Ri wuj apeꞌ tzꞌibꞌan kan ri samaj xkibꞌen ri apóstoles
1Ri Jesús ndubꞌij chake ri apóstoles chi kin xkebꞌan bautizar rikꞌin ri Espíritu Santo
1Rat nimalej aqꞌij Teófilo,1:1 Lc. 1:1-4 chupan ri nabꞌey wuj xinteq e chawa, xintzꞌibꞌaj e ri samaj xutzꞌuk rubꞌanik ri Jesús y ri tijonik xuyaꞌ, 2hasta kꞌa xuqaqa na ri qꞌij atoq xukꞌuꞌex e chikaj.1:2 1Ti. 3:16 Pero atoq kꞌajani tibꞌa e, xchꞌaꞌa chake ri apóstoles eruchaꞌon. Y chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo xubꞌij rubꞌeyal ri achike ndikꞌatzin ndikibꞌen kan.1:2 Mt. 28:19, 20; Mr. 16:153Y atoq ruqꞌasan chik ri kamik, y xkꞌastej yan pe chikikajal ri animaꞌiꞌ, kꞌiy mul xukꞌut riꞌ chikiwech ri apóstoles1:3 1Co. 15:5-8 chupan 40 qꞌij. Y xchꞌaꞌa chake pa ruwiꞌ ri achike rubꞌeyal chin ngeꞌok ri wineq pa ru-reino ri Dios.
4Y jun qꞌij atoq ri Jesús kꞌa kꞌo na kikꞌin ri apóstoles, kereꞌ xubꞌij chake: Ma kixel yan e pa tinamit Jerusalén,1:4 Lc. 24:49 xa kin tiwoyobꞌej ri rusujun ri Tataꞌaj Dios, achel ri nubꞌiꞌin pe riyin1:4 Jn. 14:16, 26; 16:7 chiwa. 5Kin qetzij chi ri Juan ri Bautista xixrubꞌen bautizar rikꞌin yaꞌ, pero pa kaꞌi-oxiꞌ qꞌij apu, ngixbꞌan bautizar rikꞌin ri Espíritu Santo,1:5 Hch. 11:16 xchajeꞌ ri Jesús.
Ri Jesús nditzolij e chikaj
6Kꞌo jun qꞌij ri kimolon kiꞌ rikꞌin ri Jesús, kereꞌ xkibꞌij chare: Ajaw, ¿ja chupan re tiempo reꞌ ndayaꞌ chik jun qawinaqul chin ndubꞌen reinar pa qawiꞌ roj israelitas?
7Y ri Jesús xubꞌij chake: Chiwa rix ma yoꞌon ta qꞌij chi ndiwetamaj1:7 1Ts. 5:1 ri qꞌij y ri tiempo atoq ndibꞌanatej riꞌ. Riꞌ xe ri Nataꞌ Dios ri kꞌo nojel uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ etamayon. 8Pero atoq nduqaqa ri Espíritu Santo pa iwiꞌ, ndiyoꞌox uchuqꞌaꞌ chiwa chin ndiyaꞌ utzulej nutzijol pa tinamit Jerusalén, pa nojel teq tinamit chin ri rochꞌulew Judea y chin ri rochꞌulew Samaria, y pa teq tinamit ri kꞌa más nej ekꞌo chuwech ri rochꞌulew,1:8 Lc. 24:47, 48 xchajeꞌ ri Jesús.
9Y atoq xukꞌis rubꞌixik reꞌ, ri kimolon kiꞌ ndikitzutzaꞌ ri Jesús atoq xukꞌuꞌex e chikaj y jun nube xewan richin y ma xkitzꞌet chi ta. 10Y atoq rejeꞌ kꞌa keriꞌ na chꞌikil e kiwech chirij ri Jesús ri bꞌaneq e chikaj, kꞌateꞌ ruwech xkiyaꞌ cuenta chare chi epeꞌel chikikajal ekaꞌiꞌ achiꞌaꞌ kikusan jabꞌel teq puchupuj tzieq, 11y ri kaꞌiꞌ achiꞌaꞌ riꞌ xkibꞌij: Achiꞌaꞌ aj Galilea, ¿achike roma ngixtzuꞌun e chikaj? Ri Jesús ri xitzꞌet rix wokami ri xukꞌamer qa chiꞌikajal chin xukꞌuꞌex e chikaj, nduqaqa chik jumbꞌey,1:11 Jn. 14:3 y achel xitzꞌet chi xbꞌa, keriꞌ chik nduqaqa.1:11 Ap. 1:7
Ri apóstoles ndikichaꞌ ri Matías chin ndok kachibꞌil
12Atoq xbꞌanatej yan riꞌ, ri xetzꞌeto ri Jesús chiriꞌ pa juyuꞌ rubꞌiniꞌan Olivos xetzolij pa tinamit Jerusalén. Ri bꞌey xkibꞌen pe, ma kꞌiy ta, xa ja achel yoꞌon qꞌij chake ri israelitas chin ngebꞌiyin pa jun uxlanibꞌel qꞌij.1:12 Ri israelitas, xaxe jun laꞌeq kilómetro yoꞌon qꞌij chake chi ngebꞌiyin chupan jun uxlanibꞌel qꞌij.13Atoq xebꞌeqaqa pa tinamit, xejoteꞌ pa rukan piso chin ri jay apeꞌ ngekꞌojeꞌ. Ri ekꞌo chupan ri jay riꞌ, ja ri Pedro, ri Juan, ri Santiago, ri Andrés, ri Felipe, ri Tomás, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Santiago rukꞌajol ri Alfeo, ri Simón ri ndibꞌix Celote1:13 Chin ndawetamaj achike ndubꞌij tzij Celote, takanoj re tzij reꞌ pa glosario. chare y ri Judas ri rukꞌajol ri Santiago. 14Konojel rejeꞌ xe jun kánima kibꞌanun ngetajin rikꞌin oración junan kikꞌin ri ixoqiꞌ ri xeꞌoqan richin ri Jesús, kikꞌin chuqaꞌ ri eruchaqꞌ1:14 Mt. 13:55 ri Jesús, y ri María ri ruteꞌ.
15Chupan teq ri qꞌij riꞌ, kimolon kiꞌ jun laꞌeq 120 ri kitaqin ri Jesús, y ri Pedro xpeꞌeꞌ pa kinikꞌajal y kereꞌ xubꞌij: 16Hermanos nuwinaqul, kin xkꞌatzin wi chi xbꞌanatej ri tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo1:16 2S. 23:2 pa ruchiꞌ ri rey David ojer pa ruwiꞌ ri achike xubꞌen ri Judas Iscariote,1:16 Sal. 41:9 ri xok ukꞌuey kibꞌey1:16 Jn. 18:3 ri wineq ri xetzꞌamo e ri Jesús. 17Ri Judas keriꞌ xubꞌen, maske xchaꞌox roma ri Jesús1:17 Mr. 3:14 chin xok apóstol y xubꞌen samaj junan qikꞌin. 18Rijaꞌ xbꞌerutzeqebꞌaꞌ riꞌ,1:18 Mt. 27:5 xtzaq pe, xuqajibꞌej rujolon xqaqa pa ulew, y xraqꞌachꞌitej rupan y ri ruxkolobꞌ xebꞌeꞌel pe saqil. Rikꞌin ri méra xyoꞌox chare ri Judas roma ri mak xubꞌen chi xujech ri Jesús pa kiqꞌaꞌ ri wineq, xloqꞌ jun ulew. 19Y konojel ri ekꞌo pa tinamit Jerusalén xkakꞌaxaj achike modo xken ri Judas. Romariꞌ, ri jun ulew riꞌ ndibꞌix Hacéldama chare, y reꞌ pa qachꞌabꞌel roj, ndubꞌij tzij, ulew apeꞌ xbꞌiyin rukikꞌel1:19 Mt. 27:8 jun wineq. 20Porque chupan ri Salmos, kereꞌ tzꞌibꞌan kan:
Ri rachoch, tzꞌiran-tzꞌiran tikanej,
Y nixta jun tikꞌojeꞌ chupan ri achoch riꞌ.1:20 Sal. 69:25
Y pa jun chik salmo ndubꞌij chuqaꞌ:
Jun chik tikꞌojeꞌ pa rukꞌexel chin ndubꞌen ri samaj1:20 Sal. 109:8 xyoꞌox chare.
Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan.
21Romariꞌ, ndikꞌatzin ndiqakanoj rukꞌexel ri Judas chikikajal ri achiꞌaꞌ ri jumul roj kachibꞌilan pe chupan teq ri qꞌij atoq ri Ajaw xkꞌojeꞌ chiqakajal. 22Ri ndiqachaꞌ, ndikꞌatzin chi roj rachibꞌilan pe xe jampeꞌ ri Juan xubꞌen bautizar ri Jesús, hasta ri qꞌij atoq ri Jesús xukꞌuꞌex e chikaj. Ndikꞌatzin chi rutzꞌeton pe y junan qikꞌin roj ndutzijoj chi ri Ajaw Jesucristo kin qetzij chi xkꞌastajbꞌex pe1:22 Hch. 2:32 chikikajal ri animaꞌiꞌ. Keriꞌ xubꞌij ri Pedro.
23Y ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ xekiyaꞌ apu kibꞌiꞌ kaꞌiꞌ achiꞌaꞌ, chin ndikichaꞌ jun. Jun rubꞌiniꞌan José, ri ndibꞌix Barsabás y Justo chuqaꞌ chare, y jun chik rubꞌiniꞌan Matías. 24Y kereꞌ xkibꞌen orar: Ajaw, rat awetaman ri achike kꞌo pa kánima1:24 1S. 16:7 konojel wineq. Taqꞌalajrisaj chiqawech achike ri achaꞌon rat chikiwech re ekaꞌiꞌ reꞌ, 25chin ndok apóstol y ndubꞌen ri samaj ri xumalij kan ri Judas chin xbꞌa apeꞌ rukꞌulun chi xbꞌa roma ri mak xubꞌen.
26Atoq xkibꞌen yan orar, xkibꞌen sortear ri kaꞌiꞌ bꞌiꞌaj, y pa ruwiꞌ ri Matías xqaqa chi xok apóstol chin ndok kachibꞌil ri julajuj chik apóstoles.
2Ri kitaqin ri Ajaw ndinoj kánima rikꞌin ri Espíritu Santo
1Atoq xuqaqa ri qꞌij chin ri nimaqꞌij Pentecostés, konojel ri kitaqin ri Ajaw kimolon kiꞌ pa jun lugar. 2Kꞌateꞌ ruwech xakꞌaxex chikaj ri achel ndiqꞌajan jun kaqiqꞌ santienta ruchuqꞌaꞌ, y kin xqꞌajan chupan nojel ri achoch apeꞌ etzꞌuyul. 3Y ja atoq riꞌ xukꞌut riꞌ chikiwech achel ruxaq teq qꞌaqꞌ, ri xkijachalaꞌ kiꞌ y xqaqa pa kiwiꞌ chikijununal. 4Konojel xnoj kánima rikꞌin ri Espíritu Santo, y xkitzꞌuk ngechꞌaꞌa pa jalajaj teq chꞌabꞌel2:4 Mr. 16:17 ri ma kitijon ta kiꞌ rikꞌin, chꞌabꞌel ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo chake.
5Ri tiempo riꞌ ekꞌo pa tinamit Jerusalén israelitas ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Dios, eꞌeleneq pe pa nojel teq tinamit chin ri rochꞌulew. 6Y atoq xkakꞌaxaj ri achel kaqiqꞌ ndiqꞌajan, santienta chikiwech rejeꞌ xkimal apu kiꞌ apeꞌ kimolon kiꞌ ri kitaqin ri Ajaw, y xsach kikꞌuꞌx roma kin pa teq kichꞌabꞌel rejeꞌ ngekakꞌaxaj chi ngechꞌaꞌa ri kitaqin ri Ajaw. 7Ri wineq riꞌ sachineq kikꞌuꞌx, ma ndikikꞌoxomaj ta ri ndibꞌanatej y kereꞌ ndikibꞌilaꞌ: Ri ngechꞌaꞌa pa qachꞌabꞌel xa eꞌaj rochꞌulew Galilea. 8¿Achike modo chi roj ngeqakꞌaxaj chi ngechꞌaꞌa pa chꞌabꞌel chin ri jalajaj tinamit apeꞌ roj alaxneq? 9Porque chiqakajal ri rojkꞌo waweꞌ, ekꞌo aj rochꞌulew Partia, aj rochꞌulew Media, aj rochꞌulew Elam, aj rochꞌulew Mesopotamia, aj rochꞌulew Judea, aj rochꞌulew Capadocia, aj rochꞌulew Ponto, aj rochꞌulew Asia, 10aj rochꞌulew Frigia, aj rochꞌulew Panfilia, aj rochꞌulew Egipto, y ekꞌo chuqaꞌ aj jalajaj teq lugar ekꞌo chunaqaj ri tinamit Cirene ri kꞌo pa rochꞌulew Libia. Y ekꞌo chuqaꞌ epataneq pa tinamit Roma, chin ndikiqꞌasaj jun jarupeꞌ qꞌij pa tinamit Jerusalén. 11Y ma xe ta israelitas, ekꞌo chuqaꞌ ma israelitas ta ri kiniman ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés. Ekꞌo chiqakajal chuqaꞌ aj rochꞌulew Creta y aj rochꞌulew Arabia, y roj qonojel ngeqakꞌaxaj re aj rochꞌulew Galilea reꞌ chi pa qachꞌabꞌel ndikibꞌilaꞌ ri nimalej teq achike erubꞌanun ri Dios, ngechajeꞌ.
12Konojel sachineq kikꞌuꞌx, ma ndikil ta rubꞌeyal ri ndajin y ndikibꞌilaꞌ chikiwech: ¿Achike ndubꞌij tzij re ndajin waweꞌ?
13Pero ekꞌo jujun xa ngetzeꞌen apu chikij y ndikibꞌilaꞌ: La wineq laꞌ xa kitijon yaꞌ.
Ri Pedro ndichꞌaꞌa chikiwech santienta wineq
14Atoq keriꞌ xkibꞌij ri wineq, ri Pedro xpeꞌeꞌ junan kikꞌin ri julajuj teq apóstoles y rikꞌin kaw ruchꞌabꞌel xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq israelitas y rix iwonojel ri rixkꞌo chireꞌ pa tinamit Jerusalén, tiwakꞌaxaj utz-utz y riyin nibꞌij chiwa re ndajin waweꞌ: 15Ri wineq ngeꞌitzꞌet waweꞌ, ma kitijon ta yaꞌ achel ndinojij rix, porque kꞌaja ok bꞌelejeꞌ hora chin tisaqer, y nixta jun nduqꞌabꞌarisaj riꞌ re hora reꞌ. 16Re ndajin waweꞌ, ja ri ruqꞌalajrisan kan ri profeta Joel atoq xubꞌij:
17Kereꞌ rubꞌiꞌin ri Dios pa ruwiꞌ ri ndibꞌanatej pa rukꞌisibꞌel teq qꞌij:
Niteq pe ri Espíritu Santo2:17 Pr. 1:23; Is. 32:15; Hch. 10:45 pa kiwiꞌ konojel wineq,
Y ri iwalkꞌuaꞌl y ri imiꞌal
Kin xtikiqꞌalajrisaj ri nibꞌij pe riyin pa kánima.2:17 Hch. 21:9
Ri kꞌajolaꞌ kin kꞌo xtikitzꞌet pa achel teq achikꞌ,
Keriꞌ chuqaꞌ ri rijilej teq achiꞌaꞌ kin xtikachikꞌaj ri niqꞌalajrisaj chikiwech.
18Y chupan teq ri qꞌij riꞌ, jajun pa kiwiꞌ ri nusamajelaꞌ chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ,
Niteq pe ri Espíritu Santo,
Y rejeꞌ kin xtikiqꞌalajrisaj ri nibꞌij pe riyin pa kánima.
19Chikaj nibꞌen nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton,
Y chochꞌulew nibꞌen nimalej teq retal ri wuchuqꞌaꞌ ri ndisach ikꞌuꞌx nditzꞌet.
Nditzꞌetetej kikꞌ, qꞌaqꞌ y sibꞌ ri ndibꞌuqubꞌut achel nubes.
20Ri qꞌij ndiqꞌeqꞌumer qa ruwech
Y ri raqen ikꞌ, kikꞌ ruwech ndubꞌen qa,
Keriꞌ ndibꞌanatej nabꞌey chi nduqaqa ri nimalej tiempo ri kin kꞌo ruqꞌij, atoq ndibꞌanatej nojel ri rubꞌiꞌin kan ri Ajaw.
21Y nabꞌey chi nduqaqa ri tiempo riꞌ, konojel ri ngekꞌutun kitoꞌik chare ri Ajaw,
Kin ngekolotej wi.2:21 Jl. 2:28-32; Ro. 10:13
Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri Dios pa ruchiꞌ ri profeta Joel.
22Y ri Pedro xubꞌij chik: Achiꞌaꞌ teq israelitas, tiwakꞌaxaj re nibꞌij chiwa: Ri Jesús aj Nazaret kin xqꞌalajin chi ja ri Dios taqayon pe richin, porque ri Dios xuyaꞌ qꞌij chare chi xerubꞌen chiꞌikajal nimalej teq retal ri ruchuqꞌaꞌ, milagros y nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton.2:22 Jn. 4:48 Y rix kin iwetaman chi keriꞌ xbꞌanatej. 23Y ri Jesús xjach pa kiqꞌaꞌ ma israelitas ta ri maneq Dios pa kiwech, kin achel runojin pe2:23 Hch. 4:28 ri Dios chi ndibꞌanatej, y ja rix ri xixyoꞌon tzij pa kixikin ri wineq riꞌ chin xkikamisaj ri Jesús cho cruz. 24Pero ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe2:24 Hch. 3:15; 4:10; 10:40; 13:30; 17:31; Ro. 4:24; 8:11 chikikajal ri animaꞌiꞌ, xukal pe pa ruqꞌaꞌ ri qꞌaxomal nduyaꞌ ri kamik, porque ri kamik ma xtiker ta xubꞌen chare ri Jesús chi xkꞌojeꞌ jumul chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ. 25Porque ri rey David xutzꞌibꞌaj ri rutzij ri Jesús ri xyoꞌox pe pa ránima, ri kereꞌ ndubꞌij:
Riyin nitzꞌet ri Ajaw Dios chi jumul kꞌo wikꞌin,
Porque rijaꞌ kꞌo pa wikiqꞌaꞌ chin keriꞌ ma nixibꞌij ta wiꞌ chikiwech ri ndikajoꞌ ndikibꞌen itzel chuwa.
26Romariꞌ, ndikikot ri wánima,
Y tzꞌan ngikikot ngichꞌaꞌa,
Y maske ngiken e y ri nu-cuerpo nduxlan pa jul,
Kin kuqul nukꞌuꞌx chi nganakꞌastajbꞌaꞌ pe,
27Porque rat, Ajaw, ma nganayaꞌ ta kan chin jumul chupan ri kikꞌojlibꞌel ri animaꞌiꞌ,
Nixta ndayaꞌ qꞌij chi ndiqꞌey
Ri nu-cuerpo riyin, ri Loqꞌolej Akꞌajol.
28Abꞌiꞌin chuwa chi ndayaꞌ chik nukꞌaslen,
Y roma jumul ratkꞌo wikꞌin, ri wánima tzꞌan ndikikot.2:28 Sal. 16:8-11
Keriꞌ rutzij ri Jesús rubꞌiꞌin kan ri David.
29Ri Pedro xubꞌij chik: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, rix iwetaman chi ri ojer qatit-qamamaꞌ David xken y xmuq,2:29 Hch. 13:36 y ri apeꞌ yoꞌon ri ru-cuerpo, kꞌa qꞌalej na wokami. 30Ri David kin profeta wi chin ri Dios, y retaman chi ri Dios xubꞌen jurar chare chi jun riy-rumam2:30 Ro. 1:3 rijaꞌ nderubꞌanaꞌ reinar2:30 Lc. 1:32 pa rukꞌexel pa kiwiꞌ ri israelitas. 31Y ri David atoq xubꞌij keriꞌ, kin achel rutzꞌeton chi ta rukꞌastajibꞌel ri Jun ri nditaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit, y romariꞌ xubꞌij chi ri Dios ma nduyaꞌ ta kan jumul pa jul ri Jun ri nduteq pe, nixta nduyaꞌ chuqaꞌ qꞌij chi ndiqꞌey2:31 Hch. 13:35 ri ru-cuerpo. 32Y ri Jun achoq pa ruwiꞌ xchꞌaꞌa kan ri David, ja ri Jesús ri xkꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ roma ri Dios, y roj, ri roj oqey richin ri Jesús ri rojkꞌo waweꞌ, ndiqabꞌij chiwa chi qetzij xqatzꞌet chi keriꞌ xbꞌanatej. 33Y roma ri Jesús xukꞌuꞌex e chikaj y xnimrisex ruqꞌij pa rikiqꞌaꞌ2:33 Ef. 1:20 ri Dios, y xyoꞌox uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ roma ri Tataꞌaj Dios chin xuteq pe ri Espíritu Santo2:33 Jn. 15:26 rusujun kan, romariꞌ ndajin ri nditzꞌet y ndiwakꞌaxaj rix wokami. 34Porque ma ja ta ri David ri xukꞌuꞌex e chikaj, romariꞌ qetaman chi pa ruwiꞌ ri Jun ri nduteq pe ri Dios chukolik rutinamit xchꞌaꞌa wi atoq xubꞌij:
Ri Ajaw Dios xubꞌij chare ri Wajaw:
Katzꞌuyeꞌ pa wikiqꞌaꞌ, y chireꞌ kakꞌojeꞌ
35Kꞌa kenyaꞌ na chuxeꞌ awaqen konojel ri itzel ngetzꞌeto awichin.2:35 Sal. 110:1; Mt. 22:44
Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri David.
36Romariꞌ, rix nuwinaqul israelitas, tiwetamaj kꞌa chi qetzij chi ri Jesús ri xikamisaj cho cruz, ri Dios xubꞌen chare chi ja rijaꞌ ri Ajaw pa ruwiꞌ nojel, y chi ja chuqaꞌ rijaꞌ ri taqon pe chukolik ri rutinamit ri Dios, xchajeꞌ ri Pedro.
37Atoq ri kimolon kiꞌ xkakꞌaxaj ri xubꞌij ri Pedro, konojel tzꞌan xqꞌaxa kánima roma ri xkibꞌen, y kereꞌ xkibꞌij chare ri Pedro y chake ri chꞌaqa chik apóstoles: Qawinaqul, ¿achike kꞌa ndiqabꞌen wokami?2:37 Lc. 3:10
38Ri Pedro xubꞌij chake: Tijalaꞌ ri itzel inoꞌoj ibꞌanun chare ri Jesús y titaqij pa iwánima, y pa rubꞌiꞌ rijaꞌ tibꞌanaꞌ bautizar iwiꞌ, chin ndikuyutej imak,2:38 Lc. 24:47 y keriꞌ ndiyoꞌox pa iwánima ri Espíritu Santo, ri loqꞌolej sipanik sujun kan. 39Porque ri Qajaw Dios rusujun chi nduyaꞌ ri Espíritu Santo chake konojel ri ngeroyoj chin ngeꞌok rutinamit, ri achoq chikikajal rixkꞌo rix, ekꞌo ri iwalkꞌuaꞌl, y ri eꞌaj nej2:39 Ef. 2:13 teq apeꞌ, xchajeꞌ ri Pedro.
40Y rikꞌin más tzij achel reꞌ ri Pedro xchꞌaꞌa chake ri wineq, y kereꞌ ngerupixabꞌaj: ¡Kixel pe chikikajal ri wineq ri ma chaj ta chi kꞌaslen kikꞌuan y emachꞌikilik chikibꞌanik chin ngixkolotej! ndichajeꞌ.
41Y keriꞌ kꞌa, ri xkitaqij ri xubꞌij ri Pedro, xebꞌan bautizar, y chupan ri qꞌij riꞌ, jun laꞌeq 3,000 ri xkitaqij ri Ajaw y xeꞌok kachibꞌil ri kitaqin chik ri Ajaw. 42Y kin jumul ndikibꞌen ri ndiketamaj pa ruwiꞌ ri tijonik ndikiyaꞌ ri apóstoles, y kin xe jun kánima kibꞌanun ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw, ndikikꞌux ri kaxlan wey kꞌuxlabꞌel rukamik ri Ajaw y ndikibꞌen orar.
Ri kikꞌaslen ri nabꞌey teq oqey richin ri Ajaw
43Y konojel wineq ndisach kikꞌuꞌx, porque kꞌiy nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton y kꞌiy nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios ngebꞌanatej2:43 Mr. 16:17, 18 chikiqꞌaꞌ ri apóstoles. 44Konojel ri kitaqin ri Ajaw, xe jun kánima kibꞌanun ndikimal kiꞌ, y xe jun kánima kibꞌanun pa ruwiꞌ2:44 Hch. 4:32 nojel ri kichajin. 45Ndikikꞌayij kulew, y ri achike kichajin, y ri rajel ngekijachalaꞌ chake konojel ri ndikꞌatzin kitoꞌik,2:45 Mr. 10:21; Lc. 12:33; 18:22 achel ndikꞌatzin chake chikijununal. 46Nojel teq qꞌij ndikimal kiꞌ pa rachoch ri Dios,2:46 Lc. 24:53; Hch. 5:42 y ndikiper ri kaxlan wey kꞌuxlabꞌel rukamik ri Ajaw pa teq achoch, y nojel kánima ngekikot junan ngewaꞌ. 47Ndikiyalaꞌ ruqꞌij ri Dios y kin yalan ngetzꞌat koma ri wineq. Y ri Ajaw qꞌij-qꞌij ndubꞌen chi más ngekꞌiyer, porque ngerukal ri wineq ri rubꞌanun ruwech chi ngekolotej.
3Ri Pedro ndukꞌachojrisaj jun achi ekamineq raqen ralaxibꞌen pe
1Pa rox hora chin jun tiqaqꞌij, ri Pedro y ri Juan ebꞌaneq e pa rachoch ri Dios chin ndekibꞌanaꞌ orar, porque ja hora riꞌ ndikibꞌen orar3:1 Hch. 10:30 ri israelitas. 2Chuchiꞌ jun puerta rubꞌiniꞌan Jabꞌel Qꞌusqꞌuj chin ri rachoch ri Dios, qꞌij-qꞌij ndeyoꞌox kan jun achi. Ri achi riꞌ ekamineq raqen ralaxibꞌen pe, y ndukꞌutuj limosna3:2 Lc. 18:35; Jn. 9:8 chake ri ngeꞌok apu chiriꞌ. 3Atoq ri achi xerutzꞌet ri Pedro y ri Juan chi ja ngeꞌok apu pa rachoch ri Dios, xukꞌutuj limosna chake. 4Ri Pedro y ri Juan xkichꞌik kiwech chirij ri achi, y ri Pedro xubꞌij chare: Qojatzꞌetaꞌ.
5Ja atoq riꞌ ri achi xerutzutzaꞌ pe, royobꞌen chi ndikiyaꞌ kan jubꞌaꞌ ru-limosna. 6Pero ri Pedro xubꞌij chare: Riyin maneq qꞌanapueq nixta saqipueq wikꞌin, pero ri yoꞌon chuwa nisipaj3:6 Mt. 10:8 chawa. Pa rubꞌiꞌ ri Jesucristo aj Nazaret, kayakatej y kabꞌiyaj.
7Y ri Pedro xutzꞌen ri rikiqꞌaꞌ ruqꞌaꞌ ri achi y xuyek, y ja atoq riꞌ xkꞌojeꞌ pe kuchuqꞌaꞌ ri raqen y ri ruqul teq raqen ri achi. 8Y pa jun tzokꞌ xpeꞌeꞌ pe, y ja xutzꞌuk ndibꞌiyaj,3:8 Jn. 5:9 y keriꞌ ndibꞌiyaj, ndiropiyaj,3:8 Is. 35:6 nduyalaꞌ ruqꞌij ri Dios, xok apu pa rachoch ri Dios chikij ri Pedro y ri Juan. 9Konojel ri wineq ri ekꞌo apu chiriꞌ xkitzꞌet ndibꞌiyaj y nduyalaꞌ ruqꞌij ri Dios. 10Y xketamaj ruwech chi ja rijaꞌ ri achi ri nditzꞌuyeꞌ chukꞌutuxik ru-limosna chuchiꞌ rachoch ri Dios chunaqaj ri puerta Jabꞌel Qꞌusqꞌuj ndibꞌix chare. Y ri wineq santienta xsach kikꞌuꞌx y kixibꞌin kiꞌ roma ri xbꞌanatej rikꞌin ri achi riꞌ.
Ri Pedro ndichꞌaꞌa chake ri wineq pa jun chijay chin rachoch ri Dios
11Ri achi ri xkꞌachojrisex ma ngerusoqꞌopij ta ri Pedro y ri Juan, y konojel ri wineq sachineq kikꞌuꞌx xbꞌekimoloꞌ kiꞌ kikꞌin pa jun chijay chin ri rachoch ri Dios, chijay ri ndibꞌix Chin Salomón3:11 Jn. 10:23 chare. 12Y atoq ri Pedro xerutzꞌet ri wineq, kereꞌ xubꞌij chake: Achiꞌaꞌ teq israelitas, ¿achike roma ndisach ikꞌuꞌx rikꞌin re xbꞌanatej? Ma qojitzꞌet chi nim qaqꞌij, porque ma roma ta quchuqꞌaꞌ roj y ma roma ta roj utz chuwech ri Dios, ma roma ta riꞌ3:12 2Co. 3:5 xkꞌachaj re achi reꞌ. 13Ri Dios ri xkiyaꞌ ruqꞌij ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob, y ri ojer teq qatit-qamamaꞌ,3:13 Hch. 5:30 jariꞌ ri xbꞌanun chi ri Loqꞌolej rusamajel Jesús xkꞌojeꞌ chik nimalej ruqꞌij.3:13 Jn. 17:1, 5, 24 Ja Jesús riꞌ ri xijech rix pa ruqꞌaꞌ ri Pilato chin xkamisex. Y xibꞌij chuwech ri Pilato chi ma xiwojoꞌ ta chi ri Jesús ndubꞌen reinar pa iwiꞌ, maske ri Pilato rubꞌiꞌin chik chi ndusoqꞌopij e. 14Pero rix ma xiwojoꞌ ta chi xsoqꞌopix e ri Jun ri kin loqꞌolej3:14 Sal. 16:10; Mr. 1:24 y chojmilej rukꞌaslen. Pa rukꞌexel riꞌ, xa xikꞌutuj chi xsoqꞌopix e3:14 Mt. 27:15-21 jun kamisanel achi. 15Rix xikamisaj ri Jun yoꞌon pa ruqꞌaꞌ chin nduyaꞌ ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta, pero ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ.3:15 Hch. 2:24 Y roj ndiqabꞌij chi qetzij xqatzꞌet chi keriꞌ xbꞌanatej. 16Ri xbꞌanun chi re achi reꞌ xkꞌachaj y xkꞌojeꞌ pe ruchuqꞌaꞌ, ja chi qakuqubꞌan kakꞌuꞌx3:16 Mt. 9:2, 22; Hch. 14:9 rikꞌin ri Jesús. Y roma keriꞌ, kin xkꞌachaj wi chin jumul ri raqen, achel nditzꞌet rix.
17Nuwinaqul israelitas, riyin wetaman chi rix y ri eꞌukꞌuey bꞌey chin ri qatinamit xikꞌutuj rukamik ri Jesús,3:17 Hch. 13:27 pero keriꞌ xibꞌen roma ma iwetaman ta chi ja rijaꞌ ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. 18Pero rikꞌin ri xuqꞌasaj ri Jesús pa rukꞌaslen, ri Dios xubꞌen ri ruqꞌalajrisan kan pa kichiꞌ konojel ri profetas ojer, ri kibꞌiꞌin kan chi ri Jun nditaq pe chukolik ri rutinamit ri Dios kin xtuqꞌasaj wi kꞌayew.3:18 Sal. 22:6-24; Is. 50:619Romariꞌ, tiyaꞌ chiwij chi ma utz ta ri xibꞌen, titzolij pe iwánima rikꞌin ri Dios y titaqij3:19 Hch. 2:38 ri Jesús, chin ndikuyutej ri imak. 20Chin keriꞌ ri Ajaw nduteq pe pa iwiꞌ jabꞌel teq qꞌij chin ndikꞌases ri iwánima, y nduteq chi pe jumbꞌey ri Jesús3:20 Hch. 1:11 ri ruchaꞌon chukolik ri rutinamit. 21Pero ndikꞌatzin chi ri Jesús ndikꞌojeꞌ chikaj,3:21 He. 8:1 kꞌa tuqaqa na ri tiempo atoq ndibꞌan kꞌakꞌakꞌ chare nojel, achel xuqꞌalajrisaj ri Dios ojer kan chake ri loqꞌolej teq profetas chin xkibꞌij. 22Porque ri Moisés kereꞌ xubꞌij kan chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ: Ri Iwajaw Dios nduyek pe jun profeta chiꞌikajal achel xiruyek yin.3:22 Dt. 18:15; Hch. 7:37; He. 3:5, 6 Y rix ndikꞌatzin chi ndinimaj nojel ri xtubꞌij chiwa. 23Y achike na jun ri ma xtunimaj ta rutzij ri profeta riꞌ, kin ndelesex e chikikajal ri rutinamit ri Dios y ndikamisex.3:23 He. 2:2, 3; 10:29 Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri Moisés.
24Keriꞌ chuqaꞌ konojel ri profetas ri kiqꞌalajrisan pe ri rutzij ri Dios xe jampeꞌ pa ru-tiempo ri Samuel hasta re tiempo rojkꞌo, echꞌoyineq pe pa kiwiꞌ teq re qꞌij reꞌ. 25Kin iwichin rix ri rusujun kan ri Dios chupan ri rutzij ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas ojer, y chuqaꞌ iwichin rix ri pacto3:25 Chin ndawetamaj achike ndubꞌij tzij pacto, takanoj re tzij reꞌ chupan ri glosario. ri ruyoꞌon kan ri Dios chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ atoq kereꞌ xubꞌij chare ri Abraham: Roma jun awiy-amam ri ndekꞌojeꞌ más chawech apu, ndiqaqa ri favor3:25 Gn. 12:3; 22:18 niyaꞌ riyin pa kiwiꞌ konojel kiwech wineq chochꞌulew. Keriꞌ xubꞌij ri Dios. 26Y atoq ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe ri Rukꞌajol chikikajal ri animaꞌiꞌ, nabꞌey xuteq pe iwikꞌin rix chin xuyaꞌ ru-favor pa iwiꞌ, chin ngixrutoꞌ chin ndiyaꞌ kan ri itzel teq achike ri ngixtajin rikꞌin.
4Ri Pedro y ri Juan xeꞌukꞌuꞌex chikiwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ
1Ri Pedro y ri Juan kꞌaja ngechꞌaꞌa chikiwech ri wineq, atoq xebꞌeqaqa ri sacerdotes israelitas, ri saduceos, y ri ki-jefe ri ngechajin rachoch ri Dios. 2Tzꞌan koyowal yakatajneq porque ri Pedro y ri Juan ngekitijoj ri wineq y ndikibꞌij chi roma xkꞌastajbꞌex pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ, ri animaꞌiꞌ ngekꞌastajbꞌex pe4:2 Hch. 17:18 chuqaꞌ. 3Parajel xekitzꞌen e ri Pedro y ri Juan, y roma ja ndokoqꞌaꞌ qa, xebꞌekiyaꞌ pa cheꞌ, chin keriꞌ chukan qꞌij ndibꞌix achike ndibꞌan chake. 4Pero ekꞌiy chikiwech ri xeꞌakꞌaxan rutzij ri Dios ri xkitzijoj ri Pedro y ri Juan, xkitaqij ri Ajaw.4:4 Hch. 2:41 Y keriꞌ xekꞌiyer y xkibꞌen qa jun laꞌeq 5,000 achiꞌaꞌ ri kitaqin chik ri Ajaw.
5Chukan qꞌij, pa tinamit Jerusalén xkimal kiꞌ ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij y ri tijonelaꞌ chin ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. 6Kꞌo apu chiriꞌ ri más nimalej ruqꞌij sacerdote Anás, keriꞌ chuqaꞌ ri Caifás, ri Juan, ri Alejandro, y chꞌaqa chik koxpochel ri más nimalej teq kiqꞌij sacerdotes. 7Rejeꞌ xkiteq rubꞌixik chi keꞌukꞌuꞌex apu ri Pedro y ri Juan chikiwech, y atoq xebꞌeyoꞌox kan pa kinikꞌajal, kereꞌ xkikꞌutuj razón chake: ¿Achike yoyon qꞌij chiwa chi xikꞌachojrisaj re achi reꞌ y achoq pa rubꞌiꞌ xibꞌen keriꞌ?4:7 Mt. 21:23
8Y ri Pedro nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo,4:8 Mr. 13:11 kereꞌ xubꞌij chake: Nimalej teq achiꞌaꞌ ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa iqꞌaꞌ, y rix intéra teq achiꞌaꞌ ri kꞌo iqꞌij, nibꞌij chiwa: 9Rix ndikꞌat qachiꞌ pa ruwiꞌ ri favor xbꞌan chare jun achi ri ekamineq raqen ralaxibꞌen pe, y ndikꞌutuj razón chaqe, achike xqabꞌen chare chin xkꞌachaj. 10Tiwetamaj kꞌa rix iwonojel y konojel ri qawinaqul israelitas, chi re achi peꞌel chiwech wokami, xkꞌachojrisex pa rubꞌiꞌ ri Jesús aj Nazaret,4:10 Hch. 3:6 ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit, ri xikꞌutuj rix chi xbꞌajix cho cruz, pero ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ. 11Ri Jesús riꞌ, ja ri achoq pa ruwiꞌ kereꞌ tzꞌibꞌan kan chupan ri rutzij ri Dios: Ri abꞌej ri pa iwech rix bꞌanuy teq jay ma jun rikꞌaꞌtz chin ta xikusaj, ja abꞌej riꞌ ri xkꞌatzin chin xok ruchuqꞌaꞌ ruxeꞌ ri jay.4:11 Sal. 118:22; Mt. 21:42 Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 12Y xa kin xe rikꞌin ri Jesús ndilitej kolotajik, porque maneq chik jun ri taqon pe roma ri Dios chochꞌulew chin ngerukal ri wineq,4:12 Mt. 1:21 xa kin xe ri Jesús, xchajeꞌ ri Pedro.
13Atoq ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ xkitzꞌet chi ri Pedro y ri Juan ma ndikixibꞌij ta kiꞌ ngechꞌaꞌa, y xkiyaꞌ cuenta chare chi xa erelik teq achiꞌaꞌ y xa maneq kꞌiy estudio4:13 1Co. 1:27, 28 kiqꞌasan, xsach kikꞌuꞌx chikij y xkiyaꞌ cuenta chare chi ri ekaꞌiꞌ riꞌ eꞌoqey richin ri Jesús. 14Y xu ja ndikitzꞌet chi peꞌel apu chiriꞌ ri achi xkꞌachojrisex, ma ndikil ta tzij chin ta ndikiyaꞌ keqal ri Pedro y ri Juan. 15Ja atoq riꞌ xkibꞌen mandar chi keꞌelesex e ri Pedro y ri Juan, chin keriꞌ kiyon ngekanej kan y ndikikanoj ri achike ndikibꞌen chake. 16Y kereꞌ ndikibꞌilaꞌ chikiwech: ¿Achike ndiqabꞌen chake ri achiꞌaꞌ riꞌ? Porque qetzij wi chi chikiqꞌaꞌ rejeꞌ xbꞌanatej jun nimalej etal, y xkitzꞌet konojel ri ekꞌo pa tinamit Jerusalén, y roj maneq cheꞌel ndiqabꞌij chi ma ke ta riꞌ. 17Pero chin ma tibꞌa más rutzijol chikikajal ri wineq, tiqabꞌij chake chi ngeqabꞌen castigar si xkechꞌaꞌa chik pa ruwiꞌ ri Jesús chake chꞌaqa.
18Xekoyoj chi kꞌa ri Pedro y ri Juan, y xkibꞌij chake chi ma kekitijoj nixta kechꞌaꞌa chik chake ri wineq pa ruwiꞌ ri Jesús.4:18 Hch. 5:4019Pero ri Pedro y ri Juan xkibꞌij: ¿Achike más utz chuwech ri Dios ndibꞌij rix? ¿Ja ri ndiqanimaj itzij rix o ri ndiqanimaj rutzij rijaꞌ?4:19 Hch. 5:29; Gá. 1:1020Porque roj ma ngojtiker ta ndiqamalij kan rutzijoxik ri qatzꞌeton chi xubꞌen ri Jesús,4:20 Hch. 1:8; 2:32; 1Jn. 1:1-3 nixta ngojtiker ndiqayaꞌ kan rubꞌixik ri qakꞌaxan chi xubꞌij.
21Y ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, jumbꞌey chik xekixibꞌij chi ngekibꞌen castigar, pero xkiyaꞌ qꞌij chake chi xebꞌa, porque ma xkil ta jun modo chi man ta ndikiyek koyowal ri wineq4:21 Mt. 21:26; Hch. 5:26 si ngekibꞌen castigar, porque konojel ri wineq ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios roma ri xbꞌanatej. 22Porque más chik 40 rujunaꞌ ri achi xkꞌachojrisex rikꞌin ri retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios xbꞌanatej.
Ri kitaqin ri Jesús, ndikikꞌutuj ruchuqꞌaꞌ kánima chare ri Dios chin ndikitzijoj ri rutzij
23Atoq xesoqꞌopix e ri Pedro y ri Juan, xetzolij apeꞌ kimolon kiꞌ ri hermanos, y xkitzijoj chake nojel ri xkibꞌij ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij y ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij. 24Y atoq ri hermanos xkakꞌaxaj ri xkibꞌij ri Pedro y ri Juan, xe jun kánima xkibꞌen orar y kereꞌ xkibꞌij: Nimalej Ajaw, ja rat bꞌanayon ri rochꞌulew4:24 Ex. 20:11; 2R. 19:15 y ri kꞌo chuwech, ri kaj y ri kꞌo chuwech, ri mar y nojel ri kꞌo chupan. 25Y kin ja ri atzij rat ri xukamuluj ri asamajel David, ri ojer qatit-qamamaꞌ, atoq chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo kereꞌ xubꞌij:
¿Achike roma ndiyakatej koyowal ri jalajaj teq kiwech wineq ekꞌo chochꞌulew
Y ri wineq ndikinojilaꞌ ri ma jun utz ndukꞌen pe?
26Xkimal kiꞌ ri reyes chin ri rochꞌulew, y ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ teq tinamit,
Chin xeyakatej chuwij riyin ri Ajaw,
Y chirij ri Jun ri niteq chukolik ri nutinamit.4:26 Sal. 2:1, 2
27Ajaw, keriꞌ atzij rutzꞌibꞌan kan ri David, y kin xbꞌanatej wi, porque chireꞌ pa tinamit Jerusalén xe jun ruwech kitzij xkibꞌen ri rey Herodes rikꞌin ri Poncio Pilato, kikꞌin chuqaꞌ ri israelitas y ri ma israelitas ta, y xeyakatej chirij ri Loqꞌolej Asamajel ri xateq pe4:27 Is. 61:1 chukolik ri atinamit. 28Y rikꞌin ri xeyakatej chirij, xkibꞌen ri xayaꞌ qꞌij rat chi xbꞌanatej, porque kin abꞌanun chik ruwech chi keriꞌ ndibꞌanatej. 29Wokami kꞌa Ajaw, tayaꞌ pa cuenta ri tzij ndikibꞌilaꞌ chaqe chi ndikajoꞌ ngojkibꞌen castigar roma ndiqayaꞌ rutzijol ri Jesús, y tayaꞌ uchuqꞌaꞌ pa qánima roj ri asamajelaꞌ chin ndiqatzijoj ri atzij4:29 Ef. 6:19 y man ta ndiqaxibꞌij qiꞌ, 30mientras rat ngaꞌakꞌachojrisaj ri ngeyawej, y ndabꞌen milagros y nimalej teq achike4:30 Hch. 2:43 ri ma jumbꞌey etzꞌeton, chin ndakꞌut ri nimalej ruchuqꞌaꞌ ri Loqꞌolej Asamajel Jesús, xechajeꞌ.
31Y atoq xkibꞌen yan orar, xselon4:31 Hch. 16:26 ri lugar apeꞌ kimolon kiꞌ, y konojel xnoj kánima rikꞌin ri Espíritu Santo,4:31 Hch. 2:4 y ma ndikixibꞌij ta kiꞌ ndikitzijolaꞌ ri utzulej rutzij ri Dios.
