɨꞌɨj ɨ́ɨraꞌraꞌan aꞌyan utyiyoꞌtanyúꞌchityiꞌriꞌ tɨjɨn: “Capáj jeꞌej jooriaj aꞌmújcɨj mu tyévij tɨ quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ, jiꞌnye jeꞌej nu puaꞌaj tyúꞌmaaracaꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tyévij.”
20Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij majta ɨ huáasij, aꞌɨ́ɨ mu caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee mej mij jaatáhuaviij ɨ tajtúhuan tɨꞌij aꞌɨ́j huatátoonyij ɨ Barrabás, majta jeꞌen aꞌyan tyaatáhuavii tɨꞌij tyuꞌtáꞌan mej mij jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. 21Ajta ɨ tajtúhuan aꞌyaa pu ajtáhuaꞌaj tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Aꞌtanyíj siaxɨeꞌveꞌ aꞌíijma ɨ maj huaꞌpuaj nyej nyij jaatátoonyij?
Aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́jcɨ ɨ Barrabás.
22Piláato pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Arí mu Jesús jiꞌnye nyáaꞌuurej, mu maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Cɨríistuꞌ? Néijmiꞌi mu aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Pataꞌaj jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
23Ajta Piláato aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ, tyiꞌtanyí jeꞌej puaꞌaj huáruuj?
Majta aꞌɨ́ɨmaj jéetzeꞌ mu caꞌnyíin jɨn huatyejíihuajra aꞌyan tɨjɨn:
—Pataꞌaj jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
24Piláato pu jamuaꞌreeriacaꞌaj tɨquee jeꞌej tyíɨꞌriitacaꞌaj jeꞌej tɨ huárɨnyij huaꞌ jimi, sulu muꞌríj tɨn tyúucuiꞌsimeꞌej chaꞌmanaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn anóomuejtye jájtyij jɨmeꞌ meeséeracaj ɨ tyeɨ́tyee, ajta aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Canu nyáaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jajeꞌcatan aꞌmújcɨj mu tyáataj, sulu muaꞌaj xu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen.
25Néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan tyityaatanyúj tɨjɨn:
—Cheꞌ ityájma aꞌyan tyitáacɨꞌtyij, ajta ɨ tayójmuaꞌ tyej tyij ityáj jaajéꞌcaj.
26Aj puꞌij Piláato jaatátoj aꞌɨ́jcɨ ɨ Barrabás, ajta jeꞌen jaataꞌíjtacaꞌ maj jeꞌriáꞌvaxɨꞌɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj puꞌij huoꞌtátuii mej mij yóꞌtatan.
27Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ xantáaruꞌustyamuaꞌmuaꞌ ɨ tajtúhuan aꞌɨ́ɨ mu yoꞌjáj ɨ Jesús aꞌájna joꞌtɨj jaꞌchej ɨ tajtúhuan, majta jeꞌen néijmiꞌcaa huatajé ɨ juxaꞌaj xantáaruꞌ, mej mij tyúusɨɨreꞌen ɨ Jesús jimi. 28Matɨꞌɨj mij tyaꞌcáariꞌriꞌij néijmiꞌi ɨ tɨ tyíꞌchajcaꞌaj, majta síicuꞌrij juꞌcáachejtye tɨ poꞌvij tɨ xúꞌmuaa tɨ́muaꞌ, 29majta cúruun jaatyátaavej tɨ tzícareꞌej jɨn cɨstijhuaj, aꞌɨ́j mu juꞌcárujtyiꞌriꞌ ɨ muꞌúuraꞌ jitze, majta itzɨ́j jiꞌtyéchuiityej muácaꞌtaꞌ. Aj mu mij jimi tyítunutaxɨj, aꞌyaa mu tyáꞌxaahuariꞌracaꞌaj aꞌyan metyeꞌjéevej tɨjɨn:
—¿Cheꞌ jusén jɨn júurij aꞌmújna mu tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan?
30Majta jaatyétziꞌtziqueꞌmuaxɨj, majta jeꞌen jaꞌváꞌvaxɨj ɨ muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ itzɨ́j. 31Matɨꞌɨj jaatyaxáahuataj, aj mu mij jaꞌantyíchuij aꞌɨ́jcɨ ɨ síicuꞌrij tɨ poꞌvij tɨ xúꞌmuaa tɨ́muaꞌ, majta juꞌcáachejtye ɨ síicuꞌriaꞌraꞌ, aj mu mij yoꞌjáj mej mij jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
Matɨꞌɨj jóꞌtatee aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús ɨ cúruuj jitze
(Mr. 15:21-32; Lc. 23:26-43; Jn. 19:17-27)
32Matɨꞌɨj ajoojuꞌcaj, séej mu tyáataj antyinájchacaꞌ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Simón, aꞌáa pu jáꞌmaꞌcan séej chuéj japua tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cirene, aꞌɨ́j mu mij huataꞌíj tɨ aꞌɨ́ɨn jaꞌantyichóoj ɨ cúruujraꞌ ɨ Jesús.
33Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj huáꞌnyuucaa jɨmeꞌ tɨjɨn Gólgota. Gólgota, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn Muɨꞌchíj muꞌtaj, 34aj mu mij tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ tɨ jaayéꞌen, nahuáj tɨ antzíjvi tɨ áꞌnaxcaj, ajta ɨ Jesús tɨꞌɨj jaatyáamuaꞌaj capu jaꞌránajchacaꞌ.
35Matɨꞌɨj yoꞌtatéexɨꞌɨj ɨ cúruuj jitze, aꞌɨ́ɨ mu ɨ xantáaruꞌuj huáhuajcacaꞌ maj huóomueꞌtɨj tyetyéj jɨmeꞌ mej mij jáamuaꞌreej aꞌtɨ́j tɨ cɨꞌtyij séej ajta séej ɨ tyíꞌcaanariaꞌraꞌ ɨ Jesús. 36Aj mu mij támij ooráꞌsacaꞌ mej mij jáachaꞌɨɨn. 37Majta táabla cɨléenyeꞌ óotatej joꞌtɨj joꞌojmuꞌuj ɨ Jesús, aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j jitzán tyoꞌojpuáꞌrij. Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj tɨjɨn: “Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Jesús, ɨ tɨ huaꞌ rey aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.”
38Huaꞌpuaj mu majta ɨ náhuaꞌrij jamuán óotateehuacaꞌ, séej mu óotatej ɨ muácaꞌtaꞌ ɨ Jesús, majta ɨ séej ɨ útataꞌ pujmuaꞌ. 39Majta ɨ maj ajaꞌtányinyicaꞌaj, matɨꞌɨj jaaséej, aꞌɨ́ɨ mu eecámuꞌvajraꞌaj majta jáꞌxaahuatacaꞌaj, 40aꞌyaa mu tyéꞌjeevacaꞌaj tɨjɨn:
—Muáaj paj jaatyúꞌuunaj ɨ tyeyúuj, pajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze pajtáhuaꞌaj jaꞌajtaahuaj. Tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨn paj puéꞌeenyeꞌ ɨ yójraꞌ ɨ Dios, a japua huatányuuchij, pajta jeꞌen acájraꞌnyij mu cúruuj jitze.
41Aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyáꞌxaahuariꞌracaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, majta huaꞌ jamuán ɨ huáasij. Aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
42—Aꞌmúu pu huaꞌ japua huatanyúj ɨ séecan, ajta quee jaayíꞌtɨn tɨ jusɨ́ɨj jujapuá huatányuunyij. Aꞌmúu pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ rey jɨn tyiꞌtyéjvee aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan; cheꞌ acájraꞌnyij mu cúruuj jitze, aj tu xaa jimi tyáꞌantzaahuatyeꞌsij. 43Aꞌmúu pu ɨ Dios jimi tyíꞌcaꞌnyej, cheꞌ ɨ Dios ijíij japuan huatányuunyij, tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ jaxɨeꞌvaꞌaj. ¿Nyiquee aꞌmúu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨ yójraꞌ puéꞌeenyeꞌej ɨ Dios?
44Majta ɨ náhuaꞌrij ɨ maj jamuán óotateehuacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu majta jáꞌxaahuariꞌracaꞌaj.
Tɨꞌɨj Jesús huamuɨ́ꞌ
(Mr. 15:33-41; Lc. 23:44-49; Jn. 19:28-30)
45Tɨꞌɨj naꞌaj aꞌtzáaj tacuaríixpuaj, ꞌasta naꞌaj quee yáacɨj jéꞌtaꞌ ucamáꞌcaj ɨ xɨcáj, néijmiꞌqueꞌ pu ɨ cháanacaj japua huatyátɨcaꞌriacaꞌ. 46Tɨꞌɨj aꞌyan tyíꞌrɨjcaj, Jesús pu caꞌnyíin jɨn huajíjhuacaꞌ ɨ junyúucaa jɨmeꞌ aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Elí, Elí, ¿lama sabactani? —Aꞌíjna ɨ nyúucarij, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨjɨn: Mu paj nyaj Dios, mu paj nyaj Dios, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ pej pij yanúurɨej?
