Ri wuj rutzꞌibꞌan kan ri apóstol Pablo chake ri hermanos ekꞌo pa tinamit Roma

1

Ri Pablo nduteq ruxunaqil kiwech ri hermanos aj Roma

1Riyin Pablo rusamajel1:1 1Co. 1:1; 9:1 ri Cristo Jesús, yin oyon chin xinok jun apóstol,1:1 Gá. 1:1 yin chaꞌon1:1 Hch. 9:15; 13:2; Gá. 1:15 pe chuqaꞌ roma ri Dios chin nitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik1:1 Mr. 1:14; Ro. 15:16; 2Co. 2:12; 1Ts. 2:2, 8, 9 ri pataneq rikꞌin rijaꞌ. 2Ri tzij riꞌ, rusujun kan chi nduyaꞌ pe,1:2 Lc. 1:70; Tit. 1:2 achel ndiqatzꞌet chupan ri loqꞌolej rutzij tzꞌibꞌan kan koma ri profetas.1:2 Ro. 3:21; 16:263Ri utzulej teq tzij chin kolotajik riꞌ, ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Rukꞌajol ri Dios. Rijaꞌ atoq xalex chochꞌulew, xuꞌok riy-rumam ri rey David.1:3 Mt. 1:14Pero ma xe ta xuꞌok riy-rumam ri David, xa kin rikꞌin ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo xkꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ, y keriꞌ xqꞌalajin chi rijaꞌ Rukꞌajol ri Dios ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ. Y riꞌ ja ri Jesucristo ri Qajaw.

5Y roma ri xubꞌen ri Jesucristo, y chin ndinimrisex rubꞌiꞌ, xyoꞌox favor chaqe chin xojok ru-apóstoles y romariꞌ ndiqatzijoj chake ri jalajaj kiwech wineq chochꞌulew chi tikitaqij rijaꞌ y tikinimaj rutzij. 6Y chikikajal konojel rejeꞌ, rixkꞌo rix ri rix oyon1:6 Ap. 17:14 chin ngixok richin ri Jesucristo. 7Nitzꞌibꞌaj e re wuj reꞌ chiwa rix iwonojel hermanos ri rixkꞌo pa tinamit Roma, ri tzꞌan ngixojowex1:7 1Ts. 1:4 roma ri Dios, y rix oyon chin ngixok loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl.1:7 1Co. 1:2 Ri Qatataꞌ Dios y ri Qajaw Jesucristo kin ta xtikiyaꞌ ki-favor pa iwiꞌ y xtikiyaꞌ chuqaꞌ uxlanen pa iwánima.1:7 Gá. 1:3

Ri Pablo ndirajoꞌ ngebꞌerutzꞌetaꞌ ri hermanos aj Roma

8Ri nabꞌey niwojoꞌ nibꞌij chupan re wuj reꞌ, jareꞌ: Nimatioxij chare ri nu-Dios pa rubꞌiꞌ ri Ajaw Jesucristo iwoma rix. Porque chuwech nojel ri rochꞌulew nditzijox chi kuqul ikꞌuꞌx rikꞌin ri Jesucristo. 9Nimatioxij porque ri Dios ri nojel wánima nibꞌen rusamaj chutzijoxik ri utzulej teq tzij ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri kolotajik nduyaꞌ ri Rukꞌajol, rijaꞌ kin retaman chi ngixinkꞌuxlaꞌaj pa nu-oración1:9 Ef. 1:16; Fil. 1:4; 1Ts. 1:2; Flm. 4 chi chaqꞌaꞌ chi paqꞌij. 10Y jumul nikꞌutuj chare chi man ta chik kꞌo achike ndiqꞌato chinuwech chin ngibꞌa apu chiꞌitzꞌetik si jariꞌ rurayibꞌel rijaꞌ.1:10 Ro. 15:32; 1Co. 4:1911Porque tzꞌan nurayin ngixbꞌentzꞌetaꞌ,1:11 Ro. 15:23 chin ta ndikꞌen kan rix ri loqꞌolej teq sipanik ri nduyaꞌ ri Espíritu Santo, chin keriꞌ más ndikꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ iwánima rikꞌin ri Dios. 12O más utz nibꞌij chi ndiqayalaꞌ ruchuqꞌaꞌ qánima chiqawech atoq ndiqatzijoj ri utz rubꞌanun ri Ajaw chaqe, roma qakuqubꞌan qakꞌuꞌx rikꞌin.

13Hermanos, riyin niwojoꞌ chi ndiwetamaj chi kꞌiy mul nubꞌanun ruwech chi yin ta bꞌaneq chiꞌitzꞌetik, pero kꞌo ta man kꞌo okuneq chupan.1:13 1Ts. 2:18 Nirayij chi kin ta ngixkꞌiy pa ikꞌaslen chiraqen ri Cristo,1:13 Col. 1:6 achel bꞌanatajneq rikꞌin ri nusamaj chikikajal ri chꞌaqa chik ma israelitas ta. 14Riyin kin kꞌas chuwij chi nitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chake konojel wineq, chake ri nimalej teq kiqꞌij y ri ma nimalej ta kiqꞌij, chake ri kꞌiy kinojibꞌal y ri maneq ok ketaman. 15Romariꞌ, riyin tzꞌan nurayin netzijoj chuqaꞌ ri utzulej teq tzij chin kolotajik chiwa rix ri rixkꞌo pa tinamit Roma.

Ri utzulej teq tzij chin kolotajik kin ruchuqꞌaꞌ wi ri Dios

16Y ma ngikꞌix ta nitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik, porque ja utzulej tzij riꞌ ri uchuqꞌaꞌ1:16 1Co. 1:18 ndukusaj ri Dios chin ngerukal konojel ri ndikitaqij. Ri utzulej teq tzij riꞌ nabꞌey xtzijox chake ri israelitas, y chake chuqaꞌ ri ma israelitas ta. 17Y ja chupan ri utzulej teq tzij riꞌ, ndiqꞌalajin chi rikꞌin ri Dios pataneq ri achike ndubꞌen chin nixta jun mak ndikeqalej ri wineq chuwech, y kin xe roma ndikitaqij1:17 Ro. 3:21, 22; 9:30; Fil. 3:9 chi ja ri Jesucristo Kikolonel, xe romariꞌ nixta jun mak ndikeqalej chuwech, achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios, ri kereꞌ ndubꞌij: Ri nixta jun rumak reqalen chuwech ri Dios, kin ndiril ri qetzij kꞌaslen, roma kuqul rukꞌuꞌx rikꞌin ri Dios.1:17 Hab. 2:4

Ri wineq kibꞌanun ri ma utz ta chuwech ri Dios

18Ri castigo nduyaꞌ ri Dios,1:18 Ro. 5:9; Ef. 5:6; Col. 3:6 ndipuꞌun chikaj pa kiwiꞌ ri wineq maneq Dios pa kiwech y ma echaj ta rikꞌin ri ndikibꞌanalaꞌ. Ri wineq riꞌ, rikꞌin ri ma chaj ta ngekibꞌanalaꞌ ndikiqꞌet ruwech ri qetzij pataneq rikꞌin ri Dios. 19Porque ri kꞌo cheꞌel ndetamex pa ruwiꞌ ri Dios,1:19 Hch. 14:17 rejeꞌ kin ketaman wi, porque ja ri Dios xqꞌalajrisan chikiwech. 20Ri Dios ma nditzꞌetetej ta. Pero xe jampeꞌ xtzꞌukutej pe ri rochꞌulew, kin ja ri ebꞌanun roma rijaꞌ ri ngeqꞌalajrisan chi rijaꞌ Dios, y kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ chin jumul y romariꞌ, ri wineq maneq cheꞌel xtikibꞌij chi ma ketaman ta chi kꞌo Dios. 21Y maske xketamaj chi kꞌo Dios, y kin rukꞌulun chi ndikiyaꞌ ruqꞌij, xa ma xkiyaꞌ ta, nixta xematioxin chare, xa xsach qa kinoꞌoj, y maneq rubꞌeyal ri ndikinojilaꞌ. Ri kánima xqꞌeqꞌumer qa y xenakanoꞌ. 22Maske rejeꞌ ndikibꞌilaꞌ chi santienta kinojibꞌal, xa xenakanoꞌ.1:22 Jer. 10:14; 1Co. 1:2023Rejeꞌ xkiyaꞌ kan rokacheq chuwech ri nimalej ruqꞌij Dios ri jumul kꞌo rukꞌaslen, chin xekiyalaꞌ kiqꞌij kachibꞌel wineq ri xa ngeken, kachibꞌel aj xikꞌ teq chikap, chikap kajkej kaqen1:23 Sal. 106:20 y kumatziꞌ teq chikap,1:23 Dt. 4:17, 18 y xa xkibꞌen kitiox chake.

24Romariꞌ, ri Dios xerujech1:24 Hch. 7:42 pa seqꞌ teq rayinik1:24 Ef. 4:19 ri ndalex pe pa kánima, itzel rayinik ri nditaqchiꞌin kichin chin ndikikꞌamalaꞌ qa kiꞌ xa achoq na ikꞌin chin ndikibꞌen kꞌixbꞌel teq mak rikꞌin ri ki-cuerpo1:24 Lv. 18:22; Sal. 81:12; Ef. 2:3 chikiwech. 25Rejeꞌ ma xkoqaj ta ri qetzij rubꞌiꞌin kan ri Dios. Pa rukꞌexel riꞌ, xa xkoqaj ri ma qetzij ta, xekiyalaꞌ kiqꞌij ri ebꞌanun roma ri Dios y xeꞌok kisamajelaꞌ, y ma xkiyaꞌ ta ruqꞌij ri Dios ri bꞌanayon nojel, ri Dios ri kin rukꞌulun ndiyoꞌox ruqꞌij jumul.1:25 Ro. 9:5 ¡Amén!

26Romariꞌ, ri Dios xerujech pa seqꞌ teq rayinik ri ndukꞌen pe kꞌix. Porque hasta ri ixoqiꞌ ma xekajoꞌ chi ta achiꞌaꞌ, xa chi ixoqiꞌ xkikꞌamalaꞌ qa kiꞌ chin xkibꞌen mak. 27Y keriꞌ chuqaꞌ ri achiꞌaꞌ ma xekajoꞌ chi ta ixoqiꞌ, xa xqꞌaqꞌer pe ri seqꞌ teq rayinik pa kánima y xkikꞌamalaꞌ qa kiꞌ chi achiꞌaꞌ chin xkibꞌen mak y xkibꞌanalaꞌ ri ndukꞌen pe kꞌix. Y keriꞌ, pa ki-cuerpo xkil ri castigo ri xukꞌen pe ri kimak, roma xkiyaꞌ kan rubꞌey ri Dios.

28Y roma xkichaꞌ chi ma ndikiyaꞌ ta pa cuenta ri ketaman pa ruwiꞌ ri Dios, ri Dios xerujech chupan ri itzel teq achike ndikinojilaꞌ chin ndikibꞌanalaꞌ ri ma utz ta chin ndibꞌan. 29Ri kánima nojneq rikꞌin ri ma chaj ta ndikibꞌanalaꞌ,1:29 Gá. 5:19-21 eꞌitzel chikibꞌanik, ngejamem chirij xa achike na, itzel teq kinoꞌoj chi wineq, itzel ndikinaꞌ chare roma utz kibꞌanun chꞌaqa chik, ekamisanel, xe oyowal koma, tzꞌan ngechꞌakatin, ndikikusaj ri kinojibꞌal chin ndikibꞌen itzel chake chꞌaqa chik, ja ma ja teq tzij ndikibꞌilaꞌ chikij wineq, 30etzꞌukuy teq aqꞌ, itzel ndikitzꞌet ri Dios, ma jubꞌaꞌ ndikiqꞌet kiꞌ rikꞌin ri ndikibꞌilaꞌ chake wineq, ma jun keqalen ndikibꞌen chake ri wineq, tzꞌan ndikinimrisalaꞌ kiꞌ,1:30 Sal. 5:5 ngekinojilaꞌ kꞌakꞌakꞌ teq mak chin ndikibꞌen, ma ndikinimaj ta kitzij kite-kitataꞌ,1:30 2Ti. 3:2, 331ma jun kinoꞌoj, ma ndikibꞌen ta cumplir ri kitzij ndikiyaꞌ, ma ngeꞌojowan ta y ma ngepoqonan ta chuqaꞌ. 32Rejeꞌ ketaman chi ri Dios kin pa ruchojmil rubꞌanun chi ruqꞌaton kan kamik pa kiwiꞌ ri ngebꞌanun mak achel ri xqabꞌij yan pe. Pero maske rejeꞌ ketaman chi keriꞌ, ma xe ta ngekibꞌanalaꞌ, xa kin utz ngekitzꞌet chi chꞌaqa chik ngekibꞌanalaꞌ1:32 Hch. 8:1; 22:20 chuqaꞌ.

2

Ri Dios nduqꞌet tzij pa ruchojmil

1Romariꞌ, rat o xa achike na jun ri ndibꞌiꞌin2:1 Lc. 12:14 chi rukꞌulun ndiqaqa ri castigo nduyaꞌ ri Dios pa kiwiꞌ ri wineq ri ngebꞌanun mak achel ri xqabꞌij yan pe, rat ri keriꞌ ndabꞌij, ma tanojij chi roma ndabꞌij ri rumak jun chik, ndakal awiꞌ chuwech ri castigo riꞌ, porque jajun rat ngatajin rikꞌin mak2:1 Mt. 7:1, 2 achel ndikibꞌen rejeꞌ. 2Y qetaman chi ri Dios pa ruchojmil nduyaꞌ castigo pa kiwiꞌ ri ngebꞌanun mak achel ri qabꞌiꞌin pe.2:2 1Ts. 4:6 Y kin achel ri kibꞌanaloꞌon, keriꞌ ri castigo ndiyoꞌox chake. 3Rat ri ndanikꞌoj kikꞌaslen ri wineq y ndabꞌij chi rejeꞌ eꞌaj mak, pero xa jajun rat ndabꞌen mak achel rejeꞌ, ¿pa atzij rat ndakal awiꞌ chuwech ri castigo2:3 Pr. 11:21 nduyaꞌ ri Dios? 4¿O xa maneq reqalen ndabꞌen chare ri santienta utz rubꞌanun ri Dios chawa, chi rat rukochꞌon y kꞌiy tiempo ma kꞌowineq ta rukꞌuꞌx2:4 Ex. 34:6 rikꞌin ri ma utz ta ngatajin rikꞌin? ¿Ma ndayaꞌ ta kꞌa cuenta chare chi ri utzulej runoꞌoj ri Dios awikꞌin, xa kin chin ndirajoꞌ nditzolij pe awánima rikꞌin?2:4 2P. 3:95Pero roma akowirisan awánima, y ma ndawojoꞌ ta ndajel anoꞌoj chin ta ndayaꞌ kan ri mak, amolon apu más royowal ri Dios pa awiꞌ, oyowal ri ndiqaqa chawij chupan ri qꞌij atoq kin xtukꞌut chi pa ruchojmil nduqꞌet tzij. 6Rijaꞌ kin xtuyaꞌ rajel-rukꞌexel2:6 Sal. 62:12; Mt. 16:27 ri utz o ma utz ta xekibꞌanalaꞌ ri wineq chikijununal pa kikꞌaslen atoq nduqaqa ri qꞌij riꞌ. 7Kin xtuyaꞌ ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta2:7 1Co. 15:42, 53; Jud. 21 chake ri jumul ndikitij kiqꞌij chi ngekibꞌanalaꞌ ri utz. Rejeꞌ ndikibꞌen ri utz porque ndikajoꞌ chi ndikꞌojeꞌ kiqꞌij,2:7 1P. 1:7 ndinimrisex kibꞌiꞌ y ndikil ri kꞌaslen ri maneq ruqꞌaꞌ ri kamik chare. 8Pero kin xtiqaqa royowal chikij ri jumul xe rejeꞌ ndikinaꞌ chi kꞌo keqalen y ma ndikinimaj ta ri qetzij2:8 2Ts. 2:12 chin ta ndikiyaꞌ kan ri itzel teq noꞌoj ngetajin rikꞌin. 9Kꞌayew y qꞌaxomal nduteq pe ri Dios pa kiwiꞌ konojel wineq ri ngekibꞌanalaꞌ itzel teq achike. Keriꞌ ndibꞌan nabꞌey chake ri israelitas, y keriꞌ chuqaꞌ chake ri ma israelitas ta. 10Pero ri ngekibꞌanalaꞌ ri utz, kin xtikꞌojeꞌ kiqꞌij rikꞌin ri Dios, y ri Dios ndunimrisaj kibꞌiꞌ y nduyaꞌ uxlanen pa kánima. Keriꞌ ndibꞌan nabꞌey chake ri israelitas, y keriꞌ chuqaꞌ chake ri ma israelitas ta. 11Porque ri Dios nduyaꞌ rukꞌexel chake konojel2:11 Job 34:19; Hch. 10:34 wineq achel rukꞌulun chi ndiyoꞌox chake roma ri kibꞌanaloꞌon pa kikꞌaslen.

Ri qetzij israelita ja ri ndibꞌanun ri ndubꞌij ri ley rikꞌin nojel ránima

12Konojel ri ma xketamaj ta ruchojmil ri ley xyoꞌox chare ri Moisés y xkibꞌen mak, ma ja ta ri ley riꞌ ndikusex chikij atoq ndiqꞌat tzij pa kiwiꞌ chin ndiyoꞌox ri castigo chin jumul chake. Jakꞌa ri xkibꞌen mak y ketaman ruchojmil ri ley, ja ri ley ndikusex chikij chin ndiqꞌat tzij pa kiwiꞌ. 13Porque ma ja ta ri ngeꞌakꞌaxan richin ri ley ri nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios, xa kin ja ri ngebꞌanun ri ndubꞌij ri ley2:13 Stg. 1:22, 25 ri maneq kimak ndikeqalej. 14Porque ri ma israelitas ta ri ma ketaman ta ruchojmil ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, atoq ndikibꞌen achel ndubꞌij ri ley riꞌ, ja ri kánima okuneq ley chake, maske ma ketaman ta ruchojmil ri ley. 15Rejeꞌ kin achel tzꞌibꞌan ri ley pa kánima porque ndikibꞌen ri ndubꞌij ri ley riꞌ. Ja ri kánima ndinaꞌon ri achike ngetajin, y ja chuqaꞌ ri ndikinojij chikijununal ri ndibꞌiꞌin si utz o ma utz ta ri ngetajin rikꞌin. 16Y ri Dios ja ri Cristo Jesús ndukusaj chin nduqꞌet tzij pa kiwiꞌ ri wineq roma ri itzel teq achike kewan pa kánima, y pa ruqꞌaꞌ ri Cristo Jesús rujachon chin nduyaꞌ rukꞌexel chake. Keriꞌ ndubꞌij ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri niyaꞌ rutzijol riyin.