Ri kitaqin ri Jesús, jun kánima kibꞌanun pa ruwiꞌ nojel ri kichajin
32Ri kitaqin ri Jesús, kin ekꞌiy wi, y konojel xe jun ruwech kitzij y xe jun kánima kibꞌanun, nixta jun chikikajal ndubꞌij ta chi ri ruchajin kin xe ta richin rijaꞌ, y nojel ri kichajin kin xe jun kánima kibꞌanun pa ruwiꞌ.4:32 Hch. 2:4433Rikꞌin nimalej ruchuqꞌaꞌ ri Dios, ri apóstoles ndikitzijoj4:33 Hch. 1:22 chi xkꞌastajbꞌex pe ri Ajaw Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ.4:33 Hch. 2:24 Kin nditzꞌetetej chi ri ru-favor ri Dios kꞌo pa kiwiꞌ konojel ri kitaqin rijaꞌ. 34Y chikikajal rejeꞌ, nixta jun ri man ta maneq ndukusaj chin nduqꞌasaj rukꞌaslen, porque konojel ri kꞌo kachoch o kulew, ngekikꞌayij4:34 Hch. 2:45 y ndekijachaꞌ ri rajel 35chake ri apóstoles, chin keriꞌ ndijach chake konojel ri hermanos ri ndikꞌatzin kitoꞌik,4:35 1Jn. 3:17 achel ndikꞌatzin chake chikijununal. 36Keriꞌ xubꞌen jun achi alaxneq pa rochꞌulew Chipre rubꞌiniꞌan José, jun riy-rumam kan ri Leví. Re José reꞌ, xbꞌix Bernabé4:36 Hch. 11:22-24 chare koma ri apóstoles, y ri bꞌiꞌaj riꞌ ndubꞌij tzij: Jun ri ndibꞌochiꞌin kánima ri wineq. 37Re achi reꞌ xukꞌayij jun rulew, y ri rajel xbꞌerujachaꞌ pa kiqꞌaꞌ ri apóstoles.4:37 Pr. 3:9
5Ri mak xkibꞌen ri Ananías y ri Safira
1Pero kꞌo chuqaꞌ jun achi rubꞌiniꞌan Ananías y ri rixjayil rubꞌiniꞌan Safira, ri xkikꞌayij jun kulew. 2Chi ekaꞌiꞌ xkibꞌen ruwech chi ndikikꞌen kan jubꞌaꞌ rajel ri kulew xkikꞌayij, y ri chꞌaqa méra xbꞌekijachaꞌ pa kiqꞌaꞌ ri apóstoles.5:2 Hch. 4:34-35, 373Pero ri Pedro kereꞌ xubꞌij chare ri Ananías: ¿Achike roma xayaꞌ qꞌij chi ri Satanás xunojisaj awánima5:3 Lc. 22:3 chin xawojoꞌ xachꞌakatij ri Espíritu Santo? Porque xabꞌij chi xayaꞌ nojel ri méra rajel ri awulew y xa kꞌo jubꞌaꞌ rajel xakꞌen kan. 4Atoq kꞌajani takꞌayij ri awulew, awichin rat chin ndabꞌen ri ndawojoꞌ rikꞌin. Y atoq xakꞌayij, pa aqꞌaꞌ xkꞌojeꞌ ri rajel chin xabꞌen rikꞌin ri xawojoꞌ. Pero, ¿achike roma xayaꞌ pa awánima chi ngareqꞌon? Ma chare ta jun wineq xareqꞌon, xa kin chare ri Dios.
5Atoq ri Ananías xrakꞌaxaj keriꞌ, xtzaq qa pa ulew y xken. Y konojel ri xeꞌakꞌaxan ri xukꞌulwachij ri Ananías, tzꞌan xibꞌriꞌil5:5 Hch. 2:43; 5:11 xpuꞌun pa kánima. 6Ja atoq riꞌ xejel apu chiriꞌ jujun teq kꞌajolaꞌ, xkibꞌir pa jun kꞌul ri Ananías, y xbꞌekimuquꞌ.
7Jun laꞌeq oxiꞌ hora tibꞌanatej riꞌ, atoq xbꞌeqaqa rixjayil ri Ananías. Rijaꞌ ma retaman ta ri xbꞌanatej rikꞌin ri rachijil. 8Ja atoq riꞌ ri Pedro xukꞌutuj razón chare ri Safira: Tabꞌij chuwa: ¿Ri méra rukꞌamon pe ri Ananías, jariꞌ nojel rajel ri iwulew xikꞌayij? Y ri ixaq xubꞌij: Ja keriꞌ, jariꞌ nojel rajel ri ulew.
9Ri Pedro xubꞌij chare: ¿Achike roma xibꞌen ruwech chi xiwojoꞌ xichꞌakatij ri Espíritu Santo chin ri Ajaw?5:9 Nm. 14:22; 1Co. 10:9 Tatzꞌetaꞌ chi ri xebꞌemuqu ri awachijil ekꞌo pe chi puerta chin ngatekimuquꞌ chuqaꞌ rat.
10Atoq ri ixaq xrakꞌaxaj keriꞌ, xtzaq qa chiraqen ri Pedro y xken. Y atoq xeꞌok apu ri kꞌajolaꞌ ri xebꞌemuqu ri Ananías, xkitzꞌet chi kamineq ri ixaq, y xbꞌekimuquꞌ chunaqaj ri rachijil. 11Y konojel ri kitaqin ri Ajaw xnoj kánima rikꞌin xibꞌriꞌil, y keriꞌ chuqaꞌ kánima konojel ri wineq ri xkakꞌaxaj ri xbꞌanatej.
Kꞌiy nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios ngebꞌanatej chikiqꞌaꞌ ri apóstoles
12Chikiqꞌaꞌ ri apóstoles ngebꞌanatej kꞌiy nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios y nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton chikikajal ri wineq. Y konojel ri kitaqin ri Ajaw, jun kánima kibꞌanun ndikimal kiꞌ pa jun chijay chin ri rachoch ri Dios, chijay ri ndibꞌix chin Salomón5:12 Jn. 10:23 chare. 13Pero nixta jun chikikajal ri ma kitaqin ta ri Ajaw ndukowij riꞌ chin ta ndok kachibꞌil ri kitaqin ri Ajaw. Pero ri kitaqin chik ri Ajaw, utz ngetzꞌat koma ri wineq. 14Y qꞌij-qꞌij más ngekꞌiyer ri ngetaqin,5:14 Hch. 2:47; 11:24 porque ekꞌiy chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ ndikitaqij ri Ajaw Jesús. 15Y ri wineq hasta ngekelesaj pe pa bꞌey chuwech teq chꞌat y warabꞌel ri ngeyawej, chin keriꞌ atoq ndeqꞌax ri Pedro, maske xe ta ok rumochꞌochꞌil ndeqꞌax pa kiwiꞌ jujun ri ngeyawej chin ngekꞌachaj. 16Keriꞌ chuqaꞌ ekꞌiy wineq aj pa teq tinamit ri ekꞌo chunaqaj ri Jerusalén, xepuꞌun pa tinamit Jerusalén kikꞌamaloꞌon pe ri ngeyawej y ri ndikiqꞌasaj kꞌayew roma kꞌo seqꞌ teq espíritu pa kikꞌaslen, y konojel xekꞌachojrisex.5:16 Mr. 16:17, 18
Ri Pedro y ri Juan ngeyoꞌox pa cheꞌ
17Pero ri más nimalej ruqꞌij sacerdote junan kikꞌin ri bꞌotzaj teq achiꞌaꞌ saduceos, tzꞌan itzel ndikinaꞌ pa kánima chikij ri apóstoles, 18romariꞌ xekitzꞌen e y xebꞌekiyaꞌ pa cheꞌ chin ri tinamit.5:18 Lc. 21:1219Pero chupan ri jun tokoqꞌaꞌ riꞌ, jun ángel5:19 Sal. 34:7; He. 1:14 chin ri Ajaw xujeq ruchiꞌ ri cheꞌ chikiwech ri apóstoles y xerelesaj e, y kereꞌ xubꞌij chake: 20Kixbꞌiyin y kixpeꞌeꞌ pa rachoch ri Dios, y titzijoj chake ri wineq nojel ri utzulej teq tzij ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta, xchajeꞌ ri ángel. 21Atoq xseqresan pe, ri apóstoles xeꞌok pa rachoch ri Dios achel xubꞌij ri ángel chake, y ngekitijoj ri wineq chiriꞌ.
Jukꞌan chik apeꞌ, ri más nimalej ruqꞌij sacerdote y ri kachibꞌilan, xekoyoj ri chꞌaqa chik achiꞌaꞌ israelitas ri junan kikꞌin rejeꞌ kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ. Ri chꞌaqa chik ri xeꞌoyox, ja ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij chikiwech ri tinamit. Y atoq kimolon chik kiꞌ, xkibꞌen mandar chi kekꞌamer pe ri apóstoles ri pa kitzij rejeꞌ kꞌa etzꞌapel pa cheꞌ. 22Pero atoq ri etaqon xebꞌeqaqa pa cheꞌ, xkitzꞌet chi emaneq chik ri apóstoles. Xetzolij apeꞌ ekꞌo kan ri etaqayon e kichin y kereꞌ xkibꞌij chake: 23Roj xbꞌeqilaꞌ chi ri ruchiꞌ ri cheꞌ tzꞌapel utz-utz y ri chajinel epeꞌel ndikichajij, pero atoq xqajeq apu ruchiꞌ ri cheꞌ, nixta jun xqil chupan.
24Atoq ri ki-jefe ri ngechajin rachoch ri Dios, y ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij xkakꞌaxaj keriꞌ, xsach kikꞌuꞌx, y ndikinojilaꞌ ri achike ndukꞌen pe ri keriꞌ xbꞌanatej. 25Pero xbꞌeqaqa jun ri apeꞌ kimolon kiꞌ y kereꞌ xubꞌij chake: Titzꞌetaꞌ, ri achiꞌaꞌ ri xeꞌiyaꞌ pa cheꞌ, ekꞌo pa rachoch ri Dios y ngekitijoj ri wineq, xchajeꞌ.
26Xbꞌa kꞌa ri ki-jefe ri ngechajin rachoch ri Dios y ri ekꞌo chuxeꞌ rutzij, xebꞌekikꞌamaꞌ ri apóstoles, pero relik xekikꞌen pe, porque ndikixibꞌij kiꞌ chi ngekꞌaq chi abꞌej koma ri wineq si kꞌo itzel ndikibꞌen chake. 27Y xekikꞌen pe chikiwech ri achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ; y ri más nimalej ruqꞌij sacerdote kereꞌ xubꞌij chake: 28¿La ma qabꞌanun ta kꞌa mandar chiwa chi ma keꞌitijoj chik ri wineq pa rubꞌiꞌ ri achi ri ndiyaꞌ ruqꞌij? Pero rix xa inojisan nojel ri tinamit Jerusalén rikꞌin ri itijonik,5:28 Hch. 4:18 y pa ruwiꞌ riꞌ, ndiwojoꞌ ndiyaꞌ pa qawiꞌ ralal rukamik ri achi riꞌ,5:28 Hch. 2:23; 3:15; 7:52 xchajeꞌ.
29Pero ri Pedro y ri chꞌaqa chik apóstoles kereꞌ xkibꞌij: Ndikꞌatzin chi nabꞌey ndiqanimaj ri ndubꞌij ri Dios, ke chuwech ndiqanimaj ri ndikibꞌij ri wineq.5:29 Hch. 4:19; Gá. 1:1030Ri Dios ri xkiyaꞌ ruqꞌij ri ojer teq qatit-qamamaꞌ xukꞌastajbꞌaꞌ5:30 Hch. 2:24 pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ, ri Jesús ri xikamisaj e rix, atoq xikꞌutuj chi xbꞌajix chuwech jun cheꞌ. 31Ri Dios xubꞌen chi pa rikiqꞌaꞌ rijaꞌ xbꞌekꞌojeꞌ ri Jesús rikꞌin nimalej ruqꞌij,5:31 He. 12:2 y xubꞌen chare chi ndubꞌen mandar pa ruwiꞌ nojel y chi ja rijaꞌ ri Kolonel, chin keriꞌ roj israelitas nditzolij qánima rikꞌin ri Dios y ndikuyutej qamak.5:31 Mt. 1:21; Ef. 1:7; Col. 1:1432Y nojel reꞌ, roj ndiqayaꞌ qatzij chi xqatzꞌet chi keriꞌ xbꞌanatej, y keriꞌ chuqaꞌ ri Espíritu Santo ri ndiyoꞌox pa kánima ri wineq ri ndikinimaj ri ndubꞌij ri Dios, kin ndukꞌut5:32 Jn. 15:26, 27 chi qetzij ri ngojtajin chubꞌixik, xechajeꞌ ri apóstoles.
33Atoq ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ xkakꞌaxaj keriꞌ, tzꞌan xmeqꞌeꞌ chake y xkajoꞌ xekikamisaj5:33 Hch. 7:54, 57 ri apóstoles. 34Pero chikikajal ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ riꞌ, kꞌo jun fariseo rubꞌiniꞌan Gamaliel, tijonel chin ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Ri Gamaliel kin kꞌo reqalen rutzij chikiwech ri tinamit. Rijaꞌ xyakatej y xubꞌij chi keꞌelesex e jubꞌaꞌ ri apóstoles. 35Y atoq eꞌelesan chi e ri apóstoles, xubꞌij chake ri erachibꞌil: Achiꞌaꞌ teq israelitas, tibꞌanaꞌ cuenta iwiꞌ rikꞌin ri achike ndiwojoꞌ ndibꞌen chake ri achiꞌaꞌ etzꞌamon pe. 36Porque jumbꞌey kan, xyakatej ri jun achi rubꞌiniꞌan Teudas, ri xubꞌij chi kꞌo ruqꞌij, y ekꞌo laꞌeq jun 400 achiꞌaꞌ xeꞌoqan richin. Pero atoq xkamisex, konojel ri xkinimaj rutzij xbꞌan chake chi xkikiralaꞌ e kiꞌ y chiriꞌ xkꞌis nojel. 37Atoq kamineq chik ri Teudas, xyakatej chik jun achi rubꞌiniꞌan Judas, aj rochꞌulew Galilea, chupan teq ri qꞌij atoq ri wineq xbꞌekitzꞌibꞌaj kibꞌiꞌ pa teq kitinamit chin xeꞌajilex. Ri achi riꞌ xubꞌen chi ekꞌiy wineq xeꞌoqan richin, pero atoq xkamisex, konojel ri xeniman rutzij xkikiralaꞌ e kiꞌ. 38Romariꞌ, ngixinpixabꞌaj chi ma achike tibꞌen chake ri achiꞌaꞌ etzꞌamon y keꞌisoqꞌopij e, porque si ri kibꞌanun ruwech y ngetajin rikꞌin xa kiyon kinojin pe, xa xtikꞌis wi, 39pero si ri ndikibꞌen rikꞌin ri Dios pataneq, rix ma ngixtiker ta ndikꞌis kiqꞌij. Y ma kꞌateꞌ chare ri Dios ndibꞌen oyowal, xchajeꞌ ri Gamaliel.
Konojel ri achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, xkinimaj rutzij ri Gamaliel. 40Ja atoq riꞌ xeꞌoyox chi apu ri ekaꞌiꞌ apóstoles, xeroq, y xbꞌix e chake chi ma kechꞌaꞌa chik chake ri wineq pa ruwiꞌ ri Jesús.5:40 Hch. 4:18 Kꞌateriꞌ xesoqꞌopix e. 41Ri apóstoles xeꞌel pe chiriꞌ chikiwech ri achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, y tzꞌan ngekikot roma ndikinaꞌ chi jun favor rubꞌanun ri Dios chake chi ndikiqꞌasaj kꞌayew5:41 Mt. 5:11, 12; Ro. 5:3 y ndibꞌan itzel chake roma ndikiyaꞌ utzulej rutzijol ri Jesús. 42Y qꞌij-qꞌij pa teq achoch y pa rachoch ri Dios, ngekitijoj ri wineq y ndikitzijoj ri utzulej teq tzij ri ndubꞌij chi ja ri Jesús ri Jun ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit.
6Ri achiꞌaꞌ ri xekanox chin ndikijech ri ndikꞌatzin qꞌij-qꞌij chake ri hermanos
1Chupan teq ri qꞌij atoq ngekꞌiyer6:1 Hch. 2:47 más ri kitaqin ri Ajaw, ri israelitas ri ngechꞌaꞌa pa chꞌabꞌel griego ma ngekikot ta rikꞌin ri achike modo ndibꞌan chare ri rujachik ri kitoꞌik ri malkaꞌ teq ixoqiꞌ ri ndibꞌan qꞌij-qꞌij, romariꞌ kereꞌ xkibꞌij chake ri apóstoles: Ma junan ta ri ndiyoꞌox chake ri malkaꞌ teq ixoqiꞌ chiqakajal roj ri ngojchꞌaꞌa pa chꞌabꞌel griego, rikꞌin ri ndiyoꞌox chake ri malkaꞌ teq ixoqiꞌ ri ngechꞌaꞌa pa chꞌabꞌel hebreo, ngechajeꞌ. 2Romariꞌ, ri kabꞌlajuj apóstoles xekoyoj konojel ri kitaqin ri Ajaw, y kereꞌ xkibꞌij chake: Ma utz ta chi roj ndiqayaꞌ kan rutzijoxik ri utzulej rutzij ri Dios, chin ndiqatzꞌen rujachik ri ndikꞌatzin qꞌij-qꞌij chake ri hermanos. 3Romariꞌ hermanos, keꞌikanoj rix wuquꞌ achiꞌaꞌ chiꞌikajal, ri ngetzꞌetetej chi chojmilej kikꞌaslen, nojneq kánima rikꞌin ri Espíritu Santo y rikꞌin ri nojibꞌel pataneq rikꞌin ri Dios, chin ndiqayaꞌ ri samaj riꞌ pa kiqꞌaꞌ.6:3 Dt. 1:134Y keriꞌ roj ndiqajech qiꞌ pa oración, y chutzijoxik ri utzulej rutzij ri Dios, xechajeꞌ.
5Ri xkibꞌij ri apóstoles, xqaꞌ chikiwech konojel ri kimolon kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw, y xkichaꞌ ri Esteban, jun hermano nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo y nojel ránima kuqul rukꞌuꞌx rikꞌin ri Dios chuqaꞌ. Xekichaꞌ chuqaꞌ ri Felipe,6:5 Hch. 8:5 ri Prócoro, ri Nicanor, ri Timón, ri Pármenas, y jun achi ma israelita ta ri runiman ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Ri achi riꞌ rubꞌiniꞌan Nicolás, aj Antioquía. 6Ri xechaꞌox, xeꞌukꞌuꞌex chikiwech ri apóstoles, y ri apóstoles xkibꞌen orar y xkiyaꞌ kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ6:6 Hch. 13:3; 1Ti. 4:14 ri ewuquꞌ achiꞌaꞌ, retal chi ndikitzꞌen ri samaj.
7Y ri rutzij ri Dios bꞌaneq más rutzijol, y qꞌij-qꞌij pa tinamit Jerusalén ngekꞌiyer más ri kitaqin ri Ajaw, y ekꞌiy chuqaꞌ sacerdotes israelitas ngeniman chuwech ri Dios roma ndikitaqij6:7 Jn. 12:42, 43 ri Jesús.
Ri Esteban nditzꞌan e
8Ri Esteban jun achi nojneq ránima rikꞌin ri ruchuqꞌaꞌ ri Dios y rikꞌin ri ru-favor ri Dios. Y chikikajal ri israelitas, rijaꞌ ndubꞌen nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton y nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios. 9Pero ekꞌo ri ndikimal kiꞌ pa jun sinagoga ri ndibꞌix chare: Kichin ri achiꞌaꞌ ma ekꞌo chi ta chuxeꞌ kitzij kajaw. Ri ndikimal kiꞌ chupan ri sinagoga riꞌ, ekꞌo israelitas aj Cirene, aj Alejandría, aj rochꞌulew Cilicia y israelitas aj rochꞌulew Asia. Jujun chikikajal rejeꞌ xeyakatej chirij ri Esteban y xkitzꞌuk ndikichuquchaꞌ chi tzij rijaꞌ. 10Pero ma ngetiker ta ndikitzolij ruwech rutzij6:10 Is. 54:17; Lc. 21:15 ri Esteban, porque ndichꞌaꞌa chake rikꞌin nojibꞌel ri nduyaꞌ ri Espíritu Santo chare. 11Ri israelitas riꞌ xkiyaꞌ méra chake jujun wineq chin ndikibꞌij chi xkakꞌaxaj ri Esteban chi itzel ndichꞌaꞌa chirij ri Moisés6:11 Mt. 26:59, 60 y chirij ri Dios. 12Y xekiyek ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij, ri tijonelaꞌ chin ri ley xyoꞌox chare ri Moisés y ri wineq chin ri tinamit. Kꞌateꞌ ruwech xkitzꞌen ri Esteban y xkikꞌuaj chikiwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ. 13Xekikanoj chuqaꞌ wineq chin xkitzꞌuk aqꞌ chirij ri Esteban y jareꞌ ri aqꞌ xkibꞌij: Re jun achi reꞌ ma nditaneꞌ ta chi ndichꞌaꞌa chirij re loqꞌolej rachoch ri Dios y chirij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. 14Porque qakꞌaxan chi ndubꞌij chi ri Jesús aj Nazaret nduwulij re rachoch ri Dios,6:14 Dn. 9:26 y ndujel chuqaꞌ nojel ri rukꞌutun kan6:14 He. 10:9 ri Moisés, xechajeꞌ.
15Ri achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ y konojel ri etzꞌuyul apu kikꞌin, xkichꞌik kiwech chirij ri Esteban, y xkitzꞌet chi achel ruwech jun ángel nditzuꞌun.
7Ri ndubꞌij ri Esteban chikiwech ri ngeqꞌaton tzij pa ruwiꞌ
1Ri más nimalej ruqꞌij sacerdote kereꞌ xubꞌij chare ri Esteban: ¿Qetzij nojel ri ndibꞌix chawij? 2Ri Esteban xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul y rix intéra teq achiꞌaꞌ chin ri qatinamit, tiwakꞌaxaj re nibꞌij chiwa: Ri Dios ri kin nimalej ruqꞌij xuqꞌalajrisaj riꞌ chuwech ri ojer qatit-qamamaꞌ Abraham pa rochꞌulew Mesopotamia, atoq ri Abraham kꞌajani tekꞌojeꞌ pa tinamit Harán.7:2 Gn. 11:31; He. 11:83Y ri Dios kereꞌ xubꞌij chare: Tayaꞌ kan ri ulew apeꞌ ratkꞌo, y ri awoxpochel, y kabꞌiyin chupan ri jun rochꞌulew7:3 Gn. 12:1 ri nikꞌut riyin chawech, xchajeꞌ. 4Ri Abraham xel pe chikikajal ri ruwinaqul pa rochꞌulew Caldea y xbꞌekꞌojeꞌ pa tinamit Harán. Atoq kamineq chik ri rutataꞌ, ri Dios xukꞌen pe ri Abraham chupan re rochꞌulew apeꞌ rojkꞌo wokami. 5Pero ri Dios nixta jun ulew xujech yan ta pa ruqꞌaꞌ ri Abraham chireꞌ pa rochꞌulew Canaán, nixta jubꞌaꞌ chin ta kꞌo apeꞌ ndikꞌojeꞌ, pero atoq ri Abraham kꞌajani kekꞌojeꞌ ralkꞌuaꞌl, ri Dios xubꞌij chi nduyaꞌ re rochꞌulew Canaán chare rijaꞌ y chake ri eriy-rumam.7:5 Gn. 12:7; 13:15; 17:86Y ri Dios kereꞌ chuqaꞌ xubꞌij chare: Ri awiy-amam ri xkekꞌojeꞌ, ngebꞌeqaqa pa kirochꞌulew juley chik wineq. Ri wineq riꞌ ngekiyaꞌ chuxeꞌ kitzij, ngekiyaꞌ pa kꞌayew y ri awiy-amam ri xkekꞌojeꞌ, ndikiqꞌasaj kꞌayew pa kiqꞌaꞌ 400 junaꞌ.7:6 Gn. 15:13; Ex. 12:407Pero riyin niyaꞌ castigo pa kiwiꞌ ri ngebꞌanun keriꞌ chake. Kꞌateriꞌ ri awiy-amam ngeꞌel pe7:7 Gn. 15:14; Ex. 3:12 chikikajal ri wineq riꞌ y ndukiyaꞌ nuqꞌij chireꞌ pa rochꞌulew Canaán, xchajeꞌ ri Dios. 8Y ri Dios xubꞌen jun pacto rikꞌin ri Abraham, y ri retal ri pacto riꞌ, ja ri circuncisión.7:8 Gn. 17:9-12 Romariꞌ ri Abraham, atoq kꞌaja waqxaqiꞌ qꞌij talex ri rukꞌajol Isaac, xubꞌen circuncidar.7:8 Gn. 21:4 Keriꞌ chuqaꞌ ri Isaac xubꞌen circuncidar ri rukꞌajol Jacob, y ri Jacob chuqaꞌ xerubꞌen circuncidar ri kabꞌlajuj rukꞌajol ri xeꞌok tataꞌatz pa ruwiꞌ ri qatinamit Israel.
9Ri erukꞌajol ri Jacob itzel xkinaꞌ pa kánima chirij ri kichaqꞌ7:9 Gn. 37:4 José, romariꞌ xkikꞌayij e, y ri José xukꞌuꞌex pa rochꞌulew Egipto. Pero ri José ma jumbꞌey xyoꞌox kan roma ri Dios.7:9 Gn. 39:2, 310Y ri Dios xukal chupan ri kꞌayew xuqꞌasaj, xuyaꞌ ri ru-favor pa ruwiꞌ y xuyaꞌ chuqaꞌ nojibꞌel chare, y xubꞌen chi utz xtzꞌat roma ri rey Faraón pa rochꞌulew Egipto, y ri Faraón pa ruqꞌaꞌ ri José xuyaꞌ chin ndubꞌen gobernar ri palacio7:10 Gn. 41:37-40 y nojel ri rochꞌulew Egipto.
11Chupan ri tiempo riꞌ xpuꞌun jun nim wayijal chuwech nojel ri rochꞌulew Egipto y ri rochꞌulew Canaán, wayijal ri xukꞌen pe santienta kꞌayew, y ri ojer teq qatit-qamamaꞌ maneq chik achike chin ndikikꞌux. 12Pero atoq ri Jacob xrakꞌaxaj chi pa rochꞌulew Egipto kꞌo trigo, xeruteq ri erukꞌajol chuloqꞌik trigo,7:12 Gn. 42:1-3 y ri erukꞌajol ja ri ojer teq qatit-qamamaꞌ. Jareꞌ ri nabꞌey mul xeruteq pa rochꞌulew Egipto. 13Y atoq ri Jacob xeruteq pa rukan mul chuloqꞌik trigo, ri José xubꞌij chake ri erunimal chi ja rijaꞌ ri kichaqꞌ,7:13 Gn. 45:1-4 y ri Faraón xretamaj kiwech ri ruchaqꞌ-runimal ri José. 14Ri José xubꞌij chi kebꞌekꞌamer ri rutataꞌ7:14 Gn. 45:9 Jacob y konojel ri roxpochel. E 75 wineq chi konojel7:14 Gn. 46:27; Dt. 10:22 ri xebꞌekꞌamer. 15Y ri Jacob xbꞌa qa pa rochꞌulew Egipto. Chiriꞌ xkꞌojeꞌ y xken, y chiriꞌ xeken chuqaꞌ ri erukꞌajol,7:15 Ex. 1:6 ri ojer teq qatit-qamamaꞌ. 16Pero ri kibꞌaqil xekꞌamer chi pe pa tinamit Siquem7:16 Gn. 50:25; Ex. 13:19 waweꞌ pa rochꞌulew Canaán y xemuq pa jun ulew ri xulaqꞌ ri Abraham chake ri erukꞌajol jun achi rubꞌiniꞌan Hamor.
17Pero atoq ja nduqaqa ri tiempo chin ndibꞌanatej ri xusuj ri Dios chare ri Abraham,7:17 Gn. 15:13-16 ri qawinaqul pa rochꞌulew Egipto xekꞌiyer y esantienta xkibꞌen. 18Ja tiempo riꞌ, xyakatej jun chik kꞌakꞌakꞌ rey ri ma xretamaj ta ri utz ri xubꞌen ri José7:18 Ex. 1:8 pa rochꞌulew Egipto. 19Re jun rey reꞌ chi chꞌakatinik xerutzꞌen ri qawinaqul chin tikajoꞌ mani ndikikamisaj kiꞌ chi samaj, y xeruyaꞌ pa kꞌayew, hasta xubꞌen chake ri teꞌej-tataꞌatz chi xekiyaꞌ kan saqil ri kalkꞌuaꞌl7:19 Ex. 1:22 ri kꞌaja ok xeꞌalex chin xeken. 20Ja tiempo riꞌ, xalex ri Moisés, jun chꞌuti akꞌual ri yalan jabꞌel chuwech ri Dios, y ri rute-rutataꞌ xkikꞌiytisaj chikachoch oxiꞌ ikꞌ.7:20 Ex. 2:2; He. 11:2321Atoq ma xetiker ta chik xkewaj, xbꞌekiyaꞌ ri akꞌual saqil, pero ri rumiꞌal ri Faraón xril, xukꞌiytisaj y xubꞌen achel ral7:21 Ex. 2:10 chare. 22Y keriꞌ ri Moisés xtijox rikꞌin nojel ruwech nojibꞌel kichin ri aj Egipto. Y atoq xok pe intéra achi, kin kꞌo ruchuqꞌaꞌ ri ndubꞌij y ri ndubꞌen.
23Atoq ri Moisés jun laꞌeq 40 rujunaꞌ, xuyaꞌ pa ránima chi ngebꞌerutzꞌetaꞌ ri ruwinaqul israelitas.7:23 Ex. 2:1124Y atoq xutzꞌet chi juyo ruwech ndibꞌan chare jun israelita roma jun aj Egipto, xutoꞌ y xutzolij rukꞌexel chare ri aj Egipto, xukamisaj.7:24 Ex. 2:1225Pa rutzij ri Moisés, ri eruwinaqul israelitas ndikikꞌoxomaj chi ja rijaꞌ ri xtukusaj ri Dios chin ngerukal pa kiqꞌaꞌ ri aj Egipto. Pero ri israelitas ma xkikꞌoxomaj ta chi keriꞌ. 26Chukan qꞌij ri Moisés xebꞌerilaꞌ ekaꞌiꞌ israelitas ndikichꞌeyelaꞌ kiꞌ. Rijaꞌ xrajoꞌ xeruqꞌil, y kereꞌ xubꞌij chake: Rix iwinaqul iwiꞌ. ¿Achike roma ndichꞌeyelaꞌ iwiꞌ? xchajeꞌ. 27Ja atoq riꞌ ri jun ri más nditiker pa ruqꞌaꞌ ri jun chik, xuchokmayij ri Moisés y kereꞌ xubꞌij chare: ¿Achike xyoꞌon uchuqꞌaꞌ pa aqꞌaꞌ pa qawiꞌ y achike bꞌiꞌin chawa chi ngatok qꞌatoy tzij chin ndachojmirisaj ri oyowal chiqawech? 28¿Ndawojoꞌ nganakamisaj achel xabꞌen iwir chare ri aj Egipto?7:28 Ex. 2:13, 1429Atoq ri Moisés xrakꞌaxaj keriꞌ, xanimej, xbꞌa pa rochꞌulew Madián.7:29 Ex. 2:15 Chiriꞌ xruxqanej riꞌ, y chiriꞌ xukanoj rixjayil y xekꞌojeꞌ ekaꞌiꞌ ralkꞌuaꞌl.
30Atoq ri Moisés 40 junaꞌ tikꞌojeꞌ pa rochꞌulew Madián, jun ángel xuqꞌalajrisaj riꞌ chuwech pa jun zarza7:30 Ex. 3:2 ndijina pa qꞌaqꞌ chiriꞌ chunaqaj ri juyuꞌ rubꞌiniꞌan Sinaí, pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew. 31Ri Moisés xsach rukꞌuꞌx roma ri ndutzꞌet, y atoq xjel apu más chin ndutzꞌet utz-utz ri ndajin, xrakꞌaxaj ruchꞌabꞌel ri Ajaw ri kereꞌ xubꞌij chare: 32Ja riyin ri ki-Dios ri ojer teq awatit-amamaꞌ, ri Dios ri xkiyaꞌ ruqꞌij ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob,7:32 Ex. 3:6; Mt. 22:32 xchajeꞌ chare. Y ri Moisés ndibꞌarbꞌot roma ruxibꞌriꞌil, nixta xukowij chik riꞌ chin ta xtzuꞌun apu. 33Y ri Ajaw xchꞌaꞌa chik jumbꞌey y kereꞌ xubꞌij chare ri Moisés: Tawelesaj e ri axajabꞌ chiꞌawaqen, porque ri ulew apeꞌ rat peꞌel, kin loqꞌolej wi.7:33 Ex. 3:5; Jos. 5:1534Riyin nutzꞌeton pe chi ri nutinamit Israel itzel ndibꞌan chake pa rochꞌulew Egipto, xenwakꞌaxaj chi santienta ngejila, y xiqape chin ngenkal. Romariꞌ, tabꞌanaꞌ akꞌojlen chin ngatinteq pa rochꞌulew Egipto, xchajeꞌ ri Ajaw chare.
35Y ja Moisés reꞌ ri xqꞌalajin chi ma xkajoꞌ ta ri israelitas, atoq kereꞌ xkibꞌij chare: ¿Achike xyoꞌon uchuqꞌaꞌ pa aqꞌaꞌ pa qawiꞌ y achike bꞌiꞌin chawa chi ngatok qꞌatoy tzij chin ndachojmirisaj ri oyowal chiqawech? xechajeꞌ chare. Pero ja rijaꞌ ri xyoꞌox uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri rutinamit ri Dios y xtaq chin xerukal pe pa kiqꞌaꞌ ri itzel ngetzꞌeto kichin, rikꞌin ri toꞌonik xyoꞌox chare roma ri ángel7:35 Ex. 14:19; Nm. 20:16 ri xukꞌut riꞌ chuwech chupan ri zarza ndijina pa qꞌaqꞌ. 36Ri Moisés chin xerelesaj pe ri israelitas, xubꞌanalaꞌ nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton y nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios pa rochꞌulew Egipto. Y keriꞌ chuqaꞌ xubꞌanalaꞌ atoq xeruqꞌasaj ri israelitas chupan ri mar keq,7:36 Ex. 14:1-31 y pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew chi 40 junaꞌ. 37Ja Moisés reꞌ ri kereꞌ xubꞌij chake ri qawinaqul israelitas: Ri Dios nduyek jun chik profeta7:37 Dt. 18:15 chiꞌikajal achel xubꞌen chuwa riyin, xchajeꞌ. 38Y ja chuqaꞌ ri Moisés ri xkꞌojeꞌ rikꞌin ri rutinamit ri Dios atoq xekibꞌanalaꞌ kimolojriꞌil pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew, y ja rijaꞌ ri xqꞌasan rutzij ri ángel7:38 Gá. 3:19; He. 2:2 chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, atoq ri ángel xchꞌaꞌa chare pariꞌ ri juyuꞌ Sinaí. Y chare ri Moisés xyoꞌox ri kꞌaslik teq tzij chin xuqꞌasaj chaqe roj israelitas.7:38 Ex. 19:7
39Pero ri ojer teq qatit-qamamaꞌ ma xkajoꞌ ta xkinimaj, xa itzel xkakꞌaxaj ri xubꞌij chake y xkirayij pa kánima chi xetzolij pa rochꞌulew Egipto. 40Y kereꞌ xkibꞌij chare ri Aarón: Kaꞌabꞌanaꞌ qatiox chin ngeꞌukꞌuan bꞌey chiqawech, porque ri Moisés ri xelesan pe qichin pa rochꞌulew Egipto, ma qetaman ta achike xbꞌanatej rikꞌin.7:40 Ex. 32:141Chupan teq ri qꞌij riꞌ, xkibꞌen qa rachibꞌel jun alaj wakx, y jariꞌ xkibꞌen qa ki-dios chare, y xekikamisaj chikap chuwech chin xkiyaꞌ ruqꞌij. Y xkibꞌen nimaqꞌij roma ri ki-dios xkibꞌen rikꞌin kiqꞌaꞌ. 42Romariꞌ ri Dios xumalij kan kiwech,7:42 Ro. 1:24 y xerujech chin xekiyalaꞌ kiqꞌij nojel teq ruwech chꞌumil,7:42 Dt. 17:3 achel ndubꞌij chupan ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas atoq ri Dios kereꞌ xubꞌij:
Rix aj Israel,
Atoq xixkꞌojeꞌ 40 junaꞌ pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew,
Ma chinuwech ta riyin xeꞌikamisalaꞌ chikap chin xiyaꞌ nuqꞌij.
43Rix xa ja ri rachoch ri tiox rubꞌiniꞌan Moloc xitelej y xikꞌuaj,7:43 Moloc xubꞌiniꞌaj jun kitiox ri wineq amonitas, ri achoq chuwech xekisuj ri chꞌuteq kalkꞌuaꞌl chin ngekꞌat pa ruqꞌaꞌ ri tiox riꞌ.
Keriꞌ chuqaꞌ xitelej y xikꞌuaj ruchꞌumil ri tiox rubꞌiniꞌan Refán,
Y ri tiox riꞌ, xa rix xixbꞌanun qa chin xiyaꞌ kiqꞌij.
Romariꞌ, nibꞌen chiwa chi ngixbꞌa
Más kelaꞌ chuwech ri rochꞌulew Babilonia,7:43 Am. 5:25-27
xchajeꞌ ri Dios.
44Ri ojer teq qatit-qamamaꞌ xeꞌeqꞌax chupan ri tzꞌiran y chaqiꞌj ulew kikꞌuan ri rachoch ri Dios bꞌanun kikꞌin kꞌul. Ri achoch riꞌ, kin ja achel ri rachibꞌel ri xkꞌut chuwech ri Moisés pariꞌ ri juyuꞌ, keriꞌ bꞌanun chare.7:44 Ex. 25:40; He. 8:545Y atoq xqꞌax ri tiempo, ri rachoch ri Dios riꞌ xqꞌax kan pa kiqꞌaꞌ ri kalkꞌuaꞌl, ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, y ja ri kalkꞌuaꞌl xeꞌukꞌuan apu chupan ri ulew rusujun ri Dios chin nduyaꞌ chake, y keriꞌ xkibꞌen atoq ja ri Josué ukꞌuayon kibꞌey. Ri Dios kin xeroqotaj e ri wineq ekꞌo chupan ri rochꞌulew riꞌ chin xuyaꞌ chake ri qatit-qamamaꞌ. Y ri rachoch ri Dios bꞌanun kikꞌin kꞌul jumul xkusex pe chin ndiyoꞌox ruqꞌij ri Dios, hasta pa ru-tiempo ri rey David. 46Y ri Dios xuyaꞌ ru-favor pa ruwiꞌ ri rey David, y ri David xukꞌutuj chi tuyaꞌ qꞌij chare chi ndupabꞌaꞌ jun kꞌakꞌakꞌ rachoch ri Dios,7:46 1R. 8:17 chin chiriꞌ ri israelitas ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios. 47Pero ja ri Salomón xbꞌanun ri achoch riꞌ. 48Y riꞌ, maske ri nimalej ruqꞌij Dios7:48 2Cr. 2:6 ma pa aj rochꞌulew ta achoch ndikꞌojeꞌ, achel ndubꞌij ri rutzꞌibꞌan kan ri profeta:
49Ri Ajaw Dios kereꞌ ndubꞌij:
Ja ri kaj ri nu-trono,
Y ri rochꞌulew rupalibꞌal waqen.
¿Ndikꞌatzin kami chuwa jun achoch ri rix wineq bꞌanayon richin?
¿Ngixtiker kami ndibꞌen jun wachoch apeꞌ nginuxlan?
50Tikꞌuxlaꞌaj kꞌa chi ja riyin ri bꞌanayon nojel ri ekꞌo.7:50 Is. 66:1, 2
Keriꞌ xubꞌij ri Dios, rutzꞌibꞌan kan ri profeta.
51Pero rix xa ma ngixkꞌoxoman ta, y ma iyoꞌon ta qꞌij chare ri Espíritu Santo chi ndubꞌen samaj pa iwánima. Ri ndiwakꞌaxaj ndok pa jun ixikin y ndel chi e chupan ri jun, jumul ma ndiwojoꞌ ta ndibꞌen ri ndubꞌij ri Espíritu, xa junan inoꞌoj kikꞌin ri ojer teq iwatit-imamaꞌ. 52¿Achike kꞌa jun chikiwech ri profetas ri man ta xtzeqlebꞌex koma ri iwatit-imamaꞌ chin xkibꞌen itzel7:52 2Cr. 36:16 chare? Kin ja chuqaꞌ ri iwatit-imamaꞌ ri xekamisan ri profetas ri xeyoꞌon kan rutzijol chi nduqaqa ri Jun ri ma jun rumak, y atoq xuqaqa, ja rix ri xixjacho pa kiqꞌaꞌ itzel teq wineq y xikꞌutuj chi tikamisex.7:52 Hch. 3:14, 15; 1Ts. 2:1553Y ri ley ri xuyaꞌ ri Dios chare ri Moisés, ángeles xetuyoꞌon qa chare,7:53 Gá. 3:19 y ja ley riꞌ kꞌo iwikꞌin rix wokami. Pero rix xa ma ndinimaj ta ri ndubꞌij, xchajeꞌ ri Esteban.
Rukamik ri Esteban
54Atoq ri kimolon apu kiꞌ xkakꞌaxaj ri xubꞌij ri Esteban, tzꞌan koyowal xyakatej, y ndikiqachꞌachꞌelaꞌ keyaj chirij. 55Pero ri Esteban nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo, xtzuꞌun e chikaj, xutzꞌet ri nimalej ruqꞌij ri Dios, y xutzꞌet chuqaꞌ chi ri Jesús peꞌel pa rikiqꞌaꞌ ri Dios.7:55 Sal. 110:156Y ja atoq riꞌ xubꞌij: ¡Titzꞌetaꞌ! Riyin nitzꞌet chi jaqel ri kaj y pa rikiqꞌaꞌ ri Dios peꞌel apu ri Jun aj chikaj ri xuꞌalex chiqakajal.
57Ja atoq riꞌ ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ kaw xesikꞌiyaj apu, y xkitzꞌapij kixikin chin ma xkakꞌaxaj chi ta ri Esteban, y chi konojel xeyakatej chirij chin xkitzꞌen. 58Xkelesaj kꞌa e saqil chunaqaj e ri tinamit, y xkitzꞌen rukꞌaqik chi abꞌej. Ri xetzꞌuku aqꞌ chirij ri Esteban xkiyaꞌ kan kitziaq chiraqen jun kꞌajol rubꞌiniꞌan Saulo, chin xuchajij.
59Y atoq ri wineq ndikikꞌeq ri Esteban chi abꞌej, rijaꞌ xubꞌij: Ajaw Jesús, takꞌamaꞌ apu ri wánima awikꞌin. 60Ja atoq riꞌ xxukeꞌ qa, y rikꞌin kaw ruchꞌabꞌel xubꞌij: ¡Ajaw, ma tikeqalej re mak reꞌ chawech!7:60 Lc. 23:34
Y atoq ri Esteban rubꞌiꞌin chik keriꞌ, xken.
81Ri Saulo kꞌo apu chikikajal ri wineq, y kin xqaꞌ chuwech chi xkamisex ri Esteban.
Ri rutinamit ri Dios ngetzeqlebꞌex chin ndibꞌan itzel chake
2Jujun teq achiꞌaꞌ eyoꞌol ruqꞌij ri Dios xbꞌekimuquꞌ ru-cuerpo ri Esteban, y tzꞌan xeꞌoqꞌ roma. Y ri qꞌij atoq xkamisex ri Esteban, chiriꞌ pa tinamit Jerusalén xtiker e chi ngetzeqlebꞌex ri kitaqin ri Ajaw chin ndibꞌan itzel chake.8:2 Hch. 11:19 Konojel ri kitaqin ri Ajaw xesututex e. Ekꞌo xebꞌa pa teq tinamit chin ri rochꞌulew Judea y chin ri rochꞌulew Samaria, y xe chik ri apóstoles xekanej kan pa tinamit Jerusalén. 3Y ri Saulo juyo kiwech ndubꞌen chake ri erutinamit ri Dios,8:3 Fil. 3:6 ndok pa teq jay chin ngebꞌerukꞌamaꞌ pe chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ, y erujororen ngebꞌeruyaꞌ pa cheꞌ.