47Séecan ɨ maj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj máanamuajriꞌ, aꞌyaa mu mij tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Aꞌɨ́j pu huatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ Elías ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
48Aj puꞌij sɨ́ɨj joꞌtéechajraa tyiꞌtɨ́j pu ujoꞌváꞌtɨj tɨ uhuájtaꞌtyij, ajta jeꞌen jaatyáaruꞌnyej nahuáj jɨmeꞌ taꞌantzíjvi, aj puꞌij cɨyéj jitze jaꞌantyijɨ́ꞌqueꞌej tɨꞌɨj ij jáꞌajchuii taꞌaj ij Jesús huayeꞌen aꞌɨ́jcɨ jitze. 49Majta ɨ séecan aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ, tyataꞌaj jaaséj tɨpuaꞌaj yatanyéj aꞌɨ́jna ɨ Elías tɨꞌij jaꞌcátoonyij.
50Aj puꞌij ɨ Jesús, ajtáhuaꞌaj caꞌnyíin jɨn huajíjhuacaꞌ, tɨꞌquij huamuɨ́ꞌ. 51Tɨꞌɨj aꞌyan tyíꞌrɨjcaj, aꞌɨ́ɨ pu ɨ cɨ́ɨxurij tɨ itzijhuaj aꞌúu tɨ jeꞌcáahuɨɨ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ acásujtzaꞌan. Ajta huatóocaꞌtzɨj ɨ chuéj, ajta jéꞌtaꞌ ootátarixɨj ɨ tyetyéj, 52ajta antyícuunyiꞌhuaxɨj joꞌmaj jaꞌvaꞌnámiꞌhuajmaꞌcaa ɨ maj meríj huácuij, aꞌɨ́ɨ mu mueꞌtɨ́j huatájuuriacaꞌ ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨɨtyeristacaꞌaj. 53Aj mu mij eetacɨ́j joꞌmaj jaꞌvaꞌnámiꞌhuajmaꞌcaa, tɨꞌɨj huatájuuriacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ mu utyájrupij u chájtaꞌ, joꞌmej mij jéehua ɨ tyeɨ́tyee huojoꞌsej.
54Ajta aꞌɨ́jna ɨ huaꞌ capítan ɨ xantáaruꞌuj, majta ɨ maj jachaꞌɨɨcaꞌaj ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ mu tyuꞌséj tɨꞌɨj huatóocaꞌtzɨj ɨ chuéj, majta néijmiꞌi jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j rɨjcaa, aj mu mij jéehua tyuꞌtátzɨɨn, majta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
—Jeꞌcan jɨmeꞌ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ yójraꞌ ɨ Dios.
55Séecan mu majta ɨ úucaa aꞌ ɨmuáj joꞌtyuꞌúuj metyíꞌsejracaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj ɨ Jesús tɨꞌɨj naꞌaj tyajaꞌrájraa aꞌájna a Galileea, aꞌɨ́ɨ mu majta jahuɨɨriaꞌcaꞌaj. 56Aꞌíi mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, aꞌɨ́jna ɨ Maríia, Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ sɨ́ɨj ɨ Maríia huaꞌ náanaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacobo ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ José, ajta jeꞌen aꞌɨ́jna ɨ huaꞌ náanaj aꞌɨ́ɨjma yojmuaꞌ ɨ Zebedeo.
Meetyáꞌavaatacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
(Mr. 15:42-47; Lc. 23:50-56; Jn. 19:38-42)
57Tɨꞌɨj arí huachúmuaꞌ, sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ tɨ
chíjtyaanyiꞌ ajeꞌréꞌnyej tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn José, aꞌáa pu jáꞌmaꞌcan chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Arimatea, aꞌɨ́ɨ pu ajta tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj ɨ Jesús jimi. 58Aꞌɨ́ɨ puꞌij ajeꞌréꞌnyej aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Piláato, tɨꞌquij jaatáhuaviiriꞌ ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús. Piláato puꞌij tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ maj jaatátuiireꞌen, 59aj puꞌij ɨ José jaꞌajtajá ɨ tyéviraꞌ, ajta jereꞌijcatacaꞌ máantaj jɨmeꞌ tɨ jájcuaj, 60aꞌúu pu yoꞌtyájtoo ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús joꞌtɨj oochán yoꞌtaꞌíjtacaꞌ maj juꞌtyíichaꞌajraꞌnyij ɨ tyanúxaj tzajtaꞌ. Tɨꞌɨj ij jeꞌtyáanaj ɨ tyetyéj jɨmeꞌ tɨ sicɨ́ɨraraꞌ, aj puꞌij jóꞌraa. 61Ajta aꞌɨ́jna ɨ Maríia, Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ sɨ́ɨj ɨ Maríia, aꞌáa mu jaꞌajtyaꞌaj muáꞌraa aꞌájna véjriꞌ a tɨ joꞌtyárutyiꞌij joꞌmaj yoꞌtyájtoo.
Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj joꞌtɨj Jesús jaꞌváꞌnamiꞌhuacaꞌaj
62Yaa ariáꞌpuaꞌaj, matɨꞌɨj meríj tyámuaꞌ huóoruuj mej mij huóosoꞌpeꞌen, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, majta ɨ fariseos, aꞌɨ́ɨ mu néijmiꞌi ajeꞌréꞌnyej aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Piláato, 63aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tavástaraꞌ, aꞌyaa tu tyoꞌtámuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌhueꞌtacareꞌej, tɨꞌɨj ooj júuricaj, aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨ huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj. 64Aꞌɨ́j pu jɨn, pataꞌaj tyuꞌtaꞌíjtaj mej mij tyúꞌchaꞌɨɨn joꞌtɨj jaꞌváꞌnamiꞌ ꞌasta naꞌaj quee mu tyojóꞌmeꞌen huéeicaj xɨcáj. Naꞌríij quee ɨꞌríj maj ajeꞌréꞌnyej mej mij jaanáhuaꞌan ɨ tyéviraꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, aj mu mij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn puꞌríj huatájuuriacaꞌ. Ajta jéetzeꞌ pu jeꞌej puaꞌaj tyeꞌmej quee tɨꞌɨj anaquéej tyuꞌhuéꞌtacaꞌ.
65Aj puꞌij Piláato aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyeꞌmej, metyiꞌchaꞌɨ́ɨj mu muáꞌjuꞌun. Séricuj muaꞌaj siataꞌaj tyámuaꞌ uyóꞌuurej, jeꞌej siaj tyeeyíꞌtɨn, tɨꞌij quee aꞌtɨ́j jamuarɨeꞌej ɨ tyéviraꞌ.
66Matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j, majta tyámuaꞌ jáaruuj tɨꞌij quee aꞌtɨ́j jaꞌantácuunaj, majta aꞌáa huojoꞌtyáhuii ɨ xantáaruꞌuj mej mij tyúꞌchaꞌɨɨn.
28Tɨꞌɨj ɨ Jesús huatájuuriacaꞌ
(Mr. 16:1-8; Lc. 24:1-12; Jn. 20:1-10)
1Tɨꞌɨj tyaꞌnáaraꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii, tapuáꞌrisimaꞌcaj pu tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ Maríia, Magdala tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ sɨ́ɨj ɨ Maríia, aꞌúu mu ujóꞌjuꞌ mej mij yoꞌtyéesej joꞌmaj yoꞌtyáꞌavaatacaꞌ. 2Aj puꞌij jiyeꞌtzín caꞌnyíin jɨn huatóocaꞌtzɨj ɨ chuéj, jiꞌnye sɨ́ɨj tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ pu ajeꞌcáanyej ɨ jútyeꞌ, aꞌáa pu joꞌréꞌnyej joꞌmaj yoꞌtyáꞌavaatacaꞌ ɨ Jesús tɨꞌquij jaꞌantaꞌɨ́j ɨ tyetyéj ɨ tɨ jɨn eetyánamiꞌhuacaꞌaj joꞌtɨj jóocun, ajta aꞌáan japuan joꞌojyíxɨj. 3Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ naa pu tyiꞌtyatáatɨyiꞌcaa tɨꞌɨj maj tyóonaꞌaxcavaꞌraꞌan, ajta naa cuéeinaviꞌ tyiꞌtyéchajcaꞌaj tɨꞌɨj ɨ séerij. 4Matɨꞌɨj jaaséj aꞌɨ́ɨmaj ɨ xantáaruꞌuj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, huápuɨꞌɨj mu tyuꞌtátzɨɨn majta juviváacaꞌaj aꞌɨ́j mu jɨn eetavátzɨj, yaa pu cuxáa muáacuij. 5Ajta ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ úucaa tɨjɨn:
—Caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej. Nyáaj nu jamuaꞌreej siaj aꞌɨ́j tyáhuoonyij ɨ Jesús, ɨ maj jóꞌtatee. 6Capu yajáꞌhuaꞌ, jiꞌnye puꞌríj huatájuuriacaꞌ, aꞌyájna tɨꞌɨj tyaataxájtacaꞌ. Musioꞌváꞌjuꞌ siataꞌaj jaaséj joꞌmaj yoꞌtyéetyej. 7Séricuj jiyeꞌtzín jɨmeꞌ siataꞌaj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj aꞌyan tɨjɨn: “Puꞌríj huatájuuriacaꞌ, aꞌáa pu jooméj aꞌájna a Galileea tɨꞌij ajtáhuaꞌaj aꞌáa huajaꞌajsɨɨreꞌen.” Aꞌíi pu nye jitze juxɨéꞌvaꞌcaꞌaj ɨ nyaj nyeríj jamuaatéꞌexaa.
8Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ úucaa caꞌnácan mu joꞌcɨ́j, móocheꞌ mu tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj, majta jéehua jutyamuaꞌvaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu mij joꞌhuáachajraa mej mij huojoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j. 9Aj puꞌij jiyeꞌtzín ɨ Jesús huatóosejratacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ úucaa ajta jeꞌen huoꞌtatyójtyej. Aj mu mij ɨ úucaa ajtyáxɨɨriacaꞌ majta jaꞌvéꞌviꞌraxɨj ɨ ɨcájraꞌan jitze, majta jaatyánajchacaꞌ, 10aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Caxu tyíꞌtzɨɨnyeꞌej. Séricuj siataꞌaj huojoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ maj jóꞌcɨɨnyej aꞌájna a Galileea, aꞌáa mu nyejeꞌseejran.
Jeꞌej maj tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ xantáaruꞌuj
11Móocheꞌ mu huajuꞌcaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ úucaa, matɨꞌɨj séecan ɨ xantáaruꞌuj ɨ maj tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj aꞌáa jaꞌráꞌaj a chájtaꞌ, aj mu mij néijmiꞌi huoꞌtéꞌexaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj puaaríij tyíꞌijtyeꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j. 12Majta ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu tyúusɨɨj huaꞌ jamuán ɨ huáasij, mej mij jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen jeꞌej maj yeꞌej huárɨnyij. Aj mu mij jéehua túmii huoꞌtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ xantáaruꞌuj, 13aꞌyan metyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
—Aꞌyaa xu muaꞌaj tyuꞌtaxáj tɨjɨn tɨ́caꞌ ɨmuáj siatɨꞌɨj tyacuꞌtzísimaꞌcaj, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij jaanáhuaj ɨ tyéviraꞌ. 14Ajta tɨpuaꞌaj jáamuaꞌreej ɨ tajtúhuan jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j, ityáj tu aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌej tɨꞌij quee tyiꞌtɨ́j jeꞌej jamuáaꞌuurej muaꞌajmaj.
15Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ xantáaruꞌuj matɨꞌɨj jaꞌancuriaꞌaj ɨ túmii aj mu mij aꞌyan huarɨ́j jeꞌej maj tyihuoꞌtaꞌíj. Tɨꞌɨj naꞌaj yatɨj jeꞌréꞌnyej, aꞌyaa mu tyíꞌxaj néijmiꞌqueꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna.
Jesús pu tyihuoꞌtaꞌíj ɨ maj jamuán huacɨ́j
(Mr. 16:14-18; Lc. 24:36-49; Jn. 20:19-23)
16Majta ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan sɨ́ɨj aráꞌaxcaa, aꞌáa mu jóꞌjuꞌ aꞌájna a Galileea, aꞌáa mu jaꞌráꞌaj jɨríj jitze tɨꞌɨj anaquéej tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús. 17Ajta matɨꞌɨj jaaséej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj mu mij tyámuaꞌ tyaatáꞌ, majta séecan camu tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej. 18Aj puꞌij Jesús ajtyáxɨɨriacaꞌ huaꞌ jimi tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Dios pu arí néijmiꞌi tyinaatáꞌ nyej nyij néijmiꞌi jɨn antyínyamuaꞌreeriaj u tajapuá nyajta íiyan cháanacaj japua. 19Siataꞌaj sij joꞌcɨ́xɨꞌɨn néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua siaj sij huóꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee mej mij naꞌráꞌastijreꞌen, siajta huóꞌɨɨraj nyúucaritzeꞌ ɨ tɨ nyavástaraꞌ, siajta nyúucaritzeꞌ ɨ yójraꞌ, siajta nyúucaritzeꞌ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, 20siajta huoꞌmuaꞌtyej mej mij néijmiꞌi jaꞌráꞌastej jeꞌej nyaj nyeríj tyajamuaamuáꞌtyej. Nyajta nyáaj aꞌyaa nu jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj naꞌmej tɨꞌɨj naꞌaj yutɨj joꞌqueꞌtɨj jaꞌmej ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrej íiyan cháanacaj japua.