17Pero rat ri ngakikot ndabꞌij chi rat israelita, y kin kuqul akꞌuꞌx chi ngarukal ri Dios roma ruyoꞌon kan ri ru-ley2:17 Ro. 9:4 chawa, y ndanaꞌ chi kꞌo aqꞌij roma ndabꞌij chi rat rutinamit ri Dios,2:17 Mi. 3:1118y ndabꞌij chi awetaman rurayibꞌel ri Dios, y ndabꞌij chuqaꞌ chi awetaman ndachaꞌ achike ri más utz roma kꞌutun rubꞌeyal ri ley chawech,2:18 Dt. 4:619y kin kuqul akꞌuꞌx chi rat ukꞌuey bꞌey chikiwech ri wineq ri ndikꞌatzin ndukꞌuꞌex bꞌey chikiwech, y chi ja rat ri ngayikꞌan bꞌey chikiwech ri ekꞌo pa qꞌequꞌ, 20y ndabꞌij chi ndakꞌut ri utz chikiwech ri ma jun ok ketaman, y ndabꞌij chuqaꞌ chi rat kitijonel ri kꞌa eꞌachel akꞌolaꞌ, porque chupan ri ley ri kꞌo awikꞌin kꞌo nojel ri qetzij y ri utz chin ndetamex. 21Si rat keriꞌ, ¿achike roma ma ndatijoj ta qa awiꞌ rat mismo rikꞌin ri ndakꞌut? Rat ri ngaꞌatijoj chꞌaqa chik, chi ma keꞌeleqꞌan, ¿y xu jajun rat keriꞌ ngatajin rikꞌin?2:21 Mt. 23:322Rat ri ndabꞌij chake ri wineq chi ma tikikanoj rukꞌexel ri achoq ikꞌin ekꞌulan, ¿y xu jajun rat keriꞌ ngatajin rikꞌin? Rat ri itzel ngaꞌatzꞌet ri tiox, ¿y xa ngateleqꞌan chupan teq ri jay apeꞌ ndiyoꞌox kiqꞌij? 23Rat ri ndanimrisaj awiꞌ roma awetaman rubꞌeyal ri ley, ¿y xu ma jun reqalen ndabꞌen chare ri Dios roma ma ndabꞌen ta ri ndubꞌij ri ley riꞌ? 24Romariꞌ kereꞌ ndubꞌij ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan: Iwoma rix ndiyoqꞌotej rubꞌiꞌ ri Dios2:24 Ez. 36:20; 2P. 2:2 chikikajal ri ma israelitas ta. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

25Rat ri kin kꞌo reqalen ri circuncisión pa awech, nibꞌij kꞌa chawa: Ri circuncisión kꞌo reqalen si ndabꞌen ri ndubꞌij ri ley,2:25 Gá. 5:3 pero atoq ngatok jun qꞌajoy tzij chin ri ley, maske abꞌanun circuncidar ri a-cuerpo, xa achel ma abꞌanun ta circuncidar keriꞌ. 26Roma kꞌa riꞌ, si ri ma kibꞌanun ta circuncidar ri ki-cuerpo ndikibꞌen ri ndubꞌij ri ley, rejeꞌ chuwech ri Dios kin achel kibꞌanun circuncidar kiꞌ keriꞌ. 27Ri ma rubꞌanun ta circuncidar ri ru-cuerpo, pero ndubꞌen ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, ndukꞌut chi pa ruchojmil ri castigo nduyaꞌ ri Dios pa awiꞌ rat ri ndabꞌij chi awetaman ruchojmil ri ley, y bꞌanun circuncidar ri a-cuerpo, pero xa rat jun qꞌajoy tzij chin ri ley riꞌ. 28Porque ma ja ta ri wineq ri ndukꞌut riꞌ chi israelita ri qetzij rutinamit ri Dios,2:28 Ro. 9:6; Gá. 6:15 y ma ja ta ri circuncisión ndibꞌan chare ru-cuerpo jun wineq ri qetzij circuncisión. 29Ri qetzij israelita chuwech ri Dios, ja ri ruchꞌajchꞌojrisan ránima, y ri qetzij circuncisión2:29 Fil. 3:3; Col. 2:11 ja ri samaj ndubꞌen ri Espíritu Santo pa ránima jun wineq, ma ja ta ri circuncisión ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Ri chꞌajchꞌojrisan ránima roma ri Espíritu Santo, maske ma ndinimrisex ta rubꞌiꞌ koma ri wineq, xa kin ja ri Dios ndinimrisan rubꞌiꞌ.

3

1Wokami kꞌa, ¿achike más keqalen ri nuwinaqul israelitas ke chikiwech ri ma israelitas ta? Y, ¿achike utz rukꞌamon pe ri circuncisión bꞌanun chake ri israelitas? 2Riyin nibꞌij chi kꞌiy utz rukꞌamon pe chake. Keriꞌ nibꞌij, nabꞌey porque chake rejeꞌ xyoꞌox kan ri rutzij ri Dios.3:2 Sal. 147:19; Hch. 7:383Pero roma ekꞌo chiqakajal roj israelitas ri ma xkitaqij ta3:3 He. 4:2 ri Dios, ¿roma kami riꞌ ri Dios ma ndubꞌen ta ri rubꞌiꞌin kan chi ndubꞌen?3:3 Nm. 23:194¡Ma ke ta riꞌ! Ri Dios kin ndubꞌen wi ri rubꞌiꞌin chi ndubꞌen, maske konojel wineq xa etzꞌukuy aqꞌ, achel ndubꞌij chupan ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan ri kereꞌ ndubꞌij:

Kin ta xtiqꞌalajin chikiwech ri wineq chi kin chojmilej wi ri ndabꞌij,

Y kin ta xtikitzꞌet chi pa ruchojmil xabꞌen chi xayaꞌ castigo pa nuwiꞌ.3:4 Sal. 51:4

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

5Pero pa ruwiꞌ ri xinbꞌij, ekꞌo ri kereꞌ ndikinojilaꞌ: Si ja ri ma chaj ta ri ngeqabꞌanalaꞌ roj ndibꞌanun chi ndiqꞌalajin chi ri Dios pa ruchojmil ndubꞌen nojel, ¿ma ndubꞌij ta kami tzij chi ma pa ruchojmil ta ndubꞌen ri Dios atoq nduyaꞌ castigo pa qawiꞌ roma ri ma chaj ta ngeqabꞌanalaꞌ? ngechajeꞌ. 6¡Riꞌ ma ke ta riꞌ! Ri Dios kin pa ruchojmil wi ndubꞌen nojel. Xa man ta qetzij chi keriꞌ, ¿achike modo chi pa ruchojmil nduqꞌet tzij pa kiwiꞌ konojel ri wineq?

7Rikꞌin jubꞌaꞌ kꞌo jun wineq kereꞌ ndunojij: Si ja ri aqꞌ nibꞌen riyin ndiqꞌalajrisan chi qetzij ri ndubꞌij ri Dios, y romariꞌ ndinimrisex ruqꞌij, ¿achike roma ngirubꞌen castigar, achel ndubꞌen chare jun aj mak? xtichajeꞌ. 8Pero xa ta qetzij ri ndunojij ri jun wineq riꞌ, ¿achike roma ma ndiqabꞌen ta ri ma chaj ta chin keriꞌ ndinimrisex rubꞌiꞌ ri Dios?3:8 Ro. 6:1 Ekꞌo jujun ngebꞌiꞌin chi jariꞌ ri ndiqakꞌut roj, pero ri keriꞌ ngebꞌiꞌin chiqij, kin erukꞌulun chi ndiqaqa ri castigo nduyaꞌ ri Dios pa kiwiꞌ.

Konojel wineq ndikꞌatzin ndikitaqij ri Jesucristo roma eꞌaj mak

9¿Achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel reꞌ? ¿Kꞌo kami más favor chin ri Dios pa qawiꞌ roj israelitas ke pa kiwiꞌ ri ma israelitas ta? ¡Ma ke ta riꞌ! Achel xqabꞌij yan pe, chi israelitas y ma israelitas ta, konojel ekꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak.3:9 Gá. 3:2210Achel ndubꞌij ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan:

Nixta jun wineq ri chojmilej ta rukꞌaslen chuwech ri Dios, nixta jun.3:10 Sal. 14:1-3; 53:1-3

11Nixta jun ndikꞌoxoman ri qetzij rukꞌutun kan rijaꞌ,

Y nixta jun ndikanon richin.

12Konojel xkiyaꞌ kan rokacheq chuwech,

Y konojel itzel xubꞌen qa ri kikꞌaslen.

¡Ma jun ndibꞌanun ri utz!

¡Nixta jun!

13Ri tzij ndikibꞌij re wineq reꞌ, kin eꞌitzel achel teq jul3:13 Sal. 5:9; Mt. 23:27 jaqel kichin animaꞌiꞌ ri santienta chuw kuxlaꞌ.

Rikꞌin ri tzij ngekibꞌilaꞌ, ngechꞌakatin.

Achel ri qꞌaxon nduyaꞌ ru-ponzoña kumetz ri tzij ngekibꞌilaꞌ.

14Xe mal y kꞌayilej teq tzij ri ngekibꞌilaꞌ.3:14 Sal. 10:7

15Kin ma achike tibꞌix chake, ja paqiꞌ ngekamisan.3:15 Pr. 1:16; Is. 59:7

16Nojel ndikikꞌis kan ruqꞌij, y ndikitik kan kꞌayew apeꞌ ngeꞌeqꞌax.

17Ma ketaman ta ndikꞌojeꞌ uxlanen chikikajal kikꞌin chꞌaqa chik wineq.

18Nixta jubꞌaꞌ ndikixibꞌij kiꞌ chuwech ri Dios.3:18 Sal. 36:1

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

19Pa ruwiꞌ ri qabꞌiꞌin pe, qetaman chi ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, chake ri ekꞌo chuxeꞌ ri ley riꞌ ndichꞌaꞌa. Rikꞌin riꞌ ndiqꞌalajin chi nixta jun xtitiker xtubꞌij chi maneq rumak chuwech ri Dios. Konojel kin rukꞌulun chi ndiyoꞌox castigo chake. 20Roma kꞌa riꞌ, maske jun wineq ndubꞌen ri ndubꞌij ri ley, ma roma ta riꞌ ma jun rumak ndireqalej chuwech ri Dios, porque ri ley ndukꞌut chiqawech chi roj qonojel roj aj mak.3:20 Ro. 7:7

21Pero wokami ri Dios ruqꞌalajrisan achike modo jun wineq nixta jun rumak ndireqalej3:21 Ro. 1:17; 9:30 chuwech, maske ri wineq riꞌ ma rubꞌanun ta nojel ri ndubꞌij ri ley. Ri modo riꞌ, kin kꞌo tzꞌibꞌan kan pa ruwiꞌ chupan ri ley xyoꞌox chare ri Moisés y chupan ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas3:21 Hch. 10:43 ojer. 22Y ri modo riꞌ ndubꞌij chi ja ri Dios ndibꞌanun chake ri wineq ri ndikitaqij ri Jesucristo chi nixta jun kimak ndikeqalej,3:22 Ro. 10:4 y riꞌ chake konojel ri ngetaqin, porque ri Dios junan kiwech3:22 Ro. 10:12 ngerutzꞌet konojel, 23porque konojel kibꞌanun mak,3:23 Ro. 3:9 y riꞌ rubꞌanun chake chi ma ngeꞌok ta achel ndirajoꞌ ri nimalej ruqꞌij Dios chi ngeꞌok. 24Pero roma ri favor3:24 Ef. 2:8 rusipan pe ri Dios, wokami ri wineq nixta jun kimak ndikeqalej chuwech, y riꞌ roma ri Cristo Jesús3:24 Col. 1:14; He. 9:15 xerulaqꞌ chin xerelesaj pa ruqꞌaꞌ ri tzꞌamayon kichin. 25Ri Dios xubꞌen chi rikꞌin rujachik rukꞌaslen ri Cristo Jesús pa kamik pa kikꞌexel, xkꞌis ri oyowal3:25 1Jn. 2:2; 4:10 ri rukꞌulun chi xqaqa ta pa kiwiꞌ roma ri kimak, y xubꞌen chake chi nixta jun kimak ndikeqalej, atoq ndikitaqij chi ja ri rukikꞌel ri Cristo nditojo kimak, y chiriꞌ nditzꞌetetej chi ri Dios pa ruchojmil xubꞌen, atoq xerukachꞌ ri wineq ojer kan y ma xuyaꞌ yan ta rukꞌexel chake roma ri mak xekibꞌanalaꞌ. 26Y keriꞌ xuqꞌalajrisaj chupan re tiempo reꞌ chi rijaꞌ kin chojmilej wi rikꞌin nojel ri ngerubꞌanalaꞌ, y chi ja rijaꞌ ri ndibꞌanun chake ri wineq chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech roma ndikitaqij ri Jesús.

27Y romariꞌ, ¿utz kami chi ri wineq ndikinimrisaj kiꞌ3:27 1Co. 1:29 chuwech ri Dios? Ma utz ta. ¿Achike roma? Porque nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios kin xe roma ndikitaqij ri Jesucristo, y ma roma ta ndikibꞌen nojel ri ndubꞌij chupan ri ley. 28Porque roj qataqin chi jun wineq nixta jun rumak ndireqalej chuwech ri Dios kin xe roma ndutaqij ri Cristo,3:28 Gá. 2:16 y ma roma ta ndubꞌen ri ndubꞌij ri ley. Porque nixta jun nditiker ndubꞌen nojel ri ndubꞌij ri ley.

29Ri Dios, ¿kin xe kami ki-Dios ri israelitas? ¿Ma ki-Dios ta kami ri ma israelitas ta chuqaꞌ? Jaꞌn, ri Dios kin ki-Dios chuqaꞌ ri ma israelitas ta. 30Porque xe jun Dios kꞌo, y ja rijaꞌ ri ndibꞌanun chi nixta jun kimak ndikeqalej konojel ri ndikitaqij ri Jesucristo. Keriꞌ ndubꞌen chake ri israelitas, y keriꞌ chuqaꞌ ndubꞌen chake ri ma israelitas ta.3:30 Ro. 10:1231¿Ndubꞌij kami tzij riꞌ chi atoq ndiqataqij ri Jesucristo, maneq reqalen ndiqabꞌen chare ri ley xyoꞌox chare ri Moisés? Ma ke ta riꞌ, xa kin ndiqabꞌen chare ri ley riꞌ chi kꞌo reqalen.3:31 Mt. 5:17

4

Ri Abraham roma xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare, nixta jun rumak xreqalej

1Si jun wineq roma ndutaqij ri Cristo, ndibꞌan chare chi nixta jun rumak ndireqalej chuwech ri Dios, ¿achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ ri ojer qamamaꞌ Abraham? 2Ri ndiqabꞌij, jareꞌ: Xa ta roma kꞌo utz xerubꞌanalaꞌ ri Abraham, xbꞌan chare chi nixta jun rumak xreqalej chuwech ri Dios, kin kꞌo ta cheꞌel xunimrisaj riꞌ chikiwech ri wineq, pero chuwech ri Dios,4:2 1Co. 1:31 naq. 3Porque chupan ri rutzij ri Dios kereꞌ tzꞌibꞌan kan: Ri Abraham xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare, romariꞌ ri Dios xubꞌen chare chi nixta jun rumak xreqalej.4:3 Gn. 15:6; Ro. 4:19-22; Gá. 3:6; Stg. 2:234Atoq jun wineq ndisamej,4:4 Ro. 11:6 ri rajel ndiyoꞌox, ma jun ta sipanik, xa kin kꞌas wi chi ndiyoꞌox chare. 5Jakꞌa jun wineq ri ndutaqij ri Dios, kin ndibꞌan chare chi nixta jun rumak ndireqalej chuwech, maske ma jun utz rubꞌanun chin ta rukꞌulun chi ndibꞌan keriꞌ chare. Y keriꞌ ndibꞌan chare, porque ri Dios hasta chake ri wineq maneq Dios pa kiwech, ndubꞌen chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech atoq ndikitaqij rijaꞌ. 6Keriꞌ chuqaꞌ rubꞌiꞌin kan ri David, atoq xchꞌaꞌa pa ruwiꞌ jun wineq ri jabꞌel roruqꞌij, roma ndibꞌan chare chi nixta jun rumak ndireqalej chuwech ri Dios, kꞌo man kꞌo utz erubꞌanaloꞌon pa rukꞌaslen. 7Ri David kereꞌ xubꞌij kan:

¡Kin jabꞌel rokiqꞌij ri ndikuyutej ri itzel teq achike kibꞌanaloꞌon4:7 Sal. 32:1 y ndimuqutej ri kimak!

8¡Jabꞌel roruqꞌij ri ma jumbꞌey chik ndiyoꞌox pa cuenta rumak roma ri Ajaw!4:8 Sal. 32:2

Keriꞌ xubꞌij ri David.

9¿Xaxe kami roj israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chaqe ri jabꞌel roqaqꞌij, o keriꞌ chuqaꞌ ri ma israelitas ta ri ma bꞌanun ta ri circuncisión4:9 Ro. 3:30 chake? Achel xqabꞌij yan pe: Ri Abraham roma xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare, nixta jun rumak xreqalej4:9 Gn. 15:6 chuwech ri Dios. 10Pero, ¿jampeꞌ xubꞌen ri Dios chare ri Abraham chi maneq rumak xreqalej? ¿Atoq bꞌanun chik ri circuncisión chare, o atoq kꞌajani? Atoq kꞌajani. 11Ri circuncisión xbꞌan chare ri Abraham, jun etal ri ndiqꞌalajrisan chi nixta jun rumak xreqalej, porque xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare, y keriꞌ ri Abraham xok tataꞌatz pa kiwiꞌ konojel ri ndikitaqij4:11 Gá. 3:7, 29 ri ndubꞌij ri Dios, maske ma bꞌanun ta ri circuncisión chake. Jajun chake rejeꞌ ndibꞌan chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios. 12Y keriꞌ ri Abraham okuneq tataꞌatz ma xe ta pa kiwiꞌ ri bꞌanun ri circuncisión chake, xa kin tataꞌatz chuqaꞌ pa kiwiꞌ ri ndikitaqij ri Dios achel xubꞌen rijaꞌ, xutaqij ri xbꞌix chare roma ri Dios atoq kꞌajani tibꞌan ri circuncisión chare.

Kichin chuqaꞌ ri eriy-rumam ri Abraham ri rusujun ri Dios chare

13Ri Dios xusuj chare ri Abraham chi nduyaꞌ ri rochꞌulew chare rijaꞌ y chake ri eriy-rumam,4:13 Gn. 12:3; 17:4; 22:17; 28:14 pero ma roma ta runimaxik ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Ma ke ta riꞌ, xa kin roma ri Abraham xbꞌan chare chi nixta jun rumak xreqalej porque xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare. 14Porque xa ta ja ri ngeniman ri ley xyoꞌox chare ri Moisés ri rukꞌulun chi ndiyoꞌox chake ri rusujun ri Dios,4:14 Gá. 3:18 ma jun ta ndikꞌatzin chi roj qataqin ri Dios, y xa ma ndiyoꞌox ta chaqe ri rusujun rijaꞌ. 15Pero ma ke ta riꞌ, porque atoq ma ndinimex ta ri ndubꞌij ri ley, riꞌ ndukꞌen pe ri castigo nduyaꞌ ri Dios,4:15 Gá. 3:10 pero apeꞌ maneq ley yoꞌon kan chin ndinimex, maneq cheꞌel ndiqꞌajox.

16Romariꞌ, ja ri ngetaqin ri ndubꞌij ri Dios, kin ja chake rejeꞌ ndiyoꞌox ri rusujun rijaꞌ, chin keriꞌ ndiqꞌalajin chi roma ri ru-favor ri Dios ndiyoꞌox4:16 Ro. 3:24 ri rusujun chake konojel ri eriy-rumam ri Abraham, ma xe ta chake ri ekꞌo chuxeꞌ rutzij ri ley, xa kin chake chuqaꞌ ri kitaqin chi kin ndiyoꞌox wi ri rusujun ri Dios, achel xutaqij ri Abraham, ri tataꞌatz pa qawiꞌ roj qonojel ri ngojtaqin. 17Achel ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan, atoq ri Dios kereꞌ xubꞌij chare ri Abraham: Nibꞌen chawa chi rat tataꞌatz pa kiwiꞌ santienta jalajaj kiwech wineq. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. Y ri Abraham xutaqij ri xbꞌix chare roma ri Dios ri ndiyoꞌon kikꞌaslen ri animaꞌiꞌ,4:17 Jn. 5:21 y ndibꞌanun chi ngekꞌojeꞌ ri kꞌajani kekꞌojeꞌ.

18Y ri Abraham xutaqij ri xubꞌij ri Dios chare, maske pa ruwech, maneq chik cheꞌel ndibꞌanatej rikꞌin rijaꞌ ri xubꞌij ri Dios. Pero roma xutaqij, xok tataꞌatz pa kiwiꞌ santienta jalajaj kiwech wineq, kin achel xbꞌix chare roma ri Dios atoq kereꞌ xubꞌij: Kin santienta awiy-amam xkekꞌojeꞌ,4:18 Gn. 15:5 xucheꞌex. 19Ri Abraham ma jubꞌaꞌ xuyaꞌ kan rutaqixik re xubꞌij ri Dios chare, maske ndunojij chi maneq chik ruchuqꞌaꞌ pa rubꞌaqil chin ngeralkꞌualaj akꞌolaꞌ roma kꞌo laꞌeq 100 rujunaꞌ atoq riꞌ, y ri rixjayil Sara,4:19 Gn. 18:11 kin ma ndalan ta wi. 20Ri Abraham ma kaꞌiꞌ ta rukꞌuꞌx xubꞌen rikꞌin ri xusuj ri Dios chare, y ma jumbꞌey xubꞌij ta qa pa ránima chi ma ndibꞌanatej ta, xa kin más xutaqij chi ndiyoꞌox ri sujun chare, y kin xuyaꞌ ruqꞌij ri Dios. 21Ri Abraham kin kuqul rukꞌuꞌx chi ri Dios kꞌo ruchuqꞌaꞌ chin nduyaꞌ ri ndusuj.4:21 Gn. 18:1422Y roma keriꞌ xutaqij ri Abraham, ri Dios xubꞌen chare chi nixta jun rumak xreqalej.