Ri rutzijoxik ri utzulej teq tzij chin kolotajik pa rochꞌulew Samaria
4Pero maske keriꞌ ndajin, ri hermanos ri xesututex e ndikitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chake ri wineq pa teq bꞌey apeꞌ ngeꞌeqꞌax wi. 5Jun ri xsututex e, ja ri Felipe. Rijaꞌ atoq xbꞌeqaqa pa jun tinamit chin ri rochꞌulew Samaria, xutzꞌuk ndichꞌaꞌa chake ri wineq pa ruwiꞌ ri Jun xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. 6Atoq ri wineq ndikakꞌaxaj ri ndutzijoj ri Felipe y ngekitzꞌet ri nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios ri ngebꞌanatej chiruqꞌaꞌ,8:6 He. 2:4 kin xe jun kánima kibꞌanun ndikiyaꞌ apu kixikin rikꞌin ri ndubꞌij. 7Porque kꞌiy wineq ri kꞌo itzel teq espíritu pa kikꞌaslen ngekꞌachojrisex,8:7 Mr. 16:17, 18; Jn. 14:12 y ri itzel teq espíritu ngesikꞌin ngeꞌel e pa kikꞌaslen. Keriꞌ chuqaꞌ kꞌiy wineq kamineq kiqꞌa-kaqen, y ri ngejetzꞌmaꞌy ngebꞌiyin, ngekꞌachojrisex. 8Romariꞌ, tzꞌan ngekikot ri wineq chupan ri tinamit apeꞌ xbꞌeqaqa ri Felipe.
9Pero chiriꞌ kꞌo jun achi aj qꞌij8:9 Hch. 13:6 rubꞌiniꞌan Simón ri rubꞌanun chake ri wineq aj rochꞌulew Samaria chi sachineq pe kikꞌuꞌx chirij ri ngerubꞌanalaꞌ, y ruqꞌabꞌan pe riꞌ chi nim ruqꞌij. 10Konojel ri wineq chi chꞌutiꞌq chi nimaꞌq teq kiqꞌij, kin kiyoꞌon kixikin rikꞌin ri ndubꞌij re aj qꞌij reꞌ, y kereꞌ ndikibꞌilaꞌ: Jareꞌ ri ndibꞌix nimalej ruchuqꞌaꞌ ri Dios chare, ngechajeꞌ.
11Y kin ndikiyaꞌ kixikin rikꞌin ri ngerubꞌilaꞌ, porque kꞌiy tiempo rubꞌanun chake ri wineq chi sachineq pe kikꞌuꞌx chirij ri samaj chin aj qꞌij ri ndubꞌanalaꞌ. 12Pero atoq xkitaqij ri ndutzijoj ri Felipe chake pa ruwiꞌ ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri ndubꞌij achike modo ngeꞌok ri wineq pa ru-reino ri Dios,8:12 Hch. 1:3 y xkitaqij chuqaꞌ ri Jesús ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit, chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ xkibꞌen bautizar kiꞌ. 13Jajun ri Simón ri aj qꞌij xutaqij y xbꞌan bautizar, y xutzꞌuk xroqaj ri Felipe. Ri Simón ndisach rukꞌuꞌx atoq ndutzꞌet ri nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios y ri milagros ri ngebꞌanatej chiriꞌ.
14Atoq ri apóstoles ri ekꞌo kan pa tinamit Jerusalén8:14 Hch. 8:1 xkakꞌaxaj chi ri aj rochꞌulew Samaria xkitaqij rutzij ri Dios, xekiteq qa ri Pedro y ri Juan chikitzꞌetik. 15Atoq ri Pedro y ri Juan xebꞌeqaqa pa rochꞌulew Samaria, xkibꞌen orar pa kiwiꞌ ri xkitaqij ri Ajaw, chin ndiyoꞌox ri Espíritu Santo pa kánima. 16Porque nixta jun chikikajal ri xkitaqij ri Ajaw pa rochꞌulew Samaria qajneq pe ri Espíritu Santo pa ruwiꞌ, xaxe ebꞌanun bautizar pa rubꞌiꞌ ri Ajaw Jesús.8:16 Hch. 2:3817Y ri Pedro y ri Juan ndikiyaꞌ kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ ri kitaqin chik ri Ajaw chin ndiyoꞌox ri Espíritu Santo pa kánima.
18Y atoq ri Simón xutzꞌet chi ri apóstoles xkiyaꞌ kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ ri xkitaqij ri Ajaw pa rochꞌulew Samaria y xyoꞌox ri Espíritu Santo pa kánima, rijaꞌ xusuj méra chake ri apóstoles, 19y xubꞌij: Tiyaꞌ chuwa riyin la achel ngixtiker ndibꞌen rix, chin keriꞌ achike na jun ri niyaꞌ nuqꞌaꞌ pa ruwiꞌ, ndiyoꞌox chuqaꞌ ri Espíritu Santo pa ránima, xchajeꞌ.
20Pero ri Pedro xubꞌij: Rat junan rikꞌin ri améra tikꞌis aqꞌij pa qꞌaqꞌ, porque xanojij chi rikꞌin améra ngatiker ndalaqꞌ re loqꞌolej sipanik8:20 Mt. 10:8 nduyaꞌ ri Dios. 21Rat nixta jun aqꞌaꞌ chare re samaj ruyoꞌon ri Dios chaqe roj, porque ri awánima ma chaj ta chuwech ri Dios.8:21 Sal. 78:3722Tayaꞌ kan ri itzel noꞌoj ngatajin rikꞌin,8:22 Is. 55:7 takꞌutuj akamelal chare ri Dios. Kolopeꞌ rijaꞌ ndujoyowaj awech, y ngarukuy rikꞌin ri itzel ndanojij. 23Porque nitzꞌet chi kꞌayilej8:23 Dt. 29:18 rubꞌanun ri awánima roma ndiququt chiqij y ri itzel ndanojij, rat ruximon, xchajeꞌ ri Pedro.
24Ri Simón ri aj qꞌij kereꞌ xubꞌij: Tikꞌutuj kamelal chare ri Ajaw pa nuwiꞌ, chin keriꞌ nixta jun chikiwech ri achike xibꞌij xtiqaqa pa nuwiꞌ, xchajeꞌ chake.
25Atoq ri Pedro y ri Juan xkitzijoj ri kitzꞌeton pe rikꞌin ri rukꞌaslen ri Cristo y xkitzijoj chuqaꞌ ri rutzij ri Dios pa rochꞌulew Samaria, xkitzꞌen e bꞌey chin xetzolij pa tinamit Jerusalén y pa kibꞌey xeꞌeqꞌax pa teq aldeas chin ri rochꞌulew Samaria, ndikitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik.
Ri Felipe y ri achi aj Etiopía
26Atoq xbꞌanatej yan reꞌ, jun ángel chin ri Ajaw xchꞌaꞌa chare ri Felipe y kereꞌ xubꞌij chare: Kayakatej paqiꞌ, y kabꞌiyin chupan ri bꞌey ri ndel e pa tinamit Jerusalén y ndeqꞌax pa tzꞌiran-tzꞌiran teq ulew y ndeqaqa pa tinamit Gaza ri kꞌo pa sur.
27Y ri Felipe xyakatej y xutzꞌen e bꞌey, y kꞌateꞌ ruwech xutzꞌet chi bꞌaneq chuqaꞌ chupan ri bꞌey riꞌ jun achi eunuco aj rochꞌulew Etiopía. Ri achi riꞌ chajiy rubꞌeyomal ri reina kichin ri aj Etiopía, y ri reina riꞌ rubꞌiniꞌan Candace. Ri achi riꞌ xbꞌa pa tinamit Jerusalén, xbꞌeruyaꞌ ruqꞌij ri Dios,8:27 1R. 8:41, 42; Sal. 68:31; Is. 56:3-728y ja rutzꞌamon bꞌey chin nditzolij pa rochꞌulew Etiopía, tzꞌuyul pa ru-carruaje, y ndubꞌen leer ri rutzꞌibꞌan kan ri profeta Isaías.
29Y ri Espíritu Santo xubꞌij chare ri Felipe: Kajel apu rikꞌin la carruaje laꞌ y kabꞌiyin chunaqaj. 30Ri Felipe juꞌanin paqiꞌ xjel apu chunaqaj ri carruaje, y xrakꞌaxaj chi ri achi ndubꞌen leer ri rutzꞌibꞌan kan ri profeta Isaías. Y ri Felipe xubꞌij apu chare: ¿Ndakꞌoxomaj ri ndabꞌen leer?
31Pero rijaꞌ kereꞌ xubꞌij chare ri Felipe: ¿Achike modo xtinkꞌoxomaj xu ma jun ndibꞌiꞌin rubꞌeyal chuwa? Y xubꞌij chare ri Felipe chi tijoteꞌ e pa carruaje y titzꞌuyeꞌ rikꞌin.
32Ri rutzij ri Dios ri ndubꞌen leer, jareꞌ:
Achel jun karneꞌl ndukꞌuꞌex apeꞌ ndikamisex, keriꞌ xbꞌan chare.
Y achel jun alaj karneꞌl ma ndiqꞌajan ta chikiwech ri ngeqꞌaton rusmal,
Keriꞌ xubꞌen rijaꞌ, nixta jun tzij xubꞌij chin ta xutoꞌ riꞌ.
33Ma jun ruqꞌij xbꞌan chare, y atoq xqꞌat tzij pa ruwiꞌ, ma pa ruchojmil ta xbꞌan.
Nixta jun nditiker xtirajilaj nojel ri itzel xbꞌan chare koma ri wineq ri xekꞌojeꞌ pa ru-tiempo rijaꞌ,
Porque xkamisex e chochꞌulew.8:33 Is. 53:7, 8
Keriꞌ ndubꞌij ri rutzij ri Dios.
34Y ri aj Etiopía kereꞌ xubꞌij chare ri Felipe: Tabꞌanaꞌ kamelal, tabꞌij chuwa: ¿Achoq pa ruwiꞌ ndichꞌaꞌa ri profeta? ¿Pa ruwiꞌ rijaꞌ o pa ruwiꞌ jun chik?
35Ja atoq riꞌ ri Felipe xutzꞌuk e rutzijoxik ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri nduyaꞌ ri Jesús, y ja ri rutzij ri Dios ri ndubꞌen leer ri eunuco ri xukusaj chin xchꞌaꞌa chare.8:35 Lc. 24:2736Atoq kitzꞌamon bꞌey ebꞌaneq, xebꞌeqaqa pa jun lugar apeꞌ kꞌo yaꞌ, y ri achi xubꞌij: ¡Tatzꞌetaꞌ! Kꞌo yaꞌ waweꞌ. ¿Kꞌo kami jun achike ndiqꞌato wichin chi ngibꞌan bautizar?8:36 Hch. 10:47
37Y ri Felipe xubꞌij: Si rat rikꞌin nojel awánima ndataqij ri Jesucristo, kꞌo cheꞌel ndabꞌen bautizar awiꞌ. Y ri achi xubꞌij: Jaꞌn, nitaqij chi ja ri Jesucristo ri Rukꞌajol ri Dios,8:37 Ri tzij ngeqil chupan re versículo reꞌ, ma chupan ta konojel ri ojer teq manuscritos más kꞌo keqalen ekꞌo wi. xchajeꞌ.
38Ja atoq riꞌ ri achi xubꞌen mandar chi tipabꞌex ri carruaje, y chi ekaꞌiꞌ xeꞌok qa pa yaꞌ, y xbꞌan bautizar roma ri Felipe. 39Atoq xeꞌel pe pa yaꞌ, ri Felipe kꞌateꞌ ruwech xukꞌuꞌex roma ri Espíritu, y ri aj Etiopía ma xutzꞌet chi ta ruwech, pero tzꞌan ndikikot xutzꞌen chik bꞌey. 40Y ri Felipe kꞌateꞌ ruwech kꞌo yan chik pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Azoto, y pa nojel teq tinamit apeꞌ ndeqꞌax, ndutzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik. Keriꞌ xubꞌen hasta xbꞌeqaqa pa tinamit Cesarea.8:40 Hch. 21:8
9Ri Saulo ndutaqij ri Jesús
1Chupan ri tiempo riꞌ, ri Saulo ma ndeqꞌax ta ri royowal chikij ri kitaqin ri Ajaw9:1 Hch. 8:3 y ndubꞌij chake chi ngerukamisaj. Romariꞌ xbꞌechꞌaꞌa chare ri más nimalej ruqꞌij sacerdote, 2y xukꞌutuj chare chi ketzꞌibꞌex e wuj chake ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri ndikimal kiꞌ pa teq sinagoga pa tinamit Damasco chin tikitoꞌ chikikanoxik ri koqan ri kꞌakꞌakꞌ Bꞌey9:2 Hch. 19:9 xukꞌut kan ri Jesús. Y keriꞌ, chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ xkerutzꞌen, xkeruxim y ngerukꞌuaj pa tinamit Jerusalén chin ndiqꞌat tzij pa kiwiꞌ. 3Pero atoq rutzꞌamon bꞌey y chunaqaj chik ri tinamit Damasco bꞌaneq, kꞌateꞌ ruwech xyikꞌan pe chikaj jun luz ri tzꞌan ruchuqꞌaꞌ y xuyikꞌaj ri Saulo.9:3 1Co. 15:84Rijaꞌ xtzaq pa ulew, y xrakꞌaxaj jun chꞌabꞌel ri kereꞌ xubꞌij chare: ¡Saulo! ¿Achike roma yin atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa?
5Y ri Saulo xubꞌij: ¿Achike kꞌa rat, Ajaw? Y ri jun ri xchꞌaꞌa pe chare kereꞌ xubꞌij: Ja riyin ri Jesús ri atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa.9:5 1Ti. 1:136Pero wokami kayakatej, katok apu pa tinamit, y chiriꞌ ndibꞌix chawa achike ndikꞌatzin chi ndabꞌen.
7Ri achiꞌaꞌ ebꞌaneq junan rikꞌin ri Saulo tzꞌan kixibꞌin kiꞌ xepeꞌeꞌ qa y ma ndel ta kichꞌabꞌel, roma qetzij chi ndikakꞌaxaj ri chꞌabꞌel, pero ma jun wineq ndikitzꞌet ndichꞌaꞌa. 8Ja atoq riꞌ ri Saulo xyakatej pe pa ulew, pero atoq xujeq ruwech, ma nditiker ta nditzuꞌun. Romariꞌ, yuqen chiruqꞌaꞌ xukꞌuꞌex apu pa tinamit Damasco. 9Oxiꞌ qꞌij ma xtiker ta xtzuꞌun y ma jun achike xukꞌux nixta xutij.
10Chiriꞌ pa tinamit Damasco kꞌo jun hermano rubꞌiniꞌan Ananías,9:10 Hch. 22:12 ri achoq chuwech xuqꞌalajrisaj riꞌ ri Ajaw pa jun achel achikꞌ. Ri Ajaw kereꞌ xubꞌij chare: ¡Ananías! Y ri Ananías xubꞌij: ¿Achike ndawojoꞌ, Ajaw?
11Y ri Ajaw xubꞌij chare: Kayakatej, takꞌuaj ri bꞌey ri ndibꞌix Chojmilej Bꞌey chare y atoq ngabꞌeqaqa chirachoch jun achi rubꞌiniꞌan Judas, takꞌutuj razón apeꞌ ndawil jun achi aj tinamit Tarso rubꞌiniꞌan Saulo. Rijaꞌ wokami ndubꞌen orar, 12y pa jun achel achikꞌ xutzꞌet chi kꞌo jun achi rubꞌiniꞌan Ananías ndeqaqa rikꞌin, y nderuyaꞌ ruqꞌaꞌ pa ruwiꞌ chin nditzuꞌun chik jumbꞌey.
13Pero ri Ananías xubꞌij: Ajaw, ekꞌiy wineq kibꞌiꞌin chuwa chi ri jun achi riꞌ santienta itzel9:13 Hch. 8:3; 9:1 teq achike rubꞌanun chake ri loqꞌolej teq awalkꞌuaꞌl pa tinamit Jerusalén. 14Y ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij kiyoꞌon pe uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ chin ngerutzꞌen e konojel ri rat kitaqin chireꞌ pa tinamit Damasco.
15Pero ri Ajaw xubꞌij chare: Rat taꞌakanoj ri Saulo, porque riyin nuchaꞌon9:15 Hch. 13:2; Ro. 1:1, 5 chin nderuyaꞌ utzulej nutzijol chake ri ma israelitas ta,9:15 Hch. 22:21; Gá. 2:7, 8 chake reyes9:15 Hch. 26:27, 28 y chake ri israelitas chuqaꞌ. 16Y riyin nikꞌut chuwech janipeꞌ kꞌayew9:16 Hch. 20:23; Col. 1:24 nderuqꞌasaj roma nderuyaꞌ utzulej nutzijol, xchajeꞌ.
17Ri Ananías xbꞌa, y xok apu pa achoch apeꞌ kꞌo ri Saulo. Atoq xuyaꞌ ruqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri Saulo, kereꞌ xubꞌij chare: Hermano Saulo, ri Ajaw Jesús ri xukꞌut riꞌ chawech atoq rat pataneq pa bꞌey, xiruteq pe chiꞌatzꞌetik chin ngatzuꞌun chik jumbꞌey, y chin ndinoj awánima9:17 Hch. 2:4; 4:31; 13:52 rikꞌin ri Espíritu Santo, xchajeꞌ ri Ananías.
18Ja atoq riꞌ xetzaq e ri eꞌachel rij ker pa teq ruwech ri Saulo, y xtzuꞌun chik jumbꞌey. Xyakatej kꞌa pe y xbꞌan bautizar. 19Y atoq xwaꞌ yan, xkꞌojeꞌ chi pe ruchuqꞌaꞌ. Y xkꞌojeꞌ jun tiempo kikꞌin ri kitaqin ri Ajaw pa tinamit Damasco.9:19 Hch. 26:20; Gá. 1:17
Ri Saulo ndutzijoj rutzij ri Dios pa tinamit Damasco
20Ri Saulo kin ja paqiꞌ xutzꞌuk ndok pa teq sinagogas chin ndutzijoj chi ri Jesús kin Rukꞌajol wi ri Dios. 21Y konojel ri aj Damasco ri ngeꞌakꞌaxan richin ri Saulo, ndisach kikꞌuꞌx y ndikibꞌilaꞌ: ¿Ma ja ta kꞌa achi reꞌ, ri juyo kiwech ndubꞌen chake ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Jesús9:21 Hch. 8:3; Gá. 1:13, 23 pa tinamit Jerusalén? ¿Ma xuqaqa ta kꞌa chireꞌ pa tinamit Damasco chin ngeruxim konojel ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Jesús chin ngerukꞌuaj chikiwech ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij? ngechajeꞌ.
22Pero ri Saulo qꞌij-qꞌij más nditiker ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Ajaw Jesús chake ri israelitas pa tinamit Damasco, y ndusuqꞌ kinoꞌoj porque ndukusaj ri rutzij ri Dios chin ndukꞌut chi ja ri Jesús ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit.
Ri Saulo ndanimej chikiwech ri ruwinaqul
23Atoq kꞌiy chik tiempo tikꞌojeꞌ ri Saulo pa tinamit Damasco, ri israelitas jun ruwech kitzij xkibꞌen chin ndikikamisaj. 24Chi chaqꞌaꞌ chi paqꞌij kichajin ri puertas chin ri tinamit, roma ndikajoꞌ ndikikamisaj.9:24 2Co. 11:32 Pero ri kinojin xbꞌeqaqa rutzijol pa ruxikin ri Saulo. 25Romariꞌ ri ru-discípulos ri Saulo, pa jun tokoqꞌaꞌ xkiyaꞌ e chupan jun chakech, xkiqasaj qa chuwech ri xan9:25 Jos. 2:15; 1S. 19:12 chin ri tinamit chin xkelesaj e y xbꞌa.
Ri Saulo ndeqaqa pa tinamit Jerusalén
26Ri Saulo xbꞌeqaqa pa tinamit Jerusalén,9:26 Hch. 22:17 y xrajoꞌ xbꞌekꞌojeꞌ chikikajal ri kitaqin ri Ajaw chiriꞌ, pero konojel ndikixibꞌij kiꞌ chuwech, y ma ndikitaqij ta chi rijaꞌ rutaqin chik ri Jesús. 27Pero ri Bernabé chin xutoꞌ ri Saulo, xukꞌuaj chikiwech ri apóstoles,9:27 Gá. 1:17, 18 xutzijoj chake chi ri Saulo xutzꞌet ri Ajaw pa bꞌey, xutzijoj chuqaꞌ chake chi ri Ajaw xchꞌaꞌa chare ri Saulo, y chi ri Saulo ma xuxibꞌij ta riꞌ xuyaꞌ rutzijol ri Jesús chake ri wineq pa tinamit Damasco. 28Y keriꞌ, ri Saulo xkꞌojeꞌ pa tinamit Jerusalén, ndel-ndok kikꞌin ri apóstoles, y ma nduxibꞌij ta riꞌ ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Ajaw Jesús. 29Nditzijon chake ri israelitas ri ngechꞌaꞌa pa chꞌabꞌel griego, y nduchuquchaꞌ riꞌ chi tzij kikꞌin, pero ri israelitas riꞌ9:29 2Co. 11:26 xa ndikikanolaꞌ rukamik. 30Atoq ri hermanos xkinabꞌej chi ri wineq ndikajoꞌ ndikikamisaj ri Saulo, xkikꞌuaj qa pa tinamit Cesarea,9:30 Hch. 8:40 y atoq ekꞌo chiriꞌ, xkiteq pa tinamit Tarso.9:30 Hch. 9:11
31Chupan ri tiempo riꞌ, ri hermanos aj rochꞌulew Judea, aj rochꞌulew Galilea y aj rochꞌulew Samaria, ma ngetzeqlebꞌex chi ta chin ndibꞌan itzel chake. Ri hermanos ndikinimaj ri Ajaw y ndikꞌiy ri kikꞌaslen, y más wineq ndikitaqij ri Ajaw, porque ri Espíritu Santo ngerutoꞌ.
Ri apóstol Pedro ndukꞌachojrisaj jun achi rubꞌiniꞌan Eneas
32Atoq ri Pedro ndajin chikitzꞌetik ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ekꞌo pa teq tinamit, xebꞌerutzꞌetaꞌ chuqaꞌ ri ekꞌo pa tinamit Lida. 33Chiriꞌ xril jun achi rubꞌiniꞌan Eneas, ri ja waqxaqiꞌ junaꞌ tikotzꞌeꞌ chuwech ruwarabꞌel roma kamineq ruqꞌa-raqen. 34Ri Pedro kereꞌ xubꞌij chare: ¡Eneas! Ri Ajaw Jesucristo ngarukꞌachojrisaj.9:34 Hch. 3:6; 4:10 Kayakatej y tabꞌanaꞌ rukꞌojlen la awarabꞌel, xchajeꞌ.
Y kin ja paqiꞌ xyakatej pe ri Eneas. 35Y ri aj tinamit Lida y ri aj tinamit Sarón,9:35 1Cr. 5:16 atoq xkitzꞌet ri xbꞌanatej rikꞌin ri Eneas, xkiyaꞌ kan ri itzel kꞌaslen kikꞌuan y xkitaqij ri Ajaw.9:35 Hch. 11:21
Jun ixaq rubꞌiniꞌan Dorcas ndikꞌojeꞌ chi pe rukꞌaslen
36Ri tiempo riꞌ, pa jun chik tinamit rubꞌiniꞌan Jope, kꞌo jun ixaq rubꞌiniꞌan Tabitá, ri pa chꞌabꞌel griego ndubꞌij tzij Dorcas. Ri ixaq riꞌ santienta utz ndubꞌanalaꞌ9:36 Pr. 31:20; 1Ti. 5:10; Stg. 1:27 chake ri wineq, y ngerutoꞌ ri maneq ok kichajin. 37Chupan teq ri qꞌij riꞌ, ri Dorcas xutzꞌen qa yabꞌil y xken. Y atoq xchꞌaj yan ri ru-cuerpo, xukꞌuꞌex e pa rukan nivel chin ri jay. 38Y roma ri tinamit Lida ma nej ta kikajal rikꞌin ri tinamit Jope, y roma ri discípulos xkakꞌaxaj chi ri Pedro kꞌo pa tinamit Lida, xekiteq kaꞌiꞌ achiꞌaꞌ apeꞌ kꞌo ri Pedro, chin xbꞌekikꞌutuj kamelal chare chi tipuꞌun paqiꞌ chikij pa tinamit Jope.
39Atoq ri Pedro xrakꞌaxaj ri xbꞌebꞌix chare, xyakatej paqiꞌ y xbꞌa chikij ri kaꞌiꞌ achiꞌaꞌ, y atoq xebꞌeqaqa pa tinamit Jope, xkikꞌuaj e ri Pedro apeꞌ libꞌan ri ámna. Y konojel ri malkaꞌ teq ixoqiꞌ ngeꞌoqꞌ xebꞌeqaqa chuwech ri Pedro, y ndikikꞌut ri tzieq rubꞌanun ri Dorcas chake atoq kꞌa kꞌes. 40Ja atoq riꞌ ri Pedro xerelesaj pe konojel saqil,9:40 Mt. 9:25 y xxukeꞌ qa chin xubꞌen orar.9:40 1R. 17:19-23; 2R. 4:32-36 Xtzuꞌun apu rikꞌin ri ámna, y xubꞌij: ¡Tabitá, kayakatej! xchajeꞌ chare.
Ja atoq riꞌ ri ixaq xujeq ruwech y atoq xutzꞌet ri Pedro, xtzꞌuyeꞌ pe. 41Ri Pedro xutzꞌen chiruqꞌaꞌ ri Tabitá y xutoꞌ chin xpeꞌeꞌ pe, y ja atoq riꞌ ri Pedro xeroyoj ri hermanos y ri malkaꞌ teq ixoqiꞌ y xukꞌut chikiwech chi ri Dorcas xkꞌojeꞌ chi pe rukꞌaslen. 42Re xbꞌanatej rikꞌin ri Dorcas, xetamex koma konojel ri ekꞌo pa tinamit Jope, y ekꞌiy xkitaqij ri Ajaw. 43Y kꞌiy tiempo xkꞌojeꞌ ri Pedro pa tinamit Jope chirachoch jun achi rubꞌiniꞌan Simón.9:43 Hch. 10:6 Ri achi riꞌ ngerutzek y ngeroqꞌomaj kitzꞌumal chikap chin ngerusamajij.
10Ri Pedro ndoyox roma ri Cornelio
1Pa tinamit Cesarea kꞌo jun achi rubꞌiniꞌan Cornelio. Ri achi riꞌ ki-jefe 100 soldados, y ri bꞌotzaj soldados ri ekꞌo chuxeꞌ rutzij, ndibꞌix aj Italia chake. 2Ri Cornelio jun achi yoꞌol ruqꞌij ri Dios, ri kin ndubꞌen wi ri ndirajoꞌ ri Dios junan kikꞌin ri ekꞌo pa rachoch. Rijaꞌ tzꞌan kitoꞌik nduyaꞌ ri maneq ok kichajin, y jumul ndubꞌen orar chare ri Dios. 3Pa rox laꞌeq hora chin jun tiqaqꞌij, ri Cornelio xubꞌen jun achel achikꞌ, y jabꞌel qꞌalej xutzꞌet jun ángel10:3 Hch. 11:13; He. 1:14 chin ri Dios ri bꞌaneq apu apeꞌ kꞌo rijaꞌ y ri ángel kereꞌ xubꞌij chare: ¡Cornelio!
4Ri Cornelio xuchꞌik pe ruwech chirij, y pa ruxibꞌriꞌil kereꞌ xubꞌij chare ri ángel: ¿Achike ndawojoꞌ? Y ri ángel xubꞌij: Ri oración10:4 Sal. 141:2; 1P. 3:12; Ap. 8:3 eꞌabꞌanun xerakꞌaxaj ri Dios y utz rutzꞌeton ri kitoꞌik abꞌanun ri maneq ok kichajin, y romariꞌ rat rukꞌuxlaꞌan pe. 5Wokami, kaꞌataqaꞌ jujun teq achiꞌaꞌ pa tinamit Jope, chin ndekoyoj jun achi rubꞌiniꞌan Simón ri ndibꞌix Pedro chare. 6Rijaꞌ ruxqanen riꞌ pa rachoch jun achi rubꞌiniꞌan chuqaꞌ Simón. Ri achi riꞌ kꞌo rachoch chunaqaj ri mar, ngerutzek y ngeroqꞌomaj kitzꞌumal teq chikap chin ngerusamajij.
7Atoq xbꞌa yan ri ángel ri xchꞌaꞌa chare, ri Cornelio xeroyoj kaꞌiꞌ rusamajelaꞌ y jun soldado yoꞌol ruqꞌij ri Dios. Ri soldado riꞌ jun chikiwech ri soldados ri ngeꞌilin richin ri Cornelio. 8Y atoq xubꞌij yan chake nojel re xbꞌanatej rikꞌin, xeruteq pa tinamit Jope.
9Chukan qꞌij, atoq kitzꞌamon bꞌey ri etaqon e roma ri Cornelio, y ja ngebꞌeqaqa chunaqaj ri tinamit Jope, paqꞌij laꞌeq atoq ri Pedro xjoteꞌ e pa terraza chin xbꞌerubꞌanaꞌ orar.10:9 Sal. 55:17; Hch. 11:510Y atoq ri Pedro ndubꞌen orar, santienta xchꞌumu pe rupan, y ndirajoꞌ ndiwaꞌ. Pero atoq ndajin rubꞌanik ri ruway chin ndiwaꞌ, xubꞌen jun achel achikꞌ. 11Xutzꞌet ri kaj jaqatajneq,10:11 Ez. 1:1; Mt. 3:16; Hch. 7:56; Ap. 19:11 y chꞌoqorneq xulan pe jun achel nim kꞌul ximil pe chi kajiꞌ rutzaꞌ, ndiqaqa pe chochꞌulew. 12Y chupan ri nim kꞌul, ekꞌo pe nojel teq kiwech chikap chin ri rochꞌulew. Kꞌo kajkej kaqen, kꞌo kumatziꞌ teq chikap y chuqaꞌ aj xikꞌ teq chikap. 13Y xrakꞌaxaj jun ri ndichꞌaꞌa pe chare ri xubꞌij: Pedro, kayakatej, kaꞌakamisaj la chikap y kaꞌakꞌuxuꞌ.
14Pero ri Pedro kereꞌ xubꞌij: Ajaw, ma nikꞌux ta ok, matiox. Riyin ma jumbꞌey nukꞌuxun ri ma chꞌajchꞌaj ta10:14 Lv. 11:1-23; 20:25; Dt. 14:3; Ez. 4:14 y xajan chi ndikꞌuxeꞌ. 15Ri jun ri xchꞌaꞌa pe chare ri Pedro kereꞌ xubꞌij: Pedro, nojel ri chꞌajchꞌojrisan roma ri Dios, ma tabꞌij rat chi xajan10:15 Mt. 15:11; Ro. 14:14, 17, 20; 1Co. 10:25, 26; 1Ti. 4:4, 5 chi ndikꞌuxeꞌ, xucheꞌex.
16Oxmul keriꞌ xbꞌix chare ri Pedro, y ja atoq riꞌ ri achel kꞌul xukꞌuꞌex chi e chikaj. 17Ri Pedro sachineq rukꞌuꞌx ndunojilaꞌ ri achike ndubꞌij tzij ri xutzꞌet y kꞌa keriꞌ na ndunojij, atoq ri etaqon e roma ri Cornelio xebꞌeqaqa chirachoch ri Simón. Rejeꞌ xkil rachoch ri Simón roma ndikikꞌutulaꞌ razón ebꞌaneq. Y epeꞌel chuchiꞌ ri jay 18xechꞌaꞌa apu, y xkikꞌutuj apu razón, si chiriꞌ ruxqanen riꞌ ri Simón, ri ndibꞌix Pedro chare.
19Y atoq ri Pedro kꞌa ndinojin pa ruwiꞌ ri achel achikꞌ xubꞌen, ri Espíritu Santo10:19 Jn. 16:13; Hch. 11:12 kereꞌ xubꞌij chare: Tatzꞌetaꞌ, ekꞌo oxiꞌ achiꞌaꞌ ngatikikanoj, 20romariꞌ, kayakatej, y kaqaqa apeꞌ ekꞌo rejeꞌ y ma kaꞌiꞌ akꞌuꞌx tabꞌen chin ngabꞌa chikij, porque riyin yin taqayon pe kichin, xchajeꞌ ri Espíritu Santo.
21Xqaqa kꞌa pe ri Pedro chin xbꞌechꞌaꞌa chake ri oxiꞌ achiꞌaꞌ, y kereꞌ xubꞌij chake: Ja riyin ri Pedro ri ndikanoj. ¿Achike ndiwojoꞌ?
22Y ri achiꞌaꞌ xkibꞌij chare ri Pedro: Roj, roj taqon pe roma jun ki-jefe 100 soldados rubꞌiniꞌan Cornelio. Rijaꞌ yoꞌol ruqꞌij ri Dios y chojmilej rukꞌaslen, y pa kiwech ri israelitas kin utz runoꞌoj.10:22 Hch. 22:12 Jun loqꞌolej ángel xbꞌiꞌin chare chi tutaqaꞌ awoyoxik chin ngabꞌa chirachoch chin ndirakꞌaxaj ri xtabꞌij chare.
23Ri Pedro xerukꞌusaj apu chupan ri achoch apeꞌ kꞌo chin xkiqꞌasaj ri aqꞌaꞌ chiriꞌ. Chukan qꞌij, xubꞌen rukꞌojlen chin xbꞌa chikij, y ekꞌo chuqaꞌ jujun teq hermanos aj tinamit Jope xkachibꞌilaj e ri Pedro.10:23 Hch. 11:12
24Rukan qꞌij keꞌel pe pa tinamit Jope, ri Pedro y ri erachibꞌilan xebꞌeqaqa pa tinamit Cesarea. Ri Cornelio eroyon ri roxpochel y jujun teq rachibꞌil, koyobꞌen chi ngebꞌeqaqa ri Pedro y ri chꞌaqa chik. 25Atoq ri Pedro ja ndok apu pa jay, ri Cornelio xel pe chukꞌulik, y xxukeꞌ qa chuwech chin nduyaꞌ ruqꞌij. 26Pero ri Pedro xuyek y xubꞌij chare: Kayakatej, porque riyin xa yin wineq10:26 Hch. 14:15; Ap. 19:10; 22:9 achel rat.
27Ri Pedro y ri Cornelio ngetzijoyaj xeꞌok apu pa jay, y ri Pedro xutzꞌet chi kꞌiy wineq kimolon kiꞌ chiriꞌ. 28Y ri Pedro kereꞌ xubꞌij chake: Rix iwetaman chi roj israelitas xajan chiqawech chi ndiqachibꞌilaj o ngojok apu pa rachoch jun ma israelita ta.10:28 Jn. 4:9; Hch. 11:3 Pero ri Dios xukꞌut chinuwech chi ma tinbꞌen chake ri wineq chi maneq keqalen o xtinbꞌij chi ma echꞌajchꞌaj ta chuwech rijaꞌ. 29Romariꞌ, atoq xiniwoyoj, ma jun xinbꞌij chi man ta ngipuꞌun, y wokami nikꞌutuj razón chiwa achike roma xiniwoyoj.
30Y ri Cornelio xubꞌij: Pa kajiꞌ qꞌij kan, riyin nibꞌen orar chireꞌ pa wachoch, kewaꞌ laꞌeq hora riꞌ, ri rox hora chin tiqaqꞌij. Kꞌateꞌ ruwech xuqꞌalajrisaj riꞌ chinuwech jun achi ndiyikꞌilan rutziaq.10:30 Lc. 24:4; Hch. 1:1031Y kereꞌ xubꞌij chuwa: Cornelio, ri oración abꞌanun xakꞌaxex10:31 Dn. 10:12 roma ri Dios, y ri kitoꞌik ri wineq abꞌanun ma rumestan ta.10:31 He. 6:1032Kaꞌataqaꞌ kꞌa jujun teq achiꞌaꞌ pa tinamit Jope chin ndekoyoj jun achi rubꞌiniꞌan Simón ri ndibꞌix Pedro chare. Ri achi riꞌ kꞌo pa rachoch jun chik achi rubꞌiniꞌan chuqaꞌ Simón, jun achi ri ngerutzek y ngeroqꞌomaj kitzꞌumal chikap chin ngerusamajij, y ri rachoch kꞌo chunaqaj ri mar. Keriꞌ xbꞌix chuwa. 33Romariꞌ, kin ja xinteq awoyoxik, y nimatioxij chawa chi xatuqaqa chiwachoch. Wokami rojkꞌo chireꞌ chuwech ri Dios, chin ndiqakꞌaxaj nojel ri rubꞌanun mandar ri Ajaw chawa chin ndabꞌij chaqe, xchajeꞌ ri Cornelio.
Ri Pedro ndutzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chare ri Cornelio y ri kimolon kiꞌ rikꞌin
34Ja atoq riꞌ ri Pedro xutzꞌuk xchꞌaꞌa y kereꞌ xubꞌij: Wokami nikꞌoxomaj chi ri Dios ma xe ta jun ruwech wineq ri ngeruchaꞌ chin ngerajoꞌ, 35xa kin ngeruchaꞌ chikikajal nojel kiwech wineq ri ngeniman y ndikikꞌuaj chojmilej kꞌaslen. 36Ri Dios xuteq rubꞌixik chaqe roj israelitas ri utzulej teq tzij ri nduyaꞌ uxlanen pa qánima,10:36 Is. 57:19 uxlanen ri xukꞌen pe ri Jesucristo, ri Ajaw pa kiwiꞌ konojel wineq.10:36 Ro. 10:1237Y rix iwakꞌaxan ri xbꞌanatej pa nojel ri rochꞌulew Judea atoq xkꞌojeꞌ ri Jesús chochꞌulew. Nabꞌey ri Juan ri Bautista xuyaꞌ rutzijol chake ri wineq chi titzolij pe kánima rikꞌin ri Dios y tikibꞌanaꞌ bautizar kiꞌ, y kꞌateriꞌ ri Jesús xutzꞌuk rutzijoxik ri rutzij ri Dios pa rochꞌulew Galilea. 38Iwakꞌaxan chuqaꞌ chi ri Dios xunojisaj ránima ri Jesús aj Nazaret rikꞌin ri Espíritu Santo10:38 Lc. 4:18 y rikꞌin uchuqꞌaꞌ. Ri Jesús pa rukꞌaslen chochꞌulew jalajaj teq apeꞌ xubꞌen ri utz y xerukꞌachojrisaj konojel ri ekꞌo pa ruqꞌaꞌ ri itzel, porque ri Dios kin kꞌo wi rikꞌin. 39Y roj ndiqayaꞌ qatzij chi rikꞌin qawech10:39 Hch. 2:32 qatzꞌeton nojel ri xubꞌen ri Jesús pa teq qatinamit roj israelitas, y ri xubꞌen pa tinamit Jerusalén chuqaꞌ, y ja Jesús riꞌ ri xkikamisaj ri nuwinaqul israelitas atoq xkibꞌajij cho cruz. 40Pero atoq ja rox qꞌij tiken e ri Jesús, ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ10:40 Hch. 2:24 pe chikikajal ri animaꞌiꞌ y xuyaꞌ qꞌij chare chi xuqꞌalajrisaj riꞌ chochꞌulew. 41Pero ma chikiwech ta konojel xuqꞌalajrisaj riꞌ, xaxe chikiwech10:41 Jn. 14:22; 1Co. 15:5-8 jujun ri xe jampeꞌ pa nabꞌey echaꞌon roma ri Dios chin ndikiyaꞌ rutzijol chi qetzij xbꞌekꞌastej pe. Y riꞌ, ja roj ri junan xojwaꞌ y xqatij qayaꞌ10:41 Lc. 24:41-43; Jn. 21:13 rikꞌin atoq xkꞌastej yan pe. 42Y xubꞌen kan mandar chaqe chi tiqayaꞌ rutzijol10:42 Mt. 28:19, 20 chi ja rijaꞌ ri chaꞌon roma ri Dios chin nduqꞌet tzij10:42 Jn. 15:22; 2Co. 5:10 pa kiwiꞌ ri wineq ri kꞌa ekꞌes y ri xeken yan e.10:42 2Ti. 4:1; 1P. 4:543Konojel chuqaꞌ ri profetas kereꞌ kibꞌiꞌin kan pa ruwiꞌ ri Jesús: Konojel ri ndikitaqij rijaꞌ, ndikuyutej ri kimak10:43 Jer. 31:34; Mi. 7:18 roma ri ndubꞌen rijaꞌ. Keriꞌ kibꞌiꞌin kan ri profetas, xchajeꞌ ri Pedro.
Ri Espíritu Santo ndiyoꞌox pa kánima ri ma israelitas ta
44Y kꞌaja nditzijon ri Pedro chake ri kimolon kiꞌ pa rachoch ri Cornelio, atoq xqaqa ri Espíritu Santo pa kiwiꞌ konojel ri ngeꞌakꞌaxan apu. 45Y ri israelitas ri kitaqin ri Ajaw ri kachibꞌilan e ri Pedro, xsach kikꞌuꞌx atoq xkitzꞌet chi jajun chake ri ma israelitas ta xyoꞌox ri Espíritu Santo. 46Porque ngekakꞌaxaj ri ma israelitas ta chi ngechꞌaꞌa pa jalajaj teq chꞌabꞌel10:46 Hch. 2:4; 19:6 ri ma kitijon ta kiꞌ rikꞌin, y ndikiyalaꞌ ruqꞌij ri Dios. 47Ri Pedro kereꞌ xubꞌij chake ri kachibꞌilan e: Kami nixta jun xtibꞌiꞌin chi maneq cheꞌel ngebꞌan bautizar pa yaꞌ re wineq re xyoꞌox ri Espíritu Santo pa kánima achel xyoꞌox pa qánima roj,10:47 Hch. 11:17; 15:8, 9 xchajeꞌ.
48Ja atoq riꞌ xubꞌij chi kebꞌan bautizar pa rubꞌiꞌ ri Jesucristo.10:48 Hch. 8:16 Y ri xebꞌan bautizar xkikꞌutuj chare ri Pedro chi tikꞌojeꞌ kikꞌin jun kaꞌi-oxiꞌ qꞌij.
11Ri Pedro nderutzijoj ri xbꞌanatej chirachoch ri Cornelio chake ri hermanos aj Jerusalén
1Ri apóstoles y ri hermanos ri ekꞌo pa rochꞌulew Judea xkakꞌaxaj chi jajun ri ma israelitas ta xkitaqij ri rutzij ri Dios. 2Y atoq ri Pedro xbꞌa chi e pa tinamit Jerusalén, xbꞌix chare koma ri israelitas ri kitaqin ri Ajaw chi ma utz ta ri xubꞌen, 3y kereꞌ ndikibꞌilaꞌ chare: ¡Rat xabꞌen ri xajan chi ndibꞌan, porque xatok pa kachoch achiꞌaꞌ ri ma kibꞌanun ta circuncidar kiꞌ11:3 Hch. 10:28 y xawaꞌ kikꞌin!
4Romariꞌ ri Pedro xutzꞌen rubꞌixik chi jujun chi jujun chake pa ruwiꞌ ri xbꞌanatej11:4 Lc. 1:3 y kereꞌ xubꞌij: 5Kꞌo jun qꞌij nibꞌen orar pa tinamit Jope,11:5 Hch. 10:9 atoq xintzꞌet pa jun achel achikꞌ chi chꞌoqorneq xulan pe jun achel nim kꞌul ximil pe chi kajiꞌ rutzaꞌ, y xuqaqa qa chinuwech. 6Y atoq xintzꞌet utz-utz, xintzꞌet chi chupan ri kꞌul, ekꞌo pe jalajaj kiwech chikap chin ri rochꞌulew. Kꞌo kajkej kaqen, kꞌo kꞌuxunel teq chikap, kꞌo kumatziꞌ teq chikap y kꞌo aj xikꞌ teq chikap. 7Y xinwakꞌaxaj jun chꞌabꞌel ri xubꞌij chuwa: Pedro, kayakatej, kaꞌakamisaj la chikap y kaꞌakꞌuxuꞌ. 8Pero riyin xinbꞌij chare: Ajaw, ma nikꞌux ta ok, matiox. Riyin ma jumbꞌey nukꞌuxun ri ma chꞌajchꞌaj ta11:8 Ez. 4:14 y ri xajan chi ndikꞌuxeꞌ. 9Pero ri jun ri xchꞌaꞌa pe chuwa kereꞌ chik xubꞌij chuwa: Pedro, nojel ri chꞌajchꞌojrisan roma ri Dios, ma tabꞌij rat chi xajan11:9 Hch. 10:15 chi ndikꞌuxeꞌ. 10Y oxmul keriꞌ xbꞌix chuwa, y ja atoq riꞌ ri achel kꞌul y nojel ri kꞌo chupan xukꞌuꞌex chi e chikaj. 11Y atoq keriꞌ xbꞌanatej, kꞌateꞌ ruwech ekꞌo oxiꞌ achiꞌaꞌ chuchiꞌ ri achoch ri apeꞌ wuxqanen wiꞌ. Ri achiꞌaꞌ riꞌ etaqon pe pa tinamit Cesarea chinukanoxik. 12Y ri Espíritu Santo11:12 Jn. 16:13 xubꞌij chuwa chi ma kaꞌiꞌ nukꞌuꞌx tinbꞌen chin ngibꞌa chikij.11:12 Hch. 10:19, 20 Y re waqiꞌ hermanos re ekꞌo wikꞌin wokami, xinkachibꞌilaj, y xojbꞌeqaqa pa rachoch jun achi rubꞌiniꞌan Cornelio. 13Rijaꞌ xutzijoj chaqe chi xutzꞌet jun ángel xbꞌepeꞌeꞌ pa rachoch, y xubꞌij chare: Kaꞌataqaꞌ jujun achiꞌaꞌ pa tinamit Jope, chin ndekoyoj jun achi rubꞌiniꞌan Simón ri ndibꞌix Pedro chare. 14Rijaꞌ ndurutzijoj chawa ri achike ndabꞌen chin ngakolotej rat y konojel ri ekꞌo pa awachoch.11:14 Hch. 10:2; 16:15, 31-3415Y atoq riyin xintzꞌuk xichꞌaꞌa chikiwech konojel ri ekꞌo pa rachoch ri Cornelio, ja atoq riꞌ xqaqa ri Espíritu Santo pa kiwiꞌ,11:15 Hch. 2:4 achel xqaqa pa qawiꞌ roj pa nabꞌey. 16Ja atoq riꞌ xinkꞌuxlaꞌaj ri rubꞌiꞌin kan ri Ajaw Jesús, atoq kereꞌ xubꞌij chaqe: Kin qetzij chi ri Juan ri Bautista, xixrubꞌen bautizar11:16 Mt. 3:11; Hch. 1:5 rikꞌin yaꞌ, pero ngixbꞌan chuqaꞌ bautizar rikꞌin ri Espíritu Santo,11:16 Jl. 2:28; Mr. 1:8; Lc. 3:16 xchajeꞌ. 17Y si ri Dios junajaꞌ loqꞌolej sipanik xuyaꞌ chake konojel ri ekꞌo pa rachoch ri Cornelio achel ruyoꞌon chaqe roj11:17 Hch. 10:47; 15:8, 9 israelitas ri qataqin ri Ajaw Jesucristo, ¿achike kꞌa ok riyin chin ta niwojoꞌ niqꞌet ri samaj ndubꞌen ri Dios? xchajeꞌ ri Pedro.
18Atoq ri israelitas ri kitaqin ri Jesucristo pa tinamit Jerusalén xkakꞌaxaj ri xubꞌij ri Pedro, ma jun chik achike xkichꞌojij chare, xa kin xkiyaꞌ ruqꞌij ri Dios rikꞌin ri kereꞌ xkibꞌij: ¡Wokami kin qetzij qetaman chi jajun chake ri ma israelitas ta,11:18 Ro. 10:12; 15:9, 10 ri Dios ruyoꞌon qꞌij chi ndikijel kinoꞌoj y ndikiyaꞌ kánima rikꞌin, chin ndikil ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta!
Ri utzulej teq tzij chin kolotajik ndeqaqa rutzijoxik pa tinamit Antioquía
19Achel ri xqabꞌij yan, atoq xkamisex ri Esteban, xtzꞌukutej chi ngetzeqlebꞌex ri kitaqin ri Ajaw chin ndibꞌan itzel chake.11:19 Hch. 8:1 Chikikajal rejeꞌ, ekꞌo xebꞌa pa rochꞌulew Fenicia, ekꞌo xebꞌa pa rochꞌulew Chipre y ekꞌo xebꞌa pa tinamit Antioquía, y xaxe chake ri israelitas ndikitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik. 20Pero chikikajal ri xesututex e pa tinamit Jerusalén, ekꞌo jujun achiꞌaꞌ aj rochꞌulew Chipre y aj tinamit Cirene. Rejeꞌ atoq xebꞌeqaqa pa tinamit Antioquía, jajun chake ri ma israelitas ta xkitzijoj ri utzulej teq tzij ri ndubꞌij chi ja ri Jesús ri Ajaw. 21Ri ruchuqꞌaꞌ ri Ajaw kin kꞌo pa kiwiꞌ11:21 Lc. 1:66 ri achiꞌaꞌ riꞌ, y kꞌiy wineq xkitaqij11:21 Hch. 9:35 ri xkibꞌij, y xkiyaꞌ kánima rikꞌin ri Ajaw.
22Nojel re xbꞌanatej pa tinamit Antioquía, xbꞌeqaqa rutzijol pa kixikin ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw pa tinamit Jerusalén. Romariꞌ, xkiteq ri Bernabé pa tinamit Antioquía. 23Atoq ri Bernabé xbꞌeqaqa chiriꞌ, santienta xkikot atoq xutzꞌet chi ri Dios ruyoꞌon ri ru-favor pa kiwiꞌ ri hermanos. Y xerupixabꞌaj konojel chi rikꞌin nojel kánima, jumul kekꞌojeꞌ rikꞌin ri Ajaw. 24Keriꞌ xubꞌij ri Bernabé, porque kin utz runoꞌoj, kuqul rukꞌuꞌx rikꞌin ri Dios, y nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo. Ri qꞌij riꞌ, ekꞌiy xkitaqij11:24 Hch. 5:14 ri Ajaw.
25Y ri Bernabé xbꞌa pa tinamit Tarso chukanoxik ri Saulo. 26Atoq xril, xukꞌuaj pa tinamit Antioquía, y jun junaꞌ xekꞌojeꞌ chikikajal ri hermanos, y xekitijoj santienta wineq rikꞌin ri rutzij ri Dios. Y ja chiriꞌ pa tinamit Antioquía ri nabꞌey apeꞌ xbꞌix cristianos11:26 Hch. 26:28; 1P. 4:16 chake ri kitaqin ri Jesucristo.
27Chupan teq ri qꞌij riꞌ, ekꞌo jujun ri ngeqꞌalajrisan ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima11:27 Hch. 13:1; 1Co. 12:28 ri xeꞌel e pa tinamit Jerusalén y xebꞌa qa pa tinamit Antioquía. 28Atoq ekꞌo chik chiriꞌ, jun chikikajal rejeꞌ rubꞌiniꞌan Agabo, xpeꞌeꞌ y chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri Espíritu Santo xubꞌij chi ja nduqaqa jun nimalej wayijal chuwech nojel ri rochꞌulew. Y ri wayijal riꞌ kin xuqaqa wi pa ru-tiempo ri rey César Claudio. 29Y romariꞌ, ri hermanos chin ri tinamit Antioquía xkibꞌen ruwech chi chikijununal ndikiyaꞌ e ri janipeꞌ ngetiker ndikiyaꞌ11:29 2Co. 8:12 chin ndikiteq kitoꞌik ri hermanos pa rochꞌulew Judea. 30Y kin keriꞌ xkibꞌen, y ja ri Bernabé y ri Saulo xeꞌukꞌuan ri méra riꞌ, chin xbꞌekijachaꞌ chake ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Dios pa rochꞌulew Judea.
12Ri rukamik ri Santiago y rutzꞌapixik ri Pedro pa cheꞌ
1Chupan ri tiempo riꞌ, ri rey Herodes xerutzꞌen jujun ukꞌuey bꞌey kichin ri hermanos chin ndubꞌen itzel chake. 2Xuteq chi tikamisex chi espada ri Santiago ri kichaqꞌ-kinimal kiꞌ rikꞌin ri Juan.12:2 Mt. 4:21; 10:23Y atoq xutzꞌet chi ri xubꞌen chare ri Santiago xqaꞌ chikiwech ri israelitas, xuteq chuqaꞌ rutzꞌamik ri Pedro. Reꞌ xbꞌanatej chupan teq ri qꞌij chin ri nimaqꞌij atoq ri israelitas ndikikꞌux ri kaxlan teq wey maneq levadura rikꞌin.12:3 Ex. 12:84Atoq tzꞌamon chi e ri Pedro, ri Herodes xuyaꞌ pa cheꞌ y xubꞌen mandar chi tichajix koma ekajiꞌ bꞌotzaj chajinelaꞌ, y chi jujun ri bꞌotzaj riꞌ ekꞌo kajiꞌ12:4 Jn. 19:23 chajinelaꞌ. Ri Herodes runojin chi kꞌa teqꞌax na ri nimaqꞌij Pascua,12:4 Mr. 14:1, 2 ndirelesaj pe ri Pedro y nduyaꞌ chikiwech ri wineq chin nduqꞌet tzij pa ruwiꞌ. 5Y keriꞌ ri Pedro chajin utz-utz pa cheꞌ, pero jukꞌan chik apeꞌ kimolon kiꞌ ri hermanos pa rubꞌiꞌ ri Ajaw,12:5 2Co. 1:11; Ef. 6:18 ndikibꞌen orar chare ri Dios roma rijaꞌ.
Jun ángel chin ri Dios ndirelesaj e ri Pedro pa cheꞌ
6Ri Herodes rubꞌanun ruwech chi atoq ndisaqer pe, ndirelesaj pe ri Pedro chikiwech ri wineq. Pero chupan ri aqꞌaꞌ riꞌ, ri Pedro ndiwer pa cheꞌ, ximil rikꞌin kaꞌiꞌ cadenas pa kinikꞌajal kaꞌiꞌ chajinelaꞌ, y ekaꞌiꞌ chik chajinelaꞌ kichajin ruchiꞌ ri jay apeꞌ tzꞌapel ri Pedro. 7Kꞌateꞌ ruwech xuqꞌalajrisaj riꞌ jun ángel chin ri Ajaw12:7 Sal. 34:7; Dn. 6:22; Hch. 5:19; He. 1:14 y xyikꞌan jun luz pa cheꞌ apeꞌ tzꞌapel ri Pedro. Ri ángel xukuyukaꞌ apu xerukꞌalkꞌaꞌx ri Pedro chin xukꞌasoj y xubꞌij chare: ¡Kayakatej paqiꞌ! xchajeꞌ. Ja atoq riꞌ ri cadenas ri achoq ikꞌin ximon ruqꞌaꞌ ri Pedro xetzaq e. 8Y ri ángel xubꞌij chare ri Pedro: Tabꞌanaꞌ akꞌojlen, takusaj la axajabꞌ, xchajeꞌ. Y atoq ri Pedro xubꞌen ri xbꞌix chare, ri ángel xubꞌij chik: Taqꞌuꞌuj e ri akꞌul y kanawoqaj, xchajeꞌ.
9Ri Pedro roqan pe ri ángel, xeꞌel pe pa cheꞌ, pero ri Pedro ma retaman ta chi qetzij ndelesex e pa cheꞌ. Pa rutzij rijaꞌ, xa ndubꞌen jun achel achikꞌ.12:9 Sal. 126:110Atoq xeꞌeqꞌax yan apeꞌ ekꞌo ri nabꞌey y ri rukan teq chajinelaꞌ, xebꞌeqaqa chunaqaj ri puerta bꞌanun rikꞌin chꞌichꞌ ri kꞌo chibꞌey. Ri puerta riꞌ ruyon xjaqatej chikiwech. Atoq xeꞌel e pa bꞌey y xebꞌiyin yan jun cuadra, ri ángel kꞌateꞌ ruwech xuyaꞌ kan ri Pedro.
11Ja atoq riꞌ ri Pedro xuyaꞌ cuenta chare chi ma ndachikꞌan ta y xubꞌij: Wokami qetzij nikꞌoxomaj chi ri Ajaw xuteq pe ri ru-ángel12:11 Dn. 3:28; 6:22 chin xirukal12:11 2Co. 1:10 pa ruqꞌaꞌ ri Herodes y xirukal chuqaꞌ chuwech ri itzel teq achike koyobꞌen ri israelitas chuwij.
12Y atoq xunojij yan ri achike ndubꞌen, xbꞌa chirachoch ri María ruteꞌ ri Juan ri ndibꞌix Marcos chare,12:12 Hch. 15:37 apeꞌ kimolon kiꞌ ekꞌiy hermanos, ndikibꞌen orar.12:12 Hch. 12:513Ri Pedro xkꞌujkꞌut apu chi puerta ri kꞌo chibꞌey, y xel pe jun aj ikꞌ rubꞌiniꞌan Rode. 14Atoq ri aj ikꞌ xrakꞌaxaj chi ja ri Pedro ri ndichꞌaꞌa apu, tzꞌan xkikot qa, y romariꞌ ma xujeq ta ri puerta chuwech, xa juꞌanin xtzolij apu pa jay, y xbꞌerubꞌij chi ri Pedro kꞌo chi puerta. 15Pero ri kimolon kiꞌ pa jay xkibꞌij chare ri aj ikꞌ: ¡Rat xa rat chꞌuꞌj! Pero ri aj ikꞌ nduyal riꞌ chubꞌixik chi ja ri Pedro, y rejeꞌ ndikibꞌilaꞌ chare: Naq, riꞌ xa ja ri ángel ri ndichajin richin.12:15 Gn. 48:16; Mt. 18:10
16Pero ri Pedro kꞌa keriꞌ ndikꞌujkꞌut apu chi puerta, y atoq xkijeq pe, xel kánima xkitzꞌet chi ja rijaꞌ ri peꞌel apu chiriꞌ. 17Y ri Pedro xubꞌen ruqꞌaꞌ chake chin kechꞌojochiꞌ qa, y xutzijoj chake ri xubꞌen ri Ajaw chin xrelesaj pe pa cheꞌ, y xubꞌij chi tiyoꞌox rutzijol chare ri Santiago12:17 Hch. 15:13; Gá. 1:19 y chake ri chꞌaqa chik hermanos. Atoq rubꞌiꞌin chik keriꞌ, xel pe chiriꞌ y xbꞌa chik jun apeꞌ.
18Atoq xseqresan pe, ri chajinelaꞌ ma ndikil ta achike ndikibꞌen y ndikikꞌutulaꞌ razón chikiwech achike xbꞌanatej rikꞌin ri Pedro. 19Ri Herodes xuteq rukanoxik ri Pedro y roma ma xilitej ta, xukꞌat kichiꞌ ri chajinelaꞌ, y xuteq kikamisaxik. Ri Herodes xel e pa rochꞌulew Judea y xbꞌa qa pa tinamit Cesarea y chiriꞌ xbꞌekꞌojeꞌ qa.
Rukamik ri Herodes
20Chupan ri tiempo riꞌ, ri rey Herodes santienta royowal chake ri aj Tiro y ri aj Sidón, romariꞌ rejeꞌ xe jun ruwech kitzij kibꞌanun ngebꞌeqaqa chuwech, y xkiyaꞌ méra chare jun achi rubꞌiniꞌan Blasto, rusamajel ri rey Herodes, chin ndichꞌaꞌa pa ki-cuenta chare ri rey chin keriꞌ tikꞌis ri oyowal. Rejeꞌ keriꞌ ndikajoꞌ, chin ndiyoꞌox chik qꞌij chake chi ndikilaqꞌ pa rochꞌulew apeꞌ ndubꞌen reinar ri Herodes ri ndikꞌatzin chake chin ndikiqꞌasaj ri kikꞌaslen. 21Xuchaꞌ kꞌa jun qꞌij ri Herodes chin ndichꞌaꞌa chikiwech, y atoq xuqaqa ri qꞌij riꞌ, rukusan tzieq ri ndikikusaj ri reyes, xbꞌetzꞌuyeꞌ apeꞌ ndubꞌen reinar, y xchꞌaꞌa chikiwech ri wineq kimolon apu kiꞌ chiriꞌ. 22Ri wineq riꞌ ngesikꞌiyaj y ndikibꞌilaꞌ: Ri chꞌabꞌel ndiqakꞌaxaj, ma richin ta jun relik achi, xa ruchꞌabꞌel jun dios, ngechajeꞌ apu. 23Pa jumel ruwech jun ángel chin ri Ajaw xubꞌen chi xqaqa jun yabꞌil pa ruwiꞌ ri Herodes, y ri Herodes xkꞌux koma jut y jariꞌ xok chare chi xken. Jariꞌ ri castigo xyoꞌox chare, porque xrajoꞌ xujunumaj riꞌ rikꞌin ri Dios, roma utz xunaꞌ chi ri wineq xkibꞌij chi rijaꞌ jun dios.
24Pero ri rutzij ri Dios más bꞌaneq rutzijol chi nej chi naqaj, y más ekꞌiy ri ngetaqin12:24 Is. 55:11 richin.
25Y ri Bernabé y ri Saulo, atoq kijachon chik pa tinamit Jerusalén ri méra12:25 Hch. 11:29, 30 taqon e koma ri hermanos, kikꞌuan yan chik ri Juan ri ndibꞌix Marcos chare xetzolij pa tinamit Antioquía.
13Ri Bernabé y ri Saulo ngetaq chutzijoxik rutzij ri Dios
1Chikikajal ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw pa tinamit Antioquía, ekꞌo ngeqꞌalajrisan ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima y ekꞌo chuqaꞌ tijonelaꞌ chin ri rutzij ri Dios, y jareꞌ ri kibꞌiꞌ: Ri Bernabé, ri Simón ri ndibꞌix Negro chare, ri Lucio aj Cirene, ri Saulo, y ri Menahem, ri junan xekꞌiy rikꞌin ri Herodes ri xubꞌen reinar pa rochꞌulew Galilea. 2Kꞌo jun qꞌij atoq ri hermanos ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw y ndikibꞌen ayunar, ri Espíritu Santo xubꞌij: Ri Bernabé y ri Saulo enuchaꞌon13:2 He. 5:4 chin ndikibꞌen jun samaj, romariꞌ rix keꞌiyaꞌ chin ndikibꞌen ri samaj achoq roma ewoyon.
3Y atoq xkꞌachaj ri oración y ri ayuno, ri hermanos xkiyaꞌ kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ13:3 Hch. 6:6 ri Bernabé y ri Saulo, y xekiteq chin ndekibꞌanaꞌ ri samaj riꞌ.
Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa rochꞌulew Chipre
4Y keriꞌ kꞌa, ri Bernabé y ri Saulo xetaq roma ri Espíritu Santo, xebꞌa qa pa tinamit Seleucia, y chiriꞌ xeꞌok e pa jun barco chin xebꞌa pa rochꞌulew Chipre, jun rochꞌulew ri kꞌo pa mar. 5Atoq xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Salamina chin ri rochꞌulew Chipre, xkitzꞌen rutzijoxik rutzij ri Dios pa teq ki-sinagogas ri israelitas. Y ri Juan ri ndibꞌix Marcos chare, bꞌaneq chikij chin ngerutoꞌ.13:5 Hch. 12:25
6Xeꞌeqꞌax chupan nojel ri rochꞌulew Chipre, y xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Pafos ri kꞌo jukꞌan apu ruchiꞌ ri rochꞌulew riꞌ. Chiriꞌ xbꞌekilaꞌ jun israelita rubꞌiniꞌan Barjesús. Ri achi riꞌ jun bꞌanuy magia,13:6 Ex. 22:18; Lv. 20:6; Dt. 18:10 y ruqꞌabꞌan riꞌ chi rijaꞌ jun rusamajel ri Dios ri nduqꞌalajrisaj ri ndubꞌij pe ri Dios pa ránima. 7Ri achi riꞌ rusamajel ri ndibꞌanun gobernar chiriꞌ pa rochꞌulew Chipre rubꞌiniꞌan Sergio Paulo, jun achi kin kꞌes rujolon. Ri Sergio Paulo xuteq koyoxik ri Bernabé y ri Saulo porque ndirajoꞌ ndirakꞌaxaj rutzijoxik ri rutzij ri Dios. 8Ri Barjesús ri bꞌanuy magia, ndibꞌix chuqaꞌ Elimas chare, porque Elimas pa chꞌabꞌel griego ndubꞌij tzij bꞌanuy magia. Y atoq ri Bernabé y ri Saulo xebꞌeqaqa chuwech ri Sergio Paulo, ri Elimas ndutij ruqꞌij nduqꞌatalaꞌ ruwech kitzij ri Saulo, chin keriꞌ ri Sergio Paulo ma tutaqij ri Ajaw Jesús. 9Ja atoq riꞌ ri Saulo, ri ndibꞌix chuqaꞌ Pablo chare, nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo,13:9 Hch. 4:8 xuchꞌik ruwech chirij ri Elimas, 10y kereꞌ xubꞌij chare: ¡Elimas! Rat xa nojneq awánima rikꞌin nojel ruwech chꞌakatinik, y rat machꞌikilik chubꞌanik, rat jun ralkꞌuaꞌl ri itzel,13:10 Jn. 8:44; 1Jn. 3:8 porque itzel ndatzꞌet nojel ri ndibꞌanatej pa ruchojmil. ¿La ma xkataneꞌ ta kꞌa chi ndasuqꞌ ri chojmilej bꞌey rukꞌutun kan ri Ajaw? 11Wokami ndiqaqa ruchuqꞌaꞌ royowal ri Ajaw pa awiꞌ, ngasoqꞌir13:11 2R. 6:18 y jun tiempo ma ndatzꞌet ta ri qꞌij, xucheꞌex. Y qꞌequ-qꞌequꞌ xubꞌen nojel chuwech y ja paqiꞌ xsoqꞌir ri Elimas, y ndimaqeq ndukanolaꞌ achike ta jun ndiyuqen chiruqꞌaꞌ. 12Atoq ri Sergio Paulo xutzꞌet ri xbꞌanatej, xsach rukꞌuꞌx rikꞌin ri uchuqꞌaꞌ rukꞌuan ri tijonik pa ruwiꞌ ri Ajaw, y romariꞌ xutaqij.
Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa tinamit Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Pisidia
13Ri Pablo y ri erachibꞌil xeꞌok e pa jun barco chiriꞌ pa tinamit Pafos, y xebꞌeqaqa pa tinamit Perge ri kꞌo pa rochꞌulew Panfilia. Pero ri Juan Marcos xeruyaꞌ kan y xtzolij pa tinamit Jerusalén. 14Atoq ri Pablo y ri Bernabé kiyoꞌon chi kan ri tinamit Perge, xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Pisidia. Pa jun uxlanibꞌel qꞌij xeꞌok pa sinagoga13:14 Hch. 9:20; 17:1, 2 y xebꞌetzꞌuyeꞌ chiriꞌ. 15Y atoq xbꞌan yan leer jubꞌaꞌ chare ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés13:15 Hch. 15:21 y jubꞌaꞌ chare ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas,13:15 Lc. 4:17 ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri ndikimal kiꞌ pa sinagoga kereꞌ rubꞌixik xkiteq apu chake ri Pablo y ri Bernabé: Achiꞌaꞌ teq qawinaqul, si rix kꞌo kaꞌi-oxiꞌ tzij ndiwojoꞌ ndibꞌij pa rubꞌiꞌ ri Ajaw chin ndiyaꞌ ruchuqꞌaꞌ kánima ri kimolon kiꞌ waweꞌ, tibꞌij kꞌa.
16Ja atoq riꞌ ri Pablo xyakatej, xubꞌen ruqꞌaꞌ13:16 Hch. 12:17 chin kechꞌojochiꞌ qa ri wineq y xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq israelitas, y rix ma israelitas ta ri ndiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, tiwakꞌaxaj ri nibꞌij chiwa: 17Ri qa-Dios roj israelitas xeruchaꞌ ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, y xubꞌen nimalej tinamit chake atoq xekꞌojeꞌ pa rochꞌulew Egipto.13:17 Ex. 1:1, 7, 12 Pero atoq xril qꞌij chin ngeꞌel pe chiriꞌ, ri Dios rikꞌin nimalej ruchuqꞌaꞌ xerelesaj pe.13:17 Ex. 13:14, 16; Dt. 7:6-818Y jun laꞌeq 40 junaꞌ13:18 Ex. 16:35 xerukachꞌ ri Dios pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew. 19Y atoq rukꞌison chik kiqꞌij ri wineq chin wuquꞌ tinamit13:19 Dt. 7:1 pa rochꞌulew Canaán, xujech ri kulew ri wineq riꞌ chake ri qatit-qamamaꞌ.13:19 Jos. 14:1, 220Nojel reꞌ xbꞌanatej pa jun laꞌeq 450 junaꞌ.
Atoq xeꞌeqꞌax yan ri junaꞌ riꞌ, ri Dios xuyaꞌ qꞌatoy teq tzij13:20 Jue. 2:16-19 pa kiwiꞌ ri israelitas, y ri rukꞌisibꞌel qꞌatoy tzij xkꞌojeꞌ pa kiwiꞌ, ja ri profeta Samuel. 21Chupan ru-tiempo ri Samuel, ri israelitas xkikꞌutuj jun rey,13:21 1S. 8:5, 22 y ri Dios ja ri Saúl rukꞌajol jun achi rubꞌiniꞌan Cis chin ri ru-tribu ri Benjamín ri xuyaꞌ chin xok rey jun laꞌeq 40 junaꞌ pa kiwiꞌ. 22Pero atoq ri Dios xrelesaj e ri Saúl chi rey,13:22 1S. 13:13, 14 ja ri David xuyaꞌ kan pa rukꞌexel, y kereꞌ xubꞌij pa ruwiꞌ: Riyin nutzꞌeton chi ri David ri rukꞌajol ri Jesé, jun achi ri kin ndikikot wánima rikꞌin. Rijaꞌ xtubꞌen nojel ri nirayij riyin, xchajeꞌ ri Dios. 23Y chikikajal ri riy-rumam kan ri rey David,13:23 Ro. 1:3 ri Dios xuyek jun Qakolonel roj israelitas, achel rusujun kan chaqe ojer, y ri Jun riꞌ ja ri Jesús. 24Nabꞌey chi xuqaqa ri Kolonel riꞌ, ri Juan ri Bautista xuyaꞌ rutzijol chake ri israelitas chi titzolij pe kánima rikꞌin ri Dios y tikibꞌanaꞌ bautizar kiꞌ. 25Atoq ri Juan yaméra ndukꞌis ri samaj bꞌiꞌin pe chare roma ri Dios, xubꞌij: ¿Achike chi achi riyin ndinojij rix? Riyin, ma yin ta ri Jun taqon pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. Ri Jun riꞌ chuwij riyin nduqaqa, y nixta rukꞌulun chi ja ok riyin ngikiro rukꞌamal ri ruxajabꞌ.13:25 Jn. 1:27 Keriꞌ xubꞌij ri Juan.
26Y ri Pablo xubꞌij chik: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul riy-rumam kan ri Abraham, y rix chuqaꞌ ma israelitas ta ri ndiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, re tzij chin kolotajik reꞌ chaqe roj qonojel taqon pe. 27Porque ri wineq pa tinamit Jerusalén y ri israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit, ma xketamaj ta chi ja ri Jesús ri Kolonel, nixta xkikꞌoxomaj ri ndubꞌij tzij ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas ri ndibꞌan leer chikiwech pa teq uxlanibꞌel qꞌij. Y atoq xkibꞌij chi tikamisex13:27 1Co. 2:8 ri Jesús, rikꞌin riꞌ xbꞌanatej ri qꞌalajrisan kan koma ri profetas chi ndibꞌanatej. 28Y maske ma jun achike xilitej chirij chin ta nditaq pa kamik, rejeꞌ xkikꞌutuj chare ri Pilato chi tikamisex.13:28 Lc. 23:22, 2329Atoq xbꞌanatej yan nojel ri tzꞌibꞌan kan pa ruwiꞌ ri Jesús13:29 Jn. 19:28, 30, 36, 37 chupan ri rutzij ri Dios, xqasex pe chuwech ri cruz apeꞌ xbꞌajix, y xbꞌemuq.13:29 Lc. 23:5330Pero ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ.13:30 Hch. 2:24, 32; He. 13:2031Y kꞌiyal teq qꞌij xuqꞌalajrisaj riꞌ13:31 Hch. 1:3; 1Co. 15:5-7 chikiwech ri ebꞌaneq chirij atoq xel e pa rochꞌulew Galilea chin xbꞌa e pa tinamit Jerusalén. Wokami rejeꞌ kitzꞌamon rubꞌixik chake ri wineq nojel ri xkitzꞌet chi xbꞌanatej rikꞌin ri Jesús.
32Y roj qakꞌamon pe rutzijol re utzulej teq tzij chin kolotajik chiwa, ri ndubꞌij chi ri Dios ja ndubꞌen ri achike rusujun chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, 33y ja pa qakꞌaslen roj ri kiy-kimam kan rejeꞌ ndibꞌanatej, porque xukꞌastajbꞌaꞌ pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ, achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rukan salmo, ri ndubꞌij: Ja rat ri Nukꞌajol, y wokami niqꞌalajrisaj chi jumul wi rat Nukꞌajol.13:33 Sal. 2:7 Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 34Y ri Dios kin rubꞌanun chi pe ruwech chi ndukꞌastajbꞌaꞌ pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ y chi ndubꞌen chare chi ma jumbꞌey chik ndiken, atoq kereꞌ xubꞌij ojer kan: Riyin niyaꞌ chiwa rix israelitas ri loqꞌolej teq favores ri nusujun chare ri rey David, xchajeꞌ ri Dios. 35Romariꞌ, ri David kereꞌ xubꞌij chuqaꞌ pa jun chik salmo: Rat Ajaw, ma ndayaꞌ ta qꞌij chi ri Loqꞌolej Akꞌajol13:35 Sal. 16:10 ndiqꞌey qa ri ru-cuerpo atoq xtiken. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 36Kin qetzij wi chi ri David atoq xkꞌojeꞌ chochꞌulew, xerutoꞌ ri wineq achel xrajoꞌ ri Dios, pero xken y xmuq apeꞌ emuqul ri rute-rutataꞌ y kin xqꞌey wi qa ri ru-cuerpo. 37Rikꞌin ri xqꞌey qa ru-cuerpo ri David, ndiqꞌalajin chi ri salmo rutzꞌibꞌan kan ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Jesús ri xkꞌastajbꞌex pe roma ri Dios chikikajal ri animaꞌiꞌ, porque ri ru-cuerpo ri Jesús ma xqꞌey ta qa. 38Romariꞌ, achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, tiwetamaj utz-utz, chi ri xuqꞌasaj ri Jesús, jariꞌ ri razón chi nditzijox chi ri Dios ndukuy kimak ri wineq, hasta jajun ri mak ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés chi ma ngekuyutej ta, kin ngekuyutej.13:38 Jer. 31:3439Wokami xa achike na jun ri ndutaqij ri Jesús, ri Dios ndubꞌen chare chi nixta jun rumak ndireqalej.13:39 Is. 53:11; Gá. 2:1640Roma kꞌa ri, tichajij iwiꞌ, chin ma tiqaqa pa iwiꞌ ri kibꞌiꞌin kan ri profetas ojer chupan ri rutzij ri Dios ri kereꞌ ndubꞌij:
41Rix ri ma jun reqalen ndibꞌen chare ri rubꞌiꞌin kan ri Dios,
Tisach ikꞌuꞌx y tikꞌis iqꞌij.
Porque riyin niyaꞌ jun nimalej castigo chupan ri i-tiempo,
Ri xa ta kꞌo jun xtitzijon chiwa,
Ma jubꞌaꞌ laꞌeq xtitaqij.13:41 Hab. 1:5
Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan, xchajeꞌ ri Pablo.
42Atoq ri Pablo y ri Bernabé ja ngeꞌel pe pa sinagoga, ri xeꞌakꞌaxan kichin xkikꞌutuj chake chi ri jun chik uxlanibꞌel qꞌij, tikitzijoj chik chake más rubꞌeyal ri tijonik xkiyaꞌ. 43Atoq ndikikiraj e kiꞌ ri wineq, ekꞌiy israelitas y chuqaꞌ ekꞌiy ma israelitas ta ri kiniman ri ley xyoꞌox chare ri Moisés xekoqaj ri Pablo y ri Bernabé. Y ri Pablo y ri Bernabé ngekipixabꞌaj chi jumul kekꞌojeꞌ chupan ri ru-favor13:43 He. 12:15; 1P. 5:12 ri Dios.
44Y chupan ri uxlanibꞌel qꞌij chin ri jun chik semana, jubꞌama konojel ri wineq chin ri tinamit xkimal kiꞌ chin ndikakꞌaxaj ri rutzij ri Dios. 45Pero ri israelitas ri ma ndikitaqij ta ri Jesús, atoq xkitzꞌet chi santienta wineq kimolon kiꞌ kikꞌin ri Pablo y ri Bernabé, ndiququt kánima chikij, y ndikibꞌilaꞌ tzij13:45 Hch. 18:6; 1P. 4:4; Jud. 10 chupalej ri Pablo y ndikibꞌij chi ri tijonik nduyaꞌ ma qetzij ta. 46Pero ri Pablo y ri Bernabé ma xkixibꞌij ta kiꞌ chikiwech ri israelitas riꞌ, xa xkibꞌij chake: Xkꞌatzin chi nabꞌey xqatzijoj ri rutzij ri Dios chiwa, pero rix xa ma jun reqalen ndibꞌen chare re tzij reꞌ, y rikꞌin riꞌ ndikꞌut iwiꞌ chi ma rix rukꞌulun ta chi ndiyoꞌox ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta chiwa. Romariꞌ, wokami roj ngojbꞌa chutzijoxik re utzulej teq tzij chin kolotajik chake ri ma israelitas ta.13:46 Dt. 32:21; Is. 55:5; Ro. 10:19, 2047Porque kereꞌ rubꞌiꞌin kan ri Ajaw Dios chaqe:
Riyin rat nuyoꞌon achel jun luz chake ri ma israelitas ta,
Chin keriꞌ ngatok ukꞌuey rutzijol ri kolotajik niyaꞌ
Chake ri wineq ekꞌo chi nej chi naqaj pa ruwiꞌ ri rochꞌulew.13:47 Is. 42:6; 49:6
Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri Ajaw Dios.
48Atoq ri ma israelitas ta xkakꞌaxaj keriꞌ, santienta xekikot y ndikiyalaꞌ ruqꞌij ri rutzij ri Dios. Y konojel ri bꞌiꞌin chi pe pa kiwiꞌ chi ndikil ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta, xkitaqij ri Ajaw. 49Y ri rutzij ri Dios bꞌaneq rutzijol pa nojel teq lugar ri ekꞌo chunaqaj ri tinamit Antioquía. 50Pero ri israelitas xekiyalaꞌ tzij pa kixikin jujun nimalej teq kiqꞌij ixoqiꞌ ri ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y pa kixikin ri achiꞌaꞌ kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij pa tinamit, xekiyek chikij ri Pablo y ri Bernabé chin xekitzeqlebꞌej chin ndikibꞌen itzel chake y xekoqotaj13:50 1Ts. 2:15, 16 e pa kirochꞌulew. 51Atoq xeꞌoqotex e ri Pablo y ri Bernabé, xkitotaꞌ kan ri poqolaj kꞌo chikaqen, chin ndikikꞌut chi ma utz ta kibꞌanun ri wineq riꞌ chuwech ri Dios,13:51 Lc. 9:5 y xkitzꞌen bꞌey xebꞌa pa tinamit Iconio. 52Y ri kitaqin ri Ajaw santienta ngekikot13:52 1P. 1:8 y nojneq kánima rikꞌin ri Espíritu Santo.
14Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa tinamit Iconio
1Ri Pablo y ri Bernabé xebꞌeqaqa pa tinamit Iconio, y junan xeꞌok apu pa sinagoga kichin ri israelitas. Chiriꞌ xkitzijoj ri rutzij ri Dios, y riꞌ xubꞌen chi santienta israelitas y ma israelitas ta xkitaqij ri Ajaw. 2Pero ri israelitas ri ma xkajoꞌ ta xkitaqij, xkiyaꞌ tzij pa kixikin ri ma israelitas ta,14:2 Hch. 13:50 chin xeyakatej chikij ri kitaqin ri Ajaw. 3Romariꞌ ri Pablo y ri Bernabé xekꞌojeꞌ kꞌiy qꞌij chiriꞌ, y ma ndikixibꞌij ta kiꞌ ndikitzijoj ri favor ri nduyaꞌ ri Ajaw. Y ri Ajaw ndubꞌen chikiqꞌaꞌ chi ngebꞌanatej nimalej teq retal14:3 Mr. 16:20; Ro. 15:18, 19; He. 2:4 ruchuqꞌaꞌ y nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton, ri ngeqꞌalajrisan chi kin qetzij wi ri ndikitzijoj. 4Y ri wineq chin ri tinamit xjachatej kiwech, porque ekꞌo ri utz xkakꞌaxaj chare ri ngekibꞌilaꞌ ri israelitas ri ma xkajoꞌ ta xkitaqij, y ekꞌo ndikitaqij ri ngekibꞌilaꞌ ri apóstoles. 5Pero ri israelitas y ri ma israelitas ta ri ma kitaqin ta ri Ajaw, junan kikꞌin ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri kitinamit, xkibꞌen ruwech chi ndikibꞌen itzel chake ri Pablo y ri Bernabé y ngekikꞌeq chi abꞌej.14:5 2Ti. 3:116Atoq ri Pablo y ri Bernabé xkinabꞌej ri ndojowex chikij, xeꞌanimej y xebꞌa pa kaꞌiꞌ tinamit kibꞌiniꞌan Listra y Derbe chin ri rochꞌulew Licaonia, y pa teq lugares ekꞌo chikinaqaj ri tinamit riꞌ. 7Y chiriꞌ ndikitzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik.
Ri wineq ndikikꞌeq chi abꞌej ri Pablo pa tinamit Listra
8Atoq ekꞌo pa tinamit Listra, tzꞌuyul jun achi ri ekamineq raqen ralaxibꞌen pe, ma nditiker ta ndibꞌiyin y ma jumbꞌey bꞌiyineq ta jubꞌaꞌ.14:8 Hch. 3:29Ri achi riꞌ xrakꞌaxaj ri ndajin chubꞌixik ri Pablo, y ri Pablo xuchꞌik ruwech chirij y xutzꞌet chi ri achi kin kuqul rukꞌuꞌx chi ndikꞌachojrisex.14:9 Mt. 9:28, 2910Romariꞌ ri Pablo rikꞌin kaw ruchꞌabꞌel xubꞌij chare: ¡Kayakatej y chaj kapeꞌeꞌ!
Ja atoq riꞌ ri achi pa jun tzokꞌ xpeꞌeꞌ pe y ndibꞌiyaj.14:10 Is. 35:611Atoq ri santienta wineq xkitzꞌet ri xubꞌen ri Pablo, ngesikꞌiyaj pa kichꞌabꞌel Licaónica y ndikibꞌij: ¡Ekaꞌiꞌ dioses14:11 Hch. 28:6 achel teq achiꞌaꞌ ri xetuqaqa qa chiqakajal! ngechajeꞌ.
12Y ri wineq xkibꞌij dios Zeus chare ri Bernabé, y chare ri Pablo xkibꞌij dios Hermes, porque ja ri Pablo ri ndichꞌaꞌa chake. 13Y saqil e chin ri tinamit Listra kꞌo ri achoch apeꞌ yoꞌon wi ri dios Zeus, y ri sacerdote ri ngerukamisaj chikap chin ngerusuj chuwech ri dios riꞌ, xerukꞌen pe wakx eruweqon pe kikꞌin coronas bꞌanun rikꞌin kontzꞌiꞌj y xebꞌeruyaꞌ chuchiꞌ ri portón chin ri tinamit. Ri sacerdote riꞌ achibꞌilan koma ri wineq, xrajoꞌ xerukamisaj ri wakx chin ta xuyaꞌ kiqꞌij ri Pablo y ri Bernabé. 14Pero atoq ri apóstoles Bernabé y Pablo xkakꞌaxaj ri ndikajoꞌ ndikibꞌen ri wineq, axteq xkinaꞌ chare, romariꞌ xkiretzelaꞌ qa ri kitziaq kikusan, y ngesikꞌiyaj xebꞌa chikikajal ri wineq chubꞌixik: 15Rix aj Listra, ma utz ta kelaꞌ ndibꞌen. Porque roj xa roj wineq achel rix, y ndiqatzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chiwa, chin ndiyaꞌ kan ri noꞌoj ri xa ma jun reqalen y ndiyaꞌ iwánima rikꞌin ri Kꞌaslik Dios ri bꞌanayon ri kaj y ri rochꞌulew y nojel ri ekꞌo chuwech, ri mar y nojel ri ekꞌo chupan. 16Ojer kan, ri Dios xuyaꞌ qꞌij14:16 Hch. 17:30 chake ri jalajaj teq kiwech wineq chochꞌulew chi xkibꞌanalaꞌ ri achel xqaꞌ chikiwech chi xkibꞌen. 17Pero rijaꞌ ruqꞌalajrisan pe riꞌ14:17 Ro. 1:20 chi kin utz runoꞌoj pa kiwiꞌ konojel, porque ja rijaꞌ ndibꞌanun chi ndiqaqa pe ri qatataꞌ,14:17 Job 5:10 chi ndiwachin ri tikoꞌ, chi kꞌo ndikꞌux y chi ndikikot iwánima chuqaꞌ, xechajeꞌ.
18Pero maske ri Pablo y ri Bernabé keriꞌ xkibꞌij, kꞌarunaj xekiqꞌil ri wineq chin ma xekikamisaj ta ri wakx ri achoq ikꞌin xkajoꞌ xkiyaꞌ kiqꞌij.
19Pero jujun israelitas chin ri kaꞌiꞌ tinamit Antioquía y Iconio xebꞌeqaqa pa tinamit Listra y xkiyaꞌ tzij pa kixikin ri aj chiriꞌ chin xeyakatej chirij ri Pablo. Romariꞌ ri aj Listra xkikꞌeq chi abꞌej, y xkijororej e saqil chin ri tinamit, porque pa kitzij kamineq chik. 20Pero atoq ri kitaqin ri Ajaw xbꞌekimoloꞌ kiꞌ chirij ri Pablo, rijaꞌ xyakatej pe, xok chi apu pa tinamit, y chukan qꞌij xutzꞌen bꞌey junan rikꞌin ri Bernabé chin xebꞌa pa tinamit Derbe.
21Atoq xkitzijoj yan ri utzulej teq tzij chin kolotajik chiriꞌ, y atoq ekꞌiy chik kitaqin ri Cristo chin ndikinimaj, ri Pablo y ri Bernabé xetzolij pa tinamit Listra. Chiriꞌ xkitzꞌen chik bꞌey, xetzolij pa tinamit Iconio y kꞌateriꞌ xetzolij pa tinamit Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Pisidia. 22Y pa kibꞌey, ngekipixabꞌaj ri kitaqin ri Ajaw, chi tikikuqubꞌaꞌ más kikꞌuꞌx rikꞌin, y ndikibꞌilaꞌ kan chuqaꞌ chi roj ri qataqin ri Jesucristo ndikꞌatzin chi rikꞌin ndiqaqꞌasaj jalajaj teq kꞌayew14:22 Mt. 10:38; Jn. 16:33; Ro. 8:17 ngojok pa ru-reino ri Dios. 23Y nojel teq apeꞌ ri ekꞌo ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw, ri Pablo y ri Bernabé ngekichaꞌ kan ri ngeꞌok ukꞌuey bꞌey14:23 Tit. 1:5 chikiwech ri hermanos, y atoq kibꞌanun chik orar pa kiwiꞌ ri ukꞌuey bꞌey riꞌ y kibꞌanun chik ayunar, ngekijech kan pa ruqꞌaꞌ ri Ajaw ri kitaqin.
Ri Pablo y ri Bernabé ngetzolij pa tinamit Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Siria
24Ri Pablo y ri Bernabé xeꞌeqꞌax pa rochꞌulew Pisidia y xebꞌeqaqa pa rochꞌulew Panfilia. 25Y atoq xkitzijoj yan ri utzulej teq tzij chin kolotajik pa tinamit Perge, xebꞌa qa pa tinamit Atalía. 26Chiriꞌ rejeꞌ, roma kikꞌison chik kan ri samaj ri xetaq chubꞌanik, xeꞌok e pa jun barco chin ngetzolij pa tinamit Antioquía, apeꞌ xejach e pa ruqꞌaꞌ ri Dios chi ja ta ri ru-favor xtukꞌuan kichin chubꞌanik ri samaj14:26 Hch. 13:1-3 riꞌ. 27Atoq xebꞌeqaqa, xekimal ri hermanos ekꞌo chiriꞌ, y xkitzijoj ri samaj xubꞌen ri Dios chikiqꞌaꞌ, y xkitzijoj chuqaꞌ chi jajun chake ri ma israelitas ta, ri Dios ruyoꞌon qꞌij chi ngekolotej roma ndikitaqij rijaꞌ. 28Y ri Pablo y ri Bernabé kꞌiy qꞌij xekꞌojeꞌ pa tinamit Antioquía kikꞌin ri kitaqin ri Ajaw.