23Pero ma ruyon ta ri Abraham xkochin ri xtzꞌibꞌex4:23 1Co. 10:11 kan chi nixta jun rumak xreqalej chuwech ri Dios, 24xa kin jajun roj ndiqakochij ri xtzꞌibꞌex kan, porque roj ri qataqin ri Jun ri xkꞌastajbꞌan pe ri Qajaw Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ,4:24 1P. 1:21 ndibꞌan chuqaꞌ chaqe chi nixta jun qamak ndiqeqalej chuwech. 25Ri Qajaw Jesús xjach pa kamik chutojik ri mak qabꞌanaloꞌon,4:25 Ro. 5:6, 8; 8:32 y xkꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ, chin nixta jun qamak ndiqeqalej chuwech ri Dios.

5

Ri Dios ndukꞌut chiqawech roj aj mak chi ngojrajoꞌ

1Romariꞌ, roj ri nixta jun qamak5:1 Ro. 3:28 qeqalen chuwech ri Dios roma qataqin ri rubꞌiꞌin pe, maneq chik achike jachayon qawech rikꞌin rijaꞌ, roma ri xubꞌen ri Qajaw Jesucristo pa qakꞌexel. 2Y roma qataqin ri Qajaw Jesucristo, xuyaꞌ qꞌij chaqe chi xojok chupan ri favor nduyaꞌ ri Dios, ri achoq chupan qꞌij-qꞌij5:2 1Co. 15:1; He. 3:6 kaw roj peꞌel y ngojkikot qoyobꞌen ri qꞌij atoq ndikꞌojeꞌ qaqꞌij chupan ri nimalej ruqꞌij ri Dios. 3Y ma xe ta riꞌ, xa kin ngojkikot chuqaꞌ atoq ndiqaqꞌasaj kꞌayew5:3 Mt. 5:11, 12 pa qakꞌaslen, porque qetaman chi ri kꞌayew riꞌ ndubꞌen chaqe chi más ngojkochꞌon. 4Ri ngojkochꞌon ndubꞌen chi ndiqꞌalajin chuwech ri Dios chi kuqul qakꞌuꞌx rikꞌin, y roma kuqul qakꞌuꞌx rikꞌin ri Dios, riꞌ ndubꞌen chaqe chi más ndiqoyobꞌej5:4 Stg. 1:3, 12 chi ndekꞌojeꞌ qaqꞌij chupan ri nimalej ruqꞌij rijaꞌ. 5Y kin ma xqojkꞌixbꞌisex ta rikꞌin ri keriꞌ qoyobꞌen, porque ri Dios rikꞌin ri Espíritu Santo ri ruyoꞌon pa qánima,5:5 2Co. 1:22; Gá. 4:6 rukꞌutun chiqawech chi santienta ngojrajoꞌ.

6Porque chupan ri tiempo atoq xkꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak pa qawiꞌ, xuqaqa ri qꞌij chi ri Cristo xken qoma5:6 Ef. 5:2; He. 9:26 roj qonojel wineq ri kin ma utz ta qakꞌaslen chuwech ri Dios. 7Y kin qetzij wi, cuesta chi jun wineq xtirajoꞌ xtuyaꞌ rukꞌaslen pa rukꞌexel jun ri rukꞌuan jun chojmilej kꞌaslen. O rikꞌin jubꞌaꞌ kꞌo jun ri xtukowij riꞌ chin xtuyaꞌ rukꞌaslen pa rukꞌexel jun ri rukꞌuan utzulej kꞌaslen. 8Pero ri Dios ndukꞌut chiqawech chi kin ngojrajoꞌ,5:8 Jn. 15:13 porque ri Cristo xken qoma atoq kꞌa rojkꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak.5:8 Ef. 5:2; 1P. 3:189Romariꞌ, roj ri xbꞌan yan chaqe chi nixta jun qamak qeqalen chuwech ri Dios roma xbꞌiyin rukikꞌel5:9 1Jn. 1:7 ri Cristo qoma, kin más ndiqꞌalajin chi roma ri xubꞌen ri Cristo qoma, ngojkolotej chuqaꞌ chuwech ri castigo5:9 1Ts. 1:10 nduyaꞌ ri Dios chupan ri qꞌij atoq ndiqaqa royowal pa kiwiꞌ ri wineq. 10Keriꞌ nibꞌij chiwa, porque atoq kꞌa rojkꞌo contra ri Dios, rijaꞌ xrelesaj ri qamak jachayon qawech rikꞌin y xukꞌen apu qawech, y riꞌ roma ri kamik xuqꞌasaj ri Rukꞌajol. Y kami ke elesan ri mak jachayon qawech rikꞌin,5:10 2Co. 5:18; Col. 1:20 kin más ndiqꞌalajin chi ngojkolotej roma rukꞌaslen ri Rukꞌajol. 11Y ma xe ta riꞌ, xa kin ngojkikot chuqaꞌ roma xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Dios roma ri Qajaw Jesucristo, ri xelesan ri mak jachayon qawech rikꞌin ri Dios.

Ri xubꞌen ri Adán xukꞌen pe kamik y ri xubꞌen ri Jesucristo xukꞌen pe kꞌaslen

12Rikꞌin ri qabꞌiꞌin pe, ndiqabꞌij chuqaꞌ chi roma jun achi, xok pe ri mak chochꞌulew, y ri mak xukꞌen pe kamik.5:12 Gn. 3:1-24; Ro. 6:23; 1Co. 15:21 Ja atoq riꞌ xtzꞌukutej pe chi konojel wineq ngeken, porque konojel ndikibꞌen mak. 13Atoq kꞌajani tiyoꞌox ri ley chare ri Moisés, ri wineq ngetajin chik rikꞌin mak chochꞌulew, pero apeꞌ maneq ley yoꞌon kan pa kiwiꞌ ri wineq, maneq cheꞌel xtibꞌix chi kꞌo mak ndajin. 14Rikꞌin riꞌ, ndiqabꞌij chi xe jampeꞌ pa ru-tiempo ri Adán, hasta kꞌa xuqaqa na ri qꞌij atoq xyoꞌox ri ley chare ri Moisés, kin xqꞌalajin chi ri wineq xkibꞌen mak, porque konojel xeken, maske ri wineq ma xkiqꞌej ta jun mandamiento achel xubꞌen ri Adán ri ma xunimaj ta ri ru-mandamiento ri Dios. Ri xubꞌen ri Adán kꞌo xukꞌen pe, achel chuqaꞌ kꞌo xukꞌen pe ri xubꞌen ri Jun ri bꞌiꞌin kan chi nduqaqa.

15Pero jun wi ndukꞌen pe ri kolotajik ndusipaj ri Dios y jun wi ndukꞌen pe ri mak xubꞌen ri Adán, porque ri rumak ri Adán, xukꞌen pe ri kamik pa qawiꞌ roj qonojel wineq, pero kin más wi nim reqalen ri ru-favor ri Dios y ri sipanik ri xuyaꞌ ri Jesucristo chaqe roj kꞌiy.5:15 Mt. 20:28; He. 9:2816Ri xukꞌen pe ri favor xubꞌen ri Jesucristo, jun wi ke chuwech ri xukꞌen pe ri mak xubꞌen ri Adán. Porque roma ri jun mak ri xubꞌen ri Adán, ri Dios ruqꞌaton tzij pa kiwiꞌ konojel wineq chin ndukꞌen pe castigo chake, pero ri kolotajik ndusipaj ri Dios roma ri xubꞌen ri Jesucristo, xuqaqa roma ri santienta mak eqabꞌanaloꞌon pe roj wineq, y ri kolotajik riꞌ ndubꞌen chi nixta jun qamak ndiqeqalej chuwech ri Dios. 17Porque si rikꞌin ri mak ri xubꞌen ri Adán, roj qonojel xojok chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri kamik, kin más ndiqꞌalajin chi chupan ri kꞌakꞌakꞌ kꞌaslen xtiqabꞌen reinar5:17 2Ti. 2:12; Ap. 22:5 roj ri yoꞌon chaqe ri nimalej ru-favor ri Dios y ri sipanik chi nixta jun qamak ndiqeqalej chuwech, y riꞌ roma ri xubꞌen ri Jesucristo pa qakꞌexel.

18Romariꞌ, achel ri mak xubꞌen ri Adán ndukꞌen pe castigo pa qawiꞌ roj wineq, keriꞌ chuqaꞌ roma ri chojmilej favor xubꞌen ri Jesucristo5:18 Ro. 3:25; 4:25 konojel wineq kꞌo cheꞌel ndibꞌan chake chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios, y ndikil ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta. 19Porque si jun achi ri ma xniman ta chuwech ri Dios xubꞌen chaqe chi roj qonojel xojok aj mak, keriꞌ chuqaꞌ roma ri Jun ri xniman chuwech ri Dios,5:19 Fil. 2:8 roj kꞌiy ndibꞌan chaqe chi nixta jun qamak ndiqeqalej chuwech ri Dios.

20Ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, xkꞌatzin chin xebꞌeqꞌalajin pe ri kimak ri wineq, y roma xqꞌalajin pe chi ri mak kin kꞌiy, xqꞌalajin pe chuqaꞌ chi ri ru-favor5:20 1Ti. 1:14 ri Dios pa kiwiꞌ ri wineq kin más wi kꞌiy. 21Chin keriꞌ, achel ri mak xkꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ pa kiwiꞌ ri wineq chin ngerukꞌuaj pa kamik, keriꞌ chuqaꞌ ri nimalej ru-favor ri Dios ndikꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ pa kiwiꞌ ri wineq, y ndubꞌen chake chi nixta jun kimak ndikeqalej chin ngerukꞌuaj chupan ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta roma ri xubꞌen ri Qajaw Jesucristo5:21 Jn. 1:17 pa kikꞌexel.

6

Roj kamineq chuwech ri mak y kꞌo qakꞌaslen rikꞌin ri Cristo

1¿Achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel ri qabꞌiꞌin pe? ¿Utz kami chi kꞌa ndiqabꞌen mak, chin keriꞌ más ndikꞌiyer6:1 Ro. 3:8 ri ru-favor6:1 Ro. 5:21 ri Dios pa qawiꞌ? 2¡Ma utz ta! Porque roj xqayaꞌ yan kan ri mak, y achel roj kamineq6:2 Col. 3:3 chik chuwech, romariꞌ ma utz ta chi kꞌa ndiqabꞌen mak. 3¿Ma iwetaman ta kꞌa chi qonojel ri xojbꞌan yan bautizar, xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Cristo Jesús?6:3 Gá. 3:27 Riꞌ ndubꞌij tzij chi achel junan xojken yan rikꞌin rijaꞌ. 4Romariꞌ, roj achel xojmuq6:4 Col. 2:12 yan junan rikꞌin ri Cristo chin xojken chuwech ri mak atoq xojbꞌan bautizar. Y achel ri Cristo xkꞌastajbꞌex6:4 Hch. 2:24 pe chikikajal ri animaꞌiꞌ rikꞌin ruchuqꞌaꞌ6:4 2Co. 13:4 ri Tataꞌaj Dios ri kin nimalej wi ruqꞌij, keriꞌ chuqaꞌ roj achel xojkꞌastajbꞌex yan pe keriꞌ, chin ndiqakꞌuaj jun kꞌakꞌakꞌ kꞌaslen.6:4 2Co. 5:17; Gá. 6:15; Ef. 4:23, 24; Col. 3:10

5Porque si rikꞌin ri xojbꞌan bautizar achel xojken yan rikꞌin ri Cristo, keriꞌ chuqaꞌ jun qꞌij más apu chiqawech ngojkꞌastajbꞌex, achel xkꞌastajbꞌex e rijaꞌ chikikajal ri animaꞌiꞌ. 6Qetaman chi ri itzel kꞌaslen xqakꞌuaj rubꞌanun kan, xbꞌajix cho cruz6:6 Ef. 4:22; Col. 3:9 junan rikꞌin ri Cristo ri nixta jun rumak, y keriꞌ ri itzel rurayinik ri qa-cuerpo xkꞌis ruchuqꞌaꞌ, chin keriꞌ ma ngojkꞌojeꞌ chi ta chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak. 7Porque si jun wineq kamineq chik chuwech ri mak, ri mak maneq chik ruchuqꞌaꞌ6:7 1P. 4:1 pa ruwiꞌ. 8Y si ri itzel kꞌaslen xqakꞌuaj rubꞌanun kan xken rikꞌin ri Cristo cho cruz, kin kuqul qakꞌuꞌx chi ndikꞌojeꞌ qakꞌaslen rikꞌin rijaꞌ chin jumul.6:8 Jn. 14:19; 2Ti. 2:119Porque qetaman chi ri Cristo xkꞌastajbꞌex pe6:9 Hch. 2:24 chikikajal ri animaꞌiꞌ y ma ndiken chi ta, y ri kamik maneq chik ruqꞌaꞌ chare.6:9 Ap. 1:1810Porque rikꞌin ri kamik ri xuqꞌasaj,6:10 He. 10:10 xukꞌis ruchuqꞌaꞌ ri mak chin jumul. Y wokami kꞌes, y rikꞌin ri rukꞌaslen ndunimrisaj rubꞌiꞌ ri Dios. 11Keriꞌ chuqaꞌ rix, jumul tiyaꞌ pa iwánima chi rix kamineq chik chuwech ri mak, pero rix kꞌes chin ndinimrisaj rubꞌiꞌ ri Dios,6:11 Gá. 2:19 porque xe jun ibꞌanun rikꞌin ri Cristo Jesús.

12Romariꞌ, ma tiyaꞌ qꞌij chare ri mak chi ndubꞌen mandar pa i-cuerpo6:12 Ef. 4:22 ri xa ndiken, chin ma ngixrutaqchiꞌij chubꞌanik ri itzel teq rurayinik. 13Nixta tiyaꞌ ri iqꞌa-iwaqen chin ngeꞌok rusamajibꞌal ri mak chin ngekusex chin ndibꞌan itzel teq achike,6:13 Col. 3:5; 1P. 2:24 xa kin tijachaꞌ iwiꞌ pa ruqꞌaꞌ ri Dios, achel rukꞌulun chi ndikibꞌen ri ekamineq chik chuwech ri mak y kꞌo chik ri kꞌakꞌakꞌ kꞌaslen nduyaꞌ ri Dios kikꞌin. Ri iqꞌa-iwaqen tijachaꞌ pa ruqꞌaꞌ ri Dios chin ngerukusaj chin ndibꞌen ri chaj wi chin ndibꞌan. 14Porque ri mak ma utz ta chi ndikꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ pa iwiꞌ, porque ma rixkꞌo ta chuxeꞌ ri ley6:14 Gá. 4:21; 5:18 xyoꞌox chare ri Moisés chin ndibꞌen ri ndubꞌij, xa kin rixkꞌo chuxeꞌ ri ru-favor6:14 Ro. 5:17, 21 ri Dios.

Wokami roj okuneq rusamajelaꞌ ri Dios chin ndiqabꞌen ri chaj wi chin ndibꞌan

15Rikꞌin ri qabꞌiꞌin pe, ¿utz kami ndiqabꞌen mak, porque ma rojkꞌo chi ta chuxeꞌ ri ley, xa kin chuxeꞌ ri ru-favor ri Dios? Ma utz ta. 16¿Ma iwetaman ta6:16 1Co. 3:16; 5:6 kꞌa chi atoq rix ndiyaꞌ iwiꞌ chuxeꞌ rutzij jun chin ndinimaj, kin ja ri achoq chare ngixniman ri okuneq ajaw pa iwiꞌ? Si rix ndichaꞌ ndiyaꞌ iwiꞌ chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak6:16 Jn. 8:34; 2P. 2:19 chin ndibꞌen ri ndirajoꞌ, riꞌ ngixrukꞌuaj pa kamik, pero si ndichaꞌ ndiyaꞌ iwiꞌ pa ruqꞌaꞌ ri Dios chin ndinimaj rutzij, riꞌ ngixrukꞌuaj chin ndibꞌen ri chaj wi chin ndibꞌan. 17Jumbꞌey kan xixkꞌojeꞌ chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak, pero matiox chare ri Dios, wokami rikꞌin nojel iwánima iniman ri tijonik ri yoꞌon kan chiwa. 18Y xixelesex pe chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak,6:18 Jn. 8:32 y xixok rusamajelaꞌ ri Dios chin ndibꞌen ri chaj wi chin ndibꞌan. 19Re nutzꞌibꞌan e, xa jun relik ejemplo nukusan, porque kꞌa cuesta chiwa ndikꞌoxomaj ruchojmil ri niwojoꞌ nibꞌij. Jumbꞌey kan, rix xeꞌikusaj ri iqꞌa-iwaqen chin xeꞌibꞌanalaꞌ ri itzel y ri seqꞌ teq nojibꞌel ri xixkikꞌuaj chupan ri itzel kꞌaslen. Wokami, tikusaj kꞌa ri iqꞌa-iwaqen chin ndibꞌen ri chaj wi chin ndibꞌan, porque riꞌ ndubꞌen loqꞌolej chare ri ikꞌaslen chuwech ri Dios.

20Atoq kꞌa rixkꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak, ma xibꞌen ta ri chaj wi chin ndibꞌan. 21¿La kꞌo kami utz xukꞌen pe ri mak pa ikꞌaslen ri tiempo riꞌ? Ma jun. Y wokami xa ngixkꞌix ndikꞌuxlaꞌaj, porque ri mak pa rukꞌisibꞌel xa kamik6:21 Gá. 6:8 ndukꞌen pe. 22Pero wokami, xixelesex yan pe chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak y xixok rusamajelaꞌ ri Dios,6:22 1Co. 7:22 y riꞌ kꞌo utz ndukꞌen pe chiwa porque ndubꞌen chare ri ikꞌaslen chi ndok loqꞌolej y pa rukꞌisibꞌel ndok iwichin ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta.6:22 1P. 1:923Porque ri tojik ndukꞌen pe ri mak, ja ri kamik, jakꞌa ri Dios ndusipaj ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta, y riꞌ roma xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Qajaw Cristo Jesús.

7

Xojelesex yan chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley

1Hermanos, rix ri iwetaman ri ndubꞌij ri ley, ¿la ma iwetaman ta kꞌa chi jun wineq kꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley, xe atoq kꞌa kꞌes? 2Jun ejemplo chin reꞌ niyaꞌ pa ruwiꞌ jun ixaq kꞌulan. Ri ixaq maneq cheꞌel ndujech riꞌ rikꞌin ri rachijil atoq kꞌa kꞌes ri rachijil,7:2 1Co. 7:39 pero si ri achi ndiken e, ri ixaq ma kꞌo chi ta chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley ri ximiyon richin rikꞌin ri rachijil. 3Romariꞌ, si jun ixaq kꞌa kꞌes ri rachijil, y ndibꞌa chik rikꞌin jun achi, ndibꞌix chirij chi xa kanoy rukꞌexel rachijil.7:3 Mr. 10:12; He. 13:4 Pero si ri rachijil kamineq chik, ri ixaq ma kꞌo chi ta chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley ri ximiyon richin rikꞌin ri rachijil, y si ndikꞌuleꞌ chik jumbꞌey, ma kanoy ta rukꞌexel rachijil.

4Keriꞌ chuqaꞌ ibꞌanun rix, nu-hermanos, xixken yan chuwech ri ley roma rukamik ri Cristo, y riꞌ ndubꞌij tzij chi xixelesex yan chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley,7:4 Gá. 5:18 chin keriꞌ xixok yan chik richin rijaꞌ ri xkꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ. Y keriꞌ bꞌanatajneq qikꞌin roj qonojel ri qataqin, chin keriꞌ ndiwachin ri qakꞌaslen7:4 Ef. 2:10 y ndukꞌen pe runimrisaxik rubꞌiꞌ ri Dios. 5Atoq kꞌa rojkꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri itzel teq rurayinik ri qa-cuerpo, ri ley xukꞌasoj ri itzel teq rayinik riꞌ chin xukusaj ri jalajaj ruwachinel ruqꞌa-raqen ri qa-cuerpo chin xqabꞌen mak, y riꞌ xojrukꞌuaj chupan ri bꞌey chin ri kamik.7:5 Stg. 1:156Pero wokami xojelesex yan pe chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri ley ri tzꞌamayon qichin rubꞌanun kan, y xojken yan chuwech, y keriꞌ xbꞌanatej chin ndiqabꞌen rusamaj ri Dios rikꞌin ri kꞌakꞌakꞌ kꞌaslen nduyaꞌ ri Dios chaqe roma ri Espíritu Santo, y ma rikꞌin chi ta ri ndiqanimaj nojel ri ndubꞌij ri ley ri xyoꞌox ojer kan.