15Ri molojriꞌil pa tinamit Jerusalén
1Pero jujun teq israelitas chin ri rochꞌulew Judea xebꞌeqaqa pa tinamit Antioquía, y chupan ri tijonik ndikiyaꞌ chake ri hermanos kereꞌ ndikibꞌij: Si ma ndibꞌen ta circuncidar iwiꞌ achel ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, maneq cheꞌel ngixkolotej, ngechajeꞌ. 2Riꞌ xubꞌen chi ri Pablo y ri Bernabé ndikichuquchaꞌ kiꞌ chi tzij kikꞌin rejeꞌ, y hasta xmeqꞌeꞌ qa chake ri ndikibꞌilaꞌ. Y roma keriꞌ xbꞌanatej, ri hermanos pa tinamit Antioquía xekichaꞌ ri Pablo y ri Bernabé y jujun chik hermanos chin xekiteq e pa tinamit Jerusalén apeꞌ ekꞌo ri apóstoles y ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos, chin ndikikanoj rubꞌeyal nojel reꞌ.
3Y ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Dios pa tinamit Antioquía xkiyaꞌ e chake nojel ri ndikꞌatzin chin xkitzꞌen e bꞌey,15:3 1Co. 16:6, 11 y pa kibꞌey xeꞌeqꞌax pa rochꞌulew Fenicia y chuqaꞌ pa rochꞌulew Samaria, ndikitzijolaꞌ ri achike modo ekꞌiy ma israelitas ta xkitaqij ri Ajaw,15:3 Hch. 14:27 y konojel ri hermanos chupan teq ri tinamit riꞌ tzꞌan xekikot atoq xkakꞌaxaj keriꞌ.
4Y atoq ri etaqon xebꞌeqaqa e pa tinamit Jerusalén, jabꞌel xkꞌan apu kiwech koma ri apóstoles, koma ri hermanos y koma ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos.15:4 Hch. 21:17 Ja atoq riꞌ ri Pablo y ri Bernabé xkitzijoj chake ri janipeꞌ samaj xubꞌen ri Dios chikiqꞌaꞌ.
5Pero jujun teq fariseos ri kitaqin ri Ajaw Jesús xeyakatej y kereꞌ xkibꞌij: Ri ma israelitas ta ri xkitaqij ri Ajaw, ndikꞌatzin chi ngebꞌan circuncidar, y ndikꞌatzin chi ndibꞌan mandar chake chi tikinimaj ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés,15:5 Gá. 5:2, 3 xechajeꞌ.
6Y roma keriꞌ xkibꞌij ri fariseos, jun chik qꞌij xkimal kiꞌ ri apóstoles kikꞌin ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos chin ngenojin pa ruwiꞌ nojel reꞌ. 7Y atoq santienta achike kibꞌiꞌin pa ruwiꞌ nojel reꞌ, xyakatej ri Pedro y xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, rix iwetaman chi kꞌo chik chi qꞌij ri Dios yin ruchaꞌon chin nitzijoj chake ri ma israelitas ta ri utzulej teq tzij chin kolotajik chin ndikitaqij. 8Y ri Dios ri kin retaman ri kꞌo pa kánima15:8 1Cr. 28:9; 29:17; Jer. 11:20; 17:10; 20:12; Hch. 1:24 ri wineq, xuqꞌalajrisaj chi ndirajoꞌ ngerukal chuqaꞌ ri ma israelitas ta, roma xuyaꞌ ri Espíritu Santo15:8 Hch. 10:44; 11:15 chake achel xuyaꞌ chaqe roj israelitas pa nabꞌey. 9Ma jun kikajal xubꞌen chake rejeꞌ qikꞌin roj,15:9 Ro. 3:28, 29 porque ri Dios xuchꞌajchꞌojrisaj chuqaꞌ ri kánima rejeꞌ roma xkitaqij ri Jesucristo. 10Y wokami nitzꞌet chi rix ndiwojoꞌ ndiyek royowal ri Dios porque ndiwojoꞌ ndiyaꞌ eqaꞌ15:10 Mt. 23:4; Gá. 5:1 chokacheq ri kitaqin chik ri Ajaw, eqaꞌ ri nixta ri ojer teq qatit-qamamaꞌ xetiker xkikꞌuaj y nixta roj. 11Ma utz ta chi ndiqabꞌen keriꞌ, porque roj qataqin chi xe roma ri ru-favor15:11 Ro. 3:24; Ef. 2:8 ri Ajaw Jesús ngojkolotej roj israelitas, y keriꞌ chuqaꞌ ri ma israelitas ta, xchajeꞌ ri Pedro.
12Y konojel ma jun chik achike xkibꞌij. Y xekakꞌaxaj ri Bernabé y ri Pablo, ri ngekitzijoj ri nimalej teq achike ri nixta jumbꞌey etzꞌeton, y ri nimalej teq retal ruchuqꞌaꞌ ri Dios ri xebꞌanatej chikiqꞌaꞌ chikikajal ri ma israelitas ta. 13Y atoq ri Bernabé y ri Pablo xkikꞌis rubꞌixik ri ndikibꞌij, ri Santiago xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, kiniwakꞌaxaj: 14Ri Simón Pedro kꞌaja ok xutzijoj chaqe achike modo xubꞌen ri Dios atoq nabꞌey mul xujoyowaj kiwech ri ma israelitas ta. Y ekꞌo xeruchaꞌ chikikajal chin xeꞌok rutinamit. 15Y keriꞌ xbꞌanatej ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas ri kereꞌ ndubꞌij:
16Atoq bꞌanatajneq chik nojel reꞌ, riyin ngitzolij pe
Y nibꞌen chi ndikꞌojeꞌ chik jumbꞌey ruqꞌij ri ru-reino ri David,
Porque wokami xa achel jun achoch wulutajneq
Y riyin nipabꞌaꞌ chik jumbꞌey.
17Chin keriꞌ xtikiyaꞌ kánima wikꞌin ri chꞌaqa chik wineq,
Konojel ri ma israelitas ta ri enuchaꞌon chin ngeꞌok wichin.
18Keriꞌ ndubꞌij ri Ajaw,
Ri xe jampeꞌ pa nabꞌey15:18 Is. 45:21
Ruqꞌalajrisan kan nojel reꞌ.
19Y roma keriꞌ ndubꞌij ri rutzij ri Dios, riyin nibꞌij chi ma tiqayaꞌ más eqaꞌ chikij ri ma israelitas ta ri ndikiyaꞌ kánima rikꞌin ri Dios. 20Xaxe tiqataqaꞌ e rubꞌixik chake chupan jun wuj, chi ma tikikꞌux ri sujun chik chikiwech tiox, ma tikikꞌamalaꞌ qa kiꞌ xa achoq na ikꞌin15:20 Col. 3:5 chin ndikibꞌen mak, ma tikikꞌux tiꞌij ri kꞌo kikꞌ warneq chupan,15:20 Gn. 9:4 nixta kikꞌ.15:20 Lv. 3:1721Keriꞌ tiqatzꞌibꞌaj e chake, porque pa nojel teq tinamit, nojel uxlanibꞌel teq qꞌij, pa teq sinagogas ja ri rutzꞌibꞌan kan ri Moisés ri ndibꞌan leer,15:21 Hch. 13:15; 2Co. 3:14, 15 y ndibꞌix chi jariꞌ ri tibꞌan, xchajeꞌ ri Santiago.
Ri wuj ri xtzꞌibꞌex e chake ri ma israelitas ta
22Ri apóstoles junan kikꞌin ri chꞌaqa chik ukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos, y konojel ri kitaqin ri Ajaw, xqaꞌ chikiwech ri xubꞌij ri Santiago. Xekikanoj jujun kꞌo kiqꞌij chikikajal ri hermanos chin ngebꞌa chikij ri Pablo y ri Bernabé pa tinamit Antioquía, chin ndekibꞌij chake ri hermanos rubꞌeyal nojel ri xekanej chikiwech pa tinamit Jerusalén. Xkichaꞌ ri Judas ri ndibꞌix Barsabás chare y xkichaꞌ chuqaꞌ ri Silas. 23Y pa kiqꞌaꞌ rejeꞌ xkiyaꞌ ri wuj chin ndikikꞌuaj chake ri hermanos, y chuwech ri wuj riꞌ kereꞌ ndubꞌij:
Roj ri apóstoles, junan kikꞌin ri chꞌaqa chik ukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos y konojel ri hermanos ndiqateq e ruxunaqil iwech rix hermanos ri ma israelitas ta ri rixkꞌo pa tinamit Antioquía, y rix ri rixkꞌo pa rochꞌulew Siria y rix ri rixkꞌo pa rochꞌulew Cilicia. 24Xuqaqa rutzijol qikꞌin chi jujun teq achiꞌaꞌ ri ekꞌo chiqakajal15:24 Tit. 1:10 xbꞌekitzijoj jun tijonik ri xubꞌen chiwa chi ma utz ta xinaꞌ y xusuqꞌ inoꞌoj. Pero ri wineq riꞌ, ma roj ta taqayon e kichin. 25Romariꞌ xqamal qiꞌ, y jun ruwech qatzij xqabꞌen pa ruwiꞌ ri ndikꞌatzin ndibꞌen rix ri ma israelitas ta ri itaqin chik ri Jesucristo. Y chin ndiqayaꞌ rutzijol chiwa ri achike modo xojkanej, ngeqateq e ri Pablo y ri Bernabé ri tzꞌan ngeqajoꞌ, y chikij rejeꞌ ngeqateq e jujun hermanos ri xeqachaꞌ. 26Rix iwetaman chi ri Pablo y ri Bernabé jutzꞌima ekamisan15:26 Hch. 14:19 roma ndikiyaꞌ utzulej rutzijol ri kolotajik nduyaꞌ ri Ajaw Jesucristo. 27Y ri hermanos ri xeqachaꞌ chin ndekibꞌij rubꞌeyal nojel re qatzꞌibꞌan e chiwa kibꞌiniꞌan Judas y Silas. 28Porque chare ri Espíritu Santo15:28 Jn. 16:13 y chaqe chuqaꞌ roj, utz chi ma ndiqayaꞌ eqaꞌ chiwij, xa kin xe ndiqayaꞌ rubꞌeyal jujun teq achike ri ma utz ta chi ndibꞌen. 29Ma tikꞌux ri sujun chik chikiwech tiox, ma tikꞌamalaꞌ qa iwiꞌ xa achoq na ikꞌin15:29 Ap. 2:14 chin ndibꞌen mak, ma tikꞌux tiꞌij ri kꞌo kikꞌ warneq chupan, nixta kikꞌ.15:29 Lv. 17:14 Si ndibꞌen cuenta iwiꞌ chuwech nojel reꞌ, kin utz ri ndibꞌen. Ri Dios kin ta xtuyaꞌ ri ru-favor pa iwiꞌ.
30Xjach kꞌa e ri wuj pa kiqꞌaꞌ y xebꞌa, y atoq ekꞌo chik qa pa tinamit Antioquía, xekimal ri hermanos, y xkijech ri wuj pa kiqꞌaꞌ. 31Atoq ri hermanos aj chiriꞌ xkibꞌen leer ri tzij kꞌo e chupan ri wuj, tzꞌan xekikot porque xkinaꞌ chi xbꞌochiꞌix kánima. 32Ri Judas y ri Silas xekibꞌochiꞌij y xkiyaꞌ ruchuqꞌaꞌ kánima ri hermanos rikꞌin ri tzij ri nduyaꞌ pe ri Dios pa kánima.15:32 Hch. 2:17, 18 Keriꞌ xkibꞌen porque rejeꞌ eqꞌalajrisanel chin ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima. 33Atoq ri Judas y ri Silas kꞌiy qꞌij xkiqꞌasaj yan pa tinamit Antioquía, ri hermanos xekiteq chi e pa tinamit Jerusalén apeꞌ ekꞌo ri hermanos ri etaqayon pe kichin. Y kereꞌ xkibꞌij e chake: Man ta jun achike xtikꞌulwachij pa ibꞌey, xechajeꞌ.
34Ri Silas xunaꞌ pa ránima chi más utz xkanej kan kikꞌin ri hermanos pa tinamit Antioquía.15:34 Ri tzij ngeqil chupan re versículo reꞌ, ma chupan ta konojel ri ojer teq manuscritos más kꞌo keqalen ekꞌo wi.35Jajun ri Pablo y ri Bernabé xekꞌojeꞌ kan pa tinamit Antioquía, ndikitzijoj ri rutzij ri Ajaw, y ngekitijoj ri wineq chuqaꞌ. Y kikꞌin rejeꞌ, ekꞌiy más15:35 Hch. 13:1 ndikibꞌen ri samaj riꞌ.
Ri Pablo y ri Bernabé ma ndikachibꞌilaj chi ta kiꞌ pa rusamaj ri Ajaw
36Atoq eqꞌaxneq chik kꞌiy qꞌij, ri Pablo kereꞌ xubꞌij chare ri Bernabé: Qojtzolij pa teq tinamit chikitzꞌetik ri hermanos apeꞌ qatzijon kan ri rutzij ri Ajaw, chin ndiqetamaj achike rubꞌanun ri kikꞌaslen.
37Ri Bernabé xrajoꞌ xukꞌuaj ri Juan ri ndibꞌix Marcos chare. 38Pero ri Pablo ma xrajoꞌ ta, porque ri Juan Marcos xeruyaꞌ kan pa tinamit Panfilia,15:38 Hch. 13:13 y ma xbꞌa chi ta chikij pa rusamaj ri Ajaw. 39Ri Pablo y ri Bernabé santienta xkichuquchaꞌ kiꞌ chi tzij, romariꞌ ma xkachibꞌilaj chi ta kiꞌ pa rusamaj ri Ajaw. Ri Bernabé15:39 Hch. 4:36, 37 xukꞌuaj ri Juan Marcos, xeꞌok e pa jun barco y xebꞌa pa rochꞌulew Chipre. 40Pero ri Pablo xuchaꞌ ri Silas chin ndok rachibꞌil pa rusamaj ri Ajaw, y atoq ri hermanos aj Antioquía xekijech e pa ruqꞌaꞌ ri Ajaw chi ja ta ri ru-favor xtukꞌuan kichin, ri Pablo y ri Silas xebꞌa. 41Y atoq ri Pablo bꞌaneq, xeqꞌax pa rochꞌulew Siria y Cilicia, y pa teq tinamit apeꞌ ndeqꞌax, nduyalaꞌ kan ruchuqꞌaꞌ kánima ri hermanos ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw.
16Ri Timoteo ndibꞌa chikij ri Pablo y ri Silas
1Ri Pablo xbꞌeqaqa pa tinamit Derbe y kꞌajariꞌ xbꞌeqaqa pa tinamit Listra. Chiriꞌ pa tinamit Listra kꞌo jun hermano rutaqin ri Cristo rubꞌiniꞌan Timoteo, ral jun ixaq israelita ri rutaqin ri Ajaw,16:1 2Ti. 1:5 y rukꞌajol jun achi aj Grecia. 2Y ri hermanos aj Listra y aj Iconio ndikibꞌij chi ri Timoteo utzulej rukꞌaslen. 3Ri Pablo xrajoꞌ chi ri Timoteo xrachibꞌilaj chin ndekibꞌanaꞌ rusamaj ri Ajaw, pero xubꞌen circuncidar16:3 1Co. 9:20 chin ma itzel ndikinaꞌ ri israelitas ri ekꞌo pa teq tinamit chiriꞌ, porque konojel ketaman chi ri rutataꞌ ri Timoteo jun aj Grecia. 4Atoq ngeꞌeqꞌax pa teq tinamit, ndikichilabꞌej kan chake ri hermanos chi tikinimaj ri ndubꞌij chupan ri wuj16:4 Hch. 15:23-29 taqon pe koma ri apóstoles y ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos pa tinamit Jerusalén. 5Y keriꞌ, pa teq tinamit ndikꞌojeꞌ más ruchuqꞌaꞌ kánima ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw,16:5 Hch. 15:41; Col. 2:2 y qꞌij-qꞌij más ngekꞌiyer ri ngetaqin.
Ri xutzꞌet ri Pablo pa jun achel achikꞌ
6Ri Espíritu Santo ma xuyaꞌ ta qꞌij chake ri Pablo y ri erachibꞌilan chin ta xkitzijoj ri rutzij ri Dios pa rochꞌulew Asia, romariꞌ rejeꞌ xeꞌeqꞌax pa rochꞌulew Frigia y pa rochꞌulew Galacia.16:6 Gá. 1:27Pero atoq xebꞌeqaqa pa rumonjon ri rochꞌulew Misia, xkajoꞌ ta xebꞌa pa rochꞌulew Bitinia, pero ri Espíritu Santo chin ri Jesús ma xuyaꞌ ta qꞌij chake. 8Romariꞌ xe keriꞌ xeꞌeqꞌax pa rochꞌulew Misia, y xebꞌa qa pa tinamit Tróade. 9Y pa jun tokoqꞌaꞌ, ri Pablo xutzꞌet pa jun achel achikꞌ jun achi aj rochꞌulew Macedonia peꞌel apu chuwech, y ri achi riꞌ ndukꞌutuj kamelal chare y kereꞌ ndubꞌij: Tabꞌanaꞌ kamelal, kateqꞌax qikꞌin pa rochꞌulew Macedonia y qojatoꞌ, xchajeꞌ. 10Y atoq ri Pablo xutzꞌet yan ri achel achikꞌ, xqabꞌen paqiꞌ qakꞌojlen chin xojbꞌa pa rochꞌulew Macedonia, porque xqanaꞌ chi ja ri Dios ndoyon qichin, chin ndeqatzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chake.
Ri Pablo y ri Silas ndikitzijoj rutzij ri Dios pa tinamit Filipos
11Pa tinamit Tróade, xojok e pa jun barco, y xojbꞌa pariꞌ ri yaꞌ, kꞌa xojbꞌeqaqa na pa jun rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Samotracia, y chukan qꞌij xojok chi e pa barco y xojbꞌeqaqa pa tinamit Neápolis. 12Y atoq xojel e pa tinamit Neápolis, xojbꞌa pa tinamit Filipos,16:12 Fil. 1:1 ri tinamit más kꞌo ruqꞌij chin ri rochꞌulew Macedonia. Pa tinamit Filipos, ekꞌiy wineq aj Roma ekꞌo, y chiriꞌ xojkꞌojeꞌ jujun teq qꞌij. 13Y pa jun uxlanibꞌel qꞌij xojel e chuchiꞌ ri tinamit chunaqaj jun raqen yaꞌ, apeꞌ ekꞌo ndikimal kiꞌ chin ndikibꞌen orar. Xojbꞌetzꞌuyeꞌ chiriꞌ y xojtzijon chake ri ixoqiꞌ ri kimolon kiꞌ chiriꞌ. 14Y chikikajal ri ixoqiꞌ riꞌ, kꞌo jun ixaq rubꞌiniꞌan Lidia, aj tinamit Tiatira. Ri ixaq riꞌ, ma israelita ta y nduyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y ngerukꞌayij chuqaꞌ kꞌul morado kꞌiy kajel. Ri Dios xuyaꞌ pa ránima chi xrakꞌaxaj utz-utz ri ndubꞌij ri Pablo. 15Ri Lidia xutaqij ri Ajaw, y xbꞌan bautizar junan kikꞌin ri aj pa rachoch, y kereꞌ xubꞌij chaqe: Si qetzij rix ndinaꞌ chi riyin xintaqij ri Ajaw, kixámpe pa wachoch chin ngixkꞌojeꞌ chiriꞌ. Y kin xutij ruqꞌij chi xojkanej pa rachoch.
16Jun qꞌij atoq qatzꞌamon bꞌey chin ngojbꞌeqaqa ri apeꞌ ekꞌo ndikibꞌen orar, pa qabꞌey xel pe chiqakꞌulik jun xten loqꞌon samajel, ri kꞌo jun itzel espíritu pa rukꞌaslen ri rubꞌanun chare chi nditiker ndubꞌij ri ndikiqꞌasaj ri wineq pa kikꞌaslen.16:16 Lv. 19:31; 20:6; Dt. 18:10, 11; 1S. 28:3, 7 Y kꞌiy méra ndikichꞌek ri rajaw chirij roma ri nditiker ndubꞌen. 17Ri xten riꞌ roqan pe ri Pablo y roj roqan roj, y ndisikꞌiyaj chubꞌixik: Re achiꞌaꞌ reꞌ, erusamajelaꞌ ri nimalej ruqꞌij Dios, y ndikitzijoj chiwa ri bꞌey chin ndiwil kolotajik, ndichajeꞌ.
18Y kꞌiy qꞌij keriꞌ xubꞌanalaꞌ, pero jun qꞌij ri Pablo ma xukachꞌ chi ta, romariꞌ xuyaꞌ vuelta, y kereꞌ xubꞌij chare ri itzel espíritu: ¡Pa rubꞌiꞌ ri Jesucristo nibꞌij chawa chi katel e pa rukꞌaslen re xten reꞌ! Y ja atoq riꞌ ri itzel espíritu xel e.16:18 Mr. 16:17
19Atoq ri erajaw ri xten xkiyaꞌ cuenta chare chi maneq chik méra ndikichꞌek chirij, xekitzꞌen ri Pablo y ri Silas, y ekijororen xekikꞌuaj chikiwech ri ngeqꞌaton tzij16:19 Mt. 10:18; Hch. 17:6; Stg. 2:6 pa tinamit. 20Y atoq xebꞌekiyaꞌ chikiwech ri ngeqꞌaton tzij, kereꞌ xkibꞌij: Re achiꞌaꞌ reꞌ, xa e-israelitas y ngekiyek ri wineq pa qatinamit. 21Ndikikꞌut chikiwech ri qawinaqul jalajaj teq achike ri ma utz ta chin ndiqataqij y ndiqabꞌen, porque roj, roj wineq aj Roma, xechajeꞌ.
22Ri wineq chin ri tinamit xeyakatej chikij ri Pablo y ri Silas, y atoq ri ngeqꞌaton tzij kixilon chi e ri kitziaq ri Pablo y ri Silas chikij, xekiteq chin ngejichꞌex chare xikꞌaꞌy.16:22 2Co. 11:25; 1Ts. 2:223Atoq santienta xejichꞌex yan, xetzꞌapix pa cheꞌ,16:23 Lc. 21:12 y xbꞌan mandar chare ri chajinel chin ri cheꞌ chi keruchajij utz-utz. 24Y roma keriꞌ xbꞌan mandar chare ri chajinel, hasta ri más nej apu chupan ri cheꞌ xebꞌeruyaꞌ ri Pablo y ri Silas, y ri kaqen xeruqꞌoqꞌoj kan chupan tzꞌalen teq cheꞌ ri ndibꞌix cepo16:24 Jer. 20:2; 29:26 chare.
25Pero pa nikꞌaj aqꞌaꞌ laꞌeq, ri Pablo y ri Silas ndikibꞌen orar y ngebꞌixan ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios,16:25 Ef. 5:19 y ri chꞌaqa chik ri etzꞌapel pa cheꞌ ngekakꞌaxaj. 26Kꞌateꞌ ruwech, xbꞌanatej jun nim kobꞌraqen, y ri ruxeꞌ ri jay apeꞌ etzꞌapel ri Pablo y ri Silas xselon. Y ja paqiꞌ xejaqatej ri puertas chin ri cheꞌ, y ri cadenas ri achoq chake eximon konojel ri etzꞌapel pa cheꞌ xequpitej. 27Atoq xtzoropitej ruwech ri chajinel chin ri cheꞌ, y xutzꞌet chi ri puertas chin ri cheꞌ ejaqel, xunojij chi konojel ri etzꞌapel pa cheꞌ xeꞌanimej yan, romariꞌ xrelesaj e ri respáda y ja ndukamisaj qa riꞌ. 28Pero ri Pablo xsikꞌin pe chubꞌixik chare: ¡Ma takamisaj awiꞌ! Porque nixta jun animajneq, y roj qonojel rojkꞌo waweꞌ.
29Ja atoq riꞌ ri chajinel chin ri cheꞌ xubꞌij chi tikꞌan pe jun lámpara chare, y juꞌanin xok apu pa cheꞌ. Santienta ndibꞌarbꞌot rikꞌin xibꞌriꞌil, xbꞌexukeꞌ chikiwech ri Pablo y ri Silas. 30Y xerelesaj pe saqil y kereꞌ xubꞌij chake: ¡Nimalej teq kiqꞌij achiꞌaꞌ! ¿Achike ndikꞌatzin nibꞌen chin niwil nukolotajik?16:30 Hch. 2:37; 22:10 xchajeꞌ.
31Y ri Pablo y ri Silas xkibꞌij: Tataqij ri Ajaw Jesús pa awánima16:31 Mr. 16:16; Jn. 3:16, 36 y ngakolotej rat, y keriꞌ chuqaꞌ ri ekꞌo pa awachoch, xechajeꞌ.
32Xkitzijoj ri rutzij ri Dios chare ri chajinel y chake konojel ri aj pa rachoch. 33Ja hora riꞌ chin ri aqꞌaꞌ, ri chajinel xuchꞌajlaꞌ ri kisokotajik ri Pablo y ri Silas, y xbꞌan bautizar ri chajinel y konojel ri aj pa rachoch. 34Xerukꞌuaj ri Pablo y ri Bernabé chirachoch y xuyaꞌ jun rutzaꞌ kiway. Rijaꞌ ndikikot junan kikꞌin ri aj pa rachoch, roma xkitaqij ri Dios.
35Atoq xseqresan pe, ri ngeqꞌaton tzij pa tinamit xekiteq justisaꞌ chin xbꞌekibꞌij chare ri chajinel chin ri cheꞌ chi kerusoqꞌopij e ri Pablo y ri Silas. 36Y ri chajinel kereꞌ xubꞌij chare ri Pablo: Ri ngeqꞌaton tzij pa qatinamit kibꞌanun pe mandar chuwa chi ngixinsoqꞌopij e. Wokami kixbꞌiyin, y rikꞌin uxlanen pa iwánima titzꞌamaꞌ ibꞌey.
37Pero ri Pablo kereꞌ rubꞌixik xutzolij e chake: Ri ngeqꞌaton tzij xkibꞌen mandar chi xojichꞌex chikiwech ri tinamit y nixta xkitzꞌet si kꞌo qamak o naq, y ma xe ta riꞌ, roj maske roj wineq aj Roma,16:37 Hch. 22:25 xojkiyaꞌ pa cheꞌ. ¿Y wokami chilaqꞌel ndikajoꞌ ngojkiteq jukꞌan? Ma utz ta chi keriꞌ ndibꞌan chaqe. Romariꞌ, tibꞌij chake chi kepuꞌun rejeꞌ y qojkelesaj e, xchajeꞌ ri Pablo.
38Ri justisaꞌ xbꞌekibꞌij chake ri ngeqꞌaton tzij nojel ri xubꞌij e ri Pablo, y atoq ri ngeqꞌaton tzij xkakꞌaxaj chi ri Pablo y ri Silas ewineq aj Roma,16:38 Hch. 22:29 xkixibꞌij qa kiꞌ. 39Xkitzꞌen bꞌey, xebꞌeqaqa pa cheꞌ apeꞌ ekꞌo ri Pablo y ri Silas y xkikꞌutuj kamelal chake chi kekikuyuꞌ. Xekelesaj e saqil chin ri cheꞌ, y xkikꞌutuj chake chi tikiyaꞌ kan ri tinamit.16:39 Mt. 8:3440Atoq ri Pablo y ri Silas eꞌeleneq chi e pa cheꞌ, xebꞌa chirachoch ri Lidia chikitzꞌetik ri hermanos chin xkibꞌochiꞌij kan kánima16:40 1Ts. 4:18; 5:11 y kꞌateriꞌ xebꞌa.
17Ri israelitas ngeyakatej chirij ri Pablo pa tinamit Tesalónica
1Atoq ri Pablo y ri Silas kitzꞌamon bꞌey, xeꞌeqꞌax pa tinamit Anfípolis y pa tinamit Apolonia, y xebꞌeqaqa pa tinamit Tesalónica apeꞌ kꞌo jun sinagoga kichin ri israelitas. 2Ri Pablo kin achel wi jumul ndubꞌen, xbꞌa pa sinagoga,17:2 Hch. 13:5, 14 y oxiꞌ uxlanibꞌel teq qꞌij xtzijon kikꞌin ri israelitas pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios. 3Ngerutijoj y nduyaꞌ rubꞌeyal chikiwech chi ri Jun xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit, kin xkꞌatzin wi chi xken17:3 Lc. 24:25, 26, 46 y xkꞌastej pe chikikajal ri animaꞌiꞌ. Y ri Pablo kereꞌ ndubꞌilaꞌ: Ri Jun xtaq pe roma ri Dios, ja ri Jesús ri nitzijoj riyin chiwa, ndichajeꞌ.
4Y jujun teq israelitas chin ri sinagoga xkitaqij, y xekachibꞌilaj ri Pablo y ri Silas. Keriꞌ chuqaꞌ ekꞌiy wineq aj Grecia ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Dios, y kꞌiy nimalej kiqꞌij ixoqiꞌ xkitaqij chuqaꞌ. 5Pero ri israelitas ri ma xkitaqij ta ri xubꞌij ri Pablo, xququt kánima chikij, y xekimal lutz teq wineq itzel kinoꞌoj, y ma xe ta riꞌ xkibꞌen, xa xekimal ekꞌiy wineq chuqaꞌ, chin xekiyek ri tinamit chikij ri Pablo y ri Silas. Ri israelitas riꞌ xeꞌok pa rachoch jun achi rubꞌiniꞌan Jasón chin xebꞌekikanoj pe ri Pablo y ri Silas, porque ndikajoꞌ ngekijech pa kiqꞌaꞌ ri wineq. 6Pero roma ma xekil ta, ja ri Jasón y jujun chik hermanos ekiqiriren xekikꞌuaj chikiwech ri achiꞌaꞌ kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit, y chikiwech chꞌaqa chik aj Tesalónica ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ. Ri wineq ri eꞌukꞌuayon apu ri Jasón ngesikꞌiyaj chubꞌixik: Re wineq re kitaqin ri Jesús, jareꞌ ri ngesacho kinoꞌoj ri wineq17:6 Hch. 16:20 nojel teq apeꞌ chochꞌulew, y wokami xetuqaqa pa qatinamit. 7Y ja re Jasón xkꞌamo apu kiwech pa rachoch, y konojel ri eꞌachel rejeꞌ ma ndikinimaj ta ri ndubꞌij ri ley ruyoꞌon ri César, porque ndikibꞌij chi kꞌo chik jun rey17:7 Lc. 23:2; Jn. 19:12 rubꞌiniꞌan Jesús. Keriꞌ ngesikꞌiyaj chubꞌixik.
8Y roma ri tzij ndikibꞌilaꞌ apu ri wineq ri xeꞌukꞌuan apu ri Jasón, kin xekiyek ri chꞌaqa chik wineq ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ y xekiyek chuqaꞌ ri achiꞌaꞌ kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit. 9Pero atoq ri Jasón y ri chꞌaqa chik xkiyaꞌ ri méra chin ma xetzꞌapix pa cheꞌ, ri achiꞌaꞌ kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit xekisoqꞌopij e.
Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa tinamit Berea
10Ri hermanos chupan ri jun tokoqꞌaꞌ riꞌ, xekiteq ri Pablo y ri Silas pa tinamit Berea. Atoq ekꞌo chik chiriꞌ, ri Pablo y ri Silas xeꞌok apu pa ki-sinagoga ri israelitas. 11Ri israelitas ri ekꞌo chiriꞌ, más yalan kinoꞌoj ke chikiwech ri israelitas ekꞌo pa tinamit Tesalónica, porque utz-utz xkikꞌen qa pa kánima ri tijonik nduyaꞌ ri Pablo, y qꞌij-qꞌij ndikitzꞌet rubꞌeyal ri rutzij ri Dios, chin ndiketamaj si qetzij ri ndubꞌij ri Pablo. 12Y roma keriꞌ ndikibꞌen, ekꞌiy chikikajal rejeꞌ xkitaqij ri Ajaw, y keriꞌ chuqaꞌ chikikajal ri ma israelitas ta ekꞌo nimalej kiqꞌij ixoqiꞌ y ekꞌiy achiꞌaꞌ xkitaqij ri Ajaw. 13Atoq ri israelitas chin ri tinamit Tesalónica xkakꞌaxaj chi pa tinamit Berea ri Pablo ndutzijoj ri rutzij ri Dios, xebꞌeqaqa pa tinamit Berea y xkiyaꞌ tzij pa kixikin santienta wineq chin xeyakatej17:13 1Ts. 2:15 chirij ri Pablo. 14Pero ri hermanos aj Berea ja paqiꞌ xkiteq ri Pablo chuchiꞌ ri mar, y ri Silas y ri Timoteo xekanej kan pa tinamit. 15Ri hermanos aj Berea ri kachibꞌilan e ri Pablo, hasta pa tinamit Atenas xkikꞌuaj wi. Y atoq ja ngetzolij pa kitinamit, ri Pablo xubꞌij e chake chi tikibꞌij chake ri Silas y ri Timoteo chi tekilaꞌ yan paqiꞌ, porque pa tinamit Atenas ngeroyobꞌej.
Ri Pablo ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri qetzij Dios pa tinamit Atenas
16Atoq ri Pablo eroyobꞌen ri Silas y ri Timoteo pa tinamit Atenas, tzꞌan ndibꞌison, porque ndutzꞌet chi ri tinamit nojneq kikꞌin tiox. 17Romariꞌ, ri Pablo ndok apu pa sinagoga y nditzijon pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios kikꞌin ri israelitas y kikꞌin ri ma israelitas ta ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Dios17:17 Hch. 17:4 ri ndikimal kiꞌ chiriꞌ. Keriꞌ chuqaꞌ ndubꞌen qꞌij-qꞌij kikꞌin ri wineq ri ngebꞌeqaqa chi kꞌayibꞌel. 18Chiriꞌ pa tinamit Atenas ekꞌo kaꞌiꞌ bꞌotzaj wineq ndikikusaj aj rochꞌulew noꞌoj chin ngenojin, jun bꞌotzaj ndibꞌix epicúreos chake y ri jun chik bꞌotzaj ndibꞌix estoicos17:18 Epicúreos: Keriꞌ xbꞌix chake jun bꞌotzaj achiꞌaꞌ ri xekitijoj ri wineq chi maneq chik jun kꞌaslen chirij ri kamik, y chi utz ndikibꞌen xa achike na ndikajoꞌ rikꞌin ri kikꞌaslen. Estoicos: Keriꞌ xbꞌix chake jun bꞌotzaj achiꞌaꞌ ri xekitijoj ri wineq chi tikikusaj kinojibꞌal chin ma tibꞌa kánima chirij xa achike na, y ma keqaqa pa ruqꞌaꞌ ri qꞌaxomal. chake. Rejeꞌ ngetzijon rikꞌin ri Pablo, y jujun chikikajal ndikibꞌij chirij: ¿Achike ndirajoꞌ ndubꞌij re jun achi reꞌ, ri xetal ndiwalal? ngechajeꞌ. Y jujun chik ndikibꞌilaꞌ: Achel xa jun yoꞌol kitzijol chꞌaqa chik dioses ri ma qetaman ta kiwech roj, ngechajeꞌ. Keriꞌ ndikibꞌij, porque ri Pablo ndutzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri nduyaꞌ ri Jesús, y ndutzijoj chuqaꞌ chi ri animaꞌiꞌ ngekꞌastajbꞌex pe.17:18 Hch. 4:2
19Y xkikꞌuaj ri Pablo pa Areópago,17:19 Areópago: Keriꞌ rubꞌiꞌ ri lugar apeꞌ ndikimal kiꞌ ri aj Atenas chin ndikakꞌaxaj ri ngekibꞌij ri tijonelaꞌ. y kereꞌ xkibꞌij chare: Roj ndiqajoꞌ ndiqetamaj más pa ruwiꞌ ri kꞌakꞌakꞌ teq tijonik17:19 Mr. 1:27 ndayaꞌ. 20Porque ndiqakꞌaxaj jujun teq achike ndabꞌij ri ndisach qakꞌuꞌx chirij, y roj ndiqajoꞌ ndiqetamaj achike ndubꞌij tzij, xechajeꞌ.
21Keriꞌ xkibꞌij chare ri Pablo, porque konojel ri aj Atenas, y ri ma aj chiriꞌ ta ri kibꞌanun kachoch chiriꞌ, kin xe chirij ndikitzijoj o ndikakꞌaxaj jun kꞌakꞌakꞌ tijonik bꞌaneq kánima.
22Y ri Pablo xpeꞌeꞌ pa kinikꞌajal ri kimolon kiꞌ chiriꞌ pa Areópago, y xubꞌij: Nimalej iqꞌij achiꞌaꞌ aj Atenas, pa ruwiꞌ nojel ri nutzꞌeton pe pa itinamit, nuyoꞌon cuenta chare chi ndiqaꞌ chiwech ndiyaꞌ kiqꞌij nojel kiwech dioses. 23Porque atoq xineqꞌax y xintzꞌet apeꞌ ndiyaꞌ kiqꞌij ri i-dioses, xintzꞌet jun altar apeꞌ kereꞌ tzꞌibꞌan: Re altar reꞌ chin ri Dios ri ma qetaman ta ruwech. Keriꞌ ri xintzꞌet. Ri Dios riꞌ ri ndiyaꞌ ruqꞌij rix, maske ma iwetaman ta ruwech,17:23 Jn. 4:22 jariꞌ ri niyaꞌ rutzijol chiwa wokami.
24Ja Dios riꞌ ri bꞌanayon ri rochꞌulew y nojel ri kꞌo chuwech, y roma ja rijaꞌ ri Rajaw ri kaj y ri rochꞌulew,17:24 Mt. 11:25 ma ndubꞌen ta rachoch chare ri achoch ebꞌanun koma wineq17:24 Hch. 7:48 chin ta ndikꞌojeꞌ chupan. 25Rijaꞌ ma ndikꞌatzin ta chi nditoꞌox koma wineq, porque rijaꞌ nditiker ndubꞌen nojel. Ja rijaꞌ ri ndiyoꞌon qakꞌaslen17:25 Is. 42:5 roj qonojel, ri kaqiqꞌ chin ngojuxlaꞌ, y nojel ri achike ndikꞌatzin chaqe.
26Rijaꞌ xubꞌen chi rikꞌin ri nabꞌey achi xtzꞌukutej pe ri jalajaj teq kiwech wineq, chin ngekꞌojeꞌ chuwech nojel ri rochꞌulew. Ja rijaꞌ jachayon chake ri janipeꞌ ulew kꞌo pa kiqꞌaꞌ,17:26 Dt. 32:8 y ja rijaꞌ bꞌiyon janipeꞌ junaꞌ ngekꞌojeꞌ chuwech ri rochꞌulew. 27Keriꞌ xubꞌen ri Dios chake chin keriꞌ ndikikanoj rijaꞌ, y maske achel ngemaqeq pa qꞌequꞌ, kolopeꞌ ndikil. Porque ri Dios ma nej ta kꞌo qikꞌin chiqajununal.17:27 Dt. 4:7; Jer. 23:23, 2428Porque ja ri Dios yoyon ri qakꞌaslen, ja rijaꞌ yoyon quchuqꞌaꞌ chin ngojtiker ngojselon, y roma rijaꞌ rojkꞌo chochꞌulew, achel kibꞌiꞌin jujun poetas chiꞌikajal rix atoq xkibꞌij: ¡Roj kin roj ralkꞌuaꞌl wi ri Dios! echayineq kan. 29Y si roj ralkꞌuaꞌl ri Dios, ma utz ta ndiqabꞌij Dios chare jun achike ri xa wineq ebꞌanayon,17:29 Is. 40:18; Ro. 1:23 maske bꞌanun chare qꞌanapueq, saqipueq o abꞌej, y santienta nojibꞌel kusan chin xebꞌan. 30Ojer kan ri wineq xekiyalaꞌ kiqꞌij dioses, roma ma ketaman ta achike ri utz chin ndikiyaꞌ ruqꞌij, y ri Dios xukachꞌ kiwech. Pero wokami ndubꞌij chake konojel wineq nojel teq apeꞌ chi tikiyaꞌ kan ri mak y tikiyaꞌ kánima rikꞌin rijaꞌ. 31Porque rijaꞌ ruchaꞌon jun qꞌij chin nduqꞌet tzij pa kiwiꞌ ri wineq,17:31 Ro. 2:16; 2Ti. 4:1 chin nduyaꞌ rajel-rukꞌexel achel rukꞌulun ndiyoꞌox chake. Rijaꞌ ruchaꞌon ri Jesús chin ndubꞌen ri samaj riꞌ, y chin ndiqꞌalajin chiqawech chi qetzij ruchaꞌon, xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ,17:31 1Co. 15:20 xchajeꞌ ri Pablo.
32Pero ri wineq atoq xkakꞌaxaj chi ri animaꞌiꞌ ngekꞌastajbꞌex pe, jujun xetzeꞌen qa chirij ri Pablo, y jujun chik ndikibꞌilaꞌ chare: Jun chik qꞌij ngatiqakꞌaxaj17:32 Hch. 24:25 pa ruwiꞌ ri ngatajin chubꞌixik, xechajeꞌ chare.
33Y keriꞌ ri Pablo xel pe chikikajal. 34Pero ekꞌo jujun achiꞌaꞌ xkoqaj ri Pablo y xkitaqij ri Ajaw Jesús. Chikikajal ri xetaqin, kꞌo jun achi rubꞌiniꞌan Dionisio ri kꞌo chikikajal ri ngeqꞌaton tzij chiriꞌ pa Areópago, y jun ixaq rubꞌiniꞌan Dámaris y chꞌaqa chik.
18Ri xbꞌanatej atoq ri Pablo xkꞌojeꞌ pa tinamit Corinto
1Atoq xbꞌanatej yan reꞌ, ri Pablo xel pe pa tinamit Atenas, y xbꞌa pa tinamit Corinto. 2Y atoq kꞌo chik chiriꞌ, xril jun achi israelita rubꞌiniꞌan Aquila alaxneq pa rochꞌulew Ponto. Ri Aquila y ri rixjayil rubꞌiniꞌan Priscila18:2 Ro. 16:3 kꞌa jubꞌaꞌ tiempo kebꞌeqaqa pa tinamit Corinto, eꞌeleneq pe pa rochꞌulew Italia, porque ri rey César Claudio, xubꞌen mandar chi keꞌel e konojel ri israelitas pa tinamit Roma. Y ri Pablo xbꞌa chikitzꞌetik. 3Y roma junan samaj ndikibꞌen chi eꞌoxiꞌ, ri Pablo xkanej kikꞌin, porque chi eꞌoxiꞌ ngekitꞌis pimilej teq kꞌul chin ngebꞌan carpas. 4Y pa nojel teq uxlanibꞌel qꞌij, ri Pablo ndok apu pa sinagoga, y nditzijon kikꞌin ri israelitas y ri ma israelitas ta pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios, y ndutij ruqꞌij chin ndikitaqij ri Jesús.
5Atoq ri Silas y ri Timoteo18:5 Hch. 17:14 xeꞌel pe pa rochꞌulew Macedonia y xebꞌa qa apeꞌ kꞌo ri Pablo pa tinamit Corinto, ri Pablo rujachon riꞌ chutzijoxik ri rutzij ri Dios chiriꞌ, y kin nduqꞌalajrisaj chikiwech ri israelitas chi ja ri Jesús ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit.18:5 Hch. 17:36Pero ri israelitas riꞌ xyakatej koyowal chare y ndikibꞌilaꞌ tzij chupalej, romariꞌ ri Pablo xutotaꞌ ri rutziaq18:6 Neh. 5:13; Mt. 10:14; Lc. 9:5; Hch. 13:51 chikiwech y xubꞌij chake: Riyin xinel chuwech ri rubꞌiꞌin ri Dios chuwa chi nibꞌen chiꞌikajal. Ja rix kꞌo imak si xtiqaqa ri castigo nduyaꞌ ri Dios pa iwiꞌ.18:6 2S. 1:16; Ez. 3:18, 19; 18:13; 33:4, 9 Wokami ngixinyaꞌ kan y ngibꞌa kikꞌin ri ma israelitas ta18:6 Hch. 28:28 chin netzijoj ri utzulej teq tzij chin kolotajik chake, xchajeꞌ.
7Ri Pablo xel pe pa sinagoga, y xbꞌa chirachoch jun achi rubꞌiniꞌan Ticio Justo. Ri achi riꞌ nduyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y ri rachoch kꞌo chuchiꞌ ri sinagoga. 8Y jun achi rubꞌiniꞌan Crispo,18:8 1Co. 1:14 ri ukꞌuey bꞌey18:8 Mr. 5:22 chikiwech ri ekꞌo pa sinagoga xutaqij ri Ajaw Jesús, y konojel ri aj pa rachoch xkitaqij chuqaꞌ. Y ekꞌiy aj Corinto atoq ndikakꞌaxaj ri rutzij ri Dios, ndikitaqij ri Ajaw y ngebꞌan bautizar. 9Pa jun tokoqꞌaꞌ, pa jun achel achikꞌ, ri Ajaw kereꞌ xubꞌij chare ri Pablo: Ma taxibꞌij awiꞌ,18:9 Hch. 27:23, 24 ma kataneꞌ chutzijoxik ri utzulej teq tzij chin kolotajik. 10Porque riyin yinkꞌo awikꞌin, y nixta jun ndiyakatej chawij18:10 Is. 41:10, 11; Jer. 1:8, 19; Ro. 8:31 chin ndubꞌen itzel chawa. Porque chireꞌ pa tinamit Corinto, santienta wineq ngeꞌok nutinamit, xchajeꞌ ri Ajaw. 11Y ri Pablo xkꞌojeꞌ pa tinamit Corinto jun junaꞌ rikꞌin nikꞌaj, y ngerutijoj ri wineq rikꞌin ri rutzij ri Dios.
12Pero chupan ri tiempo atoq ja ri achi rubꞌiniꞌan Galión okuneq gobernador18:12 Hch. 13:7 pa ruwiꞌ ri rochꞌulew Acaya, ri israelitas jun ruwech kitzij xkibꞌen chin xkitzꞌen e ri Pablo y xkikꞌuaj pa qꞌatbꞌel tzij apeꞌ nduqꞌet tzij ri Galión. 13Y kereꞌ ri sujunik xkiyaꞌ apu: Re jun achi reꞌ nduyaꞌ tzij pa kixikin ri wineq chin tikijalaꞌ rubꞌanik ri achike modo ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y ma achel chi ta ri ndubꞌij ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés, xechajeꞌ.
14Y atoq ri Pablo ja ndirajoꞌ ndichꞌaꞌa chin ndutoꞌ riꞌ, ri Galión kereꞌ xubꞌij chake ri israelitas: Si re jun achi reꞌ kꞌo ta jun mak o jun ta chꞌaꞌoj nim rubꞌanun, kin rukꞌulun ta chi niwakꞌaxaj ri sujunik ikꞌamon pe. 15Pero ri sujunik ikꞌamon pe chirij, xa pa ruwiꞌ tzij, pa ruwiꞌ bꞌiꞌaj y pa ruwiꞌ ri i-ley. Romariꞌ tibꞌanaꞌ rukꞌojlen rix chiwech, porque yin maneq sujunik achel reꞌ nibꞌen rukꞌojlen, xchajeꞌ chake.
16Y ja xerelesaj pe chiriꞌ. 17Ja atoq riꞌ konojel ri ekꞌo apu chiriꞌ xkitzꞌen ri Sóstenes ri achi ukꞌuey bꞌey chikiwech ri ndikimal kiꞌ pa sinagoga, y chuwech ri qꞌatbꞌel tzij apeꞌ kꞌo ri Galión xkichꞌey, pero ri Galión xubꞌen achel man ta xutzꞌet keriꞌ.
Ri Pablo nditzolij pa tinamit Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Siria
18Ri Pablo kꞌa kꞌiy qꞌij xkꞌojeꞌ pa tinamit Corinto, y atoq xeruyaꞌ kan ri hermanos, xok e pa jun barco chin ndibꞌa pa rochꞌulew Siria, y chirij rijaꞌ ebꞌaneq ri Priscila y ri Aquila. Atoq xebꞌeqaqa pa tinamit Cencreas,18:18 Ro. 16:1 ri Pablo xuqꞌet ri rusmal ruwiꞌ,18:18 Hch. 21:24 chin xok jun retal chi xukꞌis rubꞌanik ri rusujun chare ri Dios chi ndubꞌen. 19Y atoq xebꞌeqaqa pa tinamit Éfeso, ri Pablo xeruyaꞌ kan chiriꞌ ri Priscila y ri Aquila, y xbꞌa pa sinagoga chin xtzijon kikꞌin ri israelitas pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios. 20Rejeꞌ xkikꞌutuj kamelal chare chi tikꞌojeꞌ más tiempo kikꞌin pa kitinamit Éfeso, pero ri Pablo xubꞌij chi maneq cheꞌel chi keriꞌ. 21Y atoq ja ndel pe chiriꞌ, xchꞌaꞌa kan chake y xubꞌij: ¡Si Dios ndirajoꞌ,18:21 Mt. 26:39; Ro. 1:10; 15:32; 1Co. 4:19; Stg. 4:15 ngitzolij chi pe jumbꞌey iwikꞌin! Y ja atoq riꞌ xok e pa jun barco, y xuyaꞌ kan ri tinamit Éfeso.
22Atoq xbꞌeqaqa pa tinamit Cesarea, xbꞌa e pa tinamit Jerusalén chin xbꞌeruyaꞌ ruxunaqil kiwech ri rutinamit ri Dios. Y atoq xubꞌen yan riꞌ, xbꞌa qa pa tinamit Antioquía.
Ri Pablo ngebꞌerutzꞌetaꞌ ri hermanos pa rochꞌulew Galacia y pa rochꞌulew Frigia
23Atoq xuqꞌasaj yan jubꞌaꞌ tiempo pa tinamit Antioquía, ri Pablo xutzꞌen bꞌey xbꞌa pa rochꞌulew Galacia y pa rochꞌulew Frigia,18:23 Hch. 16:6 y chi tinamit chi tinamit nduyaꞌ kan ruchuqꞌaꞌ kánima18:23 Is. 35:4 ri hermanos chiriꞌ.
Ri Apolos ndutzijoj rutzij ri Dios pa tinamit Éfeso
24Chupan ri tiempo riꞌ pa tinamit Éfeso, xbꞌeqaqa jun achi israelita rubꞌiniꞌan Apolos,18:24 1Co. 1:12; Tit. 3:13 aj Alejandría. Rijaꞌ jabꞌel retaman ndichꞌaꞌa chikiwech wineq, y santienta chuqaꞌ retaman pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan. 25Ri achi riꞌ tijon pe pa rubꞌey ri Ajaw, y rikꞌin nojel ránima18:25 Ro. 12:11 ndutzijoj y ndukꞌut ri janipeꞌ retaman pa ruwiꞌ ri Ajaw Jesús, pero pa ruwiꞌ bautismos, xaxe ok ri bautismo ri rukꞌutun kan ri Juan ri Bautista18:25 Hch. 19:3 ri retaman. 26Y ma nduxibꞌij ta riꞌ ndutzijoj ri rutzij ri Ajaw chikiwech ri kimolon kiꞌ pa sinagoga. Pero atoq ri Priscila y ri Aquila18:26 Hch. 18:2, 18 xkakꞌaxaj ri ndutzijoj, xechꞌaꞌa chare atoq kiyon ekꞌo, y xkitijoj más rikꞌin ri qitz méra bꞌey ri ndukꞌuan rikꞌin ri Dios. 27Ri Apolos xrajoꞌ xbꞌa pa rochꞌulew Acaya, y atoq ri hermanos aj Éfeso xkakꞌaxaj keriꞌ, xkiyaꞌ ruchuqꞌaꞌ ránima, y xkibꞌen jun wuj chake ri hermanos aj rochꞌulew Acaya chin ndikikꞌen apu utz ruwech. Atoq ri Apolos xbꞌeqaqa pa rochꞌulew Acaya, xukuqubꞌaꞌ más kikꞌuꞌx ri kitaqin ri Ajaw roma ri ru-favor ri Dios. 28Porque chikiwech konojel, rikꞌin ruchuqꞌaꞌ rutzij nduqꞌalajrisaj chikiwech ri israelitas ri ma kitaqin ta ri Ajaw, chi ma ja ta ri ndikikꞌut rejeꞌ, porque ndukusaj ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan chin nduqꞌalajrisaj chikiwech chi ja ri Jesús ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit.18:28 Hch. 18:5
19Ri Pablo ndeqaqa pa tinamit Éfeso
1Atoq ri Apolos kꞌo pa tinamit Corinto, ri Pablo ndeqꞌax pa teq tinamit ekꞌo pa teq juyuꞌ chin ri rochꞌulew Galacia y ri rochꞌulew Frigia, y xbꞌeqaqa qa pa tinamit Éfeso, y chiriꞌ xebꞌerilaꞌ jujun teq wineq ri xe ok ri bautismo ri xukꞌut kan ri Juan ketaman. 2Ri Pablo xukꞌutuj razón chake: ¿Xyoꞌox pa iwánima ri Espíritu Santo19:2 Hch. 8:15, 16 atoq xitaqij ri Jesús? Y rejeꞌ xkibꞌij: Nixta qakꞌaxan chi kꞌo Espíritu Santo.
3Ri Pablo xubꞌij chake: ¿Achike chi bautismo xbꞌan chiwa? Rejeꞌ xkibꞌij: Xojbꞌan bautizar achel rukꞌutun kan ri Juan ri Bautista.19:3 Lc. 7:29; Hch. 18:25
4Ri Pablo xubꞌij chake: Ri Juan xerubꞌen bautizar wineq ri xkiyaꞌ kan ri mak y xtzolij pe kánima rikꞌin ri Dios,19:4 Mr. 1:4 y xubꞌij chake chi tikitaqij ri Jun ri nduqaqa. Y ri Jun riꞌ ja ri Jesús, xchajeꞌ ri Pablo.
5Atoq ri wineq riꞌ xkakꞌaxaj keriꞌ, xebꞌan bautizar pa rubꞌiꞌ ri Ajaw Jesús. 6Y atoq ri Pablo xuyaꞌ ruqꞌaꞌ pa kiwiꞌ, xqaqa ri Espíritu Santo pa kiwiꞌ, y rejeꞌ xechꞌaꞌa pa jalajaj teq chꞌabꞌel19:6 Hch. 2:4 ri ma kitijon ta kiꞌ rikꞌin y ndikiqꞌalajrisaj ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima. 7Y ri achiꞌaꞌ ri xebꞌan bautizar chiriꞌ, jun laꞌeq e kabꞌlajuj chi konojel.
8Ri Pablo ma nduxibꞌij ta riꞌ nditzijon pa sinagoga. Oxiꞌ ikꞌ xtzijon kikꞌin19:8 Hch. 17:2 ri israelitas kimolon kiꞌ chiriꞌ, y kin xutij ruqꞌij chin xkitaqij ri ndubꞌij pa ruwiꞌ ri ru-reino ri Dios.19:8 Hch. 1:3; 28:239Pero jujun teq israelitas ri ekꞌo chikikajal xkikowirisaj kánima. Ma xkinimaj ta19:9 2R. 17:14; 2Cr. 30:8; Neh. 9:16, 17 ri rutzij ri Dios y chikiwech ri wineq itzel xechꞌaꞌa chirij ri utzulej bꞌey chin ri Dios. Romariꞌ ri Pablo xel e chikikajal, y xerukꞌuaj ri kitaqin ri Jesús, y qꞌij-qꞌij nditzijon kikꞌin pa ruwiꞌ ri rutzij ri Dios pa jun tijobꞌel richin jun achi rubꞌiniꞌan Tirano. 10Y kaꞌiꞌ junaꞌ keriꞌ xubꞌen ri Pablo, romariꞌ konojel ri ekꞌo pa rochꞌulew Asia chi israelitas y ma israelitas ta xkakꞌaxaj rutzij ri Ajaw. 11Y ri Dios ndubꞌen chi ngebꞌanatej chiruqꞌaꞌ ri Pablo milagros ri ma jumbꞌey etzꞌeton. 12Hasta ri pañuelos o ri rukꞌul19:12 Mt. 14:36 ri Pablo ri nduyaꞌ chirij ri rutziaq atoq ndisamej, ngekikꞌuaj ri wineq chake ri ngeyawej, y ri ngeyawej ngekꞌachaj y ri itzel teq espíritu kꞌo pa kikꞌaslen ngeꞌel e.
13Pero ekꞌo jujun israelitas ri ngebꞌiyaj pa teq bꞌey y ngekelesalaꞌ itzel teq espíritu19:13 Mt. 12:27 pa kikꞌaslen ri wineq ri xkajoꞌ xkikusaj rubꞌiꞌ ri Ajaw Jesús19:13 Mr. 9:38; Lc. 9:49 chin xkibꞌen ri kisamaj, y kereꞌ xkibꞌij chake ri itzel teq espíritu: Pa rubꞌiꞌ ri Jesús ri ndutzijoj ri Pablo ndiqabꞌij chiwa chi kixel, xechajeꞌ.
14Chikikajal ri keriꞌ xkibꞌanalaꞌ, ekꞌo wuquꞌ rukꞌajol jun achi rubꞌiniꞌan Esceva, jun chikikajal ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij. 15Y atoq xkajoꞌ xkelesaj jun itzel espíritu pa rukꞌaslen jun wineq, ri espíritu riꞌ xubꞌij: Riyin wetaman ruwech ri Jesús19:15 Mr. 1:24 y wetaman achike chi achi ri Pablo, pero jakꞌa rix, ¿achike kꞌa rix? xchajeꞌ.
16Ja atoq riꞌ ri achi kꞌo ri itzel espíritu pa rukꞌaslen xuroqij riꞌ chikij, y xtiker pa kiqꞌaꞌ, porque más kꞌo ruchuqꞌaꞌ ke chikiwech rejeꞌ. Xuretz kitziaq chikij, y echꞌanel y esokotajneq xeꞌanimej pe chupan ri jay riꞌ. 17Y re xbꞌanatej xakꞌaxex koma konojel ri ekꞌo pa tinamit Éfeso, chi israelitas y ma israelitas ta. Y konojel xok xibꞌriꞌil19:17 Lc. 1:65; Hch. 5:5, 11 pa kánima, y xnimrisex rubꞌiꞌ ri Ajaw Jesús.
18Y ekꞌiy chikikajal ri xkitaqij ri Ajaw xetuqaqa chin ndikibꞌilaꞌ y ndikiyaꞌ chikij ri itzel teq achike ekibꞌanaloꞌon pe.19:18 Jer. 3:13; Mt. 3:619Ekꞌiy chuqaꞌ chikikajal ri kitaqin ri Ajaw Jesús, ri eꞌajqꞌij rubꞌanun kan, xekikꞌen pe ri kiwuj ri xkikusalaꞌ chin xekibꞌen kiqꞌij wineq, xkimal ruchiꞌ, y xekikꞌatisaj19:19 Is. 30:22 chikiwech konojel. Ri rajel ri wuj xekꞌatisex, jun laꞌeq 50,000 pieza saqipueq reqalen. 20Y keriꞌ, ri rutzij ri Ajaw rikꞌin ruchuqꞌaꞌ bꞌaneq rutzijol19:20 Col. 1:6 chikikajal ri wineq, y ekꞌiy más ngetaqin richin.
21Atoq xbꞌanatej yan nojel reꞌ, ri Pablo xuyaꞌ pa ránima chi ndibꞌa pa tinamit Jerusalén,19:21 Hch. 20:22 pero nabꞌey ngebꞌerutzꞌetaꞌ ri kitaqin ri Ajaw pa teq tinamit chin ri rochꞌulew Macedonia y chin ri rochꞌulew Acaya, y kereꞌ ndubꞌij pa ránima: Atoq enutzꞌeton chik kan ri hermanos pa tinamit Jerusalén, ndikꞌatzin chuqaꞌ ngibꞌa pa tinamit Roma. Keriꞌ xunojij ri Pablo. 22Xeruteq pa rochꞌulew Macedonia ekaꞌiꞌ ri ngetoꞌon richin, ri Timoteo19:22 Hch. 16:1 y ri Erasto,19:22 Ro. 16:23; 2Ti. 4:20 pero ri Pablo xkanej kan pa rochꞌulew Asia.
Pa tinamit Éfeso ndibꞌanatej jun nim oyowal
23Chupan teq ri qꞌij riꞌ, pa tinamit Éfeso xbꞌanatej jun nim oyowal roma rutzijoxik ri Qetzij Bꞌey19:23 Hch. 19:9 chin ri Ajaw. 24Porque jun achi rubꞌiniꞌan Demetrio ri ndusamajij saqipueq junan kikꞌin konojel ri ngebꞌanun ri chꞌuteq rachibꞌel ri rachoch ri ki-diosa Artemisa, kꞌiy méra ndikichꞌek19:24 Hch. 16:16, 19 chirij ri samaj ndikibꞌen. 25Ri Demetrio xerumal ri ngebꞌanun ri chꞌuteq achoch riꞌ, y xubꞌij chake: Rix nuwinaqul aj Éfeso, iwetaman chi rikꞌin re samaj reꞌ ndiqachꞌek kꞌiy qaméra. 26Chuqaꞌ itzꞌeton rikꞌin iwech y iwakꞌaxan chi ri achi rubꞌiniꞌan Pablo rujalon kinoꞌoj ekꞌiy wineq, ma xe ta waweꞌ pa tinamit Éfeso, xa jubꞌama pa nojel teq tinamit chin ri rochꞌulew Asia. Porque ndubꞌilaꞌ chi ri achibꞌel ri ebꞌanun rikꞌin kiqꞌaꞌ wineq ma e-dios ta.19:26 Sal. 115:4-7; Is. 44:10-20; 46:6, 7; Jer. 10:14; Hab. 2:18, 19; Hch. 17:29; 1Co. 8:427Y roma ri ndubꞌilaꞌ ri Pablo, ma xe ta ma utz ta xtitzꞌetetej ri qasamaj, xa jajun ri rachoch ri nimalej qa-diosa Artemisa xtubꞌen chare chi nixta jun reqalen, y ri nimalej ruqꞌij ri Artemisa xa xtikꞌis qa, y rijaꞌ jun diosa ri ndiyoꞌox ruqꞌij qoma roj qonojel pa rochꞌulew Asia, y koma chuqaꞌ konojel wineq chochꞌulew.
28Atoq xkakꞌaxaj keriꞌ, xyakatej santienta koyowal ri wineq, y xesikꞌin chubꞌixik: ¡Nimalej ruqꞌij ri Artemisa ri qa-diosa roj aj Éfeso! ngechajeꞌ.
29Ri wineq chin ri tinamit xeyakatej maske ma ketaman ta achike roma. Xebꞌekitzꞌamaꞌ ri Gayo19:29 Ro. 16:23; 1Co. 1:14 y ri Aristarco,19:29 Hch. 20:4; 27:2; Col. 4:10; Flm. 24 ekaꞌiꞌ achiꞌaꞌ aj rochꞌulew Macedonia ri kachibꞌilan ri Pablo apejeꞌ ndibꞌa y ekijororen xekikꞌuaj pa nimajay apeꞌ ndikimal kiꞌ ri wineq chin ri tinamit. 30Ri Pablo kin bꞌaláta xrajoꞌ xbꞌechꞌaꞌa chake ri wineq eyakatajneq, pero ri hermanos aj chiriꞌ ma xkiyaꞌ ta qꞌij chare. 31Ekꞌo chuqaꞌ jujun achiꞌaꞌ chiriꞌ pa tinamit ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa rochꞌulew Asia, ri eramigos ri Pablo. Jajun rejeꞌ xkiteq rubꞌixik chare ri Pablo chi ma terukꞌutuꞌ riꞌ chikiwech ri wineq kimolon kiꞌ chupan ri nimajay. 32Jakꞌa ri apeꞌ kimolon kiꞌ ri wineq, ri ekꞌo apu chiriꞌ ngesikꞌiyaj apu, y jun wi ri ndikibꞌilaꞌ apu chꞌaqa, y jun chi wi ndikibꞌilaꞌ apu chꞌaqa chik, porque xa ma jun rubꞌeyal ri ndajin, y jubꞌama konojel nixta ketaman achike roma kimolon kiꞌ chiriꞌ. 33Ri israelitas ekꞌo chiriꞌ xkikanoj jun achi chin ndichꞌaꞌa pa ki-cuenta, y xkil jun achi rubꞌiniꞌan Alejandro, y xkichokmayilaꞌ pe kꞌa xuqaqa na e chikiwech ri wineq. Ri Alejandro xubꞌen ruqꞌaꞌ chin xechꞌojochiꞌ qa ri wineq,19:33 Hch. 12:17; 13:16; 21:40 y xubꞌij chi ri israelitas ma jun kimak chi ri wineq eyakatajneq chikij ri ekaꞌiꞌ etzꞌamon e. 34Pero ri wineq kimolon kiꞌ chiriꞌ itzel ngekitzꞌet ri israelitas, romariꞌ atoq xkiyaꞌ cuenta chare chi ri Alejandro jun israelita, jun laꞌeq kaꞌiꞌ hora kereꞌ xesikꞌin chubꞌixik: ¡Nimalej ruqꞌij ri Artemisa ri diosa qichin roj aj Éfeso! ngechajeꞌ.
35Atoq ri aj tzꞌibꞌanel chin ri tinamit xtiker xubꞌen chake ri wineq chi xechꞌojochiꞌ qa, kereꞌ xubꞌij: Rix aj Éfeso, konojel wineq ketaman chi ri tinamit Éfeso chajinel chin ri rachoch ri nimalej diosa Artemisa, y chajinel chuqaꞌ chin ri rachibꞌel qajneq pe chikaj. 36Y riꞌ, nixta jun xtibꞌiꞌin chi ma ke ta riꞌ. Roma kꞌa riꞌ, ndikꞌatzin chi rix ndiqꞌil iwiꞌ y ma tibꞌen jun achike ri ma inojin ta utz-utz. 37Porque ri achiꞌaꞌ eꞌikꞌamon pe chireꞌ, ma kibꞌanun ta eleqꞌ pa rachoch19:37 Ro. 2:22 ri qa-diosa Artemisa y nixta jun yoqꞌonik tzij kibꞌiꞌin chirij. 38Romariꞌ, si ri Demetrio y ri ngebꞌanun rachibꞌel ri rachoch ri diosa Artemisa ndikajoꞌ ngesujun chirij jun wineq, chin riꞌ kꞌo ri qꞌatbꞌel tzij y ekꞌo chuqaꞌ ri ngeqꞌaton tzij. Chiriꞌ kꞌa kebꞌesujun. 39Y si rix kꞌo chik jun sujunik ikꞌamon pe, tiqabꞌanaꞌ ruwech jun qꞌij chin ngixpuꞌun pa qꞌatbꞌel tzij y ndiqabꞌen rukꞌojlen ri sujunik riꞌ, achel ndubꞌij ri qa-ley. 40Porque rikꞌin ri xbꞌanatej wokami, kꞌo cheꞌel ndibꞌix chiqij chi roj yakatajneq chirij ri rey, y si xtikꞌutux razón chaqe achike roma xeyakatej ri wineq, ma jun achike ngojtiker xtiqabꞌij chin ndiqatoꞌ qiꞌ, xchajeꞌ. Y atoq ri aj tzꞌibꞌanel rubꞌiꞌin chik keriꞌ, xeruteq ri wineq chikachoch.
20Ri Pablo ndibꞌa pa rochꞌulew Macedonia y pa rochꞌulew Grecia
1Atoq xtaneꞌ ri oyowal y xkikiraj e kiꞌ ri wineq, jun chik qꞌij ri Pablo xuteq koyoxik ri hermanos y xerupixabꞌaj. Y atoq erupixabꞌan chik, xchꞌaꞌa kan chake, y xbꞌa pa rochꞌulew Macedonia.20:1 2Co. 7:52Atoq qꞌaxneq chik pa teq tinamit chin ri rochꞌulew riꞌ, y atoq rubꞌiꞌin chik kan kꞌiy tzij chake ri hermanos chin xuyaꞌ ruchuqꞌaꞌ kánima, xbꞌeqaqa pa rochꞌulew Grecia. 3Atoq ja oxiꞌ ikꞌ tikꞌojeꞌ pa rochꞌulew Grecia, ri Pablo xubꞌen ruwech chi ndibꞌa pa jun barco chin nditzolij pa rochꞌulew Siria, pero xunabꞌej chi ri israelitas kibꞌanun ruwech chi ndikajoꞌ ndikikamisaj.20:3 2Co. 11:26 Romariꞌ xuyaꞌ pa ránima chi más utz ndutzꞌen bꞌey, ndeqꞌax pa rochꞌulew Macedonia chin nditzolij pa rochꞌulew Siria. 4Ri xkachibꞌilaj e ri Pablo atoq xel pe pa rochꞌulew Grecia, ja ri Sópatro rukꞌajol jun achi rubꞌiniꞌan Pirro aj tinamit Berea, ekaꞌiꞌ aj tinamit Tesalónica kibꞌiniꞌan Aristarco20:4 Hch. 27:2 y Segundo, ri Gayo20:4 Hch. 19:29 aj tinamit Derbe, ri Timoteo y ekaꞌiꞌ aj rochꞌulew Asia kibꞌiniꞌan Tíquico y Trófimo.20:4 Hch. 21:29; 2Ti. 4:205Re hermanos reꞌ xenabꞌeyaj e chiqawech y xojbꞌekoyobꞌej pa tinamit Tróade.20:5 Hch. 16:86Y atoq xqꞌax ri qꞌij chin ri kinimaqꞌij ri israelitas atoq ndikꞌuxeꞌ ri kaxlan teq wey20:6 Ex. 12:14, 15 maneq levadura rikꞌin, xojok e pa jun barco pa tinamit Filipos, y woꞌoꞌ qꞌij xojbꞌa pariꞌ ri yaꞌ chin xojbꞌeqaqa pa tinamit Tróade apeꞌ roj koyobꞌen ri hermanos. Chiriꞌ pa tinamit Tróade xojkꞌojeꞌ wuquꞌ qꞌij.
Ri xbꞌanatej chupan ri rukꞌisibꞌel qꞌij xkꞌojeꞌ ri Pablo pa tinamit Tróade
7Ri nabꞌey qꞌij chin ri semana,20:7 Jn. 20:1 xqamal qiꞌ kikꞌin ri hermanos pa tinamit Tróade chin ndiqakꞌux ri kaxlan wey kꞌuxlabꞌel rukamik ri Ajaw.20:7 Hch. 2:42 Y ri Pablo roma chukan qꞌij ndel e, nditzijon kikꞌin ri hermanos y xbꞌa raqen rutzij hasta pa nikꞌaj aqꞌaꞌ. 8Y chiriꞌ pa rox nivel chin ri jay apeꞌ qamolon qiꞌ, santienta lámparas etzijil. 9Pero kꞌo jun kꞌajol rubꞌiniꞌan Eutico, tzꞌuyul pa jun ventana, y ri kꞌajol riꞌ ndiwuxkarilan. Ri Pablo xbꞌa raqen rutzij, y ri Eutico xutzꞌen qa waran y xtzaq pe pa rox nivel hasta pa ulew. Atoq ri hermanos xkiyek, kamineq chik. 10Ja atoq riꞌ ri Pablo xqaqa pe, xjupeꞌ pariꞌ ru-cuerpo ri kꞌajol,20:10 1R. 17:21; 2R. 4:34 xuqꞌetej y xubꞌij chake ri hermanos: Ma tixibꞌij iwiꞌ, re kꞌajol kꞌa kꞌes.
11Ri Pablo xbꞌa chi e pa rox nivel, xuper ri kaxlan wey, xwaꞌ y xtzijon chik chake ri hermanos hasta xseqresan pe. Atoq xseqresan pe, xutzꞌen bꞌey y xbꞌa. 12Y ri hermanos kꞌes xkikꞌuaj ri kꞌajol, y riꞌ xubꞌen chake chi santienta xkuqer kan kikꞌuꞌx.
Ri Pablo ndeqaqa pa tinamit Mileto
13Roj xojnabꞌeyaj e pa jun barco chin xojbꞌa pa tinamit Aso, apeꞌ ndeqakꞌamaꞌ pe ri Pablo achel xubꞌen ruwech, porque rijaꞌ xuyaꞌ pa ránima chi xbꞌa chiraqen. 14Atoq xqil qiꞌ rikꞌin pa tinamit Aso, rijaꞌ xok e pa barco qikꞌin, y xojbꞌa pa tinamit Mitilene. 15Y atoq rojkꞌo chiriꞌ, xojok chi e pa barco, y chukan qꞌij xojqꞌax chuwech jun chꞌuti rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Quío, y pa rox qꞌij xojbꞌeqaqa pa tinamit Samos, y kꞌa jun chik qꞌij xqabꞌen chin xojbꞌeqaqa pa tinamit Mileto.20:15 2Ti. 4:2016Keriꞌ xqabꞌen, porque ri Pablo ma ndirajoꞌ ta nduqꞌasaj kꞌiy qꞌij pa rochꞌulew Asia, romariꞌ ma xeqꞌax ta pa tinamit Éfeso, porque ndutij ruqꞌij ndeqaqa pa tinamit Jerusalén, roma ndirajoꞌ, si kꞌo ta cheꞌel, kꞌo chi ta chiriꞌ atoq nduqaqa ri nimaqꞌij Pentecostés.
Ri Pablo ndichꞌaꞌa chake ri ngeꞌukꞌuan bꞌey chikiwech ri hermanos aj Éfeso
17Atoq rojkꞌo pa tinamit Mileto, ri Pablo xubꞌij chi kebꞌeꞌoyox ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos ekꞌo pa tinamit Éfeso. 18Atoq ri eꞌukꞌuey bꞌey riꞌ xebꞌeqaqa rikꞌin ri Pablo, rijaꞌ kereꞌ xubꞌij chake: Rix iwetaman achike chi kꞌaslen xinkꞌuaj chiwech xe jampeꞌ ri nabꞌey qꞌij xinuqaqa pa rochꞌulew Asia. 19Iwetaman chuqaꞌ chi riyin xinqasaj wiꞌ, xinoqꞌ, y xinqꞌasaj kꞌayew pa kiqꞌaꞌ ri israelitas roma ri itzel teq achike kinojin chuwij, y nojel reꞌ roma nibꞌen rusamaj ri Ajaw. 20Rix iwetaman chuqaꞌ chi nixta jun tijonik ri kꞌo utz ndukꞌen pe pa ikꞌaslen xinwewaj ta chiwech. Xintij nuqꞌij xixintijoj rikꞌin ri rutzij ri Dios pa teq bꞌey y pa teq iwachoch. 21Chake ri israelitas20:21 Hch. 18:5 y ri ma israelitas ta, xinbꞌij chi tikijalaꞌ kinoꞌoj y tikiyaꞌ kánima rikꞌin ri Dios y tikitaqij ri Qajaw Jesús. 22Y wokami ngibꞌa pa tinamit Jerusalén,20:22 Hch. 20:16 roma ja ri Espíritu Santo ukꞌuayon wichin y ma wetaman ta achike nekꞌulwachij chiriꞌ. 23Xaxe ok wetaman chi pa teq tinamit apeꞌ ngineqꞌax, ri Espíritu Santo20:23 Hch. 21:4, 11 ndubꞌij chuwa chi kꞌo kꞌayew20:23 1Ts. 3:3 newilaꞌ y chi ngitzꞌapix pa cheꞌ. 24Pero riyin ma ja ta ri nukꞌaslen ri más kꞌo reqalen20:24 Hch. 21:13 chinuwech. Ri kꞌo reqalen, ja ri ndikikot wánima nekꞌisaꞌ ri samaj20:24 Hch. 26:16-18 ruyoꞌon ri Ajaw Jesús pa nuqꞌaꞌ, chi niyaꞌ rutzijol ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri ndikꞌutu chiqawech chi roma ru-favor ri Dios ngojkolotej.
25Riyin wetaman chi ja rukꞌisibꞌel mul reꞌ ri xitzꞌet nuwech, rix ri xiwakꞌaxaj ri utzulej teq tzij ri ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ru-reino ri Dios20:25 Mt. 4:23 ri xintzijoj chiwa. 26Romariꞌ, chupan re qꞌij reꞌ, nibꞌij kan chiwa chi ma numak ta riyin20:26 Hch. 18:6 si ekꞌo jujun chiꞌikajal ri ma xkekolotej ta. 27Porque riyin nojel ri runojin ri Dios pa qawiꞌ roj wineq, kin nuqꞌalajrisan rubꞌeyal chiwa. 28Tichajij utz-utz ri ikꞌaslen,20:28 1Ti. 4:16 y keꞌichajij chuqaꞌ ri eralkꞌuaꞌl ri Dios, porque rejeꞌ eꞌachel jun bꞌotzaj karneꞌl ri xerulaqꞌ ri Ajaw rikꞌin ri rukikꞌel,20:28 Ef. 1:7; 1P. 1:19 y ri Espíritu Santo rix ruyoꞌon pa kiwiꞌ chin ngeꞌiyuqꞌuj utz-utz.20:28 1P. 5:2, 329Riyin wetaman chi atoq ma yinkꞌo chi ta chiꞌikajal, ngetuqaqa wineq chiꞌikajal ri eꞌachel utiwaꞌ,20:29 Ez. 22:27; Mt. 7:15 ri ma ngekipoqonaj ta kiwech ri hermanos ri eꞌachel karneꞌl chin ri Dios. 30Chiꞌikajal rix ngebꞌeyakatej pe wineq ri ndikijel ruwech ri qetzij, chin ndikibꞌen chake ri hermanos chin ngekoqaj. 31Romariꞌ, tichajij iwiꞌ. Tikꞌuxlaꞌaj chi riyin oxiꞌ junaꞌ chi chaqꞌaꞌ chi paqꞌij xixinpixabꞌaj, y hasta pa woqꞌej xinbꞌij chiwa chi tibꞌanaꞌ cuenta iwiꞌ.
32Wokami kꞌa hermanos, ngixinjech kan pa ruqꞌaꞌ ri Dios chin ngixruchajij, y nibꞌij kan chiwa chi tinimaj ri rutzij ri ndukꞌen pe ru-favor pa iwiꞌ, tzij ri kꞌo ruchuqꞌaꞌ chin ndubꞌen chi ndikꞌiy20:32 Hch. 9:31 ri ikꞌaslen chiraqen y chi ndiwil ri herencia20:32 Ef. 1:18; Col. 1:12; 3:24 ri ndiyoꞌox chake konojel ri chꞌajchꞌojrisan kikꞌaslen roma rijaꞌ. 33Riyin ma xinrayij ta ri ibꞌeyomal, nixta xinrayij chi xiyaꞌ ta ri itziaq chuwa. 34Pa rukꞌexel riꞌ, rikꞌin nuqꞌaꞌ xinchꞌek nojel ri xkꞌatzin chuwa, y ri xkꞌatzin chake ri hermanos ri yin kachibꞌilan. Rix iwetaman chi keriꞌ. 35Rikꞌin nojel ri xinbꞌen pa nukꞌaslen, xinkꞌut chiwech chi ndikꞌatzin ngojsamej chin ngeqatoꞌ20:35 Ef. 4:28 ri ndikiqꞌasaj kꞌayew. Tikꞌuxlaꞌaj ri tzij ri xubꞌij kan ri Ajaw Jesús: Más jabꞌel roruqꞌij ri ndiyoꞌon jun achike, ke chuwech ri ndiyoꞌox jun achike chare. Keriꞌ rubꞌiꞌin kan, xchajeꞌ ri Pablo.
36Atoq xubꞌij yan nojel reꞌ, ri Pablo xxukeꞌ y xubꞌen orar kikꞌin konojel ri ekꞌo chiriꞌ. 37Konojel santienta xeꞌoqꞌ, xkiqꞌetej ri Pablo y xkitzꞌubꞌaj ruqꞌoꞌtz. 38Y ri más xubꞌen chake chi xebꞌison, ja ri xubꞌij ri Pablo chi ma jumbꞌey chik ndikitzꞌet ruwech.20:38 Hch. 20:25 Y xebꞌa chirij ri Pablo hasta xok na e pa barco.
21Ri Pablo ndibꞌa e pa tinamit Jerusalén
1Atoq xeqayaꞌ kan ri hermanos, xojok e pa jun barco, y chaj xojbꞌa pariꞌ ri yaꞌ, kꞌa xojbꞌeqaqa pa jun chꞌuti rochꞌulew rubꞌiniꞌan Cos ri kꞌo pa mar. Chukan qꞌij xojbꞌeqaqa pa jun chik chꞌuti rochꞌulew rubꞌiniꞌan Rodas ri kꞌo chuqaꞌ pa mar, y kꞌateriꞌ xojbꞌeqaqa pa tinamit Pátara. 2Atoq rojkꞌo chiriꞌ, xqil jun barco ri ndibꞌa pa rochꞌulew Fenicia,21:2 Hch. 11:19 xojok e chupan y xojbꞌa. 3Atoq roj bꞌaneq pariꞌ ri yaꞌ, xqatzꞌet ri rochꞌulew rubꞌiniꞌan Chipre ri kꞌo pa mar y atoq xkanej kan pa qaxakan, xojbꞌa pa rochꞌulew Siria21:3 Mt. 4:24; Hch. 15:23, 41; 18:18 y xojbꞌeqaqa pa tinamit Tiro, porque ri barco rukꞌuan eqaꞌ ri ndiqasex kan chiriꞌ. 4Pa tinamit Tiro xeqil ri hermanos ekꞌo chiriꞌ, y rejeꞌ xkibꞌij chare ri Pablo chi ma tibꞌa e pa tinamit Jerusalén, porque ri Espíritu Santo ruqꞌalajrisan chikiwech chi kin kꞌo kꞌayew nderuqꞌasaj chiriꞌ.21:4 Hch. 20:23 Chiriꞌ xojkꞌojeꞌ wuquꞌ qꞌij. 5Atoq xeqꞌax ri wuquꞌ qꞌij, xojel e chuchiꞌ ri tinamit, y konojel ri hermanos, ri kixjayil y ri kalkꞌuaꞌl xojbꞌekiyaꞌ chuchiꞌ ri mar. Chiriꞌ xojxukeꞌ chin xqabꞌen orar.21:5 1R. 8:54; Hch. 9:40; 20:366Y atoq xojchꞌaꞌa yan kan chake, xojok e pa barco. Y ri hermanos xetzolij chikachoch.
7Xojel pe pa tinamit Tiro y xojbꞌeqaqa pa tinamit Tolemaida. Jariꞌ ri rukꞌisibꞌel qꞌij ri xojkꞌojeꞌ pariꞌ ri mar, y xbꞌeqayaꞌ ruxunaqil kiwech ri hermanos y xojkꞌojeꞌ qa jun qꞌij chiriꞌ kikꞌin. 8Chukan qꞌij xojel pe chiriꞌ y xojbꞌeqaqa pa tinamit Cesarea, y xojok chirachoch ri Felipe21:8 Hch. 8:26 y chiriꞌ xojkꞌojeꞌ. Rijaꞌ jun tzijoy ri utzulej teq tzij chin kolotajik21:8 Hch. 8:35, 37, 40 y jun chikikajal ri wuquꞌ xechaꞌox koma ri apóstoles chujachik ri kitoꞌik ri hermanos pa tinamit Jerusalén. 9Ri Felipe ekꞌo kajiꞌ rumiꞌal ri kꞌa kiyon na ekꞌo, ri ndikiqꞌalajrisaj ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima.21:9 Jl. 2:28; Hch. 2:1710Atoq kꞌiy chik qꞌij qojkꞌojeꞌ pa tinamit Cesarea, xbꞌeqaqa jun achi rubꞌiniꞌan Agabo21:10 Hch. 11:28 eleneq pe pa rochꞌulew Judea. Rijaꞌ chuqaꞌ ndiqꞌalajrisan ri ndubꞌij pe ri Dios pa ránima. 11Xbꞌeqaqa apeꞌ rojkꞌo, y xutzꞌen ri ximibꞌel rupan ri Pablo, y xuximilaꞌ qa ruqꞌa-raqen ruyon chuwech, y xubꞌij: Ri Espíritu Santo ndubꞌij: Kereꞌ ruximik ruqꞌa-raqen21:11 Hch. 21:33; 2Ti. 2:9 ri rajaw re ximibꞌel reꞌ ndikibꞌen ri israelitas pa tinamit Jerusalén, y ndikijech pa kiqꞌaꞌ ri ma israelitas ta, xchajeꞌ.
12Atoq xqakꞌaxaj ri nderukꞌulwachij ri Pablo, roj ri roj bꞌaneq chirij y ri hermanos aj Cesarea xqakꞌutuj kamelal chare chi ma tibꞌa e pa tinamit Jerusalén. 13Pero ri Pablo xubꞌij: ¿Achike roma ngixoqꞌ y ndiyaꞌ bꞌis chuwa? Porque riyin nuyoꞌon pa wánima chi maske ngixim21:13 Col. 1:24 o ngikamisex21:13 Hch. 20:24; Ro. 8:35, 36; 1Co. 4:9; 2Co. 4:10; Fil. 1:20; 2Ti. 4:6 pa tinamit Jerusalén roma yin rusamajel ri Ajaw Jesús, keriꞌ tibꞌanatej, xchajeꞌ.
14Y roma ma xojtiker ta xqabꞌen chi ri Pablo man ta ndibꞌa e pa tinamit Jerusalén, ma jun chik achike xqabꞌij, xa kin xqayaꞌ nojel pa ruqꞌaꞌ ri Ajaw.21:14 1S. 3:18; Mt. 26:42; Lc. 22:42
15Atoq xqꞌax ri tiempo xojkꞌojeꞌ pa tinamit Cesarea, y xqabꞌen yan rukꞌojlen nojel ri ndikꞌatzin chi ndiqakꞌuaj, xojbꞌa e pa tinamit Jerusalén. 16Xojkachibꞌilaj jujun hermanos aj Cesarea ri xojkikꞌuaj pa tinamit Jerusalén chirachoch jun achi aj Chipre rubꞌiniꞌan Mnasón. Rijaꞌ jun hermano ri kꞌo chik tiempo rutaqin ri Ajaw, y chirachoch rijaꞌ xojbꞌekꞌojeꞌ.
Ri Pablo nderutzꞌetaꞌ ri Santiago
17Atoq xojbꞌeqaqa pa tinamit Jerusalén, ri hermanos ngekikot xkikꞌen apu qawech.21:17 Hch. 15:418Chukan qꞌij, ri Pablo junan qikꞌin roj xbꞌeqatzꞌetaꞌ ri Santiago,21:18 Gá. 1:19 y chiriꞌ xkimal kiꞌ konojel ri ukꞌuey bꞌey chikiwech ri hermanos. 19Y atoq ri Pablo xuyaꞌ yan ruxunaqil kiwech, xutzijoj chi jujun chi jujun ri achike xubꞌen ri Dios chiruqꞌaꞌ chikikajal ri ma israelitas ta.21:19 Hch. 15:12; Ro. 15:1820Atoq rejeꞌ xkakꞌaxaj ri xubꞌij ri Pablo, xkiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y kereꞌ xkibꞌij chare: Hermano Pablo, rat awetaman janipeꞌ teq miles israelitas kitaqin ri Ajaw, y konojel ndikitij kiqꞌij ndikibꞌen ri ndubꞌij chupan ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. 21Pero bꞌiꞌin chake chi rat ndakꞌut chikiwech ri israelitas ri ekꞌo pa teq kitinamit ri ma israelitas ta, chi ma tikibꞌen chik ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés,21:21 Hch. 6:14; Gá. 5:1-3 porque ndabꞌij chake chi ma kekibꞌen circuncidar ri chꞌuteq kꞌajolaꞌ, y ma tikibꞌen ri kikꞌutun kan ri ojer teq qatit-qamamaꞌ. 22Wokami, ¿achike ndiqabꞌen chin ndiqaqasaj koyowal? Porque rejeꞌ kin xtikiyaꞌ cuenta chare chi xatuqaqa chireꞌ. 23Romariꞌ, tabꞌanaꞌ ri ndiqabꞌij chawa: Chiqakajal ekꞌo ekajiꞌ achiꞌaꞌ ri kꞌo achike kisujun chare ri Ajaw21:23 Hch. 18:18 chin ndikibꞌen. 24Kaꞌakꞌuaj y tachꞌajchꞌojrisaj awiꞌ chuwech ri Dios junan kikꞌin achel ndubꞌij ri ley. Kꞌateriꞌ, tatojoꞌ rajel nojel ri ndikꞌatzin ndikisuj chuwech ri Dios chin ndikikꞌut chi kibꞌanun chik ri kisujun chare, y keriꞌ kꞌo cheꞌel ndikiqꞌet pe ri rusmal teq kiwiꞌ.21:24 Nm. 6:2, 13, 18 Si keriꞌ ndabꞌen, konojel wineq ndiketamaj chi ma qetzij ta ri ndibꞌix chawij, xa kin ndikitzꞌet chi jajun rat ndabꞌen ri ndubꞌij ri ley.21:24 1Co. 9:2025Pero pa kiwiꞌ ri ma israelitas ta ri kitaqin chik ri Ajaw, roj xqatzꞌibꞌaj yan e chake chi ma ndikꞌatzin ta ngekibꞌanalaꞌ nojel ri ngeqabꞌanalaꞌ roj israelitas. Xaxe xqabꞌij chake chi ma tikikꞌux ri sujun chikiwech tiox,21:25 1Co. 8:1-13 ma tikikꞌux tiꞌij warneq kikꞌ chupan,21:25 Gn. 9:4 nixta kikꞌ y ma tikikꞌamalaꞌ qa kiꞌ xa achoq na ikꞌin21:25 1Co. 5:1, 9, 11; 10:8; 1Ts. 4:3; He. 13:4 chin ndikibꞌen mak. Keriꞌ xkibꞌij chare ri Pablo.