Ri ley xuyaꞌ ri Dios xuqꞌalajrisaj chi roj aj mak

7¿Rikꞌin ri qabꞌiꞌin pe, ndubꞌij kami tzij chi ri ley ndukꞌen pe mak? ¡Ma ke ta riꞌ! Porque man ta ri ley, man ta xinwetamaj achike ri mak,7:7 Ro. 3:20 y man ta xinwetamaj chi mak ri ndarayij ri ruchajin jun chik, porque ri ley ndubꞌij: Ma tarayij ri ruchajin jun chik.7:7 Ex. 20:17; Dt. 5:218Pero ri mak xukusaj ri mandamiento riꞌ y xukꞌasoj pa wánima chi nirayij nojel teq achike ri kichajin chꞌaqa chik.7:8 1Co. 15:56 Porque si man ta kꞌo ri ley, ri mak ma jun ta ruchuqꞌaꞌ y xa achel kamineq keriꞌ. 9Rubꞌanun kan atoq kꞌajani tinwetamaj utz-utz rubꞌeyal ri ley, riyin xinnaꞌ chi kin chaj wi ri nukꞌaslen chuwech ri Dios, pero atoq xinkꞌoxomaj utz-utz achike ndubꞌij tzij chi ma tinrayij ri ruchajin jun chik achel ndubꞌij ri mandamiento, kin xkꞌastej pe ri mak pa wánima y xinyaꞌ cuenta chare chi chuwech ri Dios xa yin kamineq chupan ri numak. 10Y xinyaꞌ chuqaꞌ cuenta chare chi ri mandamiento riꞌ, ri kin chin wi ndilitej kꞌaslen rikꞌin ri Dios,7:10 Lv. 18:5 xa kamik xukꞌen pe chuwa.7:10 Ez. 20:1311Porque ri mak ri rewan riꞌ pa wánima xukusaj ri mandamiento riꞌ chin xiruchꞌakatij, porque xinnaꞌ chi ngitiker niqꞌet wiꞌ chuwech ri mak, y roma keriꞌ xinnaꞌ, ri mak xukusaj ri mandamiento chin xirukamisaj.

12Romariꞌ, ri rukꞌuꞌx ri qabꞌiꞌin pe jareꞌ: Ri ley kin loqꞌolej wi y ri mandamiento kin loqꞌolej, utz y chojmilej wi.7:12 Sal. 19:8; 1Ti. 1:813Pero, ¿la ndubꞌij kami tzij chi ja ri ley ri kin utz wi ri xkꞌamo pe kamik chuwa? ¡Ma ke ta riꞌ! Xa ja ri mak ri kꞌo pa wánima xkꞌamo pe ri kamik, pero xukusaj ri utz chin xukꞌen pe y keriꞌ xqꞌalajin chi mak ri ngitajin rikꞌin y xukusaj chuqaꞌ ri mandamiento chin xqꞌalajin pe chi ri mak kin itzel wi.

Ri itzel teq rayinik ekꞌo pa ránima jun wineq ma nduyaꞌ ta qꞌij chare chi ndubꞌen ri utz

14Qetaman chi ri ley rikꞌin ri Dios pataneq wi, jakꞌa riyin xa yin ok aj rochꞌulew, ri yin ximil chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak7:14 1R. 21:20, 25 chin nibꞌen ri rurayibꞌel. 15Riyin ma nikꞌoxomaj ta ri ndibꞌanatej pa nukꞌaslen, porque ma nibꞌen ta ri niwojoꞌ,7:15 Gá. 5:17 xa ja ri itzel teq achike ri ma niwojoꞌ ta, jariꞌ ri ngenbꞌanalaꞌ. 16Y si ja ri ma niwojoꞌ ta, jariꞌ ri ngitajin chubꞌanik, chiriꞌ nitzꞌet chi ri ley kin utz wi, porque ma ja ta ri ley ndinimo wichin chi nibꞌen. 17Romariꞌ, ri itzel nibꞌen riyin, ma riyin chi ta ri ngirayin ngibꞌanun, xa ja ri mak ri kꞌo pa wánima ri nditaqchiꞌin wichin chin nibꞌen. 18Riyin wetaman chi ma jun utz kꞌo pa nukꞌaslen, ndubꞌij tzij chi ri itzel teq rayinik kꞌo pa wánima ma ndikiyaꞌ ta qꞌij chin nibꞌen ri utz, y romariꞌ maske riyin niwojoꞌ nibꞌen ri utz, xa ma nibꞌen ta. 19Porque ri utz ri niwojoꞌ nibꞌen, xa ma nibꞌen ta, y ja ri ma utz ta ri ma niwojoꞌ ta nibꞌen, jariꞌ ri nibꞌen. 20Y si ja ri ma niwojoꞌ ta nibꞌen ri ngitajin chubꞌanik, ma riyin chi ta ri ngirayin ngibꞌanun, xa ja ri mak ri kꞌo pa wánima ri nditaqchiꞌin wichin chi nibꞌen.

21Y riyin niyaꞌ cuenta chare chi ri jumul keriꞌ ndibꞌanatej, xa kin achel chik ley keriꞌ, porque atoq niwojoꞌ nibꞌen ri utz, ja paqiꞌ ndiqꞌalajin pe ri ma utz ta kꞌo pa wánima. 22Keriꞌ nibꞌij porque riyin pa wánima tzꞌan ngikikot rikꞌin ri ley xuyaꞌ ri Dios,7:22 Sal. 1:2; 119:16, 24, 3523pero nitzꞌet chi pa nu-cuerpo kꞌo chik jun ley ri ngerutaqchiꞌij ri jalajaj ruwachinel nuqꞌa-waqen, y ri ley riꞌ ndiyakatej chirij ri utz nirayij nibꞌen. Xa yin ruximon chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri itzel teq rayinik7:23 Gá. 5:17; Stg. 4:1 kꞌo pa wánima y ngerukusaj ri ruwachinel ruqꞌa-raqen ri nu-cuerpo chin nibꞌen mak.

24¡Juyo ok nuwech riyin! ¿Kꞌo kami jun ngikolo e chuwech ri itzel teq rayinik chin ri nu-cuerpo7:24 Ro. 6:6; 8:2 ri xa kamik ndukꞌen pe chuwa? 25Ri ngikolo chuwech nojel reꞌ, xa kin xe ri Dios, romariꞌ nimatioxij chare roma ri Qajaw Jesucristo. Ri rukꞌuꞌx ri nubꞌiꞌin pe jareꞌ: Ri wánima ndurayij ndubꞌen ri utz ri ndubꞌij ri ley xuyaꞌ ri Dios, pero pa nu-cuerpo kꞌa kꞌo ri itzel teq rayinik, ri ndubꞌen chuwa chi kꞌa yinkꞌo chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak ri nditaqchiꞌin pa nu-cuerpo.

8

Ri eꞌukꞌuan roma ri Espíritu Santo kin eralkꞌuaꞌl ri Dios

1Wokami, roj ri xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Cristo Jesús, ma jun castigo8:1 Ro. 5:16; 8:34 ndiqaqa pa qawiꞌ. 2Porque ukꞌuan qakꞌaslen roma ri Espíritu Santo ri ndiyoꞌon kꞌaslen, y ja rijaꞌ kꞌisiyon ruqꞌij ruchuqꞌaꞌ ri mak ri xa kamik ndukꞌen pe chaqe. Y riꞌ roma xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Cristo Jesús. 3Porque rikꞌin ri xqatij qaqꞌij chin xqabꞌen ri ndubꞌij ri ley ruyoꞌon pe ri Dios, ma xkꞌis ta ruchuqꞌaꞌ ri mak, porque nixta jun wineq nditiker ndubꞌen nojel ri ndubꞌij ri ley, pero ri Dios chin xojrukal xuteq pe ri Rukꞌajol chochꞌulew y xuyaꞌ jun cuerpo chare achel qa-cuerpo roj wineq ri roj aj mak, pero rijaꞌ kin ma aj mak ta, y ri Dios xujech pa kamik chutojik ri qamak y keriꞌ xukꞌis ruchuqꞌaꞌ ri mak.8:3 Hch. 13:394Keriꞌ xubꞌen ri Dios, chin keriꞌ ri chojmilej kꞌaslen ri ndubꞌij ri ley chi ndikꞌatzin ndiqakꞌuaj roj wineq, kin ndiqꞌalajin pa qakꞌaslen roj ri ma roj ukꞌuan chi ta roma ri itzel teq rayinik chin ri qa-cuerpo, xa kin roj ukꞌuan roma ri Espíritu Santo.8:4 Gá. 5:16, 25

5Porque ri wineq ri eꞌukꞌuan roma ri itzel teq rayinik chin ri ki-cuerpo, xa kin bꞌaneq kánima chirij ri itzel teq rayinik riꞌ, jakꞌa ri eꞌukꞌuan roma ri Espíritu Santo, kin ja ri ndirajoꞌ ri Espíritu8:5 Gá. 5:22, 23 ri bꞌaneq kánima chirij chin ndikibꞌen. 6Ri bꞌaneq kánima chirij ri itzel teq rayinik, kamik ndukꞌen pe8:6 Ro. 6:21 chake, jakꞌa ri bꞌaneq kánima chirij ri ndirajoꞌ ri Espíritu Santo, uxlanen ndukꞌen pe pa kánima y ndukꞌen pe chuqaꞌ ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta.8:6 Gá. 6:87Porque ri bꞌaneq kánima chirij ri itzel teq rayinik chin ri ki-cuerpo, eyakatajneq chirij ri Dios,8:7 Stg. 4:4 porque ma ndikibꞌen ta ri ndubꞌij ri ley ruyoꞌon pe ri Dios, nixta ngetiker ndikinimaj ri ley riꞌ. 8Romariꞌ ri eꞌukꞌuan roma ri itzel teq rayinik,8:8 Ro. 7:5 ma ngetiker ta ndikibꞌen ri ndiqaꞌ chuwech ri Dios.

9Pero ma rix ukꞌuan ta roma ri itzel teq rayinik chin ri i-cuerpo, xa kin rix ukꞌuan roma ri Espíritu Santo, porque ri Espíritu Santo chin ri Dios kin kꞌo pa iwánima.8:9 Jn. 14:17; 1Co. 3:16; 6:19 Y si jun wineq maneq pa ránima ri Espíritu pataneq rikꞌin ri Cristo, ri jun riꞌ ma richin ta ri Cristo. 10Pero si kꞌo ri Cristo pa iwánima,8:10 Jn. 17:23; Ef. 3:17 maske ri i-cuerpo ndiken e roma ri mak, ri iwánima kꞌo rukꞌaslen, porque ri Dios rubꞌanun chiwa chi nixta jun imak iweqalen chuwech rijaꞌ. 11Y si kꞌo pa iwánima ri Espíritu chin ri Dios ri xkꞌastajbꞌan pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ,8:11 Hch. 2:24 rijaꞌ ri xkꞌastajbꞌan pe ri Cristo, kin xtuyaꞌ chuqaꞌ rukꞌaslen ri i-cuerpo8:11 Jn. 5:21 ri xa ndiken wi e, y keriꞌ ndibꞌanatej porque kin pa iwánima kꞌo ri Espíritu chin ri Dios.

12Romariꞌ hermanos, roj kin kꞌas chiqij chi ndiqabꞌen ri ndirajoꞌ ri Espíritu Santo, pero ma kꞌas ta chiqij chi ndiqabꞌen ri itzel teq rayinik chin ri qa-cuerpo. 13Porque si ri ikꞌaslen ukꞌuan roma ri itzel teq rayinik, riꞌ ndukꞌen pe kamik chin jumul chiwa. Pero si rikꞌin ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo ndikamisaj ri itzel teq rayinik ngeꞌibꞌanalaꞌ, riꞌ ndukꞌen pe kꞌaslen8:13 Gá. 6:8 chin jumul chiwa.

14Porque konojel ri eꞌukꞌuan roma ri Espíritu chin ri Dios, kin eralkꞌuaꞌl ri Dios.8:14 Mt. 5:9; Jn. 1:12; 2Co. 6:1815Porque rix ma xyoꞌox ta pa iwánima jun espíritu ri ngixruxim chik chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri mak, chin ta ndixibꞌij8:15 2Ti. 1:7; 1Jn. 4:18 chik iwiꞌ chi ri Dios nduyaꞌ castigo chiwa. Pa rukꞌexel riꞌ, rix kin ja ri Espíritu Santo yoꞌon pa iwánima, y roma ri xubꞌen pa ikꞌaslen, ri Dios xuyaꞌ rubꞌiꞌ chiwij chin xixok ralkꞌuaꞌl. Y ja Espíritu riꞌ ndibꞌanun chaqe chi ndiqabꞌij ¡Nataꞌ!8:15 Gá. 4:6 chare ri Tataꞌaj Dios. 16Y ja ri Espíritu Santo ri ndiyoꞌon pa qánima chi ndiqanaꞌ chi qetzij roj ralkꞌuaꞌl ri Dios. 17Y roma roj ralkꞌuaꞌl chik ri Dios, kin nduyaꞌ chaqe ri rusujun kan,8:17 Gá. 4:7; Tit. 3:7 y kꞌo ri ruyoꞌon chik chare ri Cristo ri ndiyoꞌox chuqaꞌ chaqe roj. Pero ndikꞌatzin ndiqaqꞌasaj kꞌayew8:17 Hch. 14:22; 2Co. 1:5-7; Fil. 3:14 achel rijaꞌ, chin keriꞌ ndikꞌojeꞌ qaqꞌij rikꞌin, chupan ri nimalej ruqꞌij rijaꞌ.

Ri nimalej ruqꞌij ri Dios kin xtiqꞌalajin pa kikꞌaslen ri eralkꞌuaꞌl

18Porque riyin nukꞌoxoman chi ri kꞌayew ri ngeqaqꞌasaj chupan re tiempo rojkꞌo, ma jubꞌaꞌ junan rikꞌin ri nimalej ruqꞌij ri Dios ri kꞌo jun qꞌij xtiqꞌalajrisex8:18 2Co. 4:17 chiqawech. 19Nojel ri ebꞌanun roma ri Dios bꞌaneq kánima chiroyobꞌexik8:19 1Co. 1:7, 8 ri qꞌij riꞌ, atoq ndiqꞌalajrisex achike ri eqetzij ralkꞌuaꞌl ri Dios.8:19 Ap. 21:720Porque nojel ri ebꞌanun roma ri Dios, wokami ma ngekꞌatzin chi ta achel ri kikꞌaꞌtz xyoꞌox roma ri Dios, pero ma roma ta keriꞌ xkajoꞌ rejeꞌ, xa kin ja ri Dios xbꞌanun8:20 Gn. 5:29 keriꞌ chake, chin ndikoyobꞌej ri qꞌij atoq xtiqꞌalajrisex achike ri eqetzij ralkꞌuaꞌl ri Dios. 21Atoq nduqaqa ri qꞌij riꞌ, ri ebꞌanun roma ri Dios ngekolotej chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri rijixik ri ekꞌo wi wokami,8:21 Hch. 3:21 ngesoqꞌopitej chin ngekꞌojeꞌ chupan ri nimalej ruqꞌij ri Dios junan kikꞌin ri eralkꞌuaꞌl ri Dios. 22Keriꞌ nibꞌij chiwa porque qetaman chi nojel ri ebꞌanun roma ri Dios, konojel junan ngejila xe jampeꞌ ojer hasta re qꞌij reꞌ y ndikiqꞌasaj qꞌaxomal achel jun ixaq ri yaméra ndalan qa. 23Y ma xe ta rejeꞌ ngejila, jajun chuqaꞌ roj ri kꞌo chik ri Espíritu Santo8:23 2Co. 5:5; Ef. 1:13 pa qánima, y ja ri Espíritu Santo ri nabꞌey sipanik xuyaꞌ ri Dios chaqe, retal chi kꞌo chik más nduyaꞌ. Y roj qoyobꞌen ri qꞌij atoq kin xtiqꞌalajin chi ri Dios xuyaꞌ rubꞌiꞌ chiqij chin xojok ralkꞌuaꞌl, y xtiqꞌalajin chuqaꞌ chi xulaqꞌ ri qa-cuerpo chin xojrelesaj pa ruqꞌaꞌ ri tzꞌamayon qichin. 24Y roj rukolon chin ndiqoyobꞌej8:24 He. 11:1 ri qꞌij riꞌ, pero xa ta kꞌo chik qikꞌin ri qoyobꞌen, ¿achike ndikꞌatzin chi ndiqoyobꞌej? Y, ¿achike kꞌa jun ri ndiroyobꞌej ri kꞌo chik rikꞌin? Ma jun. 25Pero si qoyobꞌen ri kꞌajani tuyaꞌ ri Dios chaqe, kin rikꞌin nojel qánima ndiqoyobꞌej y ma ndikꞌo ta qakꞌuꞌx chiroyobꞌexik.

26Y keriꞌ chuqaꞌ ri Espíritu Santo ngojrutoꞌ roma maneq ok ruchuqꞌaꞌ qánima, porque ma qetaman ta achike ri qitz méra ndikꞌatzin ndiqakꞌutuj pa qa-oración, pero ri Espíritu ndichꞌaꞌa pa qakꞌexel chare ri Dios, y hasta ndijila rikꞌin tzij maneq rubꞌixik chochꞌulew atoq ndichꞌaꞌa pa qakꞌexel. 27Y ri Dios ri ndinikꞌon kánima8:27 Sal. 139:1, 2; Lc. 16:15; 1Ts. 2:4 ri wineq, kin retaman ri ndirajoꞌ ndubꞌij ri Espíritu Santo pa qakꞌexel, porque kin ja ri rurayibꞌel ri Dios ri ndukꞌutuj pa qawiꞌ roj ri loqꞌolej rutinamit ri Dios.

Nixta jun nditiker pa qaqꞌaꞌ roma rojkꞌo pa ruqꞌaꞌ ri Dios

28Y roj ri ndiqajoꞌ ri Dios, qetaman chi nojel ri ngebꞌanatej pa qakꞌaslen, rijaꞌ ndubꞌen chare chi kꞌo utz ndukꞌen pe chaqe. Keriꞌ ndubꞌen chaqe roj ri roj royon,8:28 1Co. 1:9; Ef. 1:11; 2Ts. 2:14 porque keriꞌ wi rubꞌanun pe ruwech pa qawiꞌ. 29Porque rijaꞌ xe jampeꞌ pa nabꞌey kin retaman wi pe kiwech8:29 Jer. 1:5; 2Ti. 1:9 ri eruchaꞌon chin ngeꞌok loqꞌolej achel ri Rukꞌajol,8:29 1Co. 15:49; 1Jn. 3:2 chin keriꞌ ja ri Rukꞌajol ri nimalaꞌtz chikiwech ekꞌiy ruchaqꞌ. 30Y ri echaꞌon pe, xeroyoj8:30 Ef. 4:4; 1P. 2:9, 21 chin xkiyaꞌ kánima chare, y ri xeroyoj xubꞌen chake chi nixta jun kimak ndikeqalej8:30 1Co. 6:11 chuwech, y ri nixta jun kimak keqalen, xubꞌen chake chi ndikꞌojeꞌ kiqꞌij chupan ri nimalej ruqꞌij rijaꞌ.