Ri israelitas ndikitzꞌen e ri Pablo pa rachoch ri Dios
26Ri Pablo xerukꞌuaj ri kajiꞌ achiꞌaꞌ riꞌ, y chukan qꞌij, achel ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, xuchꞌajchꞌojrisaj riꞌ rijaꞌ junan kikꞌin rejeꞌ chuwech ri Dios. Ri Pablo xok apu pa rachoch ri Dios21:26 Hch. 24:18 y xubꞌij chake ri sacerdotes israelitas achike qꞌij ndikikꞌis ri chꞌajchꞌojrisanik ngetajin rikꞌin, y ndikisuj ri ofrenda ri ndikꞌatzin chi ndikisuj pa ki-cuenta chikijununal chuwech ri Dios.
27Y atoq ja nditzꞌaqet ri wuquꞌ qꞌij chin ri chꞌajchꞌojrisanik ngetajin rikꞌin, jujun israelitas ri epataneq pa rochꞌulew Asia, xkitzꞌet ri Pablo pa rachoch ri Dios, y xkiyaꞌ tzij pa kixikin ri wineq chin ri tinamit chin ndikitzꞌen ri Pablo.21:27 Lc. 21:12; Hch. 4:3; 5:18; 26:21; 2Co. 4:928Y ri israelitas riꞌ kereꞌ ngesikꞌin chubꞌixik: ¡Achiꞌaꞌ teq israelitas! ¡Qojitoꞌ! Ja achi reꞌ ri nojel apeꞌ ndukꞌut itzel teq achike chikij ri qawinaqul, y ndukꞌut chi ma tinimex ri ley xyoꞌox chare ri Moisés21:28 Hch. 6:13 y chi ma tiyoꞌox chik pa cuenta rachoch ri Dios.21:28 Hch. 25:8 Keriꞌ chuqaꞌ erukꞌusan ma israelitas ta pa rachoch ri Dios y riꞌ xajan chi ndibꞌan chupan re loqꞌolej achoch reꞌ, xechajeꞌ.
29Keriꞌ ndikibꞌilaꞌ ri israelitas riꞌ, porque kitzꞌeton ri Pablo pa tinamit chi achibꞌilan roma jun achi aj Éfeso rubꞌiniꞌan Trófimo,21:29 Hch. 20:4; 2Ti. 4:20 y pa kitzij rejeꞌ ri Pablo xukꞌusaj apu pa rachoch ri Dios.
30Roma kꞌa riꞌ, konojel ri wineq chin ri tinamit xeyakatej y chaꞌanin paqiꞌ xkimal kiꞌ. Xkitzꞌen ri Pablo, y kijororen xkelesaj pe pa rachoch ri Dios, y kin ja paqiꞌ xetzꞌapiloꞌox ri puertas chin rachoch ri Dios. 31Y atoq ja ndikibꞌen ruwech chi ndikikamisaj ri Pablo, xbꞌebꞌix chare ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, chi ri wineq pa tinamit Jerusalén eyakatajneq roma koyowal. 32Rijaꞌ ja paqiꞌ xerukꞌuaj soldados y chꞌaqa chik ki-jefes 100 soldados, juꞌanin xebꞌa apeꞌ ekꞌo ri wineq, y atoq ri wineq xekitzꞌet ri soldados y ri ukꞌuey kibꞌey soldados más nim ruqꞌij, xetaneꞌ chuchꞌeyik ri Pablo.21:32 Hch. 23:2733Atoq xbꞌeqaqa ri ukꞌuey kibꞌey soldados, xutzꞌen ri Pablo, xubꞌen mandar chi tiximox rikꞌin kaꞌiꞌ cadenas.21:33 Hch. 20:23; 28:20 Y ndukꞌutulaꞌ razón achike chi achi ri Pablo y achike xubꞌen. 34Pero ri wineq santienta ngesikꞌiyaj apu, jun wi ndikibꞌilaꞌ apu chꞌaqa, y jun chi wi ndikibꞌilaꞌ apu chꞌaqa chik, y ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, ma jun achike xtiker xretamaj pa ruwiꞌ ri ndajin roma ri bulla ndikibꞌen ri wineq, y romariꞌ xubꞌij chi tukꞌuꞌex ri Pablo pa cuartel. 35Atoq xebꞌeqaqa chuwech ri gradas chin ri cuartel, ri soldados xkꞌatzin xkiyek ri Pablo chikaj, porque ri wineq ndikajoꞌ ndikichꞌey. 36Porque konojel ri wineq koqan pe ri Pablo, y ngesikꞌin chubꞌixik: ¡Tikamisex21:36 Hch. 22:22 la achi laꞌ! ngechajeꞌ.
Ri Pablo ndichꞌaꞌa chikiwech ri aj Jerusalén
37Atoq ri Pablo ja ndukusex apu pa cuartel, pa chꞌabꞌel griego xchꞌaꞌa chare ri ukꞌuey kibꞌey soldados más nim ruqꞌij y kereꞌ xubꞌij: ¿Ndayaꞌ qꞌij chi nibꞌij kaꞌi-oxiꞌ nutzij chawa?
Y ri ukꞌuey kibꞌey soldados xubꞌij: ¿Awetaman ngachꞌaꞌa pa chꞌabꞌel griego? 38Pa nutzij riyin, ja rat ri aj Egipto ri kꞌo chik jubꞌaꞌ junaꞌ xeruyek 4,000 kamisanel teq achiꞌaꞌ chirij ri rey y xerukꞌuaj pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew chin ma keqatzꞌen, xchajeꞌ.
39Ri Pablo xubꞌij: Riyin, yin jun israelita ri xinalex pa tinamit Tarso,21:39 Hch. 9:11 jun tinamit nimalej ruqꞌij pa rochꞌulew Cilicia, pero nikꞌutuj chawa chi tayaꞌ qꞌij chuwa chi ngichꞌaꞌa jubꞌaꞌ chikiwech la wineq, xchajeꞌ.
40Y atoq xyoꞌox qꞌij chare, ri Pablo peꞌel chuwech ri gradas xubꞌen ruqꞌaꞌ chake ri wineq chin kechꞌojochiꞌ qa. Atoq nixta jun chik ndiqꞌajan chiriꞌ, ri Pablo xchꞌaꞌa chikiwech ri wineq pa chꞌabꞌel hebreo21:40 Hch. 22:2; 26:14 y xubꞌij:
221Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul y rix achiꞌaꞌ ri nimalej teq iqꞌij chin ri tinamit, tiwakꞌaxaj ri nibꞌij chiwa wokami chin nitoꞌ wiꞌ chiwech.
2Atoq ri wineq xkakꞌaxaj chi ri Pablo pa chꞌabꞌel hebreo ndichꞌaꞌa chake, kin más xkiyayaꞌ apu kixikin. Y ri Pablo kereꞌ xubꞌij: 3Riyin jun israelita,22:3 2Co. 11:22 yin alaxneq pa tinamit Tarso chin ri rochꞌulew Cilicia, pero xikꞌiytisex chireꞌ pa tinamit Jerusalén, y ja ri Gamaliel22:3 Hch. 5:34 xok nutijonel. Rijaꞌ xunukꞌukꞌej chinuwech nojel ri kibꞌiꞌin kan ri qatit-qamamaꞌ pa ruwiꞌ ri ley xyoꞌox chare ri Moisés y kin nutijon nuqꞌij chi nibꞌen22:3 Hch. 26:5 nojel ri ndubꞌij chupan ri ley ruyoꞌon pe ri Dios achel nditij iqꞌij rix wokami. 4Romariꞌ jumbꞌey kan, xentzeqlebꞌej ri kitaqin ri qetzij bꞌey chin ri Ajaw chin nibꞌen itzel22:4 Fil. 3:6; 1Ti. 1:13 chake. Chi achiꞌaꞌ chi ixoqiꞌ xenyut y xenkꞌuaj chin ngetzꞌapix pa cheꞌ. 5Jajun ri más nimalej ruqꞌij sacerdote y konojel ri achiꞌaꞌ israelitas ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit enu-testigos, chi qetzij ri ngitajin chubꞌixik. Ja rejeꞌ xeyoꞌon wuj pa nuqꞌaꞌ chin nijech pa kiqꞌaꞌ ri qawinaqul ekꞌo pa tinamit Damasco, ri achoq chupan ndubꞌij chi kiyoꞌon uchuqꞌaꞌ pa nuqꞌaꞌ chin ngentzꞌen ri kitaqin ri Ajaw y ngenkꞌen pe pa tinamit Jerusalén chin ndiyoꞌox castigo chake.
6Pero atoq roj bꞌaneq pa bꞌey y rojkꞌo chik chunaqaj ri tinamit Damasco, pa nikꞌaj laꞌeq qꞌij atoq riꞌ, kꞌateꞌ ruwech xyikꞌan pe jun luz chikaj ri santienta ruchuqꞌaꞌ ri xiruyikꞌaj. 7Riyin xitzaq pa ulew, y xinwakꞌaxaj jun chꞌabꞌel ri xubꞌij chuwa: ¡Saulo! ¿Achike roma yin atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa? 8Y riyin xinbꞌij: ¿Achike kꞌa rat, Ajaw? Y rijaꞌ xubꞌij chuwa: Ja riyin ri Jesús aj Nazaret ri atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa. 9Kin qetzij wi chi ri ebꞌaneq chuwij xkitzꞌet ri luz,22:9 Hch. 26:13 pero ma xkakꞌaxaj ta ruchꞌabꞌel ri Jun ri ndichꞌaꞌa chuwa. 10Ja atoq riꞌ xinbꞌij chare: Ajaw, ¿achike ndawojoꞌ chi nibꞌen riyin? Y ri Ajaw xubꞌij chuwa: Kayakatej, y katok apu pa tinamit Damasco, y chiriꞌ ndibꞌix chawa nojel ri achike bꞌiꞌin chik pa awiꞌ chi ndabꞌen. Keriꞌ xbꞌix chuwa. 11Y roma santienta ruchuqꞌaꞌ ri luz xiruyikꞌaj, ma xitiker ta xitzuꞌun, romariꞌ ri ebꞌaneq chuwij xkiyuqej chinuqꞌaꞌ y xinikikꞌuaj apu pa tinamit Damasco.
12Chiriꞌ pa tinamit Damasco, kꞌo jun achi rubꞌiniꞌan Ananías ri kin nduyaꞌ ruqꞌij ri Dios achel ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Konojel ri israelitas ri kꞌo kachoch pa tinamit chiriꞌ kin utz ngechꞌaꞌa chirij.22:12 Hch. 10:2213Ri Ananías xibꞌerutzꞌetaꞌ, xjel apu wikꞌin y xubꞌij chuwa: Hermano Saulo, katzuꞌun chik jumbꞌey. Y ja atoq riꞌ xitzuꞌun y xintzꞌet ruwech. 14Rijaꞌ xubꞌij chuwa: Ri Dios ri xkiyaꞌ ruqꞌij ri ojer teq qatit-qamamaꞌ22:14 Hch. 3:13 rat ruchaꞌon22:14 Hch. 9:15 chin ndawetamaj ri ndirajoꞌ chi ndabꞌen, y rat ruchaꞌon chuqaꞌ chin xatzꞌet ri Jun ri ma jun rumak22:14 Hch. 7:52 y xawakꞌaxaj ri xubꞌij chawa. 15Porque rat ngatok jun ri ndayaꞌ atzij22:15 Hch. 23:11 chikiwech konojel wineq chi kin qetzij ri atzꞌeton y awakꞌaxan rikꞌin.22:15 Hch. 4:2016Wokami, ¿achike awoyobꞌen? Kayakatej, tabꞌanaꞌ bautizar awiꞌ, y tataqij ri Ajaw Jesús,22:16 Ro. 10:13 chin ndikuyutej ri amak,22:16 Hch. 2:38 xchajeꞌ chuwa. Y keriꞌ xinbꞌen.
17Atoq xitzolij pe waweꞌ pa tinamit Jerusalén,22:17 Hch. 9:26 xbꞌenbꞌanaꞌ orar pa rachoch ri Dios, y pa jun achel achikꞌ, 18xintzꞌet chi ri Ajaw Jesús xubꞌij chuwa: Tayaꞌ kan paqiꞌ ri tinamit Jerusalén, porque ri wineq chireꞌ ma ndikitaqij ta ri xtabꞌij chake pa ruwiꞌ ri xatzꞌet y xawakꞌaxaj wikꞌin.22:18 Mt. 10:1419Y riyin xinbꞌij: Ajaw, rejeꞌ ketaman chi jumbꞌey kan xibꞌa pa teq sinagoga chin xentzꞌen y xenjichꞌaj22:19 Mt. 10:17; 1Co. 15:9; Fil. 3:6; 1Ti. 1:13 ri rat kitaqin, y xebꞌenjachaꞌ pa cheꞌ.22:19 Hch. 8:320Y atoq xkamisex ri Esteban ri xyoꞌon utzulej atzijol chikiwech ri wineq, riyin kin xqaꞌ chinuwech chi keriꞌ xbꞌan chare,22:20 Hch. 8:1 y xinchajij ri kitziaq22:20 Hch. 7:58 ri xekichꞌililaꞌ kan chikij ri xekamisan richin. 21Pero ri Ajaw xubꞌij: Kabꞌiyin, porque ngatinteq nej chin ndaꞌatzijoj ri nutzij chake ri ma israelitas ta.22:21 Hch. 18:6; 26:17; Ro. 11:13; Gá. 1:16; 2:7, 8; Ef. 3:7, 8; 1Ti. 2:7 Keriꞌ xubꞌij ri Ajaw chuwa, xchajeꞌ ri Pablo.
Ri Pablo ndubꞌij chi rijaꞌ jun wineq aj Roma
22Atoq ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ xkakꞌaxaj ri ndubꞌij ri Pablo pa kiwiꞌ ri ma israelitas ta, ma xkajoꞌ chi ta xkakꞌaxaj, y xa xesikꞌin chubꞌixik: ¡Tikamisex22:22 Hch. 21:36 la jun achi laꞌ, ma utz ta chi kꞌes!22:22 Hch. 25:24 ngechajeꞌ. 23Ri wineq riꞌ ngesikꞌiyaj apu, y ndikitorilaꞌ e kitziaq chikaj y ndikijopilaꞌ ulew22:23 2S. 16:13 pa kaqiqꞌ. 24Romariꞌ ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, xubꞌij chake ri soldados chi tukꞌusex apu ri Pablo pa cuartel,22:24 Hch. 21:34 y tiroq chin tubꞌij achike roma ri wineq ngesikꞌiyaj ndikikꞌutuj rukamik. 25Pero atoq xkirip ri Pablo y xkijitzꞌ chin ndikiraq, rijaꞌ kereꞌ xubꞌij chare jun ki-jefe 100 soldados ri kꞌo apu chiriꞌ: Riyin yin jun wineq aj Roma. ¿Nduyaꞌ kami qꞌij ri ley chi ndiroq jun aj Roma, atoq kꞌajani tiqꞌat tzij pa ruwiꞌ?22:25 Hch. 16:37
26Atoq ri jefe riꞌ xrakꞌaxaj keriꞌ, xbꞌa apeꞌ kꞌo ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, y xubꞌij chare: ¿Achike ri ngatajin rikꞌin? Porque ri achi ri xabꞌij chi tiqaraq, ndubꞌij chi aj Roma.
27Ja atoq riꞌ ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xjel apu rikꞌin ri Pablo, y xubꞌij chare: Tabꞌij chuwa: ¿Qetzij chi rat aj Roma? Y ri Pablo xubꞌij: Jaꞌn.
28Ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xubꞌij chare ri Pablo: Riyin, santienta méra xintaj chin xinok jun wineq aj Roma. Pero ri Pablo xubꞌij chare: Jakꞌa riyin walaxibꞌen pe chi yin aj Roma, xchajeꞌ.
29Romariꞌ, ri soldados achoq chake bꞌiꞌin chi tikiroqoꞌ ri Pablo, kin ja paqiꞌ xeꞌel e chuchiꞌ, y hasta ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xuxibꞌij qa riꞌ22:29 Hch. 16:38 porque xuteq ruximik ri Pablo, xu rijaꞌ jun achi aj Roma.
Ri Pablo ndukꞌuꞌex chikiwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ
30Chukan qꞌij, ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, xrajoꞌ xretamaj ri sujunik ndikiyaꞌ ri israelitas chirij ri Pablo. Romariꞌ xubꞌen mandar chi keꞌoyox ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij y ri chꞌaqa chik achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, y xubꞌen mandar chi tesoqꞌopix pe ri Pablo y xupabꞌaꞌ chikiwech.
231Ja atoq riꞌ ri Pablo xuchꞌik ruwech chikij ri achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ y kereꞌ xubꞌij chake: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, nojel nukꞌaslen nutijon nuqꞌij nibꞌen ri ndubꞌij ri qa-Dios, y ninaꞌ chi ma jun achike nubꞌanun ri xajan ta23:1 Hch. 24:16; 2Co. 1:12; 2Ti. 1:3 chuwech rijaꞌ.
2Pero ri más nimalej ruqꞌij sacerdote Ananías xubꞌij chake ri ekꞌo chunaqaj ri Pablo chi tikitzꞌajij chiruchiꞌ.23:2 1R. 22:243Y ri Pablo xubꞌij: ¡Ja ri Dios nditzꞌajo achiꞌ rat ri ndaqꞌabꞌaj awiꞌ chi rat chojmilej achi, atoq xa itzel ri ngatajin rikꞌin! Porque rat, rat tzꞌuyul chiriꞌ chin ndaqꞌet tzij pa nuwiꞌ achel tzꞌibꞌan chupan ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés,23:3 Dt. 25:1, 2 pero xa ja rat ngaqꞌajo ri ley riꞌ, porque ndabꞌen mandar chi titzꞌajix nuchiꞌ atoq kꞌajani tawetamaj si qetzij kꞌo numak o naq.23:3 Jn. 7:51
4Ja atoq riꞌ ri ekꞌo apu chiriꞌ xkibꞌij chare ri Pablo: ¿Ma ndaxibꞌij ta awiꞌ chi ndabꞌij itzel teq tzij chare la más nimalej ruqꞌij sacerdote23:4 Jn. 18:22 ri rusamajel ri Dios?
5Y ri Pablo xubꞌij: Nuwinaqul, riyin ma wetaman ta chi ja rijaꞌ ri más nimalej ruqꞌij sacerdote. Xa ta wetaman, man ta xinbꞌij keriꞌ, porque ri rutzij ri Dios tzꞌibꞌan kan ndubꞌij: Ma kachꞌaꞌa chirij jun ukꞌuey bꞌey chin ri atinamit.
6Atoq ri Pablo xuyaꞌ cuenta chare chi chiriꞌ kimolon apu kiꞌ saduceos y fariseos, kereꞌ xsikꞌin chubꞌixik: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, riyin, yin fariseo,23:6 Fil. 3:5 y yin kiy-kimam kan fariseos, y wokami ndiqꞌat tzij pa nuwiꞌ xe roma nutaqin chi ri animaꞌiꞌ ngekꞌastajbꞌex pe, xchajeꞌ.
7Atoq ri Pablo xubꞌij keriꞌ, ri fariseos y ri saduceos xkichuquchaꞌ qa kiꞌ chi tzij chikiwech. Y konojel ri kimolon apu kiꞌ chiriꞌ kaꞌiꞌ ruwech kitzij xkibꞌen qa. 8Porque ri saduceos ndikibꞌij chi ri animaꞌiꞌ ma ngekꞌastajbꞌex ta pe,23:8 Mt. 22:23 y ndikibꞌij chi maneq ángeles y maneq espíritus. Pero ri fariseos ndikitaqij nojel reꞌ. 9Konojel ri kimolon kiꞌ santienta ngesikꞌin apu, y xeyakatej jujun fariseos tijonelaꞌ chin ri ley xyoꞌox chare ri Moisés. Rejeꞌ xkireq apu kichiꞌ chubꞌixik: Ma jun rumak23:9 Pr. 16:7; Lc. 23:4 ndiqil re achi reꞌ, kolopeꞌ qetzij xuqꞌalajrisaj riꞌ jun espíritu o jun ángel chuwech, ngechajeꞌ.
10Y roma ri kimolon kiꞌ ja ndikitzꞌen qa kiꞌ chi chaponik, ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xubꞌen mandar chake ri soldados chi tekikꞌamaꞌ qa ri Pablo chikikajal ri wineq, chin ndikikꞌuaj chik jumbꞌey pa cuartel, porque ruxibꞌin riꞌ, ma kꞌateꞌ tikimut ri Pablo.
11Chukan aqꞌaꞌ, ri Ajaw xuqꞌalajrisaj riꞌ23:11 Hch. 27:23 chuwech ri Pablo y xubꞌij chare: ¡Tikꞌojeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri awánima!23:11 Sal. 46:1; Is. 41:10; 43:2; Jer. 15:19-21; Hch. 2:25 Porque achel xayaꞌ utzulej nutzijol chireꞌ pa tinamit Jerusalén, keriꞌ ndikꞌatzin ndabꞌen chuqaꞌ pa tinamit Roma, xchajeꞌ.
Ri israelitas ndikibꞌen ruwech chi ndikikamisaj ri Pablo
12Atoq xseqresan pe, ri israelitas xkibꞌen ruwech chi ndikikamisaj23:12 Hch. 25:3 ri Pablo, y xkibꞌen jurar chikiwech chi tiqaqa kamik pa kiwiꞌ si ngewaꞌ o ndikitij kiyaꞌ nabꞌey chi ndikikamisaj. 13Ri xebꞌanun ruwech chi keriꞌ ndikibꞌen, más laꞌeq e 40 achiꞌaꞌ. 14Xebꞌechꞌaꞌa kꞌa chake ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij y chake ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij, y kereꞌ xkibꞌij chake: Roj xqabꞌen jurar chiqawech chi tiqaqa kamik pa qawiꞌ si ngojwaꞌ o ndiqatij qayaꞌ nabꞌey chi ndiqakamisaj ri Pablo. 15Wokami ri ndiqajoꞌ chi rix ndibꞌen jareꞌ: Rix junan kikꞌin ri chꞌaqa chik achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa iqꞌaꞌ, tibꞌij chare ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, chi chuwaꞌq tukꞌamaꞌ pe ri Pablo chiwech, achel kin ta ndiwojoꞌ ndikꞌat más ruchiꞌ pa ruwiꞌ ri sujunik bꞌanun chirij, y roj kin qanabꞌan chi apu qiꞌ chin ndiqakamisaj nabꞌey chi nduqaqa.
16Pero jun kꞌajol ral ranaꞌ ri Pablo xrakꞌaxaj ri kibꞌanun ruwech ri achiꞌaꞌ riꞌ, y xbꞌa pa cuartel chin xbꞌerubꞌij chare ri Pablo nojel. 17Ri Pablo xroyoj jun chikiwech ri ki-jefe 100 soldados, y kereꞌ xubꞌij chare: Takꞌuaj re kꞌajol reꞌ chuwech ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, porque kꞌo achike ndikꞌatzin nderubꞌij chare.
18Ri jefe riꞌ xukꞌuaj ri kꞌajol chuwech ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, y kereꞌ xubꞌij chare: Ri jun achi tzꞌapel pa cheꞌ rubꞌiniꞌan Pablo, xiroyoj y xukꞌutuj kamelal chuwa chi nikꞌen pe re jun kꞌajol reꞌ chawech, porque kꞌo achike ndurubꞌij chawa.
19Ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xutzꞌen chiruqꞌaꞌ ri kꞌajol y xukꞌuaj apu jubꞌaꞌ kelaꞌ, y atoq ekꞌo kiyon xubꞌij chare: ¿Achike kꞌa ri ndawojoꞌ ndabꞌij chuwa?
20Ri kꞌajol xubꞌij chare: Ri israelitas xkibꞌen ruwech chi ndukikꞌutuj chawa chi chuwaꞌq tayaꞌ qꞌij chi ndukꞌuꞌex qa ri Pablo chuwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ, roma ndikibꞌen chi achel ta ndikajoꞌ ndikikꞌat ruchiꞌ pa ruwiꞌ ri sujunik yoꞌon chirij. 21Pero rat ma tataqij kitzij, porque más e 40 achiꞌaꞌ kiqꞌelebꞌen23:21 Sal. 10:9 pa bꞌey. Rejeꞌ xkibꞌen yan jurar chikiwech chi tiqaqa kamik pa kiwiꞌ si ngewaꞌ o ndikitij kiyaꞌ nabꞌey chi ndikikamisaj23:21 Sal. 37:32; Pr. 4:16 ri Pablo. Y wokami xe chik koyobꞌen chi ndayaꞌ qꞌij chi ndukꞌuꞌex qa, xchajeꞌ ri kꞌajol.
22Ja atoq riꞌ ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xubꞌij chare ri kꞌajol chi titzolij, y kereꞌ xubꞌen e mandar chare: Ma jun achoq chare tatzijoj ri xuꞌabꞌij chuwa.
Ri Pablo nditaq chuwech ri gobernador Félix
23Ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij xeroyoj ekaꞌiꞌ ki-jefe 100 soldados, y xubꞌij chake: Keꞌinabꞌaꞌ 200 soldados ri ngebꞌa chikaqen, 70 chik soldados ri ngetzꞌuyeꞌ e chikij kej, y 200 soldados ri ndikikꞌuaj lanzas chin ndikitzꞌen bꞌey ngebꞌa pa tinamit Cesarea23:23 Hch. 8:40 pa bꞌelejeꞌ hora chin tokoqꞌaꞌ. 24Tibꞌanaꞌ chuqaꞌ kikꞌojlen kej chin nditzꞌuyeꞌ e ri Pablo chikij, y tichajij utz-utz chin nixta jun achike xtukꞌulwachij pa bꞌey y ndeqaqa chuwech ri gobernador Félix, xchajeꞌ chake.
25Xutzꞌibꞌaj e chuqaꞌ jun wuj chare ri Félix, ri kereꞌ ndubꞌij:
26Riyin Claudio Lisias niteq e ruxunaqil awech rat nimalej aqꞌij gobernador Félix. 27Nibꞌij chawa chi ri jun achi niteq e chawech, tzꞌamon koma ri israelitas y jubꞌama ndikikamisaj qa, atoq riyin xibꞌeqaqa junan kikꞌin ri soldados,23:27 Hch. 23:10 y xinwelesaj pa kiqꞌaꞌ, porque xinwetamaj chi ri achi riꞌ jun wineq aj Roma.23:27 Hch. 22:25-2928Y roma riyin xinwojoꞌ xinwetamaj achike chi sujunik ndiyoꞌox chirij, xinkꞌuaj chuwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ. 29Y riyin xinwetamaj chi ri sujunik23:29 Hch. 24:5, 6 ndikiyaꞌ chirij, xa pa ruwiꞌ ri ki-ley,23:29 Hch. 18:15 pero riyin nitzꞌet chi nixta jun rumak rubꞌanun chin ta nditzꞌapix pa cheꞌ o ndikamisex. 30Pero roma xubꞌix chuwa chi ri israelitas kibꞌanun chik ruwech chi ndikikamisaj, riyin ja paqiꞌ xinteq e chawech. Y xinbꞌen mandar chuqaꞌ chake ri ngesujun richin, chi tekisujuj chawech.
Keriꞌ xutzꞌibꞌaj e ri Claudio chupan ri wuj.
31Ri soldados xkibꞌen achel xbꞌix chake. Chupan ri tokoqꞌaꞌ riꞌ xkikꞌuaj ri Pablo pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Antípatris. 32Chukan qꞌij, xe chik ri 70 soldados ri ebꞌaneq chikij kej xeꞌukꞌuan ri Pablo, y ri chꞌaqa chik xetzolij pa cuartel. 33Ri soldados ri xeꞌukꞌuan ri Pablo, atoq xebꞌeqaqa pa tinamit Cesarea, xkijech ri wuj pa ruqꞌaꞌ ri gobernador Félix, y xbꞌekipabꞌaꞌ ri Pablo chuwech. 34Atoq ri Félix xubꞌen leer ri wuj, xukꞌutuj razón chare ri Pablo aj apeꞌ, y atoq xretamaj chi aj rochꞌulew Cilicia,23:34 Hch. 21:3935xubꞌij: Atoq xketuqaqa ri ngesujun awichin, niwakꞌaxaj ri ndabꞌij chin ndatoꞌ awiꞌ,23:35 Hch. 25:16 xchajeꞌ.
Y xuteq chi tukꞌuꞌex ri Pablo pa palacio apeꞌ xubꞌen reinar ri Herodes chin ndichajix koma soldados.
24Ri Pablo ndichꞌaꞌa chuwech ri gobernador Félix chin ndutoꞌ riꞌ
1Woꞌoꞌ qꞌij tikꞌojeꞌ ri Pablo pa tinamit Cesarea, atoq xbꞌeqaqa ri más nimalej ruqꞌij sacerdote Ananías achibꞌilan koma jujun intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij, y jun abogado rubꞌiniꞌan Tértulo. Rejeꞌ xebꞌeqaqa chuwech ri gobernador Félix chin xbꞌekisujuj ri Pablo. 2Atoq xkꞌan pe ri Pablo chikiwech, ri Tértulo xutzꞌuk rusujuxik ri Pablo y xubꞌij: ¡Nimalej gobernador Félix! Roj awoma rat kꞌo uxlanen pa qatinamit, y roma ri nimalej anoꞌoj, kin más utz rukꞌuaxik24:2 Sal. 55:21; Jud. 16 ri qatinamit qatzꞌeton. 3Nojel teq apeꞌ y nojel teq qꞌij, kin santienta ndiqamatioxij chawa nojel ri abꞌanun qoma, nimalej aqꞌij gobernador Félix. 4Pero wokami, roma ma ndiqajoꞌ ta ndiqakꞌen kꞌiy tiempo chawech, ndiqakꞌutuj kamelal chawa chi qojawakꞌaxaj jubꞌaꞌ, roma qetaman chi kin utz wi anoꞌoj. 5Roj qilon chi re jun achi reꞌ, kin achel jun yabꞌil keriꞌ. Porque ndubꞌen chake ri israelitas chi ngeyakatej chikij ri ngebꞌanun gobernar pa kiwiꞌ pa teq tinamit apeꞌ ndeqꞌax, y ja rijaꞌ ri ukꞌuey bꞌey kichin ri bꞌotzaj teq wineq ri koqan ri rutijonik jun achi aj Nazaret. 6Y ma xe ta riꞌ, hasta xrajoꞌ xubꞌen ri xajan24:6 Hch. 21:28 chi ndibꞌan pa rachoch ri Dios. Romariꞌ xqatzꞌen e. 7Pero ri Lisias, ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij pa tinamit Jerusalén, xeruteq soldados chin xrelesaj ri Pablo pa qaqꞌaꞌ24:7 Hch. 21:33; 23:27 rikꞌin santienta uchuqꞌaꞌ, y xubꞌij chaqe chi qojpuꞌun chawech chin nduqasujuj.24:7 Ri tzij ngeqil chupan re versículo reꞌ, ma chupan ta konojel ri ojer teq manuscritos más kꞌo keqalen ekꞌo wi.8Y rat wokami atoq xtakꞌat ruchiꞌ pa ruwiꞌ nojel ri bꞌanatajneq pe, ndawetamaj chi qetzij ri sujunik ndiqabꞌen chirij re jun achi reꞌ, xchajeꞌ ri Tértulo.
9Ri israelitas ri ekꞌo apu chiriꞌ, ndikisujuj chuqaꞌ ri Pablo, y ndikibꞌij chi qetzij nojel ri xubꞌij ri Tértulo. 10Ja atoq riꞌ ri gobernador Félix,24:10 Hch. 23:24 xubꞌen apu rujolon chare ri Pablo chin tichꞌaꞌa, y ri Pablo kereꞌ xubꞌij: Riyin wetaman chi rat kꞌiy chik junaꞌ aqꞌaton tzij pa kiwiꞌ ri wineq chin re rochꞌulew reꞌ, romariꞌ ngikikot nibꞌij kaꞌi-oxiꞌ nutzij chin nitoꞌ wiꞌ pa ruwiꞌ ri sujunik ndikiyaꞌ chuwij. 11Ri nibꞌij chawa wokami, rat ngatiker ndawetamaj si qetzij o naq. Riyin kꞌaja ok pa kabꞌlajuj qꞌij kan xibꞌa e pa tinamit Jerusalén, chin xbꞌenyaꞌ e ruqꞌij ri Dios. 12Re wineq re nginkisujuj ma xinkil ta chi riyin nichuquchaꞌ wiꞌ chi tzij kikꞌin wineq o ngenyek ta wineq pa rachoch ri Dios,24:12 Hch. 25:8 pa sinagoga o pa tinamit, 13nixta ngetiker ndikikꞌut chawech chi qetzij ri sujunik ndikiyaꞌ chuwij. 14Pero niyaꞌ chuwij chi woqan ri qetzij bꞌey xukꞌut kan ri Jesús, bꞌey ri ndikibꞌij rejeꞌ chi ma qetzij ta. Riyin roma woqan ri qetzij bꞌey riꞌ nibꞌen rusamaj ri Dios, ri Dios ri xkiyaꞌ ruqꞌij ri ojer teq qatit-qamamaꞌ24:14 2Ti. 1:3 roj israelitas. Y nutaqin nojel ri tzꞌibꞌan chupan ri ley xyoꞌox chare ri Moisés, y ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas24:14 Hch. 26:22 ojer. 15Kuqul nukꞌuꞌx rikꞌin ri Dios chi ri wineq ekamineq e ri xkikꞌuaj jun chojmilej kꞌaslen y ri ma xkikꞌuaj ta jun chojmilej kꞌaslen, kꞌo jun qꞌij ngekꞌastajbꞌex pe.24:15 Dn. 12:2; Mt. 22:31, 32; Hch. 23:6 Y re nuwinaqul re nginkisujuj koyobꞌen chuqaꞌ chi keriꞌ ndibꞌanatej. 16Romariꞌ, riyin jumul nitij nuqꞌij chi chꞌajchꞌaj ri wánima24:16 Hch. 23:1 chuwech ri Dios y chikiwech chuqaꞌ ri wineq.
17Kꞌiy junaꞌ ma xibꞌeqaqa ta pa tinamit Jerusalén, pero chupan teq re qꞌij reꞌ xibꞌeqaqa e chin xinjech jun toꞌonik24:17 Ro. 15:25-28 taqon pe chake ri nuwinaqul ri ndikꞌatzin kitoꞌik, y chin chuqaꞌ xinsuj jun sipanik riyin chuwech ri Dios. 18Jariꞌ ri ngitajin rikꞌin pa rachoch ri Dios y nuchꞌajchꞌojrisan chik wiꞌ,24:18 Hch. 21:26 atoq xinkil jujun teq nuwinaqul israelitas epataneq pa rochꞌulew Asia, pero ma jun nichuquchaꞌ ta wiꞌ chi tzij kikꞌin wineq o ngenyek ta wineq chikij ri ngebꞌanun gobernar, achel ri sujunik yoꞌon chuwij. 19Ja ta ri israelitas riꞌ ri ekꞌo ta pe chawech wokami chin ndikibꞌij ri reqal ri sujunik24:19 Hch. 23:30 ndikiyaꞌ chuwij. 20Y si ma ekꞌo ta pe, tikibꞌij kꞌa ri ekꞌo pe chireꞌ achike numak xkil atoq xinukꞌuꞌex chuwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ. 21O naq xa pa kiwech rejeꞌ mak xinbꞌen atoq chuwech ri bꞌotzaj achiꞌaꞌ israelitas riꞌ, kereꞌ xisikꞌin chubꞌixik: ¡Riyin nitaqij chi ri animaꞌiꞌ ngekꞌastajbꞌex pe,24:21 Hch. 23:6 y xaxe romariꞌ ndiqꞌet tzij pa nuwiꞌ! Keriꞌ xinbꞌij chikiwech, xchajeꞌ ri Pablo chare ri Félix.
22Ri gobernador Félix, kꞌiy retaman pa ruwiꞌ ri bꞌey ri xukꞌut kan ri Jesús. Romariꞌ ma xubꞌen yan ta paqiꞌ rukꞌojlen ri sujunik yoꞌon chirij ri Pablo, y xa xubꞌij chake konojel: Atoq xtuqaqa waweꞌ ri Lisias ri ukꞌuey kibꞌey soldados ri más nim ruqꞌij, ndiqabꞌen rukꞌojlen re sujunik reꞌ, xchajeꞌ.
23Ja atoq riꞌ ri Félix xubꞌij chare ri ki-jefe 100 soldados chi tichajix ri Pablo, pero ma titzꞌapix pa cheꞌ, y xubꞌij chuqaꞌ chi ri ndikajoꞌ ndekitzꞌetaꞌ ri Pablo, tiyoꞌox qꞌij chake chi ndikikꞌuaj apu ri ndikꞌatzin chare.24:23 Hch. 27:3; 28:16
24Atoq xeqꞌax yan jujun qꞌij, ri gobernador Félix xbꞌeqaqa chik apeꞌ nduqꞌet tzij, achibꞌilan roma ri rixjayil rubꞌiniꞌan Drusila. Ri ixaq riꞌ jun ixaq israelita. Ri Félix xroyoj ri Pablo y xrakꞌaxaj ri ndubꞌij pa ruwiꞌ ri ndataqij ri Jesús ri xtaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. 25Pero atoq ri Pablo xubꞌij chi ndikꞌatzin ndakꞌuaj jun chojmilej kꞌaslen, chi ndikꞌatzin ndaqꞌet awiꞌ chikiwech ri itzel teq achike, y chi jun qꞌij más apu chiqawech, ri Dios nduqꞌet tzij pa qawiꞌ roj wineq chin nduyaꞌ rukꞌexel chaqe, ri Félix xuxibꞌij qa riꞌ y xubꞌij chare: Wokami kabꞌiyin, y atoq xtijamajoꞌ jubꞌaꞌ nuwech, ngatinwoyoj chik.24:25 Hch. 17:32
26Ri gobernador Félix royobꞌen chi ri Pablo ndusuj ta méra chare24:26 Ex. 23:8; Dt. 16:19; 1S. 8:3; 12:3; 2Cr. 19:7; Job 15:34; Pr. 17:8, 23 chin ndusoqꞌopij e, romariꞌ kꞌiy mul ndiroyoj ri Pablo chin nditzijon rikꞌin. 27Pero atoq ri Pablo ja kaꞌiꞌ junaꞌ tikꞌojeꞌ chiriꞌ, ri Félix xjal e y ja ri Porcio Festo xkꞌojeꞌ kan pa rukꞌexel. Ri Félix roma ndirajoꞌ chi ri israelitas utz ndikitzꞌet ruwech,24:27 Hch. 12:3; 25:9 ma xusoqꞌopij ta kan ri Pablo.
25Ri Pablo ndichꞌaꞌa chuwech ri gobernador Festo
1Oxiꞌ qꞌij teqaqa ri Festo pa tinamit Cesarea chin ndubꞌen gobernar, xbꞌa e pa tinamit Jerusalén. 2Pa tinamit Jerusalén, chuwech ri Festo xebꞌeqaqa ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij y jujun israelitas kꞌo kiqꞌij chikiwech ri tinamit, chin xbꞌekisujuj ri Pablo.25:2 Hch. 24:13Ri achiꞌaꞌ riꞌ, xbꞌekikꞌutuj kamelal chare ri Festo chi tubꞌanaꞌ mandar chi tikꞌan pe ri Pablo pa tinamit Jerusalén. Keriꞌ xkibꞌij chare, porque kibꞌanun ruwech chi ndikikamisaj25:3 Hch. 23:12 ri Pablo pa bꞌey. 4Pero ri Festo xubꞌij chake: Ri Pablo tzꞌapel pa tinamit Cesarea, y riyin ngibꞌa yan qa chiriꞌ. 5Romariꞌ, ri kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa iwiꞌ rix, kebꞌiyin qa chuwij, chin ndikisujuj ri achi riꞌ si qetzij kꞌo mak rubꞌanun, xchajeꞌ.
6Ri Festo jun laꞌeq waqxaqiꞌ o lajuj qꞌij xkꞌojeꞌ pa tinamit Jerusalén, kꞌateriꞌ xbꞌa qa pa tinamit Cesarea, y chukan qꞌij atoq xbꞌetzꞌuyeꞌ apeꞌ nduqꞌet tzij, xubꞌij chi tukꞌuꞌex apu ri Pablo chuwech. 7Atoq xbꞌeqaqa ri Pablo chuwech ri Festo, ri israelitas ri eꞌeleneq e pa tinamit Jerusalén kin ja paqiꞌ xbꞌekimoloꞌ kiꞌ chirij, y ndikiyaꞌ jalajaj teq sujunik25:7 Sal. 27:12; 35:1 chirij ri Pablo, y ndikibꞌij chi erubꞌanun nimaꞌq teq chꞌaꞌoj, pero ma xetiker ta xkil jun reqal chin ndikikꞌut chi qetzij ri sujunik ndikiyaꞌ chirij. 8Y ri Pablo kereꞌ xubꞌij chin ndutoꞌ riꞌ: Riyin ma jun nuqꞌajon rutzij ri ley kichin ri israelitas, ma nubꞌanun ta ri xajan chi ndibꞌan pa rachoch ri Dios,25:8 Hch. 21:28 y ma enuyakon ta wineq chirij ri rey César, xchajeꞌ.
9Pero ri Festo, roma ndirajoꞌ chi utz nditzꞌat25:9 2Cr. 19:6, 7; Hch. 12:3; 24:27 koma ri israelitas, xubꞌij chare ri Pablo: ¿Ndawojoꞌ ngojbꞌa e pa tinamit Jerusalén, chin keriꞌ, chiriꞌ ndiqatzꞌet ri sujunik yoꞌon chawij? xchajeꞌ.
10Ri Pablo xubꞌij: Riyin chuwech ri qꞌatbꞌel tzij chin ri rey César yinkꞌo wokami, y chireꞌ ndikꞌatzin ndibꞌan rukꞌojlen ri sujunik yoꞌon chuwij. Ma ndikꞌatzin ta chi ngibꞌa e pa tinamit Jerusalén, porque ma jun numak nubꞌanun chikiwech ri israelitas y rat awetaman utz-utz chi keriꞌ. 11Xa ta qetzij kꞌo jun itzel achike nubꞌanun, ri achoq roma rukꞌulun ngikamisex, ma nibꞌij ta chi ma kikamisex. Pero si ma qetzij ta chi nubꞌanun achel ri sujunik ndiyoꞌox chuwij koma ri israelitas, nixta jun kꞌo uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ chin ta ngirujech pa kiqꞌaꞌ. Romariꞌ niwojoꞌ chi ja ri rey César25:11 Hch. 26:32 titzꞌeto ri sujunik yoꞌon chuwij, xchajeꞌ ri Pablo.
12Atoq ri Festo xerukꞌulubꞌej yan ri ngetoꞌon richin, kereꞌ xubꞌij chare ri Pablo: Rat ndawojoꞌ chi ja ri rey César nditzꞌeto ri sujunik yoꞌon chawij. ¡Kin keriꞌ kꞌa tibꞌanatej!