31¿Achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel reꞌ? Nojel reꞌ ndukꞌut chiqawech chi ri Dios kꞌo qikꞌin chin ngojrutoꞌ, romariꞌ ma jun ndubꞌen si kꞌo ndiyakatej pe chiqij.8:31 Sal. 118:632Ri Dios hasta ri Rukꞌajol ma xupoqonaj ta xuteq pe8:32 Jn. 3:16; Ro. 5:8 chochꞌulew chin xken chujoyowaxik qawech roj ri qataqin rijaꞌ. Y si xuteq yan pe ri Rukꞌajol, ¿ruyon kꞌa ma xtuyaꞌ ta pe ri chꞌaqa chik ru-favor chaqe? 33¿Kꞌo kami jun ndisujun chuwech ri Dios chiqij roj ri roj chaꞌon roma rijaꞌ,8:33 Is. 50:8, 9 y nduchꞌek ri sujunik riꞌ? Nixta jun. Porque ja ri Dios bꞌanayon chi nixta jun qamak qeqalen chuwech. 34Y nixta jun chuqaꞌ nditiker chiqij chin ta ngojruteq chupan ri castigo nduyaꞌ ri Dios, porque ja ri Cristo Jesús xken qoma chutojik ri qamak, y ma xe ta riꞌ, keriꞌ chuqaꞌ xkꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ, y wokami kꞌo e chikaj pa rikiqꞌaꞌ ri Dios, y ndukꞌutuj chi ndikuyutej qamak.8:34 Is. 53:12; He. 7:25; 1Jn. 2:135¿Kꞌo kami jun achike ngojelesan pa ruqꞌaꞌ ri Cristo ri tzꞌan ngojrajoꞌ? Nixta jun. Nixta ri kꞌayew,8:35 2Co. 4:8 nixta ri qꞌaxomal, nixta ri ngojtzeqlebꞌex chin ndibꞌan itzel chaqe, nixta ri wayijal,8:35 1Co. 4:11, 12 nixta ri maneq ok qachajin, nixta ri jubꞌama ngojkamisex, nixta ri ngojkamisex ta rikꞌin espada. Ma jun chikiwech nojel reꞌ nditiker ngojrelesaj e. 36Achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios ri kereꞌ ndubꞌij:

Roma rat qataqin, qꞌij-qꞌij ndirayix ri qakamik,

Ndibꞌan chaqe achel ndibꞌan chake ri karneꞌl ri nojin chik pa kiwiꞌ chi ngekamisex.8:36 Sal. 44:22

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

37Pero pa ruwiꞌ nojel ri kꞌayew ndiqaqꞌasaj pa qakꞌaslen, roj más quchuqꞌaꞌ ndiqil chin ngojjel chuwech roma ri qatoꞌik8:37 Jn. 16:33; 1Co. 15:57 nduyaꞌ ri Cristo ri ndojowan qichin. 38Porque kin kuqul nukꞌuꞌx chi nixta ri kamik y ri kꞌaslen, nixta ri ángeles y ri itzel teq espíritu, nixta ri ndiqaqꞌasaj pa qakꞌaslen wokami y ri ndiqaqꞌasaj pa qakꞌaslen más chiqawech apu, nixta ri espíritus kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, 39nixta ri kꞌo e chikaj y ri kꞌo qa chuxeꞌ ri rochꞌulew, nixta jun ri ebꞌanun roma ri Dios ngetiker ngojkelesaj e8:39 Jn. 10:28 chupan ri rajowabꞌel ri Dios,8:39 Col. 3:3 y riꞌ roma xe jun qabꞌanun rikꞌin ri Qajaw Cristo Jesús.

9

Ma konojel ta ri israelitas eralkꞌuaꞌl ri Dios

1Riyin ri xe jun nubꞌanun rikꞌin ri Cristo, ma aqꞌ ta ri nibꞌij chiwa, xa kin qetzij, y ri wánima ukꞌuan roma ri Espíritu Santo retaman9:1 Ro. 2:15 chi re nibꞌij chiwa wokami kin qetzij wi: 2Riyin santienta bꞌis y kꞌayew ninaꞌ koma ri nuwinaqul. 3Y hasta wojowan chi tiqaqa royowal ri Dios pa nuwiꞌ y kinelesex e pa ruqꞌaꞌ9:3 Ex. 32:32 ri Cristo, si rikꞌin ta riꞌ ngekolotej konojel ri nuwinaqul woxpochel. 4Rejeꞌ e-israelitas, ri achoq chake ri Dios rusujun pe chi nduyaꞌ rubꞌiꞌ chikij chin ndubꞌen ralkꞌuaꞌl chake.9:4 Os. 1:10; 11:1 Chikikajal rejeꞌ ruqꞌalajrisan pe ri nimalej ruqꞌij, kikꞌin rejeꞌ erubꞌanun pe pactos,9:4 Gn. 17:2, 4-8 y chin kꞌo utz ndukꞌen pe chake rejeꞌ xuyaꞌ pe ri ley9:4 Dt. 4:13, 14 chare ri Moisés. Chikiwech ri ojer teq katit-kimamaꞌ ri Dios xukꞌut ri achike rubꞌeyal ndikiyaꞌ ruqꞌij,9:4 He. 9:1 y kichin chuqaꞌ ri israelitas ri jalajaj teq achike xusuj ri Dios.9:4 Ef. 2:125Rejeꞌ ekiy-kimam kan ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob, y chikikajal xuꞌalex ri Jun ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. Riꞌ ja ri Jesucristo ri kin Dios wi pa ruwiꞌ nojel.9:5 Col. 1:16, 17; 1Jn. 5:20 ¡Kin ta jumul xtiyoꞌox ruqꞌij! Amén.

6Pero ma roma ta ejubꞌaꞌ ok nuwinaqul kitaqin ri Cristo, ma ndubꞌij ta tzij chi ri rutzij ri Dios ma xel ta achel runojin rijaꞌ pa kiwiꞌ, porque ma konojel ta ri eriy-rumam kan ri Israel eqetzij israelitas9:6 Ro. 2:28, 29 pa ruwech ri Dios. 7Y keriꞌ chuqaꞌ ma konojel ta ri eriy-rumam kan ri Abraham9:7 Gá. 4:23; Jn. 8:39 eralkꞌuaꞌl ri Dios. Porque ri Dios kereꞌ xubꞌij chare: Chikikajal ri riy-rumam kan ri akꞌajol Isaac9:7 Gn. 21:12; He. 11:18 xkenchaꞌ ri xkeꞌok nutinamit. 8Y reꞌ ndubꞌij tzij chi ma konojel ta ri eriy-rumam ri Abraham eqetzij ralkꞌuaꞌl ri Dios, xa kin xe ri echaꞌon roma ri Dios chin ndikil ri rusujun,9:8 Ro. 4:16; Gá. 3:29 xaxe rejeꞌ eralkꞌuaꞌl ri Dios. 9Porque atoq ri Dios xchꞌaꞌa chare ri Abraham, kereꞌ xusuj chare: Kewaꞌ junaꞌ nginuqaqa chik y ri awixjayil Sara ndikꞌojeꞌ jun chꞌuti ral alaꞌ,9:9 Gn. 18:10; 21:2 xchajeꞌ.

10Y ma xe ta pa rukꞌaslen ri Abraham xukꞌut ri Dios chi ma konojel ta akꞌolaꞌ ri ngeralkꞌualaj rijaꞌ eqetzij ralkꞌuaꞌl ri Dios. Keriꞌ chuqaꞌ xukꞌut ri Dios pa rukꞌaslen ri ojer qamamaꞌ Isaac, atoq royobꞌen chik akꞌual ri Rebeca ri rixjayil.9:10 Gn. 25:21, 2411Porque atoq kꞌajani keꞌalex ri tioxiꞌ ralkꞌuaꞌl ri Isaac, y kꞌajani tikibꞌen ri utz o ma utz ta, ri Dios xuchaꞌ jun chikiwech ri kaꞌiꞌ akꞌolaꞌ, y chiriꞌ nditzꞌetetej chi pa ruqꞌaꞌ ri Dios kꞌo chin ngeruchaꞌ9:11 Ef. 1:4 ri ngeꞌok ralkꞌuaꞌl. 12Porque atoq kꞌajani keꞌalex ri tioxiꞌ akꞌolaꞌ, ri Dios kereꞌ xubꞌij chare ri Rebeca: Ri nimalaꞌtz ndok rusamajel ri chaqꞌilaꞌtz,9:12 Gn. 25:23 xchajeꞌ. 13Achel ndubꞌij ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan: Ja ri Jacob xinchaꞌ chin xok nutinamit, jakꞌa ri Esaú naq.9:13 Mal. 1:2, 3

Pa ruqꞌaꞌ ri Dios kꞌo wi chi ndubꞌen ri ndirajoꞌ ndubꞌen

14¿Achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel reꞌ? ¿Ma pa ruchojmil ta kami xubꞌen9:14 Dt. 32:4 ri Dios rikꞌin ri ma xeruchaꞌ ta jujun chin ngeꞌok rutinamit? ¡Ma ke ta riꞌ! 15Porque ri Dios kereꞌ xubꞌij chare ri Moisés: Ri niwojoꞌ nijoyowaj ruwech, kin nijoyowaj ruwech, y ri niwojoꞌ nipoqonaj ruwech, kin nipoqonaj ruwech,9:15 Ex. 33:19 xchajeꞌ. 16Y rikꞌin ri keriꞌ xubꞌij, nditzꞌetetej chi ma roma ta jun wineq ndirajoꞌ o nduxikꞌ riꞌ, roma ta riꞌ ndijoyowex ruwech roma ri Dios. Ndijoyowex ruwech xa kin xe roma ri Dios ndirajoꞌ ndujoyowaj ruwech. 17Porque tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios chi kereꞌ xubꞌij ri Dios chare ri Faraón: Xatinyaꞌ pa kiwiꞌ ri aj Egipto, chin ndiqꞌalajin chi ri wuchuqꞌaꞌ9:17 Ex. 9:16 más nim ke chuwech ri awuchuqꞌaꞌ rat. Y keriꞌ konojel wineq ndikiyaꞌ utzulej nutzijol, xchajeꞌ. 18Y rikꞌin ri keriꞌ xubꞌij, nditzꞌetetej chi ri Dios ndujoyowaj ruwech ri wineq ri ndirajoꞌ ndujoyowaj ruwech, y ndukowirisaj ránima ri wineq ri ndirajoꞌ ndukowirisaj ránima.9:18 Ex. 4:21; 7:3; 9:12; Dt. 2:30; Jn. 12:40; Ro. 11:7

19Pero rikꞌin jubꞌaꞌ kꞌo jun ri kereꞌ xtubꞌij: Si rikꞌin ri Dios kꞌo wi chi ndubꞌen ri ndirajoꞌ ndubꞌen pa qawiꞌ roj wineq, ¿utz kami ndubꞌen chi ndukꞌusaj pa qawiꞌ chi roj aj mak,9:19 Ro. 3:7 xu maneq cheꞌel ndiqapabꞌaꞌ qiꞌ chuwech ri achike ndirajoꞌ ndubꞌen?9:19 2Cr. 20:620Pero riyin kereꞌ rutzolixik rutzij niyaꞌ ri ndibꞌiꞌin keriꞌ: ¿Achike kꞌa ok rat pa atzij chin ngachꞌojin chare ri Dios? ¿La ndubꞌij kami jun bꞌambꞌel bꞌanun rikꞌin chꞌabꞌeq chare ri bꞌanayon richin: Achike roma kereꞌ xabꞌen chuwa?9:20 Is. 29:16; 45:921¿Ma pa ruqꞌaꞌ ta kami ri bꞌanuy bꞌojoꞌy kꞌo chin ndubꞌen ri ndirajoꞌ rikꞌin ri chꞌabꞌeq ndusamajij? Jaꞌn, kin pa ruqꞌaꞌ rijaꞌ kꞌo chin ndubꞌen jun bꞌambꞌel ri nim reqalen chikiwech ri wineq o jun bꞌambꞌel ri maneq ok reqalen.9:21 Jer. 18:6-9; 2Ti. 2:20

22Keriꞌ chuqaꞌ pa ruqꞌaꞌ ri Dios kꞌo ri achike ndirajoꞌ ndubꞌen. Rijaꞌ maske xrajoꞌ xukꞌut ri nimalej ruchuqꞌaꞌ y ri royowal, pero erukochꞌon9:22 Ro. 2:4 wi pe ri wineq ri kin erukꞌulun chi ndiqaqa pa kiwiꞌ ri castigo nduyaꞌ rijaꞌ chin ndikꞌis kiqꞌij.9:22 Pr. 16:4; 1P. 2:823Keriꞌ xubꞌen rijaꞌ chin xuqꞌalajrisaj ri nimalej y utzulej runoꞌoj chikiwech ri wineq ri kin xe jampeꞌ pa nabꞌey erunabꞌan chin ndujoyowaj kiwech y ndikꞌojeꞌ kiqꞌij9:23 Ro. 8:29, 30 chupan ri nimalej ruqꞌij rijaꞌ. 24Y chikikajal ri ndijoyowex kiwech, rojkꞌo roj ri roj oyon9:24 Ro. 8:28 pe roma ri Dios chikikajal ri israelitas y chikikajal ri ma israelitas ta.9:24 Ro. 3:2925Y kin pa ruqꞌaꞌ ri Dios kꞌo wi chin ngeruchaꞌ ri ndujoyowaj kiwech. Keriꞌ ndiqꞌalajin chupan ri rutzꞌibꞌan kan ri profeta Oseas, atoq ri Dios kereꞌ xubꞌij:

Ri ma enutinamit ta, kꞌo jun qꞌij nibꞌij nutinamit chake.9:25 Os. 2:23

Ri ma ngenwojoꞌ ta, kꞌo jun qꞌij ngenwojoꞌ.

26Y ndubꞌij chuqaꞌ:

Apeꞌ xbꞌix chake: Rix ma rix ta nutinamit,

Chiriꞌ ndibꞌix chake: Rix ralkꞌuaꞌl ri Kꞌaslik Dios.9:26 Os. 1:10; 1P. 2:10

27Y keriꞌ chuqaꞌ ri profeta Isaías kereꞌ xubꞌij kan pa kiwiꞌ ri israelitas: Maske ri israelitas kin esantienta achel ri sanayiꞌ kꞌo chuchiꞌ ri mar,9:27 Gn. 22:17 xa ejubꞌaꞌ ok ri ngekolotej.9:27 Is. 10:21, 22; Ro. 11:528Porque kin qetzij wi chi ri Ajaw ndubꞌen ri xubꞌij, y pa jumel ruwech nduyaꞌ castigo pa kiwiꞌ ri aj rochꞌulew.9:28 Is. 10:23; Mt. 24:2129Y kereꞌ chuqaꞌ xubꞌij ri profeta Isaías nabꞌey chi xbꞌanatej:

Si ri Ajaw ri kꞌo nojel uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ man ta xuyaꞌ qꞌij chi xekꞌaseꞌ kan jujun qawinaqul israelitas,

Xa xbꞌanatej ta qikꞌin achel xbꞌanatej kikꞌin ri aj Sodoma y xqakꞌulwachij ta achel xkikꞌulwachij ri aj Gomorra9:29 Gn. 19:24, 25; Is. 1:9; Jer. 49:18; 50:40 ri xkꞌis kiqꞌij.

Keriꞌ xubꞌij ri Isaías.

30¿Achike ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel reꞌ? Nojel reꞌ ndukꞌut chiqawech chi ri ma israelitas ta, maske ma ndikitij ta kiqꞌij chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios, kin ja yan chik rejeꞌ xkil chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech, y riꞌ roma xkitaqij ri Jesucristo.9:30 Ro. 1:17; 3:21, 22; Gá. 2:16; He. 11:731Jakꞌa ri israelitas ri ndikitij kiqꞌij chi ndikibꞌen ri ndubꞌij ri ley9:31 Gá. 5:4 xyoꞌox chare ri Moisés, rejeꞌ rikꞌin ri keriꞌ ndikibꞌen xkajoꞌ ta xkil chi nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios, pero ma xkil ta. 32¿Achike roma? Porque ma xkitaqij ta ri Jesucristo chin ta ma jun kimak xkeqalej chuwech ri Dios, xaxe xkitij kiqꞌij chin xkibꞌen ri ndubꞌij ri ley. Romariꞌ, achel ta xkipajkꞌilaꞌ kaqen chuwech abꞌej,9:32 Is. 8:14, 15 y ri abꞌej riꞌ ja ri Jesucristo. 33Achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios, ri kereꞌ ndubꞌij:

Tiyaꞌ cuenta chare, pa tinamit Sión riyin niyaꞌ jun nusamajel ri nijunumaj rikꞌin jun abꞌej

Ri achoq chuwech ndikipajkꞌij kaqen ri wineq, jun abꞌej ri ndubꞌen chake chi ngetzaq.

Y ri nditaqin richin rijaꞌ, ma jumbꞌey xtikꞌixbꞌisex, porque kin ndiyoꞌox wi chare ri sujun kan.

10

Ri israelitas y ri utzulej teq tzij chin kolotajik

1Hermanos, nibꞌij chiwa chi ri ndurayij ri wánima y ri jumul nikꞌutuj pa nu-oración pa kiwiꞌ ri nuwinaqul israelitas, ja chi ngekolotej.10:1 Ro. 9:2, 32Porque riyin nutzꞌeton pe chi rejeꞌ kin ndikitij kiqꞌij chi ndikibꞌen ri ndubꞌij ri Dios,10:2 Hch. 21:20 pero ma kikꞌoxoman ta ri qitz méra rubꞌeyal chin ndikibꞌen. 3Porque rejeꞌ ma kikꞌoxoman ta chi ja ri Dios ndibꞌanun chi nixta jun rumak ndireqalej jun wineq, y romariꞌ xa kiyon chikiwech kikanon qa jun chik rubꞌeyal10:3 Is. 65:2 chin ta ma jun kimak ndikeqalej,10:3 Fil. 3:6, 9 y kiyoꞌon kan rokacheq chuwech ri rubꞌeyal ri rukꞌutun kan ri Dios. 4Porque rikꞌin ri xubꞌen ri Cristo, xbꞌanatej nojel ri achike roma ri Dios xuyaꞌ pe ri ley, porque ri Cristo kin xubꞌen nojel ri ndubꞌij ri ley, y keriꞌ konojel ri xtikitaqij rijaꞌ, nixta jun kimak ndikeqalej chuwech ri Dios.10:4 Ro. 3:22; Gá. 3:24

5Porque ri Moisés pa ruwiꞌ ri achike ndikꞌatzin ndubꞌen jun wineq chin nixta jun mak ndireqalej chuwech ri Dios, kereꞌ rutzꞌibꞌan kan chupan ri ley: Ri ndibꞌanun nojel ri ndubꞌij re ley reꞌ, kin ndiril ri qetzij kꞌaslen10:5 Lv. 18:5; Lc. 10:25-28 ri nduyaꞌ ri Dios. Keriꞌ rutzꞌibꞌan kan. 6Pero chupan chuqaꞌ ri ley, ndukꞌut ri kꞌakꞌakꞌ rubꞌeyal chin nixta jun mak ndireqalej jun wineq chuwech ri Dios, y riꞌ roma ndutaqij ri Jesucristo. Porque ri ley tzꞌibꞌan kan ndubꞌij chuqaꞌ: Ma tabꞌij pa awánima: ¿Achike jun wineq xtibꞌa e chikaj? Keriꞌ ndubꞌij chupan ri ley chi ma tiqabꞌij. Porque ri keriꞌ ndabꞌij, ndubꞌij tzij chi ndawojoꞌ ndabꞌen ri xe ri Dios nditiker ndubꞌen, porque ndawojoꞌ ndabꞌen chi ndiqaqa chi pe ri Cristo10:6 Dt. 30:12 chochꞌulew. 7Y ri ley ndubꞌij chuqaꞌ: Ma tabꞌij pa awánima: ¿Achike jun wineq xtiqaqa qa chupan ri rar siwan? Keriꞌ chuqaꞌ ndubꞌij chupan ri ley chi ma tiqabꞌij. Porque ri keriꞌ ndabꞌij, ndubꞌij tzij chi ndawojoꞌ ndabꞌen ri xe ri Dios nditiker ndubꞌen, porque ndawojoꞌ chi ndekꞌamer qa ri Cristo chikikajal ri animaꞌiꞌ, y ri Dios xrelesaj yan pe10:7 Hch. 5:30; He. 13:20 chiriꞌ. 8Pero, ¿achike qitz méra ndubꞌij ri rutzij ri Dios pa ruwiꞌ ri nixta jun amak ndaweqalej chuwech? Ri ndubꞌij, jareꞌ: Chiꞌanaqaj kꞌo ri rutzij, pa achiꞌ y pa awánima kꞌo wi.10:8 Dt. 30:14 Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan. Y ja tzij riꞌ ri ndiqatzijoj roj, tzij ri ndubꞌij chi ndikꞌatzin ndataqij ri Jesucristo. 9Ndubꞌij chi ndikꞌatzin ndabꞌij rikꞌin achiꞌ chi ja ri Jesús ri Awajaw,10:9 Fil. 2:11 y ndikꞌatzin chuqaꞌ chi rikꞌin awánima ndataqij chi ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ.10:9 Ro. 4:24 Si keriꞌ ndabꞌen, kin ngakolotej wi. 10Porque rikꞌin awánima ndataqij ri Jesucristo, chin keriꞌ ri Dios ndubꞌen chawa chi nixta jun amak ndaweqalej chuwech, y rikꞌin achiꞌ ndabꞌij chi ja rijaꞌ ri Kolonel chin ngakolotej. 11Achel ndubꞌij chupan ri rutzij ri Dios: Konojel ri ngetaqin richin rijaꞌ ma jumbꞌey xkekꞌixbꞌisex,10:11 Is. 28:16; Jer. 17:7 porque kin ndiyoꞌox wi chake ri sujun kan. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

12Porque chuwech ri Dios, junan kiwech ri israelitas y ri ma israelitas ta,10:12 Hch. 15:9 porque rijaꞌ Ajaw pa kiwiꞌ konojel wineq.10:12 Hch. 10:36 Y tzꞌan favor nduyaꞌ pa kiwiꞌ konojel ri wineq ri ndikikꞌutuj kikolotajik chare. 13Porque ri rutzij ri Dios kereꞌ ndubꞌij: Konojel ri ngekꞌutun kitoꞌik10:13 Jl. 2:32; Hch. 2:21 chare ri Ajaw, kin ngekolotej wi. 14Pero, ¿achike modo ndikikꞌutuj ri wineq kitoꞌik chare, si xa ma kitaqin ta chi ja rijaꞌ ri Kolonel? y, ¿achike modo ndikitaqij ri Cristo, si ma kakꞌaxan ta achike rijaꞌ?10:14 Ef. 4:21 y, ¿achike modo xtikakꞌaxaj achike rijaꞌ, si ma jun xtiyoꞌon rutzijol chake?10:14 Hch. 8:3115Y, ¿achike modo xkebꞌa ri ngeyoꞌon utzulej rutzijol ri Cristo si ma jun nditaqo e kichin? Porque chupan ri rutzij ri Dios kereꞌ ndubꞌij: ¡Kin tzꞌan ndikikot ri awánima, atoq ngetuqaqa ri ekꞌamayon pe rutzijol ri utzulej teq tzij chin kolotajik!10:15 Is. 52:7 Keriꞌ ndubꞌij ri rutzij ri Dios.

16Pero ma konojel ta kitaqin ri utzulej teq tzij chin kolotajik, achel ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan roma ri profeta Isaías: Ajaw, ¿kꞌo kami xetaqin ri qabꞌiꞌin pe pa abꞌiꞌ?10:16 Is. 53:1; Jn. 12:38 Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 17Y keriꞌ kꞌa, chin ndalex pe pa awánima chi ndataqij ri Cristo, ndikꞌatzin ndawakꞌaxaj ri utzulej teq tzij10:17 1Ts. 2:13 ri nditzijox, y ri utzulej teq tzij nditzijox, ja ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Cristo.

18Pero riyin nibꞌij: ¿La ma xkakꞌaxaj ta kami ri wineq re utzulej tzij reꞌ? Kin xkakꞌaxaj wi. Porque chupan ri rutzij ri Dios kereꞌ ndubꞌij:

Chuwech nojel ri rochꞌulew xakꞌaxex kitzij ri ngetzijon ri rutzij ri Dios,10:18 Mt. 24:14; Col. 1:23

Hasta ri lugar más nej chin ri rochꞌulew xbꞌeqaqa ri kitzij.

Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan.

19Pero nibꞌij chuqaꞌ: ¿La ma xkikꞌoxomaj ta kami ri nuwinaqul israelitas re tzij reꞌ? ¡Xkikꞌoxomaj wi! Nabꞌey niwojoꞌ chi ndiqatzꞌet ri rutzij ri Dios ri rutzꞌibꞌan kan ri Moisés ri kereꞌ ndubꞌij:

Nduqaqa jun qꞌij atoq nibꞌen chiwa chi ndiqꞌaxa iwánima

Chirij jun tinamit ri ma nutinamit ta.

Y nibꞌen chiwa chi ndipuꞌun iwoyowal10:19 Ro. 11:11, 14 chake

Porque niyaꞌ ri nu-favor pa kiwiꞌ, maske pa iwech rix, rejeꞌ ma jun kinoꞌoj.

20Y keriꞌ chuqaꞌ ri profeta Isaías ma xuxibꞌij ta riꞌ chin xutzꞌibꞌaj ri xubꞌij kan ri Dios:

Xinyaꞌ qꞌij chi xinkil ri ma nginikikanoj ta,

Y xinqꞌalajrisaj wiꞌ chikiwech ri ma ndikikꞌutuj ta razón10:20 Ro. 9:30 achike riyin.

Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan.

21Pero chupan ri wuj rutzꞌibꞌan kan ri Isaías, ri Dios kereꞌ rubꞌiꞌin kan pa kiwiꞌ ri nuwinaqul israelitas: Nojel qꞌij nulibꞌan nuqꞌaꞌ chin nikꞌen apu kiwech jun tinamit ri ma ndikinimaj ta nutzij, y ja ri ma ndiqaꞌ ta chinuwech ri ngekibꞌanalaꞌ.10:21 Is. 65:2

11

Ri Dios ma erumalin ta kan ri israelitas

1Romariꞌ nikꞌutuj razón, ¿la xerumalij kami kan ri Dios ri rutinamit Israel?11:1 1S. 12:22 ¡Ma ke ta riꞌ! Tiyaꞌ cuenta chare chi riyin, yin israelita,11:1 2Co. 11:22 chin ru-tribu ri Benjamín,11:1 Fil. 3:5 jun riy-rumam kan ri Abraham, y kꞌamon nuwech roma ri Dios. 2Ri Dios xe jampeꞌ pa nabꞌey11:2 Ro. 8:29 xeruchaꞌ ri israelitas chin xeꞌok rutinamit, y ma erumalin ta kan.11:2 Sal. 94:14 ¿Ma iwetaman ta kꞌa ri ndubꞌij ri rutzij ri Dios pa ruwiꞌ ri profeta Elías, ri xchꞌaꞌa rikꞌin ri Dios chin xerusujuj ri israelitas chuwech? 3Rijaꞌ kereꞌ xubꞌij: Ajaw, xekikamisaj ri chꞌaqa chik a-profetas, xekiwulij ri altares ri apeꞌ ndiyoꞌox aqꞌij, y xaxe chik riyin yinkꞌo kan, y nginikikanoj chin nginikikamisaj.11:3 1R. 19:104Pero, ¿achike xubꞌij pe ri Dios chare? Ri Dios kereꞌ xubꞌij: Ma ayon ta ratkꞌo, porque riyin kꞌa enukolon 7,000 achiꞌaꞌ chin ndikiyaꞌ nuqꞌij, achiꞌaꞌ ri ma jumbꞌey kiqꞌochon kichꞌek chuwech ri tiox rubꞌiniꞌan Baal.11:4 Chupan ri tiempo atoq ri Elías okuneq profeta, ekꞌiy israelitas kixutun kan ri Dios chin ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Baal (1R. 19:18). Keriꞌ xubꞌij ri Dios chare ri Elías. 5Y keriꞌ chuqaꞌ chupan re tiempo rojkꞌo, kꞌa rojkꞌo jubꞌaꞌ israelitas ri roj chaꞌon roma ri Dios chin nduyaꞌ ri ru-favor pa qawiꞌ.11:5 Ro. 9:276Y ri xojchaꞌox, ma roma ta kꞌo utzulej teq achike xeqabꞌanalaꞌ, porque xa ta xojchaꞌox roma kꞌo utz qabꞌanaloꞌon pe, ri favor yoꞌon pa qawiꞌ chi xojchaꞌox, man ta ndiqꞌalajin chi favor11:6 Ro. 4:4 ruyoꞌon pe ri Dios.

7¿Achike kꞌa ndiqabꞌij pa ruwiꞌ nojel reꞌ? Ri ndiqabꞌij, jareꞌ: Ri ru-favor ri Dios ri tzꞌan xkajoꞌ xkil ri israelitas, ekꞌiy chikiwech rejeꞌ ma xkil ta,11:7 Ro. 9:31 y xa xkowirisex ri kánima. Pero roj ri roj chaꞌon roma ri Dios, kin xqil wi. 8Achel tzꞌibꞌan kan pa kiwiꞌ ri nuwinaqul chupan ri rutzij ri Dios, ri kereꞌ ndubꞌij: Ri Dios xubꞌen chake achel sikirneq ri kinoꞌoj. Rikꞌin ri kiwech achel ma ngetzuꞌun ta, y rikꞌin ri kixikin achel ma ngeꞌakꞌaxan ta,11:8 Is. 6:9; Jer. 5:21; Ez. 12:2 y kꞌa keriꞌ kibꞌanun wokami.11:8 Dt. 29:49Y ri David kereꞌ xubꞌij kan:

Ri nimalej teq waꞌin ngekibꞌanalaꞌ, kin ta xtok trampa11:9 Sal. 69:22 ri nditzꞌamo kichin, kin ta xtubꞌen chi ndikinaꞌ chi achel utz kibꞌanun chuwech ri Dios.

Y kin ta xtok qa tzaqoy kichin, chin ndiqaqa pa kiwiꞌ ri castigo nduyaꞌ ri Dios.

10Kin ta xtiqꞌeqꞌumer qa ri kinoꞌoj, chin ma ndikikꞌoxomaj ta ri ndikitzꞌet.

Y kin ta chin jumul xtilukuluꞌ qa ri rokacheq chuxeꞌ al teq eqaꞌ.11:10 Sal. 69:23

Roma xetzaq ri israelitas, ri Dios xukꞌen pe kolotajik chake ri ma israelitas ta

11Y rikꞌin ri qabꞌiꞌin pe, ¿la ndubꞌij kami tzij chi jumul xetzaq ri nuwinaqul israelitas atoq achel xkipajkꞌilaꞌ kaqen rikꞌin ri ma xkitaqij ta ri Jesucristo? ¡Ma chin ta jumul! Qetzij wi chi xetzaq, pero riꞌ xubꞌen chi ri Dios xukꞌen pe kolotajik chake ri ma israelitas ta,11:11 Hch. 28:28 chin keriꞌ ri israelitas ndiqꞌaxa kánima chikij ri ma israelitas ta y nditzolij pe kánima11:11 Ez. 33:11 rikꞌin ri Dios. 12Y roma xetzaq ri israelitas, xkꞌojeꞌ ri favor nduyaꞌ ri Dios pa kiwiꞌ jalajaj kiwech wineq chochꞌulew. Ri israelitas kin ma xkil ta ri favor nduyaꞌ ri Dios, y romariꞌ xkꞌojeꞌ ri favor nduyaꞌ ri Dios pa kiwiꞌ ri ma israelitas ta. Y romariꞌ, ¡kin más kꞌiy favor ndukꞌen pe, atoq ri israelitas nditzolij chi pe kánima rikꞌin ri Dios!

13Chiwa rix ri ma rix israelitas ta nibꞌij: Riyin yin apóstol taqon roma ri Dios chin nibꞌen ri rusamaj chiꞌikajal,11:13 Hch. 9:15 y kin nitij nuqꞌij nibꞌen utz chare ri samaj riꞌ. 14Keriꞌ nibꞌen chin rikꞌin ta riꞌ, ri nuwinaqul israelitas ndikirayij ri ruyoꞌon ri Dios chiwa rix, y ekꞌo ta jujun chikikajal ngekolotej.11:14 Stg. 5:2015Y si roma xemalix kan jubꞌaꞌ ri israelitas, ri Dios xukꞌen apu kiwech ri jalajaj kiwech wineq, kin más kꞌiy utz ndukꞌen pe atoq ndikꞌan chi apu kiwech ri israelitas roma ri Dios. Kin achel ta ngekꞌastajbꞌex pe11:15 Lc. 15:24-32 chikikajal ri animaꞌiꞌ chin ndikꞌojeꞌ chi pe kikꞌaslen keriꞌ. 16Ri ojer teq katit-kimamaꞌ ri israelitas kin xechaꞌox wi roma ri Dios. Rejeꞌ eꞌachel ri nabꞌey teq kaxlan wey ri ngeꞌelesex rikꞌin jun siraj keꞌen y ngesuj chuwech ri Dios, y rikꞌin ri ngesuj chuwech ri Dios, nojel ri keꞌen ndok loqꞌolej. Ri ojer teq katit-kimamaꞌ eꞌachel chuqaꞌ ruxeꞌ jun cheꞌ ri okuneq loqꞌolej chuwech ri Dios, y si loqꞌolej ri eruxeꞌel ri cheꞌ, eloqꞌolej chuqaꞌ ruqꞌaꞌ ri cheꞌ.

17Ri ojer teq katit-kimamaꞌ ri israelitas eꞌachel ruxeꞌ ri cheꞌ rubꞌiniꞌan olivo, ri tikon y kin loqꞌolej wi. Pero ekꞌo ruqꞌaꞌ ri xejoqꞌ e. Y rat ri ma rat israelita ta, xa rat ruqꞌaꞌ jun aj pa qꞌayis olivo, ri xa ruyon xbꞌeꞌel pe. Pero xabꞌan injertar pa kikꞌexel ri ruqꞌaꞌ ri olivo ri xejoqꞌ e, chin xakꞌojeꞌ chikikajal ri ruqꞌaꞌ ri olivo tikon, y keriꞌ ri ruchuqꞌaꞌ ri rukꞌaslen ri olivo tikon ndeqꞌax pa akꞌaslen chuqaꞌ rat. 18Romariꞌ, ma tanaꞌ chi kꞌo más aweqalen11:18 1Co. 10:12 chikiwech ri ruqꞌaꞌ ri olivo tikon, porque si keriꞌ ndabꞌen, takꞌuxlaꞌaj chi ma ja ta rat ri tzꞌamayon ruxeꞌ ri olivo, xa kin ja ri ruxeꞌ ri olivo tikon tzꞌamayon awichin rat.

19Y rat ma tabꞌij kereꞌ: Xejoqꞌ e jujun ruqꞌaꞌ ri olivo tikon, chin xibꞌan injertar yin pa kikꞌexel. 20Qetzij wi. Pero rejeꞌ xejoqꞌ e roma ma xkitaqij ta ri Jesucristo, y rat xakꞌojeꞌ kan pa kikꞌexel, roma xataqij ri Jesucristo. Romariꞌ, ma tanimrisaj awiꞌ,11:20 Ro. 12:16 xa kin taxibꞌij awiꞌ11:20 Fil. 2:12 chuwech ri Dios. 21Porque, si ri Dios ma xupoqonaj ta kiwech, xerujaqꞌ e ri qitz méra ruqꞌaꞌ ri olivo tikon, keriꞌ chuqaꞌ ma ndupoqonaj ta awech rat. 22Tatzꞌetaꞌ kꞌa chi ri Dios kin utz y jabꞌel runoꞌoj kikꞌin ri ngetaqin, pero ma ndupoqonaj ta kiwech ri ma ngetaqin ta. Ma xupoqonaj ta kiwech ri xetzaq, y kin utz y jabꞌel runoꞌoj xubꞌen chawa rat, pero si ma ngakꞌojeꞌ ta chupan ri favor11:22 Jn. 15:5, 6; 1Co. 15:2; Jud. 21 nduyaꞌ rijaꞌ, ngarujaqꞌ e chuqaꞌ rat.

23Y si ri israelitas xtikitaqij ri Ajaw, ngebꞌan chi apu injertar jumbꞌey chirij ri olivo tikon, porque ri Dios kin kꞌo ruchuqꞌaꞌ chin ngerubꞌen injertar. 24Y si rat xachoy pe rikꞌin ri aj pa qꞌayis olivo ri xa ruyon xbꞌeꞌel pe, y xabꞌan apu injertar chirij ri olivo tikon, xbꞌan awikꞌin ri ma jumbꞌey ndibꞌan. Y si xabꞌan apu injertar rat, más ma cuesta ta ngebꞌan apu injertar ri israelitas ri qitz méra eruqꞌaꞌ ri olivo tikon.

Ri kikolotajik ri israelitas

25Hermanos, riyin niwojoꞌ chi ndikꞌoxomaj ri ma kin ta qꞌalej rubꞌeyal ojer kan chupan ri tiempos eqꞌaxneq pe, pero wokami xqꞌalajrisex, chin keriꞌ ma ndinimrisaj iwiꞌ. Y ri xqꞌalajrisex, jareꞌ: Chiqakajal roj israelitas ekꞌo ekꞌiy kikowirisan ri kánima,11:25 Ro. 9:18 y keriꞌ xtubꞌen ri kánima hasta kꞌa ngekolotej na konojel ri ma israelitas ta ri echaꞌon chin ngekolotej. 26Y kꞌajariꞌ konojel ri nuwinaqul israelitas ngekolotej, achel ndubꞌij chupan ri rutzij ri Dios:

Chikikajal ri israelitas ndipuꞌun ri Kolonel,11:26 Sal. 14:7; Is. 59:20; Jn. 4:22

Y nduchꞌajchꞌojrisaj kánima ri eriy-rumam ri Jacob, chin ma ndikibꞌen chik ri ma utz ta chin ndibꞌan.

27Y kereꞌ chuqaꞌ ndubꞌij ri Dios chupan ri rutzij:

Jareꞌ ri pacto nibꞌen kikꞌin rejeꞌ,11:27 Jer. 31:33; He. 8:10; 10:16, 17

Atoq niwelesaj ri kimak chikij.

Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri Dios.

28Kin qetzij chi ekꞌo nuwinaqul israelitas eyakatajneq chirij ri utzulej teq tzij chin kolotajik, pero riꞌ chin kꞌo utz xukꞌen pe chiwa rix ma israelitas ta. Pero qetzij chuqaꞌ chi ri Dios xeruchaꞌ ri nuwinaqul israelitas y romariꞌ tzꞌan ngerajoꞌ,11:28 Dt. 7:8; 10:15 roma keriꞌ rusujun kan chake ri ojer teq katit-kimamaꞌ. 29Porque ri rusujun ri Dios chi ndubꞌen, kin ndubꞌen wi y ma ndujel ta ruwech rutzij,11:29 Nm. 23:19 y si ri Dios eroyon ri nuwinaqul israelitas, ma ndutzolij ta chuqaꞌ rutzij. 30Rubꞌanun kan rix ma xixniman ta chuwech ri Dios,11:30 Ef. 2:1, 2 pero xjoyowex iwech roma ri Dios, y riꞌ roma ri israelitas ma xeniman ta chuwech. 31Keriꞌ chuqaꞌ, ri israelitas ri ma kiniman ta ri Dios, ndipoqonex chik kiwech, y riꞌ roma ri Dios xujoyowaj iwech rix. 32Keriꞌ nibꞌij, porque ri Dios rubꞌiꞌin chi konojel wineq ma ngeniman ta chuwech,11:32 Ro. 3:9; Gá. 3:22 chin keriꞌ ndujoyowaj kiwech konojel.

33¡Kin santienta nim ri retamabꞌel y ri runojibꞌal ri Dios, kin achel jun nimalej bꞌeyomal keriꞌ! Ma jumbꞌey ngojtiker ndiqakꞌoxomaj11:33 Dt. 29:29; Job 11:7-9 ri ndubꞌen ruwech rijaꞌ chi ndubꞌen, nixta ngojtiker ndiqakꞌoxomaj ri runoꞌoj ndubꞌen chaqe roj wineq. 34Achel ndubꞌij chupan ri rutzij ri Dios ri tzꞌibꞌan kan: ¿Kꞌo kami jun wineq retaman achike ndunojij ri Ajaw? O, ¿kꞌo kami jun wineq xtitiker xtunukꞌ rubꞌeyal chuwech ri Dios pa ruwiꞌ ri achike utz chin ndubꞌen?11:34 Is. 40:13, 14; 1Co. 2:16 Nixta jun. 35Y, ¿kꞌo kami jun wineq ruyoꞌon nabꞌey jun achike chare ri Dios, chin keriꞌ ri Dios ndikꞌatzin ndutzolij rajel-rukꞌexel chare ri jun wineq riꞌ? Nixta jun. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 36Porque nojel ri ebꞌanun, ja rijaꞌ ri bꞌanayon kichin,11:36 1Co. 8:6; Col. 1:16; He. 2:10 ja rijaꞌ ri tzꞌamayon kichin, y chin ndikiyaꞌ ruqꞌij rijaꞌ erubꞌanun. ¡Kin ta jumul xtiyoꞌox ruqꞌij! Amén.

12

Ri kꞌakꞌakꞌ kꞌaslen kichin ri kitaqin ri Cristo

1Hermanos, rikꞌin nojel ri qabꞌiꞌin pe, kin qatzꞌeton chi ri Dios tzꞌan rujoyowan qawech. Romariꞌ, nikꞌutuj kamelal chiwa chi tijachaꞌ iwiꞌ12:1 1Co. 6:13 pa ruqꞌaꞌ, achel jun kꞌaslik y loqꞌolej ofrenda ri ndisuj chuwech. Porque kin keriꞌ wi rukꞌulun chi ndiyoꞌox ruqꞌij rijaꞌ, y jariꞌ ri ndiqaꞌ chuwech. 2Ma tibꞌen rix achel ndikibꞌen ri wineq bꞌaneq kánima chirij ri ndusuj ri rochꞌulew, xa kin tiyaꞌ qꞌij chare ri Dios chi tuyaꞌ jun kꞌakꞌakꞌ nojibꞌel12:2 Ef. 1:18; Col. 3:10 chiwa chin ndijalatej ri ikꞌaslen, y keriꞌ ndiwetamaj ri rurayibꞌel ri Dios, rayibꞌel ri kin utz, kin tzꞌaqet y kin ndiqaꞌ chuwech chi ndibꞌan.

3Riyin roma ri favor ruyoꞌon ri Dios pa nuwiꞌ chin nibꞌen ri rusamaj,12:3 Ef. 4:7 nibꞌij chiwa chiꞌijununal: Ma tinaꞌ chare chi más nim iqꞌij ke chuwech ri rubꞌanun ri Dios chiwa. Pa rukꞌexel riꞌ, xa kin tinojilaꞌ utz-utz achike rubꞌanun ri ikꞌaslen, y ri ndinojilaꞌ, kin ta rukꞌuan riꞌ rikꞌin ri janipeꞌ rix kꞌiyineq chupan ri kuqubꞌel kꞌuxlaj ruyoꞌon ri Ajaw chiwa chiꞌijununal. 4Porque achel roj wineq kꞌo qa-cuerpo ri kꞌiy ruwachinel ruqꞌa-raqen12:4 1Co. 12:12-14 ruchajin, y jalajaj kisamaj ndikibꞌen chikijununal, 5keriꞌ chuqaꞌ roj ri qataqin ri Cristo, roj kꞌiy, pero xe jun cuerpo qabꞌanun rikꞌin12:5 1Co. 12:20, 27 rijaꞌ, y roj ruwachinel ruqꞌa-raqen ri ru-cuerpo ri ndiqatolaꞌ qiꞌ chiqawech.

6Ri Dios ruyoꞌon ri ru-favor pa qawiꞌ, y romariꞌ ruyoꞌon jalajaj loqꞌolej teq sipanik chaqe12:6 1Co. 12:8-10; 1P. 4:10, 11 chin ndiqabꞌen ri rusamaj. Si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare jun, ja ri nduqꞌalajrisaj ri ndubꞌij pe ri Dios pa ránima, ri nduqꞌalajrisaj kin ta rukꞌuan riꞌ rikꞌin ri tijonik ruyoꞌon kan ri Ajaw chaqe. 7Si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare jun, ja ri ngerubꞌen servir ri eralkꞌuaꞌl ri Dios, kin jariꞌ ri tubꞌanaꞌ. Si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare chik jun, ja ri ngerutijoj ri hermanos rikꞌin ri rutzij ri Dios, kin kerutijoj kꞌa. 8Si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare chik jun, ja ri nduyaꞌ ruchuqꞌaꞌ ránima jun chik, kin jariꞌ ri tubꞌanaꞌ,12:8 Hch. 15:32 y si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare chik jun, ja ri ngerutoꞌ ri ndikꞌatzin kitoꞌik, ma tukꞌekꞌej, xa kin rikꞌin nojel ránima titoꞌon, y si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare chik jun, ja ri ndukꞌuaj kibꞌey ri hermanos, tutijaꞌ ruqꞌij chi utz kikꞌuaxik12:8 Hch. 20:28 ndubꞌen, y si ri loqꞌolej sipanik yoꞌon chare chik jun, ja ri ndupoqonaj kiwech chꞌaqa chik, tikikot ndipoqonan.

Ri ndikꞌatzin ndikibꞌen ri kitaqin chik ri Cristo

9Kixojowan rikꞌin nojel iwánima, tiyaꞌ kan roꞌiwacheq chuwech ri ma utz ta12:9 1Ts. 5:22 y kin tiwoqaj ri utz. 10Rix ichaqꞌ-inimal iwiꞌ roma itaqin ri Cristo, romariꞌ tiwojoꞌ iwiꞌ chiwech rikꞌin nojel iwánima, y tinaꞌ iwiꞌ chiꞌijununal chi más jubꞌaꞌ ok iqꞌij ke chikiwech ri ichaqꞌ-inimal iwiꞌ kikꞌin.12:10 Fil. 2:3; 1P. 2:17

11Titijaꞌ iqꞌij chi ndibꞌen ri samaj ruyoꞌon ri Ajaw chiwa, y ma kixqꞌoran, xa kin rikꞌin nojel iwánima tibꞌanaꞌ.

12Tzꞌan kixkikot chiroyobꞌexik ri favor nduyaꞌ ri Dios. Tikochꞌoꞌ ri kꞌayew ndiqꞌasaj pa ikꞌaslen, y jumul tibꞌanaꞌ orar.

13Keꞌitoꞌ ri hermanos ri ndikꞌatzin kitoꞌik.12:13 He. 6:10 Ri epataneq jukꞌan chik tinamit, tikꞌamaꞌ apu kiwech chin ndikiqꞌasaj ri aqꞌaꞌ pa iwachoch.

14Tikꞌutuj ru-favor ri Dios pa kiwiꞌ ri wineq ri ngixkitzeqlebꞌej chin ndikibꞌen itzel chiwa.12:14 Mt. 5:44 Ja ri utz tikꞌutuj y ma tikꞌutuj chi ndiqaqa kꞌayew pa kiwiꞌ.

15Kixkikot kikꞌin ri ngekikot, y kixoqꞌ kikꞌin ri ngeꞌoqꞌ.12:15 Job 30:25

16Junan ruwech itzij tibꞌanaꞌ chiwech, ma tinimrisaj iwiꞌ,12:16 Sal. 131:1; Pr. 3:7 xa kin utz tinaꞌ chare ngeꞌiwachibꞌilaj ri maneq ok kiqꞌij. Ma tibꞌen chi achel xe ta rix tzꞌan iwetaman chikiwech chꞌaqa chik.

17Ma tibꞌen rukꞌexel12:17 Pr. 20:22; Mt. 5:39 chake ri ndikibꞌen itzel chiwa, titijaꞌ iqꞌij chi ndibꞌen ri kin utz pa kiwech konojel. 18Tibꞌanaꞌ ri janipeꞌ ngixtiker ndibꞌen chin utz ndikꞌuaj iwiꞌ kikꞌin konojel wineq.12:18 Ro. 14:1919Hermanos ri tzꞌan ngixinwojoꞌ, nibꞌij chiwa chi ma tibꞌen rukꞌexel12:19 Lv. 19:18 chare jun ri rubꞌanun itzel chiwa, xa kin tiyaꞌ qꞌij chi ja ri Dios xtiyoꞌon rukꞌexel chare. Porque chupan ri rutzij tzꞌibꞌan kan, kereꞌ ndubꞌij: Pa nuqꞌaꞌ riyin kꞌo chin niyaꞌ castigo,12:19 Dt. 32:35 y pa nuqꞌaꞌ riyin kꞌo chin niyaꞌ rukꞌexel. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 20Romariꞌ, si ndichꞌumu rupan ri itzel nditzꞌeto awichin, tatzuquꞌ, si ndichaqiꞌj ruchiꞌ, tayaꞌ ruyaꞌ.12:20 Mt. 5:44; Lc. 6:27 Porque si keriꞌ ndabꞌen, kin ndabꞌen chare chi ndikꞌix roma ri ma utz ta rubꞌanun chawa. 21Ma tayaꞌ qꞌij chi ngachꞌakatej pa ruqꞌaꞌ ri ma utz ta, xa kin tabꞌanaꞌ ri utz chin ndichꞌakatej pa aqꞌaꞌ ri ma utz ta.

13

1Tinimaj kitzij ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri itinamit,13:1 1P. 2:13 porque nixta jun ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ ri man ta ja ri Dios yoyon,13:1 Dn. 2:21; 4:32 y konojel ri ekꞌo, ja ri Dios yoyon ri uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ. 2Romariꞌ, ri ndupabꞌaꞌ riꞌ chuwech ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit, chuwech ri ruyoꞌon ri Dios ndupabꞌaꞌ riꞌ. Y ri keriꞌ ngebꞌanun, ndiyoꞌox castigo pa kiwiꞌ. 3Porque ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit ma eyoꞌon ta chin ndikiyaꞌ xibꞌriꞌil pa kánima ri ngebꞌanun ri utz,13:3 1P. 2:14 xa chin ndikiyaꞌ xibꞌriꞌil pa kánima ri ngebꞌanun itzel teq achike. ¿Ndawojoꞌ rat ma ndaxibꞌij ta awiꞌ chuwech ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ? Tabꞌanaꞌ ri utz y rijaꞌ utz ngarutzꞌet. 4Porque rijaꞌ rusamajel ri Dios chin ngaruchajij. Pero si ndabꞌen ri ma utz ta, taxibꞌij awiꞌ chuwech, roma pa ruqꞌaꞌ rijaꞌ yoꞌon chi nduyaꞌ castigo. Porque rijaꞌ rusamajel ri Dios chin nduyaꞌ castigo chare ri ndibꞌanun itzel teq achike. 5Romariꞌ, ndikꞌatzin ndiqanimaj kitzij13:5 Ec. 8:2 ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit, ma xe ta chin ma tikiyaꞌ castigo pa qawiꞌ, xa kin roma chuqaꞌ ndiqanaꞌ pa qánima chi ri keriꞌ ndiqabꞌen, kin utz chuwech ri Dios. 6Y roma chuqaꞌ riꞌ ndiqataj impuestos, porque ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, erusamajelaꞌ ri Dios, y ja samaj riꞌ ri ndikibꞌen.

7Titojoꞌ nojel ri ndikꞌatzin chi nditaj.13:7 Mt. 22:21 Chare ri ndimolon xa achike na ruwech impuesto, titojoꞌ kꞌa. Keriꞌ chuqaꞌ ri kin rukꞌulun ndinimex rutzij, tinimaj rutzij. Y ri wineq ri kin nim kiqꞌij, nim kiqꞌij keꞌitzꞌetaꞌ chuqaꞌ rix.

8Ma jun achoq ikꞌin tikꞌojeꞌ ikꞌas, xa kin xe ri ndiwojoꞌ iwiꞌ chiwech13:8 Gá. 5:14; Stg. 2:8 tibꞌanaꞌ achel ikꞌas chare. Porque ri ngerajoꞌ ri wineq, kin rubꞌanun cumplir nojel ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. 9Porque ri ley ndubꞌij: Ma takanoj rukꞌexel ri achoq ikꞌin rat kꞌulan, ma kakamisan, ma kateleqꞌan, ma tarayij ri ruchajin jun chik. Keriꞌ ndubꞌij. Nojel reꞌ y ri chꞌaqa chik mandamientos ngeqabꞌen cumplir si ndiqabꞌen ri jun mandamiento ri kereꞌ ndubꞌij: Kaꞌawojoꞌ ri wineq achel ndawojoꞌ awiꞌ rat.13:9 Lv. 19:18; Mt. 22:39; Lc. 10:27 Keriꞌ ndubꞌij ri mandamiento. 10Ri jun ri ndojowan nixta jun itzel ndubꞌen chake ri wineq. Romariꞌ ri jun ri ndojowan, kin qetzij rubꞌanun cumplir nojel ri ndubꞌij ri ley.13:10 Mt. 22:4011Y tibꞌanaꞌ nojel reꞌ, porque iwetaman chi ri tiempo rojkꞌo wokami, kin tiempo chik chin ngixkꞌastej pe.13:11 1Co. 15:34; 1Ts. 5:6 Keriꞌ nibꞌij chiwa porque wokami más naqaj chik kꞌo ri qakolotajik ke atoq xqataqij. 12Ri qꞌequꞌ ndeqꞌax yan, y ja ndiseqresan pe. Romariꞌ tiqayaꞌ kan nojel ri itzel teq achike ngeqabꞌanalaꞌ ri kin chin wi ri qꞌequꞌ,13:12 Ef. 5:11 y tiqaweqaꞌ qiꞌ rikꞌin ri luz ri kin achel jun tobꞌel nduyaꞌ ri Dios chaqe. 13Tiqakꞌuaj jun chꞌajchꞌaj y chojmilej kꞌaslen, achel rukꞌulun chi ndikikꞌuaj ri ekꞌo pa luz, y ma tiqabꞌanalaꞌ xa apux chi mak rikꞌin ri qa-cuerpo, ma tiqaqꞌabꞌarisaj qiꞌ,13:13 Lc. 21:34; Ef. 5:18 ma tiqakꞌamalaꞌ qa qiꞌ xa achoq na ikꞌin chin ndiqabꞌen mak, ma tiqabꞌanalaꞌ ri itzel teq rayinik chin ri cuerpo, ma tiqabꞌen oyowal y ma itzel tiqanaꞌ chare chikij wineq ri utz kibꞌanun.13:13 Stg. 3:1414Xa kin tiyaꞌ qꞌij chare ri Ajaw Jesucristo chi ndisamej pa ikꞌaslen chin keriꞌ ri inoꞌoj ndubꞌen qa achel runoꞌoj rijaꞌ.13:14 Gá. 3:27; Col. 3:12 Ma tibꞌen ruwech chi ndibꞌen ri itzel teq rayinik13:14 Gá. 5:16 chin ri i-cuerpo.

14

Ma tiqabꞌen chi ngetzaq ri kꞌa maneq ok ruchuqꞌaꞌ kánima rikꞌin ri Ajaw

1Tikꞌamaꞌ apu kiwech ri hermanos ri kꞌa maneq ok ruchuqꞌaꞌ kánima rikꞌin ri Ajaw,14:1 1Co. 8:9 pero ma chin ta ndichuquchaꞌ iwiꞌ chi tzij kikꞌin roma ma junan ta ndinojij pa ruwiꞌ jun achike. 2Porque ekꞌo kitaqin chi nojel utz chin ndikꞌuxeꞌ, pero ekꞌo chuqaꞌ ri kꞌa maneq ok ruchuqꞌaꞌ kánima, ri kitaqin chi xe ok verduras utz chi ndikikꞌux. 3Ri nojel ruwech achike ndukꞌux, ma itzel tutzꞌet ri ma ndukꞌux ta nojel ruwech achike.14:3 Col. 2:16 Keriꞌ chuqaꞌ ri ma nojel ta ruwech achike ndukꞌux, ma tiwalal chirij ri jun ri nojel ruwech achike ndukꞌux, porque ri Dios rukꞌamon apu chuqaꞌ ruwech rijaꞌ. 4Jakꞌa rat, ¿achike kꞌa rat chin ndabꞌij si utz o ma utz ta ndajin rikꞌin rusamajel jun chik?14:4 Stg. 4:12 Xaxe ri rajaw kꞌo ruqꞌaꞌ chi ndubꞌij si utz o ma utz ta ndajin rikꞌin. Y jun rusamajel ri Ajaw kin xtitzꞌetetej chi utz ndajin rikꞌin, porque ri Ajaw rikꞌin ri ruchuqꞌaꞌ nditiker ndubꞌen chi ri samajel utz ndubꞌen chuwech.

5Ekꞌo chuqaꞌ kitaqin chi ekꞌo qꞌij más enimalej chikiwech chꞌaqa chik, pero ekꞌo chuqaꞌ ndikinojij chi nojel teq qꞌij ejunan, pero chiꞌijununal titaqij ri ndunaꞌ iwánima chi más utz nditaqij pa ruwiꞌ reꞌ. 6Ri ndikibꞌilaꞌ chi ekꞌo qꞌij más enimalej chikiwech chꞌaqa chik qꞌij, chin ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw ndikichajij ri qꞌij riꞌ. Ri ndikinaꞌ chi utz ndikꞌuxeꞌ nojel, chin ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw ndikikꞌux nojel y ndikimatioxij14:6 1Ti. 4:3, 4 chare ri Dios. Keriꞌ chuqaꞌ ri ma nojel ta ruwech achike ndikikꞌux, keriꞌ ndikibꞌen chin ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw y jajun rejeꞌ ndikimatioxij chare ri Dios ri achike ndikikꞌux.

7Porque ri roj kꞌes, ma roj rajaw ta ri qakꞌaslen,14:7 2Co. 5:15; Gá. 2:20 y ri ngojken e, ma roj rajaw ta ri qakamik. 8Roma kꞌa riꞌ, si kꞌa roj kꞌes, chin ndiqayaꞌ ruqꞌij ri Ajaw, y si ngojken e, chin ndiqayaꞌ chuqaꞌ ruqꞌij ri Ajaw. Si kꞌa roj kꞌes o ngojken e, kin roj richin ri Ajaw.14:8 Fil. 1:209Porque ri achike roma xken ri Cristo y xkꞌojeꞌ chi pe rukꞌaslen, jareꞌ: Chin xok Ajaw14:9 Hch. 10:36 pa kiwiꞌ ri animaꞌiꞌ y pa qawiꞌ roj ri kꞌa kꞌo qakꞌaslen.

10Jakꞌa rat ri kꞌa maneq ok ruchuqꞌaꞌ awánima rikꞌin ri Ajaw, ¿achike roma ngawalal chirij ri a-hermano? Y keriꞌ chuqaꞌ rat ri kꞌo ruchuqꞌaꞌ awánima rikꞌin ri Ajaw, ¿achike roma itzel ndatzꞌet ruwech ri a-hermano? Porque nderilaꞌ qꞌij atoq roj qonojel ngojbꞌeqaqa chuwech ri Dios chin ndiqꞌat tzij pa qawiꞌ.14:10 2Co. 5:1011Achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios:

Kin qetzij chi riyin kꞌo nukꞌaslen, ndichajeꞌ ri Ajaw,

Y keriꞌ chuqaꞌ qetzij chi konojel ngetuxukeꞌ chinuwech,

Y konojel ndukibꞌilaꞌ chi ja riyin ri Dios.14:11 Is. 45:23; Fil. 2:11

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

12Romariꞌ, nderilaꞌ qꞌij atoq chiqajununal ndeqabꞌij14:12 Mt. 12:36; 1P. 4:5 chuwech ri Dios ri xqabꞌen pa qakꞌaslen.

13Y romariꞌ, roj qonojel chiqajununal ma qojwalal chik chirij jun. Ri más utz chi ndiqabꞌen roj ri kꞌo ruchuqꞌaꞌ qánima rikꞌin ri Ajaw jareꞌ: Kin tiqayaꞌ pa qánima chi ma ndiqabꞌen jun achike ri ndubꞌen chare jun hermano chi ndiril jun roma xtuyaꞌ kan ri Dios14:13 1Co. 8:9 o xtisach ri bꞌey chuwech. 14Riyin roma xe jun nubꞌanun rikꞌin ri Ajaw Jesús, kin wetaman y nunaꞌon pa wánima chi nojel ri erubꞌanun ri Dios chin ngekꞌuxeꞌ, kin echꞌajchꞌaj wi, pero si kꞌo jun ndunaꞌ pa ránima chi ekꞌo ri ebꞌanun roma ri Dios ma echꞌajchꞌaj ta chin ngekꞌuxeꞌ, chare rijaꞌ kin keriꞌ wi kꞌa riꞌ.14:14 1Co. 8:715Pero si roma ri achike ndakꞌux, ndapoyisaj ránima jun hermano porque pa ruwech rijaꞌ xajan ri ngatajin rikꞌin, ndiqꞌalajin chi ri akꞌaslen ma ukꞌuan chi ta roma ri ajowabꞌel. Ma tabꞌen chi roma ri achike ndakꞌux, xtitzaq14:15 1Co. 8:11 jun hermano ri achoq roma xken ri Cristo. 16Romariꞌ titijaꞌ iqꞌij chi ma roma ri achike ndibꞌen xkewalal ri wineq chiwij,14:16 Tit. 2:5 maske pa iwech rix kin utz ri ngixtajin rikꞌin. 17Porque rukꞌuꞌx ri utz chi ndiqabꞌen roj ri rojkꞌo pa ru-reino ri Dios, ma ja ta ri achike ndiqakꞌux o ndiqatij, xa kin ja ri ndiqakꞌuaj jun chojmilej kꞌaslen, ri ndikꞌojeꞌ uxlanen chiqakajal kikꞌin konojel, y ri ngojkikot roma kꞌo ri Espíritu Santo pa qánima. 18Porque ri keriꞌ rukꞌaslen rukꞌuan, ndubꞌen rusamaj ri Cristo, kin ndiqaꞌ wi chuwech ri Dios, y utz rutzijol ndibꞌan chikikajal ri wineq.14:18 2Co. 8:21

19Y roma kꞌa riꞌ, tiqatijaꞌ qaqꞌij chi ndiqabꞌen ri ndukꞌen pe uxlanen14:19 Sal. 34:14; Ro. 12:18 chiqakajal, y tiqakanoj achike ndiqabꞌen chin ndiqatoꞌ qiꞌ chiqawech chin ngojkꞌiy pa qakꞌaslen14:19 Ef. 4:12, 29 chiraqen ri Ajaw. 20Ma tayuj ri samaj rubꞌanun ri Dios pa ránima jun hermano roma ri achike ndakꞌux. Qetzij wi chi nojel ri erubꞌanun ri Dios chin ndikꞌuxeꞌ, utz chin ndikꞌuxeꞌ, pero ri ma utz ta, ja ri ndakꞌux jun achike ri ndubꞌen chare jun hermano chi nduyaꞌ kan ri Dios. 21Romariꞌ nibꞌij chiwa: Más utz ma tiqakꞌux tiꞌij, nixta tiqatij vino, nixta tiqabꞌen jun achike ri ndubꞌen chare jun hermano chi nduyaꞌ kan ri Dios. 22Si ataqin pa awánima chi utz abꞌanun chuwech ri Dios rikꞌin ri ndakꞌux o ndatij, xe pa awánima rat tikꞌojeꞌ chi keriꞌ. ¡Kin jabꞌel roruqꞌij ri ndunaꞌ chi nojel ri ndubꞌen, kin utz chuwech ri Dios!14:22 1Jn. 3:2123Jakꞌa ri kakaꞌ rukꞌuꞌx pa ruwiꞌ ri achike ndukꞌux, mak ndajin rikꞌin, porque ma rikꞌin ta nojel ránima ndukꞌux. Y nojel ri ndabꞌen rikꞌin kakaꞌ akꞌuꞌx, kin mak chuwech ri Dios.

15

Achel rukꞌamon qawech ri Cristo, keriꞌ tiqakꞌamaꞌ qawech chiqawech

1Romariꞌ, roj ri kꞌo ruchuqꞌaꞌ qánima rikꞌin ri Ajaw, keqakochꞌoꞌ ri hermanos kꞌa maneq ok ruchuqꞌaꞌ kánima,15:1 1Ts. 5:14 y ma tiqabꞌen xaxe ri ndiqaꞌ chiqawech roj. 2Chiqajununal tiqabꞌanaꞌ ri ndiqaꞌ chikiwech ri hermanos,15:2 Fil. 2:4 chin kꞌo utz ndukꞌen pe chake y ndikꞌojeꞌ más ruchuqꞌaꞌ kánima rikꞌin ri Ajaw. 3Porque ni siquiera ri Cristo ma xe ta ri xqaꞌ chuwech rijaꞌ ri xubꞌen. Xa xuqꞌasaj chuqaꞌ pa rukꞌaslen ri tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios, ri kereꞌ ndubꞌij: Ri itzel teq tzij xekibꞌij chawij ri itzel ngetzꞌeto awichin, chuwij chuqaꞌ riyin xeqaqa.15:3 Sal. 69:9 Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 4Porque ri xtzꞌibꞌex chupan ri rutzij ri Dios ojer kan, xtzꞌibꞌex chin ngojtijox15:4 2Ti. 3:16, 17 roj, chin keriꞌ roma ri xtzꞌibꞌex kan, ndiqil ruchuqꞌaꞌ qánima y ngojkochꞌon pa qakꞌaslen chiroyobꞌexik ri rusujun ri Dios. 5Ri Dios ri ndiyoꞌon quchuqꞌaꞌ chin ngojkochꞌon y ndibꞌochiꞌin qánima, kin ta xtubꞌen chiwa chi xe jun iwánima ndibꞌen15:5 Ro. 12:16; 1Co. 1:10 chiwech, achel rukꞌutun kan ri Cristo Jesús. 6Chin keriꞌ xe jun ibꞌanun chiwech y jun ruwech itzij ndiyaꞌ ruqꞌij ri ru-Dios y Rutataꞌ ri Kajaw Jesucristo.

7Romariꞌ, kin achel rukꞌamon qawech ri Cristo chin ndiyoꞌox ruqꞌij ri Dios, keriꞌ chuqaꞌ tikꞌamaꞌ iwech rix chiwech. 8Keriꞌ nibꞌij chiwa porque ri Cristo okuneq rusamajel ri Dios chiqakajal roj israelitas15:8 Mt. 15:24; Jn. 1:11 chin ndiqꞌalajin chi ri Dios ma ndujel ta ruwech rutzij, porque kin nduyaꞌ ri rusujun kan chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ.15:8 2Co. 1:209Y okuneq chuqaꞌ rusamajel ri Dios chin keriꞌ ri ma israelitas ta kin xtikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios porque ndijoyowex kiwech roma rijaꞌ, achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios ri kereꞌ ndubꞌij:

Romariꞌ, kin xtinyaꞌ aqꞌij chikikajal ri ma israelitas ta

Y nibꞌixaj ri abꞌiꞌ.15:9 Sal. 18:49

10Y jun chik apeꞌ chupan ri rutzij ri Dios ndubꞌij:

¡Kixkikot rix ma israelitas ta, junan kikꞌin ri rutinamit ri Dios!15:10 Dt. 32:43

11Y jun chik apeꞌ chupan ri rutzij ri Dios ndubꞌij:

Rix iwonojel ri ma rix israelitas ta y nojel teq kiwech wineq,

¡Tiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw!15:11 Sal. 117:1

12Y jun chik apeꞌ chupan ri rutzij ri Dios, ri profeta Isaías kereꞌ xubꞌij:

Ri Jesé kin xtalex jun riy-rumam

Ri ndubꞌen reinar pa kiwiꞌ ri ma israelitas ta.

Y rejeꞌ kin xtikoyobꞌej chi rikꞌin rijaꞌ ndikil ri rusujun kan ri Dios.15:12 Is. 11:10

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

13Y ri Dios ri nditoꞌon kichin ri wineq chin ndikoyobꞌej ri rusujun kan, kin ta xtubꞌen chiwa chi ngixkikot y kin ta xtuyaꞌ chuqaꞌ uxlanen pa iwánima roma itaqin rijaꞌ. Y keriꞌ rikꞌin ri ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo,15:13 1Ts. 1:5 rix rikꞌin nojel iwánima ndiwoyobꞌej ri rusujun kan ri Dios.

Ri rusamaj ri Pablo chikikajal ri ma israelitas ta

14Nu-hermanos, riyin kin kuqul nukꞌuꞌx chi bꞌaneq iwánima chubꞌanik ri utz, y kin kꞌiy iwetaman15:14 1Co. 8:1 pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios, y ngixtiker chuqaꞌ ndipixabꞌaj iwiꞌ chiwech pa ruwiꞌ ri utz chi ndibꞌen. 15Pero riyin xinkowij wiꞌ xintzꞌibꞌaj jujun teq achike chupan re wuj reꞌ, chin nikꞌuxlaꞌaj chiwa ri iwetaman chik. Keriꞌ nibꞌen porque ri Dios kin ruyoꞌon ri ru-favor15:15 Ef. 3:7, 8 pa nuwiꞌ 16chi yin okuneq jun sacerdote rusamajel ri Cristo Jesús chin ngenjech ri ma israelitas ta pa ruqꞌaꞌ ri Dios.15:16 Gá. 2:8, 9; 1Ti. 2:7 Ndikꞌatzin nitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chake, utzulej tzij ri pataneq rikꞌin ri Dios, chin keriꞌ ngeꞌok jun ofrenda ri ndiqaꞌ chuwech rijaꞌ, jun ofrenda chꞌajchꞌojrisan roma ri Espíritu Santo.

17Riyin roma xe jun nubꞌanun rikꞌin ri Cristo Jesús, santienta ngikikot roma ri rusamaj ri Dios nubꞌanun. 18Porque riyin ma nikowij ta wiꞌ chin ngichꞌaꞌa pa ruwiꞌ jun chik achike, xa kin xe pa ruwiꞌ ri rubꞌanun ri Cristo chinuqꞌaꞌ atoq ngichꞌaꞌa y ngisamej pa rubꞌiꞌ,15:18 Hch. 21:19; 2Co. 3:5 samaj ri nibꞌen chikikajal ri ma israelitas ta chin ndikinimaj rijaꞌ. 19Y ri samaj riꞌ, ndiqꞌalajin rikꞌin nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios y nimalej teq achike ri ma jumbꞌey etzꞌeton,15:19 Hch. 19:11; 2Co. 12:12 ri erubꞌanun pe ri ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo chinuqꞌaꞌ. Riyin pa tinamit Jerusalén nutzꞌukun pe rutzijoxik ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Cristo, y nojel teq apeꞌ yin qꞌaxneq wi, nuyoꞌon pe rutzijol hasta pa rochꞌulew Iliria. 20Y kin nuyoꞌon pa wánima nitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik apeꞌ kꞌajani akꞌaxan rubꞌiꞌ ri Cristo,15:20 2Co. 10:15, 16 chin keriꞌ ma ngisamej ta apeꞌ yoꞌon chik utzulej rutzijol rijaꞌ koma chꞌaqa chik. 21Xa kin nibꞌen achel ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios:

Ri achoq chake ma jumbꞌey yoꞌon rutzijol, kin xtiketamaj achike Rijaꞌ,

Y ri ma jumbꞌey kakꞌaxan rutzijol, kin xtikikꞌoxomaj15:21 Is. 52:15 chuqaꞌ ri rutijonik.

Keriꞌ tzꞌibꞌan kan.

Ri Pablo ndubꞌen ruwech chi ngebꞌerutzꞌetaꞌ ri hermanos aj Roma

22Riyin nuyoꞌon pa wánima ngixbꞌentzꞌetaꞌ pa tinamit Roma, pero ma yin bꞌaneq ta15:22 Ro. 1:13 roma kꞌiy apeꞌ xkꞌatzin xintzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik. 23Pero wokami xinkꞌis rutzijoxik ri utzulej teq tzij chin kolotajik chupan teq re rochꞌulew reꞌ, y roma kꞌo chik junaꞌ nurayin pe chi ngixbꞌentzꞌetaꞌ, 24nunojin chi atoq nitzꞌen bꞌey chin ngibꞌa pa rochꞌulew España, ngineqꞌax iwikꞌin pa nubꞌey y atoq xikikot yan kaꞌi-oxiꞌ qꞌij junan iwikꞌin, niwojoꞌ chi nginitoꞌ e rikꞌin ri ndikꞌatzin chuwa,15:24 Hch. 15:3 chin nitzꞌen chik nubꞌey. 25Pero nabꞌey ndikꞌatzin ngibꞌa pa tinamit Jerusalén chin nejachaꞌ jun ofrenda chin kitoꞌik ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ekꞌo chiriꞌ. 26Porque ri hermanos aj rochꞌulew Macedonia y aj rochꞌulew Acaya, xalex pa kánima xkimal jun ofrenda chin kitoꞌik15:26 2Co. 9:2 ri hermanos ri maneq ok kichajin ri ekꞌo chikikajal ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios pa tinamit Jerusalén. 27Ri hermanos riꞌ xalex pa kánima xkimal ri ofrenda riꞌ, pero kin kꞌas wi chikij chin ngetoꞌon. Porque ri ma israelitas ta xkil ri favor nduyaꞌ ri Dios koma ri israelitas, romariꞌ ndikꞌatzin chuqaꞌ chi rejeꞌ ngekitoꞌ ri israelitas rikꞌin ri ndikꞌatzin chake chin ndikiqꞌasaj ri kikꞌaslen.15:27 1Co. 9:1128Y atoq nubꞌanun chi kan re samaj reꞌ, y nujachon nojel re ofrenda reꞌ, nitzꞌen bꞌey chin ngibꞌa pa rochꞌulew España y ngineqꞌax iwikꞌin. 29Y wetaman chi atoq ngibꞌeqaqa iwikꞌin, ri Cristo kin nim wi favor xtuyaꞌ pa qawiꞌ.

30Hermanos, pa rubꞌiꞌ ri Qajaw Jesucristo y roma ri ajowabꞌel ruyoꞌon ri Espíritu Santo pa qánima, nikꞌutuj kamelal chiwa chi kinitoꞌ rikꞌin ndibꞌen orar chare ri Dios woma.15:30 2Co. 1:10, 1131Tikꞌutuj chare chi ma kiqaqa pa kiqꞌaꞌ ri wineq ekꞌo pa rochꞌulew Judea ri kꞌajani tikitaqij ri Jesucristo,15:31 2Ts. 3:2 y tikꞌutuj chuqaꞌ chi ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ekꞌo pa tinamit Jerusalén kin ta ngematioxin chare rijaꞌ roma ri kitoꞌik nikꞌuaj chake. 32Chin keriꞌ ngikikot ngibꞌeqaqa iwikꞌin, si jariꞌ ri rurayibꞌel ri Dios,15:32 Ro. 1:10 y keriꞌ nginuxlan e jun jarupeꞌ qꞌij chiꞌikajal. 33Y ri Dios ri ndiyoꞌon uxlanen pa qánima, kin ta xtikꞌojeꞌ iwikꞌin rix iwonojel.15:33 Fil. 4:9 Amén.

16

Ri Pablo nduteq e ruxunaqil kiwech ri hermanos

1Nikꞌutuj nukamelal chiwa pa ruwiꞌ ri qa-hermana Febe, jun diaconisa chikikajal ri hermanos ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw pa tinamit Cencreas,16:1 Hch. 18:182chi tikꞌamaꞌ apu utz-utz ruwech pa rubꞌiꞌ ri Ajaw, kin achel rukꞌulun ndikꞌan kiwech ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios. Titoꞌ rikꞌin ri achike ndikꞌatzin chare, porque rijaꞌ kꞌiy erutoꞌon y chikikajal ri erutoꞌon yinkꞌo riyin.

3Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri hermana Prisca y ri hermano Aquila,16:3 2Ti. 4:19 ri junan qabꞌanun pe rusamaj ri Cristo Jesús kikꞌin. 4Rejeꞌ jutzꞌima xekamisex roma nutoꞌik riyin, y ma xe ta riyin ngimatioxin chake, xa kin keriꞌ chuqaꞌ ndikibꞌen konojel ri bꞌotzaj teq hermanos ma israelitas ta ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw. 5Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri eralkꞌuaꞌl ri Dios ri ndikimal kiꞌ pa kachoch ri Prisca y ri Aquila.16:5 1Co. 16:19 Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Epéneto ri tzꞌan niwojoꞌ. Ja rijaꞌ ri nabꞌey xutaqij ri Cristo pa rochꞌulew Asia. 6Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri María. Rijaꞌ kin kꞌiy samaj rubꞌanun chiꞌikajal. 7Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Andrónico y ri Junias, ri enuwinaqul ri junan xqachibꞌilaj qiꞌ pa cheꞌ kikꞌin. Rejeꞌ kin kꞌo kiqꞌij chikikajal ri apóstoles, y nabꞌey xkitaqij ri Jesucristo ke chinuwech riyin.

8Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Ampliato ri tzꞌan niwojoꞌ roma xe jun rubꞌanun rikꞌin ri Ajaw. 9Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Urbano ri junan qabꞌanun pe rusamaj ri Cristo rikꞌin. Keriꞌ chuqaꞌ tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Estaquis ri tzꞌan niwojoꞌ. 10Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Apeles. Rijaꞌ maske ruqꞌasan kꞌayew, kin xqꞌalajin chi qetzij rutaqin ri Cristo. Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri ekꞌo pa rachoch ri Aristóbulo. 11Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Herodión, jun nuwinaqul. Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri ekꞌo pa rachoch ri Narciso, rejeꞌ xe jun kibꞌanun rikꞌin ri Ajaw. 12Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri Trifena y ri Trifosa. Rejeꞌ ndikibꞌen rusamaj ri Ajaw. Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri hermana Pérside ri tzꞌan ndiqajoꞌ. Rijaꞌ kꞌiy rusamaj ri Ajaw rubꞌanun. 13Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri hermano Rufo, jun achi nimalej ruqꞌij chikikajal ri kitaqin ri Ajaw. Tiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri ruteꞌ, ri kin achel nteꞌ chuqaꞌ riyin. 14Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri hermanos Asíncrito, ri Flegonte, ri Hermes, ri Patrobas, ri Hermas y konojel ri hermanos ri ekꞌo kikꞌin. 15Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri hermano Filólogo, ri Julia, ri Nereo y ri ranaꞌ. Tiyaꞌ ruxunaqil kiwech ri Olimpas y konojel ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ekꞌo kikꞌin.

16Tiyaꞌ ruxunaqil iwech chiwech16:16 1P. 5:14 rikꞌin jun loqꞌolej tzꞌubꞌanik chiꞌiqꞌoꞌtz. Konojel ri bꞌotzaj teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Cristo, ndikiteq e ruxunaqil iwech.

17Nikꞌutuj kamelal chiwa hermanos chi tichajij iwiꞌ chikiwech ri ndikajoꞌ ndikijech iwech, y ndikiyaꞌ jun achike pa ibꞌey chi ndiwil jun roma ndiyaꞌ kan ri utzulej tijonik kꞌutun kan chiwech. Ma tiwachibꞌilaj iwiꞌ kikꞌin.16:17 2Ts. 3:6; 2Jn. 1018Porque ri wineq ri keriꞌ ngekibꞌanalaꞌ, ma rusamaj ta ri Qajaw Jesucristo ngetajin chubꞌanik, xa ja ri itzel teq rayinik chin ri ki-cuerpo ri ngetajin rikꞌin. Rikꞌin chaꞌon teq tzij y rikꞌin tzij chin ndikiyaꞌ kiqꞌij wineq, ndikisuqꞌulaꞌ kinoꞌoj16:18 Col. 2:4 ri payaya ndiqasex kijolon. 19Konojel wineq ketaman chi kin ngixniman chuwech ri Dios, y riꞌ ndubꞌen chuwa chi tzꞌan ngikikot. Pero niwojoꞌ chi kꞌes inoꞌoj chin ndibꞌen ri utz, y tibꞌanaꞌ chi ma kꞌes ta inoꞌoj chuwech ri itzel teq achike. 20Xa jubꞌaꞌ chik tiempo ndirajoꞌ chi ri Dios ri ndiyoꞌon uxlanen pa qánima, ndubꞌen chare ri Satanás chi ndikꞌojeꞌ chuxeꞌ iwaqen.16:20 Gn. 3:15 Ri favor ri nduyaꞌ ri Qajaw Jesús kin ta xtikꞌojeꞌ pa iwiꞌ.

21Ri Timoteo16:21 Hch. 16:1 nduteq ruxunaqil iwech. Rijaꞌ junan ngojsamej rikꞌin pa rusamaj ri Ajaw. Keriꞌ chuqaꞌ ndikiteq ruxunaqil iwech ri nuwinaqul Lucio, ri Jasón16:21 Hch. 17:5 y ri Sosípatro.

22Riyin Tercio, ri ngitzꞌibꞌan e rutzij ri Pablo chiwa, niteq e chuqaꞌ ruxunaqil iwech pa rubꞌiꞌ ri Ajaw.

23Ri Gayo16:23 1Co. 1:14 nduteq chuqaꞌ ruxunaqil iwech. Rijaꞌ rukꞌamon apu nuwech pa rachoch, achel ndubꞌen kikꞌin konojel ri ralkꞌuaꞌl ri Dios ri ngetuqaqa waweꞌ. Ri Erasto16:23 Hch. 19:22 ri ndibꞌanun cuenta ri méra chin ri tinamit chireꞌ, nduteq e ruxunaqil iwech. Ri hermano Cuarto nduteq e chuqaꞌ ruxunaqil iwech. 24Kin ta xtikꞌojeꞌ pa iwiꞌ rix iwonojel ri favor ri nduyaꞌ ri Qajaw Jesucristo. Amén.16:24 Ri tzij ngeqil chupan re versículo reꞌ, ma chupan ta konojel ri ojer teq manuscritos más kꞌo keqalen ekꞌo wi.

Tiyoꞌox ruqꞌij ri Dios

25Tiqayaꞌ ruqꞌij ri Dios, ri nditiker ndubꞌen chiwa chi más ndikꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ iwánima rikꞌin, achel ndubꞌij ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri niyaꞌ rutzijol, ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Jesucristo. Ja utzulej tzij riꞌ ri runabꞌan pe ri Dios chin ndukusaj chin ngerukal ri jalajaj kiwech wineq chochꞌulew, y xe jampeꞌ pa nabꞌey ewan pe rubꞌeyal,16:25 Col. 1:25-2726pero chupan re tiempo rojkꞌo, xqꞌalajrisex16:26 2Ti. 1:10 chiqawech. Y achel kiqꞌalajrisan kan ri profetas chi kꞌo jun qꞌij ndibꞌanatej, y achel chuqaꞌ rubꞌanun kan mandar ri Dios ri kin jumul kꞌo, roj ndiqayaꞌ rutzijol chake ri jalajaj kiwech wineq chochꞌulew chi tikitaqij ri Jesucristo y tikinimaj rutzij.

27Y roma ri ndubꞌen ri Jesucristo qoma, ¡kin ta jumul ndiqayaꞌ ruqꞌij ri Dios ri kin xe wi rijaꞌ Dios, y kꞌo nojel nojibꞌel rikꞌin! Amén.