Ri Pablo ndukꞌuꞌex chuwech ri rey Agripa
13Xqꞌax yan jubꞌaꞌ teq qꞌij, atoq ri rey Agripa y ri ranaꞌ Berenice xebꞌeqaqa pa tinamit Cesarea, chin ndikiyaꞌ ruxunaqil ruwech ri gobernador Festo. 14Ri rey Agripa y ri Berenice xekꞌojeꞌ kꞌiy qꞌij chiriꞌ, y ri gobernador Festo xutzijoj chare ri rey Agripa ri achike roma tzꞌapin pa cheꞌ ri Pablo, y kereꞌ xubꞌij: Chireꞌ kꞌo jun achi rubꞌiniꞌan Pablo, ri xe jampeꞌ pa ru-tiempo ri gobernador Félix tzꞌapel kan pa cheꞌ. 15Y atoq riyin xibꞌa e pa tinamit Jerusalén, xebꞌeqaqa chinuwech ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij y ri intéra teq achiꞌaꞌ kꞌo kiqꞌij chikiwech ri tinamit, xkisujuj chinuwech y xkikꞌutuj chuwa chi nibꞌen mandar chi tikamisex. 16Pero riyin kereꞌ xinbꞌij chake: Roj aj Roma ma xetal ta keriꞌ ndiqajech jun achi pa kamik, si ma qayoꞌon ta qꞌij chare chi ndichꞌaꞌa chin ndutoꞌ riꞌ chikiwech ri ngesujun25:16 Jn. 7:51 richin. 17Y keriꞌ kꞌa, atoq ri israelitas ri ngesujun richin xetuqaqa qa pa tinamit Cesarea, riyin ma xinyaꞌ ta qꞌij chi xqꞌax kꞌiy tiempo, xa kin ja paqiꞌ chukan qꞌij xibꞌetzꞌuyeꞌ pa qꞌatbꞌel tzij, y xinbꞌen mandar chi tikꞌan pe ri Pablo chinuwech. 18Atoq xetuqaqa chinuwech ri ngesujun richin, pa nutzij riyin sujunik chi erubꞌanun nimaꞌq teq chꞌaꞌoj ri ndikiyaꞌ chirij, pero xa ma jun keriꞌ xkibꞌij. 19Ri sujunik ndikiyaꞌ chirij xa ja ri ma junan ta ndinojin kikꞌin pa ruwiꞌ ri ndirajoꞌ ri ki-Dios, y chuqaꞌ pa ruwiꞌ jun achi kamineq chik ri xubꞌiniꞌaj Jesús,25:19 Hch. 18:15 ri ndubꞌij ri Pablo chi xbꞌekꞌastej pe chikikajal ri animaꞌiꞌ. 20Y roma ma niwil ta achike nibꞌen chin nibꞌen kikꞌojlen, xinkꞌutuj razón chare ri Pablo si ndirajoꞌ ndibꞌa e pa tinamit Jerusalén chin ndibꞌan rukꞌojlen ri sujunik yoꞌon chirij. 21Pero ri Pablo xukꞌutuj chuwa chi ja ri rey César tibꞌanun rukꞌojlen ri sujunik. Romariꞌ yin xinbꞌen mandar chi tichajix, hasta kꞌa xtinteq na chuwech ri rey César. Keriꞌ xubꞌij ri Festo.
22Ri rey Agripa xubꞌij chare ri Festo: Riyin chuqaꞌ wojowan pe niwakꞌaxaj ri jun achi riꞌ, y ri Festo xubꞌij chare: Chuwaꞌq ndawakꞌaxaj, xchajeꞌ.
23Chukan qꞌij xebꞌeqaqa ri rey Agripa y ri Berenice, y nim kiqꞌij ndikinaꞌ chare roma ri nimalej kikꞌulik xbꞌan, y junan kikꞌin ri nimaꞌq teq kiqꞌij ukꞌuey kibꞌey soldados y kikꞌin ri achiꞌaꞌ más nim kiqꞌij chin ri tinamit Cesarea xeꞌok apu pa nimajay apeꞌ ndikimal kiꞌ ri wineq. Ja atoq riꞌ ri Festo xubꞌen mandar chi tikꞌan pe ri Pablo. 24Atoq kꞌo chik ri Pablo chikiwech, ri Festo xubꞌij: Rat rey Agripa, y rix nimalej teq iqꞌij achiꞌaꞌ ri rixkꞌo waweꞌ, ja achi reꞌ ri achoq chirij ekꞌiy israelitas ngesujun pa tinamit Jerusalén, y waweꞌ pa tinamit Cesarea. Konojel chi sikꞌinik ndikibꞌilaꞌ chi ma utz ta chi kꞌa kꞌes.25:24 Hch. 22:2225Pero riyin ma jun rumak xinwil25:25 Hch. 23:9, 29; 26:31 chin ta rukꞌulun ndikamisex. Pero roma xukꞌutuj chi ja ri rey César tibꞌanun rukꞌojlen ri sujunik yoꞌon chirij, xinbꞌen ruwech chi niteq chuwech ri César. 26Y ma jun rumak niwil chin ta nitzꞌibꞌaj e chare ri nimalej rey César. Romariꞌ xinkꞌen pe chiwech rix wokami, y chawech rat rey Agripa, chin keriꞌ ndakꞌat ruchiꞌ y ndabꞌij chuwa achike rumak rubꞌanun, y keriꞌ kꞌo achike nitzꞌibꞌaj e. 27Keriꞌ nibꞌij chawa, porque chuwa riyin, ma pa rubꞌeyal ta nibꞌen si niteq e jun achi tzꞌapel pa cheꞌ chuwech ri rey César, y xa ma nibꞌij ta e achike sujunik yoꞌon chirij, xchajeꞌ ri Festo.
26Ri Pablo ndichꞌaꞌa chuwech ri rey Agripa
1Ja atoq riꞌ ri rey Agripa xubꞌij chare ri Pablo: Niyaꞌ qꞌij chawa chi ngachꞌaꞌa.26:1 Hch. 9:15
Y ri Pablo xubꞌen ruqꞌaꞌ chin xuyaꞌ ruxunaqil ruwech ri rey, y ja tzij reꞌ ri xubꞌij chin ndutoꞌ riꞌ chuwech ri sujunik yoꞌon chirij: 2Riyin santienta ronuqꞌij ninaꞌ chi chawech rat rey Agripa yinkꞌo chin nitoꞌ wiꞌ chuwech nojel ri sujunik kiyoꞌon ri israelitas chuwij. 3Y ngikikot, porque rat awetaman utz-utz achike chi kꞌaslen rukꞌuan jun israelita, y awetaman chuqaꞌ ri achoq pa ruwiꞌ ndiqachuquchaꞌ qiꞌ chi tzij. Romariꞌ nikꞌutuj kamelal chawa chi ma tikꞌo akꞌuꞌx kanawakꞌaxaj jubꞌaꞌ rikꞌin ri nibꞌij:
4Konojel ri nuwinaqul israelitas ketaman rubꞌeyal ri kꞌaslen nukꞌamon pe chikikajal chupan ri rochꞌulew apeꞌ xinalex y pa tinamit Jerusalén xe jampeꞌ yin kꞌajol, hasta re qꞌij reꞌ. 5Y kikꞌin rejeꞌ kꞌo si ndikajoꞌ ndikibꞌij chawa chi ketaman chi riyin xinkꞌuaj jun kꞌaslen chin fariseo. Y rat awetaman chi jun fariseo jariꞌ ri más ndutij ruqꞌij chi ndubꞌen ri ndubꞌij ri ley26:5 Hch. 22:3; Fil. 3:5 xyoꞌox chare ri Moisés. 6Wokami yinkꞌo waweꞌ chin ndiqꞌat tzij pa nuwiꞌ, xaxe roma kuqul nukꞌuꞌx chi ndibꞌanatej ri rusujun kan ri Dios26:6 Hch. 13:32, 33 chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ roj israelitas. 7Y roma koyobꞌen chi ndiyoꞌox chake ri rusujun kan ri Dios, ri kabꞌlajuj tribus chin ri qatinamit Israel rikꞌin nojel kánima ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios chi chaqꞌaꞌ chi paqꞌij. Y roma chuqaꞌ woyobꞌen riyin ri rusujun kan ri Dios,26:7 Hch. 24:15; 28:20 ja romariꞌ nginkisujuj rejeꞌ, rat nimalej rey Agripa. 8Pero rix nuwinaqul ri rixkꞌo pe waweꞌ, ¿achike roma cuesta nditaqij chi ri Dios ngerukꞌastajbꞌaꞌ pe ri animaꞌiꞌ?
9Qetzij wi rubꞌanun kan xinbꞌen ruwech chi xinbꞌen itzel26:9 Jn. 16:2 chake ri kitaqin ri Jesús aj Nazaret. 10Y atoq ri sacerdotes israelitas ri más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij xkiyaꞌ uchuqꞌaꞌ pa nuqꞌaꞌ, kin xinbꞌen itzel chake ri loqꞌolej teq ralkꞌuaꞌl ri Dios ekꞌo pa tinamit Jerusalén. Ma xe ta xentzꞌapij pa cheꞌ,26:10 Hch. 8:3; 22:5 xa kin xqaꞌ chinuwech chi xekamisex. 11Kꞌiy mul xenbꞌen castigar pa teq sinagogas, chin xinbꞌen chake chi tikiyaqꞌ rubꞌiꞌ ri Jesús. Santienta woyowal yakatajneq chikij, hasta xentzeqlebꞌej pa teq tinamit ri ma chin ta ri rochꞌulew Israel chin xinbꞌen itzel chake.
12Chin nebꞌanaꞌ reꞌ, ri sacerdotes israelitas más kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij xinkiteq pa tinamit Damasco, kiyoꞌon e uchuqꞌaꞌ pa nuqꞌaꞌ. 13¡Rat rey Agripa! Atoq nutzꞌamon bꞌey, pa nikꞌaj laꞌeq qꞌij atoq riꞌ, xintzꞌet xyikꞌan pe chikaj jun luz ri más santienta ruchuqꞌaꞌ ke chuwech ri luz chin ri qꞌij, y xiruyikꞌaj riyin y ri ebꞌaneq chuwij. 14Y atoq roj qonojel xojtzaq pa ulew, xinwakꞌaxaj jun chꞌabꞌel ri xchꞌaꞌa pe chuwa pa chꞌabꞌel hebreo y xubꞌij: ¡Saulo! ¿Achike roma yin atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa? Xa ayon ndakanoj chꞌaꞌoj chawij, achel ta ndasak awiꞌ chuwech ruchꞌutal jun cheꞌ keriꞌ. 15Y riyin xinbꞌij chare: ¿Achike kꞌa rat Ajaw? Y rijaꞌ xubꞌij: Ja riyin ri Jesús ri atzeqlebꞌen chin ndabꞌen itzel chuwa. 16Pero wokami kayakatej y chaj kapeꞌeꞌ. Riyin xinkꞌut wiꞌ chawech, porque xatinchaꞌ chin ngatok nusamajel26:16 1Ti. 1:12 y chin ndabꞌij chikiwech ri wineq chi qetzij xatzꞌet ri xenkꞌut wokami chawech y ri xkenkꞌut chawech atoq xtinkꞌut chik wiꞌ jumbꞌey chawech. 17Kin xkatinkal pa kiqꞌaꞌ ri awinaqul israelitas, y pa kiqꞌaꞌ ri ma israelitas ta, ri achoq chikikajal ngatinteq26:17 Hch. 22:21; Ro. 1:5 wokami, 18chin ndajeq kiwech,26:18 Is. 35:5; 42:7 ngeꞌel pe pa qꞌequꞌ y ngekꞌojeꞌ pa luz,26:18 Lc. 1:79; Jn. 8:12; 2Co. 6:14; Ef. 4:18; 5:8; Col. 1:13; 1P. 2:9 ngeꞌel pe chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri Satanás y ngeꞌok chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri Dios, chin nginikitaqij y ndikuyutej ri kimak.26:18 Lc. 1:77; 1Jn. 3:5 Y ndiyoꞌox chake ri sujun26:18 Hch. 20:32; Ef. 1:11 kan roma ri Dios chake ri chꞌajchꞌaj bꞌanun chare ri kikꞌaslen. Keriꞌ xubꞌij ri Ajaw chuwa.
19Riyin nibꞌij chawa, nimalej rey Agripa, chi ngitajin chubꞌanik ri xbꞌix pe chuwa roma ri chꞌabꞌel pataneq chikaj. 20Romariꞌ nabꞌey chake ri ekꞌo pa tinamit Damasco, chake ri ekꞌo pa tinamit Jerusalén, chake ri ekꞌo pa nojel teq tinamit chin ri rochꞌulew Judea, y chake chuqaꞌ ri ma israelitas ta xintzijoj chi tikiyaꞌ kan ri kimak y tikiyaꞌ kánima rikꞌin ri Dios, y tikibꞌanaꞌ ri utz ri ndikꞌutu chi jalatajneq kikꞌaslen.26:20 Is. 55:7; Mt. 3:8; Lc. 3:8-14; 19:8, 9; Ef. 5:1-2521Y roma nitzijoj keriꞌ chake ri wineq, ri nuwinaqul israelitas xinkitzꞌen pa rachoch ri Dios, xinkelesaj pe y xkajoꞌ xinkikamisaj.26:21 Hch. 21:30, 3122Pero rikꞌin rutoꞌik ri Dios, jumul kꞌa ja qꞌij reꞌ, nuyoꞌon pe rubꞌixik ri rutzij ri Dios chake chꞌuteq y nimaꞌq teq kiqꞌij wineq, y kin xe ri kiqꞌalajrisan kan ri profetas y ri bꞌiꞌin kan chupan ri ley xyoꞌox chare ri Moisés ri nutzijon. Rejeꞌ kereꞌ kibꞌiꞌin kan pa ruwiꞌ ri kin xtibꞌanatej: 23Ri Jun ri nditaq pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit, kin xtiyoꞌox pa kꞌayew y ndikamisex,26:23 Sal. 22:6-8, 12-21; Is. 53:3-12; Lc. 18:31-33; 24:26 y ja rijaꞌ ri nabꞌey ndikꞌastajbꞌex pe chikikajal ri animaꞌiꞌ chin ma ndiken chi ta,26:23 1Co. 15:20; Col. 1:18; Ap. 1:5 y ja rijaꞌ ndikꞌamo pe rutzijol ri kolotajik26:23 Is. 42:6; 60:1 chake ri israelitas y ri ma israelitas ta. Keriꞌ kibꞌiꞌin kan y jariꞌ ri nitzijoj riyin chi xbꞌanatej, xchajeꞌ ri Pablo.
Ri Pablo ndichꞌaꞌa kikꞌin ri rey Agripa y ri Festo
24Atoq ri Pablo keriꞌ ndajin chubꞌixik chin ndutoꞌ riꞌ, ri gobernador Festo xsikꞌin chubꞌixik: ¡Rat Pablo, xachꞌujir qa!26:24 2R. 9:11; Jn. 10:20 Nojel ri etamabꞌel kꞌo awikꞌin xubꞌen chawa chi xachꞌujir, xchajeꞌ.
25Ri Pablo xubꞌij: ¡Ma yin ta chꞌuꞌj, nimalej Festo! Keriꞌ nibꞌij chawa porque ri ngitajin chubꞌixik qetzij, y pa wuxnaqil nibꞌij. 26Porque ri rey ri achoq chuwech nibꞌij reꞌ retaman chi qetzij ebꞌanatajneq nojel re nubꞌiꞌin pe chiwa wokami, y riyin nibꞌij chi maneq cheꞌel chi man ta retaman, porque ma chilaqꞌel ta xebꞌanatej. 27¿Rat rey Agripa, ndataqij ri kibꞌiꞌin kan ri profetas? ¡Riyin wetaman chi ndataqij!
28Ja atoq riꞌ ri rey Agripa xubꞌij chare ri Pablo: Jubꞌaꞌ chik ndirajoꞌ chin ndaqasaj nujolon y nginok jun oqey richin ri Cristo.
29Ri Pablo xubꞌij: Si jubꞌaꞌ o kꞌa kꞌiy tiempo ndirajoꞌ, kin ta xtirajoꞌ Dios chi rat y konojel ri ngeꞌakꞌaxan wichin ngixok oqey richin ri Cristo achel riyin. Pero ri ma niwojoꞌ ta, ja ri xkixxim rix rikꞌin cadenas26:29 Hch. 21:33; 22:30 achel bꞌanun chuwa riyin, xchajeꞌ ri Pablo.
30Ja atoq riꞌ ri rey Agripa, ri gobernador Festo y ri Berenice, y keriꞌ chuqaꞌ konojel ri etzꞌuyul apu chiriꞌ xeyakatej e. 31Y atoq xeꞌel e chiriꞌ, ngechꞌaꞌa chikiwech y kereꞌ ndikibꞌilaꞌ: La achi laꞌ ma jun mak rubꞌanun26:31 Hch. 23:9 chin nditzꞌapix pa cheꞌ o ndikamisex.
32Ri rey Agripa kereꞌ xubꞌij chare ri gobernador Festo: Ri achi riꞌ kꞌo ta cheꞌel ndisoqꞌopix e, xa ta man ta xukꞌutuj chi ja ri rey César26:32 Hch. 25:11 ndiqꞌato tzij pa ruwiꞌ.
27Ri Pablo nditaq pa tinamit Roma
1Atoq xbꞌix yan chi ngojok e pa jun barco chin ngojbꞌa pa rochꞌulew Italia, ri Pablo y jujun chik xeꞌelesex e pa cheꞌ, y xejach e pa ruqꞌaꞌ jun achi rubꞌiniꞌan Julio, ki-jefe 100 soldados ri etaqon e roma ri rey César Augusto. 2Y xojok e pa jun barco chin ri tinamit Adramitio. Ri barco riꞌ ndeꞌeqꞌax pe chikichiꞌ ri tinamit ri ekꞌo chuchiꞌ mar chin ri rochꞌulew Asia. Xojbꞌa pariꞌ ri yaꞌ, y qikꞌin roj bꞌaneq ri Aristarco27:2 Hch. 19:29; 20:4; Col. 4:10 aj Tesalónica, jun tinamit chin ri rochꞌulew Macedonia. 3Chukan qꞌij ri barco xbꞌepeꞌeꞌ chuchiꞌ ri tinamit Sidón. Chiriꞌ ri Julio xupoqonaj ruwech ri Pablo,27:3 Hch. 28:16 y xuyaꞌ qꞌij chare chi xbꞌa kikꞌin ri erachibꞌil aj chiriꞌ chin ndikitoꞌ rikꞌin ri ndikꞌatzin chare. 4Pa tinamit Sidón xojok chi e chupan ri barco y xojbꞌa. Kin chunaqaj ri rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Chipre roj bꞌaneq, porque ri kaqiqꞌ ngojrutzolij chiqij. 5Atoq xojqꞌax yan pariꞌ ri mar chin ri kaꞌiꞌ rochꞌulew kibꞌiniꞌan Cilicia y Panfilia, xojbꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Mira, chin ri rochꞌulew Licia.
6Pa tinamit Mira, ri Julio ri ki-jefe 100 soldados xril jun barco chin ri tinamit Alejandría,27:6 Hch. 28:11 ri ndibꞌa pa rochꞌulew Italia, y xubꞌen chaqe chi xojok e chupan. 7Y atoq kꞌiy chik qꞌij cuesta rubꞌanun chiqawech roj bꞌaneq eqal pariꞌ ri yaꞌ, xojbꞌeqaqa chuwech jun tinamit rubꞌiniꞌan Cnido. Pero roma ruchuqꞌaꞌ ri kaqiqꞌ ndunim ri barco, xojqꞌax chuwech jun lugar rubꞌiniꞌan Salmona ri kꞌo pa jun rutzaꞌ ri rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Creta. Y ja ngojqꞌax chuchiꞌ ri rochꞌulew Creta, chin ndiqatoꞌ qiꞌ chuwech ri kaqiqꞌ. 8Y cuesta xubꞌen chiqawech chin ngojqꞌax, pero xojbꞌeqaqa pa jun lugar rubꞌiniꞌan Buenos Puertos ri kꞌo chunaqaj ri tinamit rubꞌiniꞌan Lasea.
9Ja kꞌiy chik qꞌij qabꞌanun pe pariꞌ ri mar y xa kꞌaja rojkꞌo pa Buenos Puertos, roma kin cuesta chik chi ri barco ndibꞌa pariꞌ ri mar, porque xqꞌax yan ri qꞌij chin ndibꞌan ayuno27:9 Lv. 23:27, 29 atoq nditzꞌukutej e ri tiempo chin nimaꞌq teq kaqiqꞌ. Romariꞌ ri Pablo xerupixabꞌaj ri eꞌukꞌuayon ri barco, 10y xubꞌij chake: Achiꞌaꞌ ri rix ukꞌuey chin ri barco, riyin nitzꞌet chi xa ta ngojbꞌa pariꞌ ri mar wokami, kꞌo chꞌaꞌoj ndukꞌen pe y kꞌiy achike ndikꞌis ruqꞌij, ma xe ta ri barco y ri eqaꞌ, xa jajun chuqaꞌ ri qakꞌaslen.
11Pero ri ki-jefe 100 soldados más xuyaꞌ pa cuenta ri xkibꞌij ri eꞌukꞌuayon ri barco y ri rajaw ri barco, ke chuwech ri xubꞌij ri Pablo. 12Y roma ruchiꞌ ri mar apeꞌ rojkꞌo ma utz ta chi ndiqaqꞌasaj ri tiempo chin kaqiqꞌ, jubꞌama konojel jun ruwech kitzij xkibꞌen chi ngojel pe chiriꞌ y ndiqatij qaqꞌij chi ngojbꞌeqaqa pa tinamit Fenice, jun chik puerto chin ri rochꞌulew Creta,27:12 Tit. 1:5 apeꞌ ma ndeqꞌax ta ri kaqiqꞌ pataneq pa norte, nixta ri kaqiqꞌ pataneq pa sur, y chiriꞌ ndeqaqꞌasaj ri tiempo chin kaqiqꞌ.
Ri nimalej kaqiqꞌ pa ruwiꞌ ri mar
13Atoq xpuꞌun jun kaqiqꞌ jubꞌaꞌ ok ruchuqꞌaꞌ pa sur, ri eꞌukꞌuayon ri barco xkinojij chi ja xubꞌen pe utz tiempo chin ngojbꞌa, y kin ja paqiꞌ xkelesaj pe pa yaꞌ ri ancla, jun chꞌichꞌ santienta ralal yoꞌon qa pa yaꞌ ri ximon rikꞌin ri barco chin ma tibꞌa. Y xojbꞌa pariꞌ ri mar, y chuchiꞌ ri rochꞌulew Creta roj bꞌaneq. 14Pero atoq kꞌa jubꞌaꞌ qojbꞌa pariꞌ ri mar, xurubꞌajij riꞌ jun kaqiqꞌ27:14 Sal. 107:25 santienta ruchuqꞌaꞌ rubꞌiniꞌan Euroclidón chuwech ri barco apeꞌ roj bꞌaneq. 15Ri barco xjekꞌ roma ruchuqꞌaꞌ ri kaqiqꞌ, y ma xojtiker chi ta xojbꞌa chaj chiqawech, romariꞌ xqayaꞌ qiꞌ pa ruqꞌaꞌ ri kaqiqꞌ ri ngojrukꞌuaj xa apejeꞌ na. 16Ri kaqiqꞌ xubꞌen chi xojqꞌax chirij jun chꞌuti rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Cauda, y ri chꞌuti barco ri ximon e chirij ri barco apeꞌ roj bꞌaneq, kin cuesta xubꞌen chiqawech xqelesaj e pariꞌ ri mar chin xqajotobꞌaꞌ e chupan ri barco. 17Pero atoq qajotobꞌan chi e ri chꞌuti barco, xkꞌatzin chi ri nim barco xjitzꞌ rikꞌin soposeq teq lazo chin ma titzubꞌutzuꞌ, y roma ri eꞌukꞌuayon ri barco kixibꞌin kiꞌ chi ri barco ndeqꞌateꞌ chupan jun lugar rubꞌiniꞌan Sirte apeꞌ ri yaꞌ ma nej ta qa rupan y santienta sanayiꞌ kꞌo, xkiqasaj pa yaꞌ ri chꞌichꞌ ancla ri ndubꞌen chi ri barco ma ndukꞌuꞌex más juꞌanin roma ri kaqiqꞌ, y xkiyaꞌ qꞌij chare ri barco chi xukꞌuꞌex xa apejeꞌ na. 18Chukan qꞌij, roma ri kaqiqꞌ kꞌa keriꞌ na rikꞌin santienta ruchuqꞌaꞌ nduseloj ri barco, ri eꞌukꞌuayon ri barco xkitzꞌen rutorixik eqaꞌ pa yaꞌ. 19Pa rox qꞌij, roma ri kaqiqꞌ ma nditaneꞌ ta, ri eꞌukꞌuayon ri barco rikꞌin kiqꞌaꞌ xekitorilaꞌ kan27:19 Jon. 1:5 ri achike ndikꞌatzin chare ri barco. 20Kꞌiy qꞌij ma xqatzꞌet ta ri qꞌij nixta ri chꞌumilaꞌ, y roma ndubꞌajilaꞌ riꞌ santienta jabꞌ chirij ri barco, hasta xqanaꞌ chi ma ngojkolotej ta pa ruqꞌaꞌ ri yaꞌ.
21Atoq qꞌaxneq chik kꞌiy qꞌij chi nixta jun rutzaꞌ qaway qakꞌuxun, ri Pablo xpeꞌeꞌ chiqakajal y xubꞌij: Rix ri rix ukꞌuey ri barco, xa ta xitaqij ri nutzij y man ta na xqayaꞌ kan ri rochꞌulew Creta, xqakal ta qiꞌ chuwech nojel ri qaqꞌasan pe y man ta xkꞌis ri eqaꞌ xe keriꞌ. 22Pero wokami nibꞌij chiwa chi tikowij iwiꞌ, porque nixta jun chiqakajal roj ndiken pa yaꞌ, y xa kin xe ri barco ndetzubꞌutzuꞌ. 23Porque ixqꞌeq xukꞌut riꞌ jun ángel chinuwech27:23 Am. 3:7 taqon pe roma ri Wajaw Dios ri achoq samaj27:23 Ro. 1:9; 2Ti. 1:3 nibꞌen, 24y xubꞌij chuwa: Pablo, ma taxibꞌij awiꞌ,27:24 Is. 41:10, 14; 43:1, 2 ri akꞌutun chare ri Dios nduyaꞌ chawa y konojel ri ebꞌaneq awikꞌin pa barco ma ngejiqꞌ ta pa yaꞌ, porque ndikꞌatzin ngabꞌechꞌaꞌa chuwech ri rey César,27:24 Hch. 25:11 xchajeꞌ chuwa. 25Romariꞌ, tikowij iwiꞌ, porque riyin kin kuqul nukꞌuꞌx rikꞌin ri Dios, chi nojel ri xubꞌix chuwa, kin keriꞌ ndibꞌanatej. 26Pero ndikꞌatzin chi ri barco ndeqꞌateꞌ chuchiꞌ jun rochꞌulew kꞌo pa mar,27:26 Hch. 28:1 xchajeꞌ ri Pablo.
27Atoq ja kajlajuj aqꞌaꞌ rojkꞌo pariꞌ ri mar, y roj ukꞌuan roma kaqiqꞌ xa apejeꞌ na chupan ri mar Adriático, pa nikꞌaj aqꞌaꞌ laꞌeq chiriꞌ ri samajelaꞌ chin ri barco xkinabꞌej chi rojkꞌo chunaqaj ulew. 28Atoq xketaj qa janipeꞌ bꞌaneq qa rupan ri yaꞌ, 36 metros bꞌaneq qa rupan. Y atoq xojbꞌa jubꞌaꞌ más pariꞌ ri mar, xketaj chik qa jumbꞌey, y xe chi ok 27 metros bꞌaneq qa rupan. 29Y roma kixibꞌin kiꞌ chi ri barco nderupawij ruxeꞌ chuwech abꞌej, xkiqasaj qa pa yaꞌ kajiꞌ anclas chirij kan ri barco chin ma tukꞌuꞌex chik roma ri kaqiqꞌ, y rejeꞌ kin bꞌaláta ndikajoꞌ chi ndiseqresan yan pe. 30Ri samajelaꞌ chin ri barco roma ndikajoꞌ ngeꞌanimej, xkiqasaj qa ri chꞌuti barco pa yaꞌ, y kimána ndikibꞌen chi ndekiqasaj qa pa yaꞌ jujun teq anclas ekꞌo chutzaꞌ ri nim barco. 31Pero ri Pablo xubꞌij chare ri ki-jefe 100 soldados y chake ri soldados: Si ri samajelaꞌ chin ri barco ma ngekanej ta pa barco, rix ma ngixkolotej ta pa ruqꞌaꞌ ri yaꞌ, xchajeꞌ.
32Romariꞌ ri soldados xekiqupij ri kꞌan achoq ikꞌin ximon ri chꞌuti barco, y xkiyaꞌ qꞌij chi xukꞌuꞌex roma ri yaꞌ.
33Y atoq ja ndiseqresan pe, ri Pablo ndubꞌochiꞌij kánima konojel chi tikikꞌuxuꞌ jun rutzaꞌ kiway, y ndubꞌij chake: Wokami ja kaꞌiꞌ semana ri xe iwoyobꞌen achike ndibꞌanatej qikꞌin y nixta rix wayineq. 34Romariꞌ, nibꞌij chiwa, chi tikꞌuxuꞌ jun rutzaꞌ iway chin kꞌo iwuchuqꞌaꞌ ndikal iwiꞌ pa ruqꞌaꞌ ri yaꞌ. Porque nixta jun chꞌuti rusmal iwiꞌ27:34 1R. 1:52; Mt. 10:30; Lc. 12:7; 21:18 ndikꞌis ruqꞌij pa yaꞌ.
35Atoq ri Pablo xubꞌij yan keriꞌ chake, xutzꞌen jun kaxlan wey, y chikiwech konojel xumatioxij27:35 Mt. 15:36; Mr. 8:6; Jn. 6:11; 1Ti. 4:3, 4 chare ri Dios, kꞌateriꞌ xuper y xwaꞌ qa. 36Ja atoq riꞌ konojel xkꞌojeꞌ pe ruchuqꞌaꞌ kánima y xewaꞌ qa chuqaꞌ. 37Y 276 chi qonojel ri roj bꞌaneq pa barco. 38Atoq xojkolaj yan, ri samajelaꞌ chin ri barco xkitorij kan ri trigo pa mar, chin ma más ta chik ralal ri barco ndubꞌen qa pa yaꞌ.
Ri barco nditzubꞌutzuꞌ pa yaꞌ
39Atoq xseqresan pe, ri samajelaꞌ chin ri barco, ma ketaman ta achike chi rochꞌulew kꞌo apu chiqawech, pero xkitzꞌet chi kꞌo jun ruqꞌaꞌ ri mar bꞌaneq apu pa ulew apeꞌ kꞌo cheꞌel ndikikꞌuaj apu ri barco chin ndiqꞌateꞌ pa sanayiꞌ. 40Xekiqupilaꞌ ri soposeq teq lazo achoq ikꞌin eximon ri anclas, chin xekisoqꞌopij kan pa yaꞌ, y xekikorobꞌij chuqaꞌ ri lazos ri achoq chare ngekiseloj ri tzꞌalen ri ekꞌo chuxeꞌ ri barco ri eꞌokuneq ru-timón. Kꞌateriꞌ xekijotobꞌaꞌ chikaj ri nimaꞌq teq kꞌul chin ri barco, y eqal-eqal xbꞌa apu chin ngebꞌeꞌel chuchiꞌ ri yaꞌ. 41Pero xbꞌeqaqa apeꞌ ndikikꞌul kiꞌ ri yaꞌ y ri barco xbꞌeruchꞌikaꞌ ri ruxeꞌ pa ulew, y ri rutzaꞌ ma ndiselon ta chik, jakꞌa ri racheq ri barco ja xjoqꞌotej qa, roma santienta ndiselon ruchuqꞌaꞌ ri yaꞌ.
42Ri soldados xkajoꞌ xekikamisaj ri presos chin keriꞌ nixta jun ndubꞌen nadar ndanimej e. 43Pero ri ki-jefe 100 soldados, roma ndirajoꞌ ndukal ri Pablo, ma xuyaꞌ ta qꞌij chake ri soldados chi keriꞌ ndikibꞌen, y xubꞌij chi nabꞌey tikitorij qa kiꞌ pa yaꞌ ri ngetiker ndikibꞌen nadar, chin ngebꞌeqaqa pa ulew. 44Kꞌateriꞌ ri chꞌaqa chik, tikitzꞌamaꞌ jujun tzꞌalen cheꞌ o jujun teq achike chin ri barco ri achoq ikꞌin ndikitoꞌ kiꞌ chin ngeꞌel e chuchiꞌ ri yaꞌ. Keriꞌ xubꞌij. Y keriꞌ roj qonojel xqakal e qiꞌ chupan ri yaꞌ.27:44 Sal. 107:30
28Ri Pablo pa rochꞌulew Malta
1Atoq xojkolotej yan e roj qonojel chupan ri yaꞌ, xqetamaj chi ri ulew apeꞌ rojkꞌo, jun rochꞌulew kꞌo pa mar rubꞌiniꞌan Malta.28:1 Hch. 27:262Ri aj chiriꞌ kin utz kinoꞌoj xkibꞌen chaqe, xkikꞌen apu qawech roj qonojel, xkibꞌax jun nim qꞌaqꞌ roma ndajin qatataꞌ y tzꞌan tew. 3Ja atoq riꞌ ri Pablo xbꞌerukꞌamaꞌ pe jun bꞌoraj xikꞌaꞌy y atoq ndajin chuyaꞌik qa pa qꞌaqꞌ, jun kumetz ri kꞌo chukajal ri xikꞌaꞌy roma xunaꞌ ri qꞌaqꞌ, xuchꞌik reyaj chirij ruqꞌaꞌ ri Pablo. 4Atoq ri aj chiriꞌ xkitzꞌet chi ri kumetz tzeqel chirij ruqꞌaꞌ ri Pablo, ndikibꞌilaꞌ chikiwech: Kin qetzij chi la achi laꞌ kamisanel, romariꞌ maske xukal pe riꞌ pa yaꞌ, wokami ma ndiyoꞌox ta qꞌij chare chi ndikꞌaseꞌ, porque ndikꞌatzin ndutaj ri mak erubꞌanun, ngechajeꞌ.
5Ri Pablo xutotaꞌ ri ruqꞌaꞌ chin xtzaq qa ri kumetz28:5 Sal. 91:13; Mr. 16:18; Lc. 10:19 pa qꞌaqꞌ, y ma xsipaj ta pe ri ruqꞌaꞌ. 6Ri aj chiriꞌ koyobꞌen chi ri Pablo ndisipaj pe ri ruqꞌaꞌ o kꞌateꞌ ruwech ndiken qa, pero atoq layaj tikoyobꞌej y xkitzꞌet chi ri Pablo nixta jun achike xbꞌanatej rikꞌin, xsach kikꞌuꞌx, y xkijel ri ndikinojij chirij, y ndikibꞌilaꞌ chi ri Pablo jun dios.28:6 Hch. 8:10; 10:25; 14:11; Ap. 22:8, 9
7Chunaqaj ri ulew apeꞌ xojbꞌeqaqa, kꞌo rulew ri achi más nim ruqꞌij chin ri rochꞌulew riꞌ. Ri achi riꞌ rubꞌiniꞌan Publio. Rijaꞌ utz rukꞌamik qawech xubꞌen y xuyaꞌ qa-posada oxiꞌ qꞌij. 8Ri rutataꞌ ri Publio, ndiyawej katzꞌal chochꞌat, y ri yabꞌil kꞌo chirij, ja ri kꞌaten y kikꞌ ndupamaj. Ri Pablo xok apu chutzꞌetik, xubꞌen orar, xuyaꞌ ruqꞌaꞌ pariꞌ ri ndiyawej y xukꞌachojrisaj. 9Atoq keriꞌ xbꞌanatej, konojel ri ngeyawej chupan ri rochꞌulew riꞌ xebꞌeqaqa rikꞌin ri Pablo y xekꞌachojrisex. 10Y jabꞌel kinoꞌoj xkibꞌen ri aj rochꞌulew Malta chaqe, xqꞌalajin chi kꞌo qeqalen chikiwech. Pa ruwiꞌ riꞌ, atoq ja ngojok e pa jun chik barco chin ngojbꞌa chik pariꞌ ri mar, xkiyaꞌ pe nojel ri ndikꞌatzin chaqe chin ri qabꞌey.
Ri Pablo ndeqaqa pa tinamit Roma
11Atoq xeqꞌax yan oxiꞌ ikꞌ qojkꞌojeꞌ pa rochꞌulew Malta, xojok e chupan jun barco chin ri tinamit Alejandría28:11 Hch. 27:6 ri xuqꞌasaj ri tiempo chin kaqiqꞌ chiriꞌ, y xojbꞌa. Pa rutzaꞌ e ri barco kꞌo kachibꞌel kaꞌiꞌ ki-dioses ri aj Grecia. Ri dioses riꞌ, kibꞌiniꞌan Cástor y Pólux.28:11 Cástor y Pólux: Keriꞌ kibꞌiꞌ ekaꞌiꞌ ki-dios ri aj Grecia, erukꞌajol ri dios Zeus. Ndibꞌix chi ri Cástor y Pólux, ngekibꞌen cuenta ri ngeꞌukꞌuan barcos pariꞌ ri mar.12Y xojbꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Siracusa, ri kꞌo chuchiꞌ mar, y chiriꞌ xojkꞌojeꞌ oxiꞌ qꞌij. 13Xojok chi e chupan ri barco y chunaqaj ulew roj bꞌaneq xojbꞌeqaqa pa tinamit Regio. Chukan qꞌij, pa sur pataneq jun kaqiqꞌ ri ndibꞌix xokomil chare ri xubꞌen chaqe chi pa kaꞌiꞌ qꞌij xojbꞌeqaqa pa tinamit Pozzuoli, apeꞌ xqayaꞌ kan ri barco. 14Chiriꞌ pa tinamit xeqil jujun hermanos ri xkibꞌij chaqe chi qojkꞌojeꞌ wuquꞌ qꞌij kikꞌin,28:14 Hch. 21:4, 7, 8 y chiriꞌ xojkꞌojeꞌ, y kꞌateriꞌ xqatzꞌen bꞌey xojbꞌa pa tinamit Roma. 15Atoq ri hermanos aj Roma xkakꞌaxaj chi roj bꞌaneq apu pa bꞌey, xojukikꞌuluꞌ pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Foro de Apio, y chꞌaqa hermanos xojukikꞌuluꞌ pa jun lugar rubꞌiniꞌan Oxiꞌ Tabernas. Atoq ri Pablo xerutzꞌet ri hermanos, xmatioxin chare ri Dios, y xkꞌojeꞌ pe ruchuqꞌaꞌ ránima. 16Atoq xojbꞌeqaqa pa tinamit Roma, xyoꞌox qꞌij chare ri Pablo chi tikꞌojeꞌ pa jun achoch ruyon, y xe jun soldado ndichajin richin.28:16 Hch. 24:23
Ri Pablo ndichꞌaꞌa chake ri ruwinaqul israelitas pa tinamit Roma
17Ja oxiꞌ qꞌij tikꞌojeꞌ ri Pablo pa tinamit Roma, atoq xuteq koyoxik ri nimalej teq kiqꞌij achiꞌaꞌ israelitas ri ekꞌo chiriꞌ, y atoq kimolon kiꞌ, xubꞌij chake: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, riyin ma jun itzel achike nubꞌanun chake ri qawinaqul israelitas, nixta jun achike nubꞌiꞌin chirij ri kikꞌutun kan ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, pero pa tinamit Jerusalén, xijach pe pa kiqꞌaꞌ ri aj Roma. 18Rejeꞌ atoq xkikꞌat nuchiꞌ pa ruwiꞌ ri sujunik yoꞌon chuwij, ma jun mak xkil chuwij28:18 Hch. 26:31 chin ta ngikamisex, y xkajoꞌ xinkisoqꞌopij. 19Pero roma ri israelitas ma xkajoꞌ ta chi xisoqꞌopix, riyin tinwojoꞌ mani, xinkꞌutuj chi ja ri rey César28:19 Hch. 25:11 tiqꞌato tzij pa nuwiꞌ. Pero tiwetamaj kꞌa, chi riyin ma chin ta ngensujuj ri nuwinaqul keriꞌ xinkꞌutuj. 20Romariꞌ xixinwoyoj, chin ngixintzꞌet y ngichꞌaꞌa chiwa. Porque niwojoꞌ chi rix ndiwetamaj chi roma nutaqin chi kin ndibꞌanatej wi ri rusujun kan ri Dios chaqe roj israelitas, yin ximon rikꞌin cadenas, xchajeꞌ ri Pablo.
21Ja atoq riꞌ ri israelitas ri kimolon kiꞌ chiriꞌ kereꞌ xkibꞌij chare ri Pablo: Ma jun wuj taqon pe chaqe ri pataneq pa rochꞌulew Judea, ri ndichꞌaꞌa chawij y nixta jun qawinaqul rat rusujun waweꞌ, o rubꞌiꞌin chi kꞌo ta jun itzel achike abꞌanun. 22Pero ndiqajoꞌ ndiqakꞌaxaj ri ndanojij pa ruwiꞌ ri tijonik koqan ri ngeyoꞌon ruqꞌij ri Jesús, porque roj qetaman chi nojel apeꞌ ri wineq ngechꞌaꞌa itzel teq achike chirij ri tijonik riꞌ, xechajeꞌ chare ri Pablo.
23Y xkibꞌen ruwech achike qꞌij ndikimal kiꞌ, y atoq xuqaqa ri qꞌij riꞌ, ekꞌiy xebꞌeqaqa apeꞌ chajin ri Pablo, y xe kumaj y hasta xqaqꞌij na qa, ri Pablo ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri ru-reino ri Dios chikiwech, y ndutij ruqꞌij chin ndikikꞌoxomaj ri ndubꞌij ri rutzij ri Dios pa ruwiꞌ ri Jesús,28:23 Hch. 17:2, 3 ri tzꞌibꞌan kan chupan ri ley xyoꞌox chare ri Moisés y chupan ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas ojer. 24Ekꞌo kꞌa ri xkitaqij ri xubꞌij ri Pablo, y ekꞌo ri ma xkitaqij ta.28:24 Hch. 14:4; 18:6-825Y roma ma junan ta kitzij xkibꞌen pa ruwiꞌ ri ndubꞌij ri Pablo, xa ja ngeꞌel e chin ngebꞌa, pero nabꞌey ri Pablo xubꞌij e chake: Kin qetzij ri tzij xuyaꞌ ri Espíritu Santo chare ri profeta Isaías, chin xubꞌij chake ri ojer teq iwatit-imamaꞌ. Rijaꞌ xubꞌij:
26Kabꞌiyin, taꞌabꞌij kereꞌ chake re tinamit reꞌ:
Rix maske ndiwakꞌaxaj28:26 Jer. 5:21; Ez. 12:2; Mt. 13:14; Mr. 4:12; Lc. 8:10; Jn. 12:40; Ro. 11:8 ri ndibꞌix, ma ndikꞌoxomaj ta.
Y maske nditzꞌet ri ndajin chiwech, ma ndeqꞌax ta rubꞌeyal chiwech ri nditzꞌet.
27Keriꞌ taꞌabꞌij, porque ri kánima re tinamit reꞌ abꞌej rubꞌanun.
Ma ndok ta pa kixikin ri ndibꞌix chake,
Kiyupun kiwech chin ma ngetzuꞌun ta,
Keriꞌ rubꞌanun kánima chin ma ndeqꞌax ta rubꞌeyal chikiwech ri ndikitzꞌet, nixta ndikikꞌoxomaj ri ndikakꞌaxaj,
Chin keriꞌ ma ngetaqin ta pa kánima,
Ma kꞌateꞌ xtikiyaꞌ kan ri mak y xtitzolij pe kánima wikꞌin,
Y riyin xtinchojmirisaj ri kikꞌaslen,28:27 Is. 6:9, 10; 44:18
ndichajeꞌ ri Espíritu Santo.
28Y roma ikowirisan iwánima achel xkikowirisaj kánima ri qatit-qamamaꞌ ojer, wokami chake ri ma israelitas ta28:28 Hch. 26:17; Ro. 11:11 ndiyoꞌox rutzijol ri utzulej teq tzij chin kolotajik ri ndusuj ri Dios, y rejeꞌ kin xtikitaqij y xtikinimaj.
29Y atoq xubꞌij ri Pablo keriꞌ, ri israelitas xebꞌa, y santienta ndikichuquchaꞌ kiꞌ chi tzij chikiwech.28:29 Ri tzij ngeqil chupan re versículo reꞌ, ma chupan ta konojel ri ojer teq manuscritos más kꞌo keqalen ekꞌo wi.
30Ri Pablo kaꞌiꞌ junaꞌ xkꞌojeꞌ chupan ri achoch ruqajon, y chiriꞌ ndukꞌen apu kiwech konojel ri ngebꞌeqaqa rikꞌin. 31Y rijaꞌ ndutzijoj chake ri achike rubꞌeyal chin ngeꞌok ri wineq pa ru-reino ri Dios,28:31 Mt. 4:23; Hch. 20:25 y ngerutijoj pa ruwiꞌ ri Ajaw Jesús ri taqon pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. Y nixta jun ndiqꞌato richin ri Pablo chi keriꞌ ndubꞌen.28:31 2Ti. 2